Akcijos ir pasiūlymai

„Įsivaizdavau tiesą kaip tą begalinę liniją, kuri neturi nei ploto, nei pločio – tiesę, oriai ir iškilmingai besidriekiančią per tamsą. Ji man suteikė vidinės ramybės.“

Vieniša namų tvarkytoja, auginanti dešimtmetį sūnų, vieną pavasario dieną pradeda dirbti genialaus matematikos Profesoriaus namuose. Jis dar 1975-aisiais susižeidė galvą ir neteko trumpalaikės atminties. Profesoriaus smegenys – lyg videokamera, kurioje telpa tik viena aštuoniasdešimties minučių trukmės kasetė. Tad teoremą, kurią sukūrė prieš trisdešimt metų, atsimena puikiai, bet ką valgė vakarienei – ne. Kad prisimintų svarbiausius dalykus, tylusis Profesorius juos užsirašo ant lapelių ir prisisega prie švarko. Dienas jis leidžia spręsdamas sudėtingiausias lygtis ir dalyvaudamas matematikos konkursuose. Ne kiekvienas supranta Profesoriaus meilę skaičiams ir keistą jo gyvenimo būdą, bet naujoji namų tvarkytoja ir jos dėl beisbolo galvą pametęs sūnus sugeba su juo užmegzti už atmintį gilesnį ryšį ir atrasti nematomą draugystės ir meilės formulę.

Šis romanas kupinas žavių ekscentriškų kasdienio gyvenimo detalių, žmogiškumo šviesos, kone kiekvienas jo sakinys trykšta gyvenimo džiaugsmu. Tai odė tolerancijai, atsidavimui ir empatijai vieno kitam.

„Prozos santūrumu ir žavesiu prilygsta Kazuo Ishiguro, savitumu – Haruki Murakami.“
Los Angeles Times

„Šis jautrus romanas – tai nuostabus sapnas, iš kurio nesinori pabusti.“
Guardian

„Ogawa apdovanota gebėjimu romia, bet giliai įsismelkiančia proza išreikšti subtiliausius žmogiškosios psichologijos niuansus.“
Kenzaburō Ōe

„Romanas parašytas tokia skaidria ir nepretenzinga kalba, kad skaitydamas, regis, žvelgi į gilų vaiskaus vandens baseiną. Tačiau net vaiskiausiuose vandenyse slypi srovės, kurias įmanoma pajusti tik į jas panėrus.“
New York Times

Yoko Ogawa (Joko Ogava, gim. 1962) – viena ryškiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, laimėjusi visus svarbiausius japonų literatūros apdovanojimus, įskaitant ir „Akutagawos“. Iš viso parašė daugiau kaip 40 kūrinių. Romanas „Begalinė lygtis“ tik pasirodęs tapo didžiausiu bestseleriu Japonijoje, kur per du mėnesius parduota per milijoną knygos egzempliorių. Už šį romaną autorė apdovanota „Yomiuri“ ir „Hon'ya Taishō“ literatūros prizais, 2010 m. nominuota „Independent Foreign Fiction“ (dabar – „Man Booker International“) premijai. Pagal romaną pastatytas filmas „The Professor and His Beloved Equation“.

„Man Booker“ premijos nominantė

„Pasaulyje gyvena dviejų rūšių žmonės. Tie, kurie mano, kad jiems taip niekada nenutiks. Ir tie, kurie žino, kad jiems tikrai taip nutiks...“

Vienuolikmetį Džeką mama paliko atsakingą. Iki grįš iškvietusi pagalbą, liepė jam kantriai laukti karščiu tvoskiančiame automobilyje ir pasirūpinti dviem jaunesnėmis sesutėmis. Prabėgo kelios erzinamai ilgos valandos, o mamos vis nėra.

Ji taip ir negrįžo. Eilinos Brait kūną policija rado netoli nuo ten, kur laukė vaikai. O Džekas, net ir po trejų metų, vis dar atsakingas už šeimą. Tiksliau, už tai, kas iš jos liko. Dabar jo kasdienybė – vagystės iš atostogauti išvykusių šeimų namų. Tačiau viskas pasikeičia, kai vienuose jų Džekas randa peilį, kuriuo – jis žino – buvo nudurta jo motina.


„Kirtis“ gąsdina, verčia susimąstyti. Ir jautriai paliečia širdį.“
Sarah Pinborough

„Belindos Bauer knygos peržengia visas žanrų ribas. Tai daugialypis romanas, sukrečiantis yrančios šeimos paveikslas.“
Daily Mirror


Belinda Bauer (g. 1962), britų autorė, „UK National Book Award“ ir daugelio kitų apdovanojimų laureatė, vaikystę praleido tarp Anglijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Prieš tapdama rašytoja, ji visą dėmesį skyrė žurnalistės karjerai ir scenarijų rašymui. „Kirtis“ – jos aštuntoji knyga, 2018-aisiais įtraukta į „Man Booker“ premijos ilgąjį sąrašą.

„Laimėtojų gali būti tik keli, pralaimėjusiųjų daug. Tačiau mes žaidžiame toliau, nes viliamės, kad būsime tie laimingieji.“

1932-ieji, Korėja. Mylima luošo žvejo dukra Sundža triukšmingame uostamiesčio turguje sutinka nepažįstamąjį. Žavus vyras užburia ją kalbomis ir pažada po kojomis pakloti visą pasaulį. Tačiau nepriteklių augintos žvejo dukros meilei nelemta baigtis laimingai. Išduota ir pažeminta, Sundža ryžtasi palikti gimtinę ir keliauti į Japoniją – kraštą, kuriame nė vienas korėjietis nėra laukiamas svečias.

Taip prasideda visą dvidešimtą amžių apimanti Sundžos ir būsimų trijų jos giminės kartų gyvenimo istorija, savo nenuspėjama sėkme, netikėtais posūkiais ir neišvengiama rizika primenanti Japonijoje klestintį korėjietišką azartinį žaidimą pačinko.

„Beveik šimtmetį aprėpianti vienos šeimos istorija. Nepalaužiamas siekis išlošti gyvenimo loterijoje, gebėjimas užjausti ir drąsa atsitiesti suklupus – visa tai ilgam įsirėžia į atmintį.“
Barack Obama

„Pačinko“ neužsimirš net tada, kai nurims knygos pasirodymo jaudulys ir ims blukti pagiriamieji žodžiai ant knygų viršelių. Šis nuostabus šeimos epas dar ilgai aidės žmonių kalbose.“
Irish Times

„Tai švelnus ir guodžiantis žvilgsnis į mus supantį chaosą, kurį dažnai vadiname gyvenimu.“
New York Times Book Review

Min Jin Lee (g. 1968) – Korėjoje gimusi amerikiečių autorė. Pirmasis istorinis jos romanas „Pačinko“ vos pasirodęs sulaukė daug dėmesio: išsyk tapo „Washington Post“, „Boston Globe“, „USA Today“, „Wall Street Journal“ bestseleriu, buvo įtrauktas į geriausių 2017 m. „New York Times“ knygų dešimtuką ir nominuotas prestižinei „National Book Award“ premijai. Pasaulyje jau parduota daugiau nei 1 mln. šios knygos kopijų.

Pagaliau vasara! Prisirpo vyšnios, po žolę bėgioja basi vaikai, o po trumpo, bet smarkaus lietaus netrukus vėl nušvinta saulė. Kaip ir kitose savo knygose, autorė pasakoja daugybę istorijų: apie Zuzanos gimtadienį parke, pradingusius pingvinus ar kiekviename puslapyje besislepiančią pelytę.

Vokietijoje gimusią ir ten pat kuriančią autorę Rotraut Susanne Berner pasaulyje išgarsino ši populiari knygų vaikams serija (Wimmelbuch). Šių knygų tiražas pasaulyje beveik siekia pusę milijono egzempliorių, išleista penkiolikoje šalių.

„Kantriai laukiu vėluojančios katastrofos.”

„Užrašų knygelių” III tome – paskutiniai, 1951–1959 metų, garsiojo egzistencialisto, Nobelio literatūros premijos laureato Albert'o Camus užrašai, leidžiantys pažinti asmeniškesnę ir intymesnę vieno svarbiausių XX a. rašytojų pusę. Pirmieji du „Užrašų knygelių” tomai rašyti kaip kasdienio darbo įrankiai, o trečiasis laikytinas atviresniu Camus asmeninio gyvenimo dienoraščiu. Užrašuose Camus fiksavo įvairias gyvenimo detales: savo reakciją į polemiką, kurią sukėlė jo esė knyga „Maištaujantis žmogus”, jausenas dėl Alžyro karo, viešnages Graikijoje ir Italijoje, subtilius apmąstymus apie žmoną ir mylimąsias, širdgėlą dėl šeimos ir apnikusį nerimą 1957 metais gavus Nobelio literatūros premiją.

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, jos moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jaunatviškas jo entuziazmas, intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol trunkančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame Camus kūrybiniame palikime.

„Šiai knygai pasirodžius, <...> buvo noriai rašoma, kad tai pirmasis „ekologinis“ romanas, pirmas šauksmas, kviečiantis gelbėti mūsų biosferą, kuriai iškilo grėsmė. Tačiau aš pats tais laikais nebuvau įvertinęs nei vykstančio naikinimo masto, nei visos to pavojaus apimties.“
Romain Gary

Romane pasakojama apie keistuolį idealistą prancūzą Morelį, išsekintą gyvenimo koncentracijos stovykloje beprasmiškumo. Po Antrojo pasaulinio karo jis atsiduria Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje. Čia tarp čiabuvių ir kolonistų tvyro įtampa, bręsta išsilaisvinimo kovos, negailestingai dėl ilčių žudomi drambliai, o Morelis renka parašus po peticija už jų apsaugą. Išlaisvinti drambliai – jo idée fixe. Kas svarbiau: gamtosauga ir drambliai, šalies nepriklausomybė ar individo laisvė? O gal – badaujantis vietinis?

Šis romanas – tai žvaigždėta Afrikos naktis, panaši į šydu apsigobusią moterį, savanos vėjas, neaprėpiami toliai, vandens link bėgantys drambliai, jų sukeltos įkaitusios raudonos žemės dulkės, kurios gaubia europietį, patyrusį XX a. vidurio siaubą ir pasitraukusį į Afriką semtis stiprybės gyventi, ieškoti tyros būties gamtos apsupty.

„Kupinas išminties ir įtaigos.“
Kirkus Reviews

„Pirmasis ekologinis romanas prancūzų ir turbūt pasaulio literatūroje.“
David Bellos

Romain Gary (Romenas Gari, 1914–1980) – vienintelis istorijoje prancūzų autorius, literatūrinę Goncourt'ų premiją pelnęs dukart. Pirmąją – būtent už romaną „Dangaus šaknys“, parašytą 1956 metais ir akimirksniu užkariavusį pasaulio bestselerių sąrašus.

„Nuotraukose užfiksuojame laiką, bet ne žmones, nes jų užfiksuoti neįmanoma.“

Visame pasaulyje išgarsėjusiame šešių autobiografinių romanų cikle „Mano kova“ Karlas Ove Knausgårdas šokiruojamai atvirai aprašo savo paties, o ne išgalvotų personažų gyvenimą, tačiau kiekviena ciklo knyga skaitoma kaip talentingai parašytas, tvirtais siužeto siūlais sukabintas romanas. Savito stiliaus pasakojime autorius supina intymias kasdienio gyvenimo detales su pamatiniais klausimais apie atmintį, tapatybę, meilę, žmonių santykius, mirtį, meną. Šis literatūros šedevras duoda galimybę pažinti vieną originaliausių šių dienų rašytojų.

Trečiame ciklo romane Knausgårdas ryškiais potėpiais aprašo savo vaikystę saloje. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis su tėvais ir broliu įsikelia į naują namą naujame kvartale. Rodos, šeimai prieš akis – visas gyvenimas. Tačiau pamažu juos supanti erdvė kinta, joje darosi klaustrofobiškai ankšta. Tik kas keičiasi iš tiesų – pasaulis ar jie patys? Knausgårdas – nelyg senas, bet brangias nuotraukas – kruopščiai dokumentuoja nuostabos ir intensyvių pirmųjų patirčių kupiną vaikystę – pasaulį, kuriame vaikai ir suaugusieji gyvena kartu, bet visiškai skirtingus, niekada nesusiliečiančius gyvenimus. Su prustišku užmoju tyrinėja anuomet po truputį ėmusį skleistis savąjį „aš“ ir daugiasluoksnę prarasto laiko, atminties ir žmogiškosios egzistencijos prigimtį.

„Įpusėjęs šį ciklą, imi suvokti, kad tai ankstyvojo XXI a. literatūros šedevras.“
Kirkus Reviews

„Didžioji literatūra, lygintina su Marcelio Prousto, Roberto Musilio, Thomo Manno kūriniais.“
Berlingske Tidende

„Knyga be tabu.“
NDR Kultur

„Tikresnis už patį gyvenimą.“
La Repubblica

Karl Ove Knausgård (Karlas Uvė Knausgordas, g. 1968) – garsiausias šiuolaikinis norvegų rašytojas, Norvegijoje vadinamas fenomenu, kai kurių literatūros kritikų laikomas talentingiausiu šių laikų prozininku, dėl savo stiliaus lyginamas su Marceliu Proustu. Labiausiai pasaulyje išgarsėjo šešių romanų ciklu „Mano kova“, kuris Norvegijoje pasirodė 2009–2011 metais. Šis ciklas literatūros kritikų vertinamas kaip vienas svarbiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių, atspindinčių ryškią pastarųjų metų literatūros tendenciją – rašyti ilgas, tęstines, į kelių tomų sagas išsiplėtojančias tų pačių veikėjų istorijas. Pasak literatūros kritikų, Knausgårdas išplėtė grožinės literatūros ribas ir XXI a. prikėlė autorių, kurio mirtis buvo skelbiama dar XX a. viduryje.

Nuo viso likusio pasaulio atskirtoje saloje, pramintoje Šuns archipelagu, gyvena maža bendruomenė, kuri prasimaitina žvejodama, gamindama raudonąjį vyną, augindama alyvmedžių plantacijas ir kaparių sodus. Vieną rugsėjo rytą į salos krantą jūra išmeta tris juodaodžių jaunuolių kūnus. Kaip turėtų pasielgti vietiniai – imtis ieškoti tiesos ar viską pamiršti? Neįprastas įvykis išmuša bendruomenę iš idiliškai ramaus ir monotoniško gyvenimo vėžių ir priverčia priimti sudėtingus moralinius sprendimus, kurie parodys tikruosius jų veidus ir pakeis jų likimus.

Tai alegorinis pasakojimas apie mūsų laikų pasaulį, kuriame nelyg graikiškoje tragedijoje be gailesčio apnuoginama miglota žmogaus prigimtis.

„Šiame romane virtuoziškai žongliruojama realybe ir vaizduote.“
Olivia de Lamberterie

„Romane talentingai aikštėn iškeliamas mūsų visuomenės pakrikimas, piešiamos grėsmingos asmenybės, brandinama nerimastis, kurią valdo meistro ranka. Tai – didysis, nepamirštamasis Claudelis.“
A. M., Fémina

„Autorius lyg chirurgas skalpeliu tyrinėja tamsiąją žmogiškųjų būtybių pusę ir pateikia portretų galeriją, kuri verčia krūpčioti.“
Mohamed Aissaoui, Le Figaro

„Jam būdinga savita maniera ir kandžiu stiliumi Claudelis pasakoja apie šiuolaikinį pasaulį – pasaulį ant apokalipsės ribos.“
Mario Cloutier, La Presse

Philippe Claudel (Filipas Klodelis, g. 1962) – vienas reikšmingiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, dramaturgas, kino režisierius, Gonkūrų akademijos narys. Už romaną „Brodekas“ jis apdovanotas licėjaus mokinių Gonkūrų premija ir „Independent“ (dabar – „Man Booker International“) užsienio literatūros premija. Kitas autoriaus romanas „Pilkosios sielos“ Lietuvoje tapo Metų verstine knyga. Autorius taip pat apdovanotas Gonkūrų premija už novelių rinkinį. „Šuns archipelagas“ – naujausias Claudelio kūrinys.

XVI a. Talinas. Smalsus berniūkštis Baltazaras, arba Palas, kaip jį vadina aplinkiniai, nepaklusęs mokytojui įsilipa į bažnyčios varpinę ir apstulbęs stebi paslaptinguosius lyno šokėjus, ore išdarinėjančius neįtikėtinus dalykus. Taip prasideda didžio Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istorija.

Kuklių valstietiškų šaknų jaunuolis – tarsi netašytas deimantas: padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, išmintingas, aštraus proto ir gabus mokslams, ypač kalboms. Įvaldęs vokiečių ir lotynų, jis suvokia galįs padėti saviškiams estų valstiečiams ir atsidūręs tinkamu laiku, tinkamoj vietoj – pasitarnauti įtakingiems vokiečių didikams, gal net karaliams.

Virš Livonijos kaupiantis karo nuojautoms, plaukiančioms iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, atsargiai laviruodamas, Baltazaras ima kopti slidžiomis visuomenės pakopomis. Tačiau niekada neužmiršta savo tikrųjų šaknų ir neišsižada žmogiškų ir kūniškų aistrų.

„Krossas nusipelnė Nobelio.“
Neil Taylor, Guardian

„Dėl savo kūrybos masto ir gylio Krossas pelnytai laikomas vienu didžiųjų pasaulio rašytojų.“
Doris Lessing

Jaan Kross (Janas Krosas, 1920–2007) – estų klasikas, laikomas bene svarbiausiu XX a. estų rašytoju, prestižinės Herderio premijos laureatas, daugkartinis Nobelio literatūros premijos nominantas, daugiausia į užsienio kalbas verčiamų kūrinių autorius. Jo herojai yra žymūs senų laikų estų kilmės veikėjai, juos vaizduodamas autorius žadino tautinę estų savimonę sovietinės okupacijos metais. Tetralogijoje „Tarp trijų marų“ sodriai vaizduojamas istorinės asmenybės, estų kilmės metraštininko, Livonijos kronikos autoriaus Baltazaro Rusovo (iki 1536–1600) gyvenimas. Į knygą „Lyno akrobatas“ sudėti pirmas ir antras tetralogijos romanai. Lietuvių kalba taip pat išleisti kiti Krosso romanai: „Dangaus akmuo“, „Imperatoriaus beprotis“, „Sustingęs skrydis: Ullo Paerando romanas“.


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Jei radai kaštonų žmogeliuką, neabejok: mirtis jau alsuoja tau į nugarą.

Kopenhagoje siaučia serijinis žudikas. Vieną po kitos jis kankina ir žiauriai žudo moteris, jų mirties vietoje palikdamas vizitinę kortelę – iš dviejų kaštonų ir kelių degtukų padarytą žmogeliuko figūrėlę.
Tirdami prie pirmosios aukos prikabintą kaštonų žmogeliuką, kriminalistai aptinka tariamai prieš metus pagrobtos ir į gabalus sukapotos dvylikmetės Kristinės, socialinių reikalų ministrės Rosos Hartung dukros, pirštų atspaudus. Ar tai tik nelemtas sutapimas?
Bylos imasi detektyvai Tulin ir Hesas. Norėdami rasti žudiką, jie privalo peržengti visus savo skirtumus – tik vienas kitu tikintys pareigūnai pajėgs sučiupti Kaštonų žmogeliuku pramintą skerdiką.

O jo žaidimas toli gražu dar nėra baigtas.


„Tobulas šiurpo ir veiksmo balansas.“
Library Journal

„Jau pirmąja savo knyga Sørenas Sveistrupas įsitvirtina tarp geriausių skandinavų trilerių ir detektyvų kūrėjų. Kaip tik Jo Nesbø ir Larso Keplerio gerbėjams.“
Crime by the Book

„Tvirtai prisisekite. Jūsų laukia adrenalino ir prieblandos kelionė, kai desperatiškai kvėpsite kiekvieną žodį.“
A. J. Finn

Søren Sveistrup (Siorenas Svaistrupas, g. 1968) – danų scenaristas, pasaulyje išgarsėjęs serialu „Forbrydelsen“ (JAV – "The Killing“). Naujausias jo darbas – scenarijus pagal Jo Nesbø knygą „Sniego senis“. „Rudens skerdikas“ – pirmas autoriaus romanas, kurio teises serialui kurti nieko nelaukdami įsigijo „Netflix“. Šis kriminalinis detektyvas pripažintas geriausia „Kirkus Reviews“ ir „Library Journal“ metų knyga.

Neapsakomai mieli ir žaismingi šuniukai kiekviename puslapyje pasitiks ir pradžiugins mažuosius skaitytojus. O kad nepritrūktų veiklos, knygelėje mažyliai ras ir smagių eilėraštukų bei vis kitokių medžiagėlių, lavinančių pojūčius.

Paliesk ir pajusk knygutės:
lavina pojūčius
ugdo akių ir rankų koordinaciją
jas smagu skaityti drauge su mažyliais

Pūkuoti padūkėliai kačiukai kiekviename puslapyje pasitiks ir pradžiugins mažuosius skaitytojus. O kad nepritrūktų veiklos, knygelėje mažyliai ras ir smagių eilėraštukų bei vis kitokių medžiagėlių, lavinančių pojūčius.

Paliesk ir pajusk knygutės:
lavina pojūčius
ugdo akių ir rankų koordinaciją
jas smagu skaityti drauge su mažyliais

„Washington Post“ | NPR | „Entertainment Weekly“ | „Esquire“ | „Buzzfeed“ | „Publishers Weekly“ | „Kirkus Reviews“ | „Amazon“ | „Barnes and Noble“ | „Goodreads Choice Award for Nonfiction“ (2018) ir daugelio kitų geriausia metų knyga | „New York Times“ bestseleris Nr. 1


Daugiau nei dešimt metų nuo 1974-ųjų Kaliforniją kaustė siaubas. Ramius vidurinės klasės apgyventus priemiesčius terorizavo vienas žiauriausių serijinių žudikų JAV istorijoje. Daugiau nei 10 kraupių žmogžudysčių ir 50 išprievartavimų. Net geriausi valstijos detektyvai ir gausios policijos pajėgos nesugebėjo jo rasti. Po paskutinio nusikaltimo 1986-aisiais žudikas dingo kaip į vandenį.

Po įvykių praėjus 30-čiai metų susidomėjimą neišaiškinta nusikaltėlio tapatybe atgaivino talentinga žurnalistė Michelle McNamara. Ji praminė jį Auksinės Valstijos Žudiku. McNamara valandų valandas naršė nusikaltimo rajonus per „Google Maps“, kalbino su bylomis susijusius tyrėjus, aukas ar jų artimuosius, knaisiojosi archyvuose ieškodama nors menkiausios detalės, galėsiančios išduoti nusikaltėlį. Netrukus noras surasti AVŽ tapo svarbiausiu jos gyvenimo tikslu.

„Išnyksiu tamsoje“ – tai karštligiškų paieškų rezultatas. Knygoje ne tik atkuriamas 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių Amerikos gyvenimas, priemiesčius kausčiusi įtampa ir baimė, bet ir pateikiamas detalus serijinio žudiko paveikslas. Nors autorė mirė nebaigusi rašyti knygos, jos pastangos neliko bevaisės: praėjus vos keliems mėnesiams po „Išnyksiu tamsoje“ pasirodymo, Sakramento pareigūnai 2018 m. balandį apsupo įtariamojo Auksinės Valstijos Žudiko namus. Kalifornija po daugiau nei 40 metų pagaliau galėjo lengviau atsikvėpti.

„Kriminalinės dokumentikos perlas.“
Stephen King

„Kokia dovana būtų perskaityti dar bent 10 knygų, kurių, deja, Michelle nebeparašys.“
Los Angeles Times

„Autentiškas pasakojimas apie tai, kaip vienas apsėstasis gali tapti kito apsėdimu.“
New York Times


Michelle McNamara (Mišelė Maknamara, 1970-2016) – scenaristė, žurnalistė ir rašytoja, internetinio puslapio TrueCrimeDiary.com įkūrėja. 2005 m. ištekėjo už komiko Pattono Oswalto, jis po žmonos mirties parašė paskutinius „Išnyksiu tamsoje“ puslapius. Vos pasirodžiusi, knyga tapo „New York Times“ bestseleriu ir pirmojoje vietoje išsilaikė daugiau nei 15 savaičių, o HBO įsigijo teises kurti dokumentinį serialą. Knygos įvadą parašė McNamaros tyrimų gerbėja, psichologinio trilerio „Dingusi“ autorė Gillian Flynn.

DVYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Haris Hūlė dar niekada nebuvo taip arti prarajos. Rakelė – vienintelė moteris, kurią jis kada nors mylėjo, – galutinai nutraukė su juo santykius. Oslo policijoje jis peržiūri užšaldytas bylas ir rūšiuoja dokumentus, užuot daręs tai, ką geba geriausiai, – tyręs žmogžudystes, kurios gali būti susijusios su Sveinu Finu, seksualiniu nusikaltėliu, serijiniu žudiku ir Hūlės priešu. Kadaise Haris pasodino jį už grotų, o dabar, po daugiau kaip dešimtmečio kalėjime, Finas laisvėje, pasiryžęs atkeršyti.

Ir viskas tik į bloga. Kai vieną rytą Haris atsibunda sunkiai pagiringas, visiškai neprisimindamas nakties, kruvinomis rankomis, tai – tik veriančio nelyg išgaląsti peilio ašmenys košmaro pradžia.

„Dostojevskiški moraliniai pasirinkimai, kvapą užimantys netikėtumai, sunkiai pakeliama įtampa. „Peilis“ – bene geriausias Hario Hūlės knygų ciklo romanas.“
Wall Street Journal

„Nesbø – viešpataujantis skandinaviškojo detektyvo karalius.“
Guardian

„Tamsiausias ir emociškai paveikiausias iki šiol Nesbø sukurtas romanas.“
Crime by the Book

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių, jo knygos išverstos į 50 kalbų. Naujausias autoriaus romanas „Peilis“, tik pasirodęs pasaulyje, iškart užkopė į daugelio šalių topų viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukia.

Kaip sučiupti žudiką, kuris jau nebegyvas?

Po Skudurinės lėlės žmogžudysčių praėjo aštuoniolika mėnesių, ir nors detektyvė Emilė Bakster stengiasi bylą užmiršti ir susitaikyti su kolegos ir draugo Viljamo Foko dingimu, praeitis išnyra paviršiun, kai ji mažiausiai to tikisi, ir smogia su nauja jėga.

Vieną vakarą Bakster turi susitikti su dviem iš JAV atvykusiais specialiaisiais agentais, kurie tikisi jos pagalbos. Niujorke ant Bruklino tilto rastas kadaruojantis negyvėlis su krūtinėje išraižytu žodžiu JAUKAS. O jį ten pakabinęs nusikaltėlis ištraukiamas iš upės – taip pat suraižyta krūtine, tik žodis kitas: LĖLĖ. Netrukus Londone atkartojamas nusikaltimas, identiškas įvykdytajam Niujorke: detektyvų trijulės akivaizdoje žūsta jaukas, o jį nužudžiusi lėlė pati atima sau gyvybę. Vis daugiau ženklų rodo, kad šie nusikaltimai susiję su Skudurinės lėlės žmogžudystėmis.

Tad kam vilioti skirtas JAUKAS, kaip pasirenkamos LĖLĖS, o visų svarbiausia – kas timpčioja tas lėles už virvučių?

„Šiurpi tamsa, kvapą gniaužiantis veiksmas ir subtilus humoras.“
Amazon.com

„Korikas“ kriminalinių romanų gerbėjų lūkesčius pateisins su kaupu.“
Publishers Weekly

„Makabriškas, įtemptas ir talentingai parašytas romanas.“
Goodreads.com

Daniel Cole (Danielis Koulas) – britų rašytojas, tituluojamas naujuoju kriminalinių romanų genijumi. Anksčiau jis dirbo paramediku ir yra įsitikinęs, kad šis ypač sudėtingas darbas padėjo sukurti itin tikroviškas žmogžudysčių scenas, o personažus apdovanoti išskirtiniu juodojo humoro jausmu. „Korikas“ yra antroji detektyvo Viljamo Foko serijos knyga, kuri, kaip ir pirmoji – „Skudurinė lėlė“, – pasaulyje sulaukė didžiulės sėkmės ir yra išleista daugiau kaip 30 šalių.

„Žemė – ne tik žmonių planeta. Knygoje atrasite neįtikėtiną vabzdžių pasaulį, jų panašumą, kartais – ir pranašumą.“
Aistė Žegulytė, dokumentinio filmo „Animus Animalis“ režisierė

Rekomenduoja Lietuvos entomologų draugijos prezidentas doc. dr. Andrius Petrašiūnas


Tik dėl vabzdžių pasaulis yra toks, kokį pažįstame mes

Vabzdžių – nesuskaičiuojama galybė. Kiekvienam šiandien gyvenančiam žmogui tenka virš 200 milijonų šių mažų padarėlių. Jų esama visur: aukštai Himalajų kalnuose, rūgštingose Jeloustouno versmėse, kompiuteriuose ar net kitų gyvūnų ausyse ir nosyse. Ir nors šiltas vasaros vakaras prie ežero daug kam atrodytų kur kas malonesnis be kraujasiurbių uodų, turime susitaikyti su mintimi, kad Žemė – ne žmonių, o vabzdžių planeta ir be jų išgyventi beveik negalėtume.

Vabzdžiai – mūsų ekosistemos pagrindas ir mes, žmonės, esame priklausomi nuo to, kaip jie atlieka savo darbą. Vabzdžiai ne tik apdulkina augalus, platina sėklas, valo puvėsius ir atliekas mūsų aplinkoje (kai kurie net skaido plastiką!) ar kovoja su kenksmingais organizmais, bet ir padeda ištikus katastrofoms bei įkvepia žmones tobulinti technologijas. Vabzdžiai valdo mūsų pasaulį, ir mūsų pareiga – suprasti, kaip tai vyksta ir ką galime padaryti, kad mūsų planeta nesunyktų, kad joje išliktų pusiausvyra.

Anne Sverdrup-Thygeson (g. 1966) – Norvegijos biologijos mokslų universiteto profesorė. Gilinasi į vabzdžių ir grybų įtaką miškų ekologijai. „Vabzdžių planeta“ – pirma populiariuoju stiliumi parašyta profesorės knyga, stulbinamais faktais ir aktualiomis temomis patrauksianti ne tik vyresnius, bet ir jaunus skaitytojus.

8 emocijos – 8 kvėpavimo pratimai

Gastonas – mažas vienaragis. Visai kaip ir tave, jį dažnai aplanko įvairios emocijos. Kartais tai būna pyktis, kartais – liūdesys ar begalinė energija, ir mažylis nebežino, kur dėtis. Kad užplūdę jausmai neapverstų visko aukštyn kojomis, Gastonas žino vieną svarbią paslaptį, kuria mielai pasidalys ir su tavimi!

„Mano jausmai“ – knygelė mažiesiems ir jų tėveliams. Trumpos kasdienės istorijos išmokys vaikus atpažinti ir įvardyti užplūstančias emocijas, patars, kaip jas priimti ir kaip su jomis elgtis, o kiekvieno skyriaus pabaigoje aprašyti kvėpavimo pratimai parodys, kaip kaskart užvaldžius stipriems jausmams viską grąžinti į vėžes.

Ketvirtą dešimtį įpusėjusį portretų tapytoją palieka žmona. Ilgai blaškęsis po Japoniją, jis galiausiai atsiduria žymaus dailininko Tomohiko Amados kalnų name. Namo palėpėje atradęs iki šiol niekieno nematytą kūrėjo paveikslą, portretistas įsisuka į netikėtai sukritusių aplinkybių sūkurį. Kad iš jo ištrūktų, jis leidžiasi į kelionę, kurioje susidurs su Beveidžiu Vyru, paslaptingai skimbsinčiu varpeliu, anapus slėnio ištaigingoje viloje gyvenančia persona, Mocarto operos veikėju, ūmai pasirodžiusiu jo svetainėje, kažkuo paslaptinga trylikamete, nacių vadovybės narių žmogžudystėmis per Antrąjį pasaulinį karą Vienoje ir mįslingu požeminiu pasauliu, kuriame sklando dvigubos metaforos.

Haruki Murakami šiame romane skaitytoją panardina į hipnotizuojantį ir sapnišką alegorinį pasakojimą apie mįslingą meilę, amžiną vienatvę, istorijos naštą ir nenusakomą ilgesį, kuris skatina žmogų kurti meną.

„Kai kurie rašytojai savo kūrybos veidrodį atsuka į mūsų pasaulį, o tokiems kaip Murakami jis yra vartai į visatą, slypinčią už to pasaulio ribų.“
Wall Street Journal

„Tyli Murakami magiškojo realizmo beprotybė.“
Washington Post

„Murakami tarsi burtininkas sulydo tai, kas kasdieniška ir siurrealistiška. Kaip ir kituose savo kūriniuose, šioje knygoje jis kviečia patirti neįprastus, priimti nenuspėjamus dalykus.“
San Francisco Chronicle

Haruki Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe's, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais. Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, novelės pamėgtos kino kūrėjų, o pats Murakami dar vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu.

Romano „Moiros ir Furijos“ autorės naujausias kūrinys.

Florida – tai gaivališkas pasaulis, kur kasdienybės pakraščiuose tyko audros, panteros, smegduobės ir gyvatės, bet didžiąsias paslaptis ir pavojus slepia pati žmogaus prigimtis. Tokiame chtoniškame pasaulyje bando išgyventi labai skirtingi žmonės: nerimastinga bevaikė šeima, motinos paliktos dvi sesutės, uragano užklupta ir su savo praeitimi bandanti atsisveikinti jauna moteris, vienišas berniukas, nuolat kažko ieškanti buvusi akademikė, tapusi bename. Bet visuose apsakymuose nuolat išnyra nepamirštama, vis pasirodanti ir vėl pranykstanti pagrindinė knygos veikėja – stipri ir ryžtinga moteris, žmona ir motina. Vyrui palikusi užmigdyti vaikus, ji kas vakarą išeina klajoti po nakties miestą, kurio languose, kiemuose ir gatvėse skleidžiasi tūkstančiai istorijų.

Šiame apsakymų rinkinyje pažvelgiama į įvairių veikėjų pasaulius, miestus, istorijos dešimtmečius ir šimtmečius. Autorei būdingu poetiniu stiliumi pasakojama apie skirtingus likimus, žmogiškąjį malonumą ir džiaugsmą, apie ne visada jaukius prisipažinti jausmus – apie visa tai, iš ko susideda žmogus.

„Floridoje“ šviečia karšta saulė, bet tyko laukinės tamsumos.“
Boston Globe

„Groff absoliučiai nenuspėjama. Savo sakiniu ji gali sukelti audrą.“
New York Times

„Florida“ – tai „grožybių kupinas Edenas“.“
Rumpus

Lauren Groff (Loren Grof, g. 1978 m. Niujorke) laikoma viena įdomiausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų. Išgarsėjo savo trečiu romanu „Moiros ir Furijos“ („Baltos lankos“, 2016), kuris 2015 m. tapo „Amazon“ metų knyga ir buvo nominuotas „National Book Awards“, o JAV Prezidentas Barackas Obama jį pasirinko mėgstamiausiu 2015 m. kūriniu. Naujausias autorės kūrinys „Florida“ tapo tarptautiniu bestseleriu ir 2018 m. pateko į tokių prestižinių apdovanojimų kaip „National Book Awards“ ir „Kirkus Prize“ finalus.

Pasaulyje parduota daugiau nei 2 milijonai kopijų!


Džerė – žirafa aukšta,
kaklas – tarsi kartis,
kojos laibutėlės, lenktos –
kaip tokiom ir vaikščiot?!

Kasmet iš visos Afrikos žvėrys susirenka į smagią šventę „Džiunglės šoka“. Čia liūtai meiliai linguoja tango, šimpanzės energingai trepsi ča ča ča, ir visus žvėris užvaldo muzikos ritmai. Tik Džerė šioj šventėj jaučiasi nelaiminga, nes visi žino, kad žirafos šokti nemoka.

Tačiau vienas mažas padarėlis įsitikinęs kitaip.

„Įkvepianti eiliuota istorija nebijoti būti savimi.“
Junior

„Viso pasaulio mažyliai turėtų augti klausydamiesi šios nuostabios eiliuotos pasakos.“
Daily Telegraph

„Tėvystės magija“ – tai moderni XXI a. vaikų auginimo biblija, padėsianti suaugusiesiems tapti tokiais tėvais, kokie jie visada troško būti.

Būti tėvais – ir begalinis džiaugsmas, ir milžiniška atsakomybė. Šviesias laimės akimirkas dažnai pertraukia nerimas, baimė ar sunkiai pakeliama įtampa. Žinoma, visi tėvai nori būti nuostabūs ir suteikti savo vaikams tik tai, kas geriausia, tačiau būtina suvokti, kad tobulų tėvų nebūna: visi gali kartais klysti ar bejėgiškai nuleisti rankas. Paguoda ta, kad gerais tėvais nėra gimstama – jais tampama.

Daugybę metų šeimos psichologe dirbanti Hedvig Montgomery šioje knygoje pateikia taiklių įžvalgų, leidžiančių tėvams nurimti, susitaikyti ne tik su vaikų emocijomis, bet ir su savosiomis, moko suprasti ir įsiklausyti, emociškai pasirengti dideliems ir mažesniems kasdieniams iššūkiams bei parodo, jog iš tikrųjų reikia visai nedaug, kad patirtume bendrumą ir neblėstančią laimę šeimoje: svarbiausia – nuosekliai kurti tvirtą emocinį ryšį su savo vaiku.

„Ši knyga – tai ištikimas patarėjas išsigandusiems tėvams, laukiantis čia pat, lentynoje, kai jo labiausiai reikia.“
Dovilė Filmanavičiūtė

„Visai nesvarbu, kokio amžiaus jūsų vaikas: ši knyga atskleidžia pačią tėvystės esmę.“
Erna Petkutė, Paramos vaikams centro psichologė

Hedvig Montgomery (g. 1968) – Norvegijoje ir visame pasaulyje gerai žinoma psichologė ir šeimos psichoterapeutė. Sukaupusi daugiau nei dvidešimties metų patirtį, ji konsultuoja privačiai ir skaito paskaitas tarptautinės organizacijos „Famlab“, ugdančios tėvus bei globėjus, Norvegijos skyriuje. „Tėvystės magija“ – pirmoji knygų apie vaikų auklėjimą serijos dalis, apibendrinanti per daugelį metų sukauptą H. Montgomery patirtį.

Norvegijos pietuose esančiame Staverno uostamiestyje be žinios dingsta taksi vairuotojas. Policija netekusi vilties, tačiau detektyvas Viljamas Vistingas dar nesiruošia nuleisti rankų: jau pusę metų jis viliasi aptikti bent menkiausią užuominą, kuri padėtų jam išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko tą šaltą žiemos naktį.
Netrukus dingusio taksisto paieškos pasisuka kita linkme ir atveda Vistingą prie naujos bylos: vieno iš prabangiausių miesto namų rūsyje rastas pinigų prigrūstas seifas. Šalia jų – šautuvas, kuriuo šauta lygiai prieš pusę metų.
Viljamas Vistingas pasineria į spėliones, kuo ir kaip gali būti susijusios šios dvi paslaptingos bylos. Tačiau kai tyrimo sūkuryje neplanuotai atsiduria nėščia jo dukra Lina, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Tai nebe tik policijos tyrimas, tai – asmeninė detektyvo kova.

„Paini byla, slegiantis netikrumas ir nuolat spaudžiantis laikas... Tobulai sukaltas kriminalinis detektyvas.“
Skånska Dagbladet

„Tik buvęs pareigūnas gali parašyti tokį aštrų ir preciziškai tikslų detektyvą.“
Tvedestrandsposten

„Kiekvieną puslapį, kiekvieną sakinį ir žodį lydi dusinantis noras sužinoti, kuo visa tai baigsis.“
Shots Magazine

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi, savo unikalią patirtį pasitelkia romanuose. Rašytojas apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija.

Asmeniškas ir šiandien itin aktualus vienos įtakingiausių Amerikos politikių – buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright – žvilgsnis į XX a. atsiradusį fašizmą ir jo įtaką šių dienų gyvenimui.

Fašistas, M. Albright žodžiais tariant, – tas, kas „stipriai tapatinasi su visa tauta ar grupe ir pretenduoja kalbėti jos vardu, nesirūpina kitų teisėmis ir gali pasinaudoti bet kokiomis priemonėmis, įskaitant smurtą, kad pasiektų savo tikslus“.

Kaip vieną ryškiausių XX a. bruožų autorė įvardija kolosalų fašizmo ir demokratijos susidūrimą – kovą, kuri apribojo žmonių laisves, o milijonus niekuo neprasikaltusių pasiuntė myriop. Atrodytų, kad skaudūs praeities įvykiai turėjo išmokyti nebepasitikėti jokiais vis iškylančiais ideologiniais Adolfo Hitlerio ar Benito Mussolini'o pasekėjais, tačiau M. Albright, pasitelkdama asmeninę diplomatės patirtį ir karo draskomos Europos prisiminimus iš vaikystės, kvestionuoja šią tarsi savaime suprantamą prielaidą.

Fašizmas, kaip išsamiai paaiškina M. Albright, pergyveno XX amžių. Šiandien jo keliama grėsmė tarptautinei taikai ir teisingumui didesnė nei bet kada po 1945-ųjų. Demokratijos banga, užliejusi pasaulį po Berlyno sienos griūties, pamažu slūgsta. Nepriklausomo pasaulio lyderę JAV valdo nesutarimus kurstantis ir demokratines institucijas menkinantis prezidentas. Daugelio šalių ekonominėje, technologinėje ir kultūrinėje terpėje vis daugiau galios įgyja kraštutinių (kairiųjų ir dešiniųjų) pažiūrų atstovai. Šių dienų lyderiai, tarp jų Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas, vis dažniau pasitelkia XX a. 3 ir 4 dešimtmečiais taikytus fašistų elgesio modelius.

„Fašizmas. Įspėjimas“ – įžvalgi ir laiką pralenkianti knyga, parašyta žmogaus, ne tik nagrinėjusio istoriją, bet ir prisidėjusio prie jos kūrimo. Ji primena svarbias pamokas ir kelia klausimus, į kuriuos privalome atsakyti dabar, kad nebūtų pakartotos praeities klaidos.



Madeleine Albright (Madlen Olbrait) – 64-oji JAV valstybės sekretorė (1997-2001). Per įspūdingą karjerą jai teko dirbti ne tik Baltuosiuose rūmuose ir Kongrese, bet ir JAV ambasadore prie Jungtinių Tautų. Šiuo metu ji gyvena ir veikia Vašingtone ir Virdžinijoje.

Bill Woodward (Bilas Vudvardas) kartu su žmona Robin Blackwood ir dukra Mary gyvena ant Kapitolijaus kalvos Vašingtone.

Žvarbią žiemos naktį po darbo eidamas į netoliese stovintį automobilį tarsi į vandenį dingsta Švedijos teisingumo ministras. Saugumo darbuotojai griežtai uždraudžia viešinti bet kokias žinias, susijusias su įvykiu. Tik bėda, kad detektyvas Fabianas Riskas niekada nebuvo linkęs paklusti taisyklėms. Kad sužinotų tiesą, jis pasiryžęs bet kam. Net jei tai keltų pavojų gyvybei.

Tuo pat metu Kopenhagoje randamas žiauriai sudarkytas garsaus TV laidų vedėjo žmonos kūnas. Moters vidaus organai – tarsi perleisti per mėsmalę, o po ja – lipnaus, jau krešėti pradėjusio kraujo jūra. Tik tyrėja Dunja Hougard netiki, kad tai pavydaus sutuoktinio darbas: juk čia įsivėlęs ir trečias asmuo, kurio pėdsakai veda tiesiai į Švediją, į Fabiano Risko valdas.

Dunja ir Fabianas stačia galva pasineria į tyrimus. Žingsnis po žingsnio jie įsitraukia į makabrišką žudikų žaidimą, kur nuo kraujo, pavienių kūno dalių ir amžinai siaučiančios pūgos šiurpsta oda, o galvose nepaliaujamai skamba vienas klausimas: kas pirmas užbaigs šią kraupią dėlionę?

„Avinėlių tylėjimo“ šiurpas, stingdanti „Se7en“ neviltis ir ore tvyrantis nerimas.“
Sydsvenskan

„Patikėkite, jūs tikrai nenorite praleisti „9 kapo“.“
Publishers Weekly

„Tarsi be menkiausių pastangų Ahnhemas peršoka paties sau pirmuoju romanu „Beveidės aukos“ aukštai išsikeltą kartelę.“
Dagblad De Limburger

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. Tai antroji detektyvo Fabiano Risko serijos dalis, pasakojanti, kas nutiko likus pusei metų iki romano „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018) įvykių.

Atsargiai rinkis, ką įsileidi į namus...

Karolina ir Fransis gavę pasiūlymą pasikeisti namais – savo butą Londone išmainyti į namą prabangiame priemiestyje, – nedvejodami sutinka praleisti savaitę toliau nuo kasdienybės rutinos ir įtampos, stumiančios jų santuoką į prarają.
Porai įsikūrus atšiauriame ir baugiai tuščiame name, į paviršių iškyla jų santuoką gramzdinančios problemos: nepateisinamas Fransio elgesys ir Karolinos neištikimybė. Kol jie bando taisyti santykius, keista ir smalsi kaimynė ima perdėm atkakliai domėtis atvykėlių gyvenimu.
Negana to, Karolina name ima atpažinti vis daugiau savo buvusio gyvenimo detalių – viena po kitos pasipila užuominos: gėlės vonioje, muzika, kvapai... Rodos, žmogus, pasikeitęs namais, gerai pažįsta Karoliną ir žino visas praeities paslaptis, kurių ji iš paskutiniųjų bando nusikratyti.

„Paslaptys, melas ir seksualinės manijos... Skaitant šiurpsta oda."
Shari Lapena

„Fantastiškas trileris, persmelktas nuaro atmosferos, įtampos ir netikėtumų.“
Lee Child

„Tamsus, aštrus ir prikaustantis pasakojimas. Perskaičiau neatsikvėpdama.“
Erin Kelly

Rebecca Fleet (Rebeka Flyt) – britų rašytoja. Baigė Oksfordo universitetą, šiuo metu gyvena ir dirba Londone. „Svetimi namai“ – jos debiutinis romanas, sulaukęs didžiulės tarptautinės sėkmės.