„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.“

Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?

Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.

„Hamnetas“ – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.

„Mirguliuojantis stebuklas.“
David Mitchell

„O'Farrell „Hamnete“ savo elipsiška, sapniška proza kuria pasaulį, kuris sykiu apčiuopiamas ir tarsi anapusinis. <…> Šis romanas įtvirtina autorę kaip nepaprastai įvairiapusę rašytoją, itin gilumiškai suvokiančią svarbiausius žmogiškuosius ryšius, – šias savybes turėjo ir vienas toks lotynų kalbos mokytojas iš Stratfordo prie Eivono.“ 
Stephanie Merritt

„Meilė, gedulas, viltis, tvirtybė – šios knygos pasaulis toks gyvas ir ryškus, kad skaitant beveik gali užuosti žolę, išgirsti lietų.“ 
Mary Beth Keane

Maggie O'Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų, devynių romanų autorė, „Costa Book Awards“ laureatė. Svarbiausiu jos kūriniu laikomas romanas „Hamnetas“, 2020 m. apdovanotas „Women's Prize for Fiction“ ir tapęs „Waterstones“ metų knyga. 2025 m. kino ekranizacija tokiu pačiu pavadinimu sulaukė gausybės kino apdovanojimų, tarp jų ir „Oskaro“.

„Su ja manęs negąsdino net mintis susižeisti.“

1935-ieji Italijos miestelyje Monzoje. Ant akmenuoto Lambro upės kranto dvi merginos iš skirtingų pasaulių į sraunų upės vandenį spjaudo ką tik pavogtų vyšnių kauliukus.

Madalenai laisvė nuo bet kokių socialinių normų – ne naujiena. Ji nuolat traukia visų žvilgsnius, kad ir kur pasirodytų. „Nelaboji“, – šnabždasi žmonės, o pasakojimai apie nelaimes, ištikusias tuos, kurie ją supykdė, kursto miestelėnų baimę ir panieką.

Frančeska – griežtai auklėjama itin religingoje šeimoje, tačiau trokštanti gyvenimo už provincijos ribų. Susižavėjusi Madalenos maištinga dvasia, ji pameluoja, kad ją išgelbėtų, ir tai merginas negrįžtamai susaisto. Nuo tos akimirkos jos padarys bet ką, kad apsaugotų viena kitą, – net jei tai nuves tamsių poelgių link.

Šiame jaudinančiame romane skvarbiai vaizduojama nesulaužoma, gyvenimą keičianti dviejų merginų draugystė, kuri jas paskatina maištauti prieš seksizmą, išankstinius nusistatymus ir neteisybę, patiriamus XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio fašistinės Mussolini Italijos fone.

„Artima Elenos Ferrante ir Natalios Ginzburg kūrybos dvasiai.“

Financial Times

„Plataus užmojo, jusliškas, vaizdingas romanas, o veikėjos – stiprios ir spalvingos.“

The Times

„Meistriškai suvyta švelnios ir sykiu nepaklūstančios normoms draugystės tironijos nasruose istorija.“

Hester Musson

„Kruvinas ir pašėlęs pasakojimas be jokių atsiprašinėjimų.“

Naomi Krupitsky

Beatrice Salvioni (Beatričė Salvioni, gim. 1995 m. Monzoje) – italų rašytoja. „Nelaboji“ yra jos debiutinis romanas, išleistas daugiau kaip dvidešimtyje šalių.

Vyresniųjų klasių moksleivė Pipa Fic-Amobi su draugu Raviu Singu sukuria tinklalaidę apie skandalingą Endės Bel ir Salo Singo bylą, kurią jie kartu išaiškino praėjusiais metais. Tinklalaidė iškart tampa itin populiari, o Pipa įsitikinusi – joje atskleistos visos mirtinos Litl Kiltono miestelio paslaptys.

Bet viskas pasikeičia, kai dingsta Pipos klasioko brolis Džeimis Reinoldsas. Policijai, atrodo, jo paieškos visiškai nerūpi. Pipai suvokus, kad vaikinas dingo naktį po Endės ir Salo mirties metinių paminėjimo, jai ir vėl tenka imtis tyrėjos vaidmens, tik šį sykį kiekvieną jos žingsnį seka tūkstančiai gerbėjų internete. Ar ji spės laiku išnarplioti vaikino dingimo mįslę?

„Gera mergaitė, prasti reikalai“ – bestselerio „Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“ („Baltos lankos“, 2024 m.), pagal kurį sukurtas ir „Netflix“ serialas tuo pačiu pavadinimu, tęsinys, tapęs „The New York Times“ ir „The Sunday Times“ bestseleriu. 

„Tokia pat įtempta, įtraukianti ir dinamiška kaip ir „Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“, o tai tik patvirtina tiesą – Holly Jackson yra puiki trilerių rašytoja, jos kūrybą tikrai verta sekti.“

The Guardian

Holly Jackson (Holė Džekson) – britų rašytoja, knygų jaunimui autorė, itin populiari „TikTok“ platformoje. Kurti pradėjo dar paauglystėje, o pirmąjį romaną parašė būdama penkiolikos. Ji mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ir, žiūrėdama kriminalinę dokumentiką, apsimesti detektyve. Autorės paskyras galite rasti socialiniuose tinkluose „X“ ir „Instagram“ (@HoJay92).

„Logika sakė nesivelti su Izabele į kalbas daugiau, nei būtina. <...> Tačiau, užuot paklusęs sveikam protui ir išėjęs, tik žengiau artyn ir pirštais perbraukiau baltus fortepijono klavišus. Vis dar šiltus nuo jos prisilietimo.“

Izabelei dvidešimt aštuoneri, bet, vyresniojo brolio teigimu, ji vis dar nerado savo kelio ir tik švaisto gyvenimą visokiems niekams. Visgi darbas prestižinio klubo bare „Valhalla“ Izabelei neatrodo beprasmis – juk būtent ši veikla finansuoja jos siekį tapti rašytoja. Be to, čia nuolat sukiojasi jos kūrybai netikėtų idėjų pakišantys žmonės. Tarp jų ir bendras jos bei geriausios draugės Vivianos pažįstamas – gerokai išvaizdesnis, nei derėtų, – milijardierius Kajus Jangas. 

Kajus Jangas dar nuo ankstyvos jaunystės jautėsi visur turįs būti geriausias: su pagyrimu baigti Kembridžo ir Oksfordo universitetai, tobulai įvaldytos septynios kalbos, preciziškai atliekami Beethoveno kūriniai ir ranka pasiekiamas jauniausio generalinio direktoriaus postas. Regis, gyvenime jam mažai ko trūksta. Ir visgi, už baro besisukiojanti laisve alsuojanti Izabelė Valensija jo žvilgsnį traukia lyg magnetas...

Tačiau Izabelė ir Kajus suvokia, kad vis stiprėjantis smalsumas ir nenumaldomas potraukis nėra verti nei sunkiai išsikovotų pozicijų, nei kruopščiai susikurto įvaizdžio. Nes juk tai tik laikinas proto aptemimas, greit išblėsianti kibirkštėlė, tiesa?

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja, pasauliniais bestseleriais tapusios „Twisted“ serijos autorė. Jos knygos garsėja prabangos kupinais pasauliais, stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. Anos Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. Autorės knygos nuolat patenka į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašus. „Puikybės karalius“ – antroji serijos „Kings of Sin“ knyga.

„Aš bijau aukščio. Bijau tamsos. Bijau vandens. Bijau ugnies. Ir telefonų bijau. Bet visų pirma bijau bijoti. <...> bijau patekti į baimės gniaužtus ir niekada iš jų nebeištrūkti.“

Po tragiškos tėvų žūties namų gaisre keturiolikmetis Ričardas Elovedas išsiunčiamas gyventi pas tetą ir dėdę į atokų Balantaino miestelį. Kai dingsta jo klasės draugas Tomas, visi įtaria, kad kaltas būtent jis – naujai atvykęs, piktas paauglys. Niekas netiki Ričardo pasakojimu, kad taksofono būdelėje Tomą įsiurbė telefono ragelis... Niekas, išskyrus bendramintę Kareną, skatinančią Ričardą ieškoti užuominų, atvedančių iki apleisto namo Veidrodžio miške. Ten jis pamato šiurpų veidą lange, o į ausį ima kuždėti balsai...

Kai dingsta dar vienas klasės draugas, Ričardas privalo rasti būdą, kaip įrodyti savo nekaltumą ir išsaugoti sveiką protą. Kita vertus, jis – ne pats patikimiausias pasakotojas...

 „Nakties namai“ – pirmasis Jo Nesbø siaubo romanas, atiduodantis duoklę Stephenui Kingui ir sykiu sumaniai griaunantis žanro tradicijas. Tokie leidiniai kaip „Sunday Express“ ir „Library Journal“ išskyrė knygą kaip vieną geriausių 2023 m. siaubo romanų, o „Chicago Tribune“ ir „New York Post“ ją įtraukė į geriausių tų pačių metų knygų sąrašus.

„Šiurpi pramoga.“

Kirkus Reviews

„Kaip viskas susidėlioja šioje knygoje, šiukštu neturėtų būti atskleista, bet pakaks pasakyti, kad „Nakties namai“ tikrai ne klasikinis siaubo romanas, o istorija apie psichologiškai traumuoto jaunuolio prasmės paieškas po asmeninės tragedijos.“

Associated Press

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje.

Ar vienas geras darbas padės blogajam Pitui pasikeisti visiems laikams?

„Aš blogas nuo galvos iki uodegos. Ir visi to iš manęs tikisi. 
– Bet tu gali pasikeisti, tėti. Tiesiog daryk kitaip, nei visi tikisi.“

Pasikinkę milžinišką robotą brontozaurą, į miestą nelauktai užsuka seni Pito priešai. Vienintelis jų tikslas – atkeršyti blogiausiam pasaulyje katinui už praeities skriaudas. Ir nors Pitas jau rezga tobulai piktą planą, kaip su jais susidoroti, jam prieš nosį užlenda gerieji miesto gynėjai: Vadas, policininkė Milė ir žurnalistė Sara Bekepurė su geriausia pasaulyje pudelyte Zuzu.

Tik bėda viena nevaikšto! Miesto gelbėtojai pakliūva niekšeliams į rankas ir dabar jau tenka gelbėti juos pačius. O tą padaryti gali tik pati netikėčiausia komanda... 

Ar Pitas nusigręš nuo savo blogietiškos prigimties ir pajėgs suremti jėgas su Šunėnu ir jo draugais? O gal tik pasinaudos proga visiems laikams atsikratyti ir senų, ir naujų priešininkų?  

Dav Pilkey (Deivas Pilkis) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, todėl, kad netrukdytų pamokų, mokytojai dažnai Davui liepdavo sėdėti už klasės durų. Būtent ten jis pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę. 

„Šunėnas. Blusių valdovas“ – penktoji serijos apie nepaprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-        skatina empatiją ir gerumą;

-        moko atkaklumo;

-        primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Ši mokomoji pirmųjų žodžių knyga padės ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir:

·        lavinti vaiko kalbos įgūdžius;

·        supažindinti su pagrindinėmis spalvomis ir formomis;

·        išmokyti skaičius nuo 1 iki 10, suskaičiuoti daiktus.

Minkštą viršelį smagu liesti, o kartoniniai puslapiai – atsparūs mažylio išdaigoms.

Vaikams nuo 4 iki 7 metų

PRISIMINKIME, KAS ĮVYKO ANKSTESNĖSE DALYSE:

Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių ir gauna dovanų – stebuklingą pultelį, galintį išpildyti norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. Taip prasideda jų įspūdingos kelionės!

Šįkart broliai išpildo seną svajonę – apsilanko dinozaurų žemėje! Tačiau patekę tarp šių didžiulių padarų jie supranta, kad ne visur yra laukiami svečiai. Kaip jiems seksis išgyventi ir kokius nuotykius patirs, lankydamiesi ten, kur joks žmogus niekada nebuvo įkėlęs kojos?

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

– kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;
– knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;
– tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;
– knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

Danutė Nasvytytė, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro anūkė, po studijų Berlyne 1939 m. grįžta į gimtinę ir imasi užkariauti apstulbusios Lietuvos publikos širdis scenoje atlikdama nematytą modernų šokį. Į sceną ji žengia basomis ir plastiškais, grakščiais judesiais išreiškia emocijas bei išgyvenimus. Ji lanksti, išraiškinga, nenuspėjama. Tai nei baletas, nei gimnastika, o susidomėjusios moterys šnabždasi, kad jaunos merginos kūno sudėjimas netinka šokėjai. Bet konservatyvūs žiūrovai, pinigų stoka, siaubingas laikas – prasideda karas, o Lietuvą niokoja sovietų ir nacių okupacijos – nesustabdo Danutės.

Šuoliai buvo jos šokio skiriamasis elementas. Istorikė Emilija Tumė parašė menininkės biografiją tarsi dramatišką šokį, kai šuoliais keliaujama nuo vaikystės dienų Nepriklausomybės Akto signataro sodyboje prie studijų nacių valdomame Berlyne, nuo Nasvyčių šeimai kilusių pavojų ir praradimų sovietinės okupacijos metais prie nevienareikšmiškų pasirinkimų šaliai patekus į nacių rankas, nuo subombarduoto Drezdeno žlungant Trečiajam reichui iki gyvenimo už horizonto – Australijoje. Atidžiai rinkdama šaltinius, gilindamasi į itin sudėtingas gyvenimo situacijas, istorikė sukūrė pasakojimą apie moterį, kurios svajonė šokti neįprastą šokį buvo stipresnė už istoriją. 

„Istorikė Emilija Tumė talentingos menininkės dramatiškus gyvenimo epizodus kruopščiai ir įtaigiai sujungia į nuoseklų pasakojimą, kuris yra vertas visų XX a. Lietuvos istorijos žinovų bei mėgėjų dėmesio.“

Norbertas Černiauskas, istorikas

Emilija Tumė (gim. 1996 m. Marijampolėje) Vilniaus universitete baigė istorijos studijas ir šiuo metu Lietuvos istorijos institute rašo disertaciją, kurioje tyrinėja Lietuvos kultūros lauką nacių okupacijos metais. Tai – pirmoji jos knyga.

„Gyvenime gali būti tikras tik dėl trijų dalykų: kad neišvengsi mirties bei mokesčių ir kad mudu su Džošu Čenu niekada netapsime draugais.“

Pastarosios savaitės Džulsei Ambrouz buvo tikras iššūkis: bevaisės būsto paieškos, prastai pasibaigę pasimatymai ir artėjantys egzaminai, kuriems pasiruošti vis neužtenka laiko... Ir dar, lyg tyčia, kad ir kur ji pasisuktų, po akimis nuolat painiojasi siaubingas pasipūtėlis, ir geriausios draugės Evos brolis, – Džošas Čenas. Tačiau Džulsė nebūtų Džulsė: nei laikini trukdžiai, nei pašaipus savimyla gražuoliukas nesugadins jai nuotaikos ir nesutrukdys siekti išsvajoto teisininkės darbo prestižinėje advokatų kontoroje. Reikia tik plačiai nusišypsoti, drąsiai atsikirsti, ir viskas bus gerai, tiesa?

Žavus, savimi pasitikintis Džošas Čenas labai aiškiai žino savo prioritetus: gydytojo rezidento darbas, neįpareigojantys pokalbiai su merginomis baruose ir jokios, absoliučiai jokios Džulsės Ambrouz bent keleto metrų spinduliu. Bet, kad ir kiek vengtų tos nervus gadinančios vėjavaikės, ji vis atsiranda šalia. Džošas nė neketina švaistyti energijos bendraudamas su ja civilizuotai – Džulse reikėjo atsikratyti prieš septynerius metus, kai tik pradėjo megztis jųdviejų su Eva draugystė. Tik, paties Džošo nuostabai, Džulsė vis dažniau ir vis atkakliau ima skverbtis į jo mintis...     

Ir koks likimo pokštas: keliems draugams atsisakius vykti slidinėti į Vermontą, Eva į kelionę pasikviečia savo du mylimiausius žmones – Džošą ir Džulsę. Žiežirbų kupinas savaitgalis garantuotas! Tik ar tos žiežirbos tikrai vien iš neapykantos?..

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės sce­nos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wallstreet Jour­nal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises perkelti „Twisted“ seriją į kino pasaulį. „Suktas pyktis“ – trečioji „Twisted“ serijos knyga.

„Įgijau privilegiją nuo pat pradžių, visąlaik, visiškai sąmoningai patirti tai, ką galiausiai visada suvokiame su nuostaba ir sąmyšiu: vyras, kurį tu myli, – svetimas žmogus.“

Savo lakonišku, asketišku stiliumi Annie Ernaux šioje knygoje dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Tuo laikotarpiu ji patiria keistą būseną, kai bet koks žodis, įvykis ar žmogus tampa reikšmingas, tik jei primena mylimąjį. Annie Ernaux drąsiai ir sąžiningai siekia atskleisti tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.

„Paminklas aistrai, kuri nepaklūsta supaprastinimams.“

The New York Times

„Šią knygą norėsite rekomenduoti kitiems. A. Ernaux daug ką literatūroje daro gerai, bet yra nepralenkiama rašydama apie aistrą ir meilę: ir pilnatvišką džiaugsmą, ir brutalų nuopuolį.“

The Guardian

„Kas taip pagavu ir šiame, ir kituose A. Ernaux kūriniuose – tai sąveika tarp medžiagos intensyvumo ir jos dokumentiško, nešališko pateikimo.“

New Statesman

Annie Ernaux (Ani Ernò, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių. „Metai“ („Baltos lankos“, 2024) įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą. Pagal „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“ („Baltos lankos“, 2026) pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija.

„…meilė vis dar mane lydi. Ji nemirė. Aš nemiriau. Aš vis dar tikiu žmonėmis. Anksčiau tai buvo didžiausia mano silpnybė, o šiandien – tai mano stiprybė.“

Vieną lapkričio dieną prancūzė Gisèle Pelicot iškviečiama į policijos nuovadą ir tądien jos įprastas gyvenimas baigiasi. Jos vyrą, su kuriuo kartu praleido penkiasdešimt metų, prekybos centro apsaugininkas užtiko slapčia filmuojantį po moterų sijonais. Vyro kompiuteryje rasti šokiruojantys įkalčiai: beveik dešimtmetį jis slapta Gisèle svaigino, prievartavo ir kvietė į namus dešimtis nepažįstamųjų ją išnaudoti.

Po ketverių metų jis ir dar penkiasdešimt vyrų buvo teisiami, o Gisèle drąsa atsisakyti teisės į anonimiškumą pateko į pasaulines antraštes. Šis jos sprendimas buvo Prancūzijos visuomenės požiūrio į seksualinį smurtą lūžio taškas, o drąsiai išsakyta mintis, kad gėdą turėtų jausti smurtautojai, o ne jų aukos, milijonams suteikė stiprybės ir vilties.

Knygoje „Odė gyvenimui“ Gisèle pirmą kartą pasakoja savo istoriją: ne kaip auka, o kaip liudininkė. Atvirai ir jautriai ji aprašo savo gyvenimą, kupiną ryžtingų laimės paieškų tiek prieš baisiausią sukrėtimą, tiek po jo. Knyga spinduliuoja stiprybės idėją: smurto aukoms nėra ko gėdytis; net ir neįsivaizduojamai išduotas žmogus gali gyventi toliau, o jo gyvenimas gali vėl tapti spalvingas.

„Vienintelė knyga, kurią turėtumėte perskaityti apie Gisèle istoriją, yra jos pačios. <...> Šie atsiminimai sujaudins iki ašarų, bet kartu paskatins gyventi prasmingiau.“

Gina Martin, moterų teisių ir lyčių lygybės aktyvistė, rašytoja

„Neįtikėtini atsiminimai, kupini drąsos ir užuojautos, bet sykiu ir reikalaujantys pokyčių... „Odė gyvenimui“ – tikra dovana visoms pasaulio moterims, turėtume iš visos širdies padėkoti Gisèle už drąsą.“

Emma Thompson, britų aktorė, komikė, scenaristė

„G. Pelicot įkvėpė moteris visame pasaulyje <...> jos reikšmingas palikimas amžiams pakeis gėdos naratyvą.“

Karalienė konsortė Kamila, Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III sutuoktinė

„„Odė gyvenimui“ yra ypatinga – tai nepaprastai drąsūs, nuoširdūs ir širdį veriantys atsiminimai.“

Sara Jessica Parker, amerikiečių aktorė, prodiuserė

Gisèle Pelicot (Žizel Peliko, gim. 1952), aplenkusi pasaulio lyderius, Prancūzijoje atliktoje apklausoje buvo išrinkta svarbiausiu 2024 m. žmogumi, o žurnalas „Time“ ją išrinko viena svarbiausių metų moterų. Minint Tarptautinę moters dieną, „The Independent“ ją išrinko įtakingiausia 2025 m. moterimi. Jos byla prisidėjo prie nacionalinių diskusijų apie seksualinį smurtą Prancūzijoje, ir po jų buvo pakeistas teisinis išžaginimo apibrėžimas. Gisèle Pelicot buvo įteiktas Garbės legiono ordinas – aukščiausias Prancūzijos Respublikos valstybinis apdovanojimas.

„Kai prieš tris dešimtmečius pradėjau ieškoti psichologinio atsparumo požymių, siekiau tik užfiksuoti jo egzistavimą. <...> Tačiau netrukus aš ir mano kolegos gavome daugybę įrodymų, kad atsparumas nėra neįprastas. Atsparumas yra norma.“

Po tragiškų Rugsėjo 11-osios įvykių psichikos sveikatos specialistai Niujorke prognozavo visuomenės sveikatos krizę – potrauminio streso sutrikimo protrūkį. Keista, bet jo jie nesulaukė. Klinikinės psichologijos mokslų daktaras, profesorius George’as A. Bonanno teigia, jog taip įvyko dėl to, kad labai ilgai neteisingai supratome, kas yra trauma.

Pirmiausia, trauma nėra tokia dažna, kaip manome. Tai, ką dažnai laikome potrauminio streso sutrikimu, yra natūralaus proceso, kurio metu mokomės susidoroti su konkrečia situacija, požymiai. Susitelkdami į jų reikšmę, ne visada užtektinai dėmesio skiriame mūsų gebėjimui išgyventi įvairias negandas – atsparumą.

Remdamasis kelių dešimtmečių tyrimais, G. A. Bonanno paaiškina, kas mus daro psichologiškai atsparius, kodėl kartais tokie nesame ir kaip galime geriau susidoroti su potrauminiu stresu. „Atsparumo galia“ keičia suvokimą daugelio dalykų, kuriuos manėme žiną apie psichologines reakcijas į sunkumus. 

Knygą rekomenduoja Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras.

„Remdamasis gausiais mokslinių tyrimų rezultatais bei žmonių istorijomis, G. A. Bonanno atskleidžia šiuolaikinę psichologinės traumos, potrauminio streso ir psichologinio atsparumo sampratą. Knyga vertinga tiek specialistams, tiek plačiajai auditorijai.“

Dr. Paulina Želvienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, psichotraumatologė

„Pakeis supratimą apie sunkiausius gyvenimo laikotarpius.“

Dacher Keltner, psichologas, Berklio universiteto profesorius

„George’as A. Bonanno atliko išties novatoriškus tyrimus apie atsparumo psichologiją. Šioje knygoje jis atskleidžia, kaip žmonės gali išsilaisvinti iš trauminių įvykių padarinių. Negaliu įsivaizduoti geresnio laiko jo įžvalgoms.“

Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius

George A. Bonanno (Džordžas A. Bonanas) – klinikinės psichologijos profesorius ir Kolumbijos universiteto Gedulo, traumos ir emocijų laboratorijos (angl. „Loss, Trauma, and Emotion Lab”) direktorius. G. A. Bonanno pirmasis pradėjo taikyti atsparumo idėją netekties ir traumos tyrimuose ir sukūrė gedulo teoriją, dabar standartiškai taikomą klinikinių psichologų. Apie jo tyrimus rašė tokie prestižiniai leidiniai kaip „Scientific American“, „The New York Times“, „Wall Street Journal“ ir „The New Yorker“.

„Mirksinčios patrulinio automobilio šviesos vis dar trukdo įžiūrėti jo bruožus – veidą vis iškreipia čia raudonis, čia mėlis, čia šešėliai. Mano akys vis dar apsunkusios nuo miego, ir visa situacija atrodo siurreali, lyg būčiau įstrigusi tarp sapno ir tikrovės.“

Anksčiau kiekvienas Petros Rouz žodis uždegdavo skaitytojų širdis. Tačiau užteko vos vienos nesėkmingos knygos ekranizacijos, ir internetą užliejo siaubingų kaltinimų bei menkinimų banga. Susigūžusi nuo nepelnytos kritikos, jau daugiau nei metai Petra negali parašyti nė puslapio, o mintis graužia ne tik iki beprotybės suaštrėjusi savikritika, bet ir pradelstas naujo rankraščio terminas. Tad Petra dviem savaitėm užsidaro atokiame namelyje prie ežero, tikėdamasi susigrąžinti bent krislelį rašymo polėkio. 

Vieną ankstyvą rytą ant Petros nuomojamo namelio slenksčio pasirodo detektyvas Natanielis Seintas. Įspūdingo stoto, šiurpuliukus keliančio balso pareigūnas atrodo lyg nužengęs tiesiai iš jos romano... Petrai staiga grįžta noras rašyti. Sakinys veja sakinį, tačiau ji ima trokšti kažko daugiau, kažko tikresnio, ką galėtų perkelti į romano puslapius. Taip nedrąsiais žingsneliais Petra ima bandyti jųdviejų ribas: klausimai vis įžūlesni, atstumas tarp jos ir Seinto vis mažesnis, o sąžinės balsas vis tylesnis...

Realybė tampa nebeatsiejama nuo rašomos istorijos, o pernelyg įsijautęs Seintas, regis, nė neketina sustoti. Petra ima baimintis, kad šis nuotykis gali kainuoti kur kas daugiau nei tik bandyta išgelbėti reputacija. Jei laiku viskam nebus padėtas taškas. 

„Hoover išlaiko pulsuojančią seksualinę ir psichologinę įtampą iki pat stulbinančios pabaigos. Šios knygos laukia garantuota sėkmė.“
Publishers Weekly

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Sužeista moteris“ –  kvapą gniaužiantis romantinis trileris, neriantis ne tik į rašytojų gyvenimo užkulisius, bet ir žaidžiantis su pavojingais, nuolat vaizduotę gundančiais scenarijais.

Visas kiškučio Pypsiaus pasaulis labai mažas, išskyrus – jo baimes. Pypsius turi milžinišką baimių sąrašą ir nuolat jį pildo naujomis, nes kiškutį baugina beveik viskas.

Vieną dieną Pypsius susiduria su Baisų Baisiausiu iš visų ir... netikėtai supranta, kad didžiausias Baisuoklis pasaulyje nėra toks gąsdinantis, kaip jis iki šiol įsivaizdavo. Tiesą sakant, netgi visai nebaisus.

Tai dar vienas bestselerio „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ („Baltos lankos“, 2011 m.) autorės Debi Gliori kūrinys apie mažą kiškutį, jo dideles baimes ir lakią vaizduotę. Įtraukiančiu pasakojimu autorė siekia padėti vaikams nurimti ir priimti savo baimes.

Pelėdžiukas negali užmigti.

Jo pagalvė per daug subliūškusi,

antklodė per šilta...

Ir kažkas dar taip keistai knarkia! Kas gi tai?

Gal Pelėdžiukui padėtų dar viena „paskutinė“ pasakėlė prieš miegą, o galbūt mama Pelėda turi kitų magiškų būdų nuraminti Pelėdžiuką ir padėti jam jaukiai užmigti?

Tai dar vienas knygų „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ ir „Pelėdžiuko kiaušinis“ autorės kūrinys, į saldžiausius sapnus palydėsiantis net didžiausias naktines pelėdas ir mažuosius pelėdžiukus.

„Jei esi bent kiek ryškesnė asmenybė, būtinai atsiras kas nors, kas panorės tave nužudyti.“


Stivas Vileris mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis retkarčiais ištiria vieną kitą nusikaltimą, bet jam labiau patinka paprasta rutina: viktorinos vietiniame bare, mėgstamas suoliukas parke, namie laukiantis katinas. Stivo nuotykių dienos baigėsi – dabar adrenalinas yra jo marčios Eimės reikalas.

Eimė Viler mano, kad adrenalinas yra naudingas sielai: dirbdama privačioje saugos tarnyboje ji kasdien susiduria su pavojumi. Saugodama garsią rašytoją Rouzę D'Antonio, Eimė netikėtai aptinka lavoną ir maišą pinigų. Ji paprašo pagalbos vienintelio žmogaus, kuriuo pasitikti...

Ramus Stivo gyvenimas baigiasi – prasideda žaibiškas katės ir pelės žaidimas, blaškantis jį su marčia aplink pasaulį. Bet ar Eimė ir Stivas sugebės vienu žingsniu aplenkti į juos nusitaikiusį žudiką?


„R. Osmanas pristato naujus personažus, kuriuos tikrai pamėgsite... Velniška mįslė ir linksmas nuotykis, persmelktas šiluma ir humoru.“
The Washington Post

„R. Osmano kūryba išsiskiria tuo, kad jis labai mėgsta žmones ir džiaugiasi visais jų trūkumais ir keistenybėmis. Taip jis sukuria išskirtinį skaitymo malonumą ir dar vieną šiltą akimirką.“
The Guardian

„R. Osmanas pristato mielą netikėtų tyrėjų komandą... Kaip ir kitose autoriaus knygose, veikėjai čia susiduria su įvairiais žmonėmis – narkotikus platinančiais politikais, muitinės pareigūnais ir socialinių tinklų influenceriais, nebūtinai linkusiais jiems padėti. Stebėti, kaip ši šauni komanda žavi vienas kitą ir (beveik) visus, kuriuos sutinka, yra tikras malonumas...“
Kirkus


Richard Osman (Ričardas Osmanas) – britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas. Jo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos romanai tapo rekordiškai populiarūs, visame pasaulyje jų parduota milijonai egzempliorių, o „Amblin Entertainment“ prodiusuotas filmas, paremtas pirmąja serijos dalimi, yra prieinamas „Netflix“ platformoje. R. Osmano nauja serija „Mes tiriame žmogžudystes“, kurioje pasirodo visiškai naujas detektyvų trio, išsyk tapo „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1 ir subūrė ištikimų gerbėjų ratą visame pasaulyje.
Autorius gyvena Londone su žmona Ingrid ir katėmis Liesl ir Lottie.

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“


Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos“.


Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

„Per pastaruosius 150 metų maistas tapo... nebe maistas.“


Įžengėme į naują mitybos erą – daugumą suvartojamų kalorijų gauname iš visiškai naujų medžiagų, vadinamų itin perdirbto maisto (angl. „ultra-processed food“, UPF) produktais, sukurtais taip, kad keltų priklausomybę ir skatintų perteklinį vartojimą. Ši sąvoka turi ilgą mokslinę apibrėžtį, bet jei bent vienos maisto produktą sudarančios sudėtinės dalies nerastume savo virtuvėje, veikiausiai tai – itin perdirbtas maistas.

Norėdamas ištirti itin perdirbto maisto kilmę ir poveikį mūsų kūnams ir planetai, mokslininkas ir gydytojas Chrisas van Tullekenas mėnesį laikėsi specialios itin perdirbto maisto dietos ir konsultavosi su pasaulio akademinės bendruomenės, žemės ūkio ir pačios maisto pramonės ekspertais. Jo tyrimo išvados šokiruoja: itin perdirbto maisto produktų vartojimas siejamas su įvairiomis ligomis ir net ankstyva mirtimi, o vien fizinis aktyvumas ir valia negali išgelbėti nuo kenksmingų tokio maisto vartojimo pasekmių.

Kita vertus, Ch. van Tullekenas siūlo realius sprendimus gydytojams, politikams ir visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Ši knyga ne tik padės pakeisti jūsų pirkimo ir mitybos įpročius, bet ir paskatins plačiau pažvelgti į mūsų visų sveikatą ir aplinkos gerovę.

„Jei perskaitysite tik vieną knygą apie mitybą ir dietas, tegul tai būna ši.“
Bee Wilson, rašytoja, maisto žurnalistė

„Amžiams pakeitė mano požiūrį į tai, ką ir kodėl valgau.“
Hannah Fry, matematikė, dėstytoja, rašytoja

„Būtent tokios knygos keičia pasaulį.“
Steven Bartlett, tinklalaidės ir knygos „CEO dienoraštis“ autorius

„Nepaprastai įdomus tyrimas apie itin perdirbtą maistą – valgomas medžiagas, turinčias keistai skambančių ingredientų, gaminamas turtingiausių pasaulio kompanijų ir, deja, sudarančias vis didesnę mūsų mitybos dalį. Ch. van Tullekenas atskleidžia: tokio maisto produktai ne tik sukurti taip, kad juos valgytume nuolat ir nesusimąstydami, bet ir atimtų mūsų gebėjimą reguliuoti, ką valgome, tiesiogiai veikdami mūsų smegenis. <...> Perskaitę šią knygą, pradėsite kelti svarbius klausimus: ką iš tiesų valgote ir kaip tai buvo pagaminta.“
Dr. Michael Mosley, BBC televizijos laidų vedėjas ir bestselerių apie mitybą autorius

Chris van Tulleken (Krisas van Tulekenas) – infekcinių ligų gydytojas ir molekulinės virusologijos mokslų daktaras, studijavęs Oksforde ir apgynęs daktaro laipsnį Londono universiteto koledže, kur dirba docentu. Jo tyrimai sutelkti į korporacijų įtaką žmonių sveikatai, ypač vaikų mitybos srityje, kur jis bendradarbiauja su UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacija. 2023 metais pasirodžiusi knyga „Ultraperdirbti žmonės“ išsyk tapo „The Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestseleriu, buvo įtraukta į prestižinio negrožinės literatūros apdovanojimo „Baillie Gifford Prize“ ilgąjį sąrašą.

„Labai ilgai dienos slinko visiškai vienodos, paskui aš pradėjau mąstyti,
ir viskas pasikeitė.“

Belangėje erdvėje, įkalintos narve, gyvena keturiasdešimt moterų. Nuolat stebimos sargybinių vyrų, jos nenutuokia, kaip čia pateko, neturi laiko pojūčio, jų prisiminimai apie buvusį gyvenimą beveik išblėsę.

Negęstančiai lempos šviesai trinant ribą tarp dienos ir nakties, bėgant nesuskaičiuojamiems metams, jauniausioji iš visų mergina, atsiskyrusi nuo kitų, gūžiasi kampe. Greitai ji taps jų visų pabėgimo priežastimi. Pabėgimo į keistą ir nepažinų pasaulį, kuris jų visų laukia anapus.

„Mažas stebuklas.“
The New York Times

„Niuansuotas žmogiškojo gyvenimo apmąstymas.“
New York Review of Books

„Intriguojantis ir tamsus minties eksperimentas.“
The Times

„Lygintina su Franzo Kafkos ir Ursulos K. Le Guin kūryba.“
Booklist

„Pasakojimas, žiaurumo ir susvetimėjimo akivaizdoje alsuojantis viltimi ir žmogiškuoju orumu.“
Megan Hunter

Jacqueline Harpman (Žaklina Harpman, 1929–2012) – žydų kilmės belgų rašytoja ir psichoanalitikė. Sukūrė daugiau kaip 15 kūrinių. Buvo apdovanota ne viena literatūros premija, įskaitant ir „Prix Médicis“. Distopinis romanas „Aš, nepažinusi vyrų“ prancūziškai pirmąkart pasirodė 1995-aisiais ir pateko į „Prix Femina“ finalą. Pastaraisiais metais kūrinys iš naujo atrastas daugelio skaitytojų, o „The Guardian“ jį įvardijo „Z kartos „Tarnaitės pasakojimu“.

„...Kalniškio velniui nėra ko bėgti. Jis jau seniai patogiai įsitaisęs visų šio kaimo gyventojų ir svečių galvose. Žinau, kad užsuko ir į jūsiškę.“

„Mieste nebetiki velniais“ – baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei nepaaiškinamos mirtys ir kraupi partizaninio karo Kalniškio apylinkėse istorija. Sykiu tai ir nuo nelaimingų santykių į kaimą pabėgusio vilniečio Roko Kėsaus, kurio galvoje kalbasi skirtingų pažiūrų gyvūnai Antis ir Vilkas, savęs pažinimo kelionė. Galiausiai – kiek komiška diskusija apie miesto ir kaimo, praeities ir dabarties, dievo ir velnio santykį.


„Detektyvų Lietuvoje labai mažai. Man jau seniai norėjosi parašyti ką nors, kas savo provincine aplinka primintų Agathos Christie mis Marpl kūrinius, bet būtų savita ir lietuviška.“
Kostas Strielkūnas, autorius

„Kas galėjo pamanyti, kad supynus į vieną pasakojimą senovinius pagoniškus prietarus, dabarties Lietuvos provincijos gyvenimo vaizdus, pokariu miško bunkeryje rašytą partizano dienoraštį ir trumpam į kaimą atvykusio modernaus vilniečio asmenines problemas išeis tikras, kiek reikia painus, kiek reikia įtemptas ir labai įdomus „kaimiškas“ detektyvas? Seklio vaidmenį nenorom prisiėmęs Rokas Kėsus neturi tyrimų partnerio, bet jį (stebėtinai vykusiai) atstoja įsivaizduojami gyvūnai, padedantys susigaudyti sunkiai paaiškinamuose įvykiuose. Detektyvo personažai beveik kaip giminės, pažįstami ir simpatiški, nors nebūtinai tobuli, dialogai gyvi ir sąmojingi, veiksmas ritmingas, atomazga netikėta ir paradoksaliai logiška. Tikras džiaugsmas.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja


Kostas Strielkūnas (gim. 1998 Vilniuje) – rašytojas, projektų vadovas, futbolo komentatorius. Yra laimėjęs intelektinį žaidimą „Kas ir kodėl?“, dabar nesėkmingai bando laimėti „Auksinį protą“.

1. Laivelis
2. Šarkos varnos
3. Atein katins naktavot
4. Gegužėlė
5. Supu supu vaiką
6. Baltas sapnas


Šį lietuviškų lopšinių rinkinį sudaro šešios dainelės, aranžuotos ir sudainuotos Aistės Smilgevičiūtės bei Roko Radzevičiaus (grupė „Skylė“). Knygoje lietuvių liaudies lopšinės („Šarkos varnos“, „Atein katins naktavot“, „Gegužėlė“) dera su autorine kūryba („Laivelis“, „Supu supu vaiką“, „Baltas sapnas“), o ramiems, į saldžius sapnus lydintiems tekstams akompanuojama tikrais instrumentais.

Dovydo Čiuplio iliustracijose gausu mielų miegotojų ir sapnų saugotojų: į naktinį miestą katinas atneša sapną, o gegužėlė – plunksnų pagalvę, savo oloje, hamake, jaukiai snaudžia lapės, o vaiko kambaryje parpia didelis minkštas lokys, katinas, triušis ir kiti migdytojai.

Knygelės lapai kartoniniai, todėl lengvai vartyti, tyrinėti ir klausytis galės net patys mažiausi nemiegaliai.

„Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolikmetį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.“

Nusileidęs Hamburgo oro uoste, 37-erių Toru Vatanabė išgirsta seną „The Beatles“ dainą ir mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, aistros, troškimų ir praradimų. 

Tada iš gyvenimo pasitraukė geriausias Toru draugas Kidzukis, o Kidzukio mergina Naoko tapo pirmąja Toru meile. Tiesa, jiems suartėjus, į Toru pasaulį įsiveržė ir karštakraujė Midori, visiška Naoko priešingybė. Draskomas vidinių prieštaravimų, Toru turėjo rinktis tarp praeities ir ateities.

„Jausminga, įdomi, seksuali... H. Murakami – vienas geriausių šiuolaikinių rašytojų.“

Time Out

„„Norvegų giria“ – tai japonų „Rugiuose prie bedugnės“.“

Daily Telegraph

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. „Norvegų giria“ Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus H. Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“.

ŠEŠTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Osle sninga. Miesto aikštėje vyksta kalėdinis koncertas, šalia sriubą varguoliams dalija Gelbėjimo armija. Ūmai pokšteli šūvis, ir Gelbėjimo armijos savanoris, regis, neturintis jokių priešų, Robertas Karlsenas krinta negyvas.

O sninga vis labiau, dėl pūgos nekyla lėktuvai, taigi žudikas negali laiku išvykti iš miesto. Tik todėl jis sužino nušovęs ne tą žmogų. Ir tučtuojau nusprendžia klaidą ištaisyti – juk tai turėtų būti jo paskutinė užduotis…

Prasideda dviguba medžioklė: žudikas atkakliai persekioja kitą auką, o jam ant kulnų lipa policija.
Policijos inspektorius Haris Hūlė, tiriantis šią bylą, priverstas gilintis į Gelbėjimo armijos paslaptis. Pasirodo, čia sukasi dideli pinigai, mezgamos mįslingos intrigos... Kaip sako Haris Hūlė, „dauguma mūsų turime ir tamsiąją pusę“.

Romane susipina margaspalvė Europos šalių istorija, religija, neįtikėtini žmonių likimai. Autorius – ne tik kvapą gniaužiančių istorijų meistras, bet ir puikus psichologas bei istorikas.

Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Pentagrama“, „Sniego senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.

„Nesbø pasakotojo talentas – neprilygstamas.“

USA Today

„Gelbėtojas „veža“! Jo Nesbø – mano naujas mėgstamiausias trilerių rašytojas, o Haris Hūlė – mano naujasis herojus. Pulsas daužėsi kaip pašėlęs nuo knygos pradžios iki galo.“
Michael Connelly

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.

Antroji dr. Aurelijaus Zyko kelionių knyga apie Japoniją pristato Tekančios saulės šalies kultūros ir gamtos paveldą. Remdamasis turtinga savo gyvenimo ir kelionių Japonijoje patirtimi autorius kviečia į septynis skirtingus šalies regionus. Japonijos kultūros, istorijos, meno bruožus jis atskleidžia vesdamas skaitytoją po magiškas šventyklas, sodus, pilis, kalnuose slypinčius kaimelius, įspūdingus didmiesčius, stotis ir net... šurmuliuojančias sankryžas. Atskirose rubrikose supažindinama su tradiciniais amatais, gardžiais patiekalais, čia gausu praktinių patarimų keliautojams. Smalsų skaitytoją suintriguoja ir nuotaikingi mėlyno megzto katino Kiciaus pastebėjimai apie vietinį gyvenimo būdą. Knyga skiriama tiek planuojantiems kelionę po Japoniją, tiek lankantiems aprašomus objektus, tiek norintiems pažinti tūkstantmete istorija alsuojantį kraštą ar trokštantiems nuskristi į šią šalį vaizduotės sparnais.   

Aurelijų Zyką pažįstu ne tik kaip puikų Japonijos žinovą, bet ir kaip neprilygstamą istorijų pasakotoją. Jo įžvalgos bei rekomendacijos gerokai praturtino ir mano asmeninę pažintį su šia šalimi. Aurelijaus sukaupta patirtis ir gebėjimas užfiksuoti subtiliausius japonų kultūros niuansus yra vertingas informacijos šaltinis tiek pirmąkart tolimoje salų valstybėje viešinčiam gaijin, tiek ir giliau ją tyrinėjančiam žmogui.

Simonas Kairys, Lietuvos Respublikos kultūros ministras
  

Kelionės − vienas didžiausių žmogaus malonumų. Labai smagu, kai šiuos užburiančius išgyvenimus padeda patirti puikūs kelionių vadovai – tokie, kaip ši naujoji dr. Aurelijaus Zyko knyga. Nebūsiu originalus teigdamas, jog Japonija yra unikali šalis ir jos kultūriniams bei civilizaciniams kodams atskleisti reikia ypatingo talento. Aurelijus Zykas tokį talentą neabejotinai turi. Su autoriumi teko ne kartą bendrauti tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje, darbuotis kartu suartinant mūsų šalis, statant tarp jų žmogiškus tiltus. Dr. Aurelijus Zykas yra vertinamas ne tik kaip vienas geriausių japoniškosios kultūros žinovų Lietuvoje, bet ir kaip puikus Lietuvos visuomenės atstovas Japonijoje, kur jis yra gerai žinomas ir gerbiamas gausiame ir nuolat besiplečiančiame Lietuvos draugų rate. Norint pažinti Tekančios saulės šalį vien interneto paieškos gali neužtekti, todėl septynis šios saulės veidus padedanti atskleisti Aurelijaus Zyko knyga atlieka labai svarbią misiją paaiškinant, prijaukinant tolimąjį kraštą. Iš savo gyvenimo ir darbo Japonijoje patirties galiu pasakyti, jog ši šalis yra be galo turtinga, labai vienalytė ir kartu labai įvairi, o keliautojams, su šia knyga perkandusiems jos subtilius niuansus, gali dosniai atsilyginti, suteikdama daug nepakartojamų gyvenimo potyrių.

Gediminas Varvuolis, Lietuvos ambasadorius Japonijoje  

Dr. Aurelijus Zykas – žinomas japonologas, mokslų daktaras, vertėjas, rašytojas, keliautojas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, „Azija LT“ įkūrėjas. Laisvai kalbėdamas japoniškai nuolat vertėjauja aukščiausiojo lygio susitikimuose Lietuvoje ir Japonijoje, 2007 m. vertė Japonijos imperatorienei Mičiko, 2019 m. lydėjo Lietuvos Respublikos Prezidentą į Japonijos imperatoriaus inauguracijos ceremoniją Tokijuje. Kaip mokslininkas ir dėstytojas skaito paskaitas įvairiuose Europos ir Azijos universitetuose. Parengė pirmąjį išsamų lietuvių-japonų kalbų žodyną. Už indėlį plėtojant Lietuvos-Japonijos santykius 2019 m. A. Zykui suteiktas Japonijos užsienio reikalų ministro apdovanojimas.

„Kai prieš tris dešimtmečius pradėjau ieškoti psichologinio atsparumo požymių, siekiau tik užfiksuoti jo egzistavimą. <...> Tačiau netrukus aš ir mano kolegos gavome daugybę įrodymų, kad atsparumas nėra neįprastas. Atsparumas yra norma.“


Po tragiškų Rugsėjo 11-osios įvykių psichikos sveikatos specialistai Niujorke prognozavo visuomenės sveikatos krizę – potrauminio streso sutrikimo protrūkį. Keista, bet jo jie nesulaukė. Klinikinės psichologijos mokslų daktaras, profesorius George'as A. Bonanno teigia, jog taip įvyko dėl to, kad labai ilgai neteisingai supratome, kas yra trauma.

Pirmiausia, trauma nėra tokia dažna, kaip manome. Tai, ką dažnai laikome potrauminio streso sutrikimu, yra natūralaus proceso, kurio metu mokomės susidoroti su konkrečia situacija, požymiai. Susitelkdami į jų reikšmę, ne visada užtektinai dėmesio skiriame mūsų gebėjimui išgyventi įvairias negandas – atsparumą.

Remdamasis kelių dešimtmečių tyrimais, G. A. Bonanno paaiškina, kas mus daro psichologiškai atsparius, kodėl kartais tokie nesame ir kaip galime geriau susidoroti su potrauminiu stresu. „Atsparumo galia“ keičia suvokimą daugelio dalykų, kuriuos manėme žiną apie psichologines reakcijas į sunkumus.

Knygą rekomenduoja Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras.

„Remdamasis gausiais mokslinių tyrimų rezultatais bei žmonių istorijomis, G. A. Bonanno atskleidžia šiuolaikinę psichologinės traumos, potrauminio streso ir psichologinio atsparumo sampratą. Knyga vertinga tiek specialistams, tiek plačiajai auditorijai.“
Dr. Paulina Želvienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, psichotraumatologė

„Pakeis supratimą apie sunkiausius gyvenimo laikotarpius.“
Dacher Keltner, psichologas, Berklio universiteto profesorius

„George'as A. Bonanno atliko išties novatoriškus tyrimus apie atsparumo psichologiją. Šioje knygoje jis atskleidžia, kaip žmonės gali išsilaisvinti iš trauminių įvykių padarinių. Negaliu įsivaizduoti geresnio laiko jo įžvalgoms.“
Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius

George A. Bonanno (Džordžas A. Bonanas) – klinikinės psichologijos profesorius ir Kolumbijos universiteto Gedulo, traumos ir emocijų laboratorijos (angl. „Loss, Trauma, and Emotion Lab“) direktorius. G. A. Bonanno pirmasis pradėjo taikyti atsparumo idėją netekties ir traumos tyrimuose ir sukūrė gedulo teoriją, dabar standartiškai taikomą klinikinių psichologų. Apie jo tyrimus rašė tokie prestižiniai leidiniai kaip „Scientific American“, „The New York Times“, „Wall Street Journal“ ir „The New Yorker“.

Pavasario numerio tema – GIMINĖS IR GIMINYSTĖS. Vilniuje pėdsaką paliko garsios ir mažiau žinomos giminės, vienuolystės, gildijų ryšiais susijusios bendruomenės ir miestiečių šeimos.

Pavasarį smagu pasitiesti pledą ant žolės Išganytojo kalvos papėdėje. Rubrikoje „Vieta“ pasakojame, kad čia susipynė Sanguškų, Radvilų interesai, gyveno misionieriai, vizitietės, šaritės. O štai Birutės gatvė Žvėryne su kitomis gatvėmis sudaro Gediminaičių stulpų ženklą – jį surasite „Vienos gatvės istorijoje“.

„Kadras“ kviečia žvilgtelėti į akimirką iš... reportažo apie močiutę autobuse. Šeimos temą tęsiame „Vilnietyje“ – miestas neseniai sulaukė jau ketvirtos kartos Jono Jonyno. Susidomėję vardo tradicija, nukeliavome net iki ainių klubo.

Skaitytojų klubai irgi lyg giminingų sielų bendruomenės – apie juos pasakojame „Atvirumuose“. O štai knygų entuziastas Tadas Vrublevskis, mokėjęs išnarplioti painiausias bylas, pasirodo „Giminystėse“.

Kuo ypatingas Jeruzalės rajonas, kuriame smagu pasivaikščioti, ir kokį šeimos stebuklą liudija, rašome „Rakurse“.

1857 metais grafas Konstantinas Tiškevičius išplaukė į mokslinę ekspediciją laivu Nerimi. Dabartinių miestiečių nuotykius apžvelgėme „Upės dienoraštyje“. Vilniaus kuchmistras Janas Szyttleris domėjosi laukiniais augalais. Jo žinios nepamirštos: „Skonyje“ skubame paskui bobausių rinkėjų šeimą. O jei miške laiku neužkukavo gegutė, gal padės „Karelijos gegutė“? Ją ir kitus paukščius rasite „Maršrute“.

Pravažiuodami pro Baltupius, neįtariame, kad jie galėtų būti susiję su Sapiegomis ar Jogailaičiais. „Vilniaus meduoliuose“ nagrinėjame rajono kilmę. O paskui, vilnietės rašytojos Ginos Viliūnės knygoje radę paminėtą jaunosios kartos stiklapūtę, ėmėme ir papasakojome apie jos amatą „Miesto virpesiuose“ .

Pažaisti kviečiame į „Neakivaizdinuko kambarį“. O iš jo tiesiai į „Neakivaizdinio Vilniaus“ gimtadienį! Data ir tema – „Pulse“.

Ei, o gal pažįstate Zoves? Net komiksą apie juos nupiešėme!

„Gyvenime gali būti tikras tik dėl trijų dalykų: kad neišvengsi mirties bei mokesčių ir kad mudu su Džošu Čenu niekada netapsime draugais.“

Pastarosios savaitės Džulsei Ambrouz buvo tikras iššūkis: bevaisės būsto paieškos, prastai pasibaigę pasimatymai ir artėjantys egzaminai, kuriems pasiruošti vis neužtenka laiko... Ir dar, lyg tyčia, kad ir kur ji pasisuktų, po akimis nuolat painiojasi siaubingas pasipūtėlis, ir geriausios draugės Evos brolis, – Džošas Čenas. Tačiau Džulsė nebūtų Džulsė: nei laikini trukdžiai, nei pašaipus savimyla gražuoliukas nesugadins jai nuotaikos ir nesutrukdys siekti išsvajoto teisininkės darbo prestižinėje advokatų kontoroje. Reikia tik plačiai nusišypsoti, drąsiai atsikirsti, ir viskas bus gerai, tiesa?

Žavus, savimi pasitikintis Džošas Čenas labai aiškiai žino savo prioritetus: gydytojo rezidento darbas, neįpareigojantys pokalbiai su merginomis baruose ir jokios, absoliučiai jokios Džulsės Ambrouz bent keleto metrų spinduliu. Bet, kad ir kiek vengtų tos nervus gadinančios vėjavaikės, ji vis atsiranda šalia. Džošas nė neketina švaistyti energijos bendraudamas su ja civilizuotai – Džulse reikėjo atsikratyti prieš septynerius metus, kai tik pradėjo megztis jųdviejų su Eva draugystė. Tik, paties Džošo nuostabai, Džulsė vis dažniau ir vis atkakliau ima skverbtis į jo mintis...

Ir koks likimo pokštas: keliems draugams atsisakius vykti slidinėti į Vermontą, Eva į kelionę pasikviečia savo du mylimiausius žmones – Džošą ir Džulsę. Žiežirbų kupinas savaitgalis garantuotas! Tik ar tos žiežirbos tikrai vien iš neapykantos?..

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises perkelti „Twisted“ seriją į kino pasaulį. „Suktas pyktis“ – trečioji „Twisted“ serijos knyga.

Antroji serijos knyga tęsia pasakojimą apie vilniečių gyvenimą praeityje – nuo skaudžių išgyvenimų per XVII amžiaus „Tvaną“ iki modernių pramogų XX amžiuje.

Skaitytojas knygoje ras spalvingas amžininkų poringes apie miestiečių būtį grėsmės akivaizdoje, kai 1655 metais prie miesto artėjo ir jį užėmė Maskvos caro kariuomenė. Po dviejų šimtų metų svetimos valdžios elgsena nedaug tebuvo pakitusi – apie rusinimo politikos grimasas XIX amžiaus pabaigoje rašoma kitame įvykių amžininko tekste. Taip pat sužinosime, ko ir kaip mokėsi, kaip gyveno Vilniaus mergaičių pensionų auklėtinės. Ypač daug dėmesio šiame tomelyje skiriama vilniečių laisvalaikiui, pramogoms ir malonumams: su žymiuoju lietuvių tautos istoriku Teodoru Narbutu, pirmojo turistinio vadovo autoriumi, pasivaikščiosime po Vilniaus apylinkes, pasižvalgysime į miestą apsupusį dačių žiedą ir pažinsime besiformavusią vasarojimo kultūrą, pajausime triukšmingai į miesto gatves įsiveržusių Harley Davidson, Indiana ar Praha motociklų lenktynių įtampą ar šurmuliuojančių, kavos aromato, maisto kvapų ir cigarečių dūmų pritvinkusių tarpukario kavinių ir restoranų nuotaikas.

Šis straipsnių ir publikacijų rinkinys itin vaizdžiai perteikia Vilniaus ir vilniečių gyvenimą, kunkuliavusį XVIII–XX a. pradžioje.

Pasakojimas perkelia skaitytoją į aštuonioliktą šimtmetį, į privačią miestiečių erdvę – gyvenamuosius namus, kurių duris pravėrus ryškėja patalpų planavimas ir funkcijos, apstatymas, miestiečių apranga ar turėti prabangos daiktai – akies krašteliu galime žvilgtelėti į miesto gyventojų buitį. Anų laikų vilniečių kasdienybę puikiai iliustruoja tekstas apie smurtą prieš moteris ir moteris smurtininkes, apie gajas burtų ir raganavimo tradicijas. Remiantis gausiais Vilniaus žurnalistų feljetonais, išspausdintais XIX a. antros pusės laikraščiuose, pristatomos vilniečių pramogos mieste ir užmiestyje, dažni vieši renginiai, margas nuolat šurmuliuojančios gatvės paveikslas, nenuilstanti prekyba ir mugės, miestiečių „fizionomijos“ ir apdarai, kolektyvinio masinio kraustymosi tradicijos ir daugybė kitų unikalių miesto kasdienybės detalių. Be to, aprašomos XIX a. pabaigos–XX a. pradžios nelaimės ir nusikaltimai, kartinę vilniečių gyvenimą, kartu parodoma augančio ir modernėjančio miesto tamsioji pusė. Prisimenamos miesto bendruomenės pastangos gerinti mažųjų vilniečių gyvenimo ir laisvalaikio sąlygas, organizuoti pirmąsias vaikų vasaros stovyklas, spręsti vaikų nusikalstamumo problemas dvidešimto šimtmečio pradžioje.

Naujas mokslas apie suaugusiųjų prieraišumą ir kaip jis gali padėti rasti ir išlaikyti meilę

„Prieraišumas“ padės suprasti, kas ir kodėl jus traukia kaip partneris ir ką galite padaryti, kad pasiektumėte meilės pilnatvę.

– Dr. Janet Klosko, bestselerio „Ištrūk iš spąstų“ bendraautorė

Ar egzistuoja mokslas apie meilę? Šioje novatoriškoje knygoje psichiatras ir neurologas Amiras Levine‘as bei psichologė Rachelė S. F. Heller atskleidžia, kaip supratimas apie prieraišumo teoriją – šiuolaikinį pažangiausią santykių mokslą – gali padėti jums rasti ir išlaikyti meilę.

Pagal prieraišumo teoriją, kiekvienas žmogus elgiasi vienu iš trijų skirtingų būdų:

• NERIMASTINGI žmonės dažniausiai yra susirūpinę savo santykiais ir linkę nerimauti dėl partnerio gebėjimo juos mylėti.

• VENGIANTIEJI tapatina intymumą su nepriklausomybės praradimu ir nuolat stengiasi sumažinti artumą.

• SAUGIOS asmenybės, palaikydamos artimus santykius, jaučiasi patogiai ir paprastai yra šiltos bei mylinčios.

Įdomiomis psichologinėmis įžvalgomis, testais ir atvejų analizėmis, knyga padės jums suprasti tris prieraišumo stilius, atpažinti savo ir kitų stilių, kad galėtumėte rasti suderinamus partnerius arba pagerinti esamus santykius. „Prieraišumas“ siūlo gaires, kaip sukurti stipresnius ir gilesnius ryšius su mylimais žmonėmis.

Mes pasikliaujame mokslu spręsdami, ką valgyti, kada sportuoti ir kiek laiko miegoti. Kodėl gi negalėtume pasinaudoti mokslu, kad pagerintume savo santykius?

Prieraišumo teoriją sukūrė britų psichologas ir psichoanalitikas Johnas Bowlby’is, kuris 1950-aisiais tyrinėjo didžiulį poveikį, kurį tam, kokiais žmonėmis mes tampame, daro mūsų ankstyvi santykiai su tėvais ar globėjais. Ypač svarbus prieraišumo teorijos atradimas ir tas, kad mūsų poreikis palaikyti artimus santykius su vienu ar keliais asmenimis yra įtvirtintas mūsų genuose.

Prieraišumo teorija yra daugelio bestselerių apie tėvų ir vaikų santykius pagrindas, tačiau iki šiol nebuvo prieinamo vadovo, kuris paaiškintų, ką šis įdomus mokslas gali mums pasakyti apie romantiškus suaugusiųjų santykius. Revoliucinėje knygoje Prieraišumas psichiatras ir neurologas dr. Amiras Levine‘as bei psichologė Rachelė Heller moksliškai paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms santykiai klostosi be vargo, o kitiems tenka kovoti sunkias kovas, taip pat nagrinėja, kaip evoliuciniai veiksniai ir toliau formuoja mūsų dabartinius santykius.

Knyga sulaukė ilgalaikės sėkmės – nors išleista prieš 15 metų, ji tebėra tarp 200 geriausiai parduodamų knygų JAV, o tai rodo jos ilgalaikį populiarumą ir aktualumą. Knyga taip pat gerai parduodama kitose šalyse. Be to, žymė #attachmentstyles sulaukė daugiau nei milijardo peržiūrų visame pasaulyje.

Amiras Levine’as yra psichiatrijos docentas ir Kolumbijos universiteto „SecureLab“ direktorius. Jis yra suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichiatras bei neurologas. Savo privačioje praktikoje Levine’as prižiūri ir moko psichoterapeutus naujoviškų, priežiūros neurologija pagrįstų gydymo metodų, kurių tikslas – padėti žmonėms tapti saugesniems. Jis konsultuoja ir gydo pavienius asmenis, poras ir šeimas.

Rachelė S. F. Heller yra psichologė, dirbanti tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Ji turi Kolumbijos universiteto magistro laipsnį. Savo darbe Heller sujungia prieraišumo principus su kognityvine elgesio, priėmimo ir įsipareigojimo terapijomis bei patirtimi pagrįstais metodais, siekdama padėti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

RITA MATULIONYTĖ – teisės mokslų daktarė, dirbanti Makvorio (Macquarie) universitete Sidnėjuje. Prieš 10 metų ji persikėlė į Australiją, kur iki šiol gyvena su vyru ir dviem dukromis. Ji dėstė Lietuvos, Vokietijos ir Japonijos universitetuose bei prestižinėse mokslo įstaigose, yra išleidusi mokslinių darbų užsienio kalbomis (pati kalba keturiomis kalbomis), konsultuoja tarptautines organizacijas. Darbo reikalais ir naujų patirčių troškulio vedama apkeliavo daugelį pasaulio šalių, yra gyvenusi Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, JAV, Japonijoje. Šiuo metu dėsto teisę, daug dėmesio skirdama dirbtinio intelekto technologijų reguliavimui. Laisvalaikiu Rita keliauja po Australiją ir domisi šalies istorija.

Knyga pasakoja apie paslaptingą ir nuostabią Australiją, jos kultūrą ir žmones. Autorė dalijasi patyrimais, žiniomis ir įspūdžiais, žavisi žmonių ryžtu prisijaukinti šią dažnai priešišką pasaulio dalį, pasakoja apie aistrą keliauti, tyrinėti bekraštes raudonąsias dykumas, stebėti gyvūnus ir žmones, kurie, manoma, ten jau gyvenę mažiausiai prieš 65 000 metų. Gausiai iliustruota spalvotomis fotografijomis, įtraukianti egzotiškomis istorijomis knyga nepaliks skaitytojų abejingų. Pasak autorės, ši knyga skirta žmonėms, kurie mažai ką žino apie tolimąją Australiją, tačiau yra atviri kvietimui pažinti šalį. Čia skaitysite apie pirmąsias ekspedicijas į žemyno gilumą, aborigenus, aukso, deimantų ir opalo kasyklas, gamtą, istoriją, vietinių žmonių charakterį ir tradicijas. Kartu su autore keliausite į paslaptingą Tasmanijos salą, pabuvosite seniausiame tropiniame miške pasaulyje Daintree, skaičiuojančiame 180 milijonų metų, sužinosite įdomybių apie Didįjį barjerinį rifą, požemines jūras ir kitas įspūdingas vietas bei kultūrinio paveldo objektus, įtrauktus į UNESCO saugomą sąrašą. 

„Mirksinčios patrulinio automobilio šviesos vis dar trukdo įžiūrėti jo bruožus – veidą vis iškreipia čia raudonis, čia mėlis, čia šešėliai. Mano akys vis dar apsunkusios nuo miego, ir visa situacija atrodo siurreali, lyg būčiau įstrigusi tarp sapno ir tikrovės.“

Anksčiau kiekvienas Petros Rouz žodis uždegdavo skaitytojų širdis. Tačiau užteko vos vienos nesėkmingos knygos ekranizacijos, ir internetą užliejo siaubingų kaltinimų bei menkinimų banga. Susigūžusi nuo nepelnytos kritikos, jau daugiau nei metai Petra negali parašyti nė puslapio, o mintis graužia ne tik iki beprotybės suaštrėjusi savikritika, bet ir pradelstas naujo rankraščio terminas. Tad Petra dviem savaitėm užsidaro atokiame namelyje prie ežero, tikėdamasi susigrąžinti bent krislelį rašymo polėkio. 

Vieną ankstyvą rytą ant Petros nuomojamo namelio slenksčio pasirodo detektyvas Natanielis Seintas. Įspūdingo stoto, šiurpuliukus keliančio balso pareigūnas atrodo lyg nužengęs tiesiai iš jos romano... Petrai staiga grįžta noras rašyti. Sakinys veja sakinį, tačiau ji ima trokšti kažko daugiau, kažko tikresnio, ką galėtų perkelti į romano puslapius. Taip nedrąsiais žingsneliais Petra ima bandyti jųdviejų ribas: klausimai vis įžūlesni, atstumas tarp jos ir Seinto vis mažesnis, o sąžinės balsas vis tylesnis...

Realybė tampa nebeatsiejama nuo rašomos istorijos, o pernelyg įsijautęs Seintas, regis, nė neketina sustoti. Petra ima baimintis, kad šis nuotykis gali kainuoti kur kas daugiau nei tik bandyta išgelbėti reputacija. Jei laiku viskam nebus padėtas taškas. 

„Hoover išlaiko pulsuojančią seksualinę ir psichologinę įtampą iki pat stulbinančios pabaigos. Šios knygos laukia garantuota sėkmė.“
Publishers Weekly

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Sužeista moteris“ –  kvapą gniaužiantis romantinis trileris, neriantis ne tik į rašytojų gyvenimo užkulisius, bet ir žaidžiantis su pavojingais, nuolat vaizduotę gundančiais scenarijais.

„Įgijau privilegiją nuo pat pradžių, visąlaik, visiškai sąmoningai patirti tai, ką galiausiai visada suvokiame su nuostaba ir sąmyšiu: vyras, kurį tu myli, – svetimas žmogus.“

Savo lakonišku, asketišku stiliumi Annie Ernaux šioje knygoje dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Tuo laikotarpiu ji patiria keistą būseną, kai bet koks žodis, įvykis ar žmogus tampa reikšmingas, tik jei primena mylimąjį. Annie Ernaux drąsiai ir sąžiningai siekia atskleisti tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.

„Paminklas aistrai, kuri nepaklūsta supaprastinimams.“

The New York Times

„Šią knygą norėsite rekomenduoti kitiems. A. Ernaux daug ką literatūroje daro gerai, bet yra nepralenkiama rašydama apie aistrą ir meilę: ir pilnatvišką džiaugsmą, ir brutalų nuopuolį.“

The Guardian

„Kas taip pagavu ir šiame, ir kituose A. Ernaux kūriniuose – tai sąveika tarp medžiagos intensyvumo ir jos dokumentiško, nešališko pateikimo.“

New Statesman

Annie Ernaux (Ani Ernò, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių. „Metai“ („Baltos lankos“, 2024) įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą. Pagal „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“ („Baltos lankos“, 2026) pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija.

„...Kalniškio velniui nėra ko bėgti. Jis jau seniai patogiai įsitaisęs visų šio kaimo gyventojų ir svečių galvose. Žinau, kad užsuko ir į jūsiškę.“

„Mieste nebetiki velniais“ – baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei nepaaiškinamos mirtys ir kraupi partizaninio karo Kalniškio apylinkėse istorija. Sykiu tai ir nuo nelaimingų santykių į kaimą pabėgusio vilniečio Roko Kėsaus, kurio galvoje kalbasi skirtingų pažiūrų gyvūnai Antis ir Vilkas, savęs pažinimo kelionė. Galiausiai – kiek komiška diskusija apie miesto ir kaimo, praeities ir dabarties, dievo ir velnio santykį.


„Detektyvų Lietuvoje labai mažai. Man jau seniai norėjosi parašyti ką nors, kas savo provincine aplinka primintų Agathos Christie mis Marpl kūrinius, bet būtų savita ir lietuviška.“
Kostas Strielkūnas, autorius

„Kas galėjo pamanyti, kad supynus į vieną pasakojimą senovinius pagoniškus prietarus, dabarties Lietuvos provincijos gyvenimo vaizdus, pokariu miško bunkeryje rašytą partizano dienoraštį ir trumpam į kaimą atvykusio modernaus vilniečio asmenines problemas išeis tikras, kiek reikia painus, kiek reikia įtemptas ir labai įdomus „kaimiškas“ detektyvas? Seklio vaidmenį nenorom prisiėmęs Rokas Kėsus neturi tyrimų partnerio, bet jį (stebėtinai vykusiai) atstoja įsivaizduojami gyvūnai, padedantys susigaudyti sunkiai paaiškinamuose įvykiuose. Detektyvo personažai beveik kaip giminės, pažįstami ir simpatiški, nors nebūtinai tobuli, dialogai gyvi ir sąmojingi, veiksmas ritmingas, atomazga netikėta ir paradoksaliai logiška. Tikras džiaugsmas.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja


Kostas Strielkūnas (gim. 1998 Vilniuje) – rašytojas, projektų vadovas, futbolo komentatorius. Yra laimėjęs intelektinį žaidimą „Kas ir kodėl?“, dabar nesėkmingai bando laimėti „Auksinį protą“.

Istorija prasideda 1701 m. Tekančios Saulės šalyje, kai kilmingas žemių valdytojas ponas Asano išprovokuotas susiremia su korumpuotu šiogūno dvaro pareigūnu. Šiogūno bausmė negailestinga – jam įsakyta atlikti sepuku. Asano žemės konfiskuojamos, šeima ištremiama, o ištikimų samurajų būrys išformuojamas – jie tampa roninais arba šeimininko netekusiais klajojančiais kariais, atstumtaisiais, pasmerktais pražūčiai.

Dėdamiesi tariamai paklusnūs, 47 roninai ne vienus metus slapta rezga keršto planą ir laukia tinkamos akimirkos smogti. Roninų žygiai, kaip ir istorija apie Apvaliojo stalo riterius, tapo nepamirštamu drąsos, sumanumo ir ištikimybės pavyzdžiu, tais laikais, kai samurajai buvo tikri didvyriai, o garbė ir orumas – vertybės, už kurias paaukojama gyvybė.

Tai epinis pasakojimas apie ypatingą samurajų būrį, kuris nepaisė šiogūno, de facto karinio Japonijos valdytojo, valios, prisiekęs atkeršyti už žuvusio šeimininko garbę. Japonijoje ši istorija apie samurajų dvasią, garbę, ištikimybę ir kerštą tapo tikra legenda, ilgus šimtmečius perduodama iš lūpų į lūpas. Šios knygos pagrindu sukurtas Holivudo filmas „47 roninai“ su aktoriumi Keanu Reavesu. Paremtas tikrais įvykiais pasakojimas pavergs kiekvieną, kas žavisi Tekančios saulės šalimi, istorija ir didingais nuotykiais.

Johnas Allynas Stanfordo universitete studijavo japonų kalbą, pirmaisiais JAV okupacijos metais buvo dislokuotas Japonijoje. Grįžęs į JAV, įstojo į Kalifornijos universitetą Los Andžele, kur 1951 m. įgijo Teatro meno magistro laipsnį. Toliau specializavosi japonų teatro srityje ir įgijo Teatro istorijos daktaro laipsnį. Dirbo televizijoje, rašė filmų scenarijus.

Stephenas Turnbullas – daugiau kaip 50 knygų apie Europos ir Tolimųjų Rytų karų istoriją autorius. Lidso universiteto Rytų Azijos studijų katedroje dėstė Japonijos religiją, konsultavo japonų kultūros klausimais. Kuriant filmą „47 roninai“, dirbo „Universal Pictures“ studijoje, patardamas istoriniais klausimais. 

Ką įsivaizduojate, galvodami apie Šaolinį? Neapsakomai stiprius karius, sklendžiančius ore?

Knygoje meistras pasakoja apie Dorybių kelią, ketinimų galią ir gyvenimo grožį. Šaolinio kovos menų tradicija – ne tik fizinė išraiška. Ji, pagrįsta dzeno ir dao filosofija, siūlo unikalų būdą, kaip per judesį sujungti protą ir kūną, ugdant pagrindines dorybes – discipliną ir atkaklumą. Šioje knygoje autorius atskleidžia anksčiau nepublikuotas Šaolinio tradicijos žinias – metodus, pritaikomus kasdieniame gyvenime, ir požiūrius, padedančius žinomus dalykus pamatyti naujai. Jis išskiria dvylika pagrindinių praktikų, leidžiančių tapti stipresniam, išmokti įveikti gyvenimo iššūkius, ugdyti valią, drąsą, ištvermę, discipliną ir lojalumą bei suvokti protą ir kūną kaip visumą.

Shi Heng Yi mokymo metodai pelnė tarptautinį pripažinimą – jo pranešimas TED platformoje sulaukė daugiau nei 17 milijonų peržiūrų, vienuolyno veikla yra populiaresnė nei bet kada, o vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose renka milijonus peržiūrų.

Shi Heng Yi – Europos Šaolinio šventyklos įkūrėjas ir meistras, gyvenantis Oterberge, Vokietijoje. Būdamas 35-osios Šaolinio meistrų kartos atstovas, jis perteikia ilgaamžę patirtį ir moko senovinių žinių, praktikuojamų milijonų žmonių visame pasaulyje.

„Per pastaruosius 150 metų maistas tapo... nebe maistas.“

Įžengėme į naują mitybos erą – daugumą suvartojamų kalorijų gauname iš visiškai naujų medžiagų, vadinamų itin perdirbto maisto (angl. „ultra-processed food“, UPF) produktais, sukurtais taip, kad keltų priklausomybę ir skatintų perteklinį vartojimą. Ši sąvoka turi ilgą mokslinę apibrėžtį, bet jei bent vienos maisto produktą sudarančios sudėtinės dalies nerastume savo virtuvėje, veikiausiai tai – itin perdirbtas maistas.

Norėdamas ištirti itin perdirbto maisto kilmę ir poveikį mūsų kūnams ir planetai, mokslininkas ir gydytojas Chrisas van Tullekenas mėnesį laikėsi specialios itin perdirbto maisto dietos ir konsultavosi su pasaulio akademinės bendruomenės, žemės ūkio ir pačios maisto pramonės ekspertais. Jo tyrimo išvados šokiruoja: itin perdirbto maisto produktų vartojimas siejamas su įvairiomis ligomis ir net ankstyva mirtimi, o vien fizinis aktyvumas ir valia negali išgelbėti nuo kenksmingų tokio maisto vartojimo pasekmių.

Kita vertus, Ch. van Tullekenas siūlo realius sprendimus gydytojams, politikams ir visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Ši knyga ne tik padės pakeisti jūsų pirkimo ir mitybos įpročius, bet ir paskatins plačiau pažvelgti į mūsų visų sveikatą ir aplinkos gerovę.

„Jei perskaitysite tik vieną knygą apie mitybą ir dietas, tegul tai būna ši.“
Bee Wilson, rašytoja, maisto žurnalistė

„Amžiams pakeitė mano požiūrį į tai, ką ir kodėl valgau.“
Hannah Fry, matematikė, dėstytoja, rašytoja

„Būtent tokios knygos keičia pasaulį.“
Steven Bartlett, tinklalaidės ir knygos „CEO dienoraštis“ autorius

„Nepaprastai įdomus tyrimas apie itin perdirbtą maistą – valgomas medžiagas, turinčias keistai skambančių ingredientų, gaminamas turtingiausių pasaulio kompanijų ir, deja, sudarančias vis didesnę mūsų mitybos dalį. Ch. van Tullekenas atskleidžia: tokio maisto produktai ne tik sukurti taip, kad juos valgytume nuolat ir nesusimąstydami, bet ir atimtų mūsų gebėjimą reguliuoti, ką valgome, tiesiogiai veikdami mūsų smegenis. <...> Perskaitę šią knygą, pradėsite kelti svarbius klausimus: ką iš tiesų valgote ir kaip tai buvo pagaminta.“
Dr. Michael Mosley, BBC televizijos laidų vedėjas ir bestselerių apie mitybą autorius

Chris van Tulleken (Krisas van Tulekenas) – infekcinių ligų gydytojas ir molekulinės virusologijos mokslų daktaras, studijavęs Oksforde ir apgynęs daktaro laipsnį Londono universiteto koledže, kur dirba docentu. Jo tyrimai sutelkti į korporacijų įtaką žmonių sveikatai, ypač vaikų mitybos srityje, kur jis bendradarbiauja su UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacija. 2023 metais pasirodžiusi knyga „Ultraperdirbti žmonės“ išsyk tapo „The Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestseleriu, buvo įtraukta į prestižinio negrožinės literatūros apdovanojimo „Baillie Gifford Prize“ ilgąjį sąrašą.

#1 NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Parduota daugiau nei du milijonai knygų!

„Viena geriausių metų knygų.“ – THE GUARDIAN

Kino akademijos apdovanojimą pelniusio, „Oskaru“ apdovanoto aktoriaus Matthew McConaughey atsiminimai, kupini šmaikščių nutikimų, laisvūnų išminties ir sunkiai išmoktų pamokų, kaip džiaugtis gyvenimu.

Nugyvenau penkiasdešimt metų. Keturiasdešimt dvejus iš jų bandau atspėti gyvenimo mįslę, pastaruosius trisdešimt penkerius rašau dienoraštį. Užrašus apie sėkmę ir nesėkmes, džiaugsmus ir nuoskaudas, nustebinusius ir prajuokinusius dalykus. Trisdešimt penkerius metus mėginu suprasti, atsiminti, atpažinti, sukaupti ir užrašyti tai, kas mane jaudino ar įkvėpė gyventi toliau. Kaip būti teisingam. Kaip nesinervinti. Kaip džiaugtis gyvenimu. Kaip neįžeisti žmonių. Kaip neįsižeisti. Kaip būti geram. Kaip gauti tai, ko noriu. Kaip rasti gyvenimo prasmę. Kaip būti savimi.

Taigi susikroviau tuos sąsiuvinius ir nusipirkau bilietą į vieną pusę iki vienišos trobelės dykumoje; čia ir pradėjau rašyti knygą, kurią šiuo metu laikote rankose: albumą, kroniką, savo gyvenimo istoriją. Apie tai, ką mačiau, apie ką svajojau, ko vaikiausi, ką daviau ir ką gavau. Apie žiaurumo malonę, tiesą ir grožį. Apie bergždžias pastangas pabėgti nuo lietaus ir jaudulį šokant tarp lašų.

Tikiuosi, tai gardūs vaistai, pora aspirino tablečių, o ne ligoninės lova, kosminis skrydis į Marsą, kuriam nereikia piloto leidimo, apsilankymas bažnyčioje be prievolės vėl įtikėti ir juokas pro ašaras.

Tai meilės laiškas. Meilės gyvenimui. 

Ši knyga – vadovas, kaip įžiebti kuo daugiau žalios šviesos. Ir suprasti, kad geltona ir raudona galiausiai irgi tampa žalia. 

„Nepaprastai nuoširdi ir be galo atvira knyga. Matthew McConaughey išeitos sunkios gyvenimo pamokos moko: svarbiausia – ne laimėti, o suprasti“, – Markas Mansonas, knygos „Subtilus menas nekrušti proto“ autorius

„Prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris“

Penki aidintys šūviai. Suvarpytas mylimojo veidas – ir atkakli tyla.

Alicijos Berenson gyvenimas atrodo tobulas. Sėkminga tapytojos karjera, mylintis vyras ir kartu žinomas fotografas, didžiulis namas Londone... Tačiau vieną vakarą jos vyras Gabrielis grįžta namo iš fotosesijos, ir Alicija paleidžia penkias kulkas jam į galvą. Nuo tada moteris visam laikui nutyla. Lieka tik vienas jos skausmą liudijantis įrodymas – autoportretas, nutapytas po žmogžudystės.

Bežadė menininkė ir neišaiškinta šeimos dramos paslaptis sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Alicija pagarsėja kaip nebylioji vyržudė ir yra viešai pasmerkiama, o jos tapyti paveikslai po įvykio tampa neįkainojami. Siekiant numaldyti šurmulį, moteris išvežama į nuošalų psichiatrijos centrą. Bėgant metams kraupi istorija pamirštama beveik visų, išskyrus teismo psichoterapeutą Teo Faberį. Jis šešerius metus laukė progos padėti Alicijai. Pasiryžimas prakalbinti tyliąją pacientę ir išaiškinti žmogžudystę gaubiančią paslaptį nuveda pavojingu keliu – tiesa gali jį sužlugdyti...

Itin lauktas ir išskirtinį dėmesį pelnęs kino scenaristo Alexo Michaelideso debiutas – prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris. Meistriškai intrigą kuriantis autorius skaitytoją vedžioja painios istorijos labirintais ir su kiekvienu siužetiniu vingiu priverčia iš naujo apgalvoti galimą įvykių baigtį.

„Pats baisiausias žvėris – tobulas kvapą gniaužiantis trileris. Perskaičiau vienu įkvėpimu. Knyga mane pribloškė.“ – A. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius.

Alex Michaelides gimė Kipre, yra įgijęs anglų literatūros magistro laipsnį Kembridžo universitete ir scenarijų rašymo magistro laipsnį Amerikos kino institute Los Andžele. Jis – filmo „Tobuli aferistai“ (The Con is On, 2018), kuriame vaidina Uma Thurman, Timas Rothas, Sofia Vergara ir kt., scenarijaus bendraautoris. Alexas trejus metus studijavo psichoterapiją ir dvejus metus dirbo su jaunimu psichiatrijos ligoninės Saugomų pacientų skyriuje. Tokia patirtis įkvėpė ir paskatino sukurti romaną „Tylioji pacientė“.

„Yra tokia visuotinai pripažinta tiesa, kad nemažus turtus paveldėjęs viengungis negali apsieti be žmonos”.

Šiuo taikliu sakiniu, laikomu geriausia visų laikų grožinės literatūros kūrinio pradžia, prasideda daugiau nei 150 metų populiariausios anglų kalba parašytos knygos titulą išsaugojęs Jane Austen romanas puikybė ir prietarai.

Anglijos provincijoje gyvenančios kuklios dvarininkų Benetų šeimos pagrindinis rūpestis – ištekinti penkias dukras. Išskirtinis vyriausiosios Džeinės grožis iš pirmo žvilgsnio sužavi kaimynystėje įsikūrusį žavų ir turtingą poną Binglį. Tačiau jaunuolio seserims nepatinka brolio pasirinkimas, nes Benetai joms atrodo stačiokiški ir pernelyg neturtingi. Seserims pritaria ir geriausias ponaičio Binglio draugas bei vienas geidžiamiausių apylinkės jaunikių. Ponas Darsis – turtingas, patrauklus, tačiau santūrus ir uždaras džentelmenas. Bet netikėtai ir jis pats įsimyli kitą Benetų dukterį – išdidžią ir užsispyrusią Elizabetę. Mergina visomis išgalėmis priešinasi, kaip jai atrodo, išpuikėlio kerams. Tačiau ir šis neketina lengvai pasiduoti. Tarp jaunuolio ir Elizabetės užverda nuožmi jausmų kova... Tik ypatingos aplinkybės privers jaunuolius įveikti išankstinius nusistatymus... 

Jane Austen romanas „Puikybė ir prietarai“ XXI-ojo amžiaus knygų gerbėjus įtraukia ne mažiau, nei XIX amžiaus skaitytojus. Subtilus ir elegantiškas, šmaikštus, sąmojingas, parašytas sklandžia, vaizdinga kalba, pajuokiantis kvailų papročių suvaržytą visuomenę, jis išlieka aktualus ir įdomus visais laikais. Kaip puoselėti santykius bei teisingai elgtis bendraujant su priešinga lytimi iš šio romano mokosi ir dabartinė karta. Jane Austen rašė apie gyvenimą, kurį gerai pažinojo, tačiau niekada nerašė apie sunkius dalykus. Visi jos kūriniai vienaip ar kitaip susiję su komiškumu, kiekviena pastraipa žaižaruoja humoru ir ironija.

Seras Walteris Scottas yra apie ją pasakęs: „Jau gal kokį trečią kartą skaitau panelės Austen roma­ną „Puikybė ir prietarai"... Ši jauna moteris turi Dievo dovaną paprastus, kasdien sutinkamus dalykus bei žmones aprašyti tik­roviškai ir įdomiai, kas visiškai neduota man". O G.H. Lezvesas, tęsdamas R. Whatelyo ir T. B. Macaulay'o išsakytas mintis apie jos gebėjimą kurti dialogą ir veikėjų charakterius, pavadino ją „Shakespeare'u proza".

Dabarties akimirka yra vienintelis laikas, kuris mums turėtų rūpėti

Kartais tik praėjus šimtmečiui ar daugiau galime suprasti vieno žmogaus įtaką daugybei žmonių. Šiuo atveju neprireikė tiek daug laiko ir galime pasidžiaugti, kad turime privilegiją gyventi su Jonu Kabat-Zinnu. Pats autorius kuklindamasis nesureikšmina savo indėlio į mokslą, į psichologijos bei psichoterapijos raidą, tačiau jo nuopelnai akivaizdūs. Ko gero, svarbiausias yra gebėjimas rasti žodžius ir jais pasiekti žmones, kalbant subtiliomis temomis. Viena iš tų temų – meditacija. Ir nors žmonija meditaciją pažįsta tūkstantmečius, kiekvienai naujai kartai reikia naujo balso, kuris mokėtų pastatyti žodžių tiltą, mokėtų tinkamai, nepamesdamas gylio ir prasmės, išversti protėvių išmintį šiuolaikinei klausai. Autoriui tai puikiai pavyksta.

„Jonas Kabat-Zinnas moka pabudinti. Jis išplečia supratimą apie meditaciją, moko jos ieškoti savyje ir kasdieniuose žingsniuose. Tikiu, kad, kaip ir man kadaise, šią knygą į širdį ir protą įsileidusiems žmonėms tai bus prasmingo kelio išminties link pradžia.“ / Paulius Rakštikas, Pauze.lt psichologas, atidos (mindfulness) mokytojas

Mūsų galva nuolat pilna minčių: ateities planų, prisiminimų apie praeitį, svajonių apie tai, ko neturime, ir apgailestavimo dėl to, ko nebeturime. Tačiau labai retai susimąstome apie tą akimirką, kurioje esame DABAR: kuo kvepia oras, kurį dabar įkvepiame, kokie garsai mus supa, ką jaučiame būtent šią akimirką. O tikra ir yra tik ši akimirka, kurią išgyvename dabar, ji ir turėtų būti pati svarbiausia, bet retas tai suvokia bėgdamas rutinos labirintuose. Padėti pajusti akimirkos svarbą gali dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness).

„Kūno ir proto išmintis yra dėmesingo įsisąmoninimo mokslo ir praktikos šedevras.“

Med. dr. Besselis van der Kolkas, Bostono universiteto Medicinos fakulteto psichiatrijos profesorius, bestselerio „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“ autorius

Stresas eikvoja mūsų energiją, kenkia sveikatai ir net gali sutrumpinti gyvenimą. Jis sukelia nerimą, depresiją ir ligas. Šioje klasika tapusioje novatoriškoje Jono Kabat-Zinno knygoje, parašytoje pagal garsiąją dėmesingų įsisąmoninimu pagrįstą streso mažinimo programą, mokoma, kaip pritaikyti mediciniškai įrodytus proto ir kūno tyrimo metodus kovojant su stresu, siekiant didesnės kūno ir proto pusiausvyros, geros savijautos ir sveikimo. Atliekant šias dėmesingumo įsisavinimo praktikas kiekvieną dieną, galima išmokti valdyti lėtinį skausmą, paskatinti optimalų gijimą, sumažinti nerimą ir panikos pojūtį, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, santykius ir socialinius ryšius. Tarptautinis bestseleris „Kūno ir proto išmintis“ skirtas visiems, kurie stengiasi gyventi sveikiau mūsų skubančiame pasaulyje. 

Medicinos mokslų daktaras, rašytojas ir meditacijos mokytojas Jonas Kabat-Zinnas siekia, kad sąmoningumas kuo labiau paplistų medicinoje ir visuomenėje. Jis yra Masačusetso universiteto Medicijos fakulteto profesorius emeritas, taip pat Streso mažinimo klinikos įkūrėjas. Skaito paskaitas apie sąmoningumo pagrįstą streso mažinimą viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams. Jo knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų.

„Labai ilgai dienos slinko visiškai vienodos, paskui aš pradėjau mąstyti, 

ir viskas pasikeitė.“

Belangėje erdvėje, įkalintos narve, gyvena keturiasdešimt moterų. Nuolat stebimos sargybinių vyrų, jos nenutuokia, kaip čia pateko, neturi laiko pojūčio, jų prisiminimai apie buvusį gyvenimą beveik išblėsę.

Negęstančiai lempos šviesai trinant ribą tarp dienos ir nakties, bėgant nesuskaičiuojamiems metams, jauniausioji iš visų mergina, atsiskyrusi nuo kitų, gūžiasi kampe. Greitai ji taps jų visų pabėgimo priežastimi. Pabėgimo į keistą ir nepažinų pasaulį, kuris jų visų laukia anapus.

„Mažas stebuklas.“

The New York Times

„Niuansuotas žmogiškojo gyvenimo apmąstymas.“

New York Review of Books

„Intriguojantis ir tamsus minties eksperimentas.“

The Times

„Lygintina su Franzo Kafkos ir Ursulos K. Le Guin kūryba.“

Booklist

„Pasakojimas, žiaurumo ir susvetimėjimo akivaizdoje alsuojantis viltimi ir žmogiškuoju orumu.“

Megan Hunter

Jacqueline Harpman (Žaklina Harpman, 1929–2012) – žydų kilmės belgų rašytoja ir psichoanalitikė. Sukūrė daugiau kaip 15 kūrinių. Buvo apdovanota ne viena literatūros premija, įskaitant ir „Prix ​​Médicis“. Distopinis romanas „Aš, nepažinusi vyrų“ prancūziškai pirmąkart pasirodė 1995-aisiais ir pateko į „Prix Femina“ finalą. Pastaraisiais metais kūrinys iš naujo atrastas daugelio skaitytojų, o „The Guardian“ jį įvardijo „Z kartos „Tarnaitės pasakojimu“.

Tara Selter įstrigusi lapkričio aštuonioliktoje – dienoje, kuri kartojasi be galo. Išbandė visa, kad ištrūktų: keliavo į šiaurę ieškoti žiemos, į pietus – vasaros; ieškojo kelio atgal į įprastą laiko tėkmę.
Veltui. Tačiau jos tūkstantis šimtas keturiasdešimt trečiąją lapkričio aštuonioliktą kai kas pasikeičia: vyras vilki kitokius marškinius. Henris D. taip pat prisimena.
Staiga Tara nebėra viena. Kartu jiedu turi iš naujo mokytis, ką reiškia dalytis tikrove su kitu žmogumi, nors pasaulis aplinkui ir byra. Henris netiki, kad laikas pats atsistatys, bet jo buvimas viską keičia. Jei jie – du, galbūt yra ir daugiau?
Poezijos ir filosofinių refleksijų dialogą tęsianti Apie tūrio apskaičiavimą trečioji knyga kviečia svarstyti, kiek ir kaip vienas žmogus yra atsakingas už šio pasaulio išsaugojimą. Tai paprastai nepaprasta istorija apie draugystę ir laiko gelmę.

„Nepaliaujantis stulbinti gilių klausimų apie kalbą, žmogiškąjį ryšį ir laiką tyrinėjimas.“ – The New Yorker

Knygos leidybą parėmė Danijos menų fondas ir Lietuvos kultūros taryba.

Solvej Balle gimė 1962 m. Pietų Jutlandijoje, Danijoje, baigė literatūros ir filosofijos studijas Kopenhagos universitete. Ilgus metus keliavo ir gyveno Prancūzijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Kelių prozos kūrinių, taip pat meno teorijos ir eseistikos knygų autorė.
Apie tūrio apskaičiavimą – romano žanro ribas plečianti 7 knygų serija, kurios pirmos 3 dalys 2022 m. apdovanotos Šiaurės Tarybos literatūros premija.
Lietuvių kalba šios septologijos knygos pradėtos leisti 2024 m.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

„Prieš ropšdamasi į lovą, ištraukiu Motiną Teresę iš kelioninio plastikinio maišelio ir pastatau ant komodos. <...> Reikia, kad namų dalelė primintų, jog šis kambarys, šie namai ir šis miestas – ne mano gyvenimas.“

Nuo pat mažų dienų Bėja mokėsi išgyventi net atšiauriausiomis sąlygomis. Priklausomybių kankinama motina, vos kartą per metus matomas tėvas, nuolatinis maisto ir rūpesčio stygius išmokė nepasitikėti niekuo – tik pačia savimi. Tačiau kai iki kruvinu prakaitu pelnytos išsvajotos laisvės lieka vos žingsnis, namuose įvyksta tragedija. Bėjai nelieka nieko kito – tik kreiptis pagalbos į tėvą.

Tėvo namai – nepažintas pasaulis: čia niekada netrūksta maisto, pro miegamojo langą atsiveria beribis vandenynas ir pasakiški saulėtekiai, o netikra sesuo Sara, atrodo, visą laiką mėgaujasi nerūpestingomis dienomis pajūryje su draugais. Bėja nedrąsiai įsitraukia į lengvabūdišką vasaros ritmą, o jos atlėgstanti širdis ima linkti prie dailaus kaimyno Samsono. Tačiau tai tik trumpas, neįpareigojantis vasaros romanas – atėjus rudeniui viskas vėl stos į savas vėžes. Bent jau taip atrodo Bėjai.

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Širdies kauleliai“ – jautri meilės ir savęs paieškų istorija.

Kvapą gniaužianti istorija apie ambicijas, pavydą, troškimus ir antgamtines galias. 

Viktoras ir Eliotas yra talentingi ir arogantiški vaikinai, besidomintys adrenalino poveikiu, klinikine mirtimi ir, regis, antgamtiniais įvykiais. Tyrimas juos nuveda prie intriguojančios hipotezės: ar miręs ir vėl sugrįžęs į gyvenimą žmogus gali įgyti nepaprastų galių? Kai jų akademinis tyrimas tampa tikru eksperimentu, viskas pakrypsta siaubinga linkme.

Po dešimties metų Viktoras pabėga iš kalėjimo, pasiryžęs susirasti savo seną draugą, dabar tapusį priešu. Tuo tarpu Elis siekia sunaikinti visus Nepaprastuosius. Padedami dviejų seserų, kovojančių viena prieš kitą, vedami išdavystės ir netekties skausmo, seni ir nepaprastai galingi priešai susitinka...  Kuris iš jų liks gyvas? 

Knygoje „Nepaprastieji“ V. E. Schwab vaizdingai kuria paslaptingą ir pribloškiantį pasaulį, kuriame antgamtinė galia veikėjų automatiškai nepaverčia herojais, ji pradeda kovą tarp didelio blogio ir šiek tiek mažesnio, kur abu daro viską, kad nugalėtų vienas kitą.

 „Absoliučiai genialu. Schwab neria į literatūrą apie superherojus ir viską apverčia aukštyn kojom... Pasiruoškite puikiai pramogai.“ – Jackie Kessler

„Goodreads Choice Award 2013“ nominantė skaitytojų mėgstamiausios fantastikos kategorijoje.

V. E. Schwab (g. 1987) – amerikiečių rašytoja ir bestselerių autorė, išgarsėjusi fantastinėmis, meistriškai parašytomis knygomis, kupinomis mistikos, antgamtiškų elementų ir kartais siaubo. Autorė rašo įvairaus amžiaus skaitytojams. Į lietuvių kalbą anksčiau išversta jos knyga suaugusiesiems „Nematomas Adės Laru gyvenimas“ ir romanas paaugliams „Galantija“. Jos „Nemirtingųjų“ trilogiją skaitytojai ir kritikai pasitiko su didžiuliu entuziazmu. 

Skaitytojams nuo 14 metų

Smagus ir romantiškas pasakojimas apie išgalvotus santykius ir tikrą meilę. Puikus atradimas tiems, kam patiko knyga „Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau“.

Septyniolikmetė Beka Hart netiki tikra meile. Tad kai buvusi geriausia draugė pašiepia Beką, kad ši neturi vaikino, Beka apsimeta, kad slapta su kai kuo susitikinėja. 

Bretas – futbolo komandos kapitonas ir vienas populiariausių vaikinų mokykloje. Bet, užuot vaikęsis merginas, jis labiau rūpinasi savo ateitimi. Išgirdęs Bekos melą, Bretas nutaria apsimesti jos paslaptinguoju vaikinu. Tai naudinga abiem: jam niekas nepriekaištaus, kad neturi merginos, o jos melas neišaiškės. 

Apsimesti tobula pora nelengva, juk Beka ir Bretas beveik nepažįsta vienas kito. Tačiau netrukus abu supranta, kad turi daugiau bendro, nei galėjo įsivaizduoti. 

Pamažu riba tarp tikrovės ir išsigalvojimų ima nykti... Ar ši išgalvota meilė yra pats tikriausias dalykas Bekos ir Breto gyvenime?

Alex Light rašyti pradėjo dar paauglystėje. Interneto svetainėse „Episode Interactive“ ir „Wattpad“ ji publikavo dešimtis meilės romanų, kurie buvo perskaityti šimtą milijonų kartų. Turėdama anglų literatūros bakalauro laipsnį, ji skaito daug knygų, kai nerašo savų. Ji gyvena Toronte, Kanadoje, su savo šunimi, dviem katėmis ir neblėstančia meile žiemai. „Įsimylėję ne savo noru“ yra jos pirmasis jos tradiciniu būdu išleistas romanas. Aplankykite autorės interneto svetainę adresu www.wattpad.com/user/alexlightstories.

Ledi leidžiasi į keršto misiją...

Ledi Hana Stirs turi ne vieną priežastį bjaurėtis Rosu Džeimsonu. Šis skandalingas pasileidėlis užgrobė jos namus ir yra atsakingas už jos brolio mirtį!

Pasiryžusi poną Džeimsoną pričiupti Hana užsimaskuoja ir įsidarbina jo namuose ekonome. Deja, nenaudėlis šeimininkas labai viliojantis. Neilgai trukus Hana nustoja  rinkti įrodymus prieš jį, nes patenka į netikėtą padėtį... Ji iš visos širdies įsimyli!

 Tai nepakartojama autorės, pelniusios ROMANCE WRITERS OF AMERICA asociacijos RITA apdovanojimą, meilės istorija

Kas tas kapitonas Haris Fantonas?

Vyras, prisiekęs niekada nevesti.

Džulijana kartu su motina atvyksta į Londoną ir apsistoja prabangiuose mokyklos laikų draugės ir jos vyro namuose. Čia ją pradeda persekioti skandalai ir vis garsiau skambančios kalbos apie jos gėdingą kilmę. Džulijanos mama, atrodo, žino šeimos paslaptį, bet laiko užgniaužusi giliai širdyje.

Lyg bėdų ir paslapčių būtų maža, pasirodo kapitonas Haris Fantonas. „Koks arogantiškas ir nemandagus vyras! – vos išvydusi Harį, nusprendžia Džulijana. – Aš tikrai neįsimylėsiu jo tik dėl žavios šypsenos!“ Ji juk ne kartą įrodė, kokia stipri ir bebaimė gali būti! 

Tačiau kiekvienąsyk, vos žmonės ima kalbėti apie Džulijanos skandalingą šeimą, šis vyras drąsiai gina merginos reputaciją. Galbūt bejausmis moterų gundytojas iš tiesų yra visai kitoks, nei ji manė...

–       Ar matai žvaigždes? Kaip ilgai jos šviečia danguje?

–       Nežinau. 

–       Ir kaip ilgai jos švies ateityje?

–       Nežinau, turbūt labai ilgai. 

–       Mylėsiu tave net ir tada, kai jų ten nebebus. 

Šeimai suvienyti reikia kantrybės, šiek tiek humoro jausmo ir daug meilės... 

Nelengva mėgautis gyvenimu, kai neturi artimųjų, tik praeitį, kurios nė nenori prisiminti. Tačiau Kelė Smit, netikėtai sužinojusi apie brolį, turtingoje ir privilegijuotoje aplinkoje užaugusį Malkolmą, ir seserį Kirą – dvylikametę, gyvenimo blaškytą gatvėje, nebežino ką ir galvoti...

Ji sutinka apsigyventi dideliame šeimos name ant Vašingtono ežero kranto kartu su ką tik atrastu broliu, seserimi ir seneliu, vildamasi, kad galbūt sulaukė progos pradėti gyvenimą iš naujo. Deja, nauja pradžia nieko gero nežada: Kelė ir Kira susidraugauja, tačiau negali apsiprasti prabangioje aplinkoje, o Malkolmas pasijunta taip, tarsi būtų svetimas savo paties namuose... Nedidelę įmonę pavertęs klestinčiu verslu Malkolmas neįstengia sugalvoti, kaip suartėti su seserimis. Prieraišumas tikrai nėra stiprioji jo savybė, bet... gražuolė barista padeda suprasti, kad širdyje yra taip, kaip ir prie šeimos stalo – visuomet atsiras vietos dar vienam.

Tai tragikomiškų nutikimų kupinas romanas, nuspalvintas ryškiomis magiškojo realizmo spalvomis. Kai meilė randa bendrą lovą su melu, gero nelauk. Bet ne viskas taip blogai.

„Mano nekaltas melagis“ – spalvingiausias mano parašytas romanas. Jausmai sproginėja kiekviename sakinyje, pasileisite į tikrą, nesuvaidintą gyvenimo nuotykį, kuriame veikia ir šešėliais tapusios dvasios, ir realūs personažai, sutikti parduotuvėje, turguje ar laukinės salos laiptinėje, biure ir mokesčių inspekcijoje.

Meilė, nesibaigiančios statybos, konfliktai, labiau nei vėjas siaučiančios paskalos  – tai unikali mano patirtis, prisiminimai, burtų komedijos, istorijos, sumegztos į vestuvines sukneles.

Kėdė, kurios įsitvėrę nematome naujų galimybių, taps pagrindiniu simboliu, romano atspirties tašku. 

Aš nerašau apie liūdesį, rašau apie gyvenimą, o jis pilnas juokingų nutikimų.

Jurga Baltrukonytė

Tai jau vienuolikta Jurgos Baltrukonytės, žurnalistės ir rašytojos, knyga, šį kartą skaitytoją perkeliantį į magišką, komišką šeimos istoriją.

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių.

Džeimį ir Klerę išskyrė 1746 m. įvykęs jakobitų sukilimas. Po dvidešimties skausmo ir nerimo metų jiedu vėl rado vienas kitą. Dabar 1779-ieji. Klerė ir Džeimis pagaliau vėl kartu ir su dukra Briana, jos vyru Rodžeriu bei jų vaikais atstatinėja namus Freizerio gūbryje – tvirtovę, turėsiančią apsaugoti nuo karo vėjų. 

Tačiau kolonijose tvyro įtampa: mūšiai siautėja nuo Niujorko iki Džordžijos, ir net atokiuose pasienio kalnų kraštuose verda aistros. Džeimis žino, kad netrukus karas pasibels ir į jo duris.

Briana ir Rodžeris turi savų rūpesčių: jie baiminasi, kad pavojai, privertę bėgti iš XX a., gali pasivyti ir čia. Ar rizika gyventi XVIII a. – su ligomis, badu ir artėjančiu karu – iš tiesų buvo saugesnis pasirinkimas jų šeimai?

Šiaip ar taip, karas vis labiau artėja prie Freizerio gūbrio. Džeimis galanda kardą, o Klerė – skalpelį. Išaušo plieno valanda.

Diana Gabaldon (g.1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo.

„Didingas ir kvapą gniaužiantis romanas... taip kruopščiai suplanuotas ir gausus personažų, kad stebina, jog Diana Gabaldon sugebėjo jį sugalvoti ir parašyti vos per septynerius metus. Tačiau vis dėlto romane pačios gražiausios neblėstančią Klerės ir Džeimio meilę vaizduojančios akimirkos.“ 

The Washington Post

„Laikyti rankose storą naują „Svetimšalės“ tomą – nepakartojamai maloni patirtis.“ 

The Seattle Times

„Svetimšalės“ serija visada nagrinėjo laiko ir vietos temas, o šiame romane detaliai aprašomas kasdienis gyvenimas kolonijinėje Amerikoje. Akivaizdu, kad autorė nepaprastai kruopščiai ištyrinėjo šį laikotarpį. Vis dėlto skaitytojus visada labiausiai traukia Klerės ir Džeimio santykiai. Dabar, tapę seneliais, vienas kitą myli jau nebe taip aistringai, o švelniau, autorė tyrinėja senėjimo procesą, šeimos džiaugsmus bei bendruomenės ir namų ilgesį.“

Kirkus Reviews

Romano „Išvarymas. Londono adata“ tęsinys

– Mumis! – tiesiog išrėkė Benas ir žodis pakibo ore.

   Jie net sinchroniškai užvertė galvas, lyg jis ten kabotų fiziškai. Tarsi staiga šitame vagonėlyje jiems būtų suteikta prieiga pamatyti pasaulio vaizdą, kuris nėra skirtas žmonėms – iš dieviškos perspektyvos, kur matosi praeitis, ateitis, priežastys ir tikslai... Ir netgi pačius dievus, pakibusius aukštai kosmose. 

Kristus ir Čingischanas – įsitvėrę vienas į kitą jie sklendžia virš Žemės rutulio, bet nė vienam neužtenka persvaros numesti kitą ant žemės. Jų veiduose įsirėžusi įtampa ir kiekvieno raumens įtempimas Žemėje turi atatranką. Užtenka jiems pajudinti pirštą ir Londoną nusiaubia teroras. Lekia gaisrinės, greitosios, o išgyvenę klausia: Už ką? Ką mes kam blogo padarėme? Nieko – tai tik skeveldros – karo dėl mūsų sielų, kuriame mes ir ginklas, ir tikslas. Ir nebus pabaigos šitam karui, kol jie ten neišsiaiškins – du išprotėję dievai, negalintys užvaldyti dangaus.

-

Po trylikos metų nusprendęs perrašyti šį pasakojimą iš dramos į prozą (su dar daugiau personažų, įvykių ir detalių, kurių turėjau atsisakyti ribojamas pjesės žanro, tai yra ribotų žmogaus galimybių per vieną vakarą teatre suvirškinti tokį dramų kokteilį), stengiausi nepažeisti jo stuburo: tos bendros emigrantų jausenos, kurią tuo metu radau Londone. 

Visų pirma, savęs apgaudinėjimą, kad jų išvarymas laikinas: „Dar va šiek tiek uždirbsime, netausodami skaudančių kūnų, išsimiegodami traukiniuose, vežančiuose iš vieno darbo į kitą, ir tada tikrai grįšime.“ O aplink laksto jau anglakalbiai vaikai, kuriems Londonas tapo namais, ir tai yra akivaizdus inkaras – įrodymas, kad jie niekada nebegrįš.

O grįžtant prie klausimo, kiek šiame pasakojime tiesos – čia viskas yra tiesa. Ir kartu – niekas.

Romano „Išvarymas“ trilogijos autorius Marius Ivaškevičius

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo Lietuvos audiosensorinė biblioteka.

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/74a9ecd4-736d-4239-9588-7d49ed64cd1c.html 

Vieną liepos naktį dešimtmetis Itanas ir jo geriausias draugas Bilis užmigo palapinėje, pastatytoje ramiame jaukiame Itano namo kieme. Ryte Itanas pabudo vienas. Naktį kažkas peiliu perrėžė palapinę ir išsivedė Bilį. Daugiau berniuko niekas nebematė.

Praėjus trisdešimčiai metų, Itanas nenoriai sugrįžta į savo vaikystės namus. Kamuojamas košmarų ir nemigos, jis ima pastebėti keistus dalykus, vykstančius nakties glūdumoje. Atrodo, kad kažkas vidury nakties klaidžioja po gatvę, o Itano kieme vis dažniau atsiranda Bilio pėdsakų. Ar tai žiaurus kažkieno pokštas? O gal Bilis, ilgus metus laikytas mirusiu, kažkokiu būdu sugrįžo?

Itanas nusprendžia galų gale išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko tą lemtingą naktį. Kuo arčiau tiesa, tuo aiškiau jis suvokia, kad nė viena vieta – nei tylus miškas, nei ramus priemiesčio kiemas – nėra visiškai saugi. Ir kad praeitis niekada neišnyksta: ji randa būdų sugrįžti.

 „Perskaičiau visus Riley Sagerio romanus, o „Vidury nakties“ dabar yra mano mėgstamiausias. Tai šiurpi istorija apie neišaiškintą paslaptį ir vaikystės draugystes, kupina dešimtojo dešimtmečio nostalgijos ir šiurpuliukų, su posūkiu, kurio visiškai nesitikėjau. Skaitykite ją kieme, šiltą vasaros naktį, pasišviesdami prožektoriumi – jeigu išdrįsite!“

JASON REKULAK, bestselerio „Paslaptingi piešiniai“ autorius

Riley Sageris yra „New York Times“ bestselerių autorius, parašęs dešimt romanų. Naujausi jo kūriniai „Vidury nakties“ ir „Vienintelė likusi“ išleisti ir lietuvių kalba. 

Autoriaus romanai išleisti 40 šalių, o visame pasaulyje parduota daugiau nei 4 milijonai jų egzempliorių. Sageris yra kilęs iš Pensilvanijos, šiuo metu gyvena Prinstone, Naujajame Džersyje. Kai nerašo, jis kiek įmanoma daugiau laiko skiria skaitymui, maisto gaminimui ir kino filmams. Jo mėgstamiausias filmas – „Slaptas langas“. O gal „Nasrai“. Bet, jei jau būtų visiškai atviras, turbūt „Merė Popins“.

2023 M. PASIRODŽIUSI „SRUOGĖ IŠ SMARAGDINĖS JŪROS“ BUVO ĮVERTINTA „GOODREADS CHOICE AWARD“ NOMINACIJA SKAITYTOJŲ MĖGSTAMIAUSIŲ FANTASTINIŲ KNYGŲ KATEGORIJOJE. 

Brandonas Sandersonas šią istoriją kūrė slapta, nevaržomas laiko, neslegiamas lūkesčių ir davęs valią vaizduotei, nusprendęs, kad ji bus skirta tik žmonai Emily. Kai žmona galiausiai įtikino jį pasidalyti romanu su visu pasauliu, paaiškėjo, kad tai yra tikras romantinės maginės fantastikos perlas! 

Sruogė ramiai sau gyveno gimtojoje saloje smaragdų žalumo vandenyne, džiaugdamasi paprastais malonumais: puodelių, atplukdytų iš užjūrio kraštų, kolekcija ir draugo Čarlio pasakojamomis istorijomis. 

Tačiau vieną dieną Čarlio tėvas išsivežė sūnų ieškoti nuotakos – ir jų daugiau niekas nebematė. Sruogei neliko nieko kito, kaip tik slapčia išplaukti iš salos ir keliauti pas Burtininkę, įsikūrusią mirtinai pavojingoje, piratų knibždančioje Vidunakčio jūroje. 

Ar pavyks įprasto gyvenimo atsisakiusiai merginai surasti savo mylimą draugą sporų vandenyne, kur vienintelis vandens lašelis gali akimirksniu atimti gyvybę? 

Populiariausių šiuolaikinės fantastikos kūrinių ir daugybės „The New York Times“ bestselerių autorius Brandonas Sandersonas papildo „The Stormlight Archive“ ir „Miglos vaikų“ knygose sukurtą kosmerijos pasaulį nauju romanu, skirtu visiems knygos bei filmo „Princesė nuotaka“ gerbėjams.

„Populiariausias žanro autorius... neabejotinai vienas sėkmingiausių ir produktyviausių šio amžiaus fantastikos rašytojų.“ – „Esquire“ 

Ką iš tiesų reiškia gyventi kūne – nuolat kintančiame, kupiname geismų, troškimų ir įtampų?

Britų rašytoja Olivia Laing į kūną žvelgia kaip į malonumo ir skausmo šaltinį su vidine konstitucija, polinkiais ir aistromis. Per žymių XX a. menininkų ir aktyvistų istorijas ji atskleidžia, kaip kūnai gali tapti priespaudos taikiniais arba galios įrankiais. Drauge jie – ir laisvės, tapatybės, atsparumo šaltinis.

O. Laing akiratyje dvi vėžiu sirgusios rašytojos – Susan Sontag ir Kathy Acker, tapytoja Agnes Martin, pasirinkusi atsiskyrėlės kelią, homoseksualus rašytojas Christopheris Isherwoodas, dainininkė Nina Simone, turėjusi bipolinį sutrikimą, juodaodis aktyvistas Malcolmas X ir dešimtys kitų. Jų gyvenimai apmąstomi atsispiriant nuo vieno kontroversiškiausių psichoanalitikų Wilhelmo Reicho, siekusio suprasti, kaip tarpusavyje siejasi psichologiniai, kūniški ir socialiniai veiksniai, – idėjų.

„Kūnas ir laisvė“ – intelektualus ir poetiškas tyrimas apie priespaudą, pasipriešinimą ir laisvę XX–XXI a. Pradėtas rašyti per pabėgėlių krizę 2015 m. ir baigtas per pandemiją 2020 m., jis mums primena, kad kova už pamatinę žmogaus teisę būti laisvam tęsiasi iki šiol.

Olivia Laing (gim. 1977) – pripažinta britų intelektualė, kultūros kritikė, rašytoja, Karališkosiosliteratūros draugijos narė, už negrožinę literatūrą pelniusi Britų bibliotekos rašytojų, Windhamo ir Campbell premijas, nominuota seniausiai Britanijoje Jameso Taito Blacko premijai. „O. Laing yra vienas svarbiausių mūsų laikų balsų“, – teigia literatūros kritikė Rachel Spence. Lietuviškai išleista O. Laing knyga „Vienišas miestas“.

„Štai ką vienas kūnas gali padaryti kito labui: skelbti laisvę, kuria galima dalytis, kuri smelkiasi po oda. Laisvė – tai ne išsivadavimas nuo praeities naštos. Laisvė reiškia, jog ir toliau gyvename, einame į ateitį, visą laiką svajodami. Laisvas kūnas nebūtinai turi būti sveikas, nepažeistas ar nemodifikuotas. Jis nuolat kinta, kinta, kinta, juk vis dėlto kūnas – tai taki forma.“

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/947b8ece-5d5e-4123-9c89-db1c49bc51bd.html

„Jų akys žvelgė į Dievą“ – amerikiečių rašytojos Zoros Neale Hurston (1891–1960) žymiausias romanas, parašytas 1937 m., o suprastas ir įvertintas tik po autorės mirties. Šiandien jis laikomas vienu svarbiausių XX a. pasaulio literatūros aukso fondo kūrinių ir Harlemo renesanso klasika. Žurnalas „Time“ jį įtraukė į 100 geriausių visų laikų anglakalbių romanų sąrašą, 2005 m. sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas.

Tai klasikinis pasakojimas apie moters emancipaciją. Knygos veiksmas vyksta XX amžiaus pradžios Floridoje, kur paskutinis žodis – visada tik baltaodžio vyro. Šešiolikmetė apie meilę svajojanti juodaodė Džeinė prieš savo valią ištekinama už pagyvenusio ūkininko. Jai sakoma, kad santuoka gal ir atneš meilę, bet apskritai gyvenime ji ne tokia ir būtina... Mergina ujama, o vyras kartoja, kad jos vieta ten, kur pasakys jis. Sukaupus ryžtą, Džeinei pavyksta palikti namus ir ištekėti antrą kartą. Šįsyk – už pasiturinčio miestelio mero. Gyvenimas tampa turtingesnis, bet pilnatvės nepadaugėja – Džeinė jaučiasi kaip vyro trofėjus. Vieną dieną ji sutinka dvylika metų jaunesnį klajoklį su gitara. Gal pagaliau šis ryšys bus grįstas pagarba ir meile... Ar tai apskritai įmanoma?

„Širdį persmelkiantis romanas, kuriame iš gelmių pažįstama meilė ir žiaurumas, didūs žmonės aiškiai skiriasi nuo šiaudadūšių ir juntama atjauta nežinantiems, kaip gyventi.“

Zadie Smith, rašytoja

Zora Neale Hurston (1891–1960) – amerikiečių etnografė ir rašytoja, kurią Nobelio literatūros premijos laureatė Toni Morrison pavadino „viena iškiliausių mūsų laikų rašytojų“. Kūrė ir literatūrine anglų kalba, ir juodaodžių dialektu. Pripažinimo sulaukė tik po mirties. Palaidota be antkapio kaip nežinomas asmuo, o jos daiktai ir užrašai sudeginti, išgelbėta tik dalis rankraščių. Iš naujo atrasta 1973–1975 m., kai rašytojos Alice Walker pastangomis buvo paskelbta serija straipsnių apie jos kūrybą. Buvusi pamiršta, autorė ilgainiui tapo svarbia JAV literatūros klasike. 1994 m. įtraukta į JAV Nacionalinį moterų šlovės muziejų, įsteigta solidi jos vardo literatūrinė premija. Lietuvių kalba leidžiama pirmą kartą.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/f6564f39-355b-47b5-b64e-3afde117b509.html

Jaunas britų aristokratas Edvinas dėl Viktorijos laikų moralei nederamo elgesio ištremiamas į Kanadą. Kartą Kajetės miške netikėtai išgirdęs smuiko garsus, staiga pasijunta lyg keistoje didelėje erdvėje – stotyje ar bažnyčioje, – ir tas patyrimas jį sukrečia iki širdies gelmių...

Po dviejų šimtmečių Antrojoje Mėnulio kolonijoje gyvenanti rašytoja Olivija išvyksta į savo knygos pristatymo turą po Žemę. Jos romane yra keistas epizodas: aidinčiame orlaivių terminalo koridoriuje vyriškis griežia smuiku, o aplinkui, lyg kitame laiko sluoksnyje, iškyla miškas.

2401-aisiais Gasperis, detektyvas iš aptemusio Nakties miesto, nusamdomas ištirti keistą įvykį Šiaurės Amerikos miškuose, ir jam ima vertis eilė sugriautų gyvenimų: tremtinys grafo sūnus, palūžęs po karo, rašytoja, įstrigusi toli nuo namų pandemijos apniktoje planetoje, ir vaikystės draugas, kuris, kaip ir pats Gasperis, gali leistis į žygį, pakeisiantį gyvenimo priežasties ir pasekmės dėsnį.

Emily St. John Mandel (gim. 1979) – Niujorke gyvenanti kanadietė rašytoja, per pastarąjį dešimtmetį išgarsėjusi romanais „Vienuolikta stotis“ ir „Stiklo viešbutis“. Ties riba tarp mokslinės fantastikos ir grožinės literatūros esantis romanas „Ramybės jūra“ išverstas į 27 kalbas. Knyga nominuota Andrew Carnegie’o medaliui už meistriškumą grožinės literatūros srityje, „Locus“ apdovanojimuose pateko į ilgąjį sąrašą. Skaitytojai „Goodreads“ platformoje romaną pripažino geriausiu 2022 m. mokslinės fantastikos kūriniu, jis pateko į „Amazon“ redaktorių sudarytą geriausių knygų dvidešimtuką bei „Financial Times“ geriausių metų knygų sąrašą.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/292b3ac4-ce28-4de4-8dde-245496d33f0c.html

Tai buvo namas be gerumo, neskirtas ir netinkamas gyventi žmonėms, namas be meilės ar vilties.

Eleonorai Vans – trisdešimt dveji. Po neįgalios motinos, kurią slaugė ilgus metus, mirties ji pirmą kartą pasijunta laisva ir net šiek tiek laiminga. Netrukus daktaras Montagju, tyrinėjantis antgamtinius reiškinius, atsiunčia laišką kviesdamas Eleonorą į savo padėjėjų komandą. Užduotis – tris mėnesius praleisti bloga reputacija garsėjančiame Kalvų name ir fiksuoti visas patirtis. Moteris pajunta, kad tai pasiūlymas, kurio ji labai ilgai laukė. 

1959 metais pasirodęs romanas „Namas, kuriame vaidenosi“ yra psichologinio siaubo klasika. Įtaigus JAV rašytojos Shirley Jackson balsas užčiuopia siaubą, slypintį kasdienybėje, šeimoje, žmogaus santykiuose su kitu žmogumi ir visuomene. Stephenas Kingas šį kūrinį ne sykį minėjo kaip vieną reikšmingiausių savo įkvėpimo šaltinių. Romanas adaptuotas kine (1963, 1999), teatro scenoje, pagal jį sukurtas populiarus „Netflix“ serialas (2018).

Shirley Jackson (1916–1965) – ryški XX amžiaus siaubo literatūros kūrėja, taip pat laikoma ir dviejų dešimtmečių (1940–1960) nematomos JAV moterų istorijos metraštininke. Savo kūriniuose ji perteikė nerimastingą, prieštaringą, nepatogią moters jauseną atliekant įvairius jai tenkančius vaidmenis. Rašytoja studijavo Sirakūzų universitete, užaugino keturis vaikus, o jos asmeninės patirtys dažnai atsispindėjo kūryboje.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/83e8b7a6-57c9-4a21-b1ea-7162e12b54cb.html

Ministras 2019-aisias. Astrologė 1997-aisiais. Partizanas 1946-aisiais. Šauktinis 1981-aisiais. Lietuvių kalbos mokytoja 2018-aisiais.  Tai gali būti bet kas iš mūsų, bet kuri diena.

Botas kodiniu vardu Kirminas, galėdamas laisvai keliauti laiku, tyrinėja žmogiškąją realybę. Jis trumpam pasisavina pasirinktą žmogų, kad tas pasielgtų taip, kaip reikalinga laboratorijai. Užduotis – fiksuoti žmogiškąsias reakcijas ir emocijas, o šias perprasti sunkiausia. Vieną dieną kirminas ryžtasi įgyvendinti netikėtą ir pavojingą – savo – sumanymą.

Reklamos kūrėjo ir menininko Jono Valatkevičiaus romane pirmuoju asmeniu kalba botas. Kūrinys diskutuoja su šiandiena, persisunkusia procesų, kurie dar visai neseniai buvo įmanomi tik mokslinėje fantastikoje. Per personažų mikropatirtis autorius kritiškai, ironiškai ir skvarbiai analizuoja istorinį visuomenės kismą. Romane švyturiuoja šių dienų mąstytojų – Ray Kurzweilo, Shoshanos Zuboff, Giorgio Agambeno, Yuvalio Noah Harari, Williamo Gibsono ir kt. – idėjos.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/34409b40-0eb9-4193-b729-46390562c891.html

Keturios tapatybės. Viena keršytoja

Berlynas, 2017-ieji. Apleistas atrakcionų parkas – vieta, kur naktį galioja savos taisyklės. Paauglių gaujos, narkotikai, ginklai... ir ant suolelio paliktas kūdikis. Mažylis suvystytas į audinį, siuvinėtą nežinomos kalbos žodžiais. Atsitiktinai įvykio liudininku tapęs paauglys iš Lietuvos bando neišsiduoti, ką matęs. Tą pačią naktį netoliese jis aptinka ir nužudytą savo globojamą merginą.

Detektyvui Johanui Hartogui ir jo kolegoms teks išnarplioti, kas sieja šias, rodos, visiškai nesusijusias mirtis. Byla, kuri netelpa į jokius įprastus rėmus, nes kai kūdikis randamas negyvas, atsakymų tenka ieškoti ne tik tamsiuose užkampiuose – kartais jie slepiasi pačiose šeimos šaknyse.

Tirti nusikaltimą darosi vis sudėtingiau, nes istorijos gijos plačiai pasklinda žemėlapyje ir laike: nuo Karaliaučiaus iki Sirijos, nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų. O per jas vos pastebima tėkme sruvena keturių Tolvaičių šeimos palikuonių moterų likimai. Septyni tiltai, septyni žiedai, septyni skausmo ir prakeiksmo ratai. Ar bylą tiriantys detektyvai ras kelią iki istorijos pradžios, glūdinčios praeities šešėliuose beveik šimtą metų? Ar pavyks Tolvaičių moterims pagaliau rasti ramybę? Ar galiausiai bus nuimtas vyks Deivės Pregaros prakeiksmas?

 „Septyni Majos žiedai“, antroji Dainos Kleponės knyga, įtraukia į detektyvinį trilerį, kuriame nusikaltimas yra tik paviršius, o tikroji įtampa slypi po oda. Debiutavusi kaip leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso laimėtoja, autorė vėl grįžta su puikiu pasakojimu, kuriame meistriškai derina sukauptas profesines žinias ir aistringos istorijos tyrinėtojos talentą. Šįkart jos akiratyje – Karaliaučius ir Mažoji Lietuva, kur susipina skaudūs kelių kartų moterų likimai, prakeiksmai, islamo grupuotės ir cigarečių kontrabanda. 

Gero skaitymo!

Tai knyga apie tikėjimo kelią per vienatvės dykumą. Ne apie rezultatą, bet apie procesą. Apie kantrų ir laikui pavaldų mokymąsi mylėti labiau nei bijoti. Tai bandymas išbūti čia ir dabar – ne baimės, ne optimizmo iliuzijose, bet kantriai einant pirmyn be troškimo įsitverti.

Knygos skyriai buvo parašyti stovint šalia Evangelijos moterų, kurios neišsižada, nepabėga, bet išbūna. Tekstas keitėsi kartu su mano gyvenimu: kai palikau vienuolinę bendruomenę, jį perrašiau, išvaliau, tačiau galiausiai sugrįžau prie pirminio varianto – leidau seseriai Viktorijai papasakoti taip, kaip ji matė ir jautė. Tad knyga liko neharmoninga, bet tikra. Pažeidžiama. Tokia, kokia aš pati stoviu Dievo akivaizdoje.

Knygoje susitinka asmeninės patirtys, sutiktų žmonių pasakojimai ir vienatvės fenomeno tyrimai. Tai žvilgsnis į vienatvę kaip į žmogiškumo patirtį – ne išimtį, o vis labiau vienišėjančios visuomenės tikrovę. 

Čia išgirsime ir kelias miestų dykumos istorijas, perrašytas taip, kad nei dalyviai, nei vietos nebūtų atpažįstami. Jos primena: vienatvė nėra gėda ar išimtis – tai būsena, turinti pradžią, struktūrą ir užbaigą. Ji yra baigtinė. Iš jos galima išeiti.

***

Apie tylą ir bendrystę | Apie laiką socialiniuose tinkluose ir socializacijos kainą | Apie baimę, kuri virsta viltimi | Apie pabėgimus nuo emocinės tuštumos šeimoje | Apie kantrybę, išbuvimą, artumą ir laisvę | Apie nepaguodžiamą vienatvę ligos akivaizdoje | Apie akimirką, kai vienatvė pradeda auginti | Apie maldos galią

***

Aš esu Viktorija Voidogaitė. Kai reikia, kad atstotų svetimi, sakau: esu socialinių mokslų daktarė, Popiežiškojo šv. Tomo Akviniečio universiteto tyrėja, Vilniaus universiteto dėstytoja ir būsimų mokytojų ugdytoja, taigi nepataisomai viltinga realistė. Kai noriu pasipasakoti artimiems, parodyti inkstus ir kepenis, tariu: man patinka klausytis istorijų ir jas pasakoti. Beveik dainuojamų istorijų-raudų, kurios nuprausia vidurius ir tik tada apaugina sielos kaulus samanomis, kad nesušaltų pakeliui iš čia į Ten. Mūsų istorijas teko, tenka, teks nueiti. Geriau kartu, nei vienam ar vienai. Su šypsena, ironija ir be iliuzijų. Malonųjį skaitytoją laikau artimu, kviečiu paėjėti kartu, kad kaulai vėl sužaliuotų gyvybe. 

Vieni jos amžininkai Oną Jogailaitę vadino labiausiai nuskriausta iš visų karalaičių ir niekam nelinkėjo tokio likimo, kiti apšaukė ją nuodytoja, valdžios ir turtų ištroškusia boba, galvojančia tik apie pinigus ir save.

Garsiosios karalienės Bonos dukra Ona – bjaurusis ančiukas šeimoje. Negraži, nemylima, vieniša ir nuolat atstumiama, ji vis tiek sugeba pasiekti aukštumas – yra išrenkama Abiejų Tautų Respublikos karaliumi (sic!), būdama 52-ejų išteka, o 64-erių netikėtai „virsta“ motina. Karalienė Ona visą gyvenimą jautėsi kaip meilės elgeta, godžiai renkanti pabertus trupinius, dėl kurių buvo pasiryžusi atsisakyti visko – turtų, žemių, pilių, savo ir sesers palikimo, net paskutinių savigarbos likučių, prasmegusių vienišų naktų tamsoje. Svarbiausi Onos gyvenimo vyrai ją skriaudžia, karalaitė kovoja su dvarą apsėdusiomis šmėklomis, raganomis, burtininkais ir alchemikais, baido nuodijimų šešėlius ir priversta savo rūmuose pakęsti palaidūnus užsieniečius, vilkinčius moteriškais rūbais.

„NEMEILĖ“ – tai pasakojimas apie tamsiąją karūnos pusę, toksiškus santykius ir pamėlynavusią, negandų iškankintą moters širdį, ne kartą skandintą gyvenimo purve, bet nepraradusią karališko švytėjimo ir meilės artimui. Romane modernus tekstas susipina su originaliais XVI a. Onos Jogailaitės laiškais, leidžiančiais išgirsti jos autentišką balsą iš 500 metų gelmės.

Ilona Skujaitė – Lietuvos istoriją įsimylėjusi žurnalistė, jos pirmasis istorinis romanas „Karo nuotaka“ apie Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę tapo bestseleriu ir buvo apdovanotas literatūrine Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija. Naujausioje knygoje autorė tęsia Jogailaičių moterų sagą: čia iš pačios Onos lūpų išgirsime apie tolesnį jos sesers Kotrynos ir jos vaikų likimą.

1986-ųjų pavasaris, Santjagas. Diktatoriaus Augusto Pinocheto galia silpsta ir skeldėja. Viename iš skurdžių miesto rajonų darbuojasi La Loka, aistringa, vieniša translytė kampo karalienė, siuvinėjanti staltieses prašmatnioms ponioms ir nuolat visu garsu besiklausanti bolero melodijų, kad užgožtų gatvėse vykstančių riaušių garsus. Netikėtai jos gyvenime atsiranda Karlosas – žavingas studentas, aktyvistas, kuriam ši romantiška pamišėlė, staiga įsiplieskus meilei, užleidžia palėpę slaptiems susitikimams ir apsiima namuose laikyti paslaptingas dėžes. Tuo metu Pinochetas, varginamas nesibaigiančių žmonos tauškalų ir kankinamas vaikystės košmarų, vis važiuoja į savo Maipo slėnyje esančią vilą ir atgal, kol vieną dieną karščio alinamame tarpeklyje jo, Karloso ir La Lokos keliai susikerta.

Vienas ryškiausių Čilės prozininkų Pedro Lemebelis (1952–2015), barokiška, spalvinga proza jungdamas intymias ir kolektyvines istorijas, atkuria karčią ir niūrią senosios diktatūros realybę, apkarstydamas ją kutais ir blizgučiais, šokdindamas bolero ir senamadiškų dainų ritmais, atrasdamas joje spalvingą ir gyvybingą romantikos siūlą. „Aš bijau, matadore“ – jaudinantis Čilės istorinėje kryžkelėje portretas, bet labiausiai – tai kūrinys apie meilę ir draugystę, išsivadavimą ir revoliuciją, liudijantis neįtikėtiną švelnumo ir atsidavimo galią, greitai sulaukęs milžiniško populiarumo ir per pastaruosius dešimtmečius tapęs vienu skaitomiausių romanų Čilėje. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/05a3fc87-9402-486d-9523-d17635bad894.html 

„Trumpi pokalbiai su atgrasiais vyrais“ – 1999-aisiais pasirodęs amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallaceʼo apsakymų rinkinys, įtvirtinęs jo kaip nuožmaus literatūros inovatoriaus ir vieno reikšmingiausių JAV prozininkų reputaciją. 

Vienoje istorijoje – skausmingas ir sykiu graudžiai juokingas depresija sergančios moters portretas, kitoje – absurdiška šiuolaikinio televizinio bei šou verslo ir antikinių mitų samplaika-parodija, trečioje – laike ištirpęs trylikametis berniukas, besiruošiantis nuo aukšto tramplino šokti į baseiną. Dar kitur per trumpus eskizus Wallaceʼas bando suprasti, ar įmanoma atlikti kilniaširdišką veiksmą be savigyros ir kodėl nereikalingą įrankį paprasčiau parduoti už menką sumą nei atiduoti dykai. O centrinė apsakymų serija, suteikusi pavadinimą knygai, – tai pašnekesiai su daugybe skirtingų, išties atgrasių vyrų apie santykius su moterimis. Nežabotomis kalbomis jie išsipasakoja, ginasi, giriasi, išsisukinėja, išduoda savo seksualines obsesijas, kabinimo technikas, fetišus, fantazijas ir kartais stulbinamą nejautrumą kito žmogaus traumai. Egomanijos, mizoginijos, objektifikavimo čia ne mažiau nei juodojo humoro bei nuogo, nepatogaus tikrumo.

Pristatydamas iki absurdo išmąstytas ir grotesko kupinas situacijas, Wallaceʼas žvalgosi po tamsiuosius sąmonės koridorius, tūkstantmečių pervartai būdingą išsikvėpusią romantinių ir asmeninių santykių plotmę, kurios gelmėje slypi vienišumas, nepasitikėjimas ir nerimas. Įmantriai raizgydamas siužetus, keistą, rūškaną vizionieriškumą jungdamas su pažįstamu kasdieniškumu ir nepatogiu, vietomis net smurtingu atvirumu, Wallaceʼas tyrinėja tai, ką ir kaip gyvenime renkasi žmogus, kaip įsimyli ir (ne)lieka mylintis, kaip išgyvena ir naikina save bei kitus.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/2bac96f4-83c9-485d-a794-e939350c607b.html 

Pasaulinis fenomenas, pakerėjęs socialinio tinklo „TikTok“ knygų skaitytojų bendruomenę, – rašytojos Chloe Walsh legendinė knygų serija „Tomeno vaikinai“. Tęskite pažintį su žavingais knygos veikėjais ir pajuskite ypatingą pirmosios meilės galią. 

JIS – VAIKINAS BE PAGRINDO PO KOJOMIS. JI – GALBŪT NAMAI, KURIŲ JIS NIEKAD NETURĖJO.

Džojus Linčas priverstas per anksti suaugti – tapti jaunesniųjų broliukų, sesės ir mamos globėju. Piktas ant viso pasaulio, jis iš paskutiniųjų stengiasi tvarkytis su prasidedančia paauglyste, laviruoti tarp asmeninių troškimų ir pareigos jausmo šeimai. Tuo pat metu jis pavojingai įninka į žalingus įpročius, ir ši priklausomybė kasdien vis labiau grasina jį pasiglemžti. Vienintelė šviesa vaikino tamsybės jūroje – ugningoji jo šefo dukra. Mergina, su kuria Džojus kartu lanko mokyklą.

Ifė Moloi visada žengia tik pirmyn. Energinga, tvirta, pasitikinti savimi mergina nebijo, kad kas nors ją gali išvesti iš kelio – galbūt net jos pačios širdis. Tačiau jau pats pirmas susitikimas su impulsyviu vaikinu sukelia jai deginantį ir kasdien vis augantį smalsumą. Ar pavyks Ifei išsiaiškinti Džojaus gyvenimo paslaptis? Kiek išbandymų jie patirs prieš įsiliepsnojant jausmams?

 „Išgelbėti 6“ jus privers dar labiau pamilti Tomeno vaikinų pasaulį.

Chloe Walsh – „The New York Times“ ir „USA Today“ knygų serijos jaunimui „Tomeno vaikinai“ autorė. Šie jos romanai sulaukė svaiginamo populiarumo tarp „TikTok“, „Goodreads“ ir „Amazone“ skaitytojų. Ch. Walsh jau gerą dešimtmetį rašo ir leidžia romanus apie šiuolaikinį jaunimą suaugusiųjų auditorijai. Serija apie Tomeno vaikinus išversta į daugelį pasaulio kalbų, knygos ne vienoje valstybėje yra tapusios bestseleriais. Rašytoja daug dėmesio skiria veikėjų psichikos sveikatos raidai, gvildena jai pačiai artimas svarbias gyvenimiškas temas. Remdamasi savo sukaupta patirtimi, ji kuria jautrius ir kartais šiurpius pasakojimus, pateikdama kitokį, neįprastą požiūrį į kasdienes problemas, apie kurias dažnai vengiama šnekėti. Chloe kilusi iš vakarų Korko Airijoje, ten ji su šeima ir gyvena.

Skaitytojams negana Tomeno vaikinų:

„VISO TO KAIP TIK IR TIKĖJAUSI.“

„Jei būtų įmanoma, skirčiau milijoną žvaigždučių.“

„Kūrinys pranoko mano lūkesčius. Kaip gera vėl grįžti prie savo šeimos.“

„Nuostabu, perskaitykite knygą – taip gražiai parašyta!“

„Dievinu Džojų su Ife... Neatsitraukiau iki paskutinės akimirkos.“

Johnas Irvingas, vienas didžiųjų pasaulio romanistų, po septynerių metų pertraukos sugrįžta su istorija apie šmėklas ir meilę.

1941 metais Aspene, Kolorado valstijoje, Rachelė Bruster dalyvauja nacionaliniame greitojo nusileidimo ir slalomo čempionate. Saulelė – taip ji vadinama artimųjų – iki apdovanojimų pakylos nepakyla, tačiau pastoja ir grįžusi į Naująją Angliją tampa slidinėjimo instruktore.

Jos sūnus Adamas užauga šeimoje, kuri gyvena ne pagal įprastas normas ir vengia atsakyti į klausimus apie įvykių kupiną praeitį. Po daugelio metų, mėgindamas suprasti savo kilmę, Adamas sugrįš į Aspeną. „Džeromo“ viešbutyje, kur buvo pradėtas, jis susidurs su vaiduokliais – ir jie nebus nei pirmieji, nei paskutiniai.

Johnas Irvingas parašė keletą labiausiai pripažintų mūsų laikų romanų – tarp jų „Malda už Oveną Minį“, „Pasaulis pagal Garpą“ ir „Sidro namų taisyklės“. „Tamsa kaip nuotaka“ skaitytojams vėl leis pasinerti į jo pasakojimo kerus.

„Čia visu ryškumu atsiskleidžia jo milžiniška vaizduotė, pasakojimo dovana ir intelektas.“

– Publishers Weekly

 Johnas Irvingas gimė Ekseteryje, Naujojo Hampšyro valstijoje, 1942 m. Pirmasis romanas „Laisvę lokiams!“ išleistas 1968, m., kai jam buvo dvidešimt šešeri. Dvidešimt metų jis buvo imtynininkas ir imtynių treneris (iki keturiasdešimt septynerių). 1992 m. Stilvoteryje, Oklahomos valstijoje, buvo įtrauktas į Nacionalinę imtynių šlovės galeriją.

Irvingas tris kartus nominuotas Nacionalinei knygos premijai, ją laimėjo 1980 m. už romaną „Pasaulis pagal Garpą“. 2000 m. laimėjo „Oskarą“ už geriausią ekranizacijos scenarijų „Sidro namų taisyklės“. 2013 m. už romaną „Viename asmenyje“ gavo Lambdos literatūrinę premiją. Pagarsėjęs visame pasaulyje, jo knygos išverstos į daugiau negu 35 kalbas. 

Johnas Irvingas gyvena Toronte. „Tamsa kaip nuotaka“ yra jo penkioliktas romanas.

POPULIARUSIS ŠVEDŲ MENTALISTAS HENRIKAS FEXEUS PRISTATO NAUJOS TRILOGIJOS „„MEMENTO“ PIRMĄJĄ DALĮ – TRILERĮ „AUKA“.

Vieną naktį programuotojas Davidas Lundas sulaukia elektroninio laiško iš nepažįstamosios Paulinos. Mergina rašo turinti informacijos apie Davido vaikystę. Logiškai mąstant laišką reikėtų ištrinti ir užmiršti. Vietoj to geriau būtų išsiaiškinti savo jausmus neseniai sutiktai žaviai advokatei Florensai. Bet Davidas visiškai neprisimena pirmų dvylikos savo gyvenimo metų, tad smalsumas nugali – jis keletą kartų paskambina Paulinai. Mergina neatsako, o netrukus paaiškėja – ji dingo, galbūt net pagrobta. Davidas tampa pagrindiniu įtariamuoju.

Florensos padedamas Davidas bando išsiaiškinti, kas už viso to slypi. Kaip tai susiję su jo vaikyste ir prarastais prisiminimais? Netrukus paaiškėja, kad paslaptingos jėgos nusitaikė ne tik į Davidą, bet ir visus jam brangius žmones. Reikės ne tik surasti, kas „tampo virveles“, bet ir suprasti, kaip tai susiję su jo vaikyste ir keistu atminties praradimu. Galvosūkio detalės pamažu ryškėja, tačiau kažkas daro viską, kad tik nebūtų atskleistos dešimtmečių senumo paslaptys.

Šiame įtempto siužeto psichologiniame romane mįslės menamos dviejose laiko plotmėse, bet tiesa daug pražūtingesnė, nei buvo galima numanyti.

Henrikas Fexeus (g. 1971 m. ) – garsus švedų mentalistas, kūno kalbos specialistas, 18 knygų autorius ir televizijos laidų vedėjas. Jo parašytos knygos išverstos į 40 kalbų. Visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 3 milijonai egzempliorių. Lietuviškai išleistos populiariosios psichologijos knygos „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“, „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“,  „Minčių skaitymo menas“ ir kartu su Camilla Läckberg parašyta įtraukiančių trilerių trilogija „Dėžė“, „Kultas“, „Miražas“ ir kt.

„Jumė ir košmarų tapytojas“ – nuostabus skaitinys Sandersono kūrybos gerbėjams, taip pat tiems, kurie dar neįstojo į jų gretas. Rekomenduočiau šią istoriją skaitytojams, kuriems patinka maginė fantastika, kompiuteriniai vaidmenų žaidimai, animė, manga ar korėjietiški serialai. Kad ir kuo žavėtumėtės, „Jumė ir košmarų tapytojas“ – knyga, kurioje kiekvienas ras ką nors sau!“ – Kate, „Blogging with Dragons“ 

Kosmerijos visatoje gyvena du žmonės iš visiškai skirtingų pasaulių – Jumė ir Tapytojas. Jumė užaugo pasaulyje, kuriame medituojama, kur veši sodai ir sklando dvasios. Tapytojas gyvena tamsos, technologijų ir košmarų planetoje. 

Griežto paklusnumo suvaržyta Jumė apdovanota galia iškviesti dvasias, gyvybiškai svarbias jos žmonėms, – tačiau trokšta bent vieną dieną pabūti paprastu žmogumi. Tapytojas patruliuoja tamsiomis savo gimto miesto gatvėmis, puoselėdamas svajonę tapti didvyriu – svajonę, padovanojusią tik širdgėlą ir atskirtį, pavertusią jį atstumtuoju. Abu jaunuoliai, kiekvienas savaip, žingsniuoja per gyvenimą vienui vieni. 

Netikėtai pačiu keisčiausiu būdu vienas kitą atradę jaunuoliai privalo ištaisyti savo gyvenimų neteisybes, sutaikyti praeitį su dabartimi ir išsaugoti trapią jų pasaulių pusiausvyrą. Laiku neįminę juos suvedusios mįslės, Jumė ir Tapytojas rizikuoja amžiams prarasti ne tik tarp jų užsimezgusį ryšį, bet ir pasaulius, kuriuos iš visų jėgų stengiasi apginti. Ar jiems pavyks dirbti kartu ir nepaisyti skirtumų, atskleisti juos susaisčiusias paslaptis ir išgelbėti savo bendruomenes nuo katastrofos? 

„The New York Times“ bestseleriais tapusių maginės fantastikos kūrinių autorius Brandonas Sandersonas papildė „Miglos vaikų“ bei „The Stormlight Archive“ knygose sukurtą kosmerijos pasaulį nauju atskiru romanu, ypač tinkamu romantinės maginės fantastikos gerbėjams. 

Tai stulbinantis meilės laiškas ne tik viso pasaulio menininkams ir poetams, bet ir žmonėms apskritai. „Jumė ir košmarų tapytojas“ – širdį gniaužianti istorija apie tiesą ir nuoširdumą, baladė apie laisvę, įkvėpimas kasdienei drąsai. Rašytojas visa tai dar apipina magija. Meistriškas kūrinys, pakylėjantis iki aukščiausios jausmų viršūnės. 

Madie, „Goodreads“ skaitytoja 

Tai įstabus meilės laiškas apie istorijas ir jų pasakojimą, meną, kūrybą ir ryšius, kuriuos užmezgame per juos. „Jumė ir košmarų tapytojas“ pabrėžia, kodėl mums reikia pasakojimų, knygų, filmų, serialų, vaizdo žaidimų ir šeimos istorijų, perduodamų iš kartos į kartą. Tai viena gražiausių kada nors mano skaitytų knygų. 

Melanie, „Amazon“ skaitytoja