Mažoji Sao, rodosi, gimė vien tam, kad liktų bemokslė ir sunkiai dirbtų, kęsdama nuolatinį stygių ir stengdamasi patenkinti nors būtiniausius poreikius. Tačiau ji neketina taikytis su likimu. Svajodama apie gražesnį gyvenimą ji išvažiuoja iš gimtojo Žaliojo Kyšulio ir pamėgina rasti laimę Europoje. Išmokusi atsitiesti po ją persekiojančių skaudžių nesėkmių, išdavysčių ir netekčių, Sao susidraugauja su vieniša ispane, kuri gyvena atsiskyrusi, kamuojama įvairių baimių, beveik bežadė ir kurčia, kone dusdama nuo nepasitikėjimo savimi. Ilgainiui tarp abiejų moterų užsimezga nuoširdi draugystė. Ką bendro gali turėti dvi moterys, kilusios iš visiškai skirtingų pasaulių?
Tai pasakojimas apie emigraciją, apie tai, ką reiškia būti moterimi tarp vyrų ir vargšu turtingųjų pasaulyje, tai istorija apie draugystę, kliūčių įveikimą, asmenines pastangas ir, svarbiausia, viltį.
Sao – reali asmenybė, emigrantė iš Žaliojo Kyšulio, padėjusi knygos autorei prižiūrėti vaiką. Jos istorija ir paskatino Caso sukurti šį romaną, nors pati autorė teigia, kad tai nėra biografinis kūrinys – tokių moterų kaip Sao, einančių prieš vėją, yra labai daug.
Angeles Caso (gim. 1959), kilusi iš Chichonės (Astūrijos regionas, Ispanija), yra diplomuota meno istorikė, dirba įvairiose kultūros institucijose bei žiniasklaidoje. Ji – viena skaitomiausių autorių Ispanijoje. Pasak rašytojos Anos Marios Matute's, Caso – „didi romanistė, turinti nagus, jaučianti, koks turi būti romanas ir pasakojimas, ir puikiai jį papasakojanti. Rašyti nėra tiesiog atpasakoti įvykius. Ji ne atpasakoja. Ji kuria kitą pasaulį“. 2000 m. Caso už romaną „Ilga tyla“ pelnė Fernando Laros premiją. 2009 m. romanas „Prieš vėją“ apdovanotas prestižine premija „Planeta“. Autorė rašo ne tik romanus, taip pat pasakas vaikams, filmų scenarijus, verčia.
