Tėčio Marselio diena pilna kasdienių rūpesčių, per kuriuos jis vis negali paskaityti mėgstamo žurnalo!

Tik jam niekaip neateina į galvą, kad apie savo norus galima papasakoti mylimai šeimai...

Kaip manote, kas nugalės – žurnalas ar rūpesčiai? O gal už abu svarbiau laikas, praleistas su artimaisiais?

Ši istorija tiek vaikams, tiek suaugusiems primins, kaip svarbu dalintis jausmais ir kaip būna gera, kai tave išgirsta ir supranta.

Paulius Norvila – žinomas lietuvių poetas, vertėjas, įvairių literatūrinių konkursų laureatas. Jo eilėraščiai ir proza publikuojami kultūrinėje spaudoje, spausdinami almanachuose, verčiami į užsienio kalbas. „Tėčio Marselio liežuvis“ – knyga, atsiradusi iš gyvenimo sėkmių ir nesėkmių, bet labiausiai – iš patirties, atpažįstamos daugeliui tėvų, auginančių vaikus ir kartu su jais augančių.

Patricija Bliuj-Stodulska – knygų autorė ir iliustruotoja. Ilgai studijavo ir gyveno Varšuvoje, dabar dirba Vilniuje. Patricija, keturių vaikų mama, kurdama iliustracijas šiai knygai visiškai susitapatino su tėčio Marselio personažu!

Ši šventinė garsinė knyga skirta visiems, norintiems išmokti lietuviškų kalėdinių dainų ir jų melodijų. 

- Išmokę kelis posmelius dainuoti kartu, ilgąją dainos versiją galėsite dainuoti savarankiškai – knygoje pateikiami visi dainų tekstai.

- Žaismingose iliustracijose – daug detalių ir kalėdinės magijos, skatinančios tyrinėti ir laukti stebuklo.

Šioje knygoje rasite gerai žinomas ir rečiau girdimas lietuviškas kalėdines daineles:

- Kam tavo, vilkeli

- Grūšelė

- Jievaro tiltas

- Elnias devyniaragis

- Obelėlė

Kalėdinės dainos, kurias galime atpažinti iš priedainių „kalėda“, „leliumai“, „aleliumai loda“, senovėje skambėdavo pačiu tamsiausiu metų laiku – nuo advento pradžios iki pat Trijų Karalių. Jose išdainuojama amžinoji pasaulio, gamtos tvarka, mitiniais vaizdiniais pasitinkama grįžtanti saulė ir iš naujo pasukamas metų ratas.

Dainas atlieka

Vytautas Leistrumas

Kotryna Stasikėlė

Ši mokomoji pirmųjų žodžių knyga padės ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir:

-          lavinti vaiko kalbos įgūdžius;

-          išmokti svarbiausių žodžių iš aplinkos, kasdienės rutinos;

-          įvardinti savo pomėgius ir atpažinti emocijas. 

Minkštas viršelis, kurį smagu liesti, o kartoniniai puslapiai – atsparūs mažylio išdaigoms.

Prieš jūsų mažylio akis – net 1000 pirmųjų žodžių, suskirstytų temomis ir iliustruotų ryškiaspalviais piešiniais bei nuotraukomis. Parodykite, garsiai ištarkite ir papasakokite mažiesiems apie daiktus, gyvūnus, gamtos reiškinius, jausmus ir daugybę kitų dalykų, – tegul pasaulis nušvinta naujomis spalvomis ir žadina smalsumą!

Skirta 3-5 m. vaikams: įsiminkite pirmuosius žodžius, lavinkite tartį, mokykitės skaityti.

Dvidešimt keturios stebuklingo spalvinimo knygelės ir teptukas! 

Laukdami Kalėdų kasdien atverkite po langelį ir džiaugsmingai spalvinkite! Šlapiu teptuku braukite per nespalvotus paveikslėlius ir stebėkite, kaip elniai, Kalėdų eglutės ar gražiosios snaigės staiga stebuklingai nusidažo įvairiomis spalvomis. Tokiam spalvinimui nereikia dažų, tik trupučio vandens.

Advento kalendorių sudaro:
- kartoninis dėklas su 24 langeliais ir įmaute (dydis: 30,5 × 41,8 cm);   
- 24 spalvinimo knygelės minkštais viršeliais (dydis: 10 × 10 cm); 

- mažas teptukas.

Dažniausiai mus skaudina tie,

kuriuos mylime labiausiai.

Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jai išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti – atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą. 

Rodos, Lilė turi viską, apie ką svajojo. Tačiau netikėtomis aplinkybėmis į jos gyvenimą grįžta pirmoji meilė – Etlasas, apie kurį ji jau daugelį metų nieko negirdėjo. Paauglystėje jis vienintelis padėjo jai išgyventi sunkiausias akimirkas šeimoje. Jo grįžimas sujaukia Lilės mintis ir santykius su Railiu. Ar jų meilė pasiruošusi tokiam iššūkiui? Lilė priversta iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir kovoti už laimę. Dėl to ji turės priimti patį skaudžiausią sprendimą. 

„Mes dedame tašką“ – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą. 

„Tai viena nuoširdžiausių ir labiausiai įkvepiančių istorijų, kokią esu kada nors skaičiusi. Ši knyga pakeis jūsų gyvenimą.“ 

Knygų tinklaraštis AESTAS  

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė milžiniškos sėkmės Amerikoje ir už jos ribų. Pasaulyje parduota daugiau kaip septyni milijonai romano „Mes dedame tašką“ egzempliorių.

Augdama Jehovos liudytojų šeimoje, Deimantė tikėjo, kad pasaulio pabaiga jau laukia ant slenksčio. Todėl kartu su mama Šiaulių gatvėse ir daugiabučių laiptinėse skleidė „gerąją žinią“: atėjus Armagedonui, Jehova visus jam atsidavusius žmones pakvies į savo karalystę. Tiesa, Deimantė žinojo ir tai, kad rojus turi kainą – visišką atsiskyrimą nuo „pasauliečių“, Jehova netikinčių žmonių, ir neva šėtoniškos jų įtakos.

Mergaitės vienatvę aštrino ir tai, kad ji niekam negalėjo prasitarti apie namie patiriamą siaubą – mamos ir tėčio smurtą, kaip Dievo rykštė užgulantį kaskart, nepaklusus griežtoms taisyklėms. Vėliau baimė peraugo į pyktį ir paauglišką maištą: mergaitė nepabijojo keisti išvaizdos, bėgti iš namų... Ilgainiui pasipriešinimas tėvams ir jų tikėjimui tapo pavojingas gyvybei.

„Pasaulietė“ – tai istorija apie išsilaisvinimą nuo psichologinio, fizinio ir dvasinio smurto. Knygoje nuoširdžiai, be užuolankų, kartais ironiškai pasakojama apie tikėjimo savimi ir vilties galią.

„Kai skaitai Taros Westover „Apšviestąją“, atrodo, kad jos mormoniškas gyvenimas vyksta taip toli ir nė negali būti tiesa. Nepaprastas Deimantės atvirumas ir drąsa man primena Tarą. Tik Deimantė gelbstisi taip arti, kad kūnas pagaugais nueina suvokiant: ši istorija nutiko mūsų kieme.“

Dovilė Filmanavičiūtė, reklamos specialistė, TV laidų vedėja

„Gyvenimas yra visoks – ir taip dažnai jame žaidžiame gavę ne pačias geriausias kortas. Nenoromis klausi savęs: ar visa tai turi prasmę? Kodėl nutinka nepatogių, skaudžių dalykų? Ar tai bausmės – o gal pamokos? Ši knyga atima kvapą atvirumu. Su kiekvienu puslapiu vis labiau trokšti gaivaus oro gurkšnio. Lenkiu galvą už narsią širdį ir didelę meilę gyvenimui.“

Viktorija Urbonaitė, strateginės komunikacijos specialistė, rašytoja, autorinių laidų vedėja

Deimantė Rudžinskaitė – fotografė ir stilistė, gimusi ir augusi Šiauliuose. Savo istoriją apie sunkią vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje ji pasakojo tokiems tinklaraščiams kaip „Lrt.lt“, „15min.lt“, „Žmonės.lt“ ir „Moteris.lt“. „Pasaulietė“ – pirmoji D. Rudžinskaitės knyga.

Šioje knygoje rasite šešias įgarsintas lietuviškas lopšines:

1.       Pele, pele, nešk miegelį

2.       Atvažiuoja meška

3.       Čiūčiulis Miegelis

4.       Oi, tu bitaite

5.       Vėjo sūnelis

6.       Vilkas pečių kūrena

Lopšines atlieka Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius (grupė „Skylė“), o ramiems, šviesiems jų balsams akompanuojama tikrais instrumentais. 

Ryškios, žaismingos Dovydo Čiuplio iliustracijos padės pamiršti įtemptą dienos ritmą ir persikelti į spalvingą, žaismingą vaikišką pasaulį. 

Ramios lopšinės bei linksmi paveikslėliai leis greičiau ir paprasčiau nusiteikti saldžiam sapnui. 

Knygelės lapai kartoniniai, todėl lengvai vartyti, tyrinėti ir klausytis galės net patys mažiausi nemiegaliai.

Svarbiausios taisyklės, kad mieste, gatvėje, parke, autobuse, automobilyje jaustumeisi saugiai ir ramiai

-          Kaip saugiai pereiti gatvę, jei aplinkui nematyti pėsčiųjų perėjos?

-          Kokias pagrindines taisykles reikia žinoti, norint saugiai važinėti dviračiu ar elektriniu paspirtuku?

-          Kas gali judėti pėsčiųjų, pėsčiųjų ir dviratininkų, tik dviratininkų takais?

-          Kaip elgtis prie geležinkelio bėgių? O automobilyje ar autobuse?

Knygoje rasite atsakymus į šiuos ir daugybę kitų svarbiausių klausimų apie saugų elgesį kelyje. Čia surašytos taisyklės ir situacijos, su kuriomis susiduria kiekvienas vaikas, savarankiškai keliaudamas į mokyklą ar į namus, važiuodamas autobusu ar automobiliu, pramogaudamas draugų kieme, parke. 

Šmaikščios iliustracijos ir skyreliai „Ar žinai, kad...“ bei „Tiesa ar pramanai?“ padeda susikaupti pažindinantis su rimtomis temomis, skatina kritinį mąstymą ir kutena vaizduotę.

Agnė Šarakauskė, pradinio ugdymo mokytoja metodininkė: „Rekomenduoju perskaityti kiekvieno pradinuko ir pradinukės šeimai. Tai puiki, pirma mano matyta tokia žaisminga, šiuolaikiška knygutė vaikams svarbia saugumo tema. Ją skaityti turėtų būti linksma ir naudinga: knyga padės išmokti saugiai elgtis gatvėje, nes taisyklės aprašytos suprantamai ir aiškiai. Mėgstu praktines užduotis, todėl tėveliams siūlau apgalvoti kiekvieną knygelės situaciją ir išbandyti veiklose su vaikais“.

Socialinei iniciatyvai „Apsaugok mane“ – 25 metai!

Ši knyga išleista „Lietuvos draudimo“ inicijuotos socialinės akcijos „Apsaugok mane“ jubiliejaus proga. Dvidešimt penkerius metus kiekvieną rugsėjį bendrovė apdraudžia visus Lietuvos moksleivius nuo nelaimingų atsitikimų kelyje ir taip įgyvendina įmonės misiją – dirbti tam, kad mūsų visų ateitis būtų saugi ir rami. 

„Lietuvos draudimo“ indėlis į saugesnę visuomenę ir mūsų visų ramybę – daugiau nei 1000 knygos egzempliorių, dovanojamų Lietuvos savivaldybių bibliotekoms ir mokykloms, ugdančioms pradinių klasių moksleivius.

Knygos turinys parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos policija.

Linksmos lietuvių liaudies dainelės padės lavinti vaiko tartį.
Dainuoti smagu ir naudinga.
Mokantis dainų gerėja tarimas ir atmintis.

„Mažoji džyru džyru muzikėlė“ tiks mėgstantiems ir klausytis, ir kartu dainuoti, taip pat visiems, kuriems ir kurioms būtų pravartu išmokti gražiai ištarti raides ir žodžius. Dainelių melodijos nesudėtingos, jos įrašytos lėtu tempu.

Knygelėje rasite 5 daineles: „Kurmi kurmi, kur buvai“, „Keturi ratai“, „Sraige sraige, kišk ragus“, „Gale lauko ant pievutės“ ir „Močiute, širdele“.

Knygelės lapai tvirti ir patvarūs, todėl ją galės patogiai vartyti bei muzikuoti net patys mažiausi dainelių gerbėjai.  

Lietuvių pamėgtos knygelės „Džyru džyru muzikėlė“ sudarytoja Aušra Žičkienė yra humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja.

Daineles aranžavo kompozitorius, atlikėjas Vytautas Leistrumas, kuriantis muziką teatro spektakliams ir filmams bei aktyviai koncertuojantis su bendraminčių grupe „Solo Ansamblis“.

Talentingo dailininko Dovydo Čiuplio iliustracijos pradžiugins ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.

Dainuoja: Rokas Petrauskas, Urtė Smulskytė, Kotryna Stasikėlė

Lauke, pievoje, parke, miške, paežerėje ar net po žeme gyvena daugybė įvairiausių žvėrelių, paukščių ir vabalėlių. Kartais mes juos pastebime, bet dažniau – ne. Visi užsiėmę savais reikalais: džiaugiasi ir liūdi, serga, rūpinasi vieni kitais, pykstasi ir taikosi, mėgsta pasmaližiauti, augina vaikelius, toli iškeliauja ir vėl grįžta. Ir mėgsta pasilinksminti – visai kaip žmonės.

Dainuodami apie gyvūnus, vaikai daug apie juos sužinos: kaip kuris atrodo, kaip elgiasi ir ką mėgsta.

Dainelių melodijos paprastos, nesunkiai išmokstamos. Jose išgirsite ir gegutės kukavimą, ir giedrą linksmybių nuotaiką, ir liūdną skundą šaltą žiemos dieną.

Knygelėje rasite ir dvi senovines sutartines – „Gegutė sode, sode kukavo“ ir „Skrido bitė, tatato“. Jas galima dainuoti paprastai arba pajusti tikrąjį sutartinės skambesį, dainuojant atsilikus nuo garso įrašo per pusę posmelio (muzikinio kanono būdu).

Aušra Žičkienė yra ir garsinės knygos „Džyru džyru muzikėlė. Tartį lavinančios dainelės“ sudarytoja, taip pat projekto „Tilidūda“ sumanytoja, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja.

Daineles aranžavo kompozitorius, atlikėjas Vytautas Leistrumas, kuriantis muziką teatro spektakliams ir filmams bei aktyviai koncertuojantis su bendraminčių grupe „Solo Ansamblis“.

Talentingo dailininko Tel Coelho iliustracijos pradžiugins ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.

Dainuoja:
Vytautas Leistrumas
Jurgis Marčėnas
Kotryna Stasikėlė

Aleksas  – velnias, apdovanotas angelo veidu. Genamas visą gyvenimą persekiojančios tragedijos, negailestingai siekia galios ir keršto, todėl širdies reikalams neturi laiko. Tačiau kai Aleksui tenka pasirūpinti geriausio draugo seserimi, krūtinėje kažkas užsiliepsnoja – ugnis, galinti ištirpdyti jo ledo rūmą.

Eva – vėjavaikiška mergina, kamuojama miglotų košmarų apie vaikystę, nors pati jos gerai neprisimena. Tačiau geba visur įžvelgti pasaulio grožį... ir regi širdį, slypinčią po lediniu vyro, kurio nederėtų pamilti, veidu. Tai geriausias jos brolio draugas. Kaimynas. Gelbėtojas – ir pražūtis.

Uždrausta Alekso ir Evos meilė atskleidžia paslaptis, negrįžtamai pakeisiančias juodu ir viską, kas jiems brangu.

„Įtraukianti istorija su itin pikantišku prieskoniu.“

San Francisco Chronicle

„A. Huang tiekia vieną šokiruojantį siužeto vingį po kito. Ši dramatiška knyga skaitytojams ir skaitytojoms atims žadą.“

Publishers Weekly

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „New York Times“, „USA Today“, „Sunday Times“ ir „Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes.

Aštuonmetis Harisonas stengiasi būti geras. Jis domisi kosmosu, nevagia iš parduotuvių, su seserimi dalijasi daiktais ir skanėstais, nesukčiauja žaisdamas stalo žaidimus. Bet berniukas turi DIDELĘ bėdą: jis nemoka valdyti emocijų, todėl supykęs ima siautėti ir elgtis nevaldomai. 

Sykį gimtadienio šventės vedėja, įtūžusi dėl Harisono elgesio, vietoj paprasto baliono jam įteikia VISKĄ praryjančią juodąją skylę. Berniukas pasinaudoja galimybe atsikratyti visko, kas jam nepatinka ar kas jį erzina: brokolių, agresyviai lojančio kaimynų šuns, nemėgstamo baseino...

Netikėtai Harisonas supranta, kad juodojoje skylėje pradingsta ir tai, kas jam labai brangu, – pavyzdžiui, mylimi tėvai. Ar pavyks berniukui ištaisyti netyčia padarytą klaidą?

Ben Miller (Benas Mileris) – žinomas anglų aktorius, komikas ir bestseleriais tapusių knygų visai šeimai autorius. „Kaip berniukas pradangino pasaulį“ – pirmoji jo knyga, išversta į lietuvių kalbą. 

Daniela Jaglenka Terrazzini (Daniela Jaglenka Teracini) – iliustruotoja. Vaizduojamąjį meną ji studijavo Milane, vėliau Londone mokėsi fotografijos. Jos darbai eksponuojami galerijose visame pasaulyje. 

„...kai girdžiu ir kalbu ispaniškai, ataidi mano pirmosios lopšinės melodija. Aš tarsi vėl tampu vaiku, koks kažkada buvau, ir atsiduriu arčiausiai to, kas esu dabar.“


Mirus mylimai močiutei Ritai, Olivija paveldi komodą su dešimčia spalvotų užrakintų stalčių. Ji dar vaikystėje žavėjosi šeimos relikvija. Ir dabar, laikydama stalčių raktelius, pagaliau susipažįsta su komodos turtu: krikšto medalionu, poezijos knygele, mėlyna skarele... Šie paprasti daiktai alsuoja ilgai saugotomis močiutės gyvenimo paslaptimis.

Būdama dešimties, Rita su seserimis buvo priversta palikti tėvus ir bėgti nuo Frančesko Franko diktatūros Ispanijoje. Naujų namų paieškos Prancūzijoje mergaitėms nebuvo lengvos: teko sunkiai dirbti ir kęsti vietinių užgauliones. Nepaisant negandų, po kelerių metų Rita rado savo gyvenimo meilę – ispaną Rafaelį, bet, jai pastojus, o jam nusprendus grįžti į tėvynę ir prisijungti prie pasipriešinimo Franko valdžiai, Ritos pasaulis vėl dužo į šipulius.

Romanas „Komoda spalvotais stalčiais“, iš dalies paremtas tikrais įvykiais, seka unikalų vienos šeimos likimą, paženklintą ne tik sielvarto, bet ir gilios meilės bei vilties.



„Tikras deimantas.“
Le Parisien

„Jaudinantis debiutas apie maištingas moteris.“
Elle

„O. Ruiz išraiškinga kaip Almodóvaras. Meistriška.“
Le Point



Olivia Ruiz – ispanų kilmės prancūzų dainininkė, dainų autorė ir aktorė. 2020 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Komoda spalvotais stalčiais“ sulaukė daugiau nei pusės milijono Prancūzijos skaitytojų pagyrų ir 2021 m. buvo įtrauktas į „Prix des Lecteurs du Livre de Poche“ apdovanojimų sąrašą.

„Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolikmetį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.“

Nusileidęs Hamburgo oro uoste, 37-erių Toru Vatanabė išgirsta seną „The Beatles“ dainą ir mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, aistros, troškimų ir praradimų. 

Tada iš gyvenimo pasitraukė geriausias Toru draugas Kidzukis, o Kidzukio mergina Naoko tapo pirmąja Toru meile. Tiesa, jiems suartėjus, į Toru pasaulį įsiveržė ir karštakraujė Midori, visiška Naoko priešingybė. Draskomas vidinių prieštaravimų, Toru turėjo rinktis tarp praeities ir ateities.

„Jausminga, įdomi, seksuali... H. Murakami – vienas geriausių šiuolaikinių rašytojų.“

Time Out

„„Norvegų giria“ – tai japonų „Rugiuose prie bedugnės“.“

Daily Telegraph

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. „Norvegų giria“ Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus H. Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“.

XIX a. pabaigoje Uni, Armūdas ir mažasis Rūaras yra priversti palikti Norvegiją ir prieglobsčio ieškoti Švedijoje. Apie Uni gimtosiose vietose imta šnabdžėtis, ji vadinta žudike. Po ilgos kelionės jie galiausiai randa apleistą sodybą – vidury miško laukymės, kur kaupiasi šiluma, auga tuntas baltų beržų, tyvuliuoja ramybė. Ten jie turės apsiprasti ir prisitaikyti prie naujos šalies gamtos ir ne visada geranoriškų gyventojų.

Po daugiau kaip septyniasdešimties metų toje pačioje sodyboje prie seno virtuvės stalo sėdi Kora. Ji kartu su anyta Briken planuoja Rūaro, savo šešuro, laidotuves. Šiame name jis negimė, bet praleido visą savo gyvenimą. Klausydamasi Briken pasakojimų, Kora pastebi vis daugiau įtrūkių šeimos istorijoje. Atsiverianti tiesa Korą nepaprastai skaudina, bet sykiu ir išlaisvina.

„Eisiu paskui tave“ – poetiška tamsa apgaubtas pasakojimas apie kelias vienos šeimos kartas, gyvenančias tame pačiame name, persekiojamas paslapčių, alkio, įtartinų mirčių, meilės ir sielvarto.

„Parašyta taip, kad skaitant oda šiurps iš malonumo.“

2022 m. Švedijos metų knygos rinkimų komisija

„Neįtikėtina istorija su nuostabia pabaiga. Gamtos, šviesos, miškų ir meilės tarp žmonių vaizdavimas tiesiog pakeri. Viena geriausių kada nors skaitytų debiutinių knygų.“

Go’kväll

Lina Nordquist (Lina Nūrdkvist, gim. 1977) – švedų medikė, dėstytoja ir mokslininkė, politikė ir rašytoja. Romanas „Eisiu paskui tave“ – debiutinis autorės kūrinys, 2022 m. pelnęs Švedijos metų knygos titulą.

„Džovanio kambarys“ nukelia mus į XX a. šeštojo dešimtmečio bohemišką Paryžių, kupiną pavojingos aistros ir plika akimi ne visada matomo smurto. Šiame mieste amerikietis Deividas, negalėdamas susitaikyti su savo homoseksualumu, blaškosi tarp slopinamo uždrausto geismo ir konvencionalios meilės ilgesio. Paryžiuje Deividas sutinka Helę ir jai pasiperša, bet, jai išvykus, leidžiasi į pražūtingą romaną su italu barmenu Džovaniu. 

Aštriu, tiriančiu žvilgsniu ir gyvybingu stiliumi Jamesas Baldwinas šiame queer literatūros klasikos kūrinyje gilinasi į destruktyvios meilės ir aistros subtilumus, seksualinės tapatybės klausimus, emigranto, klausiančio, kas yra namai, dalią ir laisvės siekiančią žmogaus širdį.

„Knyga, priklausanti grožinės literatūros olimpui.“

The Atlantic

„Vienas nedaugelio mūsų laikų tikrųjų rašytojų.“

Norman Mailer

„Visas romanas – tarsi gėdos anatomija. Gėdos ištakų ir mitų, kurie ją įamžina, ir žalos, kurią ji gali daryti.“

Garth Greenwell

James Baldwin (Džeimsas Boldvinas, 1924–1987) – amerikiečių romanistas, dramaturgas, eseistas, poetas, afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo dalyvis, vienas svarbiausių XX a. rašytojų ir aktyvistų. Sukūrė šešis romanus. Antrasis, „Džovanio kambarys“ (JAV pasirodė 1956 m.), 2019-aisiais įtrauktas į „BBC News“ paskelbtą labiausiai įkvepiančių anglų kalba parašytų romanų šimtuką. J. Baldwinas didelę gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, į ją persikraustė norėdamas pabėgti nuo rasizmo ir homofobijos. Ten jam buvo suteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas – Garbės legiono ordinas.

Kovas, 1905-ieji. Jauna airių imigrantė Sofi Veilen taip trokšta ištrūkti iš Niujorko daugiabučio, kad atsiliepia į skelbimą laikraštyje ir sutinka ištekėti už nepažįstamo vyro. San Fransiske ją pasitikęs našlys Martinas Hokingas pasirodo esąs ne tik abejingas, bet ir svaiginamai gražus. Nors Sofi greitai prisiriša prie penkiametės Martino dukros Katarinos, keistas vyro elgesys kelia jai nerimą net praėjus metams po vedybų.

Tuomet vieną vakarą pasigirsta beldimas į duris. Sofi abejonės pasitvirtina: ji sužino, kad jos likimas susietas su dviem nepažįstamomis moterimis. Pirmoji, graži ir nėščia, stovi ant jos durų slenksčio. Antroji už šimtų mylių, Amerikos pietvakariuose, sielvartauja praradusi viską, ką kada nors mylėjo.

Tragiškas 1906-ųjų balandžio 16-osios žemės drebėjimas pastūmėja tris moteris į pavojingą kelionę, patikrinsiančią jų ištvermę, ryžtą ir galiausiai tikėjimą, kad meilė pajėgi nugalėti baimę.

„Nuostabi istorija apie ištvermę ir moterų draugystės galią.“

Marie Benedict

„Romano šerdyje – nenugalima trijų intriguojančių moterų jėga. Verta pasimėgauti bei pasidalyti su visomis savo gyvenimo moterimis, kuriomis žavitės.“

Hazel Gaynor

„Nuostabus pasakojimas, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į sukrečiančią kelionę lynų keltuvu po XX a. pradžios San Fransiską. Jame paslaptys, tamsios kaip ir pats miestas, plačiai atsiveria ir priverčia nuo pasaulio pavargusią pagrindinę veikėją susidurti su skaudžiomis melo pasekmėmis...“

Stephanie Dray

Susan Meissner (Siuzan Maisner) – amerikiečių rašytoja, „USA Today“ bestselerių autorė. Anksčiau ėjo savaitinio žurnalo vyriausiosios redaktorės pareigas, ne kartą buvo įvertinta ir apdovanota kaip geriausia apžvalgininkė ir į praeitį nukeliančių, jautrių istorijų autorė. Lietuvos skaitytojams ji žinoma kaip romano „Šilko siūlų dėžutė“ („Baltos lankos“, 2019) autorė. „Trapių daiktų prigimtis“ pirmąsyk pasirodė 2021 m. ir pelnė puikius įvertinimus leidinyje „Publishers Weekly“, sulaukė tokių istorinių romanų autorių kaip Marie Benedict ir Kristin Harmel pagyrų.

„...akmeninių laiptų apačioje, tamsiame šešėlyje, stovinti žmogysta pasisuko ir įsistebeilijo į juos – įsistebeilijo tyliai ir ramiai, kaip nejudantis tamsos stulpas, o jo veido vietoje žiojėjo tuštuma, galbūt dūmai...“

Nors šešiolikmetį Čarlį Ovidą visą gyvenimą lydėjo žiaurumai, ant jo kūno – nė menkiausio randelio. Jis geba išgyti. Aštuonmetį Marlou kartkarčiais persmelkia melsvas švytėjimas. Prisilietimu jis gali tirpdyti kūnus. Detektyvė Alis Kvik pasamdoma jų pristatyti poniai Harogeit ir daktarui Bergastui į Edinburgo Kerndeilo institutą, tiriantį neįprastų talentų ir savybių turinčius vaikus.

Čarlis, Marlou ir Kvik leidžiasi į kelionę po skirtybių ir pavojų kupiną neregimą XIX a. antros pusės Viktorijos laikų pasaulį. Nuo blausiai apšviestų Londono gatvių, medinių Tokijo kabukio teatrų iki paslaptingo instituto dvaro Škotijoje. Jame jie sutiks devynmetę dulkių sukėją ir raganiukę Komako Onoję, nematomą galinčią virsti Ribs ir kitus vaikus, vadinamus Talentais.

Ten, kur susiduria mirusiųjų ir gyvųjų pasaulis, Talentams teks susigrumti su jėgomis, keliančiomis grėsmę jų saugumui, spręsti savo neįprastų gebėjimų mįslę ir aiškintis paslaptis, glūdinčias tarp tamsių Kerndeilo instituto sienų.

„Pašėlusios vaizduotės, dikensiškos ekscentrikos, antgamtinio siaubo ir kvapą gniaužiančios įtampos kupinas pasakojimas.“

Joe Hill

„Žemę po kojomis sujudinanti knyga.“

Tamora Pierce

J. M. Miro – amerikiečių rašytojas. „Žemiškos pabaisos“ – pirmasis „Talentų“ trilogijos romanas. 2022 m. jis nominuotas „Goodreads Choice Award“ premijai už geriausią maginės fantastikos žanro knygą.

Morgana Grant kasdien vis aršiau pykstasi su šešiolikmete dukra Klara. Morgana nori apsaugoti dukrą nuo savo jaunystės klaidų: per anksti pastojus ir ištekėjus, jai teko atsisakyti svajonių studijuoti koledže ir atrasti mėgstamą darbą. Bet ir pati Klara nenori sekti varginančiai nuspėjamos motinos pėdomis.

Išlaikyti trapias mamos ir dukros paliaubas sugeba tik Krisas – Morganos vyras, Klaros tėvas ir šeimos inkaras. Tačiau Krisui patekus į tragišką automobilio avariją namų ramybė sudūžta į šipulius.

Stengdamasi atstatyti sugriuvusį šeimos pasaulį, Morgana netikėtai atranda sesers sužadėtinio Džonos paguodą, o Klara kreipiasi į vienintelį vaikiną, su kuriuo jai draudžiama bendrauti. Sulig kiekviena diena prarają tarp motinos ir dukros gilina naujos paslaptys, nuoskaudos ir nesusipratimai. Gilina taip smarkiai, kad nežinia, ar kada nors pavyks susitaikyti.

„Įtaigi istorija apie meilę, viltį ir atpirkimą – neįtikėtinai talentingos C. Hoover triumfas.“

Washington Independent Review of Books

„Stiprios emocijos, gilūs pokalbiai, grakščiai plėtojami santykiai.“

Kirkus Reviews

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“ ir „Viskas primena tave“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2019 m., romanas „Jei ne tu“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

„Kas, jeigu visas mūsų gyvenimas – eiga ir mirtis – jau nuspręstas? Jeigu kauliukai ar kortos galėtų tai išburti, ar norėtumėte sužinoti, kaip viskas baigsis?“

Atvykusi į Niujorką atlikti praktikos Metropolitano meno muziejuje, Enė Stilvel netikėtai paskiriama dirbti Arkadose – gotikiniame muziejuje, garsėjančiame Viduramžių meno kolekcija. Čia ją pasitinka nedidelis charizmatiškų tyrėjų ratas: muziejaus kuratorius Patrikas, besispecializuojantis Taro kortų istorijos srityje, Reičelė, gražuolė jo asistentė ir mūza, bei Leo – sodininkas, puoselėjantis vertingą muziejaus sodo augalų kolekciją.

Enė trokšta mįslingų kolegų pritarimo ir nesureikšmina keistų teorijų, spėjančių ateitį. Tačiau smalsumas nejučia virsta manija atradus paslaptingą ir, kaip anksčiau manyta, dingusią XV a. itališkų Taro kortų malką. O kai Arkadas sukrečia netikėta mirtis ir įtariamaisiais tampa visi, Enė atsiduria pavojingo galios ir ambicijų žaidimo centre...

„Pikantiška ir grėsminga... Persunkta seksualinės įtampos, aiškiaregystės paslapčių ir akademinio pamišimo. Šokiruojanti romano atomazga įspėja: gal ir manomės žinantys, kas mūsų laukia, bet likimas paprastai turi kitų kėslų.“

Sarah Penner

„Užburianti... Gundanti melo, pavydo ir okultizmo istorija. „Arkados“ Taro kortų istoriją atskleidžia taip pat įtaigiai, kaip Donna Tartt romane „Slapta istorija“ kalba apie klasikines studijas.“

Sara Sligar

Katy Hays (Keitė Heis) – amerikiečių akademikė, įgijusi meno istorijos daktaro laipsnį Berklio universitete, Kalifornijoje. 2022 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Arkados“ išsyk tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu, o „Amazon“ pripažino jį viena geriausių metų knygų.

Su medžiagėlėmis ir veidroduku!
Skirta patiems mažiausiems skaitytojams.

Ieškokite pasislėpusių gyvūnėlių drauge.
Kiekvieną puslapį lydės nuoširdus mažylių džiaugsmas ir juokas!

Spausk ir klausykis!

Garsų gausus miškas sužavės mažuosius skaitytojus! Spauskite mygtukus ir klausykite, kaip čiurlena upelis, džiugiai dūzgia bitės ar naktį pasitinka pabudusi pelėda.

Knyga skirta vaikams, kurie mokosi skaityti mažosiomis raidėmis. Tekstas sutrumpintas, o atskiri skiemenys paryškinti kita spalva, kad mažieji galėtų lengviau skaityti patys.

Pradėjusiems mokytis skaityti padės skiemenuotas tekstas. Skaitymo skiemenimis metodas rekomenduojamas kaip vienas iš veiksmingiausių ir greičiausių, leidžia išvengti užsitęsiančio skaitymo paraidžiui. Tai palengvina teksto suvokimą.

Kai kurie žodžiai pakeisti paveikslėliais, kad į pasakojimą įsitrauktų net ir nemokantys skaityti vaikai.

Smagios ir trumpos istorijos su aiškia pagrindine mintimi skatina pasikalbėti apie veikėjų nuotykius. Tai lavina gebėjimą susikaupti ir paruošia sudėtingesnėms knygelėms.

Morgana Grant kasdien vis aršiau pykstasi su šešiolikmete dukra Klara. Morgana nori apsaugoti dukrą nuo savo jaunystės klaidų: per anksti pastojus ir ištekėjus, jai teko atsisakyti svajonių studijuoti koledže ir atrasti mėgstamą darbą. Bet ir pati Klara nenori sekti varginančiai nuspėjamos motinos pėdomis.

Išlaikyti trapias mamos ir dukros paliaubas sugeba tik Krisas – Morganos vyras, Klaros tėvas ir šeimos inkaras. Tačiau Krisui patekus į tragišką automobilio avariją namų ramybė sudūžta į šipulius.

Stengdamasi atstatyti sugriuvusį šeimos pasaulį, Morgana netikėtai atranda sesers sužadėtinio Džonos paguodą, o Klara kreipiasi į vienintelį vaikiną, su kuriuo jai draudžiama bendrauti. Sulig kiekviena diena prarają tarp motinos ir dukros gilina naujos paslaptys, nuoskaudos ir nesusipratimai. Gilina taip smarkiai, kad nežinia, ar kada nors pavyks susitaikyti.


„Įtaigi istorija apie meilę, viltį ir atpirkimą – neįtikėtinai talentingos C. Hoover triumfas.“
Washington Independent Review of Books

„Stiprios emocijos, gilūs pokalbiai, grakščiai plėtojami santykiai.“
Kirkus Reviews


„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“ ir „Viskas primena tave“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2019 m., romanas „Jei ne tu“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

„Avromas Suckeveris — vienas didžiausių jidiš kalba kūrusių poetų, kovotojas už sunaikintos žydų bendruomenės ir jos kultūros atminties išsaugojimą. Savo misiją jis vykdė Vilniaus gete, kurdamas poeziją kasdienėje mirties akivaizdoje, slėpdamas žydų kultūros vertybes, vėliau priešindamasis ginklu, o po karo — liudydamas Niurnbergo tribunole ir rašydamas atsiminimus. Ši knyga yra vienas svarbiausių Holokausto istorijos šaltinių ir kartu paminklas nepalaužiamam ryžtui įamžinti Vilniaus žydų atminimą.“

Lara Lempertienė, Judaikos tyrimų centro vadovė

AVROM SUTZKEVER (1913–2010) – garsus Vilniuje gyvenęs poetas. XX a. 4-ajame dešimtmetyje buvo vienas pagrindinių avangardinio žydų rašytojų ir dailininkų judėjimo „Yung Vilne“ narių. Nenustojo kurti uždarytas į Vilniaus getą, priklausė pogrindinei „Popieriaus brigadai“. Jis yra daugiau nei dviejų dešimčių poezijos ir eksperimentinės prozos knygų autorius. 1947-aisiais emigravo į Tel Avivą, 1985 m. apdovanotas Izraelio nacionaline premija.

JUSTIN D. CAMMY — žydų studijų ir lyginamosios literatūros profesorius Smitho koledže (Masačusetsas, JAV). Jo išverstas ir sudarytas angliškasis knygos Nuo Vilniaus geto iki Niurnbergo leidimas apdovanotas Šiuolaikinių kalbų asociacijos įsteigtu Leviantų atminimo prizu. Šio leidinio pagrindu Cammy kartu su istorike ir šios knygos vertėja Saule Valiūnaite parengė lietuviškąjį leidimą.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Tai knyga apie kavą ir aplink kavą. Smalsiems, atviriems ir norintiems geriau pažinti pasaulyje itin mylimą tamsųjį gėrimą. „Tebūnie kava“ – tai Emanuelio Ryklio profesionalios patirties, įgytos ilgus metus dirbant, eksperimentuojant ir tiesiog žaidžiant su kava, kulminacija. Nuo žalių pupelių iki skrudinimo, nuo kavos ragavimo iki derinių su maistu, nuo gerai žinomų kavos produktų iki originalių receptų ir įrankių. „Tebūnie kava“ knyga skirta kavos įkvėpimams ir atradimams.

„Tebūnie kava“ pateikiami esminiai patarimai, kaip namuose paruošti skaniausią kavos puodelį, naudojant populiariausius įrankius – ikoniškąjį mokos kavinuką, „espresso“ kavos aparatą, laboratorinį „Chemex“ įrankį ir kitus. Knyga skirta ne tik baristoms ar kavos profesionalams, bet ir kasdieniams kavos mėgėjams, kurie nori išplėsti savo kavos žinių pagrindus. Emanuelio Ryklio knygoje esančias kavos istorijas papildo įkvepiančios fotografijos bei žaismingos iliustracijos.

Knygos autorius – kavos entuziastas Emanuelis Ryklys daugiau nei prieš dešimt metų Vilniuje įkūrė išskirtinę „Crooked Nose & Coffee Stories“ kavos manufaktūrą ir pasaulyje susidomėjimą sukėlė joje kuriamais originaliais kavos produktais. Tarp jų – lietuviškasis kavos ruošimo įrankis „Bro“, viskio statinėje brandinta kava bei pirmasis lietuviškas alus su kava. Emanuelis pripažintas kavos autoritetas, nuolat vedantis ir organizuojantis kavos degustacijas bei kitus edukacinius renginius.

Vaikams nuo 7 metų.

„Kai turi tokią kaimynę ir geriausią draugę kaip Lena, iš tiesų paprastų dienų nebūna.“

Vietoje nenustygstančiai smarkuolei Lenai ir jos kiek ramesniam draugui Trilei kiekviena diena yra naujas nuotykis. Ko tik jie neprisigalvoja – tarp savo namų nutiesia laipiojimo virvę, žaidžia karą ir Nojaus laivą, surengia gatvės muzikantų pasirodymą. Ir dažniausiai prisidaro didelių bėdų... O retomis ramybės akimirkomis abu šveičia pačius skaniausius tetulės-bobulės vaflius.

Kad ir koks smagus jų gyvenimas, jame netrūksta skaudulių. Trilė liūdi netekęs savo tetulės-bobulės ir jaudinasi, kad Lena jo nelaiko geriausiu draugu. O Lena taip trokšta turėti tėtį, kad net ima jo ieškoti prikabinusi skelbimą ant lentos!

Vieną dieną Lena tampa itin tyli ir paslaptinga, o Trilė ima nerimauti dėl geriausios draugės. Negi jų draugystei iškilo pavojus?

„Vaflinės širdelės“ – nutrūktgalviškų nuotykių kupina knyga, kurioje jautriai kalbama apie draugystę, šeimos svarbą ir rimtus skaudulius, kuriuos kartais išgyvena vaikai. Tai viena tų knygų, kurios priverčia kvatotis ir kartu sušildo širdį.

„Vaflinės širdelės“

• Pabrėžiama rūpestingos šeimos svarba vaikams, gražūs tarpusavio santykiai.

• Atkreipiamas dėmesys, kaip svarbu pasakyti tai, ką jauti savo artimiesiems ir draugams.

• Skatinamas gerumas, atidumas kitam ir dalijimasis. 

• Meniškai vertinga knyga ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį. 

Maria Parr (g. 1981) – norvegų vaikų rašytoja. Ji studijavo skandinavų literatūrą, dabar mokytojauja ir rašo nepaprastai smagias knygas, kuriose dažniausiai pasakoja apie kaimo vaikų nuotykius. Rašytojos kūryba dėl humoro ir šilumos neretai lyginama su Astridos Lindgren. Už savo knygas ji pelnė ne vieną svarbų apdovanojimą. Ieškokite ir kitų į lietuvių kalbą išverstų Marios Parr knygų: „Mažasis griaustinis“, „Vartininkas ir jūra“ bei „Mudu su Oskaru“.

Skaitytojams nuo 12 metų

„Dabar jį aplankė jausmas, kad žemėje yra visiškai vienas, tad pirmą kartą gyvenime užvertė galvą ir prakalbo savo balsu – sustaugė kaip tikras laukinis vilkas. Anglijos vilkai jau seniai išmoko slopinti savo dainas – pasaulyje, siekiančiame juos sunaikinti, byloti vilkų kalba pernelyg pavojinga.“

Kai nedidelio Anglijos kaimelio apylinkėse pasirodo nematytas vyras, dešimtmetis Benas prasitaria, kad čia dar esama vilkų. Vyras kaip mat suklūsta – jis negailestingas, jokių taisyklių nepaisantis medžiotojas. Įsitikinęs, kad jei padarai ką nors pirmas, po tavęs dar daugybė žmonių tai pakartos, bet jei paskutinis – tampi ypatingas. Nušauti paskutinį Anglijos vilką jam būtų neprilygstama garbė. 

Benas su tėčiu yra ne mažiau užsispyrę ir griebsis visko, kad apsaugotų sužeistą vilkę su jaunikliu, atklydusius į jų kiemą. Tačiau medžiotojas nė už ką nepasiduos net neįtardamas, jog galiausiai pats virs taikiniu. 

Rūsti ir žiauri, bet kartu dramatiška ir jaudinanti istorija apie paskutinį Anglijos vilką ir berniuką, besistengiantį ištaisyti lemtingą savo klaidą. 

„Vilko kauksmas“:

• Paveiki istorija apie žmogaus ir gamtos santykį;

• Įtaigiai ir tikroviškai vaizduojanti laukinių vilkų gyvenimą;

• Atskleidžianti, kad visi poelgiai turi pasekmes, o aklas noras naikinti gali būti pražūtingas;

• Mokanti, jog klaidas galima ir būtina stengtis ištaisyti;

• Kritikų teigiamai įvertinta knyga.

„Vilko kauksmas“, išleistas 1990 m., buvo įtrauktas į prestižinio Didžiosios Britanijos vaikų literatūros apdovanojimo – Carnegie medal – trumpąjį sąrašą. 

Pirmasis knygos leidimas lietuvių kalba įvertintas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija kaip Reikšmingiausias ir meniškiausias metų vertimas paaugliams.

Melvin Burgess (1954) – itin populiarus britų rašytojas, išgarsėjęs tokiomis knygomis kaip „Heroinas“, „Darant tai“ ir kitomis. „Vilko kauksmas“ – pirmoji autoriaus knyga, padėjusi jam įsitvirtinti literatūros pasaulyje. Rašytojas nemėgsta moralizuoti ir mokyti skaitytojų, siekia, kad, perskaitę jo kūrinius, jie patys darytųsi išvadas.  

„– Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis?
Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.“

Kvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę.
Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

„Jautrus santuokos, jos pakilimų ir neišvengiamų nuopuolių, paveikslas.“
Kirkus Reviews

„Taip tikra. Net gelia.“
USA Today

„Colleen Hoover grįžta su dar vienu nepaprastai atviru ir jautriu kūriniu, ne vieną priversiančiu pravirkti.“
US Weekly

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, g. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. „Ką praleidau, kol miegojai“ – jau antroji lietuviškai išleista „Mes dedame tašką“ autorės knyga.

Neikite į Šukparkį – ten šiukšlina ir pavojinga. Nes Šukparkis yra susidūrimų vieta. Jame susitinka Rytai ir Vakarai, slampinėja paaugliai ir benamiai, skamba rusų estrada ir repo muzika, žaidžiamos tamsios šachmatų partijos, skrieja akmenys ir tušti buteliai. O netoliese, tarsi įkaltas pleištas, stovi daugiaaukštis, kuriame gyvena Saša. Šią labai karštą vasarą Sašai sukanka septyniolika metų ir ji turi tik dvi svajones: parašyti knygą apie savo mamą ir nužudyti patėvį Vadimą.

Tai ironiškas ir aštrus pasakojimas apie Sašą, jos šeimą, draugus ir priešus, svetimą Frankfurtą ir jo miegamąjį rajoną 2000-aisiais, kuriame pritapti yra ne mažiau svarbu nei apsiginti.

Alina Bronsky (g. 1978 m.) – rusų kilmės vokiečių rašytoja, gyvenanti ir kurianti Berlyne. Bronsky – jos kūrybinis slapyvardis. Debiutinis rašytojos romanas „Šukparkis“ (Scherbenpark, 2008) Vokietijoje tapo bestseleriu, pagal jį sukurtas filmas. Romanas „Paskutinė babos Dunjos meilė“ (Baba Dunjas letzte Liebe, 2015), nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, buvo itin šiltai sutiktas ir įvertintas Lietuvoje. „Totoriškos virtuvės aštrumai“ (Die schärfsten Gerichte der tatarischen Küche, 2010) laikomas svarbiausiu rašytojos kūriniu. Jis nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, „Publisher’s Weekly“ įtraukė jį į geriausių Metų knygų dešimtuką. Lietuvoje romanas 2021-aisiais išrinktas viena geriausių Metų verstinių knygų (vertė Vytenė Saunoriūtė).

Dingo trys merginos…

Prieš dvidešimt metų: vieną lietingą naktį Olivija Ruterford vežė savo drauges namo ir staiga, ant kelio išnirus žmogystai, ji pasuko automobilį ir vertėsi. Atgavusi sąmonę ji suprato automobilyje esanti viena – jos draugės dingo.

Jų daugiau niekas niekada nematė...

Dabartis: į uždarą Staferberio bendruomenę atvyksta žurnalistė Džena Halidei, norėdama įtikinti Oliviją prabilti ir padėti atskleisti merginų dingimo paslaptį. Bet Olivija tyli.

Kas nutiko?

Ar Olivija kažką slepia?

Kodėl Staferberio gyventojai tokie įbauginti?

Kiek paslapčių gali slėpti vienas mažas miestelis?

Ketvirtajame romane „Vienintelė duktė“ (La hija única, 2020) meksikietė Guadalupė Nettel tyrinėja vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų – susilaukti vaikų ar ne. Alina ir Laura – nepriklausomos, karjeros siekiančios moterys, kurių nė viena neketina kurti šeimos. Laura ryžtasi drastiškam žingsniui – sterilizacijai, o Alina, laikui bėgant, apsisprendžia tapti motina. Kai Alinos nėštumas komplikuojasi, o Laura prisiriša prie kaimynės sūnaus, abi moterys išgyvena sudėtingus jausmus. 

Įtaigiai parašytame romane atskleidžiamas motiniškų jausmų dvilypumas, kruopščiai išnarstomos gyvenimiškos moterų patirties prieštaros.

Guadalupė Nettel gimė Meksikoje, augo tarp Meksikos ir Prancūzijos. Ji yra tarptautinius apdovanojimus pelniusių romanų – „Svečias“ (El huésped, 2006), „Kūnas, kuriame gimiau“ (El cuerpo en que nací, 2011), „Po žiemos“ (Después del invierno, 2014), „Vienintelė duktė“ bei trijų apsakymų rinktinių autorė. G. Nettel kūryba išversta į daugiau nei penkiolika kalbų. 

„Mes buvome Gatopardai, Liūtai; mus pakeis maži šakalai, hienos, ir visi – gatopardai, šakalai ir avys – ir toliau manysimės esantys žemės druska.“

1860-ųjų pavasarį Abiejų Sicilijų karalystėje, netrukus tapsiančioje suvienytos Italijos dalimi, Salinų dinastijos kunigaikštis donas Fabricijus Korbera užsiima aristokratiškais rūpesčiais: rodo pagarbą Karaliui, administruoja giminei priklausančias valdas, planuoja kilmingiesiems paveldėtojams priderančias santuokas. Tačiau žvelgdamas į freskomis ištapytas rūmų lubas ir žvaigždėtą dangų kunigaikštis jaučia artėjant pokyčius, apversiančius šalies ir šeimos gyvenimą. Numylėtas sūnėnas Tankredas prisijungs prie Garibaldi vadovaujamų revoliucionierių pulkų, kilmingųjų valdžią pakeis įvairiems visuomenės sluoksniams balsą suteikiantys rinkimai, o aristokratiškų rūmų spindesys ir galia pavirs muziejumi, pilnu netikrų šventųjų paveikslų ir suklastotų relikvijų.

1958 m. išleistas ir ligi šiol vertinamas italų literatūros klasikos kūrinys su švelnia, ironiška nostalgija kalba apie praėjusios epochos tradicijas, kurias įkūnija kadaise didinga siciliečių giminė ir paskutinis jos atstovas. Išdidus, karališkos laikysenos kunigaikštis don Fabricijus, save vadinantis gatopardu – tikrovėje neegzistuojančiu gyvūnu, su stojišku liūdesiu priima į šalį atkeliaujančias progresyvias idėjas ir neišvengiamą savojo luomo dekadansą.

„Kartkarčiais, kaip ir tos amžinai atmintin įstringančios auksinės laimės akimirkos, užtinki kūrinį ar autorių, paveikiantį neišdildomai. Lampedusos „Gatopardas“, jo vienintelis romanas ir šedevras, yra tokia knyga.“
Independent

Giuseppe Tomasi di Lampedusa (Džuzepė Tomazis di Lampedūza, 1896-1957) – italų rašytojas, Sicilijos didikas, Palmos hercogas, Lampedusos kunigaikštis. Išgarsėjo po mirties išleistu vieninteliu romanu „Gatopardas“. Šiuo leidimu pristatomas naujas kūrinio vertimas į lietuvių kalbą, parengtas pagal 2012 m. išleistą romano versiją su autoriaus įsūnio Gioacchino Lanzos Tomasi pratarme, pabaigos žodžiu ir papildomais romano fragmentais.

Autizmas nėra liga, tai kitokio žmogaus ypatybė – tokią filosofiją psichiatras Barry’is M. Prizant’as, padedamas žurnalisto Tom’o Fields’o-Meyer’io, pristato knygoje Unikalus žmogus: kitoks požiūris į autizmą. Autizmo sutrikimą turintys vaikai ir suaugusieji, kaip ir visi žmonės, pereina kelis raidos etapus, tik savaip, kiek kitaip nei dauguma. Norint jiems padėti, nereikia jų „taisyti“, o paprasčiausiai bandyti juos suprasti ir tik tada keisti save – savo įsitikinimus ir požiūrį.

Unikalus žmogus – tai gydytojo Barry’io M. Prizant’o gyvenimo darbas. Per 4 dešimtmečius jis padėjo tūkstančiams šeimų, kurioms teko susidurti su autizmu, ir kartu reikšmingai prisidėjo prie autizmą nagrinėjančių mokslinių tyrimų veiksmingumo. B. M. Prizant’o knygoje, kupinoje įdomių pavyzdžių iš jo kasdienio darbo, siekiama parodyti, kaip mylėti, suprasti ir palaikyti autizmo spektro sutrikimų turinčius žmones, kurie gyvena su mumis ar greta mūsų.

„Mūsų kilmės istorijos gali tapti kiekvieno gijimo žemėlapiu – tereikia jas atsižvelgti.“

Vienna Pharaon

Neišgydytas kilmės skausmas (arba žaizdos) pasireiškia suaugusių elgesyje ir gyvenimo būdo modeliuose,: nuo darbinių konfliktų iki tarpasmeninių, romantinių santykių. Šios kilmės žaizdos mums trukdo kurti visavertį vidinį emocinį pasaulį bei saugią aplinką. Knygoje Jūsų kilmė licencijuota terapeutė ir populiarios Instragram paskyros @mindfulmft autorė Vienna Pharaon drąsinančiai kviečia skaitytojus atsigręžti į savo kilmės žaizdas. Pasak autorės, natūralu, kad dauguma žalingų ir varginančių mūsų elgesio modelių yra kilę iš vaikystėje patirto skausmo. Vargu, ar pasaulyje rastume žmogų, neturintį traumuojančių, iš kartos į kartą perduotų patirčių. Taikydama integracinės šeimos sistemos terapijos praktiką ir psichodinaminės teorijos žinias, V. Pharaon nagrinėja penkias dažniausiai pasitaikančias kilmės žaizdas ir ilgalaikius destruktyvius modelius, kuriuos tie skausmingi išgyvenimai sukelia grasindami mūsų gyvenimo kokybei. 

Autorė skaitytojams suformuoja užduotį – išmokti įvardyti, atpažinti, pripažinti ir pajusti poveikį, kurį mums padarė šeima bei pasitelkiant šią informaciją įgyvendinti naudingus ir ilgalaikius pokyčius, padėsiančius atsisakyti romantizuoto ar smerkiančio požiūrio į šeimos sukeltą skausmą. Užduočiai įvykdyti V. Pharaon knygoje pateikia veiksmingų praktinio gydymo įrankių – patarimų, užduočių ir meditacijų – paskatinančių žengti pirmuosius žingsnius išgijimo ir savęs atradimo keliu.

Amerikiečių autorės Jennifer Ackerman knyga „Genialieji paukščiai“ – ilgamečių tyrinėjimų kupinas, pagarbus, supratingas ir poetiškas žvilgsnis į paukščių pasaulį. Knygą puošia ne viena garbės plunksna: ji išversta į daugiau nei 25 pasaulio kalbas, tapusi The New York Times bestseleriu, vertinama kaip viena geriausių pastarųjų metų gamtos mokslų knygų.

„Paukščių klasė gyvuoja jau daugiau nei 100 milijonų metų. Jų istorija – viena sėkmingiausių gamtoje: siekdami išlikti sparnuočiai taiko naujas strategijas, pasižymi vien tik jiems būdingu išradingumu, tam tikrais atžvilgiais, regis, smarkiai lenkiančiu žmogiškąjį sumanumą.“

Ilgus metus žmonės paukščius laikė menko suopračio, vien instinktų valdomais sutvėrimais, kurių smegenys – primityvios, o protavimo galios – skurdžios. Moksliniai tyrimai rodo, kad tai anaiptol nėra tiesa. Paukščių elgsena – daugialypis konstruktas: jie sumanūs, šmaikštūs, artistiški, moka lengvai prisitaikyti. Jie pasidaro įrankius arba prisitaiko žmonių pagamintus, čiulba regioniniais akcentais, naudoja sudėtingą navigaciją, išmano abstrakčias sąvokas, geba nuskaityti, kokia yra psichologinė kito būsena.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

„Kodėl visi turi būti tokie vieniši, pamaniau. <...> Pasaulyje gyvena tiek žmonių, kiekvienas jų jaučia ilgesį, ieško kitų ir vis dėlto nuo jų atsiriboja. Kam? Ar šita planeta sukasi varoma žmonių liūdesio?“


K. pamilsta savo geriausią draugę Sumirę, kuri labiau už viską – net meilę – trokšta tapti rašytoja. Tačiau Sumirė, sutikusi vyresnę moterį Miū ir karštai ją įsimylėjusi, supranta, kad žodžiai ima jos nebeklausyti, ji nebegali rašyti.

Sumirė su Miū išvyksta į nedidelę, ožkų pilną Graikijos salą. Netrukus K. pasiekia žinia, kad Sumirė paslaptingai dingo. K. ima jos ieškoti, o naktimis jį kankina keisti sapnai ir vizijos...


„H. Murakami turi neprilygstamą dovaną psichologines metaforas paversti slėpiningais pasakojimais.“
New York Times Book Review



Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų braižu. „Mylimoji Sputnik“ – vienas skaitomiausių autoriaus romanų, gili meditacija žmogaus vienatvės ir ilgesio tema.

„Mano pienas buvo kartus, nežinios pilnas, pragaišties pienas. Aš apsaugojau nuo jo savo vaiką.“

Nora Ikstena (g. 1969 m.) – šiuo metu žymiausia ir didžiausio tarptautinio pripažinimo sulaukusi latvių rašytoja, 16 knygų autorė. Ji apdovanota daugeliu svarbių Latvijos literatūros premijų, tarp jų – Trijų žvaigždžių ordinu už nuopelnus literatūrai ir Baltijos Asamblėjos premija. Vienas garsiausių N. Ikstenos romanų – „Motinos pienas“, išverstas į vokiečių, makedoniečių ir anglų kalbas, 2015 m. įtrauktas į Latvijos Metų knygos trumpąjį sąrašą.

Šis romanas – tai pasakojimas apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje, apie titaniškas pastangas išlikti savimi po kolektyviniu Sovietų valdžios presu. Tai moterų romanas; vyrai čia tik šmėkšteli, palikdami blankų pėdsaką. Romanas apie gydytoją, tremtinio dukrą, iš kurios sovietų valdžia atima viską; ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei šeimą. Jos šeima – tai dukra, kurią ji bandė apsaugoti nuo gniuždančios valdžios, ir motina, kuri vienintelė stengėsi perduoti anūkei šilumą ir norą gyventi. Tai pasakojimas apie bandymus išlikti, nepaaukojant savo įsitikinimo ir žmogiško smalsumo, ir apie kainą, kurią tenka mokėti už tą išlikimą. Apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie stingdantį sistemos negailestingumą, apie bejėgiškumą ir pasipriešinimą. Apie tris moteris – senelę, dukrą ir anūkę. Apie nemeilę, kuri yra kaip išsigelbėjimas, apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.

Iš pirmo žvilgsnio tai – romanas apie motiną ir dukterį Sovietų valdomoje Latvijoje 1969-1989 metais. Tačiau giliau slypi ir šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo, ir klampi, žlugdanti skundimo, įtarinėjimų ir visuotinės apatijos atmosfera, ir sovietinė mokykla, ir artėjančios laisvės nuojauta. Viskas atpažįstama. Viskas – apie meilę, nemeilę ir instinktą gyventi.

PASAULINIS BESTSELERIS

Tai yra vienas iš tų nepamirštamų pasakojimų, kurie neišblėsta metų metus. Šis ypatingas romanas paliečia visas didžiąsias literatūros ir gyvenimo temas: meilę, garbę, kaltę, baimę, atpirkimą.

Isabel Allende

Stulbinantis K. Hoseinio romanas prasideda išraiškinga afgano, tapusio amerikiečiu, istorija. Amiras, pasiturinčio Kabulo prekybininko sūnus, persikelia į Kaliforniją ir sėkmingai pradeda rašytojo karjerą. Tačiau jo sąžinę nuolat persekioja vienas vaikystės epizodas: Amiras išduoda savo geriausią draugą Hasaną, ir šis žiauriai sumušamas vietinių piktadarių. Nūnai Amerikoje gyvenantis Amiras, sužinojęs, kad talibai nužudė Hasaną ir jo žmoną, susirūpina dėl jų vergaujančio sūnaus likimo. Kaina, kurią Amiras turi sumokėti, kad išpirktų berniuką, yra vienas iš keleto įspūdingų siužeto posūkių, dėl kurių šis romanas tampa įsimintinas ir kaip politinis metraštis, ir kaip jausmingas asmeninis pasakojimas.

Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas dirbti diplomatinėje tarnyboje Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai pasiprašę gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.

K. Hosseinis  1996 m. baigė  vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą jis metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo vardo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane.

 „Bėgantis paskui aitvarą“ yra pirmasis K. Hosseinio romanas. Pagal knygą 2007 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas.

K. Hosseinis tarsi pasiekia tai, kas retai pavyksta šiuolaikiniam rašytojui. Jis iš šalies vertina Afganistano politinius neramumus, tačiau tas vertinimas įgauna pamokomąjį pobūdį. Drauge jis nuosekliai rutulioja siužetinę veikėjų gyvenimo liniją. Širdį geliantys vargai, jaudinančios pergalės neapleidžia skaitytojo iki paskutinio knygos puslapio. Hosseinis atvirai parodo nuostabų  krašto vaizdą. Turbūt vienintelis šio išskirtinio romano trūkumas yra tas, kad jis per greitai baigiasi.

Gisele Toueg

Išbaigtas literatūros kūrinys, aprašantis anksčiau tik apytikriai pažintos tautos kultūrą. Retai pasitaiko, kad knyga būtų tokia aktuali ir kartu tokios aukštos literatūrinės vertės. Romanas skvarbus... ryškus... jaudinantis.

Entertainment Weekly

„HIPOTEZĖ. Jei įsimylėsiu, būtinai baigsis blogai.“

Save gerbiantys mokslininkai ir mokslininkės visuomet remiasi konkrečiais įrodymais. Todėl doktorantė Olivija Smit, norėdama įtikinti geriausią draugę ir kolegę, jog nė kiek nebegalvoja apie savo buvusį vaikiną, jos akyse pabučiuoja pirmą pasitaikiusį vyrą.

Adamas Karlsenas – jaunas, arogantiškas profesorius, pagarsėjęs Stanfordo laboratorijos kietakaktis. Tačiau, Olivijos nuostabai, jis sutinka apsimesti jos vaikinu. Dar labiau Oliviją nustebina Adamo palaikymas po ne visai sėkmingo pranešimo mokslinėje konferencijoje. Tvirtas palaikymas ir... dar tvirtesnis jo kūnas.

Nedidelis Olivijos ir Adamo eksperimentas gresia virsti sprogimu. Olivija supranta, kad vienintelis dalykas, sudėtingesnis už bet kokią hipotezę, susijusią su meile, – tai jos pačios širdis, tyrinėjama po didinamuoju stiklu.


„A. Hazelwood įtikinamai perteikia klampų akademinės bendruomenės liūną. Ji šmaikščiai pasitelkia sumanius, žavius veikėjus ir pasakojimo veržlumo prozą... Protingas, seksualus romanas nudžiugins daugybę romantinių istorijų gerbėjų.“
Publishers Weekly


Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „New York Times“ bestselerių autorė ir neuromokslininkė. Rašytoja gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir ten įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. A. Hazelwood mėgsta bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo katėmis bei vyru žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. Debiutinis jos romanas „Meilės hipotezė“, pasirodęs 2021 m., buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia romance žanro knyga.

Lesė buvo visų mylima ir miestelio gyvenime turėjo privilegijuotą padėtį. Beveik visi ją pažinojo – išdidų ir puikų šunį. Grinel Bridžo gyventojai didžiavosi ja, nors negalėjo paaiškinti kodėl. Buvo ir kita priežastis, dėl kurios Lesė taip garsėjo miestelyje. Moterys sakydavo: „Pagal Lesę galima nusistatyti laikrodį“, kai ši bėgdavo pasitikti iš mokyklos grįžtančio berniuko Džo. Bet vieną dieną berniukas nerado Lesės prie mokyklos vartelių... Kas nutiko puikiajai škotų aviganei?

Anglų rašytojo Eriko Naito (1897–1943) apysaka jau yra tapusi klasika. Knyga pasakoja apie berniuko ir šuns draugystę, apie prisirišimą, ištikimybę ir įveiktas negandas. Siužetas kupinas nuolatinės įtampos.

The Sunday Times ir pasaulinis bestseleris Nr. 1

An Post Irish Book Awards metų romano kategorijos laimėtoja

Į nedidelį pajūrio miestelį ką tik atsikrausčiusi rašytoja Alisa čia sutinka Feliksą, dirbantį sandėlyje, o Dubline gyvenanti jos geriausia draugė Eilina po nutrūkusių santykių vėl ima flirtuoti su vaikystės draugu Saimonu.

Alisa, Feliksas, Eilina ir Saimonas dar jauni, bet gyvenimas lipa jiems ant kulnų. Jie trokšta vienas kito, nuvilia vienas kitą, būna drauge, išsiskiria. Jie užsiima seksu, nerimauja dėl sekso, jaudinasi dėl savo draugystės ir pasaulio, kuriame gyvena. Ar jiems pavyks patikėti, kad pasaulis gražus?

„Geriausias Sally Rooney kūrinys. Jo puslapiuose slypi jaudinantis atvirumas, nuoširdumas ir tylus genialumas.“

FINANCIAL TIMES

Su 1991 m. gimusia Airijos rašytoja Sally Rooney Lietuvos skaitytojai jau galėjo susipažinti romane „Normalūs žmonės“ (2018). Pagal jį 2020 m. buvo sukurtas televizijos serialas, kuriam scenarijų parašė pati autorė ir kuris sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Už savo kūrybą rašytoja yra gavusi ne vieną prestižinį apdovanojimą. Ji laikoma viena žymiausių savo kartos rašytojų.

„Mano širdis buvo kompasas, kuris rodė kryptį į šiaurę.“ – Akvilina Cicėnaitė

Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį.

Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis. Tai meditatyvus, poetiškas, asmeniškas, o drauge drąsus, aštrus ir tiesus pasakojimas apie tai, ką reiškia būti žmogumi – moterimi, partnere, drauge – šiuolaikiniame pasaulyje, kur vienu metu egzistuoja vidinės ir išorinės sienos, bet mes gebame gyventi taip, lyg jų nebūtų.

Akvilina Cicėnaitė-Charles – rašytoja, vertėja, literatūros premijomis apdovanota šešių knygų paaugliams ir dviejų romanų suaugusiesiems autorė, religijų studijų mokslų daktarė. Gyvena ir kuria Australijoje, Sidnėjuje.

Tai aštuntoji autorės knyga ir antrasis romanas suaugusiesiems.

Skaitytojams nuo 11 metų

Nepaprastas pasakojimas apie laiko vagis ir mergaitę, kuri žmonėms grąžino iš jų pavogtą laiką

Ši knyga įtraukta į 5–6 klasės privalomos literatūros sąrašą.

„Niekas nemokėjo taip vertinti gyvenimo valandos, minutės, netgi vienintelės sekundės, kaip pilkieji ponai. Žinoma, į tai jie žiūrėjo savaip, kaip siurbėlės kad žiūri į kraują, ir atitinkamai elgėsi.“

Miesto pakraštyje, senoviniuose griuvėsiuose apsigyvena našlaitė Momo. Ji turi vieną ypatingą talentą, dėl kurio ji tuojau tampa visų numylėtine. Tačiau vieną dieną į miestą užsuka pilkieji ponai, kurie įtikina gyventojus taupyti savo laiką. Netrukus pilkųjų ponų pažadų suvilioti nelaimėliai atbunka, o jų širdys suledėja. Vienintelė Momo nesusigundo pažadais. Padedama magistro Horos ir keistosios vėžlienės Kasiopėjos, ji leisis į magišką kelionę, kad išsiaiškintų visas grėsmingas pilkųjų ponų paslaptis.

Nė vienas perskaitęs šią modernią pasaką nelieka abejingas – tai tikras vaikų literatūros deimančiukas.

„Momo“:

• Knygos herojus – stipri ir ryžtinga mergaitė, kuri nesitaiksto su neteisybe ir kovoja dėl gėrio;

• Moko, viena svarbiausių žmonių savybių ne tik gebėti gerai komunikuoti, bet visų pirma – gebėti klausytis kitų;

• Knyga skatina susimąstyti apie laiką ir tai, kam jį panaudojame: ar tam, kad prikauptume materialinių gėrybių, ar tam, kad pasaulį darytume gražesnį;

• Meniškai vertinga vaikų literatūros klasika lavina literatūrinį suvokimą, fantaziją ir skatina pamąstyti apie tai, kas gyvenime svarbiausia.

Michael Ende (1929–1995) – vokiečių rašytojas, ypatingai nusipelnęs kaip vaikų literatūros kūrėjas. Jo istorijos kupinos fantazijos ir išmonės, personažai nepaprastai spalvingi ir įdomūs, o siužetas kupinas netikėtų nuotykių. Vaikams jis sukūrė tokias pasaulyje plačiai žinomas knygas, kaip „Momo“, „Begalinė istorija“, seriją „Džimas Saga“. 1973 m. „Momo“ pelnė iki šiol reikšmingą Vokietijos jaunimo literatūros premiją.

Neurologo patarimai, kaip gyventi, kad išlaikytum proto ir kūno sveikatą iki senatvės, ir kaip gyventi ištikus ligai.

Gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras JOKŪBAS FIŠAS per savo ilgą praktiką išgydė daug sunkias smegenų traumas patyrusių ligonių. Yra pastatęs ant kojų nemažai beviltiškų, tokių, kuriuos kiti gydytojai jau buvo „nurašę“. Daug metų dirbęs slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, Jokūbas Fišas prisižiūrėjo visko, net ir to, kuo pats negalėjo patikėti.

• Kaip gyventi, kad sąmoningai išlaikytum proto ir kūno sveikatą iki 120 metų?

• Kaip gyventi ištikus ligai?

• Kodėl taip baisu tapti silpnapročiu?

• Kaip atsiranda demencijos?

• Kaip įmanoma užkirsti kelią Alzheimerio ligai?

• Kodėl žūsta ląstelės?

• Ką daryti užklupus migrenai, galvos skausmams ar nemigai?

• Kaip gimsta genijai?

• Ar genialumas taip pat yra savotiškas nenormalumas?

• Kodėl vieni išmintingi ir laimingi, o kiti – ne?

• Ar įmanoma pasveikti nuo protinės negalios?

• Ar tikrai smegenys yra svarbiausias organas?

• Ar nuo išminties priklauso gyvenimo trukmė?

KNYGOJE RASITE NEĮTIKĖTINŲ ISTORIJŲ IŠ GYDYTOJO NEUROLOGO PATIRTIES

„Žmogus ir jo smegenys yra pats tobuliausias, o kartu ir sudėtingiausias Dievo kūrinys.“

Kai liaujamės suprasti pasaulį – greito tempo, horizontus plečiantis literatūrinis kūrinys, kurio šerdis – tykūs ar kaip tik pribloškiantys mokslo istorijos momentai, pažymėti ieškojimų, bandymų ar eksperimentų, reikšmingai pakeitusių mūsų pasaulio supratimą.

Albertas Einsteinas perskaito laišką, išsiųstą iš Rytų fronto apkasų Pirmojo pasaulinio karo metais, ir nustemba ten radęs jo reliatyvumo teorijos sprendinius. „Prūsiškasis mėlis“ – pirmasis modernus sintetinis pigmentas, sukurtas XVIII a. alchemiko, siekusio atrasti nemirtingumo eliksyrą, – Fritzo Haberio rankose tampa ir žmonijos išgelbėjimo įrankiu, ir žiauriausiu nacių ginklu. Į abstrakcijas paniręs matematikas Alexanderis Grothendieckas sudegina savo formules, norėdamas apsaugoti žmoniją nuo jų destruktyvaus potencialo. Werneris Heisenbergas, apimtas epifaniškos beprotybės, Helgolando saloje sukuria kvantinės mechanikos apmatus, lėmusius atominių bombų atsiradimą.

Tai literatūra, tyrinėjanti mokslą, mokslas tampantis literatūra, įspūdingas grožinės ir negrožinės literatūros hibridas. Šiuolaikinis Čilės autorius Benjaminas Labatutas šiose penkiose keistose ir sykiu užburiančiose istorijose nagrinėja plonytę ribą tarp genialumo ir pamišimo, visus atradimus lydinčią begalinę maniją, žmogiškąją puikybę ir dviprasmišką mokslo galią, gebančią tiek kurti, tiek naikinti. Šiuose puslapiuose – preciziškai parašyti įtraukiantys pasakojimai apie galingą vaizduotę, reikalingą, kad suvoktum tai, kas nesuvokiama, ir tuos lemtingus akimirksnius, kai liaujamės suprasti pasaulį.

________

Galbūt kai kurie iš mūsų bus girdėję apie Schrödingerio katę ar Heisenbergo neapibrėžtumo principą, tačiau grynasis šių idėjų ir jų sumąstytojų įžūlumas, jų absoliuti beprotybė dar niekada, bent mano patirty, nebuvo taip vaizdingai ir bauginančiai perteikti, kaip šioje, trumpoje, žvėriškoje ir nuostabioje knygoje. – Philip Pullman

Tamsus, bet svaiginantis kūrinys... Labatutas parodo nepalaužiamą ryšį tarp siaubo ir grožio, to, kas gyvenimą kuria ir kas jį naikina... Ši knyga – paveiki ir eruditiška - užsispyrusiai jungia mokslo atradimų stebuklus su istorijos žiaurumais. – Sam Sacks, The Wall Street Journal

Labatuto knyga mums siūlo išdailintą, eretišką ir ypatingai įtraukiančią personalijų ir jų kūrybiškos beprotybės, lėmusios vienus svarbiausių XX a. mokslo atradimus, istoriją. Labatuto tema – visa ryjantis žmogiškasis noras atrasti ir jame slypintys pavojai. – Publishers' Weekly

„Keturiasdešimt meilės taisyklių“ – aktualumo neprarandantis, vienas ryškiausių turkų rašytojos Elif Shafak kūrinių, kurį BBC paminėjo tarp „100 romanų, suformavusių mūsų pasaulį“. Tai pasakojimas apie du lygiagrečiai tekančius gyvenimus: Elos Rubinštein, keturiasdešimtmetės amerikietės namų šeimininkės, ir XIII a. sufijų mistiko Rumio. Šiuos likimus skiria aštuoni šimtai metų, o jungia... meilė. Meilė, kurios ieško Ela, ir meilė, kuria alsuoja Rumis.

Ką daryti, jei tau keturiasdešimt metų, vaikai užaugo, o jausmai vyrui išblėso? Kad užpildytų tuštumą, Ela Rubinštein įsidarbina literatūros agentūroje, nustebindama savo šeimą. Pirmoji užduotis – perskaityti romaną „Saldi šventvagystė“, pasakojantį apie sufijų mistiką Rumį ir jo mokinį Šamsą, o vėliau parašyti recenziją.

Knyga taip sukrečia Elą, kad ji netikėtai parašo laišką jos autoriui. Taip prasideda Elos gyvenimo pokyčių ir meilės istorija. Ji mokosi iš Šamso ir Rumio, vadovaujasi keturiasdešimčia meilės taisyklių, teigiančių, kad kiekviename iš mūsų glūdi visagalė meilė.

„Keturiasdešimt meilės taisyklių“ – romanas apie meilės galią keisti gyvenimą net tada, kai, rodos, per vėlu.

Elif Shafak (Elif Šafak, g. 1971 m.) – žymi šių laikų turkų rašytoja; rašo turkiškai ir angliškai, dėsto politologiją ir sociologiją Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Kontroversiška, aistringa jos proza pakerėjo daugybę skaitytojų visame pasaulyje – autorė yra išleidusi devyniolika knygų, jos išverstos į penkiasdešimt penkias kalbas. Lietuvoje jau išleisti didžiulį skaitytojų susidomėjimą pelnę E. Shafak romanai „Stambulo pavainikė“, „Keturiasdešimt meilės taisyklių“, „Ledinukų rūmai“, „Mečetė sultono dukteriai“, „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“ ir „Išeinančių medžių sala“.

Vaikams nuo 8 m.

Žiemiška ir stebuklingų paslapčių kupina nuotykių istorija – puiki kalėdinė dovana jauniesiems skaitytojams!

Gruodžio naktį penkiametį Finą randa miesto parke, sustingusį ant ledo pjedestalo. Berniuko širdis plaka, jis šypsosi, bet niekas negali jo pažadinti. Ir jis toks ne vienintelis.

Siekdama atskleisti tiesą, vyresnioji Fino sesuo Bjanka atsiduria žiemos stebuklų šalyje Žiemijoje. Jos grožis užburiantis, tačiau ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio – čia tūno pavojai.

„Nepamirštama kaip Hanso Kristiano Anderseno „Sniego karalienė“... Stulbinamai vaizdingas siužetas, keliantis nuostabą ir kupinas vilties.“ – The Times

„Ledo vaikai“:

• Įtraukianti istorija, kurioje fantastinis pasaulis ir dinamiškas siužetas  dera su paveikia žinute apie itin aktualią šių dienų globalaus pasaulio problemą.

• Daug nuotykių, kurie prikausto nuo pirmųjų puslapių.

• Pagrindinė veikėja –  drąsi ir pasiaukojanti, pasiryžusi padaryti viską, kad išgelbėtų savo brolį.

• Puiki dovana ne tik Kalėdoms

M. G. Leonard – anglų vaikų rašytoja, garsiosios serijos „Vabalų berniukas“ autorė bei knygos „Kelionių nuotykiai“ bendraautorė. Ji kūrė istorijas nuo pat vaikystės, o baigusi pradinio ugdymo ir literatūros studijas ėmė rašyti smagias, nuotykių kupinas knygas vaikams. Už savo kūrybą pelnė ne vieną apdovanojimą ir sulaukė daugybės skaitytojų dėmesio. 

Penny Neville-Lee baigė dailės studijas Karališkajame menų universitete Londone. Nuo tada ji iliustruoja vaikų ir suaugusiųjų knygas, o laimingiausia jaučiasi leisdama laiką su pieštukais, kalbėdamasi su savo vaikais ir atrasdama puikių idėjų naujoms knygoms.

Jei žinai, kad svarbu, ir tiki, kad prasminga – imk ir daryk!

Jūsų rankose raktas, padėsiantis atrakinti kai kurias mokyklos duris.

Tai ne tik gaivus žvilgsnis į mokykloje patiriamus sunkumus, bet ir proga pabūti tėvų, mokinių, mokytojų ir galų gale mokyklų vadovų kailyje, pasverti galimybes ir nubrėžti ribas.

Aptardama iššūkius ir konkrečius žingsnius jiems įveikti, autorė visus mokyklos bendruomenės narius ragina darbuotis išvien ir dalytis atsakomybe.

• Kaip telkti mokyklos bendruomenę ir kurti mokytis motyvuojančią aplinką?

• Kaip pasirengti pirmai ir penktai klasei?

• Ką apie paauglius svarbu žinoti suaugusiesiems?

• Kaip mokytojui reaguoti į netinkamą vaiko elgesį ir bendradarbiauti su tėvais?

• Kaip mokytojui pasirūpinti savimi?

• Kokia vadovo pozicija padeda priimti pokyčius ir konstruktyviai bendradarbiauti?

• Kaip padėti vaikams ruoštis egzaminams ir patikroms?

Pirmoje tokio formato knygoje – praktinės psichologo įžvalgos, situacijos ir jų aptarimas bei rekomendacijos, neleisiančios paklysti mokyklos koridoriuose.

ASTA BLANDĖ – daugiau nei 25 metus švietimo ir ugdymo srityje dirbanti psichologė – kartu su Lietuvos ugdymo įstaigomis ieškanti geriausių sprendimų sudėtingose situacijose. Telkdama mokytojų, tėvų, mokinių ir vadovų bendruomenes, kviečia siekti bendrystės ir geranoriškai prisiimti atsakomybę. Savo praktinėmis įžvalgomis bei konsultacijomis autorė nuolat įkvepia šalia esančius pokyčiams ir palydi asmeninių atsakymų link. Dalydamasi profesiniais atradimais suteikia stiprybės mokytojams ir tėvams, o atskleisdama jautrias puses, skatina remtis asmeninėmis galiomis.

Mokykla – mažytis visuomenės atspindys. Čia sutiksime gan platų spektrą įvairių asmenybių: bręstančių ir jau subrendusių. Kalbame apie įvairius būdus pažinti mokinius, kartu su jais ieškoti galimybių sutarti ir susitarti – lygiai tas pat tinka norint rasti bendrą kalbą su jų tėvais.

Siekdami to paties tikslo, gerbkime tėvų (globėjų) orumą ir kvieskime juos atsakingai spręsti vaikams iškylančius sunkumus, raginkime bendradarbiauti, primindami, kad vaikas, matydamas jam svarbių suaugusiųjų domėjimąsi jo mokykline aplinka, jaučiasi svarbus savo šeimos ir platesnės bendruomenės narys.

Visad prisiminkite, kad pirmiausia vaikas turi girdėti argumentus, matyti jūsų ir tėvų bendrą pasiryžimą keistis, drąsą ir atsakomybę. Jei bijosite su vaiku pakliūti į nejaukią situaciją ir jis pajus bent mažiausią galimybę manipuliuoti – net ir kūrybiškiausios bei geriausios idėjos „nesuveiks“.

Paryžius, 1720-ieji. Salpetriero ligoninė-kalėjimas išgyvena krizę: per daug pacienčių, per mažai vietų. Tuo metu kitoje pasaulio pusėje, Prancūzijos kolonijose Šiaurės Amerikoje, katastrofiškai trūksta moterų. Valdžios vyrų galvose gimsta „tobulas“ planas: iš prieglaudos atrenkamos beveik šimtas moterų ir laivu išsiunčiamos per Atlantą. 

Tarp jų – dvylikametė aštrialiežuvė našlaitė Šarlotė, už nelegalius abortus nuteista Ženevjeva ir iš kilmingos giminės kilusi, bet beprote laikoma Petroni kartu su kitomis likimo draugėmis sugrūstos į laivą ir išsiųstos į nežinią.

Šių jaunų ir drąsių moterų lauks daugybė išbandymų: prievartinės vedybos, piratai, vergų pirkliai, ligos, karai, nelaiminga meilė, prarasti vaikai, žiaurumas. Tačiau jos patirs ir netikėtų malonumų, o jų dvasią daugybę metų palaikys nepalaužiama tarpusavio draugystė.

„Pelikanų merginos“ – nuostabiai parašyta, stulbinamo emocingumo drama, galingas ir susimąstyti verčiantis romanas apie moterų draugystę, troškimus ir bauginančius kompromisus, į kuriuos jos priverstos eiti, kad išgyventų. 

Jaunos prancūzų rašytojos Julios Malye knygos „Pelikanų merginos“ pavadinimas – aliuzija į laivą „Le Pelican“, kuriuo 1704-aisiais iš Pracūzijos į Luizianą buvo atplukdyta viena pirmųjų moterų „partijų“. Negana to, pelikanas – ir oficialus Luizianos valstijos paukštis. Drąsus, kvapą gniaužiantis ir ašarą spaudžiantis romanas „Pelikanų merginos“ jau išverstas į 25 užsienio kalbas. 

Trijų knygų serija Jokių taisyklių. Trečia knyga

Slapta jųdviejų naktis.

Santykiai, turintys išlikti tik darbiniai.

Iki juodu įkalina sniego audra...

Sara Hotorn negali apsimesti, kad niekada nebuvo aistringos nakties su anonimu likusiu nepažįstamuoju... Ypač kai jos distilerijoje pasirodo Ijanas Fordas. Neįmanoma išlaikyti tik darbinių santykių, kai dėl sniego audros jiedu lieka dviese. Paslaptingą žurnalisto praeitį gaubia nežinia, tačiau vėl įsižiebus aistrai Ijanas ir Sara privalo atskleisti savo giliausias paslaptis. Ar šokiruojantys prisipažinimai sudaužys jų idilę? O gal meilei suteiks antrą progą?

Trijų knygų serija Jokių taisyklių. Antra knyga

Buvusiems sutuoktiniams susitikus... teks nusimesti kaukes!

Labdaros renginyje į aklą pasimatymą atėjusi distilerijos savininkė Delaila Preston lieka nustebinta – pasirodo, susitinka su savo netrukus jau buvusiu vyru Kamdenu! Pajutusi vis dar neišblėsusią aistrą, prieš išsiskirdama ji sutinka leistis į paskutinį romantišką nuotykį privačioje Kamdeno saloje. Tačiau sutuoktinis yra pasiruošęs atsikovoti žmonos meilę. Ar netikėtai pasisukus įvykiams jo kruopščiai apgalvoti planai žlugs ir bet kokia bendros ateities viltis užges?

Trijų knygų serija Jokių taisyklių. Pirma knyga

NUOTYKIAI TAMSOJE IŠKILS Į ŠVIESĄ

Kai verslo partneriai peržengia ribą...

Distilerijos savininkei Elizai Hotorn svarbiausia darbas. Niekada nerizikuotų verslo partneryste dėl vienos malonumų nakties, bet kai įsisiautėjus audrai įstringa su klientu Antonijumi Rodrigesu, pabunda aistra. Sugrįžus šviesai slaptas romanas tęsiasi. Deja, šitaip gali žlugti visos įdėtos pastangos – ką jau kalbėti apie šeimos paslaptį, galinčią sugriauti jos gyvenimą ir nutraukti pelningą bendradarbiavimą... 

Tai asmeniškiausia Pedro Almodóvaro knyga – autoportretas iš dvylikos istorijų, atskleidžiančių jo slaptą aistrą rašyti.

„Tiksliausia ją pavadinti fragmentiška biografija, neišsamia ir šiek tiek mįslinga. Vis dėlto manau, kad ją perskaitęs galiausiai skaitytojas gaus pakankamai informacijos apie mane kaip kino kūrėją, kaip pasakotoją (rašytoją) ir apie tai, kaip abu šie vaidmenys mano gyvenime susilieja.“ 

Taip Pedro Almodóvaras apibūdina savo knygą, kartu pateikdamas dvylikos ją sudarančių istorijų perspektyvą. Jos apima įvairius laikotarpius – nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki šių dienų – ir atspindi asmeniškiausias autoriaus manijas ir menininko evoliuciją. Tamsūs mokykliniai metai, meilė literatūrai, nelaukti atsitiktinumai, įmantrus humoras, šlovės kaina, eksperimentavimas su žanrais – tai keletas iš šios savitos knygos temų, skaitytojui suteiksiančių daugialypį skaitymo malonumą.

„Ši knyga – tikras atradimas. Kad Almodóvaras yra puikus rašytojas, jau žinojau, reikėjo tik išsiaiškinti, nuo kada tiksliai. Nuo vaikystės iki užvakar jo rašymas veda mus už rankos per staigmenų kupiną mišką. Skaitydamas šias istorijas nežinai, ar esi pakviestas užeiti į jo galvą, ar į sielą. Šiaip ar taip – tai dovana. Saldi proga įsibrauti, kur nesitikėjai.“

Ray Loriga

Be galo smagus, neįtikimai linksmas ir žavingai šmaikštus pasakojimas, kurį galima skaityti ir kaip bestselerio „Paskutinė vasaros šventė“ tęsinį, ir kaip naują atskirą romaną.

Bedli Komptono miestelyje kai kas vyksta. Flepė Skot But, miestelio dorovės kompasas ir karalienė, ruošiasi tai ištirti. Į miestelį ką tik atsikrausčiusi jauna, žavi porelė iš Londono bažnyčioje užtūpė Flepės ir jos vyro vietas. Kas geriau juos pamokys elgesio taisyklių šioje glaudžius ryšius puoselėjančioje bendruomenėje, jei ne Flepė?

Žinoma, ji turi ir kitų reikalų. Kiek daug jėgų atima mintys apie aistringą gerbėją, ji trokšta per pačios rengiamą Naujųjų Metų pokylį ir vėl pasirodyti išskirtinai! O kur dar ką tik iš Australijos su pretenzinga žmona ir dviem nesuvaldomais sūneliais gimtinėn grįžęs sūnus Džasperas, žavinga asmenybė, vis dėlto stokojanti didesnių ambicijų bei polėkio. Flepė, uoliai aiškindamasi jaunų atvykėlių tarpusavio santykius ir kartais darydama klaidingas išvadas, patiria didžiulę įtampą.

„Dvelkia nostalgija ir švelniu humoru – nepaprastai puikus ir nestokojantis staigmenų skaitinys.“ 

NFOP magazine

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika jos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“, „Greisės gundymas“, „Kregždė ir kolibris“, „Dėžutė su drugeliu“, „Čia ir dabar“, „Italė iš Bruklino“, „Lauk manęs“ ir kt.

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių. 

Šiaurės Karolina, XVIII a. aštuntasis dešimtmetis. Naujojo Pasaulio kolonijose kyla problemų. Vis didėja atotrūkis tarp turtingų Amerikos aristokratų ir gausėjančių kolonistų, kovojančių dėl išlikimo. Džeimio Freizerio svajonei apie naujus namus taip pat iškyla grėsmė. 

Dvejodama, ar gelbėti vyrą nuo gresiančių pavojų, ar, priešingai, padėti išprovokuoti smurto protrūkį tarp Anglijos karūnos ir trylikos Amerikos kolonijų, Klerė vėl susiduria su dilema, nes žinodama ateities įvykius turi prisitaikyti prie savo gyvenimo dabartyje. Artėjant nuožmiam karui dėl nepriklausomybės, jos ir Džeimio meilei teks sunkiausias išbandymas...

Klerė Randal gimė 1918 m. Anglijoje, per Antrąjį pasaulinį karą dirbo medicinos seserimi, o stojus taikai, vieną dieną perėjo akmenis Škotijos aukštumose ir buvo nublokšta į XVIII a. Tapusi Džeimio Freizerio žmona, o vėliau – motina ir chirurge, Klerė, palaikoma be galo stipraus, neblėstančio meilės jausmo, išmoko gyventi ne savo laike.

„Didingas nuotykis, išguldytas popieriuje, virpinantis širdį, slegiantis sielą, vertinantis žmogaus dvasios stiprybę ir jėgą per daugybę šimtmečių.“ 

CNN

Diana Gabaldon (g. 1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo. 

Prieš trejus metus. Čia, saugioje Hitros saloje. Jos berniukas išvažiavo dviračiu namo iš draugo ir nuo to laiko niekas jo nebematė.

Pripažintas niūrių skandinaviškų detektyvų meistras Samuelis Bjørkas, pasaulinių bestselerių „Aš keliauju viena“, „Pelėda medžioja naktį“, „Berniukas sniege“ ir „Vilkas“ autorius, pristato penktą knygą apie milijonų skaitytojų pamėgtus detektyvus Holgerį Munką ir Mią Kriuger.

Dešimt metų Žmogžudysčių skyriui Osle atidavusi Mia Kriuger po paskutinės bylos nusprendė atsisveikinti su tarnyba policijoje ir sugrįžo į nuošalią salą. Prieš dešimtmetį ji ketino čia nusižudyti, bet dabar yra pasirengusi atversti naują gyvenimo lapą ir pamiršti praeities vaiduoklius.

Tačiau net ir saloje nėra ramybės. Į Mią kreipėsi vienuolikmetė Sofija, prašydama surasti prieš trejus metus pradingusį draugą Jonataną Holmeną. Netrukus salą sukrėtė dar vienas nusikaltimas: žiauriai nužudyta paauglė, o jos krauju užrašytas Jonatano vardas.

Akivaizdu, kad abu nusikaltimai yra susiję, bet Mia supranta, kad be Holgerio Munko pagalbos jų išsiaiškinti nepavyks. Kol nesugaunamo žudiko kirčiai nepasiglemžė daugiau gyvybių, Kriuger ir Munkas skuba išnarplioti bylą, net ir rizikuodami patys pasiklysti mirtiname salos labirinte.

Rimčiausiu Jo Nesbø konkurentu tituluojamas Samuelis Bjørkas knygoje „Hitros sala“ sau įprastu stiliumi pasakoja painią detektyvinę istoriją, praskleisdamas idiliškos bendruomenės tamsiąją pusę slepiančią uždangą ir parodydamas už jos slypintį klastos ir apgaulės pasaulį.

Naujausia Norvegijos nusikaltimų ir detektyvų sensacija. 

Sunday Times

Ar norite iš gyvenimo daugiau, įveikti iššūkius ir išplėsti savo galimybių horizontą? Gedimino Navaičio knyga gali tapti jūsų sėkmės įrankiu, suteikti daugiau, nei tikitės. Tai tarsi šiltas pokalbis su patyrusiu psichologu, kuris dosniai dalijasi ilgamete patirtimi, suteikia žinių ir galią.

KNYGA „SĖKMĖS FORMULĖS“ SIŪLO ITIN PRAKTIŠKUS, GREITUS IR LENGVAI PRITAIKOMUS SPRENDIMUS.

Įtraukianti, žaisminga ir lengvai skaitoma knyga, parašyta remiantis ilgamete autoriaus mokymų ir konsultacijų patirtimi, skaitytojui pagelbės dorotis su dažniausiai ramybės neduodančiais rebusais: stresu ir jo (su)valdymu, perdegimu, naudingų įpročių, darnių santykių su partneriu ir aplinkiniais, sėkmės ir komfortiškos aplinkos darbe kūrimu ir t. t.

Pagardinta gausybe pavyzdžių, eksperimentų, komentarų, testų ir netgi juokelių.

• Suvaldytas stresas

• Įgytas pasitikėjimas savimi 

• Įveiktos priklausomybės ir ydos

• Stulbinanti karjera

• Džiuginantys santykiai

Įmanoma, kai žinai, kaip! Atraskite naujomis žiniomis grįstą kelią į sėkmę!

Pirmoji Lietuvoje knyga, kuriai atsiliepimus už Z. Froidą, B. F. Skinerį ir V. Franklį parašė dirbtinis intelektas.

Gyvenimas vientisas. Stresą ir priklausomybes valdantis, savimi pasitikintis žmogus padaro karjerą, yra mylimas ir džiaugiasi sėkme bei laime. Kam skaityti dešimtis savigalbos knygų, jei viską galite rasti vienoje.

Prof. dr. Gediminas Navaitis – vienas iškiliausių Lietuvos psichologų ir psichoterapeutų, daugelio mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, keturių dešimčių knygų lietuvių ir užsienio kalbomis autorius.

„Tai, ką skaitėte šioje knygoje, reikėtų iškart pamiršti, o knygą atiduoti priešui, jei svetimas problemas nuolat suvokiate kaip savo, jei nuo vaikystės įdomiau nagrinėti savo jausmus, nei juos išgyventi, jei neįsivaizduojate, kuo dar, be psichologijos, galėtumėte užpildyti savo laisvalaikį.“ – Gediminas Navaitis

Per plauką gatvėje išvengus mirtinos akistatos nejučia įsiliepsnoja dviejų svajotojų širdys. 

Žavingos merginos didžiausia aistra – kelionės, o jis – keliautojas ir, regis, pati lemtis suveda dvi giminingas sielas pačiam nuostabiausiam gyvenimo nuotykiui. Jis iš tiesų galėtų būti įspūdingas, bet... mergina yra nevaikštanti neregė, o greitai paaiškėja, kad ir jos laikas baigiasi. Į kokią kelionę gali pakilti įsimylėjėliai, jei neįmanoma žengi nė vieno žingsnio? Staiga randasi neįtikėtinas planas, tik ar įmanoma nužygiuoti per visą pasaulį, kai tokia kelionė neegzistuoja!? Kaip pasiekti savo tikslą, laimėti bent vieną gyvenimo viršvalandį, jei negali eiti, negali sustosi ir nieku gyvu negali užmigti... Prasideda mėnulio medžioklė. 

Svajinga, graudi ir linksma, kupina gerumo ir ilgesio istorija nuves ten, kur dangaus žydrynėje suspindęs mėnulis atskleis būties priežastį, ir tada nereikės gyventi iš skausmo, nes bus galima mirti iš laimės. 

„Juozo Gaižausko knygos yra lyg trumpas pabėgimas į kitą pasaulį, bet jis toks pat žemiškas ir gražus, kaip ir kasdienis... Ši autoriaus knygas dar viena dovana mums – ir poilsio minutė, ir svajonės akimirka... Gyvenkim prasmingai, matykime gyvenimo grožį.“

Knygų autorė, TV laidų vedėja Beata Nicholson

„Rankose laikote instrukciją, kaip numirti iš laimės ir dar vieną pirmą kartą pamatyti jūrą.“

Dainų autorė ir atlikėja Gabrielė Vilkickytė

LAIMĖTI ŽAIDIMĄ ARBA MIRTI ŽAIDŽIANT

Dvi valandos pranykti.

Skaitmeninių technologijų vunderkindo bendrovė „Fusion“ teigia galinti susekti bet ką visame pasaulyje. Bet ar jos priemonės tikrai suveiks?

Viena galimybė pabėgti.

Kiekvienam projekto dalyviui duodamos dvi valandos „tapti nuliu“ – dingti iš sekimo sistemų akiračio – ir trisdešimt dienų išsisukti nuo jį gaudyti pasiųstų, technologiškai itin pažangių medžiotojų komandų. Bet kuris iš nulių, įveikęs bendrovę „Fusion“, laimės tris milijonus dolerių grynaisiais.

Nulis alternatyvų.

Dalyvei Keitlinai Dėj rūpi už pinigus daug reikšmingesnis prizas. Ir motyvai, dėl kurių ji įsitraukia į šį projektą, yra gerokai asmeniškesni, nei kas galėtų numanyti. Keitlina turi iškovoti pergalę, kad gautų, ko nori, tačiau „Fusion“, siekiančios įgyvendinti ambicingus tikslus, nesustabdys niekas.

Kai laikmatyje užsižiebs nulis, laimėtojas bus tik vienas!

Keturis kartus „Oskarui“ nominuotas, laimėjęs „Auksinių gaublių“ ir BAFTA apdovanojimus kaip scenaristas ir prodiuseris už filmus: „Visko teorija“, „Tamsiausia valanda“, „Du popiežiai“, „Bohemijos rapsodija“, Anthony McCartenas grįžta su padūkėliškai smagiu, šiuolaikiniu, veiksmo kupinu trileriu.

„Tapti nuliu“ provokuojantis, įžvalgus ir... genialus, geriau nei „Oazė: žaidimas prasideda“ ir „Dingę“! A. J. Finn

„Leidėjo menas“ (L’impronta dell’editore, 2013) – garsaus italų rašytojo, leidėjo ir vertėjo Roberto Calasso esė knyga apie leidybos esmę. Kas yra gera leidykla ir geros knygos? Kodėl taip svarbu, kokią formą rankraščiui suteikia leidėjas? Kaip gimsta viršeliai? Kuo leidyba primena azartinius lošimus? Roberto Calasso neabejoja, kad leidyba yra menas, kuriuo užsiimti būtini pinigai ir kuris dar nė vieno nepadarė labai turtingu. Tačiau juk būtent leidėjų pasirinkimai, kokias knygas leisti ir kokių – ne, tiesiogiai veikia bet kurios visuomenės kultūrą ir intelektualinę raidą.

Roberto Calasso taip pat aprašo leidyklos „Adelphi Edizioni“ literatūrinės vizijos formavimąsi, apžvelgia svarbiausius leidėjus Europos istorijoje: nuo venecijiečio spaustuvininko Aldo Manuzio, 1502 m. išleidusio pirmąją knygą minkštu viršeliu, iki „Gallimard“ (Prancūzija), „Insel“ ir „Suhrkamp“ (Vokietija), „Einaudi“ (Italija) ir kt. 

„Leidybos meną galima vertinti pagal gebėjimą suteikti tokią formą daugybei knygų, tarsi jos būtų vienos knygos skyriai.“

Roberto Calasso

„Roberto Calasso praskleidžia užuolaidą į tą mistinę instanciją, kurioje nežinomo autoriaus rankraštis gali tapti pasauline klasika arba niekada nepasiekti skaitytojo.“ 

Ūla Ambrasaitė, leidyklos LAPAS įkūrėja 

Roberto Calasso (1941–2021) – leidėjas, vertėjas, rašytojas, dėl plačios erudicijos ir aktyvios veiklos literatūros ir kultūros lauke vadintas „vieno žmogaus literatūros institucija“ (Paris Review). 

Nuo 1962 m. rašytojas kuravo prestižinės Milano leidyklos „Adelphi Edizioni“ leidybos kryptis. „Adelphi“ įvertino ir pirmieji Italijoje išleido Friedrichą Nietzschę, Vladimirą Nabokovą, Johną Ronaldą Reuelį Tolkieną, Jacką Londoną, Jorge’ę Luisą Borgesą, Milaną Kunderą ir daug kitų tik vėliau pripažintų autorių. Tarp Roberto Calasso verstų autorių – Franzas Kafka, Friedrichas Nietzsche, Karlas Kraussas. 

Daktaras Robertas Leingas atsikrausto į Londono pakraštyje neseniai pastatytą aukštnamį, leidžiantį į dangų pažvelgti iš viršaus, o ne iš apačios. Šiame vertikaliame mieste du tūkstančiai gyventojų gali naudotis visais modernaus gyvenimo privalumais: prekybos centru, mokykla, banku, baseinais. Aukštnamis pulsuoja prabanga, svaiguliu ir vakarėliais, kurių įkarštyje gyventojai užmiršta išorinį pasaulį.

Tačiau uždara architektūrinė idilė netrukus ima eižėti, pastate pradeda trūkinėti elektra, o kartu ir žmonių moralės normos. Tarp gyventojų įsižiebia konfliktai, vakarėliai virsta orgijomis, koridoriai ir liftai – kovų lauku. Namo aukštais savo socialinę vertę matuojantys gyventojai atsiduoda primityviems instinktams ir kovoja dėl išlikimo. Greta prabangos įsigali chaosas, negailestingai susidorojantis su aukštnamio hierarchijai nepaklūstančiais gyventojais.

1975 m. pasirodžiusi distopija Aukštnamis (High-Rise) – socialinis-architektūrinis eksperimentas, leidžiantis tyrinėti žmonių psichologiją uždaroje aplinkoje. Rašytojas J. G. Ballardas provokuodamas pasitelkia architektūrą kaip visuomenės inžinerijos įrankį. 2015 m. pagal šią knygą režisierius Benas Wheatley sukūrė filmą tokiu pat pavadinimu.

„Kandus, negailestingas ir blaivus žvilgsnis į žmonių skruzdėlyną, pastatytą, pasak pagrindinio veikėjo, „jau įvykusioje ateityje“. Ballardas neturi jokių Iliuzijų – civilizacijos grimą nuo žmonių nuvalyti taip pat lengva, kaip ir užtepti.“

knygos vertėjas Marius Burokas

J.G. Ballard (1930–2009) – britų rašytojas, provokatorius, kūręs apokaliptinės nuotaikos persmelktą mokslinę fantastiką. Collins anglų kalbos žodyne galima rasti būdvardį „balardiškas“. Juo apibūdinama distopiška modernybė, nykūs, žmogaus sukurti kraštovaizdžiai ir psichologinės technologijų, visuomenės ir aplinkos vystymosi pasekmės. Antrojo pasaulinio karo metais rašytojo šeima buvo apgyvendinta svetimšalių karo belaisvių stovykloje Japonijos okupuotame Šanchajuje. Vaikystės patirtys, pasak paties Ballardo, labai paveikė jo kūrybą. Rašytojas mėgo kartoti, kad sveiko proto visuomenėje vienintelė laisvė yra beprotybė.

Juos vėl suvedė… likimo valiai paliktas kūdikis!

Maksas netikėtai sutinka Leną Filips, su kuria buvo užmezgęs neilgą romaną, – ir tarp jų vis dar skraidžioja aistros kibirkštys! Nors leisti laiką kartu itin malonu, ant Makso dvaro laiptelių paliktas  kūdikis tampa tikra staigmena. Dabar Maksas, kuriam gyvenimas suteikė visas priežastis būti atsiskyrusiam, ir džiugioji Lena turi rasti būdą suteikti tam naują pradžią – kartu!

Kai antra proga išmuša žemę iš po kojų!

Vaikystės draugui Finui paprašius rasti šeimai priklausiusius antikvarinius daiktus, Viktorija sutinka padėti. Trumpam pamiršta sudaužytą širdį ir leidžiasi į taip trokštamus nuotykius. Bet ilgainiui draugystė perauga į kai ką netikėto! Netrukus Viktorija supranta, kad Finui, kaip ir jai, atėjo metas kurti gyvenimą iš naujo... Ar netikėtas nėštumas suteiks jiems antrą galimybę? Galimybę, apie kurią nedrįso svajoti?

Netikėtai ištartas „sutinku“. Nejau jiems lemta būti kartu?

Laisvos sielos Autumn mėgavosi kiekviena akimirka ir niekada neįsivaizdavo, kad ištekės Vegase! Kai ryte, atsibudus šalia sutuoktinio Tobio, grįžta atsiminimai apie praėjusią naktį, ji suvokia, kad pateko į bėdą... Tobis prašo, kad Autumn kurį laiką vaidintų tikrą žmoną. Perprasti naująjį sutuoktinį tikrai nelengva, bet kai ko nepaneigsi: juodu sieja beprotiška aistra!

Vaikams nuo 11 metų.

Jau kyla mėnulis, tamsa apgaubia mišką ir paslaptingą ežerą... laikas įsitaisyti prie laužo ir pasakoti šiurrrpias istorijas!

Trys draugės per pižamų vakarėlį nutaria pažaisti su dvasių kvietimo lenta. Adomas vieną rytą pasijunta keistai, bet niekaip negali prisiminti, kas jam nutiko su draugu po pamokų klaidžiojant miške. O Jonas, užklydęs į apleistą sodybą, randa kai ką, ko geriau būtų iš viso neaptikęs. Ir tai tik pradžia... ar išdrįsi leistis į baugius nuotykius?

Dvylika puikių, tarpusavyje susijusių siaubo istorijų drąsiems, nuotykių ir po kūną bėgiojančių šiurpuliukų ištroškusiems vaikams.

„Siaubo istorijų knyga jauniesiems skaitytojams, kurios jau seniai reikėjo! Vaikų literatūroje debiutuojanti rašytoja Aušrinė Tilindė puikiai pažįsta savo skaitytoją ir jam pasakoja prikaustančias šiuolaikiškas istorijas, bet kartu panašias į tas, kuriomis per amžių amžius šiurpinosi daugelis vaikų. Turbūt dėl to jos tokios artimos ir įtaigios.“ 

Vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė

„Šiurpnakčio istorijos“

• Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso 2023 m. knyga laimėtoja. 

• Siaubo istorijos skatina vaikus patirti įvairias baimes ir išmokti jas įveikti saugiu, įtraukiančiu būdu, o pernelyg išsigandus visada galima užversti knygą ir prie jos grįžti vėliau.

• Nereta šios knygos istorija moko paisyti ribų, nežaisti su pavojingais dalykais, būti geriems, draugiškiems, nesityčioti, nelinkėti blogo ir užstoti silpnesnį. 

Aušrinė Tilindė – teisininkė ir pradedanti lietuvių vaikų ir suaugusiųjų rašytoja. Jos rankraštis „Šiurpnakčio istorijos“ 2023 m. laimėjo leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros konkursą.

Roberta Railaitė – iliustruotoja, kurianti skaitmenines iliustracijas. Jos nespalvotos, paslaptingos, kiek primenančios komiksų ar animės stilių iliustracijos puikiai papildo šiurpių istorijų pasaulį.

Tarptautinis bestseleris

„Ką reikia daryti dabar, norint pakeisti tolesnį gyvenimą.“

The Times

„7 paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, padėsiantys susikurti sveikesnį ir ilgesnį gyvenimą.“

The Telegraph

Profesorė Rose Anne Kenny, sukaupusi 35 metų patirtį senėjimo medicinos srityje, savo žinias derina su naujausiais mokslo pasiekimais ir tyrimais. Ji rašo apie tai, kodėl senstame, ir dalijasi patarimais, kaip pasiruošti šiam gyvenimo etapui. Anot autorės, amžius negali būti vertinamas vien skaičiumi: viską lemia organizmo biologiniai pokyčiai. Tačiau svarbiausia tai, kad daugumą veiksnių, kurie daro įtaką mūsų biologiniam laikrodžiui, įmanoma keisti ir tobulinti, nes patys kontroliuojame 80 procentų savo biologinio senėjimo. Todėl galime ne tik gyventi ilgiau, bet ir tapti laimingesni neprarasdami sveikatos iki pat vėlyvųjų gyvenimo metų.

Mokslinę teoriją grįsdama praktiniais patarimais, profesorė aiškina, kaip pozityviai mąstyti apie senėjimą, nagrinėja, kaip mūsų ląsteles veikia maistas, genetika, draugystė, seksas, fiziniai pratimai ir juokas. Ši informatyvi knyga atskleis, kokių veiksmų galite imtis, kad ilgiau išliktumėte jaunesni, ir įrodys, kad iš tiesų esate tokie jauni, kokie jaučiatės.

Profesorė Rose Anne Kenny yra daugybę apdovanojimų pelniusi gydytoja ir mokslininkė, nuo 2006 m. Dublino Švenčiausiosios Trejybės koledžo Sveikatos mokslų fakultete vadovauja Gerontologijos katedrai. Ji yra pagrindinė Airijos ilgalaikio senėjimo tyrimo TILDA mokslininkė, paskelbusi daugiau kaip 600 publikacijų. 2014 m. jai suteiktas Airijos karališkosios akademijos nario vardas – Airijoje tai aukščiausias mokslinės kompetencijos įvertinimas. 2019 m. Kvala Lumpūre vykusiame pasauliniame kongrese profesorei buvo įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus senėjimo tyrimų srityje. 2018 m. laikraštis „Irish Times“ ją išrinko Sveikatos didvyre, 2017 m. ji pelnė „Trinity Innovation Award“ apdovanojimą, o 2020 m. buvo išrinkta Airijos geriatrijos draugijos pirmininke.

„Prof. Kenny, remdamasi dešimtmečius kauptais moksliniais įrodymais ir patirtimi, savo įtraukiančioje knygoje surašė visą informacijos lobyną ir sukūrė patogų sveiko senėjimo vadovą.“

Forbes

„Būtinas sveiko senėjimo planas, kupinas optimizmo.“

Irish Examiner

„Mokslinę teoriją sujungus su praktiniais patarimais atsirado ši įdomi ir informatyvi knyga, malšinanti mūsų kultūrinę senėjimo baimę.“

Reader̕s Digest

„Aktualus raginimas saugoti savo sveikatą ir gyvybingumą.“

Irish Times

„Rose Anne Kenny išmano beveik viską, ką reikia žinoti apie senėjimo mokslą.“

Woman̕s Way

„Nuostabiai parašyta knyga visiems, kurie... nori ilgai gyventi.“

Maria Fitzgerald, RSS pirmininkė

DU KARTUS PULITZERIO PREMIJA APDOVANOTAS AUTORIUS

Išradėjai, išmokę pasaulį skraidyti

Dramatiška istorija apie narsius brolius Wilburį ir Orville’į Wrightus, išmokiusius pasaulį skraidyti.

Vieną 1903-iųjų žiemos dieną prie Šiaurės Karolinos Išorinių Krantų du broliai, dviračių mechanikai iš Deitono miesto Ohajo valstijoje, pakeitė istoriją – savo sukonstruotu pirmuoju lėktuvo prototipu įrodė, kad žmogus gali skraidyti. Tada pasaulis dar ne iškart patikėjo, kad į orą pakilus varikliu varomai pirmajai pilotuojamai skraidyklei ateis skrydžių amžius.

Wilburis ir Orville’is Wrightai buvo nepaprastai drąsūs ir ryžtingi vyrai, pasižymėję plačiais interesais ir begaliniu smalsumu. Kai dirbdavo petys į petį, neįveikiamų sunkumų broliams nebūdavo. Akivaizdu, kad Wilburis buvo genijus, o Orville’is mechanikas, puikiai išmanantis inžinerijos subtilybes. Nors neturėjo aukštesnio nei vidurinis išsilavinimas, neturėjo ir daug pinigų, broliai nepailsdami dirbo, siekdami savo svajonės – pakilti į orą. Neatbaidė jų nė savaime suprantamas dalykas, kad kaskart atsiplėšę nuo žemės jie rizikuoja žūti.

Pasakojimo meistras Davidas McCullough, remdamasis Wrightų šeimos išsaugotais laiškais, dokumentais ir kitais šaltiniais, ne tik atskleidžia nepaprastą garsių brolių istoriją, bet ir pristato pasauliui mažai žinomą jų seserį Katharine’ą, be kurios pagalbos kažin kaip viskas būtų klostęsi.

„Laikui nepavaldžios svarbos istorija, pasakojama nepaprastai jautriai ir tiksliai. Puikus skaitinys apie, ko gero, įspūdingiausią visų laikų žmonijos žygdarbį. „Broliai Wrightai“ skrieja aukštai.“ – Danielis Okrentas, The New York Times Book Review 

„McCullough pakylėtai pasakoja Wrightų istoriją. Glausta, įdomu ir paremta faktais. Autorius visą brolių istoriją pasakoja pagarbiai ir subtiliai, įpindamas daug smulkmenų – kartais net stebiesi, kaip jis jas visas surinko.“ – Janet Maslin, The New York Times

„Davidas McCullough piešia gyvą ir žavingą kuklių ir darbščių ohajiečių portretą – tai knyga apie brolius, savo dviračių dirbtuvėje sukonstravusius lėktuvą ir Šiaurės Karolinoje, Kiti Hoko kopose, perkandusius skrydžio paslaptį. Autorius puikiai atskleidžia kvapą gniaužiančius Wrightų laimėjimus ir ne ką mažiau svarbu – perteikia jų amžininkų nuostabą. <...> Ponas McCullough rašo apie iš pažiūros paprastus žmones, iš tėvų perėmusius kertines Amerikos vertybes – pasitikėjimą savimi ir begalinį išradingumą.“ – Rogeris Lowensteinas, The Wall Street Journal

„Užburiantis McCullough pasakojimas apie brolių Wrightų ankstyvuosius ieškojimus – papildytas daugybe šeimos susirašinėjimų, kitų rašytinių šaltinių bei paties autoriaus meistriško šalies ir to meto mąstymo suvokimo – mums kaip niekas kitas iki šiol atskleidžia, kaip du vaikinukai iš puikios ohajiečių šeimos išmokė pasaulį skraidyti.“ – Reeve Lindbergh, The Washington Post

„Smulkiausiai, su menkiausiomis detalėmis pasakojama, kaip Wrightai siekė ir pasiekė sėkmės.“ – Buzzy Jackson, The Boston Globe

„Kruvinos žemės“ – tai išsami Hitlerio ir Stalino masinių žudynių politikos istorija, paaiškinanti, kodėl Ukraina praeitą šimtmetį buvo Vakarų istorijos centre. 

Hitleris ir Stalinas į valdžią atėjo Vokietijoje ir Rusijoje, tačiau jų pertvarkų vizijos pirmiausia buvo susijusios su žemėmis tarp jų. Kruvinos žemės plytėjo ten, kur susikirto Hitlerio ir Stalino imperiniai interesai.

Žemės nuo Vidurio Lenkijos iki Vakarų Rusijos – Ukraina, Baltarusija ir Baltijos šalys – tapo siaubingų įvykių arena, neregėto istorijoje masinio smurto teritorija. Šiuose kraštuose nuo 1933-iųjų iki 1945-ųjų buvo nužudyta keturiolika milijonų ten gyvenusių žmonių. Ir visi jie tapo ne tiesioginėmis karo, bet tikslingai žudančios Stalino ir Hitlerio politikos aukomis. „Kruvinos žemės“ atveria kraupius įvykius, nepagražintus ir be nutylėjimų; į Europos atmintį sugrįžta patys baisiausi jos puslapiai ir didžiausia moderniosios istorijos tragedija. Tai kruopščiai parašyta, labai žmogiška knyga, kurią privalėtų perskaityti kiekvienas, norintis suprasti pagrindinę šiuolaikinės istorijos tragediją ir jos reikšmę šiandien. 

„Kruvinos žemės“ pelnė 12 apdovanojimų, įskaitant Emersono premiją humanitarinių mokslų srityje, Amerikos menų ir literatūros akademijos literatūros apdovanojimą, Leipcigo knygų mugės apdovanojimą už europietiškumo supratimą ir Hannah’os Arendt politinės minties premiją. Knyga išversta į daugiau nei 30 kalbų, įtraukta į 12 metų knygų sąrašus.

Timothy`is Snyderis yra vienas žymiausių pasaulio istorikų, plačiai žinomas JAV ir Europos viešasis intelektualas. Jis yra Rytų Europos ir Antrojo pasaulinio karo ekspertas, parašęs pripažintų ir apdovanotų knygų apie XX a. Europos istoriją, paskelbęs politinių manifestų ir analizių apie tironijos įsigalėjimą šiuolaikiniame pasaulyje. Jo darbai išversti į daugiau nei keturiasdešimt kalbų ir įkvėpė protestus, meną bei muziką. 

Amoso Cliffordo, vieno įtakingiausių miško terapijos ekspertų, sukurtas ir išplėtotas vakarietiškasis miško maudynių metodas – tai fizinę ir emocinę sveikatą ir kūno bei proto ramybę grąžinantis ritualas šiuolaikiniam skubančiam, nuo technologijų priklausomam, lėtinio nuovargio ir nerimo kamuojamam žmogui. 

Ši knyga apie santykius, bet ne žmonių, o žmogaus su daugiau nei žmogiškuoju pasauliu –akmeniu ir upeliu, debesimi, paukščiu ir medžiu. Ryšiui su gamta puoselėti reikia to paties kaip ir žmonių santykiams – smalsumo, dėmesio ir reguliarumo. Svarbiausia – kokybiškam santykiui reikia laiko. A. Cliffordas kviečia ugdytis įprotį reguliariai išeiti į gamtą ir niekieno netrukdomiems lėtai, dėmesingai, smalsiai ją tyrinėti ne tik penkiais gerai žinomais pojūčiais, bet ir intuicija, vaizduote ir švelnia širdimi.

Knygoje yra daugiau nei penkiasdešimt autoriaus ir jo kolegų, miško maudynių gidų, sukurtų ir išbandytų kvietimų – laisvos formos pratimų miške, kurie padeda pasinerti į dabarties akimirką, iki galo išjausti miško atmosferą, atsipalaiduoti ir pailsėti. Toks buvimas miške skatina pastabumą ir kūrybingumą, tad ilgainiui kvietimus išmoksite kurti patys ir veiklos miške tikrai nepritrūksite.

„Miške apstu kvietimų. Žolė kviečia atsigulti. Debesys kviečia juos stebėti. Vanagas kviečia ištiesti rankas lyg sparnus ir žengti tarytum skrendant. Stati tako atkarpa kviečia sulėtinti tempą ir stebėti, kaip pavyksta išlaikyti gravitacijos centrą. Sliekas siūlo patyrinėti dirvą. Šie kvietimai paprasti, juos lengva pastebėti“, – rašo autorius.

Tereikia pažadinti savo vaizduotę, atsipalaiduoti ir žaisti – „šokti su mišku lyg su partneriu“. Žaisdami nė nepastebėsime, kaip gyjame nuo netinkamo gyvenimo būdo sukeltų ligų, kaip mažėja nerimastingumas, lengvėja rūpesčių našta ir mažėja atskirtis tarp mūsų ir gamtos. Ir kaip natūraliai kyla noras gamtą pažinti, puoselėti ir ja rūpintis. 

Tikra pabėgimo iš Kionigsbergo į Lietuvą istorija, sukrečianti iki širdies gelmių.

Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.

Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos. 

Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.

Nė viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta taip mažai kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad, palyginti su kitomis Trečiojo reicho ir nacių sukelto karo aukomis, apie jų likimą sužinota gana vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse sustiprėjus nepriklausomybės siekiantiems judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.

CHRISTIANAS HARDINGHAUSAS gimė 1978 m. Osnabriuke, Vokietijoje. Baigęs istorijos, literatūros ir žiniasklaidos magistrantūros studijas Osnabriuko universitete, apgynė daktaro disertaciją propagandos ir antisemitizmo tyrimų srityje. Hardinghausas rašo knygas, dirba laisvai samdomu žurnalistu ir istorijos konsultantu.