Vaikams nuo 4 iki 7 metų

PRISIMINKIME, KAS ĮVYKO ANKSTESNĖSE DALYSE:
Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių ir gauna dovanų – stebuklingą pultelį, galintį išpildyti norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. Taip prasideda jų įspūdingos kelionės!

Šįkart broliai atsiduria kuo tikriausiame kosminiame laive ir nukeliauja tiesiai į Marsą! Tačiau išlipę nepažįstamoje planetoje iškart supranta, kad čia viskas kitaip: nėra augalų, nėra gyvūnų – nėra gyvybės. Ar broliai sutiks marsiečius? Ar nepasiklys kosmose? O kaip sugrįžti namo?

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padedanti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

· kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;
· knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;
· tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;
· knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

Meškis Zujus kasdien išbando vis ką nors nauja. Šiandien jo laukia įspūdinga diena zoologijos sode.
Drąsiai stumdyk paveikslėlius ir sužinok, ką veikia zoologijos sodo gyventojai.

- Slankiojančios ir besisukančios detalės lavina smulkiąją motoriką.
- Spalvingos iliustracijos skatina smalsumą ir norą paveikslėliuose surasti vis ką nors nauja.
- Žaismingas formatas padeda prisijaukinti knygelių skaitymą nuo pat mažų dienų.

Mažieji skaitytojai nepaleis šios knygelės iš rankų!

Kitos meškio Zujaus serijos knygos:
- „Meškis Zujus, lėktuvo pilotas“
- „Meškis Zujus povandeniniame laive“
- „Meškis Zujus dinozaurų parke“

Kai policijos tyrėja Sofija Kovič atskleidžia šokiruojantį ryšį tarp keleto Osle įvykdytų žmogžudysčių, ji pirmiausia bando susisiekti su savo viršininku Aleksandru Bliksu. Tačiau Bliksas nespėja jai perskambinti – Kovič nušaunama savo namuose. O jos bute apsistojusi Blikso dukra Iselina tik per plauką netampa kita žudiko auka.

Po keturių dienų Bliksas ir kriminalinių naujienų tinklaraštininkė Ema Ram atsiduria tardymo kameroje, čia juos apklausia kriminalinių tyrimų tarnybos pareigūnai. Bliksas nušovė įtariamąjį, o Ram buvo vienintelė įvykio liudininkė. Tuo tarpu Iselinos gyvybė pakimba ant plauko ir kritikos akiratyje atsidūręs Bliksas nebežino, kuo gali pasitikėti. Jis net nėra tikras, ar nužudė tą žmogų, kurį reikėjo...

„Skęstantis laivas“ – trečioji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinių romanų „Atskaitos taškas“ („Baltos lankos“, 2023 m.) ir „Dūmų uždanga“ („Baltos lankos“, 2025 m.) tęsinys. 

„Norvegiškas „noir“ išrankiausiam skaitytojui.“

Smålandsposten

„Tamsi, rafinuota ir nepaprastai įtraukianti. Vienas geriausių šiuolaikinės skandinaviškos prozos pavyzdžių.“

Will Dean, rašytojas, bestselerių autorius

„...sumani siužeto struktūra – sudėtinga, susidedanti iš daugybės dėlionės dalių, kurių, atrodytų, nepavyks sujungti į aiškią visumą, kol galiausiai įvyksta būtent tai, kas atrodo neįmanoma – finalas, vertas kino ekranų.“

Kapprakt

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

Pokštas ar saldainis? Sutik žavinguosius pabaisiukus!

Pasinerk į baugiai mielą šiurpuliukų pasaulį: net 45 ranka pieštos iliustracijos ilgus vakarus numargins jaukiomis akimirkomis. Trauk mėgstamiausius flomasterius ar pieštukus, ir tegul spalvos liejasi laisvai!

„Spooky Cutie“ – tavo miela ir kiek šiurpi spalvinimo knyga.

Peliukas žino, kad būti mažam kartais labai nelengva. Niekas tavęs nepastebi ir nepakviečia žaisti, kartais kas nors užmina ar net prisėda... Giliai širdelėje Peliukas norėtų būti toks kaip Liūtas: DRĄSUS, STIPRUS ir GALINGAS. Tada visi jį matytų ir būtų jo draugai!

„Vėlų vakarą lovelėj

Užgimė mintis galvelėj:

– Gal užteks ramiai miegoti –

Privalau išmokt... RIAUMOTI!“

Pasaulį pakerėjusi Peliuko ir Liūto istorija žaismingai ir įtaigiai perteikia kiekvienam svarbias temas: kaip išmokti pasitikėti savimi ir nebijoti būti tuo, kas iš tikrųjų esame.

Vaikiškų knygų autorė Rachel Bright ir iliustratorius Jimas Fieldas – ne vieną svarbų apdovanojimą pelnę kūrėjai, kurių sugalvoti šmaikštūs ir įsimintini personažai jau sužavėjo daugybę jaunųjų skaitytojų ir jų tėvų visame pasaulyje.

Šiąnakt – Kalėdos, bet Pelytė vis dar nežino, ką padovanoti savo miško draugams. O jeigu ji slapta įsmuktų į Voverės namus pasižvalgyti, kokios dovanos reikia draugei?

Šioje staigmenų kupinoje istorijoje keturi draugai supras, kad pati gražiausia Kalėdų dovana – tai draugystė!

Meškis Zujus kasdien išbando vis ką nors nauja!

„Meškis Zujus povandeniniame laive“, „Meškis Zujus dinozaurų parke“ ir „Meškis Zujus, lėktuvo pilotas“:

- slankiojančios ir besisukančios detalės lavina smulkiąją motoriką,
- daugybė spalvingų iliustracijų skatina smalsumą ir norą paveikslėliuose surasti vis ką nors nauja,
- žaismingas formatas padės prisijaukinti knygelių skaitymą nuo pat mažų dienų.

„Silva rerum IV“ tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Tai pasakojimas apie XVIII amžiaus antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patiria politinį dekadansą ir sykiu progresyvių idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką, kurią pasiryžta įrodyti luomus griaunančiais gyvenimo pasirinkimais.

Matematikos profesorius jėzuitas Pranciškus Ksaveras iš Milkantų Norvaiša – ne tik LDK, bet ir pasaulio pilietis, masonas ir filosofas. Nancy, Viena, Krokuva, Varšuva, Amsterdamas, Paryžius, Londonas – tai jo kelionių trajektorijos, kuriose jis susipažįsta su pasaulio valdovais, skvarbiausiais mokslo protais ir intelektualiomis moterimis, stebi meno sampratą keičiančius muzikos ir teatro stebuklus, patiria uždraustą meilę, į Vilnių parveža naujausias mokslo žinias ir gaivius Apšvietos vėjus. 

Tačiau kas iš tikrųjų jaudina profesoriaus sielą, kokių abejonių graužiamas jis žvelgia į juodą žvaigždėtą Vilniaus dangų, ką prisiminus jo širdis kaskart praleidžia vieną dūžį ir kodėl jam vis rodosi, kad seniai paskelbtas mirusiu Vilniaus baziliskas, mintantis fanatizmu, minčių tamsa bei sąžinės nešvara, atgijo ir prisitaikė prie pasikeitusios laiko dvasios?

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių lietuvių literatūroje – vis daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukia užsienyje. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m., vos pasirodęs Lenkijoje, pirmasis „Silva rerum“ romanas tapo bestseleriu, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą. 

Pirmoji „Silva rerum“ ciklo dalis 2008–aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, „Silva rerum II“, taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Trečioji ciklo dalis, „Silva rerum III“, išleista 2014 m. Už šį romaną ir visą „Silva rerum“ ciklą 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija. Pagal „Silva rerum“ ciklą rengiamos literatūrinės ekskursijos. 

2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.

„Silva rerum III“ tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę. 

Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?

Rašydama trečią Silva rerum dalį Kristina Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis – visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.

„Autorė rašo meistriškai. <…> Tas, kuris žengia į „mišką“ – traukte įtraukiamas apsvaigsta.“
Vidas Dusevičius, Kultūrpolis.lt

„Sabaliauskaitė dabartinėje mūsų literatūroje konkuruoja tik pati su savimi. Ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra.“
Emilija Visockaitė

„...Latvių literatūroje neturime ir nesame turėję nė vieno tokio kūrinio, kuris tiek daug pasakotų apie mūsų istoriją, būtų parašytas tokia nuostabia, išpuoselėta kalba, turėtų tokį aukštą skaitomumo koeficientą ir tuo pat metu verstų susimąstyti apie save, apie savo vietą gyvenime, apie meilę savo artimui. Rašymo maniera leidžia šį kūrinį lyginti su tokių pasaulinio lygio meistrų kaip Salmanas Rushdie ir Gabrielis Garcia Marquezas daugiasluoksniais pasakojimais.“
Kristine Sadovska, Diena.lv

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, „Silva rerum II“ taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Pagal istorinius romanus rengiamos literatūrinės ekskursijos. 2012 m. pasirodė trečioji Kristinos Sabaliauskaitės knyga – bestseleris apsakymų rinkinys „Danielius Dalba & kitos istorijos“.

„Silva rerum II“ – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai, nors kai kurie jų yra tokie, kad panorus juos įrašyti į silva rerum – iš kartos į kartą perduodamą bajorų „šeimos knygą“ – ima drebėti ranka... Ar toks buvo visagalio Viešpaties planas? O gal visagalis tėra aklas atsitiktinumas?

„Antroji „Silva rerum“ kitokia negu pirmoji – tačiau autorė vėl keri jau pažįstama takaus, įtraukiančio pasakojimo magija, ryškiais herojų paveikslais, sumaniai suaustomis siužeto gijomis ir ta nepakartojama nuodugniai dalyką išmanančio, protingo žmogaus intonacija, kuri suteikia Kristinos Sabaliauskaitės romanams reto žavesio.“
Rasa Drazdauskienė 

Menotyros mokslų daktarė, žurnalistė Kristina Sabaliauskaitė 2008-aisiais debiutavo istoriniu romanu Silva rerum („Baltos lankos“). Kūrinys tapo tikru literatūriniu įvykiu Lietuvoje. Įvertintas kritikų ir kultūros istorijos specialistų, skaitytojus jis pavergė vaizdingumu ir sodria, turtinga kalba, pasakojančia apie autentišką XVII amžiaus (1659–1667 metų) atmosferą ir įvykius. Šmaikšti publicistės plunksna, grožiui ir detalėms atidi menotyrininkės akis ir humanitarės dėmesys epochos dvasinei istorijai – tai su niekuo nesupainiojamo autorės stiliaus dėmenys, teikiantys daugiasluoksnio skaitymo malonumą. 

2008-aisiais romanas „Silva rerum“ pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją ir buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, o 2009-aisiais skaitytojų išrinktas Lietuvos Metų knyga ir kritikų oficialiai pavadintas viena įsimintiniausių dešimtmečio knygų.

Užburiantis Coco Wyo advento kalendorius – viduje net 24 jaukios ir mielos spalvinimo knygelės!

Iki Kalėdų liko vos 24 dienos! Kad jos prisipildytų dar daugiau džiugesio, kasdien išimk ir nuspalvink po vieną šventinę knygelę. Jau pamėgti ypač mieli Coco Wyo personažai, idiliški vaizdeliai ir žavingos kalėdinės detalės pakels nuotaiką, o spalvinimas suteiks ramybės Kalėdų laukimo šurmulyje. Adventas dar niekad nebuvo toks jaukus ir mielas!

Rinkinį sudaro: dėžutė su įmaute (420 x 310 mm), 1 didesnė (150 x 150 mm) ir 23 mažesnės (100 x 100 mm) spalvinimo knygelės po 24 puslapius.

„Tau gresia ištirpti pasaulyje, kuriame bandai pasislėpti.“

Literatūros profesorius Gerardas Gavronskis gyvena spalvingą gyvenimą: gerbiamas intelektualas, įdomus dėstytojas, rašytojas, vieno gražiausių Vilniaus rajonų – Rasų kolonijos – gyventojas. Tačiau ne viskas taip, kaip atrodo: sykiu Gerardą sunarplioję manipuliatyvūs meilės ryšiai, machiavelliškos akademinės intrigos ir vis neapleidžiantis jausmas, kad jis tėra šalutinis veikėjas savo paties gyvenime. 

Ar marionetė kažkieno rankose? Vienas po kito įtartinomis aplinkybėmis miršta operatyvininkai, kažkada dalyvavę nepavykusioje Biuro operacijoje. Artėjančių prezidento rinkimų fone Biuro vadovybę pasiveja ne tik žlugusios operacijos aidai, bet ir draugiškų šalių žvalgybų įspėjimai apie Rusijos, o galbūt ir Kinijos rengiamą plataus masto operaciją prieš Lietuvą. Neišvengiamai vėl grįžta klausimas apie ᴏᴄᴛᴀᴠᴜs – tik iš dalies išaiškintą įtakingų Maskvos šnipų tinklą. 

Nuo Vilniaus ir Neapolio iki Stambulo ir Taipėjaus vis garsiau aidint barbarų žingsniams, veriasi skandalingos politinės paslaptys ir ryškėja toli siekiantys priešiškų jėgų kėslai.

„Mantas Adomėnas grįžta su nauju įspūdingos aprėpties romanu, kuriame ne tik vėl nuveda skaitytojus į žvalgybos pasaulio užkulisius, bet ir kelia filosofinius, egzistencinius klausimus apie gyvenimą ant barbarybės amžiaus slenksčio. Ambicingas, intelektualus romanas, kuriame puikiai dera įtampa, galios žaidimai ir politiniai, istoriniai, kultūriniai sluoksniai, – dar vienas įrodymas, kaip šnipų romanas gali būti ir puiki pramoga, ir šių dienų jausenų bei amžinųjų žmogiškųjų dilemų atspindys.“  

Audrius Ožalas, literatūros apžvalgininkas ir žurnalistas

Apie dilogiją „Moneta & labirintas“:

„John le Carré susitinka Umberto Eco šiame įtraukiančiame ir intelektualiai provokuojančiame šnipų romane. Meistriškai sukurti M. Adomėno „Monetos & labirinto“ personažai, pasitelkdami aukščiausio lygio šnipinėjimo įgūdžius, laviruoja tarp fenomenologinių paradoksų. Knygos tempas ir intelektualinė gelmė kuria naują geopolitinės grožinės literatūros paradigmą.“

Edward Lucas, „The Economist“ buvęs vyresnysis redaktorius ir „The Times“ skiltininkas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) studijavo klasikinę filologiją Vilniaus universitete ir Kembridže; Antikos tyrinėtojas, vertėjas, publicistas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ („Baltos lankos“) 2023-aisiais tapo Metų knyga. Antroji romano dalis pasirodė 2024 m. ir tapo bestseleriu nr. 1. „Barbarų įsiveržimai“ – naujausias M. Adomėno intelektualus šnipų romanas, kurio veiksmas plėtojasi toje pačioje literatūrinėje erdvėje, kaip ir „Moneta & labirintas“.

Kažkieno šeimoje, laiptinėje, name, mieste gyvena Lili. Ir tu tikrai būsi sutikusi ar sutikęs ne vieną Ūlą.

Knygos dalis „Lili“ ir „Seen“ jungia neišmylėtas, nesuprastas, neišgirstas, įskaudintas, laiku nepamatytas vaikas. Jautriais, vietomis aštriai nuogais paauglių pasakojimais autorė atskleidžia problemas, kurios jauno žmogaus pasaulyje gali tapti nepakeliamos: patyčias, trapius socialinius ir šeiminius ryšius, draugų išdavystes, prievartą, skilinėjančią savivertę ir pasitikėjimo pasauliu griūtį.

Šioje knygoje nesunkiai atpažinsi save: arba tu kovoji su savimi ir prieš save, kad taptum pakankamai liekna, gražus, gera, mylimas, priimta, arba esi kovojančios, sergančiojo draugas, sesuo, mama, tėtis, mokytoja, mylimasis, klasiokė, kaimynas, gydytoja...

Valgymo sutrikimas nėra tik paties sergančiojo reikalas, ši liga paliečia visus, esančius greta. Valgymo sutrikimai neturi nei amžiaus, nei lyties – jie vienodai žaloja mergaites, merginas, moteris, berniukus, vaikinus, vyrus ir neturi vienintelės priežasties. Ligos pradžia gali tapti netinkamu laiku išgirstas komentaras, išsiskyrimas, išdavystė, socialinis spaudimas, prievarta, netektis ir kt.

„Labai noriu tikėti, kad ši knyga taps namais. Taps ranka. Glėbiu. Ne rytoj, o dabar. Nes kartais tų rytoj yra per daug, o dabar – per mažai. Ir tas dabar gali būti lemiamas žingsnis į ramesnį, šviesesnį, jaukesnį rytojų. Kai nebebijai nubusti, kai nori pasitikti rytą ir pasauliui pasakyti LABAS.“

Andra

Andra Kavaliauskaitė (gim. 1986 m. Kaune) – režisierė, aktorė ir dramaturgė. 2019 m. ji apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už socialinį tyrimą, monospektaklį „SEEN“. Pastaruosius septynerius metus kūrėja nagrinėja jautrias socialines temas – valgymo sutrikimus, psichologinį, fizinį ir seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, kalba apie depresiją ir kitomis temomis, kuriomis kalbėti būtina, nors neretai norisi patylėti. Tai pirmoji autorės parašyta ir iliustruota knyga.

Turinio perspėjimas: knygoje aptariamos valgymo sutrikimų, patyčių, smurto ir seksualinės prievartos temos.

Sveiki atvykę į mielą ir jaukų kapibaros pasaulį!

Čiupkite savo mėgstamiausius flomasterius ar pieštukus ir palengva įsiliekite į smagių ir užburiančių akimirkų kupiną numylėtosios kapibaros kasdienybę. Kartu apsipirkite, paplaukiokite skaidriame tvenkinyje ar niekur neskubėdami užkąskite ant laiptų. Džiaugsmas su kiekvienu potėpiu!

„Cozy Capybara” – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Pasaulinio bestselerio „Išdrįsk būti nemėgstamas“ autorių knyga. Pasaulyje parduota daugiau nei trys milijonai egzempliorių.

„Mes, žmonės, nesame tokie trapūs, neturime gyventi vien iš praeities traumų malonės. Adlerio idėjas lėmė jo stiprus tikėjimas žmogiškuoju orumu ir potencialu – tuo, kad žmonės bet kada gali nuspręsti, kaip jiems gyventi.“

Prabėgus trejiems metams po pirmojo pokalbio jaunuolis dar vienam vakarui grįžta į filosofo studiją. Nusivylęs tuščiu Adlerio idealizmu, jaučiąs negalintis jį sužavėjusių idėjų pritaikyti realybėje, jaunuolis ryžtasi atsisakyti visko, kuo buvo įtikėjęs. Tačiau priešiškai prasidėjusi diskusija po truputį įsibėgėja ir ima vertis naujos plotmės, nauji būdai ir galimybės Adlerio idėjoms rasti vietą chaotiškoje XXI amžiaus kasdienybėje.

Knyga gali būti skaitoma kaip lydinčioji „Išdrįsk būti nemėgstamas“ dalis arba kaip savarankiškas filosofinis savigalbos kūrinys, joje perteikiami vieno iš svarbiausių XIX amžiaus psichologų Alfredo Adlerio mokymai. „Išdrįsk būti laimingas“ skatina atsisakyti praeities traumų, atsiverti meilei, išmokti gerbti kitus bei patikėti savimi, o visa apimantį laisvės jausmą nukreipti tikrosios laimės paieškoms. Laimės, kurią, nepaisant aplinkybių, kiekvienas gali atrasti ir susikurti pats.

„Visa keičianti knyga.“
Marie Claire

Ichiro Kishimi (gim. 1956) augo Kiote, Japonijoje. Filosofu norėjo būti dar mokykloje. Nuo 1989 metų, studijuodamas klasikinę Vakarų filosofiją ir specializuodamasis Platono filosofijos srityje, ėmė tyrinėti Adlerio psichologiją. Šia tema jis rašo, skaito paskaitas ir, būdamas Japonijos Adlerio psichologijos draugijos pripažintas konsultantas, padeda jaunuoliams psichiatrijos klinikose.

Fumitake Koga (gim. 1973) – ne vieną apdovanojimą pelnęs knygų autorius. Išleido nemažai bestselerių apie verslą. Su Adlerio psichologija susidūrė artėjant trisdešimtmečiui ir buvo labai paveiktas tradicinį mąstymą laužančių idėjų. Vėliau Koga daugybę kartų Kiote aplankė Ichiro Kishimi, iš jo daug sužinojo apie Adlerio psichologiją ir savo mintis išdėstė klasikiniu graikų filosofijos dialogo metodu, pasitelktu ir šioje knygoje.

„Kad jau nuslydai nuo bedugnės krašto, belieka mėgautis laisvuoju kryčiu.“

Mineapolis, Minesota, 2016-ieji. Gatvėje nušaunamas smulkus ginklų prekeivis. Visi įkalčiai veda prie Tomaso Gomeso – tylaus vyro, turinčio ryšių su žinoma nusikaltėlių gauja. Bet jis išnyksta kaip dūmas, o netrukus pasipila naujos žmogžudystės... Byla susidomi policijos pareigūnas Bobas Ozas: apsėstas minties susekti Gomesą, jis nujaučia, kad žudiko praeitis tokia pat tragiška kaip ir jo paties.

Mineapolis, Minesota, 2022-ieji. Holgeris Riudas, paslaptingas norvegų rašytojas, atvyksta į Jungtines Valstijas norėdamas daugiau sužinoti apie Gomeso bylą, kad galėtų parašyti apie ją knygą. Tačiau besirutuliojant jo mėgėjiškam tyrimui paaiškėja, kad Riudo smalsumas nėra toks nekaltas, kaip atrodo.

„Vilko valanda“ – nenuspėjamas trileris, patvirtinantis žurnale „Vanity Fair“ pasirodžiusią mintį, kad „Jo Nesbø su niūriu pasimėgavimu tyrinėja tamsiausias nusikaltėlių proto kerteles ir savo žudikus paslepia ten, kur juos mažiausiai tikėtumeisi rasti...“.

„Nordic noir“ žanro meistras J. Nesbø šiame puikiai suręstame, tamsiu humoru persmelktame trileryje nukreipia žvilgsnį į Amerikos Vidurio Vakarus ir nagrinėja ginklų kontrolės, policijos korupcijos ir psichologinių traumų problemas šių dienų Mineapolyje... Skaitytojai ir skaitytojos gali būti tikri, kad atsidurs puikaus pasakotojo rankose.“

Publishers Weekly

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Vilko valanda“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2025 m., o 2026 m. laimėjo prestižinį „The Riverton Prize“ apdovanojimą, kasmet skiriamą geriausiam norvegų kriminalinės literatūros kūriniui.

„...merginos, kad ir kur jūs esate, aš esu su jumis. Kai naktimis jaučiatės vienišos, aš esu su jumis. Kai žmonės jumis abejoja ar išvis nurašo, aš esu su jumis. Kasdien dėl jūsų kovojau. Todėl ir jūs nesiliaukite kovoti, aš jumis tikiu.“

2015 m. amerikietis studentas Brockas Turneris buvo pripažintas kaltu dėl seksualinės prievartos prieš jauną merginą Stanfordo universitetiniame miestelyje. Nors jam grėsė iki 14 metų laisvės atėmimo bausmė, jis buvo nuteistas tik šešiems mėnesiams. Nuosprendžio dieną jo auka, savo tapatybę paslėpusi po Emily Doe slapyvardžiu, perskaitė pareiškimą apie išpuolio poveikį jos gyvenimui. Šis liudijimas, paskelbtas „BuzzFeed“ svetainėje, kur vos per keturias dienas jį peržiūrėjo vienuolika milijonų žmonių, ir viešai perskaitytas JAV Kongreso posėdyje, paskatino Kalifornijos įstatymų dėl seksualinio smurto pakeitimus. Tūkstančiai žmonių rašė, kad moters žodžiai suteikė jiems drąsos pasidalinti skaudžiomis savo patirtimis.

Knygoje „Atmink mano vardą“ amerikietė Chanel Miller atskleidžia ir taip susigrąžina savo tapatybę, kad pasidalytų savo istorija apie traumą, gijimą ir žodžių galią. Nors byla atrodė nesudėtinga – būta nusikaltimo liudininkų ir nenuginčijamų įrodymų, – Ch. Miller patirti sunkumai po nusikaltimo ir teismo proceso metu skausmingai parodo, su kokiais iššūkiais susiduria seksualinio smurto aukos, įskaitant socialinę atskirtį ir gėdą. Ch. Miller pasakoja apie kultūrą, linkusią ginti nusikaltėlius, kritikuoja amerikiečių teisinę sistemą, nuviliančią pažeidžiamiausius žmones, ir galiausiai spinduliuoja drąsą įveikti skausmą ir gyventi visavertį gyvenimą.

„Smogia tiesiai į širdį, bet galiausiai vis tiek suteikia vilties.“

Washington Post

„...[Ch. Miller] iš savo skausmo išgauna auksinius sakinius...“

Vogue

„Knygoje „Atmink mano vardą“ pasakojama jautri brandos istorija... Autorė atvirai dalijasi tiek ramiomis ir džiaugsmingomis, tiek abejonių ir stiprybės reikalaujančiomis akimirkomis... Dovanodama mums galimybę ją pažinti, Ch. Miller parašė išskirtinį liudijimą apie seksualinio smurto aukas ir įtaigų priminimą, kodėl už jas kovojame.“

The Cut

„Atmink mano vardą“ pradėjau skaityti tikėdamasi rasti išgyvento smurto istoriją. Tačiau vietoj to atsidūriau nuostabios rašytojos ir mąstytojos rankose. Ch. Miller – filosofė, kultūros kritikė, įžvalgi stebėtoja... Negalėjau atsitraukti nuo šios nepaprastos knygos.“

Glennon Doyle, „The New York Times“ bestselerio „Nesutramdyta“ autorė

„Ch. Miller žodžiai nepaprastai tikslūs. Jie tarsi žemėlapis, o ji pati – jame glūdintis lobis.“

Jennifer Weiner, rašytoja, žurnalistė

Chanel Miller (Šanel Miler) – amerikiečių rašytoja, iliustratorė ir menininkė. Jos atsiminimų knyga „Atmink mano vardą“ JAV pasirodė 2019 m. ir išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu. Knyga taip pat laimėjo ne vieną apdovanojimą, įskaitant prestižinį „National Book Critics Circle Award“ autobiografijos kategorijoje, ir buvo nominuota geriausia metų knyga „Goodreads Choice Awards“ atsiminimų ir autobiografijų kategorijoje.

„Mano vardas – Natali Heler Mils, ir aš gyvenau tobulai.“

Natali gyvena tradicinį gyvenimą. Jos žavingas namas didžiuliame ūkyje dvelkia kaimišku jaukumu, vyras Keilebas – išvaizdus kaubojus, o kiekvienas iš šešių jos vaikų žavesnis už kitą. Na ir kas, kad užkulisiuose darbuojasi auklės ir prodiuseriai, jos virtuvėje slepiasi dideli šaldytuvai ir orkaitės, o vyras yra įtakingos amerikiečių dinastijos paveldėtojas. Ko nežino Natali sekėjai – visi penki milijonai, – tai jiems ir nepakenks. O tos Piktosios Moterys? Privilegijuotos, prestižinius universitetus baigusios elito atstovės, kurios jos nekenčia ir vadina tradicine namų šeimininke? Jos tiesiog miršta iš pavydo. Juk Natali ne šiaip gyvena gerai – ji gyvena idealų gyvenimą. Ir lyg tarp kitko juo remdamasi kuria tikrą imperiją.

Tačiau vieną rytą ji pabunda realybėje, kuri jai nepriklauso. Namai, vyras, vaikai – viskas tarsi pažįstama, tačiau kažkas ne taip. Virtuvę šildo ne elektra, o spragsinti ugnis, jos vaikai purvini ir keisti, o švelnių, prie darbo nepratusių rankų vyras staiga tampa sumaniu ūkininku. Dar vakar Natali savo instagramo paskyrai kruopščiai kūrė naminio džemo nuotraukas, o šiandien iš jos tikimasi, kad ji tampys malkas ir rankomis skalbs drabužius, kol pirštai pradės kraujuoti. 

Gal ji pati to nežinodama tapo negailestingo realybės šou žvaigžde? O gal tai kelionė laiku? Gal ją išbando Dievas? O gal šėtonas? Miške patyrusi sunkią traumą, Natali suvokia du dalykus: tai – ne jos gražusis gyvenimas, ir ji bet kokiomis priemonėmis privalo iš šios siaubingos situacijos ištrūkti.

„Caro romanas sugriebė mane už gerklės ir nepaleido.“

Anne Hathaway

„Arčiausia, kiek galėsime pabūti vadinamosios tradicinės žmonos galvoje.“

The Cut

„Varantis iš proto, užburiantis ir pašėlusiai išradingas romanas.“

The New York Times

Caro Claire Burke (Karo Kler Biurk) įgijo menų magistro laipsnį Beningtono koledže. Ji yra politikos ir kultūros tinklalaidės „Žiaurus melas“ (orig. „Diabolical Lies“) bendraautorė. „Vakardiena“ – jos pirmas romanas, išsyk tapęs „The New York Times“ ir „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1. Romano jau parduota daugiau kaip milijonas egzempliorių.

„Ir visas tas bundantis kūniškumas, talpinamas savyje, tarsi savotiška paslaptis, [...] nesupranti, ar pasaulis apie tave žino viską, ar nieko nežino, nes neturi kaip sužinoti, ar tokie tavo patyrimai universalūs, ar vyksta vien tau.“

Penkiolikmetis Ištvanas su mama gyvena ramiame daugiabučių kvartale Vengrijoje. Neseniai atsikraustęs į miestą ir iš prigimties drovus, jis jaučiasi svetimas. Vienintele jo drauge tampa kaimynė – ištekėjusi moteris, amžiumi artima jo motinai. Jų susitikimai pamažu perauga į slaptą ryšį, kurio prasmės pats Ištvanas beveik nesuvokia, o gyvenimas netrukus ima slysti jam iš rankų. 

Bėgant metams, išėjęs iš kariuomenės jis patenka į Londono turtingųjų pasaulį, kuriame vis giliau patiria meilės, artumo, sykiu statuso ir turto troškimą, kol galiausiai pasiekia ir svaiginamas aukštumas, ir žlugdančius praradimus. 

Lakoniška, santūria proza parašytame romane „Kūnas“ pasakojamas vieno nuo pasaulio ir savęs emociškai atsiribojusio žmogaus gyvenimas ir keliami esminiai egzistenciniai klausimai: kas iš tiesų nulemia žmogaus gyvenimą, kas suteikia jam prasmę, o kas jį gali palaužti. 

„Nepriekaištingai ir išmintingai papasakota istorija apie atsitiktinumus ir sėkmę, meilę, seksą ir pinigus.“

David Nicholls 

„Viena labiausiai nustebinusių knygų, kokias tik esu skaičiusi.“

Dua Lipa 

„Parašyta pasitelkiant itin taupią kalbą, ši hipnotizuojančiai įtempta ir įtraukianti knyga tampa jaudinančiu
vieno žmogaus gyvenimo portretu.“

„The Booker Prize“ 2025 komisija 

David Szalay (Davidas Salay, gim. 1974) – vengrų kilmės britų rašytojas. Jis gimė Kanadoje, užaugo Londone, gyveno Vengrijoje, o dabar gyvena Vienoje. Iš viso sukūrė šešis kūrinius, kurie išversti į daugiau kaip dvidešimt kalbų. Jo naujausias romanas „Kūnas“ 2025 m. apdovanotas „The Booker Prize“ literatūros premija.

„Mano!“ – Džiugas suriko skardžiai.
„Mano!“ – atkirto Benas piktai.“

Džiugas ir Benas, du maži voveriukai, užsigeidė to paties skanėsto – PASKUTINIO miške gardžių gardžiausio kankorėžio. Kas pačiups pirmas – to ir bus. Nutrūktgalviškos lenktynės prasideda!

Gyvybingos iliustracijos ir pamokanti, bet nuobodžiauti neleidžianti istorija privers mažuosius kvatotis balsu ir parodys, kaip gera viskuo dalytis su draugais.


„Šmaikštus žvilgsnis į daugeliui tėvų gerai pažįstamus nepasidalijimo barnius.“
Evening Echo


Vaikiškų knygučių autorė Rachel Bright (Reičel Brait) ir iliustratorius Jim Field (Džimas Fyldas) – ne vieną svarbų apdovanojimą gavę kūrėjai, kurių sugalvoti šmaikštūs ir įsimintini personažai jau sužavėjo daugybę jaunųjų skaitytojų ir jų tėvų visame pasaulyje.

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“

Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.

„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“

Haruki Murakami

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.

„Kad jau nuslydai nuo bedugnės krašto, belieka mėgautis laisvuoju kryčiu.“

Mineapolis, Minesota, 2016-ieji. Gatvėje nušaunamas smulkus ginklų prekeivis. Visi įkalčiai veda prie Tomaso Gomeso – tylaus vyro, turinčio ryšių su žinoma nusikaltėlių gauja. Bet jis išnyksta kaip dūmas, o netrukus pasipila naujos žmogžudystės... Byla susidomi policijos pareigūnas Bobas Ozas: apsėstas minties susekti Gomesą, jis nujaučia, kad žudiko praeitis tokia pat tragiška kaip ir jo paties.

Mineapolis, Minesota, 2022-ieji. Holgeris Riudas, paslaptingas norvegų rašytojas, atvyksta į Jungtines Valstijas norėdamas daugiau sužinoti apie Gomeso bylą, kad galėtų parašyti apie ją knygą. Tačiau besirutuliojant jo mėgėjiškam tyrimui paaiškėja, kad Riudo smalsumas nėra toks nekaltas, kaip atrodo.

„Vilko valanda“ – nenuspėjamas trileris, patvirtinantis žurnale „Vanity Fair“ pasirodžiusią mintį, kad „Jo Nesbø su niūriu pasimėgavimu tyrinėja tamsiausias nusikaltėlių proto kerteles ir savo žudikus paslepia ten, kur juos mažiausiai tikėtumeisi rasti...“.

„„Nordic noir“ žanro meistras J. Nesbø šiame puikiai suręstame, tamsiu humoru persmelktame trileryje nukreipia žvilgsnį į Amerikos Vidurio Vakarus ir nagrinėja ginklų kontrolės, policijos korupcijos ir psichologinių traumų problemas šių dienų Mineapolyje... Skaitytojai ir skaitytojos gali būti tikri, kad atsidurs puikaus pasakotojo rankose.“

Publishers Weekly

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Vilko valanda“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2025 m., o 2026 m. laimėjo prestižinį „The Riverton Prize“ apdovanojimą, kasmet skiriamą geriausiam norvegų kriminalinės literatūros kūriniui.

„Krūtinėje suliepsnojo apmaudo ir susierzinimo laužas.
Per Stelą Alonzo aš tampu silpnas, ir man tai labai nepatinka.“

Velnias tobulai nulietu kostiumu. Tik taip daugelis galėtų apibūdinti vienos sėkmingiausių apsaugos bendrovių vadovą ir prabangaus daugiabučio „Miražas“ savininką Kristianą Harperį. Visad pasitempęs, niūraus, lyg iš akmens išskaptuoto veido Kristianas tiksliai žino, ko ir kada jam reikia: jokių sprendimus ribojančių moralinių normų, jokių nepatikimų žmonių jo aplinkoje ir jokių gyvenimą komplikuojančių romaniūkščių. Tačiau yra viena moteris, kuri jam neduoda ramybės ir nuolat veržiasi į mintis. Ir ji, lyg tyčia, gyvena bute tiesiai po jo ištaigingais apartamentais...

Miela, jautraus būdo Stela Alonzo nepakluso tėvų valiai siekti rimtos karjeros ir nusprendė eiti savo keliu – dirbti mados srityje. Blaškantis tarp kelių darbų, jai nuolat stinga laiko net paprasčiausiam poilsiui, o ką jau kalbėti apie romantiškus pasimatymus... Tačiau vieną vakarą iš praeities pasiviję šešėliai Stelą pastūmėja pagalbos ieškoti vieno grėsmingiausių jai žinomų vyrų glėbyje: pavojais ir geismu žaižaruojančių akių Kristianas Harperis, regis, yra vienintelė ir patikimiausia išeitis. Keista, tačiau prie to bauginančio vyro Stela jaučiasi ne tik saugi, bet ir pagaliau galinti būti savimi.

Tik niekas nėra taip paprasta. Sudarę abiem naudingą sandorį Stela ir Kristianas turi daug paslapčių, kurių nevertėtų žinoti nė vienam mirtingajam. Ir kai šios ima lįsti į paviršių, jųdviejų pasaulis verčiasi aukštyn kojom...  

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The Sunday Times“ ir „The Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises perkelti „Twisted“ seriją į kino pasaulį. „Suktas melas“ – ketvirtoji serijos „Twisted“ knyga.

Žvelgti į nakties dangų – tai tapti ilgos žmonių grandinės, stebėjusios tas pačias žvaigždes, dalimi. 

Tai reiškia stebėti, kaip teka laikas.

Džoun Gudvin, kiek save prisimena, yra apsėsta žvaigždžių. Tačiau mąsli ir santūri astronomė jaučiasi patenkinta savo ramiu gyvenimu ir darbu Raiso universitete dėstant fiziką ir astronomiją. Kol vieną dieną neaptinka skelbimo, kuriame NASA kviečia moteris mokslininkes tapti astronautėmis ir keliauti į kosmosą. Džoun supranta: ji negali nepabandyti.

Atrinkta iš tūkstančių kandidatų, 1980-ųjų vasarą Džoun pradeda treniruotis Hjustono Džonsono kosmoso centre kartu su kitais nepaprastai talentingais būsimais astronautais, tarp kurių – savimi pasitikinti ir kiek paslaptinga aeronautikos inžinierė Vanesa Ford, regis, galinti sutaisyti bet kurį variklį, valdyti bet kurį lėktuvą.

Naujiesiems astronautams besiruošiant pirmiesiems skrydžiams ir tampant vis artimesniais draugais, Džoun atranda meilę ir aistrą, apie kurią nesvajojo. Ir ima abejoti viskuo, ką manėsi žinanti šioje visatoje. Tačiau 1984-ųjų gruodį, vykdant STS-LR9 misiją, viskas pasikeičia akimirksniu.

„Atmosfera“ – įkvepianti visa keičiančios meilės istorija. Šįkart – tarp žvaigždžių.

„NASA? Kosminės misijos? Aštuoniasdešimtiniai? Viskas, ką labiausiai mėgstu, vienoje vietoje.“

Andy Weir

„Jaudinantis, skaudus ir pakylėjantis pasakojimas.“

Kristin Hannah

Taylor Jenkins Reid (Teilor Dženkins Reid, gim. 1983) yra devynių „The New York Times“ nr. 1 bestselerių autorė, tarp jų – romanai „Daisy Jones & The Six“ ir „Septyni Evelinos Hugo vyrai“. „Atmosfera“ – naujausias jos kūrinys, taip pat išsyk tapęs tarptautiniu bestseleriu ir 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nugalėjęs istorinio romano kategorijoje. Autorė su vyru ir dukra gyvena Los Andžele.

Vieną pavasario rytą į Goldeno miestelį atvyksta nepažįstamasis vardu Teo. 

Niekas nežino, iš kur jis atkeliavo... ir kodėl.

Užsukęs į vietos kavinę išgerti kavos, Teo išvysta ant sienų iškabintus 92 miestelio gyventojų portretus, pieštus su nepaprasta atida ir jautrumu. Tuomet jam gimsta idėja. Vieną po kito Teo juos įsigyja ir ima dovanoti pavaizduotiems žmonėms. Mainais prašo tik vieno – jų gyvenimo istorijos. Taip portretas po portreto, istorija po istorijos mezgasi draugystės, atsiveria paslaptys, dalijamasi skausmu ir džiaugsmu – ir pamažu ima keistis paprasti žmonių gyvenimai.

„Teo iš Goldeno“ – įsimintinas, išminties kupinas pasakojimas, primenantis apie žmogiško ryšio galią, dosnumą, gėrį ir apie tylius kasdienybės stebuklus, nutinkančius tada, kai pasirenkame jais tikėti.

„Tikrų tikriausias lobis.“

Hoda Kotb

„Jautrus ir širdį šildantis pasakojimas.“

USA Today

Allen Levi (Alenas Levi) – amerikiečių advokatas, teisėjas, dainininkas ir rašytojas. Gyvena nedideliame Džordžijos valstijos miestelyje, kur rūpinasi šeimos žeme. „Teo iš Goldeno“ – pirmasis jo romanas, kurį visame pasaulyje jau įsigijo daugiau kaip du milijonai skaitytojų.  

„Sunkiausia ne išmokti paduoti ar smūgiuoti iš viršaus, o sugebėti atsitraukti. Galiausiai visada laimi. Tada pralaimi. Ir vėl laimi. Lygiųjų nebūna. Toks yra gyvenimas tų, kurie mušinėja tą mažą geltoną kamuoliuką“, – knygoje pasakoja Amerikos lietuvis, teniso žvaigždė Vitas Gerulaitis, pravarde Brodvėjaus Vitas. 1978 m. jis tapo trečiąja pasaulio rakete, bet už didelę širdį ir pasiutusius nuotykius tarp tenisininkų buvo laikomas pirmuoju. Nepataisomas vilioklis šviesiomis garbanomis, legendinio klubo Studio 54 nuolatinis lankytojas buvo laisva siela; visgi laisvė Vito rankose neretai virsdavo chaosu. Vitas Gerulaitis tragiškai žuvo sulaukęs vos keturiasdešimties. Prancūzų sporto žurnalistas Florianas Gazanas biografiniame romane suteikia Vitui Gerulaičiui šansą pirmuoju asmeniu papasakoti savo amerikietiškos svajonės istoriją. „Brodvėjaus Vitas“ – meilės laiškas Vito veržlumui ir aistrų kupinam aštuntojo dešimtmečio tenisui.

Vaikystėje mane lydėjo teniso aukso amžiaus čempionai: Borgas, McEnroe, Connorsas ir Vitas Gerulaitis. Tenisininkai negalėjo vienas kito pakęsti, bet Vitą mylėjo visi. Jis buvo mažiausiai žinomas, laimėjęs mažiausiai turnyrų, bet įdomiausias, labiausiai jaudinantis, jo gyvenimas – ir koks gyvenimas! – pranoko tenisą.

– Florian Gazan, knygos autorius

Dvi, atrodo, labai skirtingos planetos: profesionalus tenisas ir pramogų pasaulis. Pirmasis – su savo rutina, režimu, atsidavimu ir aukomis. Antrasis – pilnas meno ir scenos žvaigždžių, šėlsmo bei pagundų. Ir jas puikiai apjungusi gija – Vitas Gerulaitis, geriausias visų laikų lietuvių kilmės tenisininkas, Didžiojo kirčio turnyro Australijoje nugalėtojas ir laukiamiausias svečias karščiausiuose Niujorko naktiniuose klubuose. Puikus skaitinys tiems, kurie myli tenisą. Ir puiki galimybė visiems bent kiek labiau pažinti Lietuvos liūtą, kuris pasaulyje vis dar žinomas geriau nei Lietuvoje.

– Tomas Ganusauskas, teniso tinklalaidės „13 geimas“ vedėjas

Florian Gazan – prancūzų autorius, radijo ir televizijos laidų kūrėjas, sporto laidų vedėjas ir teniso fanas. Brodvėjaus Vitas. Pašėlęs tenisininko ir vakarėlių liūto Vito Gerulaičio gyvenimas (Broadway Vitas: La Vie Folle De Vitas Gerulaitis, tennisman et roi de la nuit, 2023) – biografinis romanas apie Amerikos lietuvį Vitą Gerulaitį, sukurtas remiantis sportininko archyvais.

„Nelengva gyventi kiekvieną akimirką suvokiant mirtį. Tarsi bandytum žiūrėti tiesiai į saulę: ilgai negali ištverti. Kadangi negalime gyventi sustingę iš baimės, susikuriame būdų, kaip susilpninti mirties siaubą.“

Kaip atpažinti užslėptą mirties baimę?

Ką daryti, kad ji mūsų neparalyžiuotų?

Kaip elgtis, kad susitikimas su mirties baime nesunaikintų gyvenimo tikslo, o pabudintų visaverčiam gyvenimui?

Knygoje „Žiūrėti į saulę“ egzistenciniai klausimai nagrinėjami pasitelkiant tiek antikos filosofus, tiek garsius šiuolaikinės psichologijos atstovus, tačiau pabrėžiant svarbią tiesą – gydo ne teorija ar idėjos, o žmonių tarpusavio santykiai.

Irvinas D. Yalomas – amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai išsiskiria moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu – savybėmis, įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. „Žiūrėti į saulę“ – devintoji autoriaus knyga, išleista lietuvių kalba.

Harvardo profesorius Arthur C. Brooks ir legendinė JAV televizijos laidų vedėja Oprah Winfrey kviečia kartu leistis į laimės paieškas knygoje „Kurk gyvenimą, kokio trokšti“ (Built the Life You Want, 2023). Remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir ilgamete patirtimi, jie pataria, kaip susikurti keturis asmeninės laimės ramsčius: šeimą, draugystę, darbą ir tikėjimą; dalijasi ilgai kaupta asmenine išmintimi, taip pat kitų žmonių, kurie džiaugiasi gyvenimu nepaisant visų nesėkmių ir sunkumų, liudijimais; atskleidžia, kokie svarbūs yra emocijų valdymo įrankiai.

Bestseleriu tapusi knyga – išties veiksmingas planas, siekiant laimingesnio gyvenimo. Ją perskaitę, sužinosite:

    kaip valdyti savo emocijas, kad jos nenulemtų jūsų požiūrio ir elgesio;

    kaip stiprinti šeimos ryšius, valdyti lūkesčius ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą;

    kaip kurti ir išsaugoti draugystes bet kuriame amžiuje;

    kaip susikurti jūsų gyvenimo būdą atitinkantį požiūrį į darbą;

    kaip atrasti vidinę ramybę, naudojant dvasines praktikas.

Oprah Winfrey, JAV televizijos žvaigždė  

Sėkmę gyvenime lemia ne tai, kiek žinai teisingų atsakymų, o kiek užduodi gerų klausimų: ką reiškia gerai gyventi – man, o ne pagal kieno nors kito modelį – ir kaip tai padaryti? Ko iš tiesų verta siekti? Ką galiu pasiūlyti ir kaip galiu pagelbėti kitiems? Kokių pamokų galiu išmokti iš savo patirčių, ypač pačių sunkiausių? Kaip geriausiai išnaudoti savo ribotą laiką šioje žemėje?

„a) negalvojant

galvoti

ko nereikia

galvoti

b) nematant

matyti

ko nereikia

matyti“

Šie žodžiai iš Marcelijaus Martinaičio eilėraščio „Instrukcija Kukučiui, paleistam iš daboklės“ bene geriausia atspindį įvairialypį literatūrinį Kukučio personažą. Jis – įvairus, visur suspėjantis, parašantis apie savo gimimą ir savo mirtį, pardavinėjantis Raseinių turgaus aikštėj, kai kur vaizduojamas kaip vienaakis, vienakojis ir pusiau apakęs, spalvingas, galintis sau leisti kalbėti temomis, kurios viešojoje erdvėje buvo laikomos tabu.

„Kukučio baladės“ gimė sovietmečiu, kuris, perfrazuojant Marcelijų Martinaitį, buvo persmelktas visuotinės, totalios cenzūros. Kukučio personažas leido laisviau kalbėti Ezopo kalba, atvirai paliesti temas, kurios sovietinės valdžios buvo cenzūruojamos, draudžiamos. 

Greičiausiai ne vieno galvoje skamba maestro Vytauto Kernagio balsu įdainuoti „Kukučio baladžių“ fragmentai. Audioknygoje Kukutis prabyla aktoriaus Jokūbo Bareikio balsu.

„...Kas tas Kukutis, ar aš įsivaizduoju jo veidą, akis, eiseną? Ne, kai tik mėginu tai padaryti – jis jau ne Kukutis. Jis man pačiam gyvas dėl to, kad jo nėra, kad jo mirtis niekuo nesiskiria nuo gyvenimo, o bet kurioj situacijoj, pačioj pavojingiausioj, jis gali tiesiog pajuokauti. Jam nutinka keisčiausių dalykų: jis veikia čia gyvas, čia miręs, įsitraukia į šio pasaulio amžiaus pasaulinius įvykius ar svarsto Žuveliškių kaimo reikalus. Jis yra menamas, jau praeities personažas, todėl jo santykis su naujesniais reiškiniais labai savotiškas.

Mane domino ne tiek šio personažo konkretūs bruožai, kiek tam tikra paradoksali liaudiška galvosena, kurios tiek daug yra žemaičių sakmėse bei melo pasakose. Niekas pasauly nėra praėjęs pro įdėmias mūsų liaudies žmogaus akis, daug kur jis pats yra dalyvavęs kaip ir Kukutis. Noriu papasakoti ir savo „atsiminimus“ apie karą, vokiečių okupaciją, apie įvairias socialines permainas, kurias kažkada pajutau per sakmes, liaudies žmonių galvoseną.“

1977 m. Marcelijaus Martinaičio tekstas pirmajam „Kukučio baladžių“ leidimui.

Pakeisti orų neįmanoma, tačiau dr. Kari Leibowitz knyga „Kaip prisijaukinti žiemą“ padės iš esmės pakeisti žiemos patirtį. Remdamasi savo išsamiais doktorantūros tyrimais, patirtimi Trumsėje ir įžvalgomis iš viso pasaulio kultūrų, autorė siūlo praktinių, suprantamų ir lengvai įgyvendinamų patarimų, kaip žiemą paversti laukiamu, džiaugsmingu ir maloniu metų laiku, užuot nekantriai laukus, kol ji pasibaigs.

Įkvėpimo, kaip jaukiai ir turiningai praleisti žiemą, verta pasisemti iš Trumsės gyventojų, kurie gyvena vienovėje su gamta, prisitaiko prie kelis mėnesius trunkančios poliarinės nakties ir sulėtinę tempą daugiau ilsisi; iš japonų, mėgstančių mirkti garuojančiose onseno voniose, kurios gerina miegą ir mažina širdies smūgio riziką; iš Luiso salos gyventojų, puoselėjančių bendruomenės ryšį susibūrimais prie tamsoje liepsnojančių laužų.

Veiksmingos strategijos, kaip ugdyti palankią žiemos mąstyseną, padės ne tik drąsiai pasitikti pilkus, šaltus metų mėnesius, bet ir tamsesnius bei sunkesnius gyvenimo laikotarpius.

***

Dr. Kari Leibowitz yra tarptautiniu mastu pripažinta sveikatos psichologė, rašytoja ir pranešėja, psichologijos mokslų daktaro laipsnį įgijusi Stanfordo universitete. Kaip JAV ir Norvegijos Fulbraito stipendininkė ji gyveno į šiaurę nuo poliarinio rato – Trumsėje (Norvegija), – kur žiemą saulė nepakyla du mėnesius, ir stebėjo, kaip vietiniai žmonės geba ne tik priimti šį tamsų metą, bet ir juo mėgautis. Kari veda seminarus visame pasaulyje apie mąstysenos galią, jos rašiniai buvo publikuoti „The New York Times“, „The Atlantic“ ir „The Washington Post“, o jos darbus aprašė „The Guardian“, CNN, „National Geographic“, „Forbes“, BBC ir „New Scientist“.

Irvin D. Yalom - amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai pasižymi moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu - savybėmis,   įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. Rašytojas yra sukūręs keletą grožinės literatūros kūrinių, pats juos vadina „mokomaisiais romanais“, tarp kurių „Kai Nyčė verkė“, „Melagis ant kušetės“ ir „Spinozos problema“.

Psichoterapeutas Julius sužino nepagydomai sergąs. Artėjančios mirties akivaizdoje jis prisimena didžiausią savo praktikos nesėkmę – Filipą Sleitą, kuriam kadaise nepadėjo išsivaduoti iš seksualinės manijos. Vėl susitikęs su buvusiu pacientu, Julius sužino jį tapus didžiojo XIX a. filosofo A. Šopenhauerio sekėju.

Intriguojančio siužeto romane įtaigiai atkuriama psichoterapijos grupės erdvė, gilinamasi į egzistencines mirties, vienatvės, laisvės, prasmės temas, atskleidžiama psichoterapijos ir filosofijos sąveika.

Knyga patiks visiems, besidomintiems psichologija, o ypač psichoterapija.

***

„Julius posakių apie mirtį žinojo ne mažiau už kitus. Jis pritarė stoikams, tvirtinusiems: „Vos gimę mes pradedame mirti“, Epikūrui, kuris samprotavo: „Kur aš, ten mirties nėra, o kur mirtis, ten nėra manęs. Tad kodėl jos bijoti?“ Kaip gydytojas ir psichoterapeutas, jis šnabždėdavo šiuos paguodos žodžius mirštantiems pacientams į ausį. Jis tikėjo, kad šie niūrūs apmąstymai padeda pacientams, tačiau niekada nemanė, kad jie galėtų turėti ką nors bendra su juo. Taip buvo iki tos klaikios akimirkos prieš keturias savaites, kuri pakeitė jo gyvenimą“.

Geštalto psichoterapija – tai ne technikų ar instrumentų rinkinys. Tai gyvenimo būdas, gyvenimą keičianti filosofija ir praktika. Pagrindinis šios psichoterapijos tikslas – padėti žmogui atrasti kontaktą su savimi, kitu žmogumi ir pasauliu.

Brigita Kaleckaitė, geštalto psichoterapeutė, supervizorė, Vilniaus geštalto instituto įkūrėja  

Tūkstančiai psichoterapeutų sėkmingai susipažino su svarbiausiais geštalto praktikai reikalingais įgūdžiais perskaitę Phillo Joyceʼo ir Charlotteʼės Sills knygą „Geštalto praktika: konsultavimas ir psichoterapija“ (2018). Tai viena svarbiausių ir aiškiausiai parašytų knygų apie geštalto terapiją, suprantamų tiek studentui, tiek patyrusiam specialistui. Pirmą kartą ji išleista 2001 m. Nuo tada leidinys kas kelerius metus papildomas ir atnaujinamas.

Jūsų rankose jau ketvirtasis papildytas leidimas, kuriame autoriai pateikia naudingų patarimų visam terapijos procesui, aprašo, kaip organizuoti terapijos sesiją, sukurti darbinį aljansą, įvertinti pacientą ir parinkti terapijos kryptį, valdyti riziką ir sudėtingus atvejus, dirbti per superviziją bei taikyti mokslinių tyrimų metodus.

„Didžiausias mūsų troškimas – praverti kiautą, kuriame taip rūpestingai užsidaro berniukai, ir leisti pažvelgti į tai, kas vyksta jų širdyse ir galvose. Jei mums pavyks, tikimės, kad geriau suvoksite, kaip mūsų kultūrinė aplinka stengiasi apriboti ir sugniuždyti jų emocinį gyvenimą. <…> Savo profesinėje praktikoje mums buvo gera dirbti su pačiais įvairiausiais berniukais. Kartais būdavome priblokšti jų energijos, stebėdavomės jų nemokėjimu reikšti minčių, gailėdavomės matydami juos tokius sutrikusius, o kartais tiesiog negalėdavome atsipeikėti, pamatę, kaip puikiai jie sugeba laužyti visus įsigalėjusius lyčių stereotipus ir papasakoti, ką reiškia būti žmogumi… ir berniuku.“

D. Kindlonas, M. Thompsonas. Danas Kindlonas ir Michaelas Thompsonas – garsūs JAV vaikų psichologai.

Knygoje „Augant Kainui. Kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“ autoriai susitelkia į berniukų elgesį bei jausmus, kurių dažnai nepavyksta įžiūrėti ir perprasti aplinkiniams.  Remdamiesi patirtimi, sukaupta per keturis darbo dešimtmečius, autoriai nagrinėja, kaip kultūra, brukdama sustabarėjusius, kartais net karikatūriškus, vyriškumo idealus, skurdina berniukų jausmų pasaulį, ir pataria, ko reikia, kad šie užaugtų emociškai stabiliais, empatiškais, gebančiais mylėti, rūpintis ir bendrauti vyrais.

Autoriai remiasi ir realiomis berniukų istorijomis, padedančiomis kur kas aiškiau atskleisti jų emocijas, vidinį pasaulį, slegiančius sunkumus ir drauge parodyti, kaip svarbu laiku juos pastebėti. Knygoje paliečiamas platus temų spektras, pavyzdžiui: saugios aplinkos kūrimas, empatijos ugdymas, berniukų mokymasis įvardyti jausmus, gebėjimas atsispirti spaudimui atitikti tam tikrus nusistovėjusius stereotipus. Kūrinys turi didelę vertę ne tik tėvams, bet ir pedagogams, kitiems specialistams, prisidedantiems prie berniukų ugdymo.Ši patarimų knyga ypač tėvams auginantiems berniukus leis suprasti ir patarti, kaip užauginti dorą, emociškai stabilų, gyvenimą mylinti žmogų. Ilga autorių patirtis leis surasti naudingų patarimų, kurie tikrai pravers.

„Tai vienas autentiškiausių magiškosios Prahos įkūnijimų, neįtikėtinas stačiokiško humoro ir vaizduotės derinys.“

Milanas Kundera

Paklausykit, ką dabar jums papasakosiu… – taip prasideda vienas žymiausių čekų literatūros kūrinių, tapusių XX a. čekų ir pasaulinės literatūros klasika, nepaliaujamai vaidinamas teatro scenose, rodomas kino ekranuose. Tai Bohumilo Hrabalo romanas Aš patarnavau Anglijos karaliui (ček. Obsluhoval jsem anglického krále). 1971 m. jis buvo nelegaliai atspausdintas mašinraščiu, ir tik atslūgus cenzūrai 1989 m. pasirodė knygos pavidalu.

Komiškas pasakojimas vaizduoja jauną restorano padavėją Janą Ditę XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio Prahoje. Apsukrusis Janas viską mato ir viską girdi bei moka tuo pasinaudoti. Jis svajoja tapti milijonieriumi ir atidaryti savo restoraną. Kai naciai okupuoja Prahą, įsimyli žavią vokietę Lizą, kuri iš fronto parveža jam unikalią pašto ženklų kolekciją. Ją pardavęs Janas iš tiesų tampa milijonieriumi, tačiau gyvenimo posūkiai nenuspėjami.

Filosofinis pasakojimas apie mažą žmogų, pakliuvusį į istorijos verpetus, priverstą grumtis už save, kilti ir patirti pralaimėjimų, nejučia virsta nenuspėjama kelione po XX a. Čekoslovakiją, kurioje atsispindi čekų tautos mentalitetas, jį formavusios moralinės dilemos ir įvykiai. Knyga kupina neįtikėtinų ir tuo pat metu visiškai įtikėtinų istorijų, paradoksų bei nepranokstamo čekiško humoro.

Bohumilas Hrabalas (Bohumil Hrabal, 1914–1997) gimė Brno, Čekoslovakijoje. Prahoje įgijo teisininko išsilavinimą. Išbandė raštininko, telegrafisto, komivojažieriaus, daugelį kitų profesijų. 1963 m. išleido debiutinį apsakymų rinkinį Perliukai glūdi dugne, tačiau iškart po Prahos pavasario jo kūryba buvo uždrausta. Lietuvių kalba išleistas romanas Aš aptarnavau Anglijos karalių (1993) bei apysakų rinkinys Pernelyg triukšminga vienatvė (2003).

„Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas.<…> Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo.“

Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti.

Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga. Tačiau detektyvo Fabiano Risko laukia košmaras. Žudikas, užpuolantis iš niekur. Jokio akivaizdaus motyvo. Jokio nuoseklaus metodo. Aukos kankinamos, dusinamos, deginamos, išpjaustomos – kiekviena šiurpi žmogžudystė įvykdoma žiauriai tiksliai, tarsi pagal pragaro žaidimo taisykles.

Pajūrio miestelyje Helsingborge įsivyrauja baimė ir chaosas. Kol Fabianas Riskas medžioja žudiką, jo gyvenimas griūva: sūnus bėga nuo įstatymo, dukra sunkiai sužeista, kolega slepia itin tamsias paslaptis. Tačiau kelio atgal nebėra. Mirties žaidimas tęsiasi, ir jis privalo žaisti, kad laimėtų.

„S. Ahnhemas tęsia seriją ta pačia kokybiška nata. Sparčiai besivystantis trileris, ypač išsiskiriantis ir tarptautiniame kontekste.“

BTJ

„Neperšaunamas siužetas ir nepaliaujamai kylanti įtampa.“

Litteratursiden

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „X būdų mirti“ – penktoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga, įtraukta į „Mofibo“ ir „Storytel“ apdovanojimų trumpuosius sąrašus. Anksčiau Lietuvoje išleistos dalys „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019), „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) ir „Motyvas X“ („Baltos lankos“, 2024) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

Tikrais įvykiais paremta išgalvota istorija vaikams 10+ ir visai šeimai.

„Kartais reikia pamiršti visas taisykles, pamiršti viską, ką žinai, ir tiesiog PATIRTI.“

Nuotykių audioknyga „Laimės vaikai“ paremta legendinio latvių keliautojo ir tyrinėtojo Aleksandro Laimės (1911–1994) biografijos faktais.

Trisdešimt metų gyvendamas kaip atsiskyrėlis Venesueloje, Orchidėjų saloje prie Velnio kalno, Laimė prisidėjo prie mokslinių ekspedicijų ir daugybėje interviu žurnalistams papasakojo apie savo patirtis bei atradimus sunkiai pasiekiamuose kalnuose, saugančiuose kone mistines būtybes ir lobius. Apie Laimės gyvenimą išliko nedaug patikimų žinių. Niekas tiksliai negalėtų pasakyti, kur baigiasi tikrovė ir kur prasideda egzotiškojo latvio fantazijos.

Ši Luīzės Pastorės audioknyga – tarsi laisvas skrydis virš Laimės gyvenimo ir Venesuelos džiunglių. Čia svarbiausia ne faktai, o idėjos apie žmogaus gebėjimą sugyventi su džiunglėmis, pražūtingus godumo padarinius ir tikėjimą tuo, kas neįtikima.

Luīze Pastore (gim. 1986) – viena ryškiausių šiuolaikinės Latvijos vaikų literatūros kūrėjų, vertinama už vaizduotę žadinančias istorijas. Pelnė visus svarbiausius Latvijos literatūros apdovanojimus, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Daugiau nei dešimt metų rašytoja veda literatūrines dirbtuves vaikams Latvijos bibliotekose ir mokyklose, taip pat užsienyje. Gyvena Rygoje su dviem vaikais ir šunimi.

Laura Laurušaitė (gim. 1981) – vertėja, literatūrologė, kritikė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė. Vilniaus universitete baigė lietuvių ir latvių filologiją. Įgijo daktaro laipsnį komparatyvistinės literatūros srityje. Tyrinėja šiuolaikinę lietuvių ir latvių literatūrą, vertimo teoriją. Iš latvių kalbos vertė tokių autorių, kaip Nora Ikstena, Māris Bērzinis, Laima Kota, kūrybos.

Pasaulinio bestselerio „Išdrįsk būti nemėgstamas“ autorių knyga. Pasaulyje parduota daugiau nei trys milijonai egzempliorių.

„Mes, žmonės, nesame tokie trapūs, neturime gyventi vien iš praeities traumų malonės. Adlerio idėjas lėmė jo stiprus tikėjimas žmogiškuoju orumu ir potencialu – tuo, kad žmonės bet kada gali nuspręsti, kaip jiems gyventi.“

Prabėgus trejiems metams po pirmojo pokalbio jaunuolis dar vienam vakarui grįžta į filosofo studiją. Nusivylęs tuščiu Adlerio idealizmu, jaučiąs negalintis jį sužavėjusių idėjų pritaikyti realybėje, jaunuolis ryžtasi atsisakyti visko, kuo buvo įtikėjęs. Tačiau priešiškai prasidėjusi diskusija po truputį įsibėgėja ir ima vertis naujos plotmės, nauji būdai ir galimybės Adlerio idėjoms rasti vietą chaotiškoje XXI amžiaus kasdienybėje.

Knyga gali būti skaitoma kaip lydinčioji „Išdrįsk būti nemėgstamas“ dalis arba kaip savarankiškas filosofinis savigalbos kūrinys, joje perteikiami vieno iš svarbiausių XIX amžiaus psichologų Alfredo Adlerio mokymai. „Išdrįsk būti laimingas“ skatina atsisakyti praeities traumų, atsiverti meilei, išmokti gerbti kitus bei patikėti savimi, o visa apimantį laisvės jausmą nukreipti tikrosios laimės paieškoms. Laimės, kurią, nepaisant aplinkybių, kiekvienas gali atrasti ir susikurti pats.

„Visa keičianti knyga.“ 
Marie Claire

Ichiro Kishimi (gim. 1956) augo Kiote, Japonijoje. Filosofu norėjo būti dar mokykloje. Nuo 1989 metų, studijuodamas klasikinę Vakarų filosofiją ir specializuodamasis Platono filosofijos srityje, ėmė tyrinėti Adlerio psichologiją. Šia tema jis rašo, skaito paskaitas ir, būdamas Japonijos Adlerio psichologijos draugijos pripažintas konsultantas, padeda jaunuoliams psichiatrijos klinikose.

Fumitake Koga (gim. 1973) – ne vieną apdovanojimą pelnęs knygų autorius. Išleido nemažai bestselerių apie verslą. Su Adlerio psichologija susidūrė artėjant trisdešimtmečiui ir buvo labai paveiktas tradicinį mąstymą laužančių idėjų. Vėliau Koga daugybę kartų Kiote aplankė Ichiro Kishimi, iš jo daug sužinojo apie Adlerio psichologiją ir savo mintis išdėstė klasikiniu graikų filosofijos dialogo metodu, pasitelktu ir šioje knygoje.

„Kasdien vis labiau“ – debiutinis Kamilės Birgės, knygų „Nuodėmės, kurios gyvena tarp mūsų“ ir „Meilė be recepto“ autorės, romanas. 2020 metais jis tapo viena skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose. 

Trisdešimt šešerių Ema bijo skristi, bet vieno skrydžio metu jos gyvenimas pasikeičia. Grįždama iš komandiruotės Kelne, lėktuve netikėtai susiduria su pilotu Povilu. Ji įsitikinusi, kad tai pirmas ir paskutinis jų susitikimas, tačiau iš tikrųjų jų istorija tik prasideda.

Kai Povilas priverčia Emą suabejoti tuo, ką ji manė žinanti apie meilę ir savo gyvenimą, jos geriausia draugė Siga užmezga romaną su Emos vadovu Simu. Netrukus ima keistis ir ilgametė Emos bei Sigos draugystė.

Tai istorija apie meilę, užklumpančią tada, kai jos jau nebesitiki. Apie draugystę, kurią išbando gyvenimo pasirinkimai, ir drąsą sekti paskui širdį, net jei ji gali klysti. Galiausiai – apie meilę, kurią sutikus galima ištarti: „Ir aš tave... Kasdien vis labiau.“

1933 metų gegužės 12 dieną Vilnių kaip žaibas apskriejo žinia – Bernardinų sode pagrobta Vilniaus vaivados dukrelė Agatka. Ryžtingai nusiteikęs slaptosios policijos viršininkas Mańkowskis nieko nelaukdamas imasi keblios bylos. Palaidų siūlų daug. Įtariamųjų sąraše – mergaitės auklė, vietiniai banditai, komunistai. Galimi motyvai – politinis šantažas, išpirkos pinigai. O gal pagrobimas dėl meilės? Nusikaltimo pėdsakai tyrėjus vedžioja už nosies pažįstamomis Vilniaus gatvėmis ir požemiais, atveda iki Krokuvos ir net Paryžiaus. Įnirtingos gaudynės, susišaudymai ir politinės intrigos neišvengiamos, siekiant surasti pagrobtą mergaitę.

Felicjos Romanowskos slapyvardžiu pasirašytas Vilnietiškas detektyvas – tai ir kriminalinis romanas, ir tarpukario Vilniaus satyra, pašiepianti ne vieną to meto kultūros ir politikos veikėją. Pirmą kartą romanas dalimis buvo publikuotas 1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje Słowo, o niekam iki tol negirdėtos autorės Felicjos slapyvardžiu dangstėsi tokie patyrę literatūros vilkai kaip Józefas Mackiewiczius, Stanisławas Mackiewiczius-Catas, Jerzy’is Wyszomirskis ir Walerianas Charkiewiczius.

„Vilnietiškas detektyvas“ grįžta nauju pavidalu – audioknyga, įgarsinta Vilnijos dialektu. Susiformavęs daugiakalbėje, jis mus perkelia į tarpukario Vilnių ir suteikia pasakojimui papildomą sluoksnį, autentišką kalbinę aplinką, kviečiančią istoriją patirti kitaip. Audioknygą papildo ir istorinės knygos išnašos, pasakojančios apie knygos autorius, paslaptingą detektyvo išleidimą bei padedančios atpažinti realias Vilniaus vietas, apie kurias pasakojama knygoje.

PROJEKTĄ FINANSUOJA LIETUVOS KULTŪROS TARYBA  

Naujųjų metų išvakarėse Oslo širdyje, Rotušės krantinėje, fejerverkų griausmą nustelbia sprogimas. Tarp begalės sužeistųjų – Aleksandrui Bliksui gerai pažįstama Ruta Kristinė Smėplas, prieš dešimt metų pagrobtos Patricijos motina. Bliksas aktyviai dalyvavo mergaitės dingimo tyrime, tačiau jos pėdsakų rasti nepavyko. Aplink įvykio vietą vis dar sproginėjant fejerverkams ir vyraujant chaosui, tinklaraštininkė Ema Ram pamato savo vaikino kūną... 

Norvegiją persmelkia teroro baimė. Negalėdami atsikratyti blogos nuojautos, Bliksas ir Ram imasi ieškoti galimo ryšio tarp sprogimo ir prieš dešimtmetį neišspręstos Patricijos pagrobimo bylos. Tiesa, jie nė nenutuokia, kad jų laukia šokiruojantis melo ir mirtinų paslapčių tinklas.

„Dūmų uždanga“ – antroji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinio romano „Atskaitos taškas“ („Baltos lankos“, 2023 m.) tęsinys, 2022 m. įtrauktas į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Gudrus, greitas, įtampos kupinas galvosūkis.“

Vrij Nederland

„Jørno Liero Horsto ir Thomo Engerio duetas įspūdingas. Šie autoriai puikiai žino, kaip suintriguoti skaitytoją.“

Financial Times

„Įtampos lygis toks aukštas, kad knygą sunku padėti į šalį. <...> Aukščiausio lygio pramoga, sukurta dviejų garsiausių Norvegijos kriminalinės literatūros autorių, gerai pažįstančių aplinką, apie kurią rašo. <...> „Atskaitos taškas“ jau buvo puikus, o „Dūmų uždanga“ – dar geresnė.“

Tvedestrandsposten

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

Kada urbanistinis objektas iš tikrųjų tampa atpažįstamas, savas? Kai gauna vardą, o vėliau – ir antrą vardą, išnirusį iš miesto legendų ir miestiečių kalbų. Mus domina neoficialūs urbanonimai – pavadinimai nuo Pašilų iki Niujorko, nuo Vamzdžio iki Galvos, nuo Prancūzparkio iki Bardakano. Tai tarsi vilniečių tarpusavio supratimo kodas, nurodantis vietas ir objektus. 

Rubrikoje „Kalba vietiniai“ su mokslininke dr. Veslava Sidaravičiene tyrinėjame, kaip neoficialūs urbanonimai skamba kasdienėje kalboje, ką sako apie miestą ir apie mus pačius. Pavyzdžiui, ar suprastumėte, kur Vilniuje stypso Samurajus? Ar rastumėte Justinkę, Lazdinkę, Trijų Ryžių kalną arba Akriką? 

Galite iškart atsiversti „Vilniaus meduolius“ ir nustebti, kad šiuolaikiniais toponimais tampa... ir nauji pavadinimai žemėlapiuose! Miesto gidas Albertas Kazlauskas pasakoja, kaip skaitmeniniai žemėlapiai prikėlė Piromonto pavadinimą ir išpopuliarino Perkūnkiemį – taip pradėta vadinti ši Pašilaičių mikrorajono dalis. Arba Pašilų, kaip primena rašytoja Eglė Frank, „Rakurse“ papasakojusi mums apie daugiabučių-lagaminų teritorijoje vykstančius gyvenimus.

Iš Pašilų galime nukeliauti iki pat Niujorko, kur pasitiks melancholiškas gidas Martynas ir nuves prie fizfako („Atvirumai“). Paskui važiuokime per Kalvarijų gatvę, rašytojas Regimantas Dima parodys perskilusius rūmus, Delfino namą, „Sigmos rajoną“. Ir vis dėlto – Kalvarijų gatvė ar Kalvarkė? Na, ir kas, kaip pavadinsi? 

Užrašus ir piešinius ant miesto sienų tyrinėjantis kūrybinis duetas „Nu ir kas“ rubrikoje „Miesto virpesiai“ sako, kad jie irgi padeda skaityti Vilnių.

Gal susitinkame tradiciškai prie Berniuko? O gal – prie Kosminio laivo? Skulptūrų antruosius vardus tyrinėjame rubrikoje „Vieta“. Taip pat keliaujame į Antenų sodą, iki pat Bebrų tako – kur jie, pažymėjome „Maršrute“.

Esama tam tikro vilnietiškos kalbos būdo, sako profesorius Jurgis Pakerys „Vilnietyje“. Tik reikia žinoti kodus! Pavyzdžiui, gal neiššifruosite komikso, jeigu nežinote legendos apie burtininką Tvardauską. 

O štai fotografė Daiva Kairevičiūtė „Kadre“ parodo, kokie vietiniai kodai svarbūs nuotraukos magijai atskleisti. Kodai yra ir skaičiai. Prieš dešimt metų vilnietė Vaiva Rusen apkeliavo 14 Vilniaus tiltų. Po dešimties metų žygį pakartojo. Apie tai „Upės dienoraštyje“.

Po visų kelionių ieškome makarų, lazankių arba pastos, ir sekame itališkai lietuviška makaronų linija „Skonyje“. 

Randame labirintą „Neakivaizdinuko kambaryje“. O kur jis nuves? Šokam į trolį, važiuojam pro Partizankę iki Princo Kudirkos ir atrasim!

Audioknygą skaito: Andra Kavaliauskaitė, Nelė Savičenko, Eglė Jackaitė, Gelminė Glemžaitė-Stonkė, Jovita Jankelaitytė, Giedrius Savickas, Džiugas Grinys.

Rekomenduojame knygą klausyti su ausinėmis.

Kažkieno šeimoje, laiptinėje, name, mieste gyvena Lili. Ir tu tikrai būsi sutikusi ar sutikęs ne vieną Ūlą. 

Knygos dalis „Lili“ ir „Seen“ jungia neišmylėtas, nesuprastas, neišgirstas, įskaudintas, laiku nepamatytas vaikas. Jautriais, vietomis aštriai nuogais paauglių pasakojimais autorė atskleidžia problemas, kurios jauno žmogaus pasaulyje gali tapti nepakeliamos: patyčias, trapius socialinius ir šeiminius ryšius, draugų išdavystes, prievartą, skilinėjančią savivertę ir pasitikėjimo pasauliu griūtį.

Šioje knygoje nesunkiai atpažinsi save: arba tu kovoji su savimi ir prieš save, kad taptum pakankamai liekna, gražus, gera, mylimas, priimta, arba esi kovojančios, sergančiojo draugas, sesuo, mama, tėtis, mokytoja, mylimasis, klasiokė, kaimynas, gydytoja...

Valgymo sutrikimas nėra tik paties sergančiojo reikalas, ši liga paliečia visus, esančius greta. Valgymo sutrikimai neturi nei amžiaus, nei lyties – jie vienodai žaloja mergaites, merginas, moteris, berniukus, vaikinus, vyrus ir neturi vienintelės priežasties. Ligos pradžia gali tapti netinkamu laiku išgirstas komentaras, išsiskyrimas, išdavystė, socialinis spaudimas, prievarta, netektis ir kt.

„Labai noriu tikėti, kad ši knyga taps namais. Taps ranka. Glėbiu. Ne rytoj, o dabar. Nes kartais tų rytoj yra per daug, o dabar – per mažai. Ir tas dabar gali būti lemiamas žingsnis į ramesnį, šviesesnį, jaukesnį rytojų. Kai nebebijai nubusti, kai nori pasitikti rytą ir pasauliui pasakyti LABAS.“

Andra

Andra Kavaliauskaitė (gim. 1986 m. Kaune) – režisierė, aktorė ir dramaturgė. 2019 m. ji apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už socialinį tyrimą, monospektaklį „SEEN“. Pastaruosius septynerius metus kūrėja nagrinėja jautrias socialines temas – valgymo sutrikimus, psichologinį, fizinį ir seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, kalba apie depresiją ir kitomis temomis, kuriomis kalbėti būtina, nors neretai norisi patylėti. Tai pirmoji autorės parašyta ir iliustruota knyga. 

Audioknygos režisierė: Andra Kavaliauskaitė

Audioknygos garso režisieriai: Laurynas Vytas, Nojus Bartaška 

Garso įrašų studija: DropAudio 

Kompozitoriai: Bogdan Lysenko (Ukraina), Ivan Zavgorodnii (Ukraina)

Turinio perspėjimas: knygoje aptariamos valgymo sutrikimų, patyčių, smurto ir seksualinės prievartos temos.

„Gyvenimą pagal ryškumą vertint derėtų.

Čia manąjį tu prisiminki.“

1968-ieji, Hemstono kaimas Šiaurės Dorsete, Anglijoje. Betės ir jos švelnaus, mielo vyro Franko dienos teka ramia vaga – galbūt todėl, kad jiedu nekalba apie skaudžią praeitį. Bet kai Betės svainis nušauna šunį, puolusį jų avis, šūvis pakeičia visą jų gyvenimą. Juk tas šuo priklausė Gabrieliui Vulfui – vyrui, sudaužiusiam Betei širdį paauglystėje. Gabrielis sugrįžo į kaimą su savo sūneliu Leo – berniuku, Betei primenančiu jos pačios sūnų, tragiškai žuvusį per nelaimingą atsitikimą.

Kai Betė vėl įtraukiama į Gabrielio gyvenimą, kaime ima augti įtampa, o pavojingos praeities paslaptys ir pavydas iškyla į paviršių grasindami mirtinomis pasekmėmis. Betė priversta rinktis tarp anuometinės ir dabartinės savęs.

„Nepakartojama meilės istorija. Tai ir sudėtinga mįslė, ir nuostabus, gilus žvilgsnis į antrųjų šansų kainą bei sunkias likimo ir atleidimo akimirkas. Įspūdinga.“

Chris Whitaker, rašytojas, bestselerių autorius

„…nepamirštama istorija apie meilę, netektį ir lemtingus mūsų gyvenimo pasirinkimus… Kartu tai ir meistriškai parašyta detektyvinė istorija, priversianti spėlioti iki pat paskutinio puslapio. Ar išties tokia knygos pabaiga?! Visiškai nesitikėjau.“

Reese Witherspoon, Holivudo aktorė ir prodiuserė

Clare Leslie Hall (Kler Lesli Hol) – britų žurnalistė, rašytoja. Ilgus metus gyvenusi ir dirbusi Londone, kartu su vyru ir trimis vaikais persikraustė į seną sodybą Dorsete: ją supantys laukai ir su gamta glaudžiai susiję ūkininkai įkvėpė sukurti išgalvotą Hemstono kaimą, kuriame rutuliojasi romano „Įskilusi žemė“ istorija. Pasirodęs 2025-aisiais, romanas išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu, „Goodreads Choice Awards“ buvo nominuotas geriausios istorinės grožinės knygos kategorijoje. Žymioji Holivudo aktorė Reese Witherspoon romaną įtraukė į savo knygų klubo „Reeseʼs Book Club“ skaitinių sąrašą; visame pasaulyje parduota per milijoną knygos egzempliorių.

Bjanka yra nevaldoma – taip sako jos tėtis. Jis su savo drauge persikraustė gyventi į naujus namus ir nenorėtų, kad dukra viešėtų pas juos kiekvieną savaitgalį. Bjanka yra mergaitė su naudojimo instrukcija – taip mano mama, kuriai ir taip pakanka rūpesčių su nesveikuojančiu Alanu, jaunesniuoju broliuku. Bjanka yra keista, sako Bili King, mergaitės dievinama aktorė, kurią vieną karštą rugpjūčio popietę ji išvysta begeriančią arbatą namų svetainėje. Šis susitikimas įskelia Bjankai vidinę sumaištį, tačiau pakeičia požiūrį į nusistovėjusius dalykus.

Bartas Moeyaertas meistriškai, taupia ir preciziška kalba atskleidžia šeimos dramą, mesdamas aštrų žvilgsnį į jautrų pagrindinių veikėjų vidinį pasaulį. Pagal šį kūrinį 2026 m. sukurtas vaidybinis filmas.

Bart Moeyaert (gim. 1964) – flamandų rašytojas. Briuselyje studijavo nyderlandų, vokiečių kalbas ir istoriją. Vos devyniolikos debiutavo su autobiografine knyga „Nesuderintas duetas“ (Duet met valse noten, 1983). Knyga tapo didžiuliu bestseleriu ir buvo pripažinta Metų knyga Belgijoje.  Moeyaerto kūriniai pelnė daugybę apdovanojimų savo šalyje ir užsienyje, virto spektakliais ir filmais. Rašytojas keturis kartus buvo nominuotas prestižinio Hanso Kristiano Anderseno apdovanojimui. 2019 m. tapo Astridos Lindgren premijos laureatu.

Vieniša ministrės patarėja laukia žinutės, kuri padės susitvarkyti gyvenimą. Eiliuojantis diplomatas gelbėja valstybę ir siekia pripažinimo literatų pasaulyje. Rinkodaristas Gojus ieško atsakymo, ko dar norėti sukūrus šeimą ir pasistačius namą. Visi trys kasasi pirmyn, nejučia keisdami vienas kito kryptį. Bet velnias žino, kas jų laukia tunelio gale.

Jaunius Petraitis – bestselerio Tu kažką turi autorius. Tunelinis mąstymas – antrasis jo romanas apie šiuolaikinę Lietuvą ir įspūdingą jos piliečių gebėjimą užsiaklinti. Juokingai nepatogi istorija kviečia pasižvalgyti po svetimus tunelius. Galbūt atpažinsite ir savąjį?

Knyga, kurios į lietuvių literatūros programą tikrai neįtrauks. Nes ji yra taikliausia iki šiol parašyta kultūrinio ir viešojo diskurso satyra Lietuvoje. Meistriškai tiksliai išoperuotas „tikrųjų vertybių“ ir patriotinio lorem ipsum absurdas. Apie šių dienų Lietuvą ir iki skausmo atpažįstamus jos veikėjų tipažus. Talentingai užrašyta, prasminga ir kartu velniškai juokinga knyga. 

– Ieva Koncevičiūtė

Naujas Jauniaus Petraičio romanas įtraukia nuo pat pirmųjų puslapių – lyg Dubysa į savo paslėpsnius. Autorius puikiai valdo satyrą, kuri šį kartą iš marketingo ir statybų liejasi į viešąjį ir gal net tamsųjį sektorius. Skaitydamas dažnai šypsojausi, o tai, be abejo, yra komplimentas rašytojui, kuriančiam šmaikščiai, taikliai ir nebijančiam mesti iššūkių kanonams ir klišėms. Užvertus paskutinį puslapį lieka noras dar pabūti Jauniaus sukurtoje visatoje, tad, labai tikiuosi, kažkada bus ir trečias romanas.

– Mažvydas Jastramskis

Jaunius Petraitis studijavo politiką ir tarptautinius santykius Vilniuje ir Bolonijoje. Į lietuvių kalbą išvertė H. J. Morgenthau klasikinį veikalą Politika tarp valstybių: kova dėl galios ir taikos (2011), taip pat dirbo LR Užsienio reikalų ministro patarėju. Su partneriu įkūrė prekės ženklų pozicionavimo butiką Black Florence. 2025 metais pasirodė pirmasis J. Petraičio gyvenimo statybų romanas Tu kažką turi, tapęs bestseleriu. Antrasis autoriaus romanas Tunelinis mąstymas pasakoja apie trijų skirtingų žmonių tunelius ir gyvenimo pasirinkimus.

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

Įspėjimas. Knyga rekomenduojama skaitytojams nuo 17 metų. Joje gali būti smurto, atvirų intymių scenų ir necenzūrinės leksikos.

Tai, kas sugadinta, bus sukurta iš naujo.

Giliai žemyno širdyje Nemirtingasis Koščėjus nerimsta. Nors tūkstančius metų buvo įkalintas kalnų ežere, klastinga grėsmė, kad jis gali grįžti, plinta po fėjų žemes, masindama dėtis prie jo galingus sąjungininkus, tvirtai pasiryžusius atsiimti kadaise jiems priklausiusias žmonių valdomas žemes.

Nakties dvaras nesėdės rankų sudėjęs ir nežiūrės, kaip puolami nekaltieji. Tačiau Pritianui tebemėginant atsigauti po sekinamo Hiberno karo, susivienyti kasdien darosi vis sunkiau.

Juolab kad Nakties dvaro valdovai ir gynėjai dar neatitoko nuo ką tik patirtų išdavysčių ir atskleistos tiesos. Jų nesutarimai atrodo neįveikiami.

Norėdami įveikti slenkantį Koščėjaus šešėlį, jie turi rasti būdą suprasti vieniems kitus ir atgaivinti buvusias sąjungas. Kad išgyventų, jie privalo sugalvoti, kaip atkurti sutrikdytą savo pasaulio darną.

Sugrįžkite į „Dyglių ir rožių dvaro“ pasaulį! „Sutrikdytos darnos dvaras“ tęsia pamėgtą istoriją po „Sidabro liepsnų dvaro“ ir pradeda naująjį Valkirijų ciklą.

„Dyglių ir rožių dvaro“ serijos knygos:

„Dyglių ir rožių dvaras“

„Miglos ir įtūžio dvaras“

„Sparnų ir griuvėsių dvaras“

„Sidabro liepsnų dvaras“

„Šerkšno ir žvaigždžių šviesos dvaras“

Sarah J. Maas – pasaulinė pardavimų sensacija ir tarptautinių bestselerių, romantinių fantastikos serijų „Pusmėnulio miestas“, „Dyglių ir rožių dvaras“, „Stiklo sostas“ autorė. Jos knygos išverstos į keturiasdešimt kalbų, pasaulyje parduota daugiau nei 75 milijonai knygos egzempliorių. Lietuvoje šios autorės kūryba taip pat pritraukė daugybę skaitytojų, ištroškusių kraują kaitinančios romantikos ir vaizduotę svilinančio įtempto siužeto.

Benas Lyris – kunigas, vienas skaitomiausių populiariosios dvasinės literatūros autorių. Savo tekstuose jis jautriai ir paprastai kalba apie meilę, santykius, vidinę ramybę, tikėjimą ir kasdienybės prasmę.

Naujausia Beno Lyrio knyga „Maldos galia“ – tarsi gurkšnis tyro vandens paguodos ir ramybės ištroškusiai sielai. Šiandien vis sunkiau rasti laiko kokybiškam susitikimui su artimu žmogumi, su savimi ir su Dievu. Pasaulio neramumai, informacinis triukšmas, įvairūs asmeninio gyvenimo iššūkiai išties reikalauja nemažų pastangų išlikti psichologiškai tvirtam ir stabiliam.

Šia knyga autorius tiesia ranką kiekvienam, ieškančiam atramos gyvenime, vilties, prasmės, jėgų nepalūžti ir viską ištverti. Juk malda padeda pažvelgti į gyvenimą vilties akimis, moko pasitikėti net tada, kai ne viską suprantame, ir atrasti ramybę ten, kur anksčiau matėme tik nerimą.

Knygoje rasite nedogmatinių maldų, skirtų įvairioms gyvenimo situacijoms. Vienos jų padės dėkoti už gyvenimo dovanas, kitos – prašyti stiprybės susirgus, netekus artimojo, dar kitos – patikėti Dievui savo rūpesčius ir svajones. Maldas papildys trumpos šviesos kupinos istorijos.

Esu didžiausia gyvenimo fanė. Būtent dėl to mano mėgstamiausi filmai – dokumentiniai, būtent dėl to baigusi lietuvių filologiją ir režisūrą pasukau studijuoti žurnalistikos, būtent dėl to dabar studentams sakau: fiksuokite savo gyvenimą, nes tai įdomiausi romanai. 

Psichologinis kelio romanas. Netikėtas, gaivališkas ir provokuojantis.

2010-ųjų vasara. Dvidešimtmetė Vaida kartu su drauge pirmą kartą keturiems mėnesiams išvyksta iš Lietuvos už Atlanto. Planas paprastas – pardavinėti ledus, užsidirbti, pakeliauti ir pažinti nematytą kraštą. Tik pažinti teks... save. Atsidūrus toli nuo namų, pamažu ima griūti studentiškas Vaidos gyvenimas. Atsitiktiniai santykiai, paviršutiniškos pažintys, darbas, nuovargis, narkotikai ir kitos pavojingos pagundos atneša vis labiau sukrečiančių patirčių. Gyvenimą amerikietiškame atviruke apsunkina tapatybės paieškos, įtampa tarp draugių ir mylimų vyrų, vidinė sumaištis. Kaip suprasti save, kai savęs nepažįsti?

Ryškus žodynas ir greitas pasakojimo tempas kuria gyvą ir įtraukiantį romano audinį. Čia gausu studentiškų nuotykių, muzikos, konfliktų su savimi ir kitais. Ši autentiška, nuoširdi ir labai savita, jauno žmogaus laisvės dvasios persmelkta istorija apie vertybių griūtį, klaidas, kitos kultūros pažinimą, įžengimą į suaugusiųjų pasaulį ir trapias meilės patirtis ilgam įsirėš į atmintį.

Skaitytojams nuo 16 metų.

Jaudinanti nauja istorija, kurios veiksmas vyksta „The New York Times“ bestselerio „Bejėgė“ įvykių metu. Serijos gerbėjus sužavėjusi Adena mėgins išgyventi lūšnyne, o jos širdis suliepsnos dėl paslaptingo ir pavojingo elito nario.

Adena ir Pajedina visada buvo neišskiriamos. Likimas jas suvedė dar vaikystėje, o draugystė užtikrino, kad jos visada saugos viena kitą ir namus, kuriuos susikūrė lūšnyne. Tačiau dabar Pajedina, prasčiokė, buvo atrinkta į Valymo žaidynės, o tai neabejotinai reiškia mirtį.

Likusi viena, Adena priversta pati pasirūpinti savimi. Po nesėkmingos vagystės ją išgelbsti paslaptingas vyras. Makoto miglota praeitis ir slaptos galios išskiria jį iš lūšnyno elito narių. Kai abu susivienija, siekdami dar kartą pamatyti savo mylimuosius prieš Valymo žaidynes, laukia išbandymai, patikrinsiantys jų ištikimybę, meilę ir keliantys grėsmę gyvybei.

Lauren Roberts (g. 2002) – amerikiečių rašytoja, jos debiutinė romantinės fantastikos serija „Bejėgė“ užkopė į „The New York Times“ bestselerių viršūnę. Kai Lauren Roberts nerašo, greičiausiai rastumėte ją lovoje, skaitančią mėgstamą romantinę fantastiką. Ji tikisi, kad visą likusį gyvenimą turės privilegiją rašyti gražius žodžius. Jei jums patinka šmaikštauti, skaityti, rašyti ir norite geriau pažinti autorę, ieškokite jos tiktoke ir instagrame – @LaurenRobertsLibrary.

Kas lieka, kai sugriūva viskas, kuo tikėjome, o po kojomis nebelieka tvirto pagrindo? Skyrybos, netektis, liga ar tiesiog slegiantis netikrumo jausmas dažnai mus paralyžiuoja. Stengiamės išvengti skausmo ir baimės, tačiau garsi budistų vienuolė Pema Chödrön siūlo visiškai kitą kelią. Savo garsiausioje knygoje autorė, remdamasi šimtmečių senumo budizmo išmintimi ir šiuolaikinės psichologijos įžvalgomis, atskleidžia, kad skausmas yra neatsiejama žmogaus patirties dalis. Užuot kovojus su baimėmis ar mėginus jų išvengti, ji kviečia jas prisijaukinti, išbūti su savo pažeidžiamumu ir atrasti vidinę ramybę ten, kur jos mažiausiai tikimės, – pačioje chaoso šerdyje. 

Pasaulinis bestseleris „Kai viskas griūva“ – tai išminties ir padrąsinimo šaltinis visiems, kurie išgyvena sunkų etapą arba nori išmokti gyventi, nejausdami nuolatinio poreikio viską kontroliuoti.

Šioje gilioje, tačiau lengvai skaitomoje knygoje rasite:

   • Būdų, kaip skausmingas emocijas paversti išminties, užuojautos ir drąsos šaltiniu.

   • Bendravimo būdų, vedančių į atvirumą ir tikrą artumą su kitais.

   • Praktikų, padedančių pakeisti įsisenėjusius neigiamus elgesio modelius.

   • Metodų, kaip elgtis chaoso bei neapibrėžtumo akivaizdoje.

   • Būdų, kaip ugdyti užuojauta grįstą aktyvią socialinę veiklą.

Ši knyga taps jūsų asmeniniu kompasu, kai aplinkui siaučia audra. 

Ar aš žudikė? Jūs man pasakykit...

Liusė Čeis neprisimena nė menkiausios smulkmenos iš tos nakties, kai buvo nužudyta jos geriausia draugė. 

„Pasisekė jai“, – turbūt pagalvosite. Kas gi norėtų, kad paskutinis prisiminimas apie mylimą žmogų būtų toks?

Tik Liusei tai tapo nemenka problema.

Nes visi mano, kad žudikė – ji.

Nuo to laiko praėjo penkeri metai, ir viskas liko praeityje. Bent jau Liusė taip manė. Kol vienas įkyrus, bet visai simpatiškas tikrų nusikaltimų tinklalaidės kūrėjas pasiūlė jai kartu iš naujo ištirti tą naktį, kurios ji neprisimena.

Viena vertus, ji norėtų sužinoti, ar iš tiesų yra žudikė, bet ar galės toliau gyventi, jei įtarimai pasitvirtins?

Kita vertus, jei ji nekalta, kapstydamasi po praeitį ji gali atsidurti tikrojo žudiko taikiklyje. Nes jei žmogus jau kartą nužudė, kas jam sutrukdys tai padaryti dar kartą?

Šmaikštus, įtampos kupinas ir netikėtų posūkių nestokojantis trileris, puikiai tinkantis Caros Hunter, Lisos Jewell ir Bellos Mackie gerbėjams.

Įspėjimas. Knyga rekomenduojama skaitytojams nuo 17 metų. Joje gali būti smurto, atvirų intymių scenų ir necenzūrinės leksikos.

„Stiklo sosto“ serija – tikras perliukas ištikimiems Sarah J. Maas gerbėjams ir tiems, kurie trokšta panirti į svaiginančios romantikos, veiksmo ir pavojų kupinų fantastinių knygų pasaulį. Nuo šių knygų neįmanoma atsiplėšti.

Eilina dar tik pradėjo ilgą kelią sosto link, o horizonte jau telkiasi karo grėsmė. Priesaikos nutrauktos ir nupirktos, vieni draugai prarasti ir įgyti nauji. Tvenkiasi priešprieša tarp tų, kurie savyje turi magijos, ir tų, kurie ja nepasižymi.

Lydima kario princo, kuriam pažadėjo širdį, ir prisiekusi tarnauti žmonėms, Eilina pasineria į savo galių gelmes, kad apsaugotų tuos, kuriuos myli. Tačiau praeities siaubai sugrįžta ir tamsiosiomis jėgomis rengiasi užvaldyti jos pasaulį. Vienintelė viltis išsigelbėti – desperatiška misija, kuri gali reikšti visko, kas Eilinai brangu, pabaigą. 

Kvapą gniaužiančioje penktoje „The New York Times“ bestselerių serijos „Stiklo sostas“ dalyje Eilina turės pasirinkti, ką paaukoti. Tik didžiausia auka gali pakeisti karo eigą ir išsaugoti Erilėjos pasaulį. 

Visokių būtybių atstovė spaudai Kotryna Zylė sukūrė 10 šiurpulingų istorijų, kurios galėjo nutikti ir tavo namuose, kieme ar mokykloje. Pasak autorės, istorijas įkvėpė vaikystėje girdėti tėčio pasakojimai ir netikėti susidūrimai su būtybėmis. Jei skaitant pasirodys, jog kažkas tūno namų spintoje ar naktimis stovi balkone, jei vietoje pumpurų prasikals nagai, o iš bičiulio burnos staiga išskris bitė – išlik ramus. Ir nepravažiuok reikiamos autobuso stotelės!

Kotryna Zylė – mitologijos temomis rašanti vaikų ir jaunimo knygų autorė, įvairių literatūrinių projektų sumanytoja. Rašytojos knygos „Milžinas mažylis“ (2014),„Didžioji būtybių knyga“ (2016), „Sukeistas“ (2019), „Mažas kaip vabalėlis“ (2020) vertinamos tiek skaitytojų, tiek profesionalų, yra pelniusios įvairių premijų ir apdovanojimų, nominuotos „Metų knygos“ rinkimuose.

Šalies pakraštyje, kalno snieguota viršūne papėdėje, stūkso paslaptingas Akmenėlių miestas, kurio gatvėmis slankioja vilkai ir snieginiai leopardai, kur pastatai, tik pasirodę, gali išnykti, o gyventojus nuolat ištinka keisčiausi potyriai. Bėgdami nuo troškaus gyvenimo didmiestyje, čia apsigyvena ir Liudzin tėvai. Jie greitai supranta, kad atvyko į neįprastą teritoriją, kur nematerialusis pasaulis savaip susiraizgęs su materialiuoju. Hu Šanas ir Nian Si, įsidarbinę mistiškame Architektūros institute, kur niekada niekas nedirba, ir susilaukę vis verkiančios dukters, kurią kartais prižiūri vėjo voniose mėgstantis maudytis instituto valytojas, ieško paslaptingo sodo, tai pasirodančio, tai pradingstančio. Vėliau netikėtumų kupiną Akmenėlių miestą tyrinėti imasi pati Liudzin. Pakeliui ji sutinka daugybę nušvitusių, mįslingų, savitai aplinką jaučiančių personažų ir patiria miesto siurrealistiškumą. 

„Pakraštys“ – absurdo kupinas, tvinpyksiškas, sapniškas rezginys, kuriame, pasakojant keistas veikėjus siejančias istorijas, atskleidžiamas Akmenėlių miestas kaip erdvė, kurios tikrovės audinys – porėtas, o ribos tarp kasdienybės ir didybės, dvasios ir materijos, gamtos ir žmogaus – išblukusios. Čia kinų literatūros avangardo meistrė Can Xue itin savitai nagrinėja sudėtingą atvykėlio dalią, pasirinkimą ir lemtį, gamtą ir stebuklingus jos ženklus, paribio erdvę ir jos ypatingumą. Tai kūrinys, kuris nustebins ir neabejotinai privers ieškoti naujų skaitymo kodų, prisitaikyti prie džiazinės, išskydusios Can Xue pasaulio tvermės.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/sertifikuoti-leidiniai/pakrastys/ 

Nusivylęs gyvenimu Niujorke, jaunas muzikas viską palieka ir leidžiasi į ekspediciją po Pietų Amerikos džiungles. Universiteto užsakymu atokiausiose vietovėse jis ieško senųjų muzikos instrumentų. Herojus keliauja ne tik erdvėje, bet ir laiku – nuo dabarties prieina iki pat istorijos gelmių. Gyvenimas gamtos ritmu džiunglių bendruomenėje atgaivina vaikystės prisiminimus, norą grįžti prie savo šaknų, išlaisvina kūrybiškumą. Jis atranda ne tik nematytų muzikos instrumentų, bet ir save patį. Pamilęs vietinę moterį, nusigręžęs nuo šiuolaikinio pasaulio ir priartėjęs prie pačios žmogiškumo esmės, vėliau herojus supranta, kad jis, civilizacijos paženklintas žmogus, nėra ir niekada nebus savas šiame krašte.

Alejo Carpentier (1904–1980) – iš Europos kilęs Kubos rašytojas, padaręs didžiulę įtaką Lotynų Amerikos literatūrai, magiškojo realizmo, arba „stebuklinės tikrovės“ (isp. lo real maravilloso), pradininkas, apdovanotas prestižine ispanakalbės literatūros Cervanteso premija. 1953 m. pasirodęs romanas „Prarasti pėdsakai“ neilgai trukus pelnė geriausios užsienio knygos premiją Prancūzijoje ir atvėrė autoriui duris į pasaulinį pripažinimą. Kūrinys, laikomas moderniosios literatūros klasika, išverstas į daugiau nei 30 kalbų, pirmą kartą išleidžiamas lietuviškai. Anksčiau lietuvių kalba yra pasirodęs autoriaus romanas „Šios žemės karalystė“. 

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Vieną rugpjūčio dieną dingo žmogus – mokytojas ir aistringas vabzdžių kolekcionierius Džiumpei Niki. Ieškodamas retų vabzdžių jis iškeliavo prie jūros, į smėlynus. Priėmęs kaimiečių pasiūlymą apsinakvoti vienišos moters namuose, jis nė neįtaria, kaip nuo šiol pakryps jo gyvenimas. Kas vakarą jie su moterimi be perstojo kasa smėlį. Nors ir nepraranda vilties ištrūkti iš tos dusinančios smėlio duobės, jis vis dažniau susimąsto, ar dar bus įmanoma sugrįžti į ankstesnį gyvenimą? Ar toji trokštama laisvė tokia vertinga?

„Moteris smėlynuose“ – kafkiška istorija apie žmogų, kuris galiausiai pasiduoda betiksliam darbui ir tampa šiuolaikiniu Sizifu. Pasakojime meistriškai susipina europietiško egzistencializmo ir japonų budizmo idėjos, nagrinėjamos žmogaus prisitaikymo prie aplinkos temos.

Kobo Abė (1924–1993) – vienas iš Japonijos pokario modernizmo ir avangardizmo lyderių. Pradėjęs nuo eilėraščių ir siurrealistinių apsakymų, išgarsėjo 1962 m. pasirodžius romanui „Moteris smėlynuose“. 1964 m. pagal autoriaus scenarijų režisieriaus Hiroshio Teshigaharos sukurta romano ekranizacija Kanų kino festivalyje pelnė specialųjį prizą. Šiandien romanas išverstas į daugiau nei 20 kalbų, tapęs moderniąja literatūros klasika. 

Pirmą kartą „Moteris smėlynuose“ lietuvių kalba pasirodė 1968 m., bet buvo išversta iš rusų kalbos. Tas pats kupiūruotas leidimas pakartotas 1987 m., o po nepriklausomybės, 2005 m., knyga išversta iš anglų. Leidykla „Kitos knygos“ pagaliau pristato vertimą iš japonų kalbos.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Kartais baisiausi monstrai yra ne tie, kurių bijome. Kartais tai tie, kuriuos nusprendžiame ignoruoti.

Vieną žiemos naktį Dievo pamirštame Buskiv Sado miestelyje dingsta maža mergaitė. Vietiniai šnabždasi apie Žvėrį – serijinį žudiką, kurio nusikaltimų visi išmoko nepastebėti. Čia laikas tarsi sustojęs, o tyla slepia daugiau, nei norėtųsi žinoti. 

Į miestelį atvyksta Kyjivo kriminalinės policijos psichologas Andrijus Haisteris. Asmeninių tragedijų paženklintas vyras turi padėti išnarplioti bylą, tačiau kiekvienas jo tyrimo  žingsnis veda į dar vieną aklavietę. Niekas netiki, kad mergaitė dar gyva. Niekam jos paieškos iš tiesų ir nerūpi. Niekam, išskyrus Andrijų.

Į BBC News Ukraine sudarytą „BBC metų knyga 2020“ trumpąjį sąrašą patekęs romanas, 2023 m. tapęs vienu perkamiausių Ukrainoje, kritikų lyginamas su Thomaso Harriso „Avinėlių tylėjimu“, o simbolių ir vaizdinių pasauliu – su Lewiso Carrollio „Alisa stebuklų šalyje“.

Ilarionas Pavliukas (gim. 1980 m. gegužės 14 d. Skadovske, Chersono srityje) – rašytojas, prodiuseris, Gynybos ministerijos Spaudos ir informacijos departamento vadovas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų leitenantas (nuo 2023 m.), Rusijos ir Ukrainos karo dalyvis, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, bestselerių autorius. Daugiavaikis tėvas. 

„New York Times“ bestseleris

Bestselerių „Pinigų psichologija“ ir „Apie tai, kas nesikeičia“ autorius Morganas Houselis naujausioje savo knygoje atskleidžia, kaip pasitelkti pinigų galią kuriant laimingesnį gyvenimą.

Knygoje „Menas leisti pinigus“ apdovanojimus pelnęs autorius Morganas Houselis siūlo naują, praktišką požiūrį į turto valdymą, padedantį atrasti gilesnę prasmę ir pasitenkinimą. Vietoj šabloninių finansinių patarimų jis pateikia psichologinius įrankius, padėsiančius geriau suprasti savo santykį su pinigais ir priimti išmintingesnius sprendimus. Sužinosite, kodėl žmonės dažnai painioja pavydą su susižavėjimu, kaip suderinti savo lūkesčius su pajamomis ir kaip investuoti į būsimą gerovę, išvengiant apmaudo ateityje. Houselis taip pat nagrinėja socialinio spaudimo kainą ir kviečia permąstyti paradoksalią idėją, kad greičiausias kelias į finansinę gerovę dažnai yra kantrybė.

Knygoje „Menas leisti pinigus“ gilinamasi į temas, kurios dažnai lieka už tradicinių finansų knygų ribų: pavydą, socialinius siekius, tapatybę ir nesaugumą. Šie veiksniai daro didžiulę įtaką mūsų finansiniams sprendimams, nors retai juos pastebime. Įgiję naujų įžvalgų apie pinigus ir turtą, išmoksite išvengti dažniausių išlaidavimo spąstų, priimti išmintingesnius investavimo sprendimus ir pasitelkti pinigus tam, kam jie iš tiesų skirti – geresniam gyvenimui kurti.

Apdovanojimus pelniusio autoriaus Morgano Houselio knygos jau padėjo milijonams žmonių iš naujo permąstyti, kaip jie uždirba, taupo ir investuoja. Šįkart jis atsigręžia į kitą pinigų pusę – jų leidimą. Su įžvalgumu ir nuoširdumu jis parodo, kodėl vertingiausia investicijų grąža yra vidinė ramybė, kodėl lūkesčiai yra svarbesni už pajamas ir kodėl gebėjimas išmintingai tvarkytis su pinigais yra mažiau susijęs su skaičiuoklėmis, o daugiau – su savivoka. 

Morganas Houselis – investuotojas, finansų rašytojas ir vienas iš investicinės bendrovės bei tinklaraščio „The Collaborative Fund“ autorių. Jo knygos „Pinigų psichologija“ ir „Apie tai, kas nesikeičia“ tapo „New York Times“ bestseleriais, buvo išverstos į daugiau nei 50 kalbų, o jų bendras tiražas pasaulyje viršijo 6 milijonus egzempliorių.

„Įtraukianti, širdį draskanti ir galiausiai išlaisvinanti – kaip ir pats miuziklas... nepraleiskite.“ – Allison Pataki, knygos „Imperatorienė Sisi“ autorė

Marija fon Trap. Šis vardas ir legendinės dainos visiems žinomi, bet ar girdėjote tikrąją šios moters istoriją? Dramatiškas romanas, paremtas moters, kurią romantizavo filmas „Muzikos garsai“, gyvenimu, atskleidžia tiesą apie Mariją.

XX a. šeštasis dešimtmetis. Oskaras Hamerstainas pakviečiamas parašyti dainų tekstus miuziklui, paremtam moters, vardu Marija fon Trap, gyvenimu. Marija kadaise buvo novicija, svajojanti apie ramų gyvenimą Austrijos vienuolyne, kol abatija ją išsiuntė dirbti pas našlį baroną – mokyti jo pasiligojusios dukters. Dešimties mėnesių darbas netikėtai virto vedybų pasiūlymu. O kai šeima, gelbėdamasi nuo nacių, buvo priversta bėgti iš namų, būtent Marija išmokė juos išgyventi pasitelkiant vien balsų galią.

Tai, be abejo, įkvepianti istorija, ir Hamerstainas supranta jos milžinišką Brodvėjaus potencialą. Vis dėlto didelę Marijos gyvenimo dalį teks iš naujo perkurti scenai – karo siaubams dar tvyrant žmonių atmintyje, Hamerstainas negali leisti, kad publika sužinotų, kaip arti žūties buvo fon Trapų šeima.

Tačiau perskaičiusi scenarijų, neva paremtą jos gyvenimu, Marija įniršta ir pasiryžta atskleisti, kaip viskas buvo iš tikrųjų, paneigdama daugelį detalių, kurios vėliau taps miuziklo ir filmo „Muzikos garsai“ dalimi. 

Meilės, netekties ir sunkių pasirinkimų, kuriuos dažnai esame priversti daryti, kupinas romanas „Marija“ – tai galingas priminimas, kad tiesa dažniausiai yra kur kas sudėtingesnė ir neabejotinai labiau jaudinanti nei Holivudo įamžintos istorijos.

Po Černobylio katastrofos praėjus kuriam laikui, baba Dunja sugrįžta į savo namus radioaktyviosios spinduliuotės užterštame Černovo kaime. Kartu su kitais keistuoliais ji nusprendžia gyventi „mirties zonoje“ – ten, kur paukščiai čiulba garsiau, o laikas tarsi sustojęs. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja vestuves su šimtamečiu Sidorovu, Gavrilovai puoselėja konkursų vertą rožyną, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Vieną dieną į kaimą atvyksta nepažįstami žmonės – šis įvykis tampa išbandymu savitai bendruomenei ir galiausiai priverčia ją susivienyti.

Tai romanas apie homo sovieticus, tapusį tremtinio savo šalyje metafora.

Ašarose įkliuvusios strazdanos atrodė it inkliuzai

Laidotuvininkas Jonas išgyvendamas skaudžią netektį bando sulaužyti šimtametes lietuviškas laidotuvių tradicijas ir mirtį paversti švente. Deja, tam nepritaria didelė dalis kaimo bendruomenės, o laidotuvių namuose ima dėtis keisti dalykai.

Kunigas Zigmas ieško ramybės Dievo tarnystėje. Jo tėvo – buvusio Panevėžio nusikalstamo pasaulio autoriteto – mirtis širdyje palieka kartėlį, pradedantį ardyti jo kasdienybę. Būdamas kunigas, Zigmas privalo krikščioniškai gedėti savo tėvo. Visgi jo laukia sudėtingas susitaikymo kelias.

Tikybos mokytoja Karolina dirba ne iš pašaukimo, o iš praktinių sumetimų. Apsilankiusi Ričardo – savo mylimiausio mokinio – laidotuvėse, ji sutinka keistą moteriškę... Šioji jai primena skaudžiausius praeities išgyvenimus.

Personažams mėginant išskaityti kaligrafiškai užšifruotus raštelius, lemtingus gamtos ženklus ir slegiančias vizijas, nebeįmanoma suprasti, kas tikra, o kas tik jų vaizduotės vaisiai. Autorius meistriškai kuria provincijos pilkumos košmarą, nuo knygos pradžios leisdamas skaitytojui abejoti, ar gi galima gedėti netinkamai?

---

Justinas Visickas – stand-up komedijos kūrėjas, muziejininkas, baigęs teologijos, pedagogikos ir istorijos studijas VDU. Nuo vaikystės žavėjęsis siaubo animacija, kinu ir literatūra, pats ėmėsi rašyti nedidelės apimties kūrinius, dalyvauti slemo varžybose. „Mirtis ir nuo gyvo neatstoja“ – pirma Justino grožinė knyga – siaubo romanas.

---

Justinas Visickas parašė siaubingą knygą! Ir tai yra didžiausias komplimentas. Juk būtent toks ir buvo mano puikaus bičiulio, žemiečio ir siaubo žanro ambasadoriaus Lietuvoje tikslas. Skaitytojas gavo Justino pažadą būti išgąsdintas, tačiau gaus daug daugiau – „Mirtis ir nuo gyvo neatstoja“ yra talentingai parašytas, greitas ir iki smulkmenų išbaigtas kūrinys. Kitaip tariant, tai gražus Justino Visicko meilės laiškas jo numylėtam žanrui. Ir, žinoma, siaubingas. 

Scenaristas Andrius Zimaitis

Justino knyga nėra maloni. Justino knyga nėra smagi. Šios knygos geriau neskaityti vakare, kai esi namie vienas. Justino knyga neparuošia tavęs siužeto vingiams ir tam jausmui, kad mūsų kaimuose dar labai daug paslapčių, į kurias geriau nekišti nosies, kad ir kokios šiurpios jos būtų. Bet atsiplėšti nuo Justino knygos bus labai sunku.

Visuomenininkas Andrius Tapinas

Didžiulė garbė, kad mano kolega ir draugas Justinas suteikė privilegiją perskaityti jo pirmąją knygą anksčiau nei visam likusiam pasauliui. Ir aš TIKRAI ją perskaičiau... Nes vasarą daugiau nėra ką veikt, tik knygas skaityt. Justinas yra didžiausias siaubo istorijų fanas, kokį tik kas nors pažįsta. Jo knygoje tai pamatysite, nes viskas parašyta aistringai ir dėmesingai mažoms detalėms. Perskaitę šią knygą rašysite jam – „Ė, kada nauja knyga?“

Komikas Mantas Katleris

Kodėl jūsų kūnas žino daugiau nei jūsų psichoterapeutas

„Kai kūną laikome ne savimi, o kažkuo, kas mums priklauso, prarandame dalį savęs.“ – Jamesas Kepneris, JAV psichologas ir geštalto terapeutas

Traumos ar sunkios patirtys gyvena ne tik prisiminimuose, bet ir kūne: nervų ir kvėpavimo sistemose, judesiuose, įsitikinimuose ir įpročiuose. Todėl dažnai nepakanka vien suprasti savo istoriją. Tikras pokytis prasideda tada, kai išmokstame išgirsti tai, ką mūsų kūnas jau seniai bando pasakyti. 

Kodėl kartais, nors ir žinome, ką reikėtų daryti, negalime pasikeisti? Kodėl po skaudžių įvykių mūsų kūnas reaguoja taip, tarsi pavojus vis dar būtų čia? Ir kodėl vien pokalbiai ne visada padeda išgyti?

Ši knyga kviečia pažvelgti į žmogų kaip į vientisą kūno, emocijų, santykių ir sąmonės sistemą. Remdamasi geštalto terapija, traumų teorija, kūno psichoterapija ir šiuolaikiniais neuromokslais, autorė atskleidžia, kaip trauminės patirtys formuoja mūsų reakcijas ir kaip susigrąžinti vidinį saugumą. 

Tai knyga apie traumą. Čia rasite ir pratimų, padėsiančių

• atpažinti kūno siunčiamus signalus,

• suprasti, kodėl protas jau pasirengęs pokyčiui, o kūnas vis dar jam priešinasi,

• ugdyti kūno sąmoningumą ir atsparumą,

• stiprinti ryšį su savimi ir susigrąžinti gyvybingumą.

Jūsų kūnas žino daugiau, nei manote. Įsiklausykite! 

„Skaitytojams siūlomoje knygoje aptariamos retos temos: kaip galima keisti savo gyvenimą įsijautus į savo kūną ir kodėl tai labai svarbu. Autorės pateikiami paaiškinimai, pavyzdžiai ir rekomendacijos yra labai praktiški ir gali padėti kiekvienam, jei juos supras ir taikys.“

Prof. Eugenijus Laurinaitis

Brigita Kaleckaitė – geštalto terapeutė, supervizorė, dėstytoja, Vilniaus geštalto instituto ir SOMA studijų centro vadovė – daugiau nei du dešimtmečius lydi žmones, išgyvenančius traumas, krizes ir netektis. 

JUMS PATINKA KUO TAMSIAU?

PUIKU. MAN TAIP PAT. – Stephen King

Žymiausio siaubo istorijų kūrėjo, daugelio tarptautinių bestselerių autoriaus Stepheno Kingo apsakymų rinkinyje – dvylika siaubo ir įtampos kupinų pasakojimų. 2024 metais pasirodęs apsakymų rinkinys „Kuo tamsiau, tuo geriau“ atsidūrė The New York Times fantastikos bestselerių sąrašo viršūnėje, o Goodreads skaitytojai jį išrinko geriausiu metų siaubo žanro kūriniu.

„Du talentingi šelmiai“ atskleidžia ilgai slėptą dviejų išskirtinio talento menininkų paslaptį. „Baisiame Denio Kcheflino sapne“ trumpas aiškiaregystės blyksnis aukštyn kojomis apverčia dešimtis gyvenimų, o didžiausios bėdos užgriūna patį Denį. „Barškuolėse“, „Kudžo“ tęsinyje, gedintis našlys atkeliauja į Floridą pailsėti, bet netikėtai sulaukia palikimo, tiesa, su rimtomis išankstinėmis sąlygomis. Apsakyme „Sapnuotojai“ į keistą tarnybą stojęs Vietnamo karo veteranas galiausiai supranta, kad tam tikras Visatos kerteles verčiau palikti netirtas. „Atsakymų Žinovas“ klausia: jeigu iš anksto žinosi ateitį, tave lydės sėkmė ar negandos? Sykiu primena, kad net ir nepakeliamos tragedijos nuojauta paženklintas gyvenimas gali būti prasmingas.

Kingo gebėjimai stebinti, priblokšti, kelti siaubą ir kartu teikti paguodą išlieka nepranokstami. Kiekviena rinkinio „Kuo tamsiau, tuo geriau“ istorija savaip jaudina ir džiugina, kiekviena turi savų paslapčių, kiekviena atrodo verta didžiojo kūrėjo plunksnos. Jums patinka, kai būna tamsiau?

Tad prašom mėgautis.

„Pavadinime žadama tamsa prikausto ir užvaldo – kaip visuomet.“ New York Magazine

Įspėjimas! Rekomenduojama skaitytojams nuo 16 metų. Turinys gali būti netinkamas jaunesniems – jame yra smurto, intymių scenų, necenzūrinės leksikos.

Kerinti magiška atmosfera, vienas kitą įsimylintys priešai, paslaptys ir intrigos naujoje romantinės fantastikos serijoje.

Visą gyvenimą Kjara pratinosi laikytis nuošalyje. Jos, tarnaujančios princesei Izidei, pareiga –pasitelkiant žodžių magiją austi vaizdus ir iliuzijas, taip atgaivinant istorijas.

Netikėtai barbarų ordos ima grasinti karalystei, jų vadas pareikalauja Izidės rankos kaip taikos ženklo. Tačiau vietoj princesės karalius išsiunčia Kjarą. Ji privalo apsimesti Izide, apgauti priešą ir šnipinėti.

Kjara neturi kito kelio, tik paklusti. Ją gąsdina likimas šalia negailestingo barbarų valdovo, tačiau pavojinga kelionė klostosi kitaip, nei ji tikėjosi. Pamažu Kjara ima suvokti, kokia stiprybė slypi joje pačioje ir kad gyvenimas gali pasiūlyti kur kas daugiau nei paklusnumą ir pareigą.

Elvira Zeissler (g. 1980) vokiečių rašytoja, studijavo verslo administravimą Miunsterio universitete ir Kopenhagos verslo mokykloje. Dabar gyvena netoli Kelno su vyru ir dviem dukromis. Jau daugiau nei dešimt metų su dideliu entuziazmu rašo fantastines ir jausmingas istorijas, leisdama savo skaitytojams trumpam pamiršti juos supantį pasaulį. Jos knygos nominuotos keliems apdovanojimams ir išverstos į kitas kalbas. 

NEW YORK TIMES BESTSELERIS

PARDUOTA DAUGIAU NEI TRYS MILIJONAI EGZEMPLIORIŲ

Su naujomis praktinėmis užduotimis kasdieniam gyvenimui

PASAULINIS BESTSELERIS, padėjęs milijonams žmonių iš naujo atrasti savivertę ir gyvenimo pilnatvę. Šis specialus dešimtmečio leidimas papildytas nauju autorės žodžiu ir praktiniais įrankiais, padėsiančiais knygos idėjas pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Remdamasi ilgamečiais tyrimais, viena žymiausių šiuolaikinių pažeidžiamumo, gėdos ir žmogiškojo ryšio tyrėjų Brené Brown atskleidžia, kodėl mūsų stiprybė yra ne tobulybė, o gebėjimas priimti save tokius, kokie esame.

„Netobulumo dovanos“ siūlo dešimt kelrodžių, padedančių ugdyti atsparumą, kūrybiškumą ir užuojautą sau, išsilaisvinti iš nuolatinio nepakankamumo jausmo bei atsikratyti nepasiekiamų lūkesčių. Tai jautri, įkvepianti ir praktiška knyga visiems, norintiems gyventi drąsiau, ramiau ir prasmingiau.

Šiltu ir nuoširdžiu stiliumi parašyta knyga primena paprastą, bet svarbią tiesą: didžiausia dovana, kurią galime sau duoti, yra ne tobulumas, o tikrumas.

Brené Brown yra Hjustono universiteto mokslinių tyrimų profesorė. Socialinio darbo aukštojoje mokykloje ji eina „Huffington Foundation“ vardinės profesorės pareigas, o Teksaso universiteto Ostine McCombso verslo mokykloje yra vadybos praktikos kviestinė profesorė. 

Pastaruosius du dešimtmečius Brené tyrinėjo drąsą, pažeidžiamumą, gėdą ir empatiją. Ji yra šešių „New York Times“ bestselerių autorė ir dviejų apdovanojimus pelniusių tinklalaidžių vedėja. 

Jos knygos išverstos į daugiau nei trisdešimt kalbų, o TED paskaita „Power of Vulnerability“ yra viena populiariausių pasaulyje – ją peržiūrėjo daugiau nei 60 milijonų žmonių. Brené bendradarbiauja su organizacijomis visame pasaulyje, padėdama ugdyti drąsesnius lyderius ir kurti atviresnę organizacijų kultūrą. 2024 m. ji buvo paskirta drąsaus lyderiavimo centro „BetterUp“ vykdomąja direktore. Ji gyvena Hjustone, Teksase, su savo vyru Steve’u. Jie turi du vaikus – Ellen ir Charlie’į.

Jau daugiau nei dvidešimt metų Brené Brown tyrimai ir knygos padeda žmonėms geriau suprasti save, kurti prasmingesnius santykius ir drąsiau priimti savo netobulumą. Knygos „Netobulumo dovanos“ parduota daugiau nei 3 milijonai egzempliorių, ji išversta į 35 kalbas, o joje pateikiamos idėjos ilgainiui virto pasauliniu judėjimu. 

„Viena iš penkių knygų, kurios iš tiesų pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą.“ – „Forbes“

„Brené įkvepia kiekvieną iš mūsų būti šiek tiek drąsesnį.“ – „The Huffington Post“

„Praktiška ir įžvalgi.“ – Sheryl Sandberg, buvusi „Facebook“ vykdomoji direktorė ir bestselerio „Lean In“ autorė

„Brené prasiskverbia pro triukšmą ir kalba apie tai, kas mus daro žmonėmis.“ – Brigados generolas Brook J. Leonard, Jungtinių Valstijų oro pajėgos

„Brené įkvėpė mūsų produktų vadovus priimti pažeidžiamumą, o ne stengtis jo atsikratyti.“ – Danielle Krettek, „Google Empathy Lab“ įkūrėja

„Vilties meistrė“ – „Metro“

KASDIEN PRIIMAME DEŠIMTIS SPRENDIMŲ – NUO SMULKIŲ KASDIENIŲ PASIRINKIMŲ IKI LEMTINGŲ GYVENIMO POSŪKIŲ. Sprendimai yra tarsi ženklai, žymintys mūsų gyvenimo kelią, ir tik pasukę pamatome, kur veda pasirinkta kryptis. O prieš posūkį dažnai tiesiog užsimerkiame ir viliamės – kaip nors juk vis tiek bus. Tačiau kaip nors niekada nebūna.

AR TIKRAI SUPRANTAME, KAS LEMIA MŪSŲ SPRENDIMUS? Kodėl vienose situacijose ryžtamės veikti, o kitose laukiame, tikėdamiesi, kad laikas viską išspręs už mus? Ir ar egzistuoja vienintelis teisingas pasirinkimas?

Remdamasis ilgamete psichoterapeuto patirtimi, autorius kviečia į kelionę per visą žmogaus gyvenimą – nuo pat kūdikystės iki senatvės – ir atskleidžia sprendimų priėmimo anatomiją:

• KODĖL KASKART VIS TAIP PAT RENKAMĖS – kaip vaikystės patirtys veikia suaugusiojo apsisprendimus ir kodėl vis grįžtame prie tų pačių elgesio modelių.

• KAIP SKIRTINGI ŽMONĖS PRIIMA SPRENDIMUS – cholerikai ir melancholikai, optimistai ir pesimistai, ekstravertai ir introvertai, vyrai ir moterys.

• KAIP MOKOMĖS APSISPRĘSTI BE BAIMĖS – sakyti TAIP ir NE, atsispirti spaudimui, suprasti tėvų, bendraamžių ir aplinkos įtaką.

• KAIP LENGVIAU ĮVEIKTI DIDŽIUOSIUS GYVENIMO POSŪKIUS – renkantis profesiją, kuriant santykius, tvarkant pinigus, ieškant būsto, auginant vaikus.

Tai knyga, skatinanti susimąstyti apie patį svarbiausią mūsų egzistencijos sprendimą – ką daryti su turimu laiku? Kaip jį išnaudoti? Kiek atsižvelgti į supančią aplinką? Ir kaip gyventi, kad netektų sakyti: „Taip jau išėjo...“, o prisiimti atsakomybę ir tarti tvirtą: „Aš taip nusprendžiau“. 

Prof. Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, VU docentas, M. Romerio universiteto profesorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) prezidentas (2013–2015), EAP generalinis sekretorius (2017–2023), EAP garbės narys.

„Tau neskirta gyventi narve. Tu prie jo pripratai, kaip gyvūnas pripranta zoologijos sode. Bet rutina ir kasdienybė tau yra kalėjimas. Tavo laimė yra iliuzija.“

2022 metų liepos 2-ąją du nusikaltėliai apiplėšia juvelyrikos parduotuvę Ženevoje. Tačiau net ir kruopščiai parengtas planas pasirodo nesąs toks sklandus, kaip tikėtasi...

Likus dvidešimt dienų iki apiplėšimo Sofija Braun savo prabangiame miško apsuptame name ruošiasi švęsti keturiasdešimtmetį. Ji laiminga: su vyru Arpadu įsimylėję vienas kitą, augina du nuostabius vaikus ir neturi jokių materialinių rūpesčių.

Tačiau idilė netrukus ima byrėti. Arpadas įsivelia į abejotinas machinacijas. Kaimynas, nepriekaištingos reputacijos policininkas, tarsi liguistai apsėstas slapta stebi pačias intymiausias jos gyvenimo akimirkas. O gimtadienio dieną Sofi gauna paslaptingo persekiotojo dovaną, kuri kelia grėsmę jos gyvybei.

Viena po kitos ima aiškėti praeities ir dabarties paslaptys, o velniško sandėrio ištakos veda giliai į praeitį ir toli nuo Ženevos. Iš šios istorijos niekas neišbris sausas – net ir skaitytojai.

Romanas „Laukinis žvėris“, kuriame įvykiai veja vienas kitą, o įtampa neleidžia ramiai atsikvėpti, dar kartą parodo, kodėl Joëlis Dickeris nuo tada, kai pasirodė jo knyga „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“, yra vienas mėgstamiausių šiuolaikinių detektyvų rašytojų pasaulyje.

Intriguojantis šveicariškas nuotykis apie pavogtus brangakmenius, paslaptis ir persekiojimą.

Irish Independent

Kartais sunkiausia išgelbėti ne kitam gyvybę, o savo paties sielą.

Vaitstouno ligoninė – vieta, kur klaidoms nėra vietos, o kiekviena diena tampa išbandymu ir profesine prasme, ir emociškai. Čia rezidente pradeda dirbti Sjera Haris, ambicinga ir atkakli jauna gydytoja, pasiryžusi įrodyti, kad gali tapti viena geriausių.

Tačiau ramiai siekti savo tikslo jai neleidžia Mičas Rivera. Talentingas, savimi pasitikintis ir šaltas kolega nuolat provokuoja Sjerą peržengti ribas. Jų bendravimas – tai konkurencija, provokacijos ir kova dėl pripažinimo, bet ilgainiui ima megztis ryšys, kurio abu nenori pripažinti.

Ligoninės koridoriuose tenka susidurti ne tik su pacientų skausmu, bet ir su savais išgyvenimais, ir Sjera supranta: didžiausi iššūkiai – ne operacinėje. Kartais sunkiausia išmokti pasitikėti kitu žmogumi ir leisti sau būti pažeidžiamai.

„Skęstančios sielos“ – emocijų kupinas romanas apie ambicijas, trapų artumą ir jausmus, kurie gimsta tada, kai mažiausiai to tikiesi.

„Parašyta taip gerai, kad skaičiau neatsitraukdama, tarsi žiūrėčiau serialą.“ – Goodreads

„Sjeros kaltė ir jos santykiai su motina pavaizduoti jautriai ir realistiškai – skaitant kartais skaudėdavo, bet būtent tai ir daro knygą tokią stiprią.“ – Jugendbuch-Couch

„Santykiai tarp Sjeros ir Mičo – tikras „lėtas degimas“: jie ginčijasi, atsitraukia, bet pamažu vis tiek artėja. Būtent tai man patiko labiausiai.“ – Buechertreff.de