„Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas.<…> Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo.“

Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti.

Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga. Tačiau detektyvo Fabiano Risko laukia košmaras. Žudikas, užpuolantis iš niekur. Jokio akivaizdaus motyvo. Jokio nuoseklaus metodo. Aukos kankinamos, dusinamos, deginamos, išpjaustomos – kiekviena šiurpi žmogžudystė įvykdoma žiauriai tiksliai, tarsi pagal pragaro žaidimo taisykles.

Pajūrio miestelyje Helsingborge įsivyrauja baimė ir chaosas. Kol Fabianas Riskas medžioja žudiką, jo gyvenimas griūva: sūnus bėga nuo įstatymo, dukra sunkiai sužeista, kolega slepia itin tamsias paslaptis. Tačiau kelio atgal nebėra. Mirties žaidimas tęsiasi, ir jis privalo žaisti, kad laimėtų.

„S. Ahnhemas tęsia seriją ta pačia kokybiška nata. Sparčiai besivystantis trileris, ypač išsiskiriantis ir tarptautiniame kontekste.“

BTJ

„Neperšaunamas siužetas ir nepaliaujamai kylanti įtampa.“

Litteratursiden

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „X būdų mirti“ – penktoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga, įtraukta į „Mofibo“ ir „Storytel“ apdovanojimų trumpuosius sąrašus. Anksčiau Lietuvoje išleistos dalys „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019), „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) ir „Motyvas X“ („Baltos lankos“, 2024) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

„...kokią didelę reikšmę pasipriešinimo kontekste turėjo drabužiai: jie gelbėjo nuo šalčio, buvo širdį šildanti dovana arba tarnaudavo kaip slėptuvė ar maskuotė.“

Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje dvidešimt penkios kalinės – daugiausia žydės moterys ir merginos – buvo atrinktos kurti, kirpti ir siūti drabužius nacių elitui. Kalinės tikėjosi, kad šis darbas išgelbės jas nuo dujų kamerų. Siuvimo ateljė, vadinamą Obere Nähstube, įkūrė stovyklos komendanto žmona Hedwig Höss, salono darbus prižiūrėjo SS sargybinių ir karininkų žmonos.

Remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais, įskaitant interviu su paskutine išgyvenusia Obere Nähstube siuvėja Bracha Berkovič Kohút, knygoje „Aušvico siuvėjos“ sekama šių moterų likimais. Šeimos ir draugystės ryšiai padėjo joms ne tik ištverti nežmonišką smurtą, bet ir prisidėti prie pasipriešinimo stovykloje. Istorikė Lucy Adlington, nepaprastus siuvėjų išgyvenimus siedama su nacių plėšikavimo ir išnaudojimo politika, kalba apie Trečiojo reicho godumą, žiaurumą ir veidmainiškumą, siūlo naujai pažvelgti į mažai žinomą Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto istorijos skyrių.

„L. Adlington atskleidė ne vieną, bet kelias ilgai slėptas istorijas: pasakojimą apie užuojautos kupinas ir drąsias žydes, siuvusias, kad išgyventų, drabužių istoriją per Holokaustą ir mados pramonės istoriją Antrojo pasaulinio karo metais. Autorė meistriškai supynė šias gijas į nepaprastai įtraukiantį, svarbų ir unikalų istorinį skaitinį.“

Judy Batalion

Lucy Adlington (Liusi Adlington) – britų visuomenės ir tekstilės istorikė, senovinių drabužių kolekcininkė, istorinių romanų jaunimui autorė. Negrožinė jos knyga „Aušvico siuvėjos“, pirmą sykį pasirodžiusi 2021 m., iškart tapo „New York Times“ bestseleriu ir buvo išversta į daugiau nei 20 kalbų.

Garsinė knygelė su medžiagėlėmis – brauk per jas ir klausykis gyvūnų balsų.

Ei, nekutenk meškos! Bet kaipgi nepakutensi, jei gyvūnėliai tokie mieli, o rankelės nenustygsta vietoje?
Tikroviškų garsų ir švelnių medžiagėlių knyga skirta patiems mažiausiems skaitytojams, kurių paskutiniame puslapyje laukia pašėlęs siurprizas!

„Tokią knygą būčiau norėjusi perskaityti prieš penkerius, dešimt, net prieš penkiolika metų. Būčiau norėjusi žinoti, kad ne aš viena verkiu žiūrėdama į save veidrodyje ir svarstau, kas būtų, jei imčiau ir virtuviniu peiliu nupjaučiau tai, kas man trukdo gyventi. Būčiau norėjusi tokią knygą duoti paskaityti savo tėvams, seneliams, mokytojams ir draugams. O labiausiai – sau. Mergaitei, kuri buvo įsitikinusi, kad privalo pakeisti savo kūną. Pasaulį apėmusi svoriomanija. Savo vertę skaičiuojame kilogramais ar drabužių dydžiais. Milijonai žmonių išgyvena tikrą pragarą, norėdami atitikti primestus grožio standartus. Mano gyvenime vieną dietą keitė kita, krentantys kilogramai grįždavo su kompanija, galvoje nesustodamas zyzė svoriomanijos radijas: „centimetrai, gramai, kilogramai, kalorijos, riebalai, baltymai, angliavandeniai…“ O kokią didelę kainą sumokėjau, kad vieną dieną tas radijas imtų ir tiesiog užsičiauptų.“

Aistė Simėnaitė

Ši knyga – sukrečianti jaunos moters kovos su svoriu ir maistu istorija. Nuo pirmojo suvokimo, kad atrodo kitaip nei mokyklos gražuolės, iki vienas po kito užklumpančių valgymo sutrikimų, chirurginio nutukimo gydymo ir sudėtingų emocinių išgyvenimų. Tai itin atviras pasakojimas, kokiais klystkeliais gali nuvesti noras „sutaisyti“ kūną.

Apie santykį su maistu, kūnu, jo (ne)priėmimą knygoje taip pat kalba Asta Meschino, Dovilė Filmanavičiūtė, Emilis Remeikis, Liucina Rimgailė, Valerija Iljinaitė.

„Knygoje atvirai kalbama apie skirtingus valgymo sutrikimo ligos pasireiškimus, sveikimą ir apie tai, koks vis tik nenormalus visuomenės požiūris į kūną, kaip stipriai paveikia pastabos apie jį. Man buvo labai sunku skaityti, kaip Aistės „vidinės akys“ mato savo kūną: nesvarbu, koks būtų svoris, jausmas, kad vis vien yra blogai, lydėjo nuolat. Labai tikiuosi, kad nevadovėliškai aprašyti valgymo sutrikimų požymiai ir patirtys padės greičiau atpažinti savo ar artimųjų ligą ir kreiptis pagalbos.“

Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė – Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė

„Man atrodo, kad aš tik Aistės dėka pagaliau supratau: tai, kas man atrodo lengvai išsprendžiamas rebusas, daugeliui žmonių – kasdienė kova. Dabar su dar didesne empatija žvelgsiu į tuos, kurie kenčia niekaip nerasdami santykio su lėkšte. Saugokite savo XL dydžio širdis – jos yra pačios svarbiausios.“

Dovilė Filmanavičiūtė – reklamos specialistė, TV laidų vedėja

Aistė Simėnaitė – TV laidų ir tekstų kūrėja, žurnalistė, tinklaraščių „Veidrodėli, veidrodėli“, „Nebloga mama“, komentarų populiariausiuose šalies portaluose ir leidiniuose autorė. SVORIOMANIJA – pirmoji autorės knyga.

Kalėdų laukimo kupina knygelė su garsais, kalėdine melodija ir švieselėmis padės šventiškai nusiteikti ir pasiruošti didžiosioms žiemos šventėms. 

Versdami knygelės puslapius tyrinėkite ir klausykite:

-          kaip mieste žmonės laukia Kalėdų;

-          kaip miške šventėms puošiasi žvėreliai;

-          kaip stebuklų nakčiai ruošiasi Kalėdų Senelis su savo pagalbininkais. 

Atlenkite specialius atvartus (dureles) puslapyje, paremkite puslapį iš abiejų pusių, ir knygelė virs tikra skambančia, švytinčia kalėdine pasaka.

Knygoje „Kaip skaityti meną“ menotyros mokslų daktarė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kviečia jaunus žmones, šeimas ir visus, kurie domisi ar nori pradėti domėtis menu, kartu pasimokyti KAIP SKAITYTI MENĄ. Nes tik mokant perskaityti jo kalbą galima labiau gėrėtis, labiau MATYTI MENĄ.

Meno kūriniai, kurie aprašomi šioje knygoje, yra iš įvairių šalių ir laikotarpių, įvairuojantys nuo priešistorinių iki mūsų laikų, tačiau jie visi yra Lietuvoje: muziejuose ir bažnyčiose, viešose vietose, miestuose ir miesteliuose. Jie šioje knygoje išrikiuoti chronologine seka – nuo seniausio iki naujausio, kad būtų galima susidaryti įspūdį, kaip vystėsi menas laikui bėgant. 

Tačiau tai nėra išsami pasaulio ar Lietuvos dailės istorija. Autorė rinkosi jai įdomius kūrinius, kuriuos aptardama galėjo daugiau papasakoti ir apie techniką, ir apie stilių, ir apie kūrinį lydėjusius kitus meno reiškinius ar kontekstą – aplinkybes, kuriomis kūrinys atsirado. 

Tad ši knyga – tai raktų ryšulėlis, kurį turint rankose ir būnant akistatoje su meno kūriniu galima bandyti atrakinti jame glūdinčias ikonografijos prasmes ir įdomybes, suprasti meno kūrinį jo žanro ir laikmečio kontekste. O svarbiausia – mokytis žvelgti įdėmiai ir nebijant klausti.

Kristina Sabaliauskaitė 1993–1999 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 2005 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo menotyros mokslų daktarės laipsnį, o 2019 m. jai buvo suteiktas Garbės daktarės vardas. Ji studijavo Londono Warburgo institute, stažavo Europos nacionaliniuose muziejuose, „Sotheby’s“ aukcione Londone. 

Kristinos Sabaliauskaitės prozos kūriniai – tetralogija „Silva rerum“ (2008–2016) ir dilogija „Petro imperatorė“ (2019–2021) – sulaukė didelio užsienio skaitytojų dėmesio, pakartotinių leidimų, apdovanojimų ir kritikų pripažinimo. Prancūzijos leidykla „Gallimard“ 2024 m. Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorę“ išleido prestižinėje nedidelio formato literatūros klasikos serijoje „Folio“ – romanas tapo pirmąja lietuvių kalba parašyta šios serijos knyga.

Lietuvoje „Silva rerum“ ciklo romanai pelnė tokius literatūros įvertinimus kaip Jurgos Ivanauskaitės premija (2008), Metų knyga (2009, 2011), Liudo Dovydėno premija (2015). Autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Lietuvos skaitytojai, 2018 m. rinkdami 100 šimtmečio knygų, tetralogijai skyrė trečią vietą.

2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“. 

Kristina Sabaliauskaitė taip pat yra Abiejų Tautų premijos laureatė (2021) ir Vilniaus garbės pilietė (2023).

„Jei tu žmogui tikrai rūpi, jam daug svarbiau, kaip jautiesi tu, o ne kaip jaučiasi jis pats.“

Obern Ryd pasiryžusi pradėti gyventi iš naujo – ji negali sau leisti padaryti nė vienos klaidos. Ieškodama darbo atsiduria ypatingoje Dalaso dailės studijoje ir ten sutinka paslaptingą dailininką Oveną Gentrį. Obern surizikuoja paklausyti širdies. 

Deja, netrukus paaiškėja, kad Ovenas nešiojasi didžiulę paslaptį. Į dienos šviesą iškilusi jo praeitis galbūt sunaikins viską, ką Obern šiame pasaulyje myli labiausiai. Vienintelis būdas jai grįžti į teisingą kelią – nutraukti bet kokius ryšius su Ovenu.

Jei Ovenas nori išsaugoti jųdviejų santykius, jam tereikia prisipažinti. Tačiau išpažinti klaidą gali būti daug pražūtingiau, nei ją padaryti...

„Dedu prie kitų C. Hoover romanų mano visų laikų mėgstamiausiųjų sąraše. Pagalvojus apie šią knygą, man akys vis dar apsipila ašaromis, suvirpa širdis. Perskaitykite ją ir pamilkite.“

Knygų tinklaraštis „Nestled in a Book“

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“ ir „Lapkričio 9“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. JAV pasirodęs 2015 m., romanas „Išpažintys“ pelnė „Goodreads Choice“ apdovanojimą „Reader’s Favorite Romance“ kategorijoje.

PRADEDU SKAITYTI KOMIKSUS – tai knygų serija 4–7 metų vaikams, padedanti mažiesiems imti skaityti patiems ir greičiau patirti skaitymo džiaugsmą. Visas tekstas knygoje pateikiamas didžiosiomis raidėmis, o nedidelė jo apimtis ir iliustracijų gausa drąsina leistis į nuotykius savarankiškai.

Tai istorija apie labai mažo sniego žmogaus labai didelį norą. Veiksmas, jausmai ir emocijos šioje knygoje ritasi lyg sniego gniūžtės: ilgesys, užsispyrimas, pyktis, nevaldomas įniršis, džiugesys, gėda, drąsa, prisipažinimas, atleidimas, draugystė.

Šiame komikse:
- Tekstas DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS.
- JUOKELIAI kiekviename puslapyje.
- NAUJI ŽODŽIAI IR POSAKIAI – pavyzdžiui, PO SNIEGŪNAIS!
- IDĖJOS, ką veikti prisnigus – pavyzdžiui, DAŽYTI BESMEGENIUS, TRYPTI SNIEGO ORNAMENTUS...
- VIETA APMĄSTYMAMS NUPIEŠTI.
- GERA NUOTAIKA!

„Gali būti, kad mažieji skaitytojai ir jų tėvai irgi yra patyrę panašių, o gal visai tokių pačių jausmų pūgų. Žinote ką? Jos visuomet praeina. O po pūgos nuščiuvusioje ramumoje suspindi gražiausi dalykai.“
Šios istorijos autorė Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė

Eglė Gelažiūtė–Pranevičienė kuria muziką suaugusiesiems ir vaikams, yra išleidusi keturis solinius albumus, koncertuoja. Baigusi filologijos ir muzikologijos studijas, šiuo metu studijuoja etnologijos krypties doktorantūroje ir tyrinėja lietuvių muzikinį folklorą. „Labai mažas sniego žmogus“ – antroji autorės knyga vaikams. Pirmąją („Pagalvinis paršiukas“) 2023 m. išleido „Baltos lankos“.

Dovydas Čiuplys – talentingas dailininkas, ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius džiuginantis iliustracijomis knygose „Džyru džyru muzikėlė“, „Mažųjų lopšinės“, „Tautiška giesmė“ (išleido "Baltos lankos“).

„Galbūt terasime dešimt gerų žmonių. Ar išgelbėtum miestą dėl dešimties?“

Jaunystėje pabėgusi iš tėvo vadovaujamos religinės bendruomenės Oregone, dabar Marta Einkorn yra socialinės žiniasklaidos magnato dešinioji ranka. Ji sukasi tarp milijardierių, ne tik valdančių visuomenės nuotaikas, orų prognozes, bet ir kuriančių slaptus technologinius ginklus, mat pasaulis gyvena katastrofos nuotaikomis. Nors ir paliko kultą, Martai ima atrodyti, kad tam tikru požiūriu apokaliptinės tėvo pranašystės išties ima pildytis, tad kiek beliko ateities?

Kitame pasaulio gale, Singapūro pasauliniame prekybos centre, internete žinoma išgyvenimo ekspertė Lai Žen bėga nuo žudikės. Ji nesupranta, kas vyksta, ir įspeista į kampą nebežino, kaip išsigelbėti. Staiga jos telefone prabyla tobula programa ir nurodo, ką daryti. Makabriškai išnešusi sveiką kailį, genama baimės ir smalsumo, dabar Žen turi išsiaiškinti, koks ypatingas pranašas jai padeda ir kodėl.

Martos ir Žen keliai netrukus ima pintis į neįtikėtinų įvykių grandinę. Savo saugumu pasirūpinusi grupelė milijardierių veda pasaulį į pražūtį. Ar bendraminčių bičiulių planas gali tai pakeisti?

„Žaismingas, ryškus, siaubingai aktualus ir stebėtinai viltingas romanas. Žiupsnelis Atwood, žiupsnelis Gibsono, visa sauja – Alderman, tiesiog puikus.“

Lauren Beukes

„Tik talentingoji Alderman geba į tokį greito tempo romaną įlituoti šitokį sumanų ir provokuojantį mūsų laikų apmąstymą.“

Karen Joy Fowler

„Didelių idėjų romanas, meilės istorija ir prikaustantis pasakojimas apie mūsų civilizacijos pliusus ir minusus.“

Emma Donoghue

Naomi Alderman (Naomė Alderman, gim. 1974 Londone) – britų rašytoja ir kompiuterinių žaidimų kūrėja. Autorės romanas „Galybė“ („Baltos lankos“, 2019), kurį rašydama ji dalijosi idėjomis su savo tuometine mentore rašytoja Margaret Atwood, laimėjo 2017 m. „Baileys Women’s Prize for Fiction“. „Ateitis“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Goodreads Choice Awards“ mokslinės fantastikos kategorijoje.

TRYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Osle dingsta dvi jaunos moterys, pastarąjį kartą matytos įtakingo nekilnojamojo turto magnato vakarėlyje. Radusi vienos jų kūną, policija taip pat aptinka žudiko paliktą užuominą, leidžiančią įtarti: jis smogs ne kartą.

Sučiupti žiaurų nusikaltėlį gali tik nepaprastas tyrėjas. Tačiau legendinis Haris Hūlė, atleistas iš tarnybos, Los Andžele skandina savo negandas alkoholyje. Niekas neprivers jo grįžti į Oslą. Bet mirtinas pavojus iškyla jam labai artimam žmogui.

Nugalėjęs pats save, Hūlė sugrįžta į gimtąjį miestą ir suburia nepritapėlių tyrėjų komandą, kad spėtų sugauti siaučiantį žudiką. Laikrodis tiksi, o Oslą tamsoje palaidoja kruvinasis mėnulis.

„Atima kvapą... Haris Hūlė grįžta su trenksmu.“

Sunday Times

„Vienas tamsiausių serijos kūrinių. Jame serijinio žudiko metodai išradingai makabriški net pagal J. Nesbø standartus.“

Daily Express

„J. Nesbø vienu žodžiu gali sukelti įtampą ir suklaidinti net atidžiausią skaitytoją.“

Wall Street Journal

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Užtemimas“ – naujausia, tryliktoji, Hario Hūlės serijos knyga, pirmą sykį pasirodžiusi 2022 metais. Tokie tarptautiniai leidiniai kaip „Sunday Times“ ir „Times“ 2023 m. ją įtraukė į metų geriausių knygų sąrašus.

„Kaupiantieji auksą yra turtingi tą akimirką. Kaupiantieji žinias ir įgūdžius turtingi visą gyvenimą.“

Šioje knygoje nepasakojama apie verslo strategiją. Strategijos keičiasi kaip metų laikai. „CEO dienoraštyje“ pasakojama apie kai ką nepalyginti pastovesnio.

Knygos autorius Stevenas Bartlettas – verslininkas, itin populiarios tinklalaidės „CEO dienoraštis“ (angl. The Diary of a CEO) vedėjas. Visų sėkmių ir nesėkmių, su kuriomis jam teko susidurti einant verslumo keliu, pagrindas – meistriškumo dėsniai. Jie ir lėmė nepaprastai sėkmingą S. Bartletto karjerą. Jie paskatins ir Jūsų sėkmę – sukurti ką nors didinga, užkopti į aukštumas. 

Šie dėsniai pagrįsti psichologijos ir elgsenos mokslais bei S. Bartletto ir sėkmingiausių pasaulio verslininkų, pramogų pasaulio atstovų, menininkų, rašytojų ir sportininkų, dalyvavusių tinklalaidėje, patirtimi. Jie neabejotinai atlaikys laiko išbandymą ir padės kiekvienam suimti į rankas savo gyvenimą, atskleisti potencialą.

„S. Bartlettas supina naujausius mokslinius tyrimus, savo paties patirtį ir įtaigias istorijas. Taip jis padeda iš naujo apibrėžti sėkmę ir išnaudoti savo galimybes. Šią knygą būtina perskaityti visiems, svajojantiems padaryti ką nors drąsaus.“

Jay Shetty, tinklalaidės „On Purpose“ vedėjas ir knygos „Mąstyk kaip vienuolis“ autorius

Steven Bartlett (Styvenas Bartletas) – britų verslininkas ir pranešėjas, išgarsėjęs tinklalaide „CEO dienoraštis“. Autorius taip pat yra patyręs sveikatos ir sveikatingumo srities, blokų grandinės technologijų, biotechnologijų, kosmoso tyrinėjimų investuotojas. Knyga „CEO dienoraštis“, išleista 2023 m., tapo „Sunday Times“ bestseleriu nr. 1.

Iš įvairiausių meistriškai sukurtų perspektyvų Albertʼo Camus apsakymų rinktinėje „Tremtis ir karalystė“ vaizduojami žmonės, skausmingai susiduriantys su juos supančiu pasauliu. Žmona, dykumos naktyje išduodanti savo vyrą. Menininkas, paminantis savo troškimus ir visuomenės jam keliamus lūkesčius. Misionierius, brutaliai priverstas tikėti tuo, kas jam svetima.

Nuo Prancūzijos, Šiaurės Afrikos iki Brazilijos šiuose pasakojimuose parodomi skirtingi dvasinės tremties veidai ir amžinos žmogaus paieškos vidinės karalystės, kurioje įmanoma atgimti.

1957-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato prancūzų rašytojo Albertʼo Camus (1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas užmezgė ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. Tai pirmoji apsakymų rinktinės „Tremtis ir karalystė“ (1957) laida Lietuvoje.

Knyga „Tai bent kelionė“ – tai jau penkis sezonus LRT televizijoje gyvuojančio šventinio serialo šeimai „Tai bent Kalėdos“ mažiausios veikėjos pelės Nelės pasakojimas apie savęs paiešką dideliame žmogaus ir dar didesniame pelytės pasaulyje. 

Šiemet Kalėdų miške viskas kitaip! Miško temperatūra nestebuklingai aukšta, visi ženklai rodo: reikia mauti iš čia! Kur, kaip, su kuo iškeliavo pelytė Nelė? Su kokia grėsme ir iššūkiais susidūrė? Laimei, kelionės nuotykiai baigėsi laimingai, o kažko pabaiga juk visuomet yra ir kažko pradžia, tad kelionė niekada nesibaigia! Pirmyn! Aukštyn!

„Tokios knygos laukėme šimtą šešiasdešimt aštuonerius metus. Lygiai prieš tiek laiko atkeliavome į Senelio Kalėdų namelį ir nuo tada niekad niekur neiškeliavome. O pele Nelė išdrįso, susiruošė, nukeliavo ir parkeliavo! O dabar turime kai ką labai labai vertinga – knygą, kurioje atskleista visa tiesa apie mūsų ir jūsų pasaulį!“

Elfė Citrininė Ledinukė Dainelė Dzan! Elfas Avietinis Ledinukas Nepokšas Dzin!

„Nėra reikalo daugiažodžiauti. Tiesiog labai įdomi, pamokanti ir naudinga „Tai bent kelionė“ – tai bent knyga!“

Kalėdų Senelis 

„...tiksli metafora tyrimui apibūdinti buvo dėlionė. Tik kartkartėmis pasitaiko per daug detalių iš kitų dėlionių.”

Kai parlamento narys Bernardas Klausenas staiga miršta ištiktas širdies smūgio, Viljamas Vistingas skubiai iškviečiamas pas generalinį prokurorą. Policija Klauseno vasarnamyje aptiko kai ką, kas neatitinka jo, kaip patikimo ir veržlaus politiko, įvaizdžio. 

Vistingas, keli išrinktieji iš policijos pajėgų ir Vistingo duktė Lina įtraukiami į slaptą tyrėjų padalinį. Netrukus jie sužino, kad Klauseno paslaptys turi mažai ką bendro su politika, daug daugiau – su neišaiškintais nusikaltimais. Tarp jų – ir dingusio be žinios jaunuolio, kuris 2003 m. išvyko žvejoti Jeršio ežere, byla.

Jeršio byla dabar atsidūrė ant tyrėjo Adriano Stilerio darbo stalo. Vistingas nenoromis pripažįsta: jam prireiks Stilerio, Neišaiškintų bylų grupės vadovo, pagalbos, kad išspręstų galvosūkį, vedantį į tamsų nusikalstamą pasaulį, pažymėtą Klauseno interesų ir ydų pėdsakais. 

„Meistriškas, atmosferiškas, įtaigiais veikėjais pagrįstas trileris – negalėjau nustoti skaityti!”

Alex Dahl

„J. L. Horstas – vienas puikiausių šiuolaikinių kriminalinių romanų rašytojų.”

Sunday Times

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams ir skaitytojoms puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. 2020 m. pasirodęs jo romanas „Galinis kambarys“ buvo įtrauktas į trumpąjį britų įsteigtos premijos „Petrona Award“ už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą ir ilgąjį prestižinių „CWA International Dagger“ apdovanojimų sąrašą.

Tarptautinio bestselerio „Kol dar neatšalo kava“ autoriaus romanas.

Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

Siaurame Tokijo skersgatvyje, seno pastato rūsyje, jau daugiau kaip šimtmetį gyvuoja senovinė kavinukė. Joje ruošiama ypatinga kava – bet vyksta ir šis tas mįslingiau. Miesto legenda byloja, kad kavinėje galima keliauti laiku.

Nors keliaujant laiku reikia paisyti taisyklių, ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui laiku patiekta kava, antrame serijos romane „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ dar keturi kavinės lankytojai susivilioja leistis į tokią neįprastą kelionę:

Gotaro Čiba, norintis susitikti su prieš dvidešimt dvejus metus mirusiu draugu.

Jukio Mita, negalėjęs dalyvauti savo motinos laidotuvėse.

Kacukis Kurata, atėjęs iš praeities, kad darkart pamatytų mylimąją, kurios negalėjo vesti.

Pagyvenęs detektyvas Kijošis Manda, kuris savo žmonai taip ir neįteikė tos dovanos...

Šis ilgesingas, širdį šildantis ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas nagrinėja seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.

Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ – antrasis serijos „Kol dar neatšalo kava“ apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, romanas. Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.

Tėčio Marselio diena pilna kasdienių rūpesčių, per kuriuos jis vis negali paskaityti mėgstamo žurnalo!

Tik jam niekaip neateina į galvą, kad apie savo norus galima papasakoti mylimai šeimai...

Kaip manote, kas nugalės – žurnalas ar rūpesčiai? O gal už abu svarbiau laikas, praleistas su artimaisiais?

Ši istorija tiek vaikams, tiek suaugusiems primins, kaip svarbu dalintis jausmais ir kaip būna gera, kai tave išgirsta ir supranta.

Paulius Norvila – žinomas lietuvių poetas, vertėjas, įvairių literatūrinių konkursų laureatas. Jo eilėraščiai ir proza publikuojami kultūrinėje spaudoje, spausdinami almanachuose, verčiami į užsienio kalbas. „Tėčio Marselio liežuvis“ – knyga, atsiradusi iš gyvenimo sėkmių ir nesėkmių, bet labiausiai – iš patirties, atpažįstamos daugeliui tėvų, auginančių vaikus ir kartu su jais augančių.

Patricija Bliuj-Stodulska – knygų autorė ir iliustruotoja. Ilgai studijavo ir gyveno Varšuvoje, dabar dirba Vilniuje. Patricija, keturių vaikų mama, kurdama iliustracijas šiai knygai visiškai susitapatino su tėčio Marselio personažu!

„Greičiausias būdas išsiaiškinti, kokioje šeimoje, vargingoje ar turtingoje, užaugo pašnekovas, – paklausti jo ar jos, kiek langų buvo namie. Tai nepalyginamai veiksmingiau nei klausinėti, ką vaikystėje valgydavo ar kokius drabužius vilkėjo. <…> Kuo mažiau namie buvo langų (o gal išvis nebuvo?), tuo vargingiau gyveno pašnekovas.“

Karštą vasaros dieną Tokijo Centrinėje stotyje susitinka trys moterys: netekėjusi ir neturinti vaikų trisdešimtmetė Nacuko, jos vyresnė sesuo Makiko ir šios paauglė dukra Midoriko. Trisdešimt devynerių Makiko vis dar dirba Osakos bare konsumatore ir atrodo ne pagal amžių pasenusi. Į Tokiją ji atvyko pasididinti krūtų. Ją atlydėjusi dukra jau pusę metų su ja nesikalba ir pati sunkiai taikosi su besikeičiančiu savo kūnu. Ankštą Nacuko butą užvaldo Midoriko tyla, kurios fone trys moterys susiduria su savo baimėmis, lūkesčiais, nusivylimais ir įtemptais tarpusavio santykiais.

Praėjus aštuoneriems metams vėl sutinkame Nacuko, dabar jau rašytoją, kamuojamą noro vienai susilaukti kūdikio ir iš to kylančių moralinių dilemų. Ieškodama atsakymų, ji išsiruošia į gimtąjį miestą, kuriame glūdi ją formavusi skurdi praeitis.

Romane „Krūtys ir kiaušinėliai“ aštriom linijom braižomas šiuolaikinio Japonijos moterų gyvenimo ir visuomenės normų, su kuriomis jos susiduria, žemėlapis. Kviečiama kartu leistis į jų intymią kelionę savo laisvų pasirinkimų link.

„Niekada neužmiršiu gryno nuostabos jausmo, aplankiusio perskaičius šią knygą. Tiesiog likau be žado. Mieko Kawakami nuolat auga ir tobulėja.“

Haruki Murakami

„Kawakami apie kūną rašo su trikdančiu tikslumu... ir ypač talentingai fiksuoja jo troškimus.“

Katie Kitamura

„Pasakojimas apie moteris, siekiančias suprasti, kaip jos nori gyventi būdamos moterimis.“

Kirkus Reviews

„Romanas plyšta nuo provokuojančių įžvalgų apie bėgantį laiką, draugystę, pinigus, gyvenimo savam kūne malonumus ir skaudulius.“

Laura van den Berg

Mieko Kawakami (Mieko Kavakami, gim. 1976) – viena žinomiausių šiuolaikinių Japonijos rašytojų, apdovanota „Akutagawa“, „Tanizaki“, „Murasaki Shikibu“ literatūros premijomis. „Krūtys ir kiaušinėliai“ laikomas bene svarbiausiu jos romanu, 2020 m. jis tapo „New York Times“ metų knyga. Autorės knygos išverstos į daugiau kaip dvidešimt kalbų. 

Ši šventinė garsinė knyga skirta visiems, norintiems išmokti lietuviškų kalėdinių dainų ir jų melodijų. 

- Išmokę kelis posmelius dainuoti kartu, ilgąją dainos versiją galėsite dainuoti savarankiškai – knygoje pateikiami visi dainų tekstai.

- Žaismingose iliustracijose – daug detalių ir kalėdinės magijos, skatinančios tyrinėti ir laukti stebuklo.

Šioje knygoje rasite gerai žinomas ir rečiau girdimas lietuviškas kalėdines daineles:

- Kam tavo, vilkeli

- Grūšelė

- Jievaro tiltas

- Elnias devyniaragis

- Obelėlė

Kalėdinės dainos, kurias galime atpažinti iš priedainių „kalėda“, „leliumai“, „aleliumai loda“, senovėje skambėdavo pačiu tamsiausiu metų laiku – nuo advento pradžios iki pat Trijų Karalių. Jose išdainuojama amžinoji pasaulio, gamtos tvarka, mitiniais vaizdiniais pasitinkama grįžtanti saulė ir iš naujo pasukamas metų ratas.

Dainas atlieka

Vytautas Leistrumas

Kotryna Stasikėlė

Ši mokomoji pirmųjų žodžių knyga padės ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir:

-          lavinti vaiko kalbos įgūdžius;

-          išmokti svarbiausių žodžių iš aplinkos, kasdienės rutinos;

-          įvardinti savo pomėgius ir atpažinti emocijas. 

Minkštas viršelis, kurį smagu liesti, o kartoniniai puslapiai – atsparūs mažylio išdaigoms.

„Niekada nerasi savęs, jei paskęsi kitame žmoguje.“

Likus vos vienai dienai iki išsikraustant iš Los Andželo, Felon susipažįsta su Benu, pradedančiuoju rašytoju. Negalėdami ignoruoti traukos vienas kitam, kartu jie praleidžia paskutinę Felon dieną mieste. Spalvingas Felon gyvenimas įkvepia Beną parašyti romaną. 

Laikui bėgant, tarp įvairių santykių ir savo atskirų gyvenimų negandų jie ir toliau susitinka kasmet tą pačią dieną. Bet ilgainiui Felon ima abejoti: ar Benas sako jai tiesą? O gal kuria tobulą tikrovę, ieškodamas kuo įtaigesnio siužeto posūkio?

Ar Beno santykius su Felon – ir jo romaną – galima laikyti meilės istorija, jei jos pabaiga – sudaužytos širdys?

„Dar vienas kvapą gniaužiantis Colleen Hoover romanas, kupinas paraudusių skruostų, trykštančių emocijų ir širdies skausmo. Mėgavausi kiekvienu puslapiu, kvėpavau kiekvienu gražiu žodžiu.“

Anna Todd, „New York Times“ bestselerių serijos „After“ autorė

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“ ir „Jei ne tu“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. JAV pasirodęs 2015 m., romanas „Lapkričio 9“ – nepamirštama rašytojo ir jo mūzos santykių istorija.

„Betgi dvi savaitės, o žmonės dėl oro kartais negali nusigauti nuo vienos trobelės iki kitos, riaumojanti audra ištrynė visą kraštovaizdį, visas pasaulio šalis, dangų, horizontą, net ir patį laiką; jau seniai sutaisyta, ką reikėjo sutaisyti, kabliai pririšti, virvių raizgalynės išpainiotos, išpainiotos visos raizgalynės, išskyrus tas, kurios susijusios su širdies dalykais ir lytiniu potraukiu.“

Atokioje Islandijos dalyje žvejų kaimelyje berniukas ir jo geriausias draugas Baurduras kartu su kitais žvejais ruošiasi menkių žūklei. Geria deginančią ir juodą it tamsiausia naktis kavą, nykščiu storai tepa sviesto ir kepenų pašteto ant duonos riekių. Baurduro lūpos kruta skaitant Johno Miltono „Prarastąjį rojų“. Berniukas draugą stebi akies krašteliu ir jį užlieja šiluma. 

Netrukus šeši vyrai leisis į Arkties vandenyną, ilgas valandas irkluos lediniame valties karste, ilgiau už patį laiką lauks, kol užkibs žuvys. O Baurduras susikeiks supratęs, jog buvo taip susitelkęs prisiminti eilutes iš „Prarastojo rojaus“, taip susitelkęs, kad pamiršo odinę tuniką, apsaugančią nuo vėjo ir šalčio. Gelbstinčią nuo mirties. 

„Dangus ir pragaras“ – laikui nepavaldi, nepaprastai dramatiška ir poetiška, įtraukianti tarsi siaučiančio vandenyno gelmės istorija apie draugystę, žmogaus kovą už būtį, susitaikymą su savo laikinumu stichijos didybės akivaizdoje.

„Tarytum austrė – žėrintis lobis šiurkščiame kiaute.“

Der Spiegel 

„It gilus jūros atodūsis.“

Le Monde

„Neįprastai stipri skaitymo patirtis.“

Irish Examiner

Jón Kalman Stefánsson (Jounas Kalmanas Stefaunsonas gim. 1963 Reikjavike) – vienas svarbiausių Islandijos rašytojų, dukart apdovanotas Islandijos literatūros premija ir 2017 m. nominuotas „Man Booker International Prize“ literatūros premijai. Parašė per dešimt romanų. „Dangus ir pragaras“ – pirmoji trilogijos knyga.

Prieš jūsų mažylio akis – net 1000 pirmųjų žodžių, suskirstytų temomis ir iliustruotų ryškiaspalviais piešiniais bei nuotraukomis. Parodykite, garsiai ištarkite ir papasakokite mažiesiems apie daiktus, gyvūnus, gamtos reiškinius, jausmus ir daugybę kitų dalykų, – tegul pasaulis nušvinta naujomis spalvomis ir žadina smalsumą!

Skirta 3-5 m. vaikams: įsiminkite pirmuosius žodžius, lavinkite tartį, mokykitės skaityti.

Dvidešimt keturios stebuklingo spalvinimo knygelės ir teptukas! 

Laukdami Kalėdų kasdien atverkite po langelį ir džiaugsmingai spalvinkite! Šlapiu teptuku braukite per nespalvotus paveikslėlius ir stebėkite, kaip elniai, Kalėdų eglutės ar gražiosios snaigės staiga stebuklingai nusidažo įvairiomis spalvomis. Tokiam spalvinimui nereikia dažų, tik trupučio vandens.

Advento kalendorių sudaro:
- kartoninis dėklas su 24 langeliais ir įmaute (dydis: 30,5 × 41,8 cm);   
- 24 spalvinimo knygelės minkštais viršeliais (dydis: 10 × 10 cm); 

- mažas teptukas.

Dažniausiai mus skaudina tie,

kuriuos mylime labiausiai.

Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jai išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti – atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą. 

Rodos, Lilė turi viską, apie ką svajojo. Tačiau netikėtomis aplinkybėmis į jos gyvenimą grįžta pirmoji meilė – Etlasas, apie kurį ji jau daugelį metų nieko negirdėjo. Paauglystėje jis vienintelis padėjo jai išgyventi sunkiausias akimirkas šeimoje. Jo grįžimas sujaukia Lilės mintis ir santykius su Railiu. Ar jų meilė pasiruošusi tokiam iššūkiui? Lilė priversta iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir kovoti už laimę. Dėl to ji turės priimti patį skaudžiausią sprendimą. 

„Mes dedame tašką“ – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą. 

„Tai viena nuoširdžiausių ir labiausiai įkvepiančių istorijų, kokią esu kada nors skaičiusi. Ši knyga pakeis jūsų gyvenimą.“ 

Knygų tinklaraštis AESTAS  

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė milžiniškos sėkmės Amerikoje ir už jos ribų. Pasaulyje parduota daugiau kaip septyni milijonai romano „Mes dedame tašką“ egzempliorių.

„Silva rerum IV“ audioknyga tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Tai pasakojimas apie XVIII amžiaus antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patiria politinį dekadansą ir sykiu progresyvių idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką, kurią pasiryžta įrodyti luomus griaunančiais gyvenimo pasirinkimais.

Matematikos profesorius jėzuitas Pranciškus Ksaveras iš Milkantų Norvaiša – ne tik LDK, bet ir pasaulio pilietis, masonas ir filosofas. Nancy, Viena, Krokuva, Varšuva, Amsterdamas, Paryžius, Londonas – tai jo kelionių trajektorijos, kuriose jis susipažįsta su pasaulio valdovais, skvarbiausiais mokslo protais ir intelektualiomis moterimis, stebi meno sampratą keičiančius muzikos ir teatro stebuklus, patiria uždraustą meilę, į Vilnių parveža naujausias mokslo žinias ir gaivius Apšvietos vėjus.

Tačiau kas iš tikrųjų jaudina profesoriaus sielą, kokių abejonių graužiamas jis žvelgia į juodą žvaigždėtą Vilniaus dangų, ką prisiminus jo širdis kaskart praleidžia vieną dūžį ir kodėl jam vis rodosi, kad seniai paskelbtas mirusiu Vilniaus baziliskas, mintantis fanatizmu, minčių tamsa bei sąžinės nešvara, atgijo ir prisitaikė prie pasikeitusios laiko dvasios?

Audioknygoje „Silva rerum IV“ skamba kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūriniai „Transitory“ ir „Sanctifaction“, atliekami Roman Patkolo (kontrabosas) ir Gedimino Gelgoto (balsas, fortepijonas). Gedimino Gelgoto kūrinys „Extracadenza“, atliekamas Vilniaus miesto ansamblio „NIKO“ (meno vadovas Gediminas Gelgotas) bei To The Skies, atliekamas Janusz Wawrowski (smuikas) ir Gedimino Gelgoto (fortepijonas).
Kompozitoriaus Mikołaj Zieleński baroko opera „Video caelos apertos (In festo S. Stephani) (Communiones totius anni, Venezia 1611 metai), atlieka Katarzyna Wiwer (sopranas) bei muzikos ansamblis „Ars Antiqua Austria“, meno vadovas Gunar Letzbor, įrašų kompanija PAN classics.
Purcell opera, libretas „Dido and Aeneas“, III veiksmas, kūrinys „Thy hand, Belinda; darkness shades me“. Atlieka orkestras „The Age of Enlightenment“, dirigentai Steven Devine ir Elizabeth Kenny, įrašų kompanija NAXOS.
Kompozitoriaus George'o Friderico Handel opera „Julijus Cezaris Egipte“, III veiksmas, arija „Piangero la sorte mia“, atlieka Magdalena Kožena (mecosopranas).


Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių lietuvių literatūroje – vis daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukia užsienyje. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m., vos pasirodęs Lenkijoje, pirmasis „Silva rerum“ romanas tapo bestseleriu, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą.

Parašyta dar iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, žymaus intelektualo ir istoriko Timothy Snyderio knyga Kelias į nelaisvę analizuoja Putino Rusijos ideologiją bei lengvabūdišką Vakarų požiūrį į Rusijos bandymus paveikti ir susilpninti Vakarų demokratijas. Anot The Guardian, tai bauginanti ir paveiki knyga, The New York Times ją apibūdino kaip kvietimą pabusti, o Yuvalas Noah Hararis teigia, kad tai knyga, kurią „turi perskaityti kiekvienas, norintis suprasti šiuo metu pasaulį apėmusią politinę krizę“. Knyga jau išleista 14 pasaulio kalbų ir buvo nominuota The New York Times bestselerių sąrašui.

„Šioje knygoje tiek išvadose, tiek skyrių pavadinimuose teigiama, kad politika neišvengiamai turi ir etinį dėmenį. Tai mums visiems priminė ukrainiečiai, pasipriešindami totalitarizmui, oligarchijai, melui ir pasiekdami tokių rezultatų, kokių niekas anapus Ukrainos sienų negalėjo įsivaizduoti. Esantiems ne Ukrainoje tokia milžiniška drąsa nebūtina, tačiau šiek tiek jos visgi reikia. Politikoje visada yra alternatyvų, o šiuo metu iškilo keletas išties labai blogų. Todėl reikia padėti įtvirtinti gerąsias – tokias kaip Ukrainos pasipriešinimas. Jei mes nepaisysime etikos dabar, kai iškilo labai aiškios moralinės dilemos, tai pasiduosime tiems, kurie sako, kad nėra jokios tiesos ir dėl to viskas leistina. Tokių idėjų raida turi savo istoriją, ją aš taip pat mėginu papasakoti šioje knygoje. O ar joms pavyks įsitvirtinti ateityje, priklausys nuo mūsų dabartinių sprendimų.“

Timothy Snyder, 2023

Audioknygos leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

„Niekada nerasi savęs, jei paskęsi kitame žmoguje.“

Likus vos vienai dienai iki išsikraustant iš Los Andželo, Felon susipažįsta su Benu, pradedančiuoju rašytoju. Negalėdami ignoruoti traukos vienas kitam, kartu jie praleidžia paskutinę Felon dieną mieste. Spalvingas Felon gyvenimas įkvepia Beną parašyti romaną.

Laikui bėgant, tarp įvairių santykių ir savo atskirų gyvenimų negandų jie ir toliau susitinka kasmet tą pačią dieną. Bet ilgainiui Felon ima abejoti: ar Benas sako jai tiesą? O gal kuria tobulą tikrovę, ieškodamas kuo įtaigesnio siužeto posūkio?

Ar Beno santykius su Felon – ir jo romaną – galima laikyti meilės istorija, jei jos pabaiga – sudaužytos širdys?


„Dar vienas kvapą gniaužiantis Colleen Hoover romanas, kupinas paraudusių skruostų, trykštančių emocijų ir širdies skausmo. Mėgavausi kiekvienu puslapiu, kvėpavau kiekvienu gražiu žodžiu.“
Anna Todd, „New York Times“ bestselerių serijos „After“ autorė



„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“ ir „Jei ne tu“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pasirodęs 2015 m., romanas „Lapkričio 9“ – nepamirštama rašytojo ir jo mūzos santykių istorija.

Ar tikrai gyvenimo laimė glūdi ramybėje ir paprastuose, kasdieniuose dalykuose? Tinklaraštininkė ir populiaraus „Youtube“ kanalo „Simple Joys“ turinio kūrėja Helena Woods teigia, kad ramiai gyventi iš tiesų yra įmanoma sulėtinus gyvenimo tempą. Knygoje „Lėtesnis gyvenimas“ autorė atskleidžia lėtesnio gyvenimo išmintį, kurią įgijo persikėlusi iš JAV į Prancūziją. Autorės lengva proza ir originalios, estetiškos nuotraukos suteikia įkvėpimo ir patarimų, kaip susikurti paprastą ir jaukią gyvenimo aplinką, kad ir kur bebūtumėte. Šioje knygoje rasite praktinių patarimų, kaip:

išmokti vertinti ramias gyvenimo akimirkas, kurios suteiks jums džiaugsmo kasdienybėje;

lėtesnio gyvenimo išmintis skleidžiasi taikant „mažiau yra daugiau“ mąstymo modelį;

sukurti veiksmingus kasdienybės ritualus, kurie praturtins jūsų kūną ir protą.

Daugeliui lėtas europietiškas gyvenimo būdas atrodo nepasiekiamas, tačiau vadovaudamiesi šioje knygoje pateikiamomis gairėmis, skaitytojai galės susikurti trokštamą lėtesnį ir paprastesnį gyvenimą bei išmokti įžvelgti džiaugsmą paprastuose, kasdieniuose dalykuose. Moterims skirtose asmeninio tobulėjimo knygose dažnai nuošalyje lieka vyrai ir vaikai, tačiau ši knyga sąmoningai parengta atsižvelgiant į įvairius skaitytojus.

Prasidėjęs meilės viešbutyje prie Vidaus jūros ir atitekėjęs iki upės Tasmanijoje, „7-asis klausimas“ kalba apie tai, ką renkamės dėl meilės ir iš meilės, ir apie mūsų pasirinkimų sukeliamą grandininę reakciją. 

Reakcija prasideda mokslinės fantastikos rašytojo H. G. Wellso romanu su Rebecca West, toliau veda per XX a. 4-ojo dešimtmečio branduolinės fizikos atradimus, supurto rašytojo Richardo Flanagano tėvą, kuris vergavo anglių kasykloje netoli Hirosimos, kai ant jos buvo numesta atominė bomba. Įvykių grandinė kulminaciją pasiekia Tasmanijos saloje: jaunas vyras atsiduria laukinės upės spąstuose ir nežino, gyvens jis ar mirs.

R. Flanaganas sukūrė meilės odę savo gimtajai salai, namams, tėvams ir siaubingai šalies praeičiai. Tai hipnotizuojantis naikinimo istorijos, mokslo, atminties ir svajonių lydinys, atskleidžiantis, kaip dažnai mūsų gyvenimai randasi iš kitų žmonių pasakojamų istorijų – taip pat ir iš mūsų pačių susigalvotų pasakojimų apie save. 

Richardas Flanaganas (g. 1961) – vienas ryškiausių šiuolaikinių rašytojų, svarbiausias savo kartos atstovas Australijos literatūroje. Jo knygos yra pelniusios daugybę apdovanojimų, išleistos 42 pasaulio šalyse. Už romaną „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ (The Narrow Road to the Deep North, 2013) rašytojas 2014 m. pelnė „Man Booker“ premiją.

Knygos leidybą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Daugelio iš mūsų santykiai su savo kūnu yra sudėtingi. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis vakariečių – tiek vyrų, tiek moterų – yra nepatenkinti savo kūnu arba jo neapkenčia. Vieni išmoko gėdytis kūno dar vaikystėje, kiti atitolo nuo jo prislėgti lėtinio streso, trauminių patirčių, dar kiti – diskriminuojami dėl negalios, amžiaus, lytinės orientacijos, svorio ir kt.

Kaip tai pažeidė mūsų vientisumą ir lėmė ryšio su savimi praradimą tyrinėja garsi Kanados terapeutė, mokslų daktarė Hillary McBride. Knygoje „Tavo kūno išmintis“ (The Wisdom of Your Body, 2021) ji teigia, kad į bekūnę egzistenciją įžengėme paveikti Vakarų filosofijos ir religijos, kurios atskyrė dvasią ir protą nuo kūno, skatindamos slopinti kūno funkcijas ir jausmus. 

Pasak H. McBride, jei norime visaverčio gyvenimo, turime išmokti jausti savo jausmus, juos pripažinti, gydyti ir sveikai išreikšti. Dalydamasi asmenine patirtimi, savo pacientų istorijomis, terapeutė siūlo veiksmingas praktikas, kaip per įsikūnijimą sugrįžti į kūną, išsilaisvinti iš primestų suvaržymų ir atgauti sveiką holistinį požiūrį į kūnišką gyvenimą.

„Ši knyga – kvietimas įsigyventi į save kaip kūną, giliau patirti, kas esame, atsiverti gijimui, buvimo įkūnytu jėgai ir malonumui. Tai išminties, asmeninės patirties, mokslinės informacijos, praktinių patarimų ir didžiulio nuoširdumo pripildyta knyga. Rekomenduočiau ją perskaityti visiems, nes visi esame įkūnytos asmenybės.“

Indrė Šimėnaitė, psichologė, kūno psichoterapeutė kandidatė

Operos pasaulyje Marija Kalas buvo geriausiai žinoma kaip la divina – dieviškoji. Ji kaskart užburdavo auditorijas ne tik įstabiu balsu, bet ir intuityviu dramos pojūčiu, kerėdavo stulbinančiu grožiu. Tačiau dainininkės kelias į šlovę nebuvo rožėmis klotas: vaikystė prabėgo nacių okupuotoje Graikijoje su motina, kuri negailestingai išnaudojo dukros talentą. M. Kalas anksti išmoko apsisaugoti nuo tų, kurie ketina ja pasinaudoti.

Pirmąkart ji patikėjo meile sutikusi graikų laivybos magnatą Aristotelį Onasį. M. Kalas jautė, kad šis vyras joje mato ne tik išskirtinio balso solistę, bet ir moterį. Prasidėjo jaudinantis operos žvaigždės ir vieno turtingiausių pasaulio vyrų romanas. A. Onasis įtraukė M. Kalas į svaiginančios prabangos gyvenimą, supažindino su tokiomis pasaulinėmis garsenybėmis kaip Elizabet Taylor, Ričardas Bertonas, Vindzoro kunigaikštis bei kunigaikštienė. Tačiau šis gvvenimas akimirksniu subliuško žiniasklaidai pranešus apie A. Onasis ir buvusios pirmosios ledi Džekės Kenedi jungtuves. 

New York Times bestselerių autorė Daisy Goodwin pasakoja jautrią istoriją apie moterį, kuri netekusi mylimo vyro atrado savo balsą iš naujo. Nepaprastas talentas, nenumaldoma energija ir natūrali elegancija pavertė M. Kalas pasauline legenda.

Praeity dvidešimt metų muzikinės šlovės, dabarty – vienatvė ant sofos iššokusiomis spyruoklėmis. Ar kelionė, prasidėjusi beveik kaip eilinė atostogų išvyka į Peru, gali padėti užmiršti senas nuoskaudas, priversti susitaikyti ir užgniaužti savo ego? Ką turės praeiti ir kokias netikėtas kliūtis įveikti jau kurį laiką aktualumą praradusios grupės muzikantai Guolis su Pigiu, kad galėtų priimti lemiamą sprendimą? Ir ar pavyks jiems šį kartą išsipainioti ir grįžti? Grįžti namo ir grįžti į sceną.

Kastytis Sarnickas lietuviams puikiai pažįstamas kaip Kastetas iš grupės G&G Sindikatas, o jo debiutinis romanas Turnė skaitytojus pavergė savo skaudžiai taikliu humoru. Voyage, Voyage – antrasis jo romanas, kuriame vėl sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės Alkūninis velenas.

„Te jūsų neapgauna kokaino dešra ir ajavaskos ceremonijos, nes autorius šiuo kūriniu užsimoja spręsti svarbius egzistencinius klausimus. Tai rimta literatūra, įrišta į B klasės filmo rūbą – itin gaivus derinys.“ 

 rašytoja Gabija Grušaitė

„Ši knyga ne tik prajuokins taikliu kastetišku sarkazmu. Ji įpūs ir tikėjimo, kad absurdiška šiandiena tėra kelionė – o kelionėse nutinka visko, reikia tik tai ištverti. Ypač šioje kelionėje.“

 žurnalistas Mažvydas Karalius

„Vieną dalyką literatūros rokeris Kastytis pašėlusiai smagiai, o vietomis ir labai jautriai įrodo: kol moki juoktis iš savęs ir kol širdis su kitais organais – savo vietoje, padėtis nėra beviltiška. Kas žino, galbūt šis atseit nerimtas voyage tikrai atves prie tos atseit gyvenimo prasmės?“ 

„Black Florence“ įkūrėjas, rašytojas Jaunius Petraitis

„Betgi dvi savaitės, o žmonės dėl oro kartais negali nusigauti nuo vienos trobelės iki kitos, riaumojanti audra ištrynė visą kraštovaizdį, visas pasaulio šalis, dangų, horizontą, net ir patį laiką; jau seniai sutaisyta, ką reikėjo sutaisyti, kabliai pririšti, virvių raizgalynės išpainiotos, išpainiotos visos raizgalynės, išskyrus tas, kurios susijusios su širdies dalykais ir lytiniu potraukiu.“


Atokioje Islandijos dalyje žvejų kaimelyje berniukas ir jo geriausias draugas Baurduras kartu su kitais žvejais ruošiasi menkių žūklei. Geria deginančią ir juodą it tamsiausia naktis kavą, nykščiu storai tepa sviesto ir kepenų pašteto ant duonos riekių. Baurduro lūpos kruta skaitant Johno Miltono „Prarastąjį rojų“. Berniukas draugą stebi akies krašteliu ir jį užlieja šiluma.

Netrukus šeši vyrai leisis į Arkties vandenyną, ilgas valandas irkluos lediniame valties karste, ilgiau už patį laiką lauks, kol užkibs žuvys. O Baurduras susikeiks supratęs, jog buvo taip susitelkęs prisiminti eilutes iš „Prarastojo rojaus“, taip susitelkęs, kad pamiršo odinę tuniką, apsaugančią nuo vėjo ir šalčio. Gelbstinčią nuo mirties.

„Dangus ir pragaras“ – laikui nepavaldi, nepaprastai dramatiška ir poetiška, įtraukianti tarsi siaučiančio vandenyno gelmės istorija apie draugystę, žmogaus kovą už būtį, susitaikymą su savo laikinumu stichijos didybės akivaizdoje.

„Tarytum austrė – žėrintis lobis šiurkščiame kiaute.“
Der Spiegel

„It gilus jūros atodūsis.“
Le Monde

„Neįprastai stipri skaitymo patirtis.“
Irish Examiner

Jón Kalman Stefansson (Jounas Kalmanas Stefaunsonas gim. 1963 Reikjavike) – vienas svarbiausių Islandijos rašytojų, dukart apdovanotas Islandijos literatūros premija ir 2017 m. nominuotas „Man Booker International Prize“ literatūros premijai. Parašė per dešimt romanų. „Dangus ir pragaras“ – pirmoji trilogijos knyga.

Sovietinė šeimos politika ir propaganda neišvengiamai paveikė visas Lietuvos gyventojų grupes, ypač – šeimas. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Autorės teigimu, nors po Stalino mirties buvo toleruojama kiek didesnė visuomeninės minties ir veiksmo įvairovė, būtent politinio atlydžio metu šeima ir moterys patyrė didžiulį sovietinės ideologijos spaudimą.

Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei.

Dalia Leinartė – istorikė, publicistė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir buvusi pirmininkė. 2018 m. „Apolitical“ ją išrinko kaip vieną iš 100 įtakingiausių žmonių lyčių politikos srityje visame pasaulyje. Knygų „Prijaukintos kasdienybės. Autobiografiniai moterų interviu, 1945–1970 m.“, „Vedusiųjų visuomenė. Santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje“ autorė.

Tris dešimtmečius Vokietijoje sunkiai dirbęs turkas Huseinas pagaliau įgyvendina savo svajonę – įsigyja erdvų saulėtą butą Stambule, kad galėtų mėgautis pelnytu poilsiu su šeima. Tačiau likimas žiaurus – tik atsikrausčius jį ištinka širdies smūgis. 

Huseino žmona ir keturi jų vaikai atvyksta į laidotuves iš Vokietijos. Kiekvienas – su savo emociniu bagažu: Hakaną tebedrasko tėvo lūkesčiai jo atžvilgiu, Peri slegia tapatybės klausimai, Sevdą jaučia pagiežą dėl praleistų galimybių ir patirtų neteisybių, jauniausiąjį Umitą gniuždo draudimas mylėti jo pasirinktą asmenį, motina Eminė negeba išsivaduoti iš praeities traumos. Visi jie turi savo paslapčių, troškimų, žaizdų, tačiau juos vienija dar kai kas – Huseino bute jie jaučiasi stebimi.

Emociškai intensyvus šeimos epas „Džinai“ (Dschinns, 2022) yra antrasis vokiečių rašytojos Fatmos Aydemir romanas, tyrinėjantis turkų imigrantų likimus XX a. pabaigos Vokietijoje. Atverdama užgniaužtus prisiminimus, neišsakytas nuoskaudas, palaidotą praeitį rašytoja atskleidžia įvairialypes imigrantų patirtis bei apverčia su jomis siejamus stereotipus, primena mums, kad visi kovojame su savo demonais ir trokštame būti suprasti. 

Fatma Aydemir (g. 1986, Karslrūhe) – ryškus naujosios vokiečių literatūros balsas. 2017 m. pasirodė rašytojos debiutinis romanas „Elbogen“ (2017), įvertintas Franz Hessel ir Klaus Michael Kühne premijomis. Ypač didelio atgarsio sulaukė po jo sekęs romanas „Džinai“. Abiejose knygose nagrinėjami turkų-vokiečių kultūrų aspektai, sudėtingos imigrantų patirtys. F. Aydemir yra kilusi iš turkų-kurdų šeimos. Šiuo metu ji gyvena ir dirba Berlyne.

Knygos leidybą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Knygos vertimą parėmė Goethe’s institutas.

Kažkas nutiko. Laikas išsinėrė. Kasdien ateina ta pati diena. Visai to nenorėdama Tara Selter įstringa lapkričio 18-oje dienoje. Atsidūrusi naujoje realybėje ji negali paaiškinti daugybės „kodėl?“, tačiau išgyvendama sumaištį, nuostabą ir gilią vienatvę ieško išeities. Apie tūrio apskaičiavimą pasižymi kone gravitacine trauka ir veikia lyg stiprūs raminamieji. Tik šie neslopina – priešingai, pagalanda atidumą permainoms, vos regimiems niuansams, sąmojui; atveria naujas laiko ir žmogiškosios egzistencijos plotmes. Solvej Balle tekstuose pinasi fikcija, mokslas ir filosofija, o dėmesys kalbai ir formai kuria hipnotizuojantį pasakojimo ritmą.

„Solvej Balle – išskirtinė rašytoja, pasikartojime įžvelgianti subtiliausius ir įdomiausius pokyčius. Nieko panašaus į Apie tūrio apskaičiavimą nesate skaitę. Šis nepamirštamas romanas – apmąstymai apie kiekvieno mūsų vienišą ir mįslingą būvį laike, apie to laiko patyrimą, apie trapias, tačiau neišdildomas žymes, kurias paliekame pasaulyje. Ir taip kasdien.“

Hernan Diaz

„Pakartojimas“ – unikali ir sunkiai nusakoma danų filosofo ir teologo Søreno Kierkegaard’o knyga. Pasirašyta Konstantino Konstancijaus slapyvardžiu, tai knyga-mintinis eksperimentas apie kartotės įmanomybę. Kad įsitikintų pasikartojimo galimybe, pagrindinis knygos herojus sumano atkartoti savo kelionę į Berlyną, o jame imtis lygiai tų pačių veiksmų, kuriuos atliko pirmojo vizito metu. Kad ir kaip stengtųsi tiksliai atkartoti, ką jau daręs, knygos herojui tenka nusivilti – pasikartojimas atrodo esąs neįmanomas. Nors knygos prielaida gali pasirodyti komiška, jos išvados turi gilių filosofinių pasekmių. Anot Gilles’io Deleuze’o, tik Kierkegaard’as ir Nietzsche pajėgė suformuluoti pilnavertes filosofines kartotės sampratas.

Kone kiekvienas dirbantis įmonėje ar korporacijoje patvirtintų, kad vadovavimas komandai – didelė siekiamybė ir dar didesnė atsakomybė. Tapimas vadovu anaiptol nereiškia, kad svarbiausias tikslas yra pasiektas. Priešingai – didžioji profesinė kelionė nuo šio momento dar tik prasideda.

Vienas svarbiausių asmenybės bruožų, reikalingų vesti komandą į priekį, yra lyderystė. Dažnai manoma, kad lyderystė yra įgimta ir šia savybe gali pasigirti ne kiekvienas vadovas. Vis dėlto lyderystę galima ugdyti ir užsibrėžus aiškius tikslus, kad būtų galima pasiekti reikšmingų laimėjimų.

Vesa Nissinen ir leidykla VAGA pristato naujieną esamiems ir būsimiems komandų vadovams – knygą „Įžvalgioji lyderystė“. Autorius sėkmingai griauna įsitikinimą apie tai, kad lyderyste apdovanoti tik išskirtiniai asmenys ir kviečia sužinoti, ko reikia, kad šias savybes galėtų išskleisti kiekvienas ir kaip įgijus reikiamų žinių sėkmingai taikyti lyderystę praktikoje.

„Lyderystė – joks mistiškas dalykas. Tai žmogiškasis bendravimas ir mes turime galimybes jį parepetuoti. Įžvalgioji lyderystė – mokymosi programa, palaikanti jūsų vadovavimo įgūdžių tobulėjimą, ji padeda jums suprasti svarbiausius dalykus. Aš ėmiau svarstyti apie įžvalgiąją lyderystę, nes matau realybę kaip ir jūs: informacijos ir tyrimų kiekis tapo nekontroliuojamas. Pradėjau klausti, kas yra reikšmingiausia, kaip informaciniame sraute it didžiulėje šieno kupetoje galiu surasti tą vienintelę adatą, reikalingą mano augimui. Ar įmanoma išmokti lyderystės? Nuo ko galiu pradėti?

Įprastai literatūra aiškina, kas yra lyderystė. Aš ruošiuosi papasakoti, kaip jos galima išmokti. Mano nuomone, praktinė lyderystė nėra nei mokslas, nei menas. Kadangi lyderystės mes nebepaveldime, nė vienas iš mūsų negimstame lyderiu. Šiame žaidime virtuozais taip pat neįmanoma tapti, tačiau, mano giliu įsitikinimu, kiekvienas lyderis turi mokėti vadovauti“, – sakė knygos autorius.

V. Nissinen knygoje „Įžvalgioji lyderystė“ pirmiausia nagrinėja tai, kas yra įžvalga ir kaip šią lyderystės formą taikyti praktikoje. Šiame skyriuje skaitytojams pristatoma, kas sudaro įžvalgiosios lyderystės pagrindą, paaiškinama, kodėl tokia lyderystė yra susijusi su mokymusi visą gyvenimą, pateikiami klausimai nuodugniau susipažinti su pateikta informacija.

Antrajame skyriuje išsamiai analizuojama lyderio elgsena: kokie esminiai bruožai būdingi įkvepiantiems veiksmams, pristatomi destruktyvios lyderystės modeliai, paaiškinama, kokia apskritai yra vadovavimo elgsenos struktūra ir kokie pokyčiai įvyksta taikant įžvalgiosios lyderystės principus.

Trečioji dalis dedikuojama aplinkai, kurioje veikia vadovai. Darbinė organizacija taip pat turi savo mikroklimatą, todėl ir ten svarbu gebėti išlaikyti pusiausvyrą ir mokėti sumaniai valdyti vykstančius procesus.

Ketvirtojoje dalyje autorius supažindina skaitytojus su lyderio profiliu: išsamiai analizuoja ir pristato, kokia svarbi reikšmė tenka bendravimui su savo sekėjais ir grįžtamajam ryšiui, kurį vadovas gauna kaip savo veiklos rezultatą.

Tam, kad vadovavimas būtų sėkmingas ir vyktų organiškai, labai svarbu mokytis ir tobulėti. Būtent penktajame skyriuje skaitytojai supras koučingo svarbą. Tai – įtraukioji vadovavimo dalis, kurioje svarbu įžvelgti, kaip vadovaujama, kokie sprendimai priimami ir koks rezultatas pasiekiamas. Kviečiama mokytis apmąstyti, kokios sprendimų klaidos padarytos ir ką reikia keisti, o kokiais vadovavimo atradimais džiaugtis ir praktikuoti ateityje.

Galiausiai, V. Nissinen supažindins su lyderystės istorija, svarbiausiais konceptais ir asmenybėmis, kūrusiomis vadovavimo strategijas.

„Įžvalgioji lyderystė“ – teorinė ir praktinė knyga, kurioje komandos vadovams pateikiamas išsamus, organiškas įrankių rinkinys, padėsiantis formuoti, tobulinti ir auginti save bei sekėjus, kurie tikisi išmintingo, proaktyvaus ir įkvepiančio problemų sprendimo, užduočių delegavimo ir bendruomenės mikroklimato kūrimo.

Daugiau nei prieš dešimtmetį psichologijos ir filosofijos mokslų populiarintojas Alain de Botton sukūrė „The School of Life“ (liet. „Gyvenimo mokykla“) pasaulinę organizaciją, padedančią žmonėms prasmingiau gyventi, suteikiančią žinių, kaip suprasti save, pagerinti santykius su aplinkiniais, siekti sėkmės darbe ir socialiniame gyvenime, nepamirštant ramybės bei tinkamai išnaudoti laisvalaikį.

Knygoje sudėta dešimtmetį apimanti „The School of Life“ išmintis apie gyvenimą ir emocinio intelekto ugdymo svarbą. Apjungdamas kandų humorą, filosofinį gylį ir praktinę psichologinę išmintį, knygos sudarytojas Alain de Botton apsvarsto žmonių tarpusavio bendravimo ypatybes, mūsų pačių santykį su savimi, kad taptume geresni sau ir mus supančiam pasauliui.

„Ši knyga – įvairiapusė, gili ir lengvai skaitoma. Koncentruota tarsi vadovas, įtraukianti lyg romanas. Ji padeda žvelgti į realybę atviromis akimis ir suteikia palaikymą bei pastiprinimą. Knygoje rasite ir tyrimų, ir filosofijos, ir meno kūrinių analizės, ir patarimų, kaip formuluoti pasisakymus jautriose santykių situacijose. Tikra gyvenimo mokykla, sudėta į kelis šimtus puslapių.“

Raminta Aleliūnaitė-Kliokmanė, psichologė-psichoterapeutė, emocinės paramos organizacijos „Jaunimo linijos“ valdybos pirmininkė.

Skaitytojams nuo 10 metų

Nacionalinės žydų knygos premijos laimėtoja

Apdovanota „Tėvų pasirinkimo“ aukso medaliu

Apdovanota „Eureka!“ Negrožinės vaikų literatūros sidabro medaliu

Nerūpestinga Mišos vaikystė pasikeitė amžiams, kai naciai užėmė jo gimtąjį Prahos miestą. Su šeima jis priverstas persikelti į žydų getą, o po vienos siaubingos nakties – į Terezino koncentracijos stovyklą. Ten Miša apgyvendinamas su keliomis dešimtimis kitų berniukų, su kuriais netrukus tampa lyg broliai. 

Gyvenimas Terenize keistas ir nenuspėjamas. Kartais jie žaidžia ir bičiuliaujasi, kartais dreba iš baimės, kai skaitomi į Rytus išsiunčiamų kalinių sąrašai. Vieną lemtingą dieną Miša išgirsta ir savo šeimos pavardę...

Ir tada nutinka stebuklas! Michaelo likimą nulemia kruopščiai pasiūtas pliušinis meškiukas ir nepalaužiamas jo motinos ryžtas bet kokia kaina apsaugoti savo vaikus. 

Padedamas pripažinto rašytojo Toddo Hasak-Lowy’io, Michaelas Gruenbaumas savo sukrečiančiuose memuaruose dalijasi jaudinančia vilties istorija, papasakota žvelgiant nekalto vaiko akimis. Tai istorija apie sugriautą vaikystę, patirtą siaubą, o kartu viltį, šeimos meilę bei draugystę – visa tai it saulė nušviečia net tamsiausias gyvenimo dienas. 

Michaelas Gruenbaumas gimė 1930 m. Prahoje, Čekoslovakijoje. 1942 m. jis su savo motina ir seserimi buvo išsiųstas į Terezenštato, arba Terezino, koncentracijos stovyklą, kur liko iki karo pabaigos. 1950 m. emigravo į Jungtines Valstijas. Penkiasdešimt metų išgyveno santuokoje su Thelma Gruenbaum, knygos „Nešarim: Child Survivors of Terezin“ („Nešarimas: išgyvenę Terezino vaikai“) autore. Turi tris sūnus ir keturis anūkus.  

Toddas Hasak-Lowy’is (1969) kūrybinio rašymo dėstytojas, vertėjas iš hebrajų kalbos ir rašytojas. Rašytojo karjerą pradėjęs nuo knygų suaugusiesiems, vėliau jis pasuko ir į vaikų literatūrą. Jis padėjo Holokaustą išgyvenusiam Michaelui Gruenbaumui prisiminimus paversti jaudinančia knyga.

Bookerio premijos ilgasis sąrašas

„New York Times“ šį kūrinį išrinko viena svarbiausių 2022 m. knygų.

„Protu nesuvokiamai genialus romanas.“

Hannah Kent

Nusprendžiau užrašyti viską, kas vyksta, nes turbūt jaučiuosi galinti atsidurti pavojuje.

Londonas, 1965 metai. Jauna moteris įsitikinusi, kad charizmatiškas psichoterapeutas Kolinsas Braitvaitas yra atsakingas už jos sesers savižudybę. Nusprendusi įminti sesers mirties paslaptį, ji susikuria alternatyvią tapatybę ir pati kreipiasi į gydytoją kaip klientė, o visus susitikimus kruopščiai fiksuoja užrašų knygelėse. Tačiau vis labiau įsitraukdama į psichoterapeuto siūlomą tamsų ir grėsmingą žaidimą moteris sutrinka, jai darosi vis sunkiau suvokti, kur realybė, o kur pramanas, kur jos tikrasis „aš“, o kur – susikurta asmenybė. 

Romane „Pacientė“ autorius Graemeʼas Macrae Burnetas siūlo skaitytojams „pažaisti tikrovę“. Meistriškai pasinaudodamas metafikcijos stiliumi Burnetas parašė stulbinančią, kandaus humoro nestokojančią, originalią istoriją apie žmogaus psichiką ir išprotėjimą, apie asmens tapatybę ir pačios tiesos prigimtį.

Užburiantis naujas rimtosios grožinės literatūros kūrinys... Kupinas įtampos, tamsus ir genialiai sukonstruotas. 

Edmund Gordon, Sunday Times

Vilnius ramiai seka tau iš paskos. Visad vaikštai tais pačiais kvartalais. Tavo plaukai žilsta vis tuose pačiuose namuose. Vilnius sekioja tave, Vilnius visada su tavim. Tavo mintys visada su tavim. Tavo sapnai visada su tavim. Tavo meilė visada su tavim. Ir pamažu artėja galas, kuris ateina tavęs išjungti tarsi elektros lemputės.

Savo ketvirtąjį romaną „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ Ričardas Gavelis rašė 1993 m. sausį–1994 m. balandį. Laikais, kurie kūrė tekstą, tapusį pirmuoju R. Gavelio romanu apie pirmuosius Nepriklausomybės metus, tad jame gausu atpažįstamų prototipų ir jau istorija virtusių realijų.

Po ketvirčio amžiaus pasitinkant antrąjį romano leidimą norisi dienos švieson iš traukti frazę iš juodraštinio romano anotaci jos varianto: „Šį romaną Ričardas Gavelis vėl kūrė savo geriausiu stiliumi – tai juodoji poezija, parašyta proza.“

„Paskutinioji Žemės žmonių karta“ yra gaveliškasis Vilniaus apokalipsės variantas, kupinas žmogiškosios virusologijos, meilės ir neapykantos savo miestui. Tai romanas apie valdžią ir jos kerus: septyni skirtingi veikėjai – avatarai pasakoja istoriją apie beatodairišką valdžios troškimą, siekį valdyti kitus, norą perprasti visatos sąrangą. Tai istorijos, liudijančios, kad visi pasaulio miestai yra Vilnius. Ištikimi R. Gavelio gerbėjai čia vėl sutiks rašytojo alter ego Tomą Kelertą, o įdėmūs „Vilniaus pokerio“ skaitytojai pastebės, kad ne tik vizijų stiprumu, bet ir išmoninga romano struktūra „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ ne tik primena, bet sykiais ir pranoksta „Vilniaus pokerį“.

2000-aisiais, kalbėdamas su Sigitu Geda, R. Gavelis prasitaria: „...mieliausi liko „Vilniaus pokeris“ ir „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ ir keletas apsakymų. Tatai šiukštu nereiškia, kad kitos mano knygos man pačiam nemielos. Tiesiog prie kitų mažiau kankinausi, todėl ne taip dažnai jas prisimenu.“

Tad maloningajam skaitytojui imant į rankas naują romano „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ leidimą belieka priminti paties R. Gavelio žodžius – ši knyga nėra skirta tiems, kurie literatūroje ieško atgaivos ir lengvo poilsio.

Jūratė Čerškutė

Kas žmogaus gyvenimą daro laimingą ir visavertį? Kaip mes siekiame laimės? O svarbiausia – kas yra geras gyvenimas? Įspūdinga statistika grįstus atsakymus atskleidžia dviejų Harvardo universiteto mokslininkų Roberto Waldingerio ir Marco Schulzo aprašytas ilgiausiai kada nors pasaulyje vykdomas tyrimas.

1938 m. Bostone pradėta tirti 268 Harvardo universiteto studentus. Mokslininkai apžvelgė dalyvių sveikatą, savijautą, nuotaikas, amžėjimą, gyvenimo būdo pokyčius, atliko DNR analizę. Aštuoniasdešimt penkerius metus trunkančiuose stebėjimuose galiausiai dalyvavo trys kartos – daugiau nei 2000 žmonių. Atskleista, kad ne karjera, stipri sveikata ir net ne ekonominė gerovė, o tvirti žmonių ryšiai – šeimoje, kaimynystėje, mokykloje tarp draugų, darbovietėje, sporto aikštelėje – yra tikroji gero gyvenimo formulė. Būdami su kitais įgyjame neįkainojamą refleksijos galią, drauge nuoširdžiau juokiamės, drąsiau kuriame, efektyviau dirbame.

Šią knygą rekomenduoju visoms ir visiems, tikintiems, jog geriausios mūsų savybės ir didžiausios galimybės atsiskleidžia per santykį su kitais. Ir tiems, kurie tiki, kad gero gyvenimo ir geros ateities perspektyvos – ne pavienių žmonių, o visų mūsų rankose.

Inga Skisaker, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė

Dr. Robertas J. Waldingeris (gim. 1951) – psichiatras, Harvardo medicinos mokyklos profesorius ir Harvardo suaugusiųjų raidos studijos vadovas. Jo TED kalba apie laimingo gyvenimo tyrimus tapo vienu populiariausių įrašų TED-X istorijoje.

Dr. Marcas Schulzas (gim. 1951) – klinikinis psichologas, Harvardo suaugusiųjų raidos studijos vadovo pavaduotojas.

Kovas, 1905-ieji. Jauna airių imigrantė Sofi Veilen taip trokšta ištrūkti iš Niujorko daugiabučio, kad atsiliepia į skelbimą laikraštyje ir sutinka ištekėti už nepažįstamo vyro. San Fransiske ją pasitikęs našlys Martinas Hokingas pasirodo esąs ne tik abejingas, bet ir svaiginamai gražus. Nors Sofi greitai prisiriša prie penkiametės Martino dukros Katarinos, keistas vyro elgesys kelia jai nerimą net praėjus metams po vedybų.

Tuomet vieną vakarą pasigirsta beldimas į duris. Sofi abejonės pasitvirtina: ji sužino, kad jos likimas susietas su dviem nepažįstamomis moterimis. Pirmoji, graži ir nėščia, stovi ant jos durų slenksčio. Antroji už šimtų mylių, Amerikos pietvakariuose, sielvartauja praradusi viską, ką kada nors mylėjo.

Tragiškas 1906-ųjų balandžio 16-osios žemės drebėjimas pastūmėja tris moteris į pavojingą kelionę, patikrinsiančią jų ištvermę, ryžtą ir galiausiai tikėjimą, kad meilė pajėgi nugalėti baimę.


„Nuostabi istorija apie ištvermę ir moterų draugystės galią.“
Marie Benedict

„Romano šerdyje – nenugalima trijų intriguojančių moterų jėga. Verta pasimėgauti bei pasidalyti su visomis savo gyvenimo moterimis, kuriomis žavitės.“
Hazel Gaynor

„Nuostabus pasakojimas, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į sukrečiančią kelionę lynų keltuvu po XX a. pradžios San Fransiską. Jame paslaptys, tamsios kaip ir pats miestas, plačiai atsiveria ir priverčia nuo pasaulio pavargusią pagrindinę veikėją susidurti su skaudžiomis melo pasekmėmis...“
Stephanie Dray


Susan Meissner (Siuzan Maisner) – amerikiečių rašytoja, „USA Today“ bestselerių autorė. Anksčiau ėjo savaitinio žurnalo vyriausiosios redaktorės pareigas, ne kartą buvo įvertinta ir apdovanota kaip geriausia apžvalgininkė ir į praeitį nukeliančių, jautrių istorijų autorė. Lietuvos skaitytojams ji žinoma kaip romano „Šilko siūlų dėžutė“ („Baltos lankos“, 2019) autorė. „Trapių daiktų prigimtis“ pirmąsyk pasirodė 2021 m. ir pelnė puikius įvertinimus leidinyje „Publishers Weekly“, sulaukė tokių istorinių romanų autorių kaip Marie Benedict ir Kristin Harmel pagyrų.

Aštrus ir ironiškas, stereotipus persvarstyti skatinantis šiuolaikinės (ne)meilės sau ir kitiems romanas.

Meda jaučiasi pati save įkalinusi prestižinio darbo gniaužtuose. Ją į neviltį varo vidinis kritikas, kurio balsas – o šventas sutapime! – identiškas jos narcizės motinos nuolatos beriamiems priekaištams. Meda neabejoja – kelia nuobodulį net savo pačios psichoterapeutei. Ekscentriškas apie šlovę svajojantis barmenas Nikita – fejerverkas. Su juo niekada nebūtų nuobodu, bet ar Meda kada nors išmoktų pasitikėti žmogumi, kurio net vardas ir pavardė yra išgalvoti?

Medos ir Nikitos vienos nakties nuotykis nežada „ilgai ir laimingai“, tačiau gal ir laimingą pabaigą galima susiplanuoti? Juk Nikita žino, kad jo, talentingo atlikėjo, galiojimo laikas – gąsdinančiai trumpas. Šiuolaikinės karjeristės, svajojančios apie meilę, – dar trumpesnis. Meda (ir jos įtakinga šeima) gali tapti puikiu tramplinu Nikitai. O ką gautų apie besąlygišką meilę iliuzijų nekurianti Meda?

Tai – pasakojimas apie žmones, turinčius daug pasiteisinimų dėl to, kokie yra. Dar daugiau dėl to, kokie nėra.

Patricija Tilvikaitė – žurnalistė, sociologė, kriminologė, lygių teisių aktyvistė. „Svetimkūniai“ – debiutinis jos romanas. Patricijos gyvenimas sukasi aplink knygas – ji dirba leidybos srityje, su geriausia drauge rašo tiesmuką ir nevyniojimu į vatą garsėjantį knygų apžvalgų tinklaraštį „book.duo“.

„Po lengvo turinio jaunatviškos (ne)meilės istorija slepiasi beveik obsesyvi elgesio priežasčių studija. Kokią įtaką mūsų pasirinkimams daro šeima, kurioje užaugome? Ar maištavimas prieš nusistovėjusius vaidmenis juos paneigia, ar tiesiog išvirkščiai atkartoja? Knygos herojai lengvu žingsniu keliauja po pasirinkimų ir atsakomybės verpetą, iš kurio išsikapstyti nėra taip lengva.“

Miglė Anušauskaitė, komiksų autorė, vertėja, semiotikė

„Tikras talentas – rašyti apie gyvenimiškas situacijas intelektualiai, su humoru, giliai ir dar taip asmeniškai. Dar didesnis talentas visas jas sujungti, vienodai kruopščiai išpildyti ir pasakojimu pataikyti tiesiai skaitytojui į širdį.“

Nora Žaliūkė (knygu_dama), knygų ir gyvenimo tinklaraštininkė

Uvei 59-eri. Žmonės jį laiko senu bambekliu ir „piktu kaimynu iš pragaro“. Bet Uvė kitos nuomonės: jei žmogus nevaikšto su kvaila šypsena, tai dar nereiškia, kad jis yra piktas.

Labiau už viską Uvei patinka tvarka ir pastovumas – kai niekas nesikeičia ir visi laikosi nusistovėjusių taisyklių. Todėl visą gyvenimą jis vairuoja tik SAAB markės automobilius ir kiekvieną rytą pradeda tikrindamas kvartalą: apeina aplinkines gatves, sustato į vietą paliktus dviračius, apžiūri, ar kaimynai tinkamai rūšiuoja atliekas. Ir visai nesvarbu, kad jau keleri metai, kai jis nebe bendrijos pirmininkas. Kas nors juk turi rūpintis tvarka!

 Uvės gyvenimas ramiai teka pagal griežtai nusibrėžtą planą. Kol vieną lapkričio rytą jis... sulaukia naujų kaimynų. Šie įsikelia su didžiausiu triukšmu ir net aplanksto Uvės pašto dėžutę – mat naujasis kaimynas nemoka važiuoti atbulas su priekaba. Ką jau kalbėti, kad kvartale apskritai draudžiamas eismas! Negana to, kieme įjunksta lankytis nususęs katinas apkandžiota ausimi...

Netikėti įvykiai ir neprašyti dvikojai bei keturkojai įsibrovėliai pradeda versti vyro gyvenimą aukštyn kojom, ir pamažu ima aiškėti, kad už pavyzdingai nešiojamos bambeklio ir pagiežingo pedanto kaukės slepiasi kitas Uvė bei niekam nežinoma jo istorija.

Uvės ir visos jo prižiūrimos sublokuotų namų  bendrijos gyvenime prasideda didelės permainos...

Tai labai šilta knyga, kuri ir prajuokins, ir sugraudins.

Su meile ir puikiu skandinavišku humoru papasakota labai tikroviška istorija apie nepaprastai mielą bambeklį, kurio neįmanoma neįsimylėti, privers susimąstyti apie mus pačius – mūsų vienatvę, draugystes, meilę.

Kaip kalbėti aiškiai, tiksliai ir įtaigiai

Kitoks požiūris ir konkretūs įrankiai

NORITE PRISIJAUKINTI VIEŠĄJĮ KALBĖJIMĄ? KAD NEBŪTŲ KANČIA NEI RUOŠTIS KALBAI, NEI JĄ SAKYTI? 

Tai knyga apie gerą kalbėjimą. Tokį, kuris padeda pasiekti savo tikslų. Tai knyga, griaunanti mitą, kad viešasis kalbėjimas aktualus tik politikams ir lemtas vos keliems laimingiesiems. Nėra magijos ir išrinktųjų, yra tik kryptingai skiriamas dėmesys ir darbas. Kalbėjimas – labiau matematika nei mistika. 

Ši knyga pateiks aiškius kriterijus, svarbius rengiant savo pristatymą ar kalbą, padės jausti tvirtą pagrindą po kojomis ir kalbėti įtaigiau. Tiek svečiuose, tiek susitikime, tiek seminare. Nes gerai kalbėti gali visi. Reikia tik ruoštis. 

• Esminiai geros kalbos elementai.

• Patarimai, kaip ruoštis kalbai, – nuo geros pradžios iki efektingos pabaigos. 

• Savipagalba keliaujant keliaujant į susitikimą ar lipant į sceną sakyti kalbos. 

• Žinomų žmonių patirtys jaukinantis viešąjį kalbėjimą. 

Praktika pagrįsti patarimai, kurie veikia!

Neringa Bliūdžiūtė jau beveik dvi dešimtis metų padeda kalbėti kitiems – vadovams, organizacijoms, valstybėms. Buvusi užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus patarėja, Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbų rašytoja, NATO Viešosios diplomatijos padalinio komunikacijos ekspertė, dabar konsultuojanti verslo ir viešojo sektoriaus vadovus savo sukurtoje konsultacijų įmonėje Wow. World of Words. Ilgametė ir išskirtinė komunikacijos bei viešojo kalbėjimo patirtis suformavo tvirtus pagrindus viešąjį kalbėjimą paversti savo galia ir sukurti veiksmingą metodologiją. 

Seniai seniai gyveno keturios mergaitės, kurioms nestigo nei valgio, nei gėrimo, nei drabužių, net ir mažučių pramogų. Jos turėjo gerų draugų, o tėvai jas nepaprastai mylėjo, bet joms vis buvo negana. Kartą jos pasiteiravo senutės, ką turėtų daryti, kad taptų laimingos, ir ši atsakė: „Kai būsite kuo nors nepatenkintos, pasvarstykite, kiek jums duota, ir išmokite būti dėkingos už tai.“Tai istorija apie gerumą ir žmogiškumą, apie kasdienes pastangas išlikti, išmokti, pažinti, suprasti, leidžiančias pasijusti laimingoms – tikroms mažoms moterims. Knyga sulaukė didžiulio populiarumo ir šiandien yra laikoma vaikų literatūros klasika.

Meilės esmė yra ne pozityvi „sielų bendrystė", kai mylintysis ir mylimasis virsta Tuo Pačiu, sunaikindami vienas kito kitybę, bet – priešingai – abipusis ir besąlygiškas kito asmens kitybės pripažinimas ir priėmimas. Kaip tik tokio santykio su Kitu nunykimą Byung-Chul Hanas vadina „Eroso agonija" ir sieja jį su Vakarų visuomenėje vykstančiais esminiais pokyčiais.

Filosofinių, kultūrologinių esė knyga „Eroso agonija" provokatyviai analizuoja šiuolaikybę. Hanas analizuoja Larso von Triero filmą „Melancholija", Wagnerio operą „Tristanu ir Izolda", populiarų erotinį romaną „Penkiasdešimt pilkų atspalvių", remiasi Foucault, Buberiu, Hegeliu, Baudrillardʼu, Flaubertʼu, Barthesʼu, Platonu. Autorius aptaria vėlyvajam kapitalizmui būdingą esminių skirtumų niveliaciją, analizuoja eroso politiką šiandieninėje „perdegimo visuomenėje".

Byung-Chul Han (gim. 1959) – korėjiečių kilmės Vokietijos filosofas, darbai išversti į 35 kalbas. Jis – vienas iš skaitomiausių šiuolaikinių filosofų, priklauso naujajai vokiečių mąstytojų kartai. Lietuviškai išversta autoriaus knyga „Nuovargio visuomenė". Jaunystėje atvykęs į Vokietiją, Freiburge ir Miunchene studijavo filosofiją, vokiečių literatūrą ir katalikų teologiją. Tapo Berlyno menų universiteto filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Savo darbuose mąstytojas kritikuoja neoliberalizmą, demaskuoja šiuolaikinę „perdegimo" kultūrą, analizuoja technologijų poveikį žmonių santykiams.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/3ba8eaa5-7ccf-4a85-880e-d69e290cc120.html 

Grožis ir Heizelis – pirmoji prieinama lietuvių autorių knyga vaikams, sukurta pagal įtraukiosios leidybos principus.

Įtraukus EPUB formatas prisitaiko prie skirtngų skaitymo poreikių. Šis formatas suteikia galimybę keisti teksto dydį, šriftą, lygiavimą, kontrastą ir tarpus tarp eilučių. Taip pat jis leidžia naudotis balso sintezės funkcija ar profesionalaus diktoriaus įgarsinimu, o skaitoma vieta realiuoju laiku paryškinama ekrane. Ši funkcija ypač svarbi turintiems disleksiją.

Grožis ir Heizelis – tai istorija apie du paprastus šunis ir juos priglaudusią Meilę. 

Gimę tolimoje Malaizijoje, kur visada vasara, su Meile jie kraustosi į naujus namus Keturių Metų Laikų Mieste. Šunys išgyvena daug sunkių pokyčių, kol išmoksta džiaugtis tuo, kas yra, užuot liūdėję dėl to, kas prarasta. 

Tai pasaka apie Gerą Gyvenimą, kurį pamatyti kasdienybėje kviečia šunys. Reikia tik įsiklausyti ir leisti jiems kalbėti.

Rašytoja Gabija Grušaitė išgarsėjo romanais Grybo sapnas (2023), Neišsipildymas (2010, 2020) ir Stasys Šaltoka (2017, 2024). Pastarasis yra įvertintas Jurgos Ivanauskaitės ir Penang Monthly premijomis, išverstas į anglų (2018) ir ukrainiečių (2022) kalbas.

Grožis ir Heizelis jaunajam skaitytojui prabils profesionalaus, skaitytojų itin mėgstamo diktoriaus Virgilijaus Kubiliaus balsu. Visapusiškai įsijausti į pasaką padės menininko Gintauto Grušo iliustracijos su autorės Gabijos Grušaitės parengtais iliustracijų aprašymais.

Leidinio prieinamumas:
Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka). Leidinio sertifikatas

Po 1979 m. revoliucijos Irane moterų teisės stipriai suvaržomos – už per ilgas blakstienas, per ilgą pokalbį su vyru, per garsų juoką, pasirodymą viešumoje nepridengta galva gresia bausmės, net kalėjimas. Totalitarinio režimo žvilgsnis siekia įsiskverbti ir politizuoti privačiausius gyvenimo sluoksnius.

Anglų literatūros profesorė Azar Nafisi, atkakliai gindama iraniečių teisę į vaizduotę, suburia slaptą skaitymo grupelę ir kartu su septyniomis studentėmis kas savaitę susitinka aptarti uždraustos vakarietiškos literatūros. Skaitymo grupelė merginoms tampa rezistencijos forma ir prieglobsčiu nuo opresyvaus režimo akių ir ausų. Nagrinėjami kūriniai – Vladimiro Nabokovo Lolita, F. Scotto Fitzgeraldo Didysis Getsbis, Henry Jameso Vašingtono aikštė ir Deizė Miler, Jane Austen Puikybė ir prietarai – atveria paraleles tarp grožinės literatūros ir tikrovės, leidžia reflektuoti ir įžodinti savo patirtis Irano Islamo Respublikoje.

Teherano gatvėse aidint revoliucijos protestams, Irano ir Irako karo metu krentant raketoms Azar Nafisi kviečia iš literatūros kūrinių mokytis empatijos, atidos pasaulio kompleksiškumui. Autorė įžiebia tikėjimą literatūros magija, jos galia sujungti žmones ir atverti vaizduotę, kuri priespaudos ir karo akivaizdoje išlieka vieninteliais privačiais ir nesugriaunamais individo namais.

Leidinio prieinamumas:

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka). Leidinio sertifikatas.

Kai nuo žemo Transporterio slenksčio Benas išlipo į Londoną, jis ne tik nesureikšmino savo išsilaipinimo – jis jo nepastebėjo. Nors jo asmeninėje mikrovisatoje tas žingsnis buvo tolygus pirmajam žmogaus žingsniui Mėnulyje. Perfrazuojant astronautą, čia buvo mažas žingsnelis Londonui (vienas iš milijardo tą valandą), ir gigantiškas šuolis šiam žmogui. Tai vėliau, jau žinodamas pasekmes, Benas bandys jį atkurti, netgi fiziškai sugrįš į šią vietą ir ieškos savo batų protektorių, o žiauriausiais gyvenimo momentais norės apskritai atsiimti – jei tai yra neįmanoma, bent jau pakartoti iš naujo - gal jam pavyktų pakoreguoti likimą, kuris ant šio šlapio asfalto atliko tokį mirtiną šuolį... Bet išsilaipinimo momentu Benas nepajuto jo svorio. Gyveno režimu „čia ir dabar“ ir prisimena tik, kaip pagalvojo, kad pagaliau visam laikui palieka apvemtą busiuką - savo klaikios gėdos liudijimą. O kadangi kiekvienas žingsnis tolino jį nuo šios gėdos, Benas praėjo juos greitai.

„Imdami į rankas grožinę knygą paprastai suteršiame savo smegenis klausimu: kiek pasakojime tiesos? Užbėgdamas tokiam klausimui už akių noriu iškart atsakyti: šio pasakojimo nebūtų, jeigu ne žmonės, 2010-ųjų rudenį išsiuntę mane į Londoną – būtent jie toliaregiškai įžvelgė tokio tyrimo galimybę ir prasmę. Emigracija iš Lietuvos į JK tuo metu buvo pasiekusi piką ir jos pasekmes jautė abi Išvarymo pusės: Lietuva išgyveno tuštėjimą, tuo tarpu britai baisėjosi „laukinių žmonių“ iš Rytų Europos antplūdžiu, ir tas baisėjimasis galų gale išsiliejo į Brexitą.

Neturėčiau šiandien ką pasakoti arba pasakojimas būtų stipriai kitoks, jeigu ne tuometiniai Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje darbuotojai, taip dosniai dalinęsi su manimi emigrantų kontaktais, ir, aišku, patys Lietuvos emigrantai, su didžiausiu įtarumu atverdavę man savo namų duris, nelabai suvokdami, kas aš toks ir ko iš jų noriu, bet žodis po žodžio (taurė po taurės) galų gale atsiverdavę.

Visų pirma noriu padėkoti visiems, kurių asmeninės istorijos nugulė į šį pasakojimą, ir tiems, kas mane su jais suvedė arba kurių dėka tą rudenį atsidūriau Londone, dėkosiu paskutinėje knygoje – asmeniškai ir kiekvienam. Išskyrus tuos, kurie dėl savo saugumo arba kitų priežasčių prašė jų tikrų vardų neatskleisti. Jiems anonimiškai dėkoju dabar.

Po trylikos metų nusprendęs perrašyti šį pasakojimą iš dramos į prozą (su dar daugiau personažų, įvykių ir detalių, kurių turėjau atsisakyti ribojamas pjesės žanro, tai yra ribotų žmogaus galimybių per vieną vakarą teatre suvirškinti tokį dramų kokteilį), stengiausi nepažeisti jo stuburo: tos bendros emigrantų jausenos, kurią tuo metu radau Londone. Visų pirma, savęs apgaudinėjimą, kad jų išvarymas laikinas: „Dar va šiek tiek uždirbsime, netausodami skaudančių kūnų, išsimiegodami traukiniuose, vežančiuose iš vieno darbo į kitą, ir tada tikrai grįšime.“ O aplink laksto jau anglakalbiai vaikai, kuriems Londonas tapo namais, ir tai yra akivaizdus inkaras – įrodymas, kad jie niekada nebegrįš.

O grįžtant prie klausimo, kiek šiame pasakojime tiesos – čia viskas yra tiesa. Ir kartu – niekas.“

Romano „Išvarymas. Londono adata“ autorius Marius Ivaškevičius

„Tokią knygą būčiau norėjusi perskaityti prieš penkerius, dešimt, net prieš penkiolika metų. Būčiau
norėjusi žinoti, kad ne aš viena verkiu žiūrėdama į save veidrodyje ir svarstau, kas būtų, jei imčiau ir virtuviniu peiliu nupjaučiau tai, kas man trukdo gyventi. Būčiau norėjusi tokią knygą duoti paskaityti savo tėvams, seneliams, mokytojams ir draugams. O labiausiai – sau. Mergaitei, kuri buvo įsitikinusi, kad privalo pakeisti savo kūną.
Pasaulį apėmusi svoriomanija. Savo vertę skaičiuojame kilogramais ar drabužių dydžiais. Milijonai žmonių išgyvena tikrą pragarą, norėdami atitikti primestus grožio standartus. Mano gyvenime vieną dietą keitė kita, krentantys kilogramai grįždavo su kompanija, galvoje nesustodamas zyzė svoriomanijos radijas: „centimetrai, gramai, kilogramai, kalorijos, riebalai, baltymai, angliavandeniai…” O kokią didelę kainą sumokėjau, kad vieną dieną tas radijas imtų ir tiesiog užsičiauptų.”
Aistė Simėnaitė

Ši knyga – sukrečianti jaunos moters kovos su svoriu ir maistu istorija. Nuo pirmojo suvokimo, kad atrodo kitaip nei mokyklos gražuolės, iki vienas po kito užklumpančių valgymo sutrikimų, chirurginio nutukimo gydymo ir sudėtingų emocinių išgyvenimų. Tai itin atviras pasakojimas, kokiais klystkeliais gali nuvesti noras „sutaisyti” kūną.
Apie santykį su maistu, kūnu, jo (ne)priėmimą knygoje taip pat kalba Asta Meschino, Dovilė Filmanavičiūtė, Emilis Remeikis, Liucina Rimgailė, Valerija Iljinaitė.

„Knygoje atvirai kalbama apie skirtingus valgymo sutrikimo ligos pasireiškimus, sveikimą ir apie tai, koks vis tik nenormalus visuomenės požiūris į kūną, kaip stipriai paveikia pastabos apie jį. Man buvo labai sunku skaityti, kaip Aistės „vidinės akys” mato savo kūną: nesvarbu, koks būtų svoris, jausmas, kad vis vien yra blogai, lydėjo nuolat. Labai tikiuosi, kad nevadovėliškai aprašyti valgymo sutrikimų požymiai ir patirtys padės greičiau atpažinti savo ar artimųjų ligą ir kreiptis pagalbos.”
Aušra Jauniškytė–Ingelevičienė – Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė

„Man atrodo, kad aš tik Aistės dėka pagaliau supratau: tai, kas man atrodo lengvai išsprendžiamas rebusas, daugeliui žmonių – kasdienė kova. Dabar su dar didesne empatija žvelgsiu į tuos, kurie kenčia niekaip nerasdami santykio su lėkšte. Saugokite savo XL dydžio širdis – jos yra pačios svarbiausios.”
Dovilė Filmanavičiūtė – reklamos specialistė, TV laidų vedėja

Aistė Simėnaitė – TV laidų ir tekstų kūrėja, žurnalistė, tinklaraščių „Veidrodėli, veidrodėli”, „Nebloga mama”, komentarų populiariausiuose šalies portaluose ir leidiniuose autorė. SVORIOMANIJA – pirmoji autorės knyga.

Kimberly Belle pristato naują jaudinantį romaną apie moterį, išdrįsusią pakovoti už save. Ji turi apsispręsti, kaip toli žengs, kad pabėgtų nuo kadaise mylėto žmogaus.

Betė Merfi slapstosi...

Beveik metus Betė planavo šią dieną. Dieną, kuri kitiems tėra paprastas ketvirtadienis, ji vadina savo naujo gyvenimo pradžia. Nauja išvaizda, naujas vardas ir miestas. Betė turėjo gerai tam pasirengti, nes suprato: tereikia menkos klaidelės ir sutuoktinis gali ją surasti.

Sabina Hardison dingo...

Džefris Hardisonas grįžta iš komandiruotės ir supranta, kad jo žmona Sabina dingo. Išėjo beveik tuščiomis rankomis. Policija teturi vienintelį įkaltį – paliktą automobilį.

Visi įvykiai rodo, kad tai apgaulė. Byla tampa vis painesnė, nes Sabina nuodugniai kūrė ateities planus. Galbūt jos vyrui net geriau, jei žmona pradingtų amžiams? Bylą tiriantis detektyvas pasiryžęs viską išsiaiškinti ir sugrąžinti pradingusią moterį namo. Tačiau kur yra Sabina? Kas yra Betė?

Akivaizdu, jog kažkas meluoja.

„Kvapą gniaužiantis siužetas ir tikroviški personažai neleidžia atsitraukti nuo knygos. K. Belle vėl pralenkė pati save!“

Liv Constantine, populiarių knygų autorė

Ar kada nors esate dėl ko nors klydę?

Junona klydo dėl Vini Krauč.

Prieš atsikraustydama į Kraučų namus, Junona manė, kad Vini ir jos vyras Naidželas mėgaujasi tobula santuoka, turi tobulą sūnų, gyvena tobulą gyvenimą. Tačiau dabar, įsikūrusi jų gražiame name, mato, kad dailų fasadą bjaurojantys įskilimai pernelyg gilūs ir į juos negalima numoti ranka.

Vis dėlto – ne jai spręsti. Smarkiai serganti buvusi psichoterapeutė tenori ramiai užbaigti savo dienas. Tačiau po nugirsto šiurpaus pokalbio tarp Vini ir Naidželo ramybės kaip nebūta…

Jai nederėtų kištis.

Tikrai nederėtų.

Kita vertus, galbūt tai galimybė bent ką nors padaryti teisingai.

Jei manėte, kad pati Junona neturi paslapčių, klydote ir dėl to.

Romanas apie išgyvenimą, meilę, praradimus ir triumfą – ir dvi seseris, visiems laikams pakeitusias pasaulio mados istoriją.

Antuanetė ir Gabrielė „Koko“ Šanel įsitikinusios, kad joms skirta „kai kas geresnio“.  Ankstyvoje vaikystėje paliktos šeimos, jiedvi užaugo auklėjamos pamaldžių vienuolių, kurios ruošė jas paprastam gyvenimui ir prekybininko ar ūkininko žmonos vaidmeniui. Mergaičių ateities svajones palaikė tik naktimis slapčia skaitomi meilės romanai ir madingų žurnalų iškarpos, suslapstytos po grindų lentomis.  

Vienuolyno sienos negali jų įkalinti amžiams ir, sulaukusios brandos, seserys jį palieka, tvirtai pasiryžusios įrodyti savo vertę jų niekada nepripažinusiai visuomenei. 

Antuanetės ir Gabrielės kelionė iš skurdo vingiuoja pro stilingas Muleno kavines, kurortinį Viši miestą ir jo kabareto sales, kol galiausiai atveda į Paryžių, į Kambono gatvę. Čia jos atidaro nedidukę skrybėlių parduotuvę. Seserų Šanel verslas įsitvirtina ir išsiplečia į prabangius Prancūzijos kurortinius miestus. Bet, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gyvenimas negrįžtamai pasikeičia ir seserys turi sukaupti drąsą, kad susikurtų savo vietą pasaulyje, net ir atskirtos likimo viena nuo kitos.

„Žavinga. Knygos autorė pasakoja iki šiol negirdėtą Chanel sesers Antoinette istoriją ir atskleidžia, kokią nepaneigiamai didelę įtaką ji darė Coco Chanel, kaip padėjo jai užkopti į sėkmės ir šlovės viršūnę. Tikras perlas mados pasaulio entuziastams: net didžiausi Chanel gerbėjai sužinos ką nors naujo ir negirdėto.“ 

Publishers Weekly

„Judithe Little romanas – duoklė sunkiam darbui, išradingumui, išmonei ir užsispyrimui. Knygoje gausu istorinių nuorodų ir Chanel vardą išgarsinusių subtilios prabangos aprašymų. Autorė jaudinamai narplioja ypatingus seserų Chanel santykius, pagrindine pasakotoja pasirinkdama jaunesniąja seserį, kuri iki šiol buvo palikta garsiosios Coco šešėlyje.“ 

Shelf Awareness

„Ši knyga – daugiasluoksnis ir elegantiškas kūrinys, pavergiantis istorinių detalių gausa. Nuostabi, romantiška, prabanga tviskanti istorija, kupina gyvenimo džiaugsmo. Autorė į kiekvienam pažįstamą asmenybę pažvelgia kitu kampu: nuodugniai ir įtraukiamai.“ 

New Journal of Books

„Nepriekaištingas, istorinių detalių kupinas romanas, kuriame žavingai pasakojama sielvarto, netekties, meilės ir triumfo istorija Pirmojo pasaulinio karo niokojamo Paryžiaus fone.“ 

Entertainment Weekly

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o kartu patikrina savo teoriją praktiškai.

„Diseris“ – menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuometinio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiūros.

Darius Žiūra (gim. 1968) – ryškus veidas Lietuvos šiuolaikiniame mene. Jo tęstiniai  projektai, kuriuose dažniausiai vaizduojami kitų žmonių portretai, fiksuoja laiką. Nuo 2001 m. menininkas kas trejus metus dokumentuoja Gustonių (kaimo Pasvalio raj.) gyventojus. Sukūrė pilnametražį dokumentinį filmą „Gustoniai Gustoniuose“ (2020). Yra padaręs seriją prostitučių portretų „Veidai“, kūręs darbus iš kapinėse surinkto išlydyto vaško ir monetų, surinktų iš fontanų miestų parkuose ir skveruose. Menininko kūrinių yra Nacionalinės dailės galerijos, šiuolaikinio meno muziejaus KIASMA Helsinkyje ir privačiose kolekcijose Lietuvoje bei užsienyje. 2017-aisiais Vilniaus dailės akademijoje D. Žiūra gavo meno daktaro laipsnį, apgynęs meno projektą. Menininko disertacijos tekstas virto šia knyga. „Diseris“ – tai žodžio „disertacija“ trumpinys.

„Dariaus Žiūros teksto veikėjai, iš kurių pagrindinis yra jis pats, įtraukia į nenuspėjamus poelgių, minčių ir prisiminimų vingius, autoriui neįtikėtinai meistriškai atkuriant skausmingai atpažįstamas, bet sykiu ir nepakartojamas situacijas.“

Deimantas Narkevičius

„Menininkas sukūrė romanui artimą fikciją, kuri atskirais rakursais lygintina su Louis-Ferdinand'o Céline'o „Kelione į nakties pakraštį“, taip pat Fernando Pessoa raštais ar Roberto Bolaño „Pašėlusiais detektyvais“ – t. y. tokiais veikalais, kuriuose gyvas gyvenimas testuojamas sąmoningomis sufikcinimo strategijomis, o patirties transformacija literatūroje tampa įsitraukimo, atrasties ar net atverties sąlyga.“

Kristupas Sabolius

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/99ad4295-e29f-4bd3-aae6-6f37bb3b356c.html  

Vienoje Rytų Europos šalyje, vienoje psichiatrijos klinikoje vienas psichiatras kurį laiką įrašinėjo vieno savo paciento monologus, o tiksliau – pasakojimus. Klinika, kurioje dirba Daktaras ir šiuo metu laikomas jo prižiūrimas ir tiriamas pacientas, yra uždaras medicininis kalėjimas, o inmates – vadinamieji criminally insane – individai, padarę sunkius nusikaltimus ir psichiatrinės ekspertizės pripažinti visai arba iš dalies nepakaltinamais.

Iš pratarmės

„Apokrifas“ – neaiškios kilmės tekstas apie Jėzaus gyvenimą ir nuotykius. Jo įkvėpimo šaltinis gali būti tamsesnis už Naktį.

Apokrifai  – nekanoniniai abejotinos autorystės veikalai, neįtraukti į Šventąjį Raštą.

„Nes tik Pragare viskas skaidru, šviesu ir aišku. Tik Pragare nėra šešėlių ir niuansų.“ – Iš romano.

Tomas:
– Mes tik žaidžiam.
Jėzus:
– O mirtis ne žaidimas?
Tomas:
– Ne.
Jėzus:
– Kodėl?
Tomas:
– Nes mirties negalima atšaukti.
Jėzus patenkintas užsimerkė ir mėgavosi vėsa. Po to atsimerkė ir tarė:
– Gerai, žaiskim toliau.

– Viskas, ką veikėm iki šiol, buvo tik žaidimas ir atokvėpis prieš audrą. Aš daug juokavau, bet greitai juokai baigsis. Nes pasaulis yra žiaurus ir jam labiau tinka verksmas, riksmas ir kauksmas. Minia nepastovi, o regintieji paskęsta aklųjų jūroje. Žmonės juokingi. Jie manęs nekęs be priežasties. Jų neapykanta kris ant manęs kaip juodas vulkaninis smėlis. Klius ir jums. Ruoškitės!
Jėzus nutilo ir ilgai žiūrėjo į mokinius. Tada pasakė:
– Turit išmokti juos mylėti ar bent pakęsti be priežasties. Jei norit būti su manim, kito kelio nėra.

Tomas Šinkariukas (gim. 1971) – rašytojas, dramaturgas. Išleido pjesių rinkinį „Poetiškai korektiškas nužudymas“ (2024), pjesių ir prozos rinkinį „Mėnulio vaivorykštė“ (2013), romaną „Kaip vaikai“ (2011), prozos knygą „Šokis“ (2008), pjesių rinkinius: „Laisvė“ (2003), „Melancholija“ (2002), „Hambetas“ (2001), „Inferno“ (1998).

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/b75c3158-4641-45bb-b3c1-67597ab5f426.html  

Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti.

Mergaitės vardu Ryga neatnešė gandras, kaip įprasta kaime. Tėvai ją nusipirko Rygos turguje už dalgio antgalį. Vėliau Ryga ištekėjo už Vaitiekaus, galinčio nuspėti bet kokio vaiko ateitį. Jų pirmagimė Marguolė vos gimusi žino ir moka beveik viską. Ji kartais sapnuoja būtybes, traukiančias gilyn į sapną, kviečiančias ją negrįžti. Vieną dieną Marguolė išeina, palikusi tik raštelį ir besisupančias sūpynes. Kol jos lauks ir ieškos, tėvai ir sesuo Varvara pradės geriau numanyti, kas iš tikrųjų yra tas gyvenimas.

Antrasis Ievos Dumbrytės romanas „Negrįžtantys“ – mūsų kolektyvinės pasąmonės gelmė su protėvių kulto ir religinio sinkretizmo fragmentais. Šiame beerdviame ir belaikiame pusiau pasakiškame, grubiame ir juokingame pasaulyje galime išgirsti savo protėvius, o politinis korektiškumas čia negalioja.

Ieva Dumbrytė (gim. 1991) kilusi iš Panevėžio, gyvena Vilniuje. Baigė taikomąją istoriją. Pirmas jos romanas „Šaltienos bistro“ (2021) tapo Kūrybiškiausia knyga (pirmą kartą laimėjo debiutinė knyga), pelnė Liudo Dovydėno ir Dausų šeimos premijas.

Mano krūtinėj buvus tuštuma prisipildė keistai sunkaus oro, nebejaučiau širdies dūžių, bet tai manęs negąsdino, kol vis dar galėjau matyt, suprast ir žinot. O tą sekundę viską žinot valiojau kaip aiškiaregė, galėjau just, kad lauke nėra vėjo, girdėjau, kaip pievoj pašoko žiogas ir kada sustojo sraigė, žinojau, kas įvyko prieš šimtą metų. Žinojau, kad dabar kažkas pasauly muša žmoną, kažkur aistringai mylisi paaugliai, stora boba kepa riebius blynus, močiutės anūkam liepia daugiau valgyt, tyruose tupinėja gandrai ir gyvenimas bando tekėt tokia vaga, kokia dažniausiai tekėt mėgsta.

Šis suvokimo ir aiškiaregystės blyksnis buvo pats ilgiausias gyvenime. Norėjau, kad mane kas paguostų ir pasakytų, kad pasaulis labai paprastas, kad Marguolės dingimas buvo tik trumpas nesusipratimas. Norėjau, kad kas pasakytų, jog aš nekalta ir mano visos kančios baigėsi. Man nereikia žinot, kad aš gera mama, man net nereikia vaikų meilės, jeigu taip jau norit. Aš tik meldžiu, kad kas nors man pasakytų, jog ji iš tikro yra Marguolė.

„Negrįžtantys“

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/e5171bab-f8cd-4e0c-994f-f0f11eefb573.html  

„MANIAC‘as“ – romanas apie mąstymo ribas ir racionalumo iliuzijas, užburiantis XX a. svajonių ir XXI a. košmarų triptikas, atskleidžiantis įspūdingą kelią – nuo nestabilių matematikos pagrindų iki dirbtinio intelekto įsigalėjimo. 

Fizikos sieloje apsigyveno demonas, blogis, kartu vedantis nacius į valdžią: dar 1933 m. tai nujautė fizikas Paulis Ehrenfestas, artimas Einsteino draugas, atėmęs sau ir savo sūnui gyvybę, kad netektų matyti irracionaliu tapusio mokslo padarinių. 

Šie būgštavimai romano skyriuje apie Johną von Neumanną – vunderkindą, kurio protas gąsdino aplinkinius, „marsietį“, sukėlusį revoliucijas visose srityse, kuriose dirbo, – pasitvirtina. Von Neumannas prisidėjo prie Manhatano projekto kuriant atominę bombą, sugalvojo žaidimų teoriją, sukūrė modernųjį kompiuterį, buvo vienas pirmųjų, prabilusių apie dirbtinį intelektą, virtualią visatą ir skaitmeninę ateitį. Apie jo beprotišką genialumą, ryškų ir destruktyvų gyvenimą pasakoja galybė balsų – nuo žymiausių XX a. fizikų iki bičiulių ir artimųjų, besižavinčių ir vis labiau besibaiminančių.

Triptikas baigiamas kinų stalo žaidimo go dvikova tarp čempiono Lee Sedolo ir dirbtinio intelekto programos „AlphaGo“ – kaprizingos, gąsdinančios dievybės, įkūnijančios esminį neužbaigto von Neumanno projekto siekį – sukurti antžmogiško intelekto skaitmeninę būtybę. 

Išmoningai jungdamas mokslo istorijos faktus ir grožinės literatūros naratyvinius variklius, Čilės autorius Benjamínas Labatutas vedžioja mus vizionieriškų ir šiurpių istorijos momentų, atominių sprogimų audrų, Šaltojo karo strategijų ir virtualios visatos gimimo vingiais. „MANIAC‘as“ baugina, priverčia klaidžioti po šiuolaikinio mokslo labirintus ir atveria jų viduje slypinčią grėsmingą tamsą. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/d2b3bd73-4dbc-4d60-b19e-8261285242bd.html 

Daktaras Glasas

Jauna graži moteris kenčia nuo pagyvenusio vyro moralinės ir fizinės priespaudos. Daktaras Glasas pamilsta ją ir pažada padėti. Kad išlaisvintų mylimą moterį iš žiauraus vyro gniaužtų, ima planuoti, kaip jį nužudyti. Romane diskutuojama tokiomis moderniomis temomis kaip moterų teisės, abortas, savižudybė, eutanazija. Savo laiku knyga Švedijoje sukėlė didžiulį pasipiktinimą.

Apie kūrinį DAKTARAS GLASAS

„Aštrus ir įžvalgus Šiaurės Europos literatūros šedevras. „Daktaras Glasas“ – tikra dovana gerų knygų išalkusiems skaitytojams.“

Susan Sontag

„Elegantiškas, kupinas energijos ir meistriškai sukonstruotas kūrinys. Viena tų nuostabių knygų, kurios tokios pat aktualios ir gyvybingos tiek tuomet, kai buvo išleistos, tiek dabar.“

Margaret Atwood

Rimtas žaidimas

Arvidas per vasaros atostogas susipažįsta su Lydija. Jaunuoliai iš karto vienas kitą įsimyli, tačiau Arvidas išsigąsta savo jausmų, o Lydijos tėvas jau išrinkęs kandidatus, vertus dukters rankos. Po kelerių metų įsimylėjėliai vėl susitinka. Santuokoje be meilės įkalintų Lydijos ir Arvido širdyse atgimsta abipusė aistra, bet ar likimas bus jiems gailestingas?

Apie kūrinį RIMTAS ŽAIDIMAS

„Vienas iš prarastos pasaulinės literatūros klasikos kūrinių. H. Söderbergas parodo, kad meilė nėra izoliuota. Ji visuomet veikiama „didžiojo“, išorinio pasaulio: visuomenės, politikos, nelaimių ir skandalų.“ 

Henning Mankell, romanų „Klystkeliais“, „Prieš šalną“, „Žudikas be veido“ autorius

„Nors ši praėjusio amžiaus pradžios istorija apie nelaimingą meilę, neištikimybę ir neviltį atrodo gana paprasta, knyga kelia didžiulį pasitenkinimą itin kruopščia ir nuodugnia veikėjų charakterių analize. 

Publishers Weekly

Hjalmaras Emilis Fredrikas Söderbergas (1869–1941) – vienas žymiausių Švedijos rašytojų, neretai lyginamas su pačiu Augustu Strindbergu. Per 37 metų rašytojo karjerą H. Söderbergas išleido 17 knygų – romanų, novelių ir pjesių rinkinių.

Tikromis patirtimis paremtas romanas

JAUTRI, AISTRINGA, GYVENIMIŠKA ISTORIJA APIE YPATINGĄ VAIKĄ AUGINANČIĄ MOTERĮ. KAIP NEPRARASTI SAVĘS MOTINYSTĖS RUTINOJE IR IŠ NAUJO PATIKĖTI KARTĄ JAU IŠDAVUSIAIS? IR KĄ DARYTI, JEI MEILĖ PASUKA LIKIMĄ NETIKĖTA LINKME?

Monikos savaitėje yra vos viena diena, kai ji gali nesijausti gyvybiškai reikalinga kitam. Būtent šito ji tikėjosi vieną šeštadienį perduodama sūnų buvusiam vyrui Adomui. Bet gyvenimas netrunka pažerti staigmenų – kaltai šypsodamasis Adomas praneša vėl vedantis, ir ne bet kada, o per ateinančias Kalėdas – po pusantro mėnesio! Kol Monika bando susivokti jausmuose, nežinia iš kur išdygsta Rimantas, buvęs geriausias Adomo draugas, pakšteli jai į skruostą ir panardina glėbyje. Šypsena nuo buvusio vyro veido akimirksniu dingsta, o Monikai telieka pritarti nekaltam Rimanto melui.

„Šis be galo jautrus pasakojimas sukrės, emociškai palies kiekvieną ir neleis likti abejingiems aprašytos šeimos likimui. Negali atsitraukti, išgyveni dėl mamos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, žaviesi jos motiniška meile, linki jėgų nepalūžti kasdienėje kovoje už jį. Autorė įtikinamai, psichologiškai pagrįstai veda mus moters ir vyro santykių labirintu.“ 

RAŠYTOJA IRENA BUIVYDAITĖ-KUPČINSKIENĖ

Ina Les – lietuvių autorė ir psichologė, kartu su vyru ir dviem sūnumis jau keletą metų gyvenanti Danijoje. Kurdama meilės istorijas, pagardintas aistra ir humoru, rašytoja siekia ne tik prisibelsti į skaitytojų širdį, bet ir priminti, kad tikra meilė prasideda nuo meilės sau.

Autorės pirmoji knyga – „Paskutinis pavasaris“

Skaitytojams nuo 16 m.

Užburiantis ir kraują stingdantis The New York Times bestselerio „Žiaurusis princas“ tęsinys.

Privalai būti pakankamai stipri nenuilstamai smūgiuoti. Pirmoji pamoka – išmokti būti tokiai stipriai. Skaudės. Bet skausmas užgrūdina.

Po stulbinančios žinios, kad Ąžuolas yra Fėjų karalystės paveldėtojas, Džudė apgaule įviliojo Kardeną į sostą ir susisaisto su juo metams ir vienai dienai, kad apsaugotų brolį.  Jai nelengva – Kardenas daro viską, kad ją pažemintų ir jai pakenktų, nors jo susižavėjimas Džude neblėsta...

Tuo metu jos pašonėje mezgamos intrigos. Džudei artimas žmogus ketina ją išduoti, tad ji privalo rasti išdaviką ir apginti savo bei mylimų žmonių gyvybes. Viską dar labiau apsunkina Džudę draskantys prieštaringi jausmai Kardenui, nes ji – mirtingoji Fėjų karalystėje – turi išlaikyti valdžią savo rankose.

Perkamiausios fantastinių knygų vaikams ir jaunimui kūrėjos Holly Black antroji serijos „Žiaurusis princas“ knyga žada dar daugiau pavojingų galios žaidimų, tamsios romantikos ir intrigų, prikaustysiančių iki paskutinio puslapio.

„H. Black išplečia savo gražaus žiauriojo pasaulio ribas ir neria į mirtinai pavojingų, bet pažeidžiamų veikėjų sielos gelmes, o dar viena intriguojanti pabaiga priblokš skaitytojus. Grėsmingas, išskirtinis potyris.“ 

Booklist, žvaigždute pažymėta apžvalga

Holly Black yra perkamiausia „New York Times“ fantastinių knygų kūrėja, parašiusi tokias knygas kaip „Elfheimo romanai“ (Novels of Elfhame), „Šalčiausia mergaitė Šaltajame mieste“ (The Coldest Girl in Coldtown), „Spaidervikų kronikos“, debiutinę „Nakties knygą“ (Book of Night) suaugusiems bei iliustruotą arturiados knygą „Seras Morenas“ (Sir Morien). Ji tapo Eisner Award ir Lodestar Award finalininke, pelnė Mythopoeic Award, Nebula, Newbery Honor apdovanojimus. 

Pirmoji serijos dalis „Žiaurusis princas“ tapo „New York Times“ bestseleriu ir „Goodreads Choice Awards“ geriausios fantastikos jaunimui kategorijos nugalėtoja. 

Rašytojos knygos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų, pastatytas filmas. Šiuo metu ji su vyru ir sūnumi gyvena Naujojoje Anglijoje, name su slapta biblioteka. Rašytoja kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com

JAUDINANTIS IR VILTIES KUPINAS ROMANAS APIE MENO GALIĄ ĮKVĖPTI GYVENIMUI

SU 52 MENO KŪRINIŲ ĮKLIJOMIS

Dar net nepasirodęs Prancūzijos knygynuose, šis sensacingas romanas jau buvo pradėtas versti į dvidešimt kalbų.

Dešimtmetė Mona gyvena Paryžiuje. Vieną dieną be jokios paaiškinamos priežasties ji staiga valandai netenka regėjimo. Gydytojas įsitikinęs, kad mergaitei reikalinga psichiatro pagalba, tačiau Monos senelis Anri, išsilavinęs ir ekstravagantiškas vyras, laikosi visiškai kitokios nuomonės: jei anūkei gresia apakti, pirmiausia reikėtų suskubti parodyti jai viską, ką gražiausio yra sukūręs žmogus.

Ir taip kiekvieną trečiadienį Anri pasiima anūkę iš mokyklos, sakydamas, kad lydi ją pas psichiatrą, tačiau norėdamas įkvėpti Monai drąsos ir jos atmintyje palikti grožio įspaudą vedasi ją į garsiuosius Paryžiaus muziejus – Luvrą, Orsė ir Bobūrą, kuriuose saugomi įspūdingiausi meno lobiai. Ten Mona patiria labai asmenišką įspūdį atidžiai įsižiūrėdama į Leonardo da Vinčio, Vermerio, Gojos, Manė, Dega, van Gogo, Magrito ir dar daugelio kitų kūrėjų garsiausius darbus. Kiekvienas toks susitikimas – tai neįkainojama gyvenimo, o kartu ir meno istorijos pamoka. Tiek Monai, tiek jos seneliui, nes niekada nevėlu atrasti nei meno, nei gyvenimo grožį.

„Knyga, kurią perskaityti trokš visas pasaulis.“ 

Le Figaro

Christine Leunens pristato įtaigią ir jaudinančią istoriją apie meilę, netektį, liguistą susižavėjimą ir pragaištingus sprendimus.

Kino meną studijuojantis Itanas Grygas įsimylėjęs savo artimą bičiulę Amberę Dering, iš pažiūros gyvenančią tobulą gyvenimą tėvų žirgų ūkyje. Amberė myli Itaną, bet ne taip, kaip šis trokšta. Sau į vyrus ji pasirenka trigubai vyresnį našlį Stiuartą Ridsą, žavų investuotoją, Korėjos karo veteraną. Jis puikiai psichologiškai pasiruošęs ilgam, subtiliam karui su jaunu varžovu dėl Amberės širdies.

Itanas, visada žingsniu atsiliekantis nuo Stiuarto, galiausiai iškeliauja į Antarktidą, tikėdamasis pradėti naują gyvenimą. Nepaisant vaikino pastangų paleisti praeitį, jo ir Amberės jausmai neišblėsta ir neleidžia pamiršti šios meilės.

Kai galiausiai ima aiškėti senos paslaptys ir pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis, jie abu priversti griebtis neįsivaizduojamų dalykų.

Pagal knygą kuriamas filmas, kurio scenarijaus autorė pati Christine Leunens, o prodiuserė – Mimi Polk, dirbusi su filmu „Telma ir Luiza“.

Patiks Sally Rooney „Normalūs žmonės“ ir Davido Nichollso „Viena diena“ gerbėjams.

KNYGA, ŽAIBIŠKAI PATEKUSI Į NEW YORK TIMES BESTSELERIŲ SĄRAŠĄ.

 „Viena iš geriausių knygų mano gyvenime. Didingas veikalas. Iš kasdienybės perkelia į kitą tikrovę. Neįmanoma atsitraukti!“

Oprah Winfrey

„Vandens pažadas“ – ilgai lauktas naujasis Abrahamo Vergheseʼo romanas. Tai įspūdingas, be galo gražiai parašytas ir išmintingas epas apie meilę, tikėjimą ir mediciną.

Kerala, Pietų Indijos Malabaro krantas, 1900–1977 metai. 

Tai pasakojimas apie tris vienos giminės kartas, kurias vis ištinka ta pati bėda: mažiausiai vienas šeimos narys nuskęsta, o Keraloje vanduo tyvuliuoja visur.

 Dvylikametė krikščionė (pirmąją bendruomenę Keraloje įkūrė apaštalas Tomas), neseniai palaidojusi tėvą, valtimi išgabenama tuoktis: keturiasdešimtmetį jaunikį ji pirmą kartą pamatys per vestuves. Taip prasideda naujas šios mergaitės, būsimosios matriarchės, gyvenimas, kuriame netrūks ne tik kuklių džiaugsmų ir jaukių rūpesčių, bet ir vargo, sielvarto ir mirčių. Nesikeis tik jos pasitikėjimas Dievu ir meilė – vyrui ir žmonėms, ir ji taps neįtikėtinų permainų liudininke.

„Vandens pažadas“ piešia mirguliuojantį kaip povo plunksnos Indijos, kokios jau nebėra, ir laiko, kuris jau praėjo, vaizdą. Tai himnas medicinos pažangai ir žmogaus protui, kuklus liudijimas, kokių sunkumų teko patirti ankstesnėms kartoms dėl tų, kurie gyvena šiandien. Tai vienas iš meistriškiausių romanų, išleistų pastaraisiais metais. Tobulo grožio romanas. Jis nusipelnė visų įmanomų liaupsių už gydytojų sumanumo ir šeimos narių tarpusavio meilės aprašymus. Kūrinys pribloškia didingumu. Šią istoriją galėjo papasakoti tik toks nepaprastas žmogus kaip A. Verghese’as.“

Imbolo Mbue, rašytoja

Abrahamas Vergheseʼas (g. 1955) yra JAV gydytojas, rašytojas ir Stanfordo universiteto medicinos mokyklos medicinos teorijos ir praktikos dėstytojas ir katedros vedėjo pavaduotojas mokslo reikalams. Parašė keturis bestselerius: dvi atsiminimų knygas ir du romanus. 2011 metais buvo išrinktas Medicinos instituto nariu. 2015 metais prezidentas Barackas Obama apdovanojo jį Nacionaliniu humanitarinių mokslų medaliu. Kartu su Ericu Topolu veda tinklalaidę Medscape Medicine and the Machine.

Skaitytojams nuo 14 m.

Sveiki atvykę į Grišų pasaulį!

Kazas Brekeris ir jo mirtinai pavojingų atstumtųjų komanda ką tik įvykdė apiplėšimą, kuris buvo toks rizikingas, kad niekas jau nebesitikėjo išlikti gyvas. Jie būtų galėję pasidalinti milžinišką atlygį ir išsiskirstę, bet vėl turi kovoti dėl savo gyvybių.

Gerokai susilpnėjusiai komandai trūksta išteklių, sąjungininkų, vilties... Galingos jėgos iš viso pasaulio suplaukia į Keterdamą, siekdamos išsiaiškinti pavojingo narkotiko – džurdos paremo – paslaptis. Grįžta seni varžovai ir atsiranda naujų priešų, kurie mes iššūkį Kazo gudrumui ir išbandys trapią komandos vienybę.

Tamsiose ir vingiuotose miesto gatvėse prasidės karas, kuris nulems grišų pasaulio likimą.

„Sukčių karalystė“ – bestselerių autorės Leigh Bardugo fantastinės grišų pasaulio serijos „Šešetas varnu“ antra dalis. Knyga pavergia vaizdingu ir įstabiu pasauliu, magišku pasakojimu ir greitais siužeto vingiais.

„Nenumaldomas jaudulys nuo pradžios iki pabaigos.“ 

Kirkus Reviews

Leigh Bardugo – iš Izraelio kilusi amerikiečių bestselerių autorė. Ji išgarsėjo debiutiniu romanu „Šešėlis ir kaulas“, pirmąja serijos „Grišų trilogija“ knyga. Vėliau autorė išplėtė grišų pasaulį naujų nuotykių ištroškusiems gerbėjams. Viena iš grišų pasaulio serijų prasideda knyga „Šešetas varnų“ ir yra tęsiama „Sukčių karalystėje“. Rašydami apie šią istoriją apžvalgininkai gyrė autorės talentą ir spalvingą fantaziją kuriant magišką grišų pasaulį, įtraukiantį pavojingų nuotykių sūkurį, greitą tempą, įdomius ir dinamiškus veikėjus, kurių kiekvienas susiduria su didžiuliais iššūkiais.

Sarah J. Maas „Ugnies paveldėtoja“ serijos „Stiklo sostas“ trečia knyga

Selena Sardotjen, The New York Times bestselerių serijos herojė, pakyla iš pelenų ir sužimba dar ryškiau nei kada anksčiau.

Selena išgyveno mirtinus konkursus ir gniuždantį širdies skausmą. Už visa tai sumokėjo milžinišką kainą. Dabar ji turi keliauti į naują žemę, kad susidurtų su savo tamsiausia tiesa... Tiesa apie palikimą, galintį amžiams pakeisti jos gyvenimą ir ateitį. Tuo metu žiaurios ir siaubingos jėgos telkiasi, ketindamos pavergti jos pasaulį. Ar Selena ras jėgų ne tik kovoti su vidiniais demonais, bet ir pažaboti blogį, kuris tuojau bus paleistas?

Trečioji epinės fantastinės serijos „Stiklo sostas“ knyga privers širdį plakti greičiau, nuožmių įvykių kupinas siužetas prikaustys, o svaiginanti romantika pakerės taip, kaip jau pakerėjo viso pasaulio skaitytojus. 

Sarah J. Maas – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, dar žinoma „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

„Stiklo sosto“ serija sulaukė daugybės teigiamų atsiliepimų ir pateko į „The New York Times“ perkamiausių knygų sąrašą. „Publishers Weekly“ apžvalgoje ši serija įvertinta kaip „stiprus debiutinis autorės romanas“. Apžvalgoje rašoma, kad tai nėra skystas meilės romanas, bet ir ne niūrus trileris – tai puikus kelių žanrų mišinys. Pagrindinė veikėja, nors ir išmokyta žudyti, nepraranda moteriškumo ir optimizmo. Sarah J. Maas turi talentą kurti įtraukiantį ir jaudinantį pasakojimą. „The Guardian“ „Stiklo sostą“ įvertino penkiomis žvaigždutėmis iš penkių, o apžvalgos autorius nurodė, kad pagrindinė veikėja Selena yra žemiškesnė ir artimesnė skaitytojui nei kitų knygų pagrindinės herojės. „USA Today“ apžvalgininkė Seleną pavadino „kito lygio pelene“.

„Privaloma perskaityti fantastikos ir nuotykių mėgėjams.“

USA TODAY

Ši knyga apie tai, kaip buvau tuo, kuo norėjau būti. Ir vis dar esu. Ji ir apie gyvenimo kelyje sutiktus žmones.

Nemažai dalykų dariau pirmas. Buvau pirmasis „berniukas iš gatvės“, atėjęs į lietuvišką televiziją kurti laidų. Tuomet nė nebuvo įsivaizduojama, kad tokios laidos apskritai gali egzistuoti. Visos televizijos man buvo prie širdies, nes visose teko dirbti. 

Nors pramogų versle daugelį dalykų dariau pirmas, mano veikla neįsivaizduojama be kitų žmonių, su kuriais teko susitikti, bendrauti ir bendradarbiauti, siekti geriausio rezultato, – be mano komandos. Kaip ir be autoritetų. Jų žmogaus gyvenime negali nebūti. Kai kuriems žmonėms ir pats buvau autoritetas. Paskui save vedžiau daugybę televizijos laidų ir pramogų verslo kūrėjų.

Buvau jauniausias Parlamento pirmininkas Europos Sąjungoje. Tuomet man buvo keturiasdešimt dveji. Staiga nesugalvojau, kad „dabar toks būsiu“, tiesiog toks buvau. Aš daug ką dariau tiesiog „va taip va“. Jeigu būčiau klausęs, ar galiu daryti, daug ko, matyt, nebūčiau padaręs. Kai neklausiu kitų nuomonės, viskas ir tampa „kultinis“, „legendinis“ ar dar koks nors „inis“.

Man nereikia ypatingo įvertinimo ar kad mane girtų, bet būnu dėkingas tiems žmonėms, kurie supranta, ką mes darėme politikoje, ką mes darome televizijoje. Tokiomis akimirkomis suprantu, dėl ko gyvenu. 

Pagarba ir meilė žmogui man yra svarbiausios vertybės. Pasiremsiu vienu mėgstamiausių Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščiu „Ištikimybė“: „Aš liksiu ištikimas žmogui / Ir sau pačiam.“ Tuo eilėraščiu pasakyta esmė, tai, kas glūdi manyje. Tuo tikiu ir tuo vadovaudamasis stengiuosi gyventi prasmingai.

Kviečiu atsiversti knygą ir keletą dienų nugyventi kartu su Valinsku. Arūnu Valinsku.

Didžiosios Britanijos karališkoji šeima ir skandalas, amžiams perrašęs monarchijos istoriją.

Tikrais faktais paremtas pasakojimas apie išsiskyrusią amerikietę, kuri pavergė princo Edvardo širdį, prieš jam atsisakant sosto dėl Volisos Simpson.

1926 m. vasarą Telma Morgan išteka už vikonto Djuko Ferneso ir įžengia į tviskantį turtų ir privilegijų pasaulį. Amerikiečių diplomato dukteriai naujasis anglų aristokratijos atstovės gyvenimas primena pasaką – ypač, kai vyras supažindina su Velso princu Edvardu.

Sutuoktinio neištikimybė paskatina Telmą stačia galva nerti į meilės romaną su Edvardu. Tačiau laimė trunka neilgai. Kai Telmos dvynė sesuo Glorija Vanderbilt įsivelia į visų plačiai aptarinėjamą skandalą, jųdviejų su princu meilei iškyla grėsmė. Išvykdama į Niujorką palaikyti sesers, Telma paprašo savo naujosios draugės Volisos Simpson paslaugos – palaikyti Edvardui draugiją, kad nesijaustų vienišas. Ji nė nenumano, kuo visa tai baigsis.

Pasakodama šią įspūdingą meilės, ištikimybės ir išdavystės istoriją, Bryn Turnbull skaitytojus nukelia iš triukšmingo Paryžiaus, iš spindinčio viešbučio „Ritz“ ir Prancūzijos Rivjeros į privačius Sent Džeimso rūmų apartamentus ir ramų užmiesčio dvarą.

Pirmą kartą Virginios Woolf romanas „Naktis ir diena“ pasirodė 1919 metų spalio 20 dieną. Romano veiksmas vyksta karaliaus Eduardo laikais ir apima dviejų bendraamžių – Ketrinos Hilberi ir Merės Dačet – kasdienį gyvenimą ir meilę. Romane gvildenamos meilės, vedybų, laimės ir sėkmės sąsajos. Taip pat keliami klausimai, kodėl reikia suteikti moterims rinkimų teisę, ar meilė suderinama su santuoka, ar santuoka būtina siekiant laimės.

Ketrina Hilberi – daili aukštuomenės atstovė, nežinanti, ko nori iš ateities. Jai tenka rinktis tarp sužadėtuvių su keistai prozišku poetu Viljamu Rodniu ir draugystės su baugiai patraukliu ir dievinančiu ją teisininku Ralfu Denhamu. Kol ji stengiasi apsispręsti, netikėtą įtaką, žadančią intriguojančias pasekmes, jai daro dviejų moterų gyvenimai. Pirmoji, Merė Dačet, aktyviai kovoja už moterų teises. Antroji, Ketrinos motina Margareta, dukros padedama nelabai sėkmingai mėgina parašyti savo tėvo, garsaus anglų poeto, biografiją, remdamasi daugybe dokumentų, įvykių ir prisiminimų.

„Naktis ir diena“ – antras Virginios Woolf romanas. Tai ne tik subtili meilės istorija, bet ir socialinė komedija, taikliai pašiepianti visuomenės elgesio normas, ginčijanti moters vaidmens ir pačios patirties prigimtį.

„Šioje knygoje skeptiškai žvelgiama į savo laikotarpį ir negailima kritikos tam, kas matoma.“

The Paris Review