Tai lietuviškų dainelių rinkinys, kurį sudaro šaltuoju metų laiku – nuo advento, Kalėdų laikotarpio iki Užgavėnių šventės – skambėdavusios liaudies dainos. Jose apdainuojamos kasdienės situacijos, daug dėmesio skiriama visada arti žmogaus buvusiems gyvuliams, paukščiams, medžiams.

„Tai raibumai genelio“, „Už girių girių“ ir „Sodai, sodai, leliumoj“ dainuojamos advento, kalėdiniu laikotarpiu, o „Čiuž čiužela“ ir „O tai arklys“ – per Užgavėnes. Melodijos ir aranžuotės paprastos, kad dainuoti kartu būtų lengva ir mažiau patyrusiems dainininkams.

Knygelės lapai kartoniniai, todėl vartyti, tyrinėti ir klausytis tinkami net patiems mažiausiems skaitytojams.

Dainas atlieka:
Kotryna Stasikėlė
Vytautas Leistrumas
Jonas Šarkus
Sergejus Ivanovas

Lauke, pievoje, parke, miške, paežerėje ar net po žeme gyvena daugybė įvairiausių žvėrelių, paukščių ir vabalėlių. Kartais mes juos pastebime, bet dažniau – ne. Visi užsiėmę savais reikalais: džiaugiasi ir liūdi, serga, rūpinasi vieni kitais, pykstasi ir taikosi, mėgsta pasmaližiauti, augina vaikelius, toli iškeliauja ir vėl grįžta. Ir mėgsta pasilinksminti – visai kaip žmonės.

• Dainuodami apie gyvūnus, vaikai daug apie juos sužinos: kaip kuris atrodo, kaip elgiasi ir ką mėgsta.
• Dainelių melodijos paprastos, nesunkiai išmokstamos.

Dainuoja:
Vytautas Leistrumas
Jurgis Marčėnas
Kotryna Stasikėlė

Nuo Visatos paslapčių iki senovės žmonių kasdienybės, nuo margiausių gyvūnų (taip pat ir dinozaurų!) iki kvapą gniaužiančių mokslo atradimų ir mūsų neįtikėtinų kūnų - ši spalvinga ir nesudėtingai parašyta enciklopedija taps pirmąja išsamia mažųjų pažintimi su mus supančiu pasauliu ir jo įdomybėmis.

„Įdomusis pasaulis“:
- suteikia žinių pagrindus;
- skatina domėjimąsi įvairiomis temomis bei mus supančiu pasauliu;
- padrąsina kelti klausimus ir ieškoti jiems atsakymų;
- atsako į ne vieną vaikams kylantį klausimą.

Vaikams nuo 3 metų.

„…perskaitę iki galo šį absurdišką epą prakeiks mane už sugaištą laiką bet neįstengs paneigti kad negalėjo mesti šalin nes tarp mano kvailų meilės ir mirties širdgėlų atrado daugybę to ką išgyveno patys taip pat ir moterys.“

 „Pusseserės“ – sapniška ir šiurpi istorija apie moteris iš žemesnės vidurinės klasės šeimos XX a. penktojo dešimtmečio La Platos mieste, Argentinoje. Sykiu – tai jaunos menininkės, turinčios kognityvinių sunkumų, brandos istorija. Šioje šeimoje vyrų nėra, o kai jie pasirodo, elgiasi negailestingai. Kenčiančios romano moterys susiduria su seksualine prievarta, skurdu, abortais, mirtimi ir kartu su menu, kaip vienintele išsigelbėjimo galimybe.

Kūrinio pasakotoja Juna – naivi, trapios sąmonės dailininkė, pasaulį matanti savitai. Ji rašo radikaliai atvirai, beveik be skyrybos ženklų, nes Juną jie „vargina“, o menkavertiškumo jausmą bando įveikti ieškodama naujų žodžių žodyne. Ir vis dėlto savo šiurkščiu, netobulu, bet galingu monologu ji pataiko tiesiai skaitytojams į širdį. 

Aurora Venturini sukūrė groteskišką autobiografinį romaną, kuriame juodasis humoras persipina su nuoširdumu, o neįsisąmoninta moterų kančia – su beatodairiškomis išsigelbėjimo paieškomis. Tai provokuojanti, nepatogi, jaudinanti literatūra, peržengianti normas ir išryškinanti tai, kas dažniausiai nutylima. Kaip kubistinis paveikslas, siekiantis praplėsti žmogaus suvokimo ribas.

„Pusseserės“ – tai aš, [...] tai mano šeima. Nebuvome kaip visi. Mano namuose visos seserys turėjo psichikos negalios požymių... Šios knygos turėjau savyje tiek daug, kad ją parašiau per du mėnesius.“

Aurora Venturini, autorė

„Venturini rašo tokią prozą, kuri meta iššūkį visiems literatūrinės kalbos kanonams.“

Alan Pauls, „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narys

„Prilygsta siurrealistinei Leonoros Carrington literatūrai.“

Catherine Taylor, rašytoja ir literatūros kritikė

„Baigusi skaityti romaną, [...] jaučiausi apstulbusi, suglumusi ir sužavėta. Ar tas romanas išties puikus? Ar tik drąsus tekstas, skandalinga smurto tema, suvokimas, kad dar nieko panašaus nebuvo išleista, ar nežinia iš kur sklindantis balsas? [...] Jeigu žiuri gebės įvertinti šios istorijos ir teksto radikalumą, knyga gali tapti laimėtoja. Ir ji ja tapo.“

Mariana Enriquez, rašytoja ir patariančioji „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narė

„Per meną „Pusseserės“ savo veikėjoms suteikia tokią pat stebinančią laisvę, kokią sau suteikia ir Venturini.“

Lily Meyer, literatūros kritikė

„Menininkės jaunų dienų portretas Davido Lyncho stiliumi.“

Cory Oldweiler, rašytojas

Aurora Venturini (1922–2015) – argentiniečių rašytoja ir psichologė, daugiau kaip 30 kūrinių autorė. Juose karštligiškai nagrinėjo šeimos temą. A. Venturini buvo 85-eri, kai už „Pusseseres“ 2007-aisiais laimėjo dienraščio „Página/12“ įsteigtą Naujojo romano premiją ir sulaukė didelio pripažinimo Argentinoje ir už jos ribų. Dabar ji laikoma svarbia Lotynų Amerikos rašytoja, o „Pusseserės“ jau išleistos daugiau kaip 20 šalių.

„Tu geras žmogus. Ši savybė, kurią tu laikai yda, ir yra priežastis, dėl kurios pradedu tave įsimylėti.“

Netikėtai mirus tėčiui, Leiken gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai. Ji, mama ir mažasis broliukas turi palikti vienintelius kada pažinotus namus Teksase ir kraustytis į šaltą ir nesvetingą Mičiganą. Leiken tikra, kad naujoji vieta jai nepatiks, tačiau kas gi daugiau, jei ne ji, padės atsitiesti savo gedinčiai šeimai. Iš pirmo žvilgsnio tvirta ir ryžtinga, viduje Leiken po truputį byra į šipulius.

Bet tada ji sutinka Vilį. Žavingas dvidešimt vienų kaimynas išsyk patraukia merginos dėmesį: rūpestingas, šmaikštus, visiškai kitoks nei anksčiau sutikti vaikinai. Jau po pirmojo pasimatymo slemo klube Leiken ir Vilis supranta, kad juos sieja kažkas ypatinga, kažkas, ką sunku įvardyti paprastais žodžiais. Tačiau staiga įsižiebusiai meilei dėl netikėtų aplinkybių lemta staiga ir nutrūkti.

Leiken ir Viliui reikės rasti būdą, kaip įveikti užgriuvusius sunkumus arba... teks išmokti gyventi vienam be kito amžinai.

„Unikalus, daugiau tokių romanų nerasite... Tiesiog eikit ir skaitykit.“
Tammara Webber, „The New York Times“ bestselerių autorė

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Debiutinis Colleen Hoover romanas „Slemas“ lietuviškai pirmąsyk pasirodė 2013 metais („Alma littera“). Nors skirtas jaunimui, neabejotinai sudomins visus autorės gerbėjus ir gerbėjas savo gvildenamomis temomis: gyvenimo ir mirties, meilės ir gedulo, atsakomybės ir širdį draskančių pasirinkimų.

Pasaulyje parduota daugiau nei 14 milijonų egzempliorių!

„Tavo gyvenimas yra ne tai, ką kažkas tau duoda, o tai, ką pasirenki pats, ir būtent tu priimi savo gyvenimo sprendimus.“

Ar galima pasirinkti būti laimingam? Kur slypi toji jėga, leidžianti mums keistis ir atrasti pilnatvę? Kaip galime nesibaimindami numoti ranka į kitų primestą nuomonę ir būti tuo, kuo norime būti?

Remdamiesi austrų gydytojo ir vieno svarbiausių XIX amžiaus psichologų Alfredo Adlerio mokymais, Ichiro Kishimi ir Fumitake Koga pateikia aiškų ir paprastą atsakymą: mes patys esame savo likimo kalviai.

Per išmintingo filosofo ir visa paneigti siekiančio jaunuolio dialogą autoriai ne tik perteikia svarbias psichologines ir filosofines sampratas, bet ir stulbinamai paprastai skatina išlaisvinti mintis ir atsikratyti praeities pančių, suteikia drąsos, įgalina keistis bei moko įveikti visus aplinkinių ar mūsų pačių susikuriamus ir prisiimamus suvaržymus. Kad laimė išties būtų pasiekiama mūsų pačių rankomis.

„Argumentuota ir tikslinga, padeda suvokti, ką ir kodėl darome gyvenime.“
The Emerald Street

„Išdrįsk“ lengvai įveiksite per vieną dieną, bet mintys, kurias ši knyga sukels, dar ilgai aidės jūsų galvoje. Tai pati neįprasčiausia <...>, bet ir pati vertingiausia savigalbos knyga, kokią tik perskaitysite per visus metus.“
The Culture Trip

„Kaip Marie Kondo, tik jūsų mintims.“
Hello Giggles

Ichiro Kishimi (gim. 1956) gyvena Kiote, Japonijoje. Filosofu norėjo būti dar mokydamasis mokykloje. Nuo 1989 metų, studijuodamas klasikinę Vakarų filosofiją ir specializuodamasis Platono filosofijos srityje, ėmė tyrinėti Adlerio psichologiją. Šia tema jis rašo, skaito paskaitas ir, būdamas Japonijos Adlerio psichologijos draugijos pripažintas konsultantas, konsultuoja jaunuolius psichiatrijos klinikose.

Fumitake Koga (gim. 1973) – ne vieną apdovanojimą pelnęs knygų autorius. Išleido nemažai bestseleriais tapusių knygų apie verslą. Su Adlerio psichologija susidūrė artėjant savo trisdešimtmečiui ir buvo labai paveiktas tradicinį mąstymą laužančių idėjų. Vėliau Koga daugybę kartų Kiote aplankė Ichiro Kishimi, iš jo daug sužinojo apie Adlerio psichologiją ir išdėliojo savo užrašus klasikiniu graikų filosofijos dialogo metodu, pasitelktu ir šioje knygoje.

„...iki galo įžvelgti kito žmogaus sielą yra neįmanoma. <...> Todėl svarbiausia, ką mes patys privalome padaryti, tai sąžiningai susitaikyti su savo pačių siela. Jei iš tikrųjų norime pamatyti kitą žmogų, nėra kito kelio, kaip tik tiesiai ir giliai žiūrėti į pačius save.“

Šešiuose apsakymuose Haruki Murakami savo talentą pastebėti siurrealias kasdienybės akimirkas atskleidžia pasakodamas vyrų, kurių kiekvienas jaučiasi savaip vienišas, gyvenimo istorijas. Jose susipina mįslingai dingstančios katės ir tamsūs, prirūkyti barai; paslaptingi, ramybės neduodantys ženklai; moterys – asmeninės vairuotojos, buvusios žmonos ir meilužės, naktimis sekančios pasakas; beisbolas ir „The Beatles“... Apsakymų rinkinys pažymėtas ironišku humoru, žyminčiu visą autoriaus kūrybą.

Anot paties H. Murakami, „rašyti romanus – iššūkis, o apsakymus – vienas malonumas. Romanų rašymas prilygsta miško sodinimui, o apsakymų rašymas – tarsi sodo sodinimas.“

„Apgalvotai provokuojantys apsakymai, pateikiantys saldžius ir sykiu karčius apmąstymus apie vienatvę ir troškimą užmegzti ryšį...“

The Evening Standard

„H. Murakami apie sudėtingus dalykus rašo su jam būdingu žaviu paprastumu... <...> Čia jis – geriausios formos, keistas ir romantiškas.“

The Financial Times

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe’ės, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Kokią žalą gebame padaryti apakinti meilės?

Tūkstančių kilometrų atstumu nuo namų, tamsioje gatvėje stovi moteris. Slapčia ji stebi dvi mergaites gerai apšviestuose namų languose. Tai – jos vienintelės dukros Lėjos palikuonės. Vaikaitės, kurių ji nepažįsta.

Šio pasakojimo centre nedidelė šeima: motina, dukra, tėvas. Ir vidinė motinos, Joelos, kelionė bandant suvokti, kaip santykiai, kurie prasidėjo nuo palaimingos ir tyros meilės savo dukrai, atsidūrė bedugnėje. Keliaudama po savo atsiminimus, Joela permąsto šeimos praeitį ir užspaustus jausmus. Atkuria nesuskaičiuojamas motiniško ir tėviško rūpesčio savo vaiku išraiškas, dažnai tokias kasdieniškas ir malonias, kad net užliūliuojančias savo nereikšmingumu. Ir taip priverčiančias užmiršti, kas po visu tuo išties slypi.

Preciziškai tiksliai, tarsi skalpeliu, šiame romane atveriamos iš pirmo žvilgsnio menkos kasdienio šeimos gyvenimo apgaulės ir klaidos. Jos nepastebimai trina plonytę raudoną liniją tarp sąmoningo siekio savo vaiką apsaugoti ir nevalingo noro jo likimą valdyti. Ir keliamas svarbus klausimas: ar liniją peržengus galima rasti kelią atgal?

„Šaltakraujiškas, meistriškai kuriamos psichologinės įtampos romanas. Paskutiniai puslapiai tiesiog gniaužia kvapą.“

Flynn Berry, The New York Times

„Įsimintinas ir žymę paliekantis pasakojimas.“

Meg Wolitzer

„Kiekvienas sakinys šiame grožio ir tylumos kupiname romane yra svarus.“

Louise Kennedy

Hila Blum (Chila Blum, gim. 1969) – Izraelio rašytoja ir redaktorė. „Kaip mylėti savo dukrą“ – antras jos romanas. Už jį 2021 m. autorė apdovanota Sapiro premija, kuri laikoma vienu svarbiausių Izraelio literatūros apdovanojimų ir „Booker Prize“ atitikmeniu. H. Blum gyvena Jeruzalėje, kur gimė ir užaugo.

„Visada žinojau, kad nėra nieko, kas man patiktų labiau, nei laimėti šachmatų partiją.“

Melorė Grinlif prisiekė niekada daugiau gyvenime nežaisti šachmatais. Tik ne po to, kai dėl tokio, atrodytų, nekalto sporto iširo jos šeima, ir dabar jai vienai tenka rūpintis pasiligojusia mama ir dviem jaunesnėmis sesėmis. Bet vasarą automobilių remonto dirbtuvėje leidžianti Melorė nė nenutuokia, kokį iššūkį jai netrukus pametės likimas.

Geriausios draugės įkalbėta Melorė sutinka dalyvauti dar viename – tikrai paskutiniame – šachmatų turnyre. Ir jau per pirmąją dvikovą nelauktai sumala į miltus... pasaulio čempioną, PATĮ pačiausią, legendomis apipintą Karalių Žudiką Nolaną Sojerį. Žaibo greičiu pasklidus sensacingai žiniai apie jos pergalę, Melorei nelieka nieko kito, tik ruoštis revanšui – ūmaus būdo Sojeris šito taip lengvai nepamirš.

Bet ką daryti, kai didžiausias priešas po truputį ima rūpėti labiau nei šachmatų lenta?..

„Tobula meilės istorija, kaip prisiekę priešai vienas dėl kito pameta galvas.“
Alex Aster, rašytoja

„Šmaikštu ir sumanu, puikiai atskleista, kaip lengvai meilė mus stumdo lyg šachmatų figūrėles.“
Booklist

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „New York Times“ bestselerių autorė ir neuromokslininkė. Rašytoja gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir ten įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo katėmis bei vyru žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Šachas ir matas“ – pirmasis jaunimui skirtas autorės romanas, neabejotinai patrauksiantis visų Hazelwood gerbėjų dėmesį savo universalia – pasaulį trumpam sustoti priverčiančia – meilės kalba.

„Vėl pažvelgė į knygą. <...> Ribos tarp gėrio ir blogio visada būdavo aiškios, jokių dviprasmybių. Veikėjai arba geri, arba blogi. Niekas nebūdavo ir toks, ir toks. Visai ne taip, kaip tikrovėje.“

1944-ieji, Prancūzija. Dordonės upės slėnyje, sename akmeniniame name gražaus kaimelio pakraštyje trys seserys laukia karo pabaigos. Vyriausioji Elena stengiasi iš visų jėgų apsaugoti savo šeimą net ir tada, kai nacių okupacija tampa vis grėsmingesnė. Eliza – maištininkė, pasiryžusi bet kokia kaina padėti pasipriešinimo judėjimui. O amžina svajotoja Florensija trokšta, kad Prancūzija būtų laisva.

Vieną tamsią naktį sąjungininkai paprašo seserų pagalbos. Elena supranta, kad nebegali likti nuošalyje. Tačiau jų mįslingos praeities paslaptys grasina sugriauti viską, kas seserims brangiausia...

„Jaudina ir įkvepia. Įspūdingas, turtingos vaizduotės romanas apie drąsą, meilę ir išbandymų purtomą ištikimybę šeimai.“

Rachel Rhys, rašytoja

„Išskirtinė, puikiai parašyta. Čia ne tik kraują stingdantys karo siaubai, bet ir gausu drąsos, meilės ir pasiaukojimo.“

Kate Furnivall, rašytoja

„Vaizdinga, intriguojanti, ryški, šilta – įtrauks ir nepaleis.“

Tracy Rees, romanų „Smėlio laikrodis“ ir „Eimė Snou“ autorė

Dinah Jefferies (Daina Džefris, gim. 1948) – populiari britų rašytoja. Pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Malaizijoje, Anglijoje baigė studijas, vėliau Toskanoje dirbo aukle didikų šeimoje, o rašyti pradėjo sulaukusi 50-ies. Beveik visos autorės knygos tapo „The Sunday Times“ bestseleriais.  Romanas „Karo dukterys“ – pirmoji epiškos šeimos sagos apie Bodenų seseris dalis.

Kas atsitiko moterims, kuriomis mes turėjome tapti?

Hana, Keitė ir Lisa – jaunos, energingos ir neišskiriamos. Jos gyvena nuostabiame karalienės Viktorijos laikų kotedže geriausio parko Londone pakrašty. Jų bendras pasaulis žėri menu, aktyvizmu, romantika, linksmybėmis ir – pažadu to, kas laukia ateityje. Jų gyvenimai gražūs ir kupini svaigulio. Jos – geriausios draugės.

Po dešimties metų Hanos, Keitės ir Lisos būtis visai ne tokia, kokios jos kadaise tikėjosi. Įsisukusios į nenusisekusių karjerų ir klupdančių santuokų sūkurį, kiekviena trokšta to, ką įsivaizduoja turint kitą. Ir kiekviena galynėjasi su tuo pačiu klausimu: kokią kainą tenka mokėti norint gyventi prasmingai?

Romanas „Lūkesčiai“ – aštriabriaunis pasakojimas apie draugystės pakilimus ir nuosmukius. Apie tai, kaip surasti kelią būnant motina, dukra, žmona ar maištininke. Bet užvis labiausiai – tai pasakojimas apie tarpinę erdvę, kurioje susiduria lūkesčiai ir realybė. Erdvę, kurioje visi gyvename.

Tai visą kartą apibrėžianti knyga. Nuoširdi ir leidžianti lengvai susitapatinti. Kaip Sally Rooney „Normalūs žmonės“, tik čia po mikroskopu – moterų draugystė.

Erin Kelly

Gilus, išmintingas ir kupinas žmogiškumo pasakojimas.

The Guardian 

Anna Hope geba meistriškai įsigilinti į sudėtingas ir skausmingas akimirkas, nepalikdama neatversto nė vieno akmens. Skaitydama jaučiausi, tarytum pažinočiau šias moteris taip pat gerai kaip savo drauges. 

Rachel Joyce

Matydama save kiekvienoje iš šių moterų – geromis ir blogomis jų gyvenimo akimirkomis, – visiškai įsitraukiau į jų istorijas.

Mary Beth Keane

Anna Hope (Ana Houp, gim. 1974) studijavo Oksfordo universitete ir Karališkojoje dramos meno akademijoje. Ji yra didelio pripažinimo sulaukusių penkių romanų autorė. Jie išversti į daugiau kaip 20 kalbų. Pagal romaną „Lūkesčiai“ šiuo metu kuriamas filmas. A. Hope su šeima gyvena Sasekse.

„Kartais, net kai pradedi nuo paskutinio puslapio ir manai, kad viską žinai, knyga vis tiek nustebina.“

Noros Stivens gyvenimas – vien knygos, bet ji niekuo nepanaši į geraširdes ar lengvabūdes pagrindines romanų veikėjas. Nora – negailestinga literatūros agentė, kolegų praminta Rykliu. Štai taip aršiai ji gina savo klientų interesus. Tiesa, taip pat ji atsidavusi ir mylimai jaunėlei sesei Libei.

Tad kai Libė paprašo Noros drauge vykti paatostogauti į atokų miestelį Šiaurės Karolinoje, ji sutinka. Čia Nora vis susiduria su Čarliu Lastra – paniurusiu didmiesčio redaktoriumi. Rodos, tai galėtų būti puiki meilės istorijos pradžia, jei ne faktas, kad jiedu jau ne kartą buvo susitikę ir tai nebuvo maloni patirtis.

Mažame Sanšain Folse likimas Norą ir Čarlį vis suveda draugėn – per virtinę sutapimų, kuriems negalėtų atsispirti net labiausiai užkietėjęs cinikas. Pamažu jiedu pradeda suprasti, kad jų kruopščiai kurtos istorijos apie save tėra gerai sulipdyta fikcija...

„Viena mano mėgstamiausių rašytojų.“

Colleen Hoover

„Svajonių knyga romantiškų komedijų mėgėjams... Skaitytojai ir skaitytojos jau žino, kad Emily Henry, pasitelkdama humorą, meistriškai aprašo svaiginančias romantiškas akimirkas, o „Meilė tarp eilučių“ – turbūt geriausia jos knyga.“

Taylor Jenkins Reid, romano „Septyni Evelinos Hugo vyrai“ autorė

„Magiška, žavinga ir nepakartojama. E. Henry kūryba – tikra dovana pasauliui.“

Ali Hazelwood, romano „Meilės hipotezė“ autorė

Emily Henry (Emili Henri) – amerikiečių rašytoja, „The New York Times“ bestselerių „Vasaros romanas“ („Baltos lankos“, 2022) ir „Aš, tu, atostogos“ („Baltos lankos“, 2023) autorė. 2022-aisiais „Meilė tarp eilučių“ tapo „Goodreads Choice Awards“ nugalėtoja meilės romanų kategorijoje. Autorę galite sekti platformoje „Instagram“ – @emilyhenrywrites.

Ši istorija prasideda nuo katino.
Ir vandens.
LABAI DAUG vandens.

Pasaulį sužavėjęs latvių režisieriaus Ginto Zilbalodžio kūrinys keliasi į knygos puslapius! Tai oficiali 2025-aisiais „Oskarą“ ir „Auksinį gaublį“ pelniusio animacinio filmo „Potvynis" (angl. „Flow“) adaptacija.

Ar kada jaučiatės taip, tarsi visada būtumėte užsiėmę, nebesuvaldantys darbų ir atsakomybių lavinos? Ar neatrodo, kad jums nuolatos trūksta laiko?

„Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ – tai išsamus vadovas, padėsiantis kruopščiai ir tikslingai pasirinkti kasdienes veiklas, aiškiai nustatant jų pradžios ir pabaigos laiką ir sutelkiant dėmesį tik į vieną užduotį. Tai esminė laiko planavimo praktika, kurią savo kasdieniame gyvenime viena ar kita forma taikė iškiliausi ir produktyviausi mūsų laikų protai – nuo  Carlo Jungo ir Alberto Einsteino iki Billo Gateso ir Steve’o Jobso. 

Knygos autorius Marcas Zao-Sandersas parodo, kad vadinamuoju timeboxing (liet. laiko rėmelių) metodu pagrįstas laiko planavimas yra daugiau nei praktika – tai mąstysena, įgalinanti mus įgyvendinti bet kokius užmojus, pasakyti „ne“ tūkstančiui trikdžių ir „taip“ vienam prioritetui vienu metu, taip savo gyvenimui suteikiant ne tik daugiau produktyvumo, bet ir lengvumo. Įrodyta, kad šis pragmatiškas ir gyvenimą keičiantis atsakingos kasdienės veiklos metodas padeda siekti to, ko labiausiai trokšta beveik kiekvienas žmogus, – sąmoningumu grįsto gyvenimo.

„Ši knyga padės atlikti įvairiausias užduotis, bet dar svarbiau – leis dažniau imtis to, kas patinka, ir rečiau to, ko nemėgstate. M. Zao-Sandersas parodo, kaip kruopščiai paskirstydami laiką veikloms, kuriomis turite, bet nenorite užsiimti, ir dalykams, kuriuos norite daryti, galėsite pajausti daugiau malonumo ir mažiau nuobodulio savo gyvenime. Išmokę šios nepaprastai išmintingos knygos pamokas, pradėsite jausti pagalbininko, esančio šalia jūsų kiekviename žingsnyje, buvimą.“

Kim Scott, rašytoja, „Dropbox“, „Twitter“ ir kitų technologijų bendrovių vadovų patarėja

„Knyga įdomi ir praktiška. <...> Jos poveikis tiesioginis ir dramatiškas. Naujasis įprotis kiekvieną rytą paskirstyti savo laiką mane pakylėjo į naują susikaupimo, ramybės ir produktyvumo lygį. <...> Jei mano studentai šiais metais galėtų perskaityti tik vieną knygą, norėčiau, kad tai būtų „Timeboxing metodas“.“

B. J. Fogg, rašytojas, socialinių mokslų daktaras, Stanfordo universiteto (JAV) dėstytojas

Marc Zao-Sanders (Markas Zao-Sandersas) – vienas iš technologijų bendrovės „filtered.com“ įkūrėjų ir vadovas, reguliariai rašantis apie produktyvumą tokiuose žurnaluose kaip „Scientific American“, „Harvard Business Review“ ir „MIT Sloan Management Review“, daugiau nei dešimt metų besilaikantis timeboxing laiko planavimo praktikos. JAV pasirodžiusi 2024 m. „Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ jau išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.

Du Pitai? Ir vėl Spragtukas?! Viso pasaulio vaikų numylėtinio Šunėno nuotykiai tęsiasi!  

„Reikia naujo liokajaus!!! Panašaus proto ir panašaus būdo... ir tokios pat nedoros sielos!!!“

Jau kelintą sykį pasprukęs iš kalėjimo, Pitas ir vėl rezga savo niekšiškus planelius. Šįsyk jis sumanė pasigaminti... savo kloną!!! Du Pitai – dvigubai geriau, tiesa? O gal dvigubai blogiau?..

Kol Pitas aiškinasi, kaip prižiūrėti savo kloną, vienoje miesto gamykloje netikėtai atgimsta blogasis Spragtukas! Šunėnui tikrai neteks nuobodžiauti – miesto gyventojams ir vėl reikia geriausio pasaulyje policininko letenos. Pirmyn, apsaugok juos!!!  

Dav Pilkey (Deivas Pilkis) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei disleksijos, todėl, kad netrukdytų pamokos, mokytojai dažnai jam liepdavo sėdėti už klasės durų. Būtent ten jis pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę.

„Šunėnas. Pasakojimas apie du kačiukus“ – trečioji serijos apie neįprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-          skatina empatiją ir gerumą;

-          moko atkaklumo;

-          primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Geriausias pasaulyje policininkas. Nauji supergalingi blogiukai. Ir draugai, padėsiantys viską įveikti.

„Šunėne... apiplėšta gyvūnėlių parduotuvė! Ar Šunėnas nori išnarplioti šią bylą??? Kas pagaus blogiukus? Sučiupk juos!!!“

Paslaptingas nepažįstamasis Vado gimimo dieną apiplėšia gyvūnėlių parduotuvę. Visi įtaria, kad čia vėl pasidarbavo piktasis katinas Pitas. Tik yra bėdelė – Pitas jau kurį laiką sėdi kalėjime ir niekaip nebūtų galėjęs to padaryti. Atrodo, kažkas mėgina apsimesti Pitu ir nori jį pakišti! Piktasis katinas šito taip paprastai nepaliks – laikas dar kartelį ištrūkti iš kalėjimo ir suvesti sąskaitas su naujuoju nusikaltėliu!

Šunėnui teks trigubai daugiau darbo. Kai miestą ima pulti blogiukai ir visokio plauko niekšeliai, jį išgelbėti gali tik geriausias iš geriausių!

Dav Pilkey (Deivas Pilkis) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei disleksijos, todėl, kad netrukdytų pamokos, mokytojai dažnai liepdavo jam sėdėti už klasės durų. Būtent ten jis pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę.

„Šunėnas. Be stabdžių“ – antroji serijos apie neįprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

- skatina empatiją ir gerumą;

- moko atkaklumo;

- primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Rekomenduojama logopedų lavinti garsų r, š, ž, p, k, d, b tartį.

Šioje lavinamojoje garsinėje knygoje penkios gerai žinomos greitakalbės pavirto linksmomis vaikiškomis greitadainėmis. Visos dainelės pradedamos lėtai, aiškiai tariami jų šnypščiantys, gargantys, barbenantys garsai ir skiemenys, o baigiamos šmaikščiai ir greitai, kad ir suaugusieji kartu galėtų pamiklinti liežuvį bei leistis į smagų tarties iššūkį.

Sudainuota:

• Gervė gyrūnė gyrėsi
• Šeši šunys šokinėja
• Pakopa po pakopos
• Darže beržas
• Šešios žąsys


Dainas atlieka
Vytautas Leistrumas
Kotryna Stasikėlė
Kristina Mažeikaitė

„Yra toks senas posakis: pirmas melas laimi. Šis posakis ne apie mažiuką baltą melą, kuris išsprūsta netyčia; jis apie tikrą bjaurų melą. Tokį, kuris pakeičia žaidimo taisykles. <...> Melą, kuris pakloja pamatus viskam, kas eina po to. „

Evė Porter turi viską: mylintį vaikiną Rajeną, idilišką namą, apjuostą balta tvorele, pasiturinčių draugų būrelį. Vienintelė problema – Evė Porter neegzistuoja.

Tikrasis Evės vardas – Luka Marino. Ji dirba paslaptingajam ponui Smitui, visuomet parūpinančiam jai netikrą tapatybę  ir nurodančiam užduotį. Tik šį sykį viskas kitaip, nes Evės taikinys – Rajenas – ima reikšti jai daugiau nei kas kitas. Negana to, vieną vakarą ji supažindinama su nauja Rajeno draugo mergina, kuri prisistato kaip ne kas kitas, o Luka Marino...

Kokia yra gyvenimo, pagrįsto melu, kaina? Ir ar Evei pavyks išsipainioti iš raizgios savo praeities ir kartu tikėtis, kad jos vis dar laukia graži ateitis?

„Ši itin greito tempo knyga turi viską, ko galima tikėtis iš puikaus trilerio: slaptas tapatybes, paslaptingą vadovą bei katės ir pelės gaudynes, neleidžiančias lengvai nuspėti, kas bus toliau.“

Reese Witherspoon, Holivudo aktorė

„Tikra apgaulių dėžutė! Prabėga tarsi šešėlių teatras: vos tik manai supratęs, ką matai, figūros keičiasi, scena transformuojasi ir – palauk – gal prieš akimirką viską supratai neteisingai? Šaunus, sumanus ir be galo smagus trileris – toks, kuriame rizika didelė, viskas slysta iš rankų ir vos spėji susekti, kas vyksta.“

A. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius

Ashley Elston (Ešli Elston) – amerikiečių rašytoja, šešių romanų jaunimui autorė. A. Elston  debiutinis romanas suaugusiesiems „Pirmas melas laimi“ JAV pasirodė 2024 m. ir išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu nr. 1 bei buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „Mystery & Thriller“ žanrų knyga. Žymioji Holivudo aktorė Reese Witherspoon knygą įtraukė į savo knygų klubo „Reese’s Book Club“ skaitinių sąrašą; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.

Pilotai, pakeitę civilinės aviacijos istoriją. Rašytojas, sušildęs milijonų vaikų širdis. 

Pasaulis, draskomas karų ir politinių neramumų.

1922-ieji, Paryžius. Viskas, ko Antuanas de Sent Egziuperi nori, tai – tapti pilotu. Bet ankstyvoji aviacija – grėsmingas užsiėmimas, skeliantis kibirkštį tarp jo ir aristokratiškos mylimosios. Nepaisydamas bandymų jį sustabdyti, Antuanas pasiryžta leistis į nepažintus tolius ir įstoja į Prancūzijos karines oro pajėgas. Vėliau kartu su dviem bičiuliais – Anri Gijomė ir Žanu Mermozu – jis imasi pavojingos misijos: atrasti naujų oro pašto maršrutų ir pakeisti aviacijos ateitį. Joks atstumas bičiuliams nėra per tolimas, joks kalnas – per aukštas, kad kiekvienas laiškas kuo greičiau pasiektų savo adresatą. Kol žemėje pasaulis grimzta į chaosą, danguje jie jaučiasi laisvi ir laimingi.

Tačiau skraidyti – tik viena Antuano nutrūktgalviško ir aistringo gyvenimo pusė. Jis nuolat rašo ir ilgainiui tampa pripažintu autoriumi. Europą gaubiant dar vieno karo šešėliui, jo laukia ne tik tikroji šlovė, bet ir didžiausi gyvenimo išbandymai, o galvoje po truputį ima ryškėti knygos vaikams herojaus vaizdinys: garbanotas berniukas su princo mantija...

„Nuostabiai papasakota istorija apie de Saint-Exupéry aistrą skrydžiams, poezijai ir gražioms moterims. Vaizdingai atkurta tarpukario Prancūzijos visuomenė. Šiuo romanu didžiuotųsi ir pats „Mažojo princo“ autorius.“

Publishers Weekly

Antonio Iturbe (Antonijus Iturbė, gim. 1967) – ispanų žurnalistas ir rašytojas. Parašė septynis romanus ir daugybę kūrinių vaikams. Pasaulyje labiausiai išgarsėjo romanais „Mažiausia pasaulio biblioteka“ („Baltos lankos“, 2020) ir „Po atviru dangum“. Pastarasis pagrįstas Antoine’o de Saint-Exupéry, „Mažojo princo“ autoriaus, gyvenimo istorija.

„– Bet, manai, esame čia tam, kad patirtume gražių dalykų, ir manai, kad liūdesys yra gražus?

– Jis gali toks būti, – paaiškinu.“

Bendraamžiai Otumė ir Finis nuo vaikystės neišskiriami, bet laikui bėgant jie atitolsta – buvę geriausi draugai dabar stengiasi vienas kitą ignoruoti. Otumė turi vaikiną ir artimų draugų, o Finis, populiariausias vaikinas jų vidurinėje, – merginą. Nors kaskart, kai jųdviejų keliai susikerta, Otumę persmelkia mintis – galbūt viskas galėjo klostytis kitaip. Galbūt jie turėjo būti kartu...

Tačiau vieną audringą rugpjūčio naktį viskas iš tikro pasikeis, ir visiems laikams. Otumė turės susitaikyti su skaudžia tiesa – svarbiausi žmonės mūsų gyvenime nebūtinai jame ir pasilieka...

Iki skausmo autentiškas meilės, nuoskaudų ir sudėtingų, gyvenimą keičiančių artimiausių santykių portretas, puikiai tinkantis Colleen Hoover, Jenny Han ir Lynn Painter gerbėjams ir gerbėjoms.

„Otumės brendimo laikotarpis aprašytas itin jautriai... Net antraeiliai personažai puikiai atskleisti, turi savitą istoriją ir motyvaciją. <...> Skaitytojai džiaugsis galimybe sekti Otumės mintis ir širdį.“

Kirkus Reviews

„Šios svaiginančios ir įtaigios meilės istorijos sudėtingi personažai sprendžia itin rimtas problemas, susijusias su vienišais tėvais, skyrybomis; vidurine mokykla, koledžu; meile, draugyste, seksu... L. Nowlin debiutinio romano siužetas įtaigus ir greitas, išvengta melodramatiškumo.“

Booklist

Laura Nowlin (Lora Naulin) – amerikiečių autorė, Misūrio universitete įgijo anglų kalbos ir kūrybinio rašymo bakalauro laipsnį. L. Nowlin taip pat dirba viešojoje bibliotekoje Sent Luise, kur lankytojai suteikia jai daug įkvėpimo rašyti. Romanas „Jei būtum buvęs su manim“ pirmąsyk JAV pasirodė dar 2013 m. ir nuo tada tapo ne tik „New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriu, bet ir „TikTok“ sensacija; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.

Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis... kol sutinka ją.

Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!

Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo... Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują?

„Kelias dienas praleidau „Twisted“ serijos sukeltoje ekstazėje, nieko nesigailiu. 8 milijonai žvaigždučių iš 5.“
Ali Hazelwood, „Meilės hipotezė“ autorė

„Kas gi galėtų pralenkti Anos Huang kuriamus neapsakomai karštos uždraustos meilės romanus!“
Booktrib

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės sce­nos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „New York Times“, „USA Today“, „Sunday Times“ ir „Wallstreet Jour­nal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises „Twisted“ seriją perkelti į kino pasaulį. „Sukti žaidimai“ – antroji „Twisted“ serijos knyga.

Naujųjų metų išvakarėse Oslo širdyje, Rotušės krantinėje, fejerverkų griausmą nustelbia sprogimas. Tarp begalės sužeistųjų – Aleksandrui Bliksui gerai pažįstama Ruta Kristinė Smėplas, prieš dešimt metų pagrobtos Patricijos motina. Bliksas aktyviai dalyvavo mergaitės dingimo tyrime, tačiau jos pėdsakų rasti nepavyko. Aplink įvykio vietą vis dar sproginėjant fejerverkams ir vyraujant chaosui, tinklaraštininkė Ema Ram pamato savo vaikino kūną... 

Norvegiją persmelkia teroro baimė. Negalėdami atsikratyti blogos nuojautos, Bliksas ir Ram imasi ieškoti galimo ryšio tarp sprogimo ir prieš dešimtmetį neišspręstos Patricijos pagrobimo bylos. Tiesa, jie nė nenutuokia, kad jų laukia šokiruojantis melo ir mirtinų paslapčių tinklas.

„Dūmų uždanga“ – antroji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinio romano „Atskaitos taškas“ (Baltos lankos, 2023 m.) tęsinys, 2022 m. įtrauktas į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Gudrus, greitas, įtampos kupinas galvosūkis.“

Vrij Nederland

„Jørno Liero Horsto ir Thomo Engerio duetas įspūdingas. Šie autoriai puikiai žino, kaip suintriguoti skaitytoją.“

Financial Times

„Įtampos lygis toks aukštas, kad knygą sunku padėti į šalį. <...> Aukščiausio lygio pramoga, sukurta dviejų garsiausių Norvegijos kriminalinės literatūros autorių, gerai pažįstančių aplinką, apie kurią rašo. <...> „Atskaitos taškas“ jau buvo puikus, o „Dūmų uždanga“ – dar geresnė.“

Tvedestrandsposten

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

„Aš ilgą laiką maniau, kad mus visus galiausiai išnaikins koks nors virusas, kad žmoniją nugalės kažkas didesnis ir kartu daug menkesnis, nei mes patys. Dabar suprantu, kad buvau neteisus. Mes esame tas driežas, bet esame ir mėnulis. Dalis mūsų žus, bet kita dalis išliks ir darys tą patį, ką darėme visada, mes tęsime savo beprasmę kelionę, mes darysime tai, ką verčia daryti mūsų prigimtis, – tyliai, paslaptingai, nesustabdomai, paklusdami savo ritmams.“

Alternatyvioje 1893-iųjų Amerikos versijoje Niujorkas yra dalis Laisvųjų Valstijų, kuriose žmonės gali gyventi nevaržomai ir mylėti, ką nori (ar bent iš pažiūros taip atrodo). Trapus kilmingos šeimos paveldėtojas atsisako sužadėtuvių su jo socialiniam sluoksniui tinkamu kandidatu ir pasiduoda neturtingo muzikos mokytojo apžavams. 1993-iųjų Manhatane, prislėgtame AIDS epidemijos, jaunas havajietis gyvena su daug vyresniu ir turtingesniu AIDS aktyvistu, slėpdamas savo sudėtingą vaikystę ir tėvo likimą. O 2093-iaisiais, pasaulyje, kurį kamuoja epidemiologinės katastrofos ir valdo totalitarinis režimas, įtakingo mokslininko anūkė jo ilgėdamasi bando gyventi toliau ir išsiaiškinti, kur nuolat pradingsta jos vyras.

Šias tris romano dalis į darnią ribuliuojančią simfoniją sujungia pasikartojantys ir vieni kitus papildantys motyvai: namas Vašingtono aikštėje Grinvičo rajone; ligos ir siaubingos jų gydymo pasekmės; turtas ir skurdas; silpnieji ir stiprieji; rasė; šeimos ir tautiškumo samprata; pavojingas galingųjų ir revoliucionierių įtikėjimas savo teisumu; troškimas rasti savo vietą žemiškajame rojuje ir lėtas suvokimas, kad tokio rojaus nėra. Romano veikėjus ir jame kuriamas tris Amerikas vienija susitaikymas su tuo, kas mus daro žmonėmis. Baimė. Meilė. Gėda. Stoka. Vienatvė.

„Vizionieriškas, stulbinamo užmojo ir gylio romanas. Toks daugiasluoksnis, sodrus ir aktualus. Toks pilnas džiaugsmo, siaubo ir grynos gyvenimo paslapties.“

Michael Cunningham

„Mūsų laikų šedevras.“

Observer

„Labai paveikus. Perskaitykite ir tikėkitės nesusapnuoti.“

Sunday Times

Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke.

Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“ ir „National Book Awards“. Laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. „Į rojų“ – naujausias H. Yanagiharos romanas.

Glesum – stipri ir tvirta moteris, motina. Ji aistringa ir tvirtos valios, puikiai žino, ką gali ji pati ir supranta, kada reikia atsiduoti į likimo rankas.

Pasakojimas apie II amžiuje aisčių žemėse gyvenusią gentį. Labiau nei istorinio tikslumo romane siekiama emocinio, vaizduotės jautrumo. Genties vadas Gondas įsimyli ir pagrobia žavią rudaakę merginą, kurią pats pavadina Glesum (lot. gintaras). Jis turi žmoną Seliją, taigi jausmų trikampis neišvengiamas.

Romane „Glesum“ panaudota užburianti septynetų magija. Visas pasakojimas suskirstytas į septynis skyrius, kurie pavadinti Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždžių pavadinimais. Visuose skyriuose išskiriami dar septyni poskyriai, kurie atspindi to meto visuomenės sanklodą ir buitišku, ir itin menišku būdu. Istorija pasakojama pasitelkus sniego, vandens, kraujo, rūko, midaus, ašarų ir pieno elementus. Aisčiai vaizduojami kaip gamtai paklusnūs ir ją pažįstantys žmonės, jie vadovaujasi žvaigždėmis, įsiklauso tiek į savo pačių kūnus, tiek į aplinką.

Rasa Aškinytė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, „Metų knygos 2014“ laureatė, pelniusi apdovanojimą už romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.

„Zombis Lozorius“. Suintrigavo pavadinimas? Neabejotinai suintriguos ir novelės bei noveletės. Rašytojas dažnai renkasi kalbėti „paprastai“ – kasdiene šnekamąja kalba, nevengia slengo, užsienio kalbomis pavartotų posakių. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad po darbo dienos paėmęs į rankas knygą žmogus pasijustų kasdienės kalbos aplinkoje, o ne „steriliuose“, kalbininkų išvalytuose kalbos vandenyse. Kitas dalykas, kodėl verta skaityti šiuos kūrinius, – realybės ir fantazijos pasaulių supynimas į vienį taip, kad jokio ribos peržengimo nepajunti – tiesiog, rodos, fiziškai atsiduri kažkur kitur, o kada tai nutinka – neaišku. Dar vienas svarbus faktorius – ypatingas netikėtumo pojūtis dažno kūrinio pabaigoje. Kažko lyg tikiesi, bet sulauki visiškai neįtikėtino pasakojimo posūkio… Nesinori praverti viso paslapties šydo. Skaitytojai tikrai suras ir daugiau šios knygos privalumų. Juk geriau pačiam viską patirti, negu laukti to, ką esi išgirdęs.

Tadas Žvirinskis (g. 1969 Vilniuje) – poetas, prozininkas, vertėjas.  T. Žvirinskio kūryba versta į anglų, lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbas. Pagal jo tekstus sukurta dainų ir vaizdo klipų.

Jie jau pakeliui į Žemę. O ko jiems čia reikia? Didžiausią susitikimą žmonijos istorijoje temdo nežinomybė. Psichologinių knygų autorė pakviečiama sukurti įkvepiančią žinutę ateiviams. Jei šie nusiteikę draugiškai – pasveikinti. Jei nusiteikę karingai – perkalbėti. Žinutės autorei į pagalbą peršasi kariškiai, Holivudo prodiuseriai ir net prezidentai. Svarbu įrodyti, kad žmonija gera. Bet kuo ilgiau ji dirba, tuo panašiau… kad gal ir nelabai?

Vladas Rožėnas (g. 1993) – rašytojas, kino kritikas ir reklamos kūrybininkas. Literatūrologijos magistro laipsnį apsigynė darbu apie kinematografines technikas lietuvių literatūroje. Savo knygose istorijas stengiasi pasakoti vizualiai, suteikti personažams gyvus balsus ir egzistencines temas sujungti su humoru. Kaip gerame kine. Jei skaitytoją prajuokins, autorius bus laimingas. Jei privers iš jaudulio skubėti per romano puslapius arba apmąstyti filosofines „Katastrofos“ potekstes – taip pat. Idealiu atveju norėtų sukelti skaitytojui visas tris reakcijas, bet Dievo į medį nevarys.

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

„Viliuosi, ši knyga jus pakerės, kaip pakerėjo mane! Patikėkit, vos pagalvojus apie Hoką ima svaigti galva!“
Sarah J. Maas

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.

„Iš kraujo ir pelenų“ – pirmoji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga. 2020-aisiais ji pelnė „Goodreads“ geriausio meilės romano apdovanojimą.

Vaikai, diktatoriškai nutarę, kad jų ligotiems garbaus amžiaus tėvams nereikalingi skiepai, ir taip tapę (ar vos netapę) jų žudikais. Paskutines gyvenimo valandas skaičiuojanti moteris, kuri sukaupusi kuklias jėgas vos vos kilsteli prie čiužinio priaugusią ranką su iškeltu į viršų nykščiu ir ištaria „Vo!!!“, taip pagirdama ryškiai geltonas ją lankančios medikės kelnes. Mama, dienas leidžianti su niekada neužaugsiančiu dideliu vaiku tarp kalnų jo mėgstamų dėlionių.

Laima Baršauskienė fiksuoja jautrias, graudžias ir skaudžias slaugytojos kasdienybės akimirkas, jos virsta istorijomis, priverčiančiomis susimąstyti, pasverti ar net perkainoti vertybes. Atvirai pasakoja apie pasiaukojantį medikų darbą, sudėtingus jo užkulisius ir atveria įsisenėjusias sveikatos sistemos žaizdas.

„Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“ – knyga apie gyvenimą. Nes, autorės įsitikinimu, kalbėti apie mirtį – tai kalbėti ne tik apie kančią, skausmą, gedulą, bet ir apie vaikų ir tėvų santykius, baimes, ateitį, meilę, laimę.

Laima Baršauskienė – slaugytoja, paliatyviosios pagalbos specialistė, lektorė, konsultantė ir jau... rašytoja.

Ironiški, neregėtų fantazijų pilni tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas, – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame.

„Mes gerai žinome pagrindinius jausmus. Atskiriame, kada tai liūdesys, kada pyktis, kada puikybė ar pavydas. Bet jausmai turi daug atspalvių. Vienokį džiaugsmą jauti įsimylėjusi, kitokį – pasveikusi nuo vėžio. Supranti? Pagrindiniai jausmai – tai banalu. Nebanalūs jų atspalviai, nes jų tiek daug, kad neįmanoma suskaičiuoti, niekada neįvardinsime visų, ne tik neįvardinsime, bet ir nepajusim."

– ištrauka iš novelės „Kūnai"

-------------------

Tarsi kirčiai, trumpi ir ryškūs Akvilės Kavaliauskaitės tekstai apie meilės pastangas, prasmės ilgesį, apie kūnus, apie mus, tokius gyvuliškai vienišus šiame svetimėjančiame šaltyje. Akvilė bando gintis nuo rutinos ir pilkumos, o svarbiausi rašytojos ginklai – ironija ir negailestingas juokas.

Alvydas Šlepikas, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė" autorius

Akvilė Kavaliauskaitė rašo apie pasaulį, kurį mums sukūrė daug informacijos, mažai sienų, socialiniai tinklai ir patogūs skrydžiai. Šis pasaulis greitas, neprieraišus, tačiau labai patogus ir niekoasmeniškas. Rašytojos herojai jame išbando seną žmonijos įprotį jausti.

Rytis Zemkauskas, publicistas, VDU docentas

Pirmąjį šios knygos tekstą parašiau po netikėtos pažinties su kvėpavimo mokytoja. „Kuo tu stebiesi? Niekas dabar nebemoka normaliai kvėpuoti", – pasakė ji man. Iš tiesų metų metus save tobulinęs žmogus pamiršo, kas įgimta: nebeužmiega be vaistų, nesugeba išbūti tyloje, savo kūną vertina ne kaip gyvybei būtiną elementą, o kaip reprezentacijai skirtą plakatą. Apie tai galvodama sukūriau dvylika novelių. Kai kurias įkvėpė tikri žmonės ir įvykiai.

Akvilė Kavaliauskaitė – žurnalistė, scenaristė, tekstų kūrėja. 2015 m. pasirodęs jos debiutinis romanas „Du gyvenimai per vieną vasarą" iškart pateko į skaitomiausių knygų dešimtukus. Po penkerių metų autorė grįžta su novelių rinktine „Kūnai".

Apdovanojimai:

METŲ KNYGOS RINKIMAI 2020 - knygų suaugusiems kategorijos nugalėtoja.
15min.lt geriausių metų knygų rinkimai 2020 - Lietuvių autorių grožinių knygų kategorijos finalininkė.
Kūrybiškiausių 2020 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuke.

Ar prisimeni Domą ir Tomą? Miestamiesčio mokyklos 4b klasės mokinius? Pačius kiečiausius detektyvus pasaulyje? Jų nuotykiai tęsiasi! Šįkart Domas ir Tomas vyksta į ekskursiją. Ir visai ne į kokį nuobodų muziejų, o į pačią smagiausią vietelę pasaulyje. Ir ne šiaip kokiu kledaru, o naujutėlaičiu mokyklos autobusu BRUM ČIANG DRAGON 2381!

Deja, ne visi mano, kad ši kelionė – puiki mintis. Kas tie paslaptingi niekšai, visaip mėginantys sužlugdyti ekskursiją? Ir kokia jiems iš to nauda? Domas ir Tomas suburia komandą, pavadinimu „Komanda“, ir griebiasi naujos bylos. Ar jiems pavyks išgliaudyti šį kietą riešutėlį? Klausyk ir sužinosi.

Įspėjimas! Prilaikyk pilvą, kad neplyštų iš juoko!

Tomas Dirgėla - jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja antrą serijos „Domas ir Tomas“ knygą. Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Antrąją premiją už geriausią metų knygą vaikams.

Manai, kad esi saugi... Bet ar tikrai?

Į Los Andželo apygardos morgą atvežamas neatpažintos moters kūnas. Mirties priežastis – neaiški. Nesimato jokių prievartos žymių, išskyrus tai, kad užsiūta intymi vieta. Bet patologą labiausiai pribloškia, kai jis pamato, kad žudikas kažką paliko moters viduje. Kažką tokio šiurpaus, kad Los Andželo policijos departamento Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris skubiai atšaukiamas nuo visų darbų imtis šios bylos.

Po kelių dienų randamas dar vienas kūnas. Kaip ir pirmoji auka, ši moteris irgi užsiūta; taip pat ir jos kūne kažkas palikta; kažkas taip išmoninga, kaip ir groteskiška...
Ir tai dar ne pabaiga.

Kai tirdamas žmogžudystes susiduria su dingusio asmens byla, su kuria dirba detektyvė Vitnė Majers, Hanteris ima įtarti, kad žudikas galbūt įkalinęs dar kelias moteris. Netrukus Robertas pasijunta ir pats tapęs taikiniu, kurį medžioja žudikas, toks pasibaisėtinas, kokio detektyvas negalėjo nė įsivaizduoti, grobuonis, kurio praeitis dengia siaubingą paslaptį ir kuris nė neketina sustoti...

Italų kilmės rašytojas Chris Carter (Krisas Karteris) gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

„Neakivaizdinis Vilnius“ – nemokamas leidinys apie mažiau pažintas vietas, žmones ir įvykius Vilniuje. Žurnalas pasirodo keturis kartus per metus ir yra platinamas Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Žurnalas nemokamas.

Ruduo – ryšiams kurti. Tokia yra pagrindinė „Neakivaizdinio Vilniaus“ žurnalo rudens numerio žinutė.

Įkvėpk ir įsikvėpk istorijomis apie įvairią kasdienę komunikaciją mieste: kaip ryšius su ragautojais kuria „Michelin“ šefas Andrius Kubilius, o kaip – knygų restauratoriai universiteto kiemeliuose.

Tarp netikėčiausių Vilniaus pasakojimų – dieninių drugių ralis ir kovos tarp vampyrų Radvilų ir Goštautų. Apie pastarąsias „Vilniečio“ rubrikos pokalbyje su futuristu Adomu Rutkausku.

Rubrika „Vieta“ pakvies ištyrinėti Sarbievijaus kiemą, o „Vienos gatvės istorija“ – Petro Vileišio gatvę. „Rakursas“ paskatins kitu žvilgsniu pažiūrėti į Šeškinę. Pavyzdžiui, ar žinojai, kad čia gyveno tokios įžymybės kaip teatro režisierius Eimuntas Nekrošius, baleto šokėjas Jonas Katakinas, aktorius ir režisierius Donatas Banionis, treneris Jonas Kazlauskas, dainininkai Algis Frankonis, Svaras iš grupės „G&G sindikatas“, Marijonas Mikutavičius?

Miesto renginių „Pulsas“ primins apie artėjančius „Vilniaus mechanizmus“ ir kitas patirtis tikriems miestinėtojams. Tad į rudenį – su naujausiomis istorijomis!

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Gydytojos darbo virtuvė # Pacientų istorijos # Stereotipus laužantis holistinis požiūris į sveikatą.

Endo (vidus), bio (gyvybė), genesis (kilmė)

 „Jaučiu didelę privilegiją, galėdama padėti paleisti tas problemas, kurias pacientas yra pasiruošęs šiandien paleisti. Neretai ligonių simptomai neatitinka jokio vadovėlio ir būna sumišę su nerimu, baimėmis, kalte ar gėda, o liga, ypač sena, dažnai yra apaugusi trauminiais įsitikinimais ir tapusi asmenybės dalimi.“ 

Jei vaikas susirgo, negalima kaltinti vien virusų – kartais liga yra vienas iš būdų pabūti su mama, todėl vaikas kaip tik dėl to ilgai nepasveiksta. Net ir elementarią slogą gali sukelti tiek išoriniai veiksniai, tiek psichologinės priežastys. Paprastai kalbant, endobiogenika – būdas pažiūrėti, kaip funkcionuoja visas žmogaus organizmas: kokia kūno išvaizda ir psichologinė būsena, kaip funkcionuoja jo ląstelės, kaip veikia medžiagų apykaita, hormonai, kaip vyksta senėjimo procesai. Yra daug žmonių, kuriuos viskas veikia, bet veikia ne taip, kaip turėtų. 

Gal ir Jūs šios knygos puslapiuose rasite atsakymą, kodėl susirgote būtent rudenį, o ne pavasarį ir kodėl susirgote būtent sloga, o ne bronchitu? 

Žmogus aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atkurtų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.

Dalai Lama

Evelina Neverdauskaitė-Rudzikienė – šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė, kuri  nespraudžia pacientų nei į laiką, nei į jokias algoritmų lenteles. 

Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Irena Buivydaitė – anglų kalbos dėstytoja, vertėja, tokių skaitytojų pamiltų knygų, kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“, „Rožių dvaras“ ir „Mėnesiena ir tu“, autorė. „Trečias kartas nemeluoja“ – jau septynioliktoji lietuviškų melodramų karaliene tituluojamos rašytojos knyga. Asociacijos LATGA duomenimis, prie jos knygų bibliotekose rikiuojasi ilgiausios eilės.

Vaikams nuo 8 metų

PASINERKITE Į PASAKOJIMĄ APIE ATRADIMUS IR VAIZDUOTĘ, KURIO ĮVYKIAI KLOSTĖSI IKI ČARLIO IR ŠOKOLADO FABRIKO…

Geriausi dalykai pasaulyje prasideda nuo svajonės.

Nuo pat vaikystės Vilis Vonka svajojo gaminti šokoladą ir dalytis juo su pasauliu.

Suaugęs jis atvyksta į plačiai pagarsėjusią Gurmanų Galeriją pasiryžęs kąsnelis po gardaus kąsnelio pakeisti pasaulį.

Tačiau Vilį persekioja pavydžių šokolado meistrų trijulė, jis pakliūva į spąstus ir atrodo, kad jam gresia visą gyvenimą praleisti liejant prakaitą skalbykloje, todėl prireiks žiupsnelio sėkmės ir kur kas daugiau magijos bei naujų draugų pagalbos, kad jis įgyvendintų tai, kas buvo lemta.

Nes jei esi Vilis Vonka, viskas įmanoma.

Šis gardus pasakojimas apie svajones, draugystę ir šokoladą sukurtas pagal kino filmą „Vonka“, kurį režisavo Paulas Kingas, sukūręs šią istoriją ir kartu su Simonu Farnaby parašęs scenarijų.

Pasakojimą į knygos puslapius perkėlė bestselerių autorė Sibéal Pounder. 

Odilė – paprasta vienuolikmetė mergaitė. Ir kas čia blogo, jei ji mėgsta viena vaikštinėti pelkynų pakraščiu vingiuojančiu senuoju keliu? Pasak miestelio gyventojų, ten vyksta visokios baisybės, bet Odilei šios kalbos sukelia tik juoką. Kad ir kiek kartų ten eita, nepavyko sutikti net nusususio vaiduoklio! Tačiau vieną dieną mergaitė randa paslaptingą skrynutę, nusprendžia ją atidaryti ir... stačia galva nugarma į pavojingą požemių pasaulį. Norėdama grįžti atgal į namus Odilė turės įveikti daugybę kliūčių ir panaikinti per amžius skrynelėje tūnojusį prakeiksmą.

Tai nuotykių ir magijos kupina istorija, jaudinanti, kelianti šiurpą ir priverčianti nusišypsoti.

„Pasakos – ne šilto pieno vonia, kurioje malonu vartytis. Pasakose nutinka blogų, baisių ir skausmingų dalykų“, – sako vaikų ir jaunesniųjų paauglių pamėgta rašytoja Neringa Vaitkutė. Puikiai žinomos ir įvairiomis premijomis įvertintos autorės knygos „Vaivorykščių arkos“, „Tamsos trilogija“ „Klampynių kronikos“ ir kitos. 2020 m. rašytojai skirta Vaikų literatūros premija.

„Gyvenimas pasikeičia greitai.
Gyvenimas pasikeičia per akimirką.
Sėdiesi vakarienės, ir gyvenimas, kokį tu jį pažįsti, pasibaigia.“

2003-iaisiais, per Kalėdas, Joan Didion su vyru Johnu Gregory Dunne'u sužino, kad jų vienturtę dukrą Quintaną po plaučių uždegimo ištiko sepsinis šokas ir dabar ji prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Po kelių dienų – Naujųjų Metų išvakarėse – Johnas staiga miršta nuo širdies smūgio.

„Maginio mąstymo metai“ – tai J. Didion bandymas suvokti pirmuosius metus po staigios netekties, „savaites, paskui mėnesius, sugriovusius bet kokius išankstinius įsitikinimus apie mirtį, ligą, tikimybę ir sėkmę, apie laimę ir nelaimę, santuoką, vaikus ir atmintį, apie sielvartą ir tai, kaip žmonės susitaiko arba nesusitaiko su tuo, jog gyvenimas baigiasi...“ Atsiminimai stulbina nuoširdumu, atskleidžia asmenišką, tačiau sykiu universalią bendro gyvenimo ir netekties patirtį.


„Nepaprastos literatūrinės drąsos kūrinys – minties aiškumu garsėjanti rašytoja leidžia mums stebėti, kaip sielvartas aptemdo protą… Ji grįžta į praeitį, kad atskleistų savo unikalios santuokos portretą… J. Didion rodo mums, ko neteko.“
Time


Joan Didion (Džoun Didijon, 1934-2021) – viena garsiausių amerikiečių rašytojų, memuaristė, eseistė, romanistė. 2005 m. pasirodžiusi knyga „Maginio mąstymo metai“, laikoma jos magnum opus, pelnė prestižinį „National Book Award“. 2013 m. JAV prezidentas Barackas Obama apdovanojo ją Nacionaliniu meno ir humanitarikos medaliu už viso gyvenimo pasiekimus ir išskirtinį indėlį į amerikiečių literatūrą. J. Didion apie savo kūrybą yra sakiusi: „Rašau tik tam, kad sužinočiau, ką galvoju, į ką žiūriu, ką matau ir ką visa tai reiškia.“

„...kaip ir su žaizda savame kūne, intymus pažinimas gali išsivystyti ir labiausiai trikdančių dalykų atžvilgiu.“

Japonė Ecuko gyvena viena savo namuose Anglijoje ir nesiliauja galvojusi apie nusižudžiusią dukrą. Mintims vis dažniau nuklystant į praeitį, prieš akis jai iškyla viena karšta pokario vasara Nagasakyje. Tos dienos, kai ji, jos artimieji ir draugai kaip įmanydami stengėsi susigrąžinti gyvenimo kasdienybę. Galvodama apie tuos laikus, Ecuko prisimena ir keistąją, ilgai pamirštą Sačiko bei tąsyk užsimezgusią jųdviejų draugystę. Ecuko prisiminimai pasisuka trikdančia linkme.

„Makabriška ir be priekaištų sukurta enigma.“
Sunday Times

„Nepaprastai savita.“
New York Times

„Kazuo Ishiguro savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė prarają, glūdinčią už mūsų iliuzinio ryšio su pasauliu.“
Švedijos akademija


Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, gim. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. 1989 m. už romaną „Dienos likučiai“ („Baltos lankos“, 2017) jis apdovanotas „Booker“ premija. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų. „Tolumoje blyškios kalvos“ – debiutinis autoriaus romanas, pirmąkart pasirodęs 1982 m.

Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis... kol sutinka ją.

Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!

Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo... Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują?

„Kelias dienas praleidau „Twisted“ serijos sukeltoje ekstazėje, nieko nesigailiu. 8 milijonai žvaigždučių iš 5.“
Ali Hazelwood, "Meilės hipotezė" autorė

„Kas gi galėtų pralenkti Anos Huang kuriamus neapsakomai karštos uždraustos meilės romanus!“
Booktrib

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose - stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „New York Times“, „USA Today“, „Sunday Times“ ir „Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises „Twisted“ seriją perkelti į kino pasaulį. „Sukti žaidimai“ – antroji „Twisted“ serijos knyga.

Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje sujudimas – dingo valytojo Valiaus šluota. Direktorius Liudas Mėmė nusprendžia – anokia čia bėda. Kol šluota atsiras, grindis galima iškloti laikraščiais. Deja, netikėtai užsukusiam mokyklų inspektoriui Kukulaičiui ši mintis neatrodo tokia puiki. Direktorius vaikšto susiėmęs už galvos – jei po savaitės grįžęs inspektorius ras netvarką, mokyklai bus... šakės!

Staiga pasidaro labai svarbu, kas, kada ir kodėl pavogė šluotą. Tirti bylą imasi 4B klasės mokiniai Domas ir Tomas. Detektyvus užgriūva klausimų lavina, negana to, kažkas siuntinėja grasinančias žinutes. Viskas dar labiau susipainioja paaiškėjus, kad į visa tai įsivėlusi ir Tomo meilė Upė. Ar ji išvien su blogiukais? Ir kodėl saldainių pardavėjos rankose granatsvaidis? O kur dar poezijos konkursas...

Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Kai sykį susitiko dvi jo pusės – Meilė kūrybai ir Meilė vaikams – nebeliko nieko kito, kaip tik imti ir rašyti mažiesiems! Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams ir klausytojams jis dovanoja antrą savo knygą ir pažada: „Kam ši istorija pasirodys nejuokinga, tą prajuokinsiu asmeniškai!“

Nebijok! Nieko, išskyrus save...

Sebastiano Fitzeko puikus psichologinis trileris apie mimikos ekspertę, kuri patekusi į didžiulę bėdą nebegali tikėti pati savimi.

Kad „perskaitytų“ žmogų, jai pakanka menkiausio lūpų kampučio truktelėjimo ar nežymaus pokyčio vyzdžiuose. Hana Herbst yra Vokietijoje labiausiai patyrusi mimikos ekspertė, kurios specializacija?- tyrinėti slaptus žmogaus kūno signalus. Dirbdama policijos patarėja, ji padėjo išaiškinti nemažai smurtinių nusikaltimų.

Tačiau kaip tik tada, kai Hanai pačiai tenka kovoti su atminties praradimo po operacijos pasekmėmis, ji susiduria su šiurpiausiu atveju savo karjeroje. Iki šiol visiškai nepriekaištingą gyvenimą gyvenusi moteris prisipažįsta žiauriai nužudžiusi savo šeimą. Gyvas liko tik jos mažasis sūnelis Paulas. Po prisipažinimo vaiko motinai pavyksta pabėgti iš kalėjimo. Ar ji ieško sūnaus, kad užbaigtų savąją „mirties misiją“?

Hana Herbst turi tik trumpą prisipažinimo vaizdo įrašą, kuris gali padėti nubausti motiną ir išgelbėti Paulą. Bet yra viena problema – žudikė įraše yra pati Hana!

Vienintelis kelias veda į pačias sielos gelmes...

Su Dirko Eilerto – garsiausio veido išraiškos ir kūno kalbos eksperto vokiškai kalbančiose šalyse – profesionaliais patarimais.

XX a. vidurys, Lisabona. Dora Ruzariju, dar nė nesulaukusi keturiasdešimtmečio, tampa našle ir visa širdimi pasineria į gedulą. Naivoka, pasyvi moteris, dukters vadinama „žmogumi be amžiaus ir be vilties“, dienas leidžia penima kitų malone ir gailesčiu. Tačiau dešimt metų šventai saugojusi mirusio vyro atminimą, vieną dieną Dora sužino baisią paslaptį, kuri paradoksaliai pakreipia jos likimą.

Kelių kartų moteris vaizduojantis kūrinys atveria plačius socialinius, politinius ir tapatybės kontekstus, byloja apie nelengvas pastangas išsaugoti žmogiškąjį orumą.

„Tuščios spintos“ – melancholiškas, kartokas pasakojimas apie moteris, jų tarpusavio santykius, vienatvės ir vidinės tuštumos persmelktus gyvenimus.

Maria Judite de Carvalho (1921–1998), „kuklioji portugalų literatūros gėlė“, šiandien pristatoma kaip „vienas įdomiųjų XX amžiaus Europos literatūros balsų“. Lisabonoje gimusi rašytoja ir dailininkė Salazaro diktatūros metais gyveno Prancūzijoje ir Belgijoje, bičiuliavosi su Albert’u Camus, Simone de Beauvoir ir kitais to meto intelektualais. Nors paveikta prancūzų egzistencializmo ir „naujojo“ romano, autorės kūryba, bylojanti apie vienatvę didmiestyje, beveidėje kasdienybėje slypintį nerimą ir neviltį, išliko savita. Gana glaustuose tekstuose sumaniai kaitaliojama pasakojimo perspektyva, o dramatizmą atmiešia ironija ar net groteskas. Romanas „Tuščios spintos“ (Os armários vazios, 1966) vadinamas portugalų literatūros atgimimo, atsinaujinimo viršūne.

„– Bet, manai, esame čia tam, kad patirtume gražių dalykų, ir manai, kad liūdesys yra gražus?
– Jis gali toks būti, – paaiškinu.“


Bendraamžiai Otumė ir Finis nuo vaikystės neišskiriami, bet sulaukę trylikos jie atitolsta – buvę geriausi draugai stengiasi vienas kitą ignoruoti. Otumė turi vaikiną ir artimų draugų, o Finis, populiariausias vaikinas jų vidurinėje, – merginą. Nors kaskart, kai jųdviejų keliai susikerta, Otumę persmelkia mintis – galbūt viskas galėjo klostytis kitaip. Galbūt jie turėjo būti kartu...

Tačiau vieną audringą rugpjūčio naktį viskas iš tikro pasikeis, ir visiems laikams. Otumė turės susitaikyti su skaudžia tiesa – svarbiausi žmonės mūsų gyvenime nebūtinai jame ir pasilieka...

Iki skausmo autentiškas meilės, nuoskaudų ir sudėtingų, gyvenimą keičiančių artimiausių santykių portretas, puikiai tinkantis Colleen Hoover, Jenny Han ir Lynn Painter gerbėjams ir gerbėjoms.


„Otumės brendimo laikotarpis aprašytas itin jautriai... Net antraeiliai personažai puikiai atskleisti, turi savitą istoriją ir motyvaciją. <...> Skaitytojai džiaugsis galimybe sekti Otumės mintis ir širdį.“
Kirkus Reviews

„Šios svaiginančios ir įtaigios meilės istorijos sudėtingi personažai sprendžia itin rimtas problemas, susijusias su vienišais tėvais, skyrybomis; vidurine mokykla, koledžu; meile, draugyste, seksu... L. Nowlin debiutinio romano siužetas įtaigus ir greitas, išvengta melodramatiškumo.“
Booklist


Laura Nowlin (Lora Naulin) – amerikiečių autorė, Misūrio universitete įgijo anglų kalbos ir kūrybinio rašymo bakalauro laipsnį. L. Nowlin taip pat dirba viešojoje bibliotekoje Sent Luise, kur lankytojai suteikia jai daug įkvėpimo rašyti. Romanas „Jei būtum buvęs su manim“ pirmąsyk JAV pasirodė dar 2013 m. ir nuo tada tapo ne tik „New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriu, bet ir „TikTok“ sensacija; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.

Su neprilygstama įtampa ir emocine įžvalga savo naujajame trileryje Harlanas Cobenas gilinasi į dideles paslaptis ir mažus melus, galinčius sugriauti santykius, šeimą ir netgi miestelį.

Naujojo Džersio priemiesčio detektyvas Napas Diuma kadaise patyrė skaudžią netektį – ant geležinkelio bėgių buvo rasti jo brolio dvynio Leo ir Leo draugės Dianos kūnai, o Mora, mergina, kurią Napas manė esant savo gyvenimo meile, dingo nepasakiusi nė žodžio. Jau penkiolika metų Napas ieško Moros ir bando atskleisti tikrąją savo brolio mirties priežastį. Ir dabar, regis, pagaliau kai ką surado.

Kai Moros pirštų atspaudai aptinkami išnuomotame įtariamojo žmogžudyste automobilyje, Napas leidžiasi į žygį, kurio metu kyla dar daugiau klausimų – apie moterį, kurią mylėjo, apie vaikystės draugus, kuriuos manėsi pažinojęs, apie apleistą karinę bazę, kurios kaimynystėje jis užaugo, o labiausiai apie Leo ir Dianą, kurių mirtys tamsesnės ir grėsmingesnės, nei Napas galėjo įsivaizduoti.

„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“

Abiturientė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.

Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.

Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.

„Nepaprasta istorija apie meilę ir išlikimą. Apie viltį ir išgijimą. Apie gyvenimą ir mirtį. Apie tai, kaip išgyvename tragediją ir randame atleidimą bei ramybę.“

Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„Dar vienas aukso grynuolis iš Colleen Hoover lobių skrynios.“

Tinklaraštis „Girl Plus Books“

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“,  „Išpažintys“ ir „Galbūt kažkada“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

„Mes pradedame mirti nuo tos akimirkos, kai gimstame.“

Popandeminėje Amerikoje aukštesnės klasės elitas evakuojasi nuo dangoraižio stogo, kol paprasti žmonės gatvėse kovoja už būvį. Amžinąjį gyvenimą tyrinėjantis mokslininkas griebiasi atminties naikiklio, padėsiančio pamiršti svarbiausią karjeros atradimą. Du geriausi draugai diskutuoja apie paralelines visatas ruošdamiesi dalyvauti bulių bėgime Pamplonoje, kur įsimylės tą pačią merginą. Sūnus palaidūnas pasiekia dugną – jam belieka priimti seniai nematyto tėvo darbo pasiūlymą ir vykti į gyvačių fermą Afrikoje. Psichologas, slapta vykdantis korporacijų užsakymus kaip samdomas žudikas, pats tampa taikiniu.

Antrajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje, pasirodžiusiame po rinkinio „Pavydo ekspertas ir kitos istorijos“ (Baltos lankos, 2023 m.), atskleidžiamas nykus netolimos ateities paveikslas. Autorius apsakymų rašymą yra palyginęs su tapyba, kai „drobė paliekama skaitytojui, parodant tik keletą eskizų ir linijų, kaip darė ispanų tapytojas Picasso“. Rašytojui susižavėjimą šiuo žanru perdavė bibliotekininkė mama, sakiusi, kad „bet kas gali parašyti romaną, bet tik meistrai gali kurti apsakymus“.

„Grynas, aštrus, klasikinis Nesbø.“
Anniston Star

„J. Nesbø garsus dėl meistriškai kuriamų personažų, šiurpulį keliančios įtampos ir šokiruojančių siužeto vingių, o šiuose išradinguose ir jaudinančiuose apsakymuose tiesiog švyti jo atsidavimas tyrinėti tamsiausius žmogaus širdies užkaborius.“
Mystery Tribune


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Žiurkių sala ir kitos istorijos“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2021 m., o literatūrinis žurnalas „Mystery Tribune“ šį rinkinį įtraukė į geriausių 2021 m. knygų sąrašą.

Knyga, kurią laikote rankose, yra II-oji knygos „Dėmesio, grupė!“ dalis. Pirmoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama darbo su grupe technikoms, o antrojoje – vedėjo vaidmeniui ir jo vidiniam darbui. Abi knygos dalys viena kitą papildo, tačiau taip pat naudingai gali būti skaitomos ir atskirai.

Ši knyga bus naudinga konsultantams, mokymų vedėjams ir vadovams, kuriems tenka vadovauti komandiniam darbui. Joje pateikiami praktiniai patarimai, kaip vesti įvairius grupės mokymus.

Autoriai dalinasi technikomis, metodais, pratimais bei savo įžvalgomis, kurios padės vedėjams jaustis tvirtai net ir kebliose situacijose. Knygoje gausu asmeninių autorių patirčių ir patarimų, kurie kviečia skaitytoją giliau apgalvoti savo darbo su grupe praktiką, užsiėmimų koncepcijas bei mokymų sesijų procesą.

Jaunimui nuo 15 m. 

Žaidimas įveiks tave, jei nespėsi įveikti jo pirmas.

Per egzaminus susimovusiam ir savo vietos nerandančiam Sebui nelabai sekasi realybėje, užtat žaidimų pasaulyje jis nardo it žuvis vandenyje. Gavęs kvietimą į pogrindžio klubą „Kalista“, kur renkasi ekstravagantiška publika, kala muzika, tvieskia lazeriai, Sebas žengia į esporto pasaulį. Žaidimas „Sono Electrum“ pranoksta viską, ką jam yra tekę išbandyti, o klube galima ne tik žaisti, bet ir užsidirbti. Jei tik laimėsi. O tai ne taip paprasta, kaip pasirodo iš pradžių. „Kalistoje“ verda intrigos, tvarkomi nešvarūs reikalai ir vyksta kažkas keisto...

Žaidimas įsikimba į Sebą taip stipriai, kad jam su realybe dorotis vis sunkiau. Bet ir žaidimo pasaulis nelepina – norėdamas išlikti, jis turės įveikti pavojingiausią priešą, kokį tik gali įsivaizduoti. Jei pralaimės... praras viską. 

„Sono Electrum“ – šiurpulį keliantis mokslinės fantastikos trileris jaunimui, kurio pasaulis atrodo pernelyg artimas mūsų tikrovei... 

Ar išdrįsi pažaisti?

Knygos rankraštis 2024 m. laimėjo leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros konkursą.

Justina Kapeckaitė – rašytoja fantastė, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos fanstastų bendruomenės veiklose. Ji yra išleidusi dvi knygas. Pirma knyga – fantastinis romanas „The Sign“, pasirašyta Monokuro Yun slapyvardžiu, – buvo išleista angliškai. Distopinis romanas „Tyroji aušra“ dalyvavo Metų knygos rinkimų paauglių kategorijoje. O naujausia knyga – „Sono Electrum“.

„Ryškus, turtingas, daugiasluoksnis ir nepaprastai įtraukiantis.“ – Daily Express

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų serija „Ledo ir ugnies giesmė“, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu ir įkvėpusia milžiniško populiarumo sulaukusį televizijos gigantės HBO serialą „Sostų karai“.

Septynių Karalysčių ateitis dar niekada nebuvo tokia trapi.

Lanisterių valdžia Septyniose Karalystėse kybo ant plauko. Tėvą nužudęs Tirionas Lanisteris priverstas bėgti iš Karaliaus Uosto, o jo sesuo karalienė Sersėja įkliuvo į savo pačios paspęstas pinkles. Šiaurėje kovos trimitus pučia pretenzijų į Geležinį sostą neatsisakantis Stanis Barateonas, Nakties sargyba 998-uoju lordu vadu išrinko Vinterfelo lordo Edardo Starko pavainikį sūnų Joną Snou, o rytuose dulkių ir mirties mieste sparnus išskleidė Daneiris Targarien galios simboliais tapę drakonai.

Nė vienas pretendentas į sostą nėra saugus. Aršūs konfliktai, beatodairiškos išdavystės, nesibaigianti nusikaltėlių ir šventikų, kareivių ir beveidžių žudikų, kilmingųjų ir vergų kova kelia grėsmę net ir galingiausiems valdovams. Išgyvenusieji taip pat nesijaus ramūs, nes iš tolimos šiaurės atslenka tamsos kariauna. Akistata su ja gali tapti paskutiniu Septynių Karalysčių istorijos aktu.

Penktojoje serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knygoje George’as R. R. Martinas tęsia didingiausią šių laikų fantastinį epą, nuosekliai vesdamas pagrindinius veikėjus klaidžiais ir nenuspėjamais Vesteroso istorijos keliais. 2011 m. išleista knyga „Šokis su drakonais“ tapo „New York Times“ bestseleriu, taip pat buvo įvertinta 2012 m. prestižiniu „Locus“ apdovanojimu už geriausią fantastikos romaną.

„Šokis su drakonais“ yra penktoji serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knyga ir neabejotinai pati geriausia.“ –TIME

„Shelf Awareness“ paskelbta geriausia savaitės knyga

„The Washington Post“ įtraukta į mėnesio vertų perskaityti knygų sąrašą

VIDURAMŽIŲ PRANCŪZIJOS MIESTAS. SIAUBINGA MARO EPIDEMIJA.

IR MOTERIS, PASIRYŽUSI GYDYTI, NET JEI UŽ TAI PAČIAI TEKS SUMOKĖTI GYVYBE.

Kupina nepamirštamų personažų, meistriškai parašyta ir įtraukianti istorinė drama „Eleonora Avinjonietė“ pasakoja apie gydytoją, pasiryžusią paaukoti viską, ką brangina, kad apsaugotų mylimą miestą nuo artėjančios Juodosios mirties.

Provansas, 1347-ieji. 

Eleonora (Elėja) Blanšė – jauna pribuvėja ir žolininkė, apdovanota išskirtiniais gabumais. Mirus motinai, ji žino viena: pavojingiausia, ką moteris gali padaryti, – tai išsiskirti iš minios. 

Atsitiktinai sutikusi Gigo de Šoljaką – paslaptingą popiežiaus Klemenso asmeninį gydytoją – ir jo globojama, Elėja dar labiau ištobulina gydymo meną, liaudies mediciną derindama su anatomijos, astrologijos ir chirurgijos žiniomis. 

Tačiau vos tik mergina ima tvirtai jaustis savo naujajame kelyje, ją pasiekia dvi sukrečiančios naujienos: į Europą atėjo maras, Juodoji mirtis, o negarbėje atsidūrusi karalienė Joana atvyksta į Avinjoną stoti prieš teismą už vyro nužudymą. Ji laukiasi ir jai skubiai reikalinga pribuvėja. 

Maras plinta kaip gaisras, miršta pusė miesto gyventojų, karalienės gimdymas artėja, o Avinjono gyventojų širdyse įsivyrauja baimė. Ieškodami kaltųjų, religiniai fanatikai pradeda raganų medžioklę, ir Elėjai už visa, ką ji sukaupė bei brangina, gali tekti sumokėti pačią didžiausią kainą.

Įspūdingas romanas, patiksiantis Maggie O’Farrell kūrybos gerbėjams.

DeLozier meistriškai piešia gyvenimą Viduramžių miesto užribyje… Rezultatas – įtraukiantis moters drąsos portretas mieste, atsidūrusiame ant bedugnės krašto. „Shelf Awareness“

Viduramžių Avinjonas atgyja įtaigiame romane apie vienos drąsios moters pastangas išgelbėti savo miestą nuo Juodosios mirties siaubo. Šio realistinio ir niūraus laikmečio fone nepaprasta pagrindinės veikėjos drąsa ir atkakli meilė spindi ryškia šviesa. Gražus ir jautrus romanas „Eleonora Avinjonietė“ skamba tarsi meilės giesmė visų laikų gydytojams. A. D. Rhine, romano „Daughters of Bronze“ autorė

Sondra Rankelienė – senovinių knygų ekspertė, paslaptimis pulsuojančių istorinių detektyvų „Enigma Orbi“, „Enigma duplex“, „Enigma solvere“ ir „Enigma regum. Tamga“ autorė.

Slaptoje Vilniaus mokslinių tyrimų laboratorijoje ugnies liepsnose žūsta žmogus. Prieš gaisrą jį kraujo klane savo kabinete aptinka laboratorijos vedėja Jaunė Gedminienė. Tuščiame koridoriuje išgirdusi šnabždesį „Kinšasa...“ – siaubingus prisiminimus keliantį jaunystės laikų slapyvardį, šiuo metu niekam nežinomą, – pastebi nuo stalo dingusius laboratorijos raktus. Nubėga jos patikrinti. Grįžusi į kabinetą lavono neberanda.

Jaunė Gedminienė – jauna, protinga, ambicinga mokslininkė, bet pavaldinių nemėgstama vadovė. Suprasdama, kad visi įkalčiai ir kolegų liudijimai policiją nuves pas ją, moteris ryžtasi sprukti nuo bylos tyrėjo Šarūno Vilko ir jo komandos. 

Netrukus paaiškėja, kad mokslininkės seife, be segtuvo su valstybinės svarbos jos vykdytų eksperimentų rezultatais, dingo ir itin vertingas XVII a. Lietuvos karo inžinieriaus Kazimiero Semenavičiaus „Didžiojo artilerijos meno“ antros dalies rankraštis. Nesibaigia ir kraupios žmogžudystės. 

Į ką taikėsi vagis: į segtuvą su tyrimais ar į neįkainojamą rankraštį? Ar mokslininkė – serijinė žudikė? Kuo rizikuoja detektyvas Šarūnas?

Kaip dviem tyrėjams, žinantiems daugiau už kitus, bet negalintiems apie tai prasitarti, sustabdyti nusikaltimų virtinę? Ar jie bejėgiai prieš senojo rankraščio prakeiksmą?

Siužeto vingiuose įpinamos galbūt nežinomos ar mažai girdėtos Lietuvos istorijos smulkmenos, trumpi pasakojimai iš Vilniaus miesto, XIX a. Vilniaus universiteto kasdienos, taip pat skleidžiasi antikvarinių rankraščių pasaulis, stulbina išradimų vagystės, kurių moksle būta visais laikais. 

Naktį, siaučiant pūgai, įsilaužiau į mirusio KGB generolo Parčevskio namus. Ėjo kalbos, kad senis slėpė daug auksinių pinigėlių. Tą naktį išlikau gyvas, bet tik per plauką. Šiame pasaulyje vyrai žudo dėl aukso ir valdžios, o moterys myli turtingus ir valdingus. Likimas sprendžia, kas gyvens, kas turės mirti. Tai knyga apie mano likimą, apie tai, kaip daug kartų apgavau mirtį ir sulaukiau gyvenimo sėkmės. Ir dar apie tai, kaip mane nusinešėaistra nepasiekiamai moteriai. Meilė įsilaužė į mano širdį įžūliai kaip vagilka. Jos vardas buvo Julija ir ji buvo generolo Parčevskio dukra. Žodžiu, visiškas bardakas.

Trečiojo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso nugalėtojas romanas „Blogos manieros“ ne tik įtraukia į šmaikštų ir nuoširdų iki paskutinio puslapio pasakojimą, bet ir primena, ką reiškia gyventi pasaulyje, kuriame pamatinės vertybės yra pristatomos atvirkščiai.

Tomas Mylista savo ankstesniame gyvenime buvo gimęs baobabu. Stovėti tūkstantį metų ir nieko neveikti buvo taip žiauriai nuobodu, kad gimęs žmogumi jis kasdien daro vis ką nors naujo, kvailo ir nerimto. Gyveno penkiose skirtingose šalyse, buvo vargšas, turtingas, dirbo diplomatu, eurobiurokratu (blogiau nei būti baobabu!), finansininku ir taip toliau. Knygos – tai dar vienas gyvenimo nuotykis.

Suderinus dikensišką nuskriausto, negandų ištikto našlaičio istoriją su tarantiniškais sekso, aistros, ginklų ir rokenrolo nuotykiais, išėjo nurautos ir nemažai ką papiktinsiančios Tomo Mylistos „Blogos manieros“. Literatūriškai unikali ir siužetiškai stebinanti istorija išjudina nuojautą: kad tai parašytum, turi būti arba gerokai išprotėjęs, arba tai išgyvenęs.

PATRICIJA TILVIKAITĖ, romanų „Svetimkūniai“ ir „Nepriklausomybė“ autorė

„Blogos manieros“ – tikras emocijų ir patirčių kokteilis. Skaitydamas šią knygą galbūt piktinsiesi, galbūt juoksiesi, tačiau abejingų ji nepaliks. Energingai, nepagražinta kalba parašyta istorija – apie paslaptis, išgyvenimą, nuotykių troškimą. Ir, žinoma, apie meilę. Knyga – tarsi įtemptas filmas apie mūsų netolimą praeitį.

AUDRIUS OŽALAS, literatūros apžvalgininkas ir ekspertas

Skaitytojams nuo 16 metų. 

Ilijos karalystėje tvyro neramumai...

Išgyvenusi Valymo žaidynių išbandymus, iš lūšnynų prasčiokų kilusi Pajedina Grėj nužudė karalių ir padėjo sukilti Pasipriešinimo judėjimui. Dabar ji turi bėgti nuo Kajaus, nors kadaise jo glėbys jai teikė saugumą.

Kajus Azeris tapo Iljos vykdytoju, ištikimu savo broliui Kitui, naujajam karaliui. Kajus prisiekė surasti Pajediną, kad ji atsakytų už savo nusikaltimus.

Keliaudamas per mirtinai pavojingą Svilę į priešišką Doro miestą Kajus persekioja merginą, nors visa širdimi trokšta, kad galėtų to nedaryti. Mieste be elito pusiausvyra tarp medžiotojo ir medžiojamosios pasikeičia, o kova tarp pareigos ir troškimų tampa mirtina.

Svilinanti įtampa, skaudi išdavystė, įsimylėjėliai, sukaustyti pareigos, ir dar daugiau antroje audringosios romantinės fantastikos trilogijos „Bejėgė“ dalyje. 

„Bejėgė“ – 2023 m. „Goodreads Choice“ apdovanojimų jaunimo maginės ir mokslinės fantastikos kategorijos nominantė.

„TikTok“ sensacija!

Lauren Roberts (g. 2002) – amerikiečių rašytoja, jos debiutinė romantinės fantastikos serija „Bejėgė“ užkopė į „The New York Times“ bestselerių viršūnę. Kai Lauren Roberts nerašo, greičiausiai rastumėte ją lovoje, skaitančią mėgstamą romantinę fantastiką. Ji tikisi, kad visą likusį gyvenimą turės privilegiją rašyti gražius žodžius. Jei jums patinka šmaikštauti, skaityti, rašyti ir norite geriau pažinti autorę, ieškokite jos tiktoke ir instagrame – @LaurenRobertsLibrary.

„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“


Abiturientė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.

Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.

Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.


„Nepaprasta istorija apie meilę ir išlikimą. Apie viltį ir išgijimą. Apie gyvenimą ir mirtį. Apie tai, kaip išgyvename tragediją ir randame atleidimą bei ramybę.“
Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„Dar vienas aukso grynuolis iš Colleen Hoover lobių skrynios.“
Tinklaraštis „Girl Plus Books"


„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“, „Išpažintys“ ir „Galbūt kažkada“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

Išmintingoji mokytoja...

Ir jos jausmus sužadinęs skandalingasis donžuanas!

Mokytoja Felisitė Blant jaučiasi pasenusi anksčiau laiko. Jos gyvenimas sklidinas nuobodulio. Atvykusi pasisvečiuoti pas dėdę į Londoną, viename pokylyje ji netikėtai susipažįsta su žaviu vyru, Džeikobu Vorineriu. Intriguojanti pažintis tikrai pabudins ją iš snaudulio. Tačiau kad ir koks patrauklus būtų šis džentelmenas, Felisitė privalo atsispirti jo vilionėms ir begėdiškam flirtui.

Netrukus gražiajai mokytojai kyla abejonių: ar tikrai Džeikobas Vorineris yra tik nutrūktgalvis donžuanas, o gal šis vyras slepia šį tą daugiau?

Drovioji grafaitė…

Nepasitikinti vyrais…

Po siaubingo nutikimo kuklioji ledi Izabela Bemont kuo puikiausiai jaučiasi būdama antrame plane. Ji nepyksta, kad žavių gerbėjų dėmesys tenka tik jos seseriai. 

Dirbdama kartu su daktaru Džozefu Vorineriu, padėdama ligoniams ir vargšams, Izabela netikėtai suartėja su juo. Atrodo, kad susitiko dvi giminingos sielos. Tačiau Izabela abejoja Džozefo jausmais jai ir... pati savimi. Ar merginai pavyks nugalėti baimes, atklydusias iš praeities? Ir ar šiam vyrui verta patikėti savo skaudžias paslaptis ir giliai širdyje glūdinčius slapčiausius troškimus?..

Suviliotas nelaimėlės!

Kapitonas Džeimis Vorineris labai nustemba, kai nuėjęs į savo sodą randa medyje įstrigusią gražuolę! Nepaisydamas sužalotos kojos jis išgelbsti panelę Kasandrą Rivs, bet neketina turėti nieko bendra su gundančia pastoriaus dukterimi.

Tačiau kai Keisė aplanko Džeimį norėdama atsiprašyti, aplinkiniai juos įkalba kartu kurti pasakų knygą. Sudariusi slaptą sandorį su žaviu kapitonu Keisė nejučia užsimano, kad jis dar kartą ją išgelbėtų... Šįkart vestų ją!

Į nelaimę patekusi paveldėtoja ir gerą vardą praradęs grafas…

Nuo pagrobėjų pasprukusi paveldėtoja Violeta Danston netikėtai patenka į Džeko Vorinerio, vienos skandalingiausių Anglijos šeimų nario, globą. Pagyvenusi su paslaptinguoju vyru jo dvare, Letė jau nebenori niekur bėgti.

Jos globėjas – grafas, bet ekstravagantiškai gyvenęs tėvas jam paliko tik suterštą vardą. Džekas atsiribojo nuo aukštuomenės. Tačiau dieną ir naktį gundomas Letės jis ima galvoti apie tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma – santuoką su aukštuomenės dama!

„Superbobutės 2. Didžioji apgaulė“ – tai 2-oji knyga apie superbobučių ir anūko Roko nuotykius.

Nespėja superkomanda atsipūsti po įvykių Londone, o jau vėl laikas gelbėti pasaulį. Šį kartą neramios žinios atskrieja iš Rytų. Rusijoje dingsta prezidentas, o į jo vietą ateina apsišaukėlis, pavarde Generalovas. Tuo pat metu iš Kremliaus ima sklisti pavojinga spinduliuotė, keistai veikianti žmogaus smegenis. Ir tai dar būtų niekis, bet superbobutės sužino, kad Generalovas nori užvaldyti ir visą likusį pasaulį! Superkomanda vėl išsiruošia į žygį, kur jų laukia dar daugiau iššūkių ir pavojų: radioaktyvus ežeras ir jo gelmių pabaisa, mutantai, mechanotronai ir pats didysis ir baisusis Kremliaus monstras.

Ar pavyks superbobutėms nugalėti visas kliūtis ir įveikti pavojus, ar jos kris nelygioje kovoje su galingu priešu ir jo kariauna?.. Sužinosite perskaitę knygą „Superbotutės 2. Didžioji apgaulė“!

Siaubingai linksma istorija, kuri jau užkariavo ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų širdis, o ypač – močiučių ir jų mylimų anūkėlių. „Superbobutės” įtraukia net ir tuos vaikus, kurie teigia, kad nemėgsta skaityti. Šios knygos kupinos smagių juokelių, rimtų netikėtumų, veiksmo ir nenumatytų istorijos vingių. Knygos „Superbobutės” yra gausiai iliustruotos (nei vieno puslapio be piešinio!) ir vietomis panašios į komiksus, kuriuos taip mėgsta vaikai. Ši knyga privers nusišypsoti net ir didžiausius paniurėlius!

Siaubingai linksma istorija, kuri jau užkariavo ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų širdis, o ypač – močiučių ir jų mylimų anūkėlių. „Superbobutės” įtraukia net ir tuos vaikus, kurie teigia, kad nemėgsta skaityti. Ji kupina smagių juokelių, rimtų netikėtumų, veiksmo ir nenumatytų istorijos vingių. Knyga „Superbobutės” yra gausiai iliustruota (nei vieno puslapio be piešinio!) ir vietomis netgi panaši į komiksus, kuriuos taip mėgsta vaikai.

Pagrindiniai knygos „Superbobutės” veikėjai yra anūkas Rokas, jo senelė ir senelės draugės – Stasė Perdasė, dvynukės Vera ir Lera, ir Baba Vorė. Rokas dažnai leidžia savaitgalius pas senelę ir jam tai rodos pačios nuobodžiausios dienos gyvenime. Nes ar gali vaikui patikti klausytis kalbų apie vaistus, ligas ir vartyti senus nuotraukų albumus? Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną naktį iš baisaus sapno nubudęs Rokas atskleidžia bobučių paslaptį. Jis sužino, kad jos ne šiaip sau ligotos senutės, o SUPERBOBUTĖS! Jos yra agenčių būrys, kuris vykdo ypač sunkias ir slaptas užduotis. Ir štai pasauliui vėl prireikė jų pagalbos. Kadangi nėr kur dėtis, superbobutės priima Roką į savo būrį. Dabar jie ne šiaip sau senelė ir anūkas, o komanda! Ir taip eilinis savaitgalis virsta didžiausiu Roko gyvenimo nuotykiu! Jo laukia kvapą gniaužiantys pavojai, skraidantys babamobiliai, mirtini lazeriai ir susidūrimas su vagišių, prisidengusių peliukų Mikių kaukėmis, gauja.

Ši knyga privers nusišypsoti net ir didžiausius paniurėlius!

Trys epochos. Trys moterys. Nesutramdomas ir magiškas jas jungiantis ryšys.

2019–ieji. Keitė bėga nuo traumuojančių santykių į Veivordų sodybą, kurią paveldėjo iš savo protetės. Tačiau netrunka suvokti, kad sodyboje knibždėte knibžda senų paslapčių.

1942–ieji. Siautėjant Antrajam pasauliniam karui, maištingoji Violeta jaučiasi įkalinta šeimos dvare. Ribojama visuomenės normų, ji ilgisi galimybės eiti entomologijos mokslus ir savo seniai mirusios motinos, apie kurią šnabždamasi puse lūpų. Vieninteliai motinos pėdsakai – tai raidė V, išraižyta Violetos pakabutyje, ir žodis Veivord, įrėžtas į jos miegamojo sieną.

1619–ieji. Alta Veivord laukia teismo dienos. Ji kaltinama raganavimu sukėlusi vietinio žemvaldžio žūtį. Kai Alta buvo maža, motina ją išmokė skaityti, pažinti laukinę gamtą, žoleles, gydančias nuo negalavimų. Bet šios neįprastos jos galios ir žinios laikomos pavojingomis. Ji žino, kad prireiks visų turimų jėgų, kad išliktų laisva.

Šių Veivordų moterų istorija – duoklė moteriškajai bendrystei, laukinės gamtos stebuklams ir laisviems žmogaus pasirinkimams.

Dūzgia jaudinančia ir vylinga magija.
Bridget Collins

Vingrus pasakojimas apie ilgesį, meilę ir drąsą. Nors ir skiriamos dešimtmečių ar amžių, šios trys moterys yra viena kitos palikimas. Galia, kurią kiekviena jų puoselėja, parodo, kokie stiprūs gali būti ryšiai tarp moterų, šeimos.
Sunyi Dean

Sėkmingai sujungia istorinio romano ir moderniojo feminizmo elementus.
Kirkus

Visos trys moterys ras paguodą stipriame ryšyje su gamta, bet visos trys privalės nugalėti keletą galingų, bloga linkinčių vyrų.
New York Times Book Review

Emilia Hart (Emilija Hart, gim. Sidnėjuje) – britų–australų rašytoja. Studijavo anglų literatūrą ir teisę, dirbo advokate Sidnėjuje ir Londone. „Neklusniosios“ – debiutinis autorės romanas, 2023 m. laimėjęs net dviejose „Goodreads Choice Awards“ kategorijose: metų istorinio romano ir metų debiuto. Jis išleistas daugiau kaip 30 šalių.

„Jau du dešimtmečius – nuo tada, kai įžengiau į medicinos fakultetą – kone kasdien susiduriu su degančiais, perdegusiais, rūkstančiais, anglėjančiais medžiais... žmonėmis. Regiu, kaip išsekimas ilgainiui išgraužia jų jausmus, užrakina savastis, neatpažįstamai pakeičia – laužia, gniuždo, atima paskutinę galimybę jaustis laisvu ir stipriu. Vienas tokių – šios knygos herojus Antanas, išsunktas nevilties ir bejėgystės cunamio.

Tikrai nežinau geriausio sprendimo, kaip perdegimo išvengti ar iš jo kapanotis – bet nujaučiu, jog iš šios būsenos galimas ne vienas žingsnis. Rašiau šią istoriją galvodama apie pasidavusį, viltį praradusį žmogų – kviesdama drauge tyrinėti galimus gyvenimo scenarijus, semiantis įkvėpimo iš netikėtų medžių.“

Barbora

„Apie gydytojų darbą sukurta daug mitų, kurie nebūtinai atspindi medicinos kasdienybę su įvairiausiais jos atspalviais. Tiems, kurie pasirengę pažvelgti giliau, siūlau perskaityti šią knygą – ne tik medikams ar svajojantiems jais tapti, bet ir kiekvienam žmogui.

Be to, tai ir vertinga knyga apie perdegimą. Perdega nemažai medikų, bet ne tik jie. Visi apie tai turime žinoti, kad nepamirštume rūpinti savo sveikata – jei iš tikrųjų norime padėti kitiems.

Iki šiol kaip privalomą „medicinos be grimo“ pradžiamokslį siūliau Axelio Munthe „Knygą apie San Mikelę. Dabar jau turime ir puikų lietuvišką kūrinį. Todėl mano rekomendacija nuo šiol bus dviguba – „Knyga apie San Mikelę“ ir Barboros Jarašūnės „POLIklinika arba NETIKĖTI MEDŽIAI“.“

Dainius Pūras, Vilniaus universiteto profesorius

Autorė Barbora Jarašūnė – gydytoja, aktyvi šiuolaikinės gyvensenos tyrinėtoja bei nenurimstanti savo tikrojo kelio ieškotoja.