Akcijos ir pasiūlymai

Jie vadino ją Mikrobų Moterimi. Šiltininke Mere.

Bėgdama nuo skurdaus ir nepakeliamai sunkaus gyvenimo Airijoje, Merė Melon atvyksta į Niujorką. Užsispyrusi, ryžtinga ir pasitikinti savo jėgomis, sunkiu darbu ji prasiskina kelią į Niujorko aukštuomenės namus ir netrukus tampa visų gerbiama virėja. Tačiau tarnaudama vis kitiems šeimininkams, Merė nė neįtaria, kad paskui ją driekiasi vidurių šiltinės nešamos mirties šleifas.

Susekta ir įkalinta užkrečiamųjų ligų pacientams skirtoje izoliuotoje saloje, visuomenės akyse Merė – mirtį sėjantis monstras, o gydytojams ji – sensacingas atradimas, kad užkratą platinantis žmogus pats niekada nepasijunta prastai. Ir iš tiesų Merė nesijaučia serganti, todėl medikų ir visuomenės veiksmai jai atrodo neteisingi. Ji negali susitaikyti su nelaisve, slegiančia vienatve ir viešu pažeminimu. Tik ne po to, kai dėl visko teko taip sunkiai kovoti.


„Tai savita vienos moters atgailos istorija ir liudijimas, kokia stipri gali būti valia ir nenoras pripažinti to, kas sunkiai suvokiama. Tačiau saviapgaulei susidūrus su neišvengiama realybe, visos viltys subyra į šipulius.“
New York Times Book Review

„Įsibaiminusios XX a. pr. visuomenės akyse demonizuota Šiltininkė Merė pagaliau įgauna kūną ir kraują, tikras, žemiškas emocijas.“
LIBRARY JOURNAL


Mary Beth Keane (Merė Bet Kyn, g. 1977) – airių kilmės amerikiečių rašytoja. 2005 m. Virdžinijos universitete ji įgijo Vaizduojamojo meno magistro laipsnį. „Šiltinė“ – antroji autorės knyga, paremta tikra XX a. pradžioje Niujorke gyvenusios Mary Mallon, geriau žinomos Šiltininkės Merės vardu, istorija. 2017 m. „BBC America“ paskelbė žinią, kad pagal knygą kuria mini serialą, Merės vaidmenį atliks aktorė Elisabeth Moss.

„Jie skrido šalia ledyno pakraščio. Apačioje plytėjo jūra, pilna pako, daugiamečio jūrų ledo. Priešaky driekėsi begalinė baltuma, kiek užmatė akys ar siekė šviesa. Išskyrus vieną vietą. Vieną dėmę. Ten ledas buvo tviskančiai raudonas.“

Netoli Grenlandijos sostinės Nūko randama istorinio senojo skandinavo mumija. Įvykio aprašyti išsiunčiamas vietinio laikraščio žurnalistas Metju Keivas. Dar kelios nuotraukos, ekspertų patvirtinimas, – ir sensacinga žinia apskries visą pasaulį. Tačiau ekspertų komanda, nuvykusi į įvykio vietą, randa ne mumiją, o ją pernakt saugojusio policininko lavoną. Perpjautas nuo tarpkojo iki krūtinės, išdraskytais, aplink išdrabstytais viduriais. Išdarinėtas dar gyvas.

Negalėdamas atsispirti makabriškam vaizdui, Metju nenorom įsitraukia į bylos tyrimą, tačiau netrukus pajunta, kad negali pasitikėti net pačiais artimiausiais žmonėmis, o policija akivaizdžiai kažką dangsto. Ir tik sutikęs neseniai iš kalėjimo paleistą jauną inuitę Tuparnak, Metju supranta, kiek daug visko slypi šioje istorijoje... ir kaip brangiai jiems teks sumokėti už tai, kad sužinotų tiesą.


„Gyvas klasikinio kriminalinio romano, aštraus trilerio ir negailestingos socialinės kritikos pliūpsnis.“
VG Norway

„Šiurpus pasakojimas pinasi su neapsakomu Grenlandijos grožiu, jos kultūra ir istorija.“
Canberra Weekly


Mads Peder Nordbo (g. 1970) – kriminalinių romanų autorius. Pietų Danijos ir Stokholmo universitetuose studijavo filologiją, komunikaciją ir filosofiją. Jau kelerius metus gyvena Grenlandijoje, Nūke, – mieste, kur vyksta pagrindinis romano „Ledynų alsavimas“ veiksmas. Šis romanas – pirma knygų serijos „Grenlandijos bylos“ dalis.

Dvi šnipės.
Uždraustas šedevras.
Galimybė pakeisti istoriją.

1956-ieji. Iškiliausias to meto rusų rašytojas Borisas Pasternakas užbaigia romaną „Daktaras Živaga“, kurį įkvėpė tragiška ir aistringa jųdviejų su Olga Ivinskaja meilės istorija. Dėl maištingo pobūdžio romaną Sovietų Sąjungoje bus uždrausta išleisti, likusiam pasauliui jis taps sensacija, ir netrukus autoriui pelnys Nobelio literatūros premiją.

CŽA, suvokdama „Daktaro Živagos“ vertę ir galią parodyti, kaip sovietinė sistema varžo minties laisvę ir persekioja savo piliečius, Šaltojo karo lenktynėse nusprendžia pasinaudoti geriausios rusų literatūros įtaiga. Jų tikslas – romaną, tituluojamą didingiausia XX a. sukurta meilės istorija, slapta nugabenti už geležinės uždangos ir jo nešamą žinią paskleisti SSRS piliečiams. Šios ypatingos misijos imasi dvi CŽA šnipės: patyrusi ir rafinuota Salė ir talentinga naujokė Irina.

„Mūsų čia nebuvo“ – tikrais įvykiais paremtas pasakojimas apie meilę, kūrybą, pareigą, pasiaukojimą ir neblėstantį tikėjimą, kad menas gali pakeisti pasaulį, literatūra – istoriją.

„Žavinga literatūrinė puota.“
New York Times

„Šiame romane galią keisti istoriją autorė įduoda į moterų rankas.“
Time Magazine

Lara Prescott (Lara Preskot) – amerikiečių rašytoja. „Mūsų čia nebuvo“ – jos debiutinis romanas, kurio autorių teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių. Tik pasirodęs „Mūsų čia nebuvo“ užkopė į daugelio šalių bestselerių viršūnes, 2019 m. įtrauktas į Reese Witherspoon knygų klubo sąrašą, pagal romaną statomas filmas. L. Prescott studijas baigė Michener rašytojų centre Teksaso universitete. Jos apsakymai spausdinti „Southern Review“, „Hudson Review“, „Crazyhorse“ ir daugelyje kitų leidinių. Autorė gyvena su savo šeima, katėmis ir šunimi Ostine, Teksase.

„Tuomet ji ėmė grimzti skradžiai uolų, kol atsidūrė jūros dugne. Virš galvos juodavo naktis be mėnulio, vandens paviršių randais aižė žvaigždės. Ir ji nuskendo, o tada gaudydama orą kniostelėjo iš miego pilnomis dūmų šnervėmis ir galugerkliu. Burnoje dar ilgiai laikėsi degančių taukų smarvė.“

1617 metų Kūčių dieną Vardės saloje – labiausiai į šiaurės rytus nutolusiame Norvegijos taške – dvidešimtmetė Marena Magnusdoter stebi tarsi iš niekur kilusią ūmią audrą. Lyg užkerėta, audra akimirksniu pasiglemžia visus keturiasdešimt salos vyrų, įskaitant Marenos tėvą, brolį ir sužadėtinį. Likusioms vienoms Vardės salos moterims nelieka kito pasirinkimo – tik visas negandas ir iššūkius atremti pačioms.

Neilgai trukus, didžiuliam debesiui skandinant horizontą, į Vardę atplaukia grėsmingas žmogus. Paskirtas paties karaliaus, komisaras Absalomas Kornetas atvyksta iš Škotijos, kur, sklinda kalbos, rengė raganų teismus. Jo jaunutė žmona Ursa Vardės saloje pamato tai, ko niekada anksčiau nėra regėjusi, – nepriklausomas moteris. Tačiau Absalomas įžvelgia tik Dievo nepaliestą žemę, užtvindytą šventvagiško blogio.

„Malonės“ – tai tikrų įvykių – Vardės salos audros ir 1621 metų raganų teismų – įkvėpta istorija apie narsias moteris, pavojingą meilę, galingą blogį, pragaištingus prietarus ir karštligišką apsėdimą pačiame pasaulio pakraštyje.

„Nuneša mus ten, kur visa kibirkščiuoja ir knibžda, kur moterų širdys ūžauja garsiau nei audros.“
Samantha Shannon

„Kvapą užimančio grožio portretas – bendruomenės, kraštovaizdžio ir santykių.“
Tracy Chevalier

„Vitališkas, svaiginantis, ryškus pasakojimas.“
Madeline Miller

„Knyga ne tik apie mūsų, bet ir apie bet kurį kitą laiką, kai žmonės mylėjo, tūžo ir svarstė, ar už visko, kas matoma, slypi daugiau.“
Daisy Johnson

Kiran Millwood Hargrave (Kiranė Milvud Hargreiv, g. 1990) – prozininkė, poetė, dramaturgė. Studijavo Oksfordo ir Kembridžo universitetuose. Už literatūrą vaikams yra pelniusi apdovanojimų, tokių kaip „British Book Awards“ ir „Waterstones Children's Book Prize“. „Malonės“ – jos debiutinis romanas suaugusiesiems, kuris tik pasirodęs tapo tarptautiniu bestseleriu ir bus išleistas daugiau kaip 15 šalių. Autorė gyvena Oksforde su savo vyru ir kate.

Spalvink, iškirpk, suklijuok ir kurk įvairiausius žaidimus!

Kaip žaisti:
1. GAUDYNĖS MIESTE.
Piešk kelius, žymėk juos kelio ženklais, statyk namus, ligonines, gaisrines ir policijos stotis – tegul popieriniai automobiliai atgyja: kviesk policijos ekipažą, jei pastebėsi piktąjį DŽIPĄ MONSTRĄ, kuris skrieja per miestą vaikydamasis mažutėlį MINI COOPER. Tegul TRAKTORIAI ir GAISRINĖS blokuoja kelius, POLICIJOS automobiliai jungia švyturėlius ir lekia sustabdyti kelių eismo taisyklių pažeidėjo.
2. AUTOMOBILIŲ PARODA.
Spalvink automobilius ir kviesk šeimos narius ar draugus į jų parodą! Čia galėsi pasigaminti ir legendinį VOLKSWAGEN autobusiuką, MOKYKLINĮ autobusą, TAKSI, SPORTINIUS automobilius, ir kitus visų laikų populiariausius modelius.
3. GELBĖJIMO TARNYBŲ VADAS.
Tapk gelbėjimo tarnybų vadu, su GAISRINE skubėk gesinti gaisro, GREITOSIOS PAGALBOS automobilį siųsk padėti sužeistiesiems, o POLICIJOS EKIPAŽĄ – tirti įvykio ir surinkti įkalčių.

Kodėl spalvinti ir karpyti taip svarbu?
Spalvinimas ir karpymas lavina smulkiąją motoriką, o ši itin svarbi sklandžiai kalbai, rašymui ir net skaitymui. Spalvindamas ir karpydamas išmoksi susitelkti, lavinsi koordinaciją ir rankos tikslumą.
Be to, spalvinimas, kaip ir piešimas, ugdo kantrybę, mažina emocinį nuovargį ir padeda atsipalaiduoti, nusiraminti.

Spalvingas, gumele perrištas gidas jauniesiems gamtos tyrinėtojams!

Ar kada susimąstei, kokia įspūdinga gamta mus supa? Srauniame upelyje prie Vilniaus neršia didingos lašišos, o Lietuvos šiaurėje giliai po žeme tūno daugybė dinozaurų laikų įrodymų. Ką čia! Į mūsų šalį kasmet pasisvečiuoti užsuka galingi rudieji lokiai. Taip, tikrų tikriausi lokiai! Ir tai tik kelios vyšnaitės ant torto. Netiki? Skaityk šią knygelę, leiskis į nesibaigiančius nuotykius ir viską išvysk savo akimis.

Pirmyn, versk pirmąjį puslapį, nes čia:
sužinosi galybę įdomių faktų
rasi daug naudingų patarimų
pasisemsi idėjų, kur keliauti su šeima ir draugais
išmoksi tausoti gamtą ir rūpintis kitais
išbandysi daugybę naujų dalykų!

Tavęs laukia ištisus metus trunkanti smagi kelionė, per kurią tave visur lydės gamtos mylėtojas Linas ir jo gera draugė voverytė Gilė!


Linas Jonauskas – aplinkosaugininkas, entuziastingas kovotojas su brakonieriais ir gamtos tarša, prisiekęs žvejas, kiekvieną rudenį globojamiems vaikams rengiantis išskirtines žvejybos stovyklas.

Dovydas Čiuplys – grafikos dizaineris, vaikiškų stalo žaidimų ir knygelių iliustratorius, ryškiomis spalvomis ir smagiais personažais užburiantis tiek jaunus, tiek vyresnius skaitytojus.

Pirmas išsamus moters partizanų kare portretas.
Žmogiškoji karo po karo pusė.
Ištisos pokario kartos paveikslas.

Šiame istoriniame tyrime istorikas dr. Marius Ėmužis pasakoja net ir ginkluoto pasipriešinimo fone neįtikėtinai skambančią – tragišką, bet įkvepiančią – partizanės Monikos Alūzaitės gyvenimo istoriją. Monika išeina į mišką dar mokydamasi paskutinėje klasėje. Susekta bunkeryje ir nenorėdama pasiduoti gyva nukreipia ginklą į save. Patekusi į ligoninę supranta, kad gali būti žiauriai kankinama, todėl bando pasitraukti iš gyvenimo dar kartą, bet vėl lieka gyva. Nuo tada Monikos likimas jai nebepriklauso, ji tik žaislas saugumiečių rankose. Tardymas, kankinimas, verbavimas, apgaulės tampa jos žiauria kasdienybe.

Monikos Alūzaitės ir kitų partizanių moterų gyvenimai leidžia naujai pažvelgti į partizaninį karą ir parodo, kad moterys buvo tokia pat svarbi laisvės kovų dalis kaip ir vyrai. Ši istorija atveria ištisą žmonių, privalėjusių priimti sunkius sprendimus, panoramą, kuri šiandien liudija apie bendrą to laikotarpio ir žmogaus, atsidūrusio totalitarizmo gniaužtuose, būklę.

„Gyvas pasakojimas įsuka į holmsiškai narpliojamų įvykių verpetą, o atskleisti painūs MGB tinklai išsklaido ne vieną sovietmečio propagandos sukonstruotą mitą. Monikos ir kitų laisvės kovotojų paveikslai be dirbtinio heroizavimo – viską pasako jų laikysena ir elgsena. Užkabina ir tai, kad dėmesys krypsta būtent į moterį ir jos indėlį bei vietą laisvės kovose.“
Aistė Smilgevičiūtė

„Autorius imasi istorikui nebūdingos misijos ir įtraukia į netikėtas paieškas. Monikos Alūzaitės istorija – viena iš tų, kurios net kruopščiai rekonstruotos nesileidžia išpasakojamos nuo A iki Ž. Herojės tikrą kančią ir kovas regėjo vien miškai, lemties sesės ir broliai. Pasitelkiant sąžinę ir vaizduotę po krislą kuriamas įspūdis apie „juodą vargą“, kurio, pasak jos bendražygio, nepatyręs negali suvokti.“
Gražina Kristina Sviderskytė


Marius Ėmužis (g. 1987) – humanitarinių mokslų daktaras, VU Istorijos fakulteto dėstytojas. 2016 m. apgynė disertaciją „Sovietų Lietuvos valdantysis elitas 1944–1974: tarpusavio ryšiai ir jų raiška“. Jo mokslinių tyrimų sritys: Kominterno istorija ir veikla, sovietų Lietuvos nomenklatūra, partizaninis karas Lietuvoje.


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Romainas Gary – rašytojas, kino scenaristas ir režisierius, Prancūzijos konsulas, milžiniškų ambicijų ir didelių aistrų žmogus, nuotykių mėgėjas ir svajotojas, garsus XX a. menininkas. Burtininkas, žaidžiantis savo paslaptimis.


Tai pirmoji išsami Romaino Gary biografija lietuvių kalba. Knygoje įvairiapusiškai nušviečiama ši mįslinga asmenybė, vienos iš gražiausių visų laikų literatūrinių mistifikacijų – Emile'io Ajaro – autorius. Neturtingas žydų vaikas, gimęs 1914 m. Rusijos imperijoje. Ambicingas paauglys, susipažinęs su Kesselio ir Malraux kūryba. Generolo de Gaulle'io kareivis, Laisvosios Prancūzijos oro pajėgų lakūnas. Diplomatas, išmaišęs Europą, o paskui užkariavęs Ameriką. Prancūzijos generalinis konsulas Los Andžele. Aktorės Jeanos Seberg vyras. O svarbiausia – rašytojas, du kartus apdovanotas Goncourt'ų premija, bet ir toliau apsėstas troškimo pranokti patį save.

Per tokius kontrastingus paveikslus knygos autorė, ketverius metus tyrinėjusi Romaino Gary biografiją ir kūrybą, mėgina atskleisti tikrąjį jo gyvenimą – gyvu ir žaismingu stiliumi piešia portretą laisvo žmogaus ir talentingo rašytojo, kurio įtaigūs romanai pelnė vietą tarp didžiųjų XX amžiaus kūrinių.

Dominique Bona (g. 1953) – prancūzų žurnalistė ir rašytoja, Prancūzų akademijos narė, Garbės legiono ordino kavalierė, daugelio literatūrinių premijų, tokių kaip „Prix Interallié“, „Prix Méditerranée“, „Prix Renaudot“, laureatė. Knyga „Romainas Gary“ 1987 m. buvo įvertinta Prancūzų akademijos Didžiąja biografijos premija. D. Bona taip pat parašė biografines knygas apie Stefaną Zweigą, Berthe Morisot, Camille ir Paulį Claudelius, André Maurois.

„Įsivaizdavau tiesą kaip tą begalinę liniją, kuri neturi nei ploto, nei pločio – tiesę, oriai ir iškilmingai besidriekiančią per tamsą. Ji man suteikė vidinės ramybės.“

Vieniša namų tvarkytoja, auginanti dešimtmetį sūnų, vieną pavasario dieną pradeda dirbti genialaus matematikos Profesoriaus namuose. Jis dar 1975-aisiais susižeidė galvą ir neteko trumpalaikės atminties. Profesoriaus smegenys – lyg videokamera, kurioje telpa tik viena aštuoniasdešimties minučių trukmės kasetė. Tad teoremą, kurią sukūrė prieš trisdešimt metų, atsimena puikiai, bet ką valgė vakarienei – ne. Kad prisimintų svarbiausius dalykus, tylusis Profesorius juos užsirašo ant lapelių ir prisisega prie švarko. Dienas jis leidžia spręsdamas sudėtingiausias lygtis ir dalyvaudamas matematikos konkursuose. Ne kiekvienas supranta Profesoriaus meilę skaičiams ir keistą jo gyvenimo būdą, bet naujoji namų tvarkytoja ir jos dėl beisbolo galvą pametęs sūnus sugeba su juo užmegzti už atmintį gilesnį ryšį ir atrasti nematomą draugystės ir meilės formulę.

Šis romanas kupinas žavių ekscentriškų kasdienio gyvenimo detalių, žmogiškumo šviesos, kone kiekvienas jo sakinys trykšta gyvenimo džiaugsmu. Tai odė tolerancijai, atsidavimui ir empatijai vieno kitam.

„Prozos santūrumu ir žavesiu prilygsta Kazuo Ishiguro, savitumu – Haruki Murakami.“
Los Angeles Times

„Šis jautrus romanas – tai nuostabus sapnas, iš kurio nesinori pabusti.“
Guardian

„Ogawa apdovanota gebėjimu romia, bet giliai įsismelkiančia proza išreikšti subtiliausius žmogiškosios psichologijos niuansus.“
Kenzaburō Ōe

„Romanas parašytas tokia skaidria ir nepretenzinga kalba, kad skaitydamas, regis, žvelgi į gilų vaiskaus vandens baseiną. Tačiau net vaiskiausiuose vandenyse slypi srovės, kurias įmanoma pajusti tik į jas panėrus.“
New York Times

Yoko Ogawa (Joko Ogava, gim. 1962) – viena ryškiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, laimėjusi visus svarbiausius japonų literatūros apdovanojimus, įskaitant ir „Akutagawos“. Iš viso parašė daugiau kaip 40 kūrinių. Romanas „Begalinė lygtis“ tik pasirodęs tapo didžiausiu bestseleriu Japonijoje, kur per du mėnesius parduota per milijoną knygos egzempliorių. Už šį romaną autorė apdovanota „Yomiuri“ ir „Hon'ya Taishō“ literatūros prizais, 2010 m. nominuota „Independent Foreign Fiction“ (dabar – „Man Booker International“) premijai. Pagal romaną pastatytas filmas „The Professor and His Beloved Equation“.

„Man Booker“ premijos nominantė

„Pasaulyje gyvena dviejų rūšių žmonės. Tie, kurie mano, kad jiems taip niekada nenutiks. Ir tie, kurie žino, kad jiems tikrai taip nutiks...“

Vienuolikmetį Džeką mama paliko atsakingą. Iki grįš iškvietusi pagalbą, liepė jam kantriai laukti karščiu tvoskiančiame automobilyje ir pasirūpinti dviem jaunesnėmis sesutėmis. Prabėgo kelios erzinamai ilgos valandos, o mamos vis nėra.

Ji taip ir negrįžo. Eilinos Brait kūną policija rado netoli nuo ten, kur laukė vaikai. O Džekas, net ir po trejų metų, vis dar atsakingas už šeimą. Tiksliau, už tai, kas iš jos liko. Dabar jo kasdienybė – vagystės iš atostogauti išvykusių šeimų namų. Tačiau viskas pasikeičia, kai vienuose jų Džekas randa peilį, kuriuo – jis žino – buvo nudurta jo motina.


„Kirtis“ gąsdina, verčia susimąstyti. Ir jautriai paliečia širdį.“
Sarah Pinborough

„Belindos Bauer knygos peržengia visas žanrų ribas. Tai daugialypis romanas, sukrečiantis yrančios šeimos paveikslas.“
Daily Mirror


Belinda Bauer (g. 1962), britų autorė, „UK National Book Award“ ir daugelio kitų apdovanojimų laureatė, vaikystę praleido tarp Anglijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Prieš tapdama rašytoja, ji visą dėmesį skyrė žurnalistės karjerai ir scenarijų rašymui. „Kirtis“ – jos aštuntoji knyga, 2018-aisiais įtraukta į „Man Booker“ premijos ilgąjį sąrašą.

„Šiai knygai pasirodžius, <...> buvo noriai rašoma, kad tai pirmasis „ekologinis“ romanas, pirmas šauksmas, kviečiantis gelbėti mūsų biosferą, kuriai iškilo grėsmė. Tačiau aš pats tais laikais nebuvau įvertinęs nei vykstančio naikinimo masto, nei visos to pavojaus apimties.“
Romain Gary

Romane pasakojama apie keistuolį idealistą prancūzą Morelį, išsekintą gyvenimo koncentracijos stovykloje beprasmiškumo. Po Antrojo pasaulinio karo jis atsiduria Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje. Čia tarp čiabuvių ir kolonistų tvyro įtampa, bręsta išsilaisvinimo kovos, negailestingai dėl ilčių žudomi drambliai, o Morelis renka parašus po peticija už jų apsaugą. Išlaisvinti drambliai – jo idée fixe. Kas svarbiau: gamtosauga ir drambliai, šalies nepriklausomybė ar individo laisvė? O gal – badaujantis vietinis?

Šis romanas – tai žvaigždėta Afrikos naktis, panaši į šydu apsigobusią moterį, savanos vėjas, neaprėpiami toliai, vandens link bėgantys drambliai, jų sukeltos įkaitusios raudonos žemės dulkės, kurios gaubia europietį, patyrusį XX a. vidurio siaubą ir pasitraukusį į Afriką semtis stiprybės gyventi, ieškoti tyros būties gamtos apsupty.

„Kupinas išminties ir įtaigos.“
Kirkus Reviews

„Pirmasis ekologinis romanas prancūzų ir turbūt pasaulio literatūroje.“
David Bellos

Romain Gary (Romenas Gari, 1914–1980) – vienintelis istorijoje prancūzų autorius, literatūrinę Goncourt'ų premiją pelnęs dukart. Pirmąją – būtent už romaną „Dangaus šaknys“, parašytą 1956 metais ir akimirksniu užkariavusį pasaulio bestselerių sąrašus.

„Nuotraukose užfiksuojame laiką, bet ne žmones, nes jų užfiksuoti neįmanoma.“

Visame pasaulyje išgarsėjusiame šešių autobiografinių romanų cikle „Mano kova“ Karlas Ove Knausgårdas šokiruojamai atvirai aprašo savo paties, o ne išgalvotų personažų gyvenimą, tačiau kiekviena ciklo knyga skaitoma kaip talentingai parašytas, tvirtais siužeto siūlais sukabintas romanas. Savito stiliaus pasakojime autorius supina intymias kasdienio gyvenimo detales su pamatiniais klausimais apie atmintį, tapatybę, meilę, žmonių santykius, mirtį, meną. Šis literatūros šedevras duoda galimybę pažinti vieną originaliausių šių dienų rašytojų.

Trečiame ciklo romane Knausgårdas ryškiais potėpiais aprašo savo vaikystę saloje. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis su tėvais ir broliu įsikelia į naują namą naujame kvartale. Rodos, šeimai prieš akis – visas gyvenimas. Tačiau pamažu juos supanti erdvė kinta, joje darosi klaustrofobiškai ankšta. Tik kas keičiasi iš tiesų – pasaulis ar jie patys? Knausgårdas – nelyg senas, bet brangias nuotraukas – kruopščiai dokumentuoja nuostabos ir intensyvių pirmųjų patirčių kupiną vaikystę – pasaulį, kuriame vaikai ir suaugusieji gyvena kartu, bet visiškai skirtingus, niekada nesusiliečiančius gyvenimus. Su prustišku užmoju tyrinėja anuomet po truputį ėmusį skleistis savąjį „aš“ ir daugiasluoksnę prarasto laiko, atminties ir žmogiškosios egzistencijos prigimtį.

„Įpusėjęs šį ciklą, imi suvokti, kad tai ankstyvojo XXI a. literatūros šedevras.“
Kirkus Reviews

„Didžioji literatūra, lygintina su Marcelio Prousto, Roberto Musilio, Thomo Manno kūriniais.“
Berlingske Tidende

„Knyga be tabu.“
NDR Kultur

„Tikresnis už patį gyvenimą.“
La Repubblica

Karl Ove Knausgård (Karlas Uvė Knausgordas, g. 1968) – garsiausias šiuolaikinis norvegų rašytojas, Norvegijoje vadinamas fenomenu, kai kurių literatūros kritikų laikomas talentingiausiu šių laikų prozininku, dėl savo stiliaus lyginamas su Marceliu Proustu. Labiausiai pasaulyje išgarsėjo šešių romanų ciklu „Mano kova“, kuris Norvegijoje pasirodė 2009–2011 metais. Šis ciklas literatūros kritikų vertinamas kaip vienas svarbiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių, atspindinčių ryškią pastarųjų metų literatūros tendenciją – rašyti ilgas, tęstines, į kelių tomų sagas išsiplėtojančias tų pačių veikėjų istorijas. Pasak literatūros kritikų, Knausgårdas išplėtė grožinės literatūros ribas ir XXI a. prikėlė autorių, kurio mirtis buvo skelbiama dar XX a. viduryje.

XVI a. Talinas. Smalsus berniūkštis Baltazaras, arba Palas, kaip jį vadina aplinkiniai, nepaklusęs mokytojui įsilipa į bažnyčios varpinę ir apstulbęs stebi paslaptinguosius lyno šokėjus, ore išdarinėjančius neįtikėtinus dalykus. Taip prasideda didžio Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istorija.

Kuklių valstietiškų šaknų jaunuolis – tarsi netašytas deimantas: padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, išmintingas, aštraus proto ir gabus mokslams, ypač kalboms. Įvaldęs vokiečių ir lotynų, jis suvokia galįs padėti saviškiams estų valstiečiams ir atsidūręs tinkamu laiku, tinkamoj vietoj – pasitarnauti įtakingiems vokiečių didikams, gal net karaliams.

Virš Livonijos kaupiantis karo nuojautoms, plaukiančioms iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, atsargiai laviruodamas, Baltazaras ima kopti slidžiomis visuomenės pakopomis. Tačiau niekada neužmiršta savo tikrųjų šaknų ir neišsižada žmogiškų ir kūniškų aistrų.

„Krossas nusipelnė Nobelio.“
Neil Taylor, Guardian

„Dėl savo kūrybos masto ir gylio Krossas pelnytai laikomas vienu didžiųjų pasaulio rašytojų.“
Doris Lessing

Jaan Kross (Janas Krosas, 1920–2007) – estų klasikas, laikomas bene svarbiausiu XX a. estų rašytoju, prestižinės Herderio premijos laureatas, daugkartinis Nobelio literatūros premijos nominantas, daugiausia į užsienio kalbas verčiamų kūrinių autorius. Jo herojai yra žymūs senų laikų estų kilmės veikėjai, juos vaizduodamas autorius žadino tautinę estų savimonę sovietinės okupacijos metais. Tetralogijoje „Tarp trijų marų“ sodriai vaizduojamas istorinės asmenybės, estų kilmės metraštininko, Livonijos kronikos autoriaus Baltazaro Rusovo (iki 1536–1600) gyvenimas. Į knygą „Lyno akrobatas“ sudėti pirmas ir antras tetralogijos romanai. Lietuvių kalba taip pat išleisti kiti Krosso romanai: „Dangaus akmuo“, „Imperatoriaus beprotis“, „Sustingęs skrydis: Ullo Paerando romanas“.


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Jei radai kaštonų žmogeliuką, neabejok: mirtis jau alsuoja tau į nugarą.

Kopenhagoje siaučia serijinis žudikas. Vieną po kitos jis kankina ir žiauriai žudo moteris, jų mirties vietoje palikdamas vizitinę kortelę – iš dviejų kaštonų ir kelių degtukų padarytą žmogeliuko figūrėlę.
Tirdami prie pirmosios aukos prikabintą kaštonų žmogeliuką, kriminalistai aptinka tariamai prieš metus pagrobtos ir į gabalus sukapotos dvylikmetės Kristinės, socialinių reikalų ministrės Rosos Hartung dukros, pirštų atspaudus. Ar tai tik nelemtas sutapimas?
Bylos imasi detektyvai Tulin ir Hesas. Norėdami rasti žudiką, jie privalo peržengti visus savo skirtumus – tik vienas kitu tikintys pareigūnai pajėgs sučiupti Kaštonų žmogeliuku pramintą skerdiką.

O jo žaidimas toli gražu dar nėra baigtas.


„Tobulas šiurpo ir veiksmo balansas.“
Library Journal

„Jau pirmąja savo knyga Sørenas Sveistrupas įsitvirtina tarp geriausių skandinavų trilerių ir detektyvų kūrėjų. Kaip tik Jo Nesbø ir Larso Keplerio gerbėjams.“
Crime by the Book

„Tvirtai prisisekite. Jūsų laukia adrenalino ir prieblandos kelionė, kai desperatiškai kvėpsite kiekvieną žodį.“
A. J. Finn

Søren Sveistrup (Siorenas Svaistrupas, g. 1968) – danų scenaristas, pasaulyje išgarsėjęs serialu „Forbrydelsen“ (JAV – "The Killing“). Naujausias jo darbas – scenarijus pagal Jo Nesbø knygą „Sniego senis“. „Rudens skerdikas“ – pirmas autoriaus romanas, kurio teises serialui kurti nieko nelaukdami įsigijo „Netflix“. Šis kriminalinis detektyvas pripažintas geriausia „Kirkus Reviews“ ir „Library Journal“ metų knyga.

Neapsakomai mieli ir žaismingi šuniukai kiekviename puslapyje pasitiks ir pradžiugins mažuosius skaitytojus. O kad nepritrūktų veiklos, knygelėje mažyliai ras ir smagių eilėraštukų bei vis kitokių medžiagėlių, lavinančių pojūčius.

Paliesk ir pajusk knygutės:
lavina pojūčius
ugdo akių ir rankų koordinaciją
jas smagu skaityti drauge su mažyliais

Pūkuoti padūkėliai kačiukai kiekviename puslapyje pasitiks ir pradžiugins mažuosius skaitytojus. O kad nepritrūktų veiklos, knygelėje mažyliai ras ir smagių eilėraštukų bei vis kitokių medžiagėlių, lavinančių pojūčius.

Paliesk ir pajusk knygutės:
lavina pojūčius
ugdo akių ir rankų koordinaciją
jas smagu skaityti drauge su mažyliais

„Washington Post“ | NPR | „Entertainment Weekly“ | „Esquire“ | „Buzzfeed“ | „Publishers Weekly“ | „Kirkus Reviews“ | „Amazon“ | „Barnes and Noble“ | „Goodreads Choice Award for Nonfiction“ (2018) ir daugelio kitų geriausia metų knyga | „New York Times“ bestseleris Nr. 1


Daugiau nei dešimt metų nuo 1974-ųjų Kaliforniją kaustė siaubas. Ramius vidurinės klasės apgyventus priemiesčius terorizavo vienas žiauriausių serijinių žudikų JAV istorijoje. Daugiau nei 10 kraupių žmogžudysčių ir 50 išprievartavimų. Net geriausi valstijos detektyvai ir gausios policijos pajėgos nesugebėjo jo rasti. Po paskutinio nusikaltimo 1986-aisiais žudikas dingo kaip į vandenį.

Po įvykių praėjus 30-čiai metų susidomėjimą neišaiškinta nusikaltėlio tapatybe atgaivino talentinga žurnalistė Michelle McNamara. Ji praminė jį Auksinės Valstijos Žudiku. McNamara valandų valandas naršė nusikaltimo rajonus per „Google Maps“, kalbino su bylomis susijusius tyrėjus, aukas ar jų artimuosius, knaisiojosi archyvuose ieškodama nors menkiausios detalės, galėsiančios išduoti nusikaltėlį. Netrukus noras surasti AVŽ tapo svarbiausiu jos gyvenimo tikslu.

„Išnyksiu tamsoje“ – tai karštligiškų paieškų rezultatas. Knygoje ne tik atkuriamas 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių Amerikos gyvenimas, priemiesčius kausčiusi įtampa ir baimė, bet ir pateikiamas detalus serijinio žudiko paveikslas. Nors autorė mirė nebaigusi rašyti knygos, jos pastangos neliko bevaisės: praėjus vos keliems mėnesiams po „Išnyksiu tamsoje“ pasirodymo, Sakramento pareigūnai 2018 m. balandį apsupo įtariamojo Auksinės Valstijos Žudiko namus. Kalifornija po daugiau nei 40 metų pagaliau galėjo lengviau atsikvėpti.

„Kriminalinės dokumentikos perlas.“
Stephen King

„Kokia dovana būtų perskaityti dar bent 10 knygų, kurių, deja, Michelle nebeparašys.“
Los Angeles Times

„Autentiškas pasakojimas apie tai, kaip vienas apsėstasis gali tapti kito apsėdimu.“
New York Times


Michelle McNamara (Mišelė Maknamara, 1970-2016) – scenaristė, žurnalistė ir rašytoja, internetinio puslapio TrueCrimeDiary.com įkūrėja. 2005 m. ištekėjo už komiko Pattono Oswalto, jis po žmonos mirties parašė paskutinius „Išnyksiu tamsoje“ puslapius. Vos pasirodžiusi, knyga tapo „New York Times“ bestseleriu ir pirmojoje vietoje išsilaikė daugiau nei 15 savaičių, o HBO įsigijo teises kurti dokumentinį serialą. Knygos įvadą parašė McNamaros tyrimų gerbėja, psichologinio trilerio „Dingusi“ autorė Gillian Flynn.

„Turime įsisąmoninti: demokratija negalima be normų, institucinio santūrumo ir pilietinės kiekvieno asmens atsakomybės. Jei bent trumpam pažvelgsime į šalį, viskas gali akimirksniu sugriūti.“
Barack Obama, 44-asis JAV prezidentas

„Ši knyga – tai gidas visiems piliečiams, leidžiantis suvokti, kad net Vakarų pasaulyje demokratija nėra duotybė: kiekviena karta turi stengtis ją išlaikyti ir nuolat puoselėti.“
Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas

Vertė Rasa Drazdauskienė, „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatė


Ar šiandien demokratijai gresia pavojus?

Įprasta manyti, kad demokratinė valdžia nuverčiama pasitelkus karinę jėgą, ginklus ir prievartą. Tačiau pastaruoju metu įsigali ne toks staigus ir dramatiškas būdas – vos pastebimai vykstantis procesas, prasidedantis jau prie balsavimo urnų. Ne vienoje šalyje teisėtai išrinkti vadovai kasdien žingsnis po žingsnio silpnina demokratiją, iki ši nustoja būti pamatiniu valstybės gyvenimo principu.

Siekdami užkirsti tam kelią, autoriai siūlo dar kartą pažvelgti į šiuolaikinių demokratijų būklę ir neseną istoriją. Analizuojant praeities įvykius, kurie atvėrė vartus autoritariniam valdymui ar, priešingai, užkirto jam kelią, bei stebint demokratijas, patiriančias sunkumų, įmanoma suvaldyti demokratijos žlugimo grėsmę. Pasimokyti iš istorijos ypač svarbu dabar, kai didžiausioms ir stipriausioms pasaulio demokratijoms kyla vis daugiau iššūkių.


Steven Levitsky (Styvenas Levitskis) ir Daniel Ziblatt (Denielis Ziblatas) – Harvardo universiteto profesoriai. S. Levitsky'io specializacija – Lotynų Amerika ir besivystančios šalys, o D. Ziblatto – Europos politinis gyvenimas. Autorių straipsniai dažnai publikuojami leidiniuose „Vox“ ir „New York Times“.

Kaip sučiupti žudiką, kuris jau nebegyvas?

Po Skudurinės lėlės žmogžudysčių praėjo aštuoniolika mėnesių, ir nors detektyvė Emilė Bakster stengiasi bylą užmiršti ir susitaikyti su kolegos ir draugo Viljamo Foko dingimu, praeitis išnyra paviršiun, kai ji mažiausiai to tikisi, ir smogia su nauja jėga.

Vieną vakarą Bakster turi susitikti su dviem iš JAV atvykusiais specialiaisiais agentais, kurie tikisi jos pagalbos. Niujorke ant Bruklino tilto rastas kadaruojantis negyvėlis su krūtinėje išraižytu žodžiu JAUKAS. O jį ten pakabinęs nusikaltėlis ištraukiamas iš upės – taip pat suraižyta krūtine, tik žodis kitas: LĖLĖ. Netrukus Londone atkartojamas nusikaltimas, identiškas įvykdytajam Niujorke: detektyvų trijulės akivaizdoje žūsta jaukas, o jį nužudžiusi lėlė pati atima sau gyvybę. Vis daugiau ženklų rodo, kad šie nusikaltimai susiję su Skudurinės lėlės žmogžudystėmis.

Tad kam vilioti skirtas JAUKAS, kaip pasirenkamos LĖLĖS, o visų svarbiausia – kas timpčioja tas lėles už virvučių?

„Šiurpi tamsa, kvapą gniaužiantis veiksmas ir subtilus humoras.“
Amazon.com

„Korikas“ kriminalinių romanų gerbėjų lūkesčius pateisins su kaupu.“
Publishers Weekly

„Makabriškas, įtemptas ir talentingai parašytas romanas.“
Goodreads.com

Daniel Cole (Danielis Koulas) – britų rašytojas, tituluojamas naujuoju kriminalinių romanų genijumi. Anksčiau jis dirbo paramediku ir yra įsitikinęs, kad šis ypač sudėtingas darbas padėjo sukurti itin tikroviškas žmogžudysčių scenas, o personažus apdovanoti išskirtiniu juodojo humoro jausmu. „Korikas“ yra antroji detektyvo Viljamo Foko serijos knyga, kuri, kaip ir pirmoji – „Skudurinė lėlė“, – pasaulyje sulaukė didžiulės sėkmės ir yra išleista daugiau kaip 30 šalių.

Ketvirtą dešimtį įpusėjusį portretų tapytoją palieka žmona. Ilgai blaškęsis po Japoniją, jis galiausiai atsiduria žymaus dailininko Tomohiko Amados kalnų name. Namo palėpėje atradęs iki šiol niekieno nematytą kūrėjo paveikslą, portretistas įsisuka į netikėtai sukritusių aplinkybių sūkurį. Kad iš jo ištrūktų, jis leidžiasi į kelionę, kurioje susidurs su Beveidžiu Vyru, paslaptingai skimbsinčiu varpeliu, anapus slėnio ištaigingoje viloje gyvenančia persona, Mocarto operos veikėju, ūmai pasirodžiusiu jo svetainėje, kažkuo paslaptinga trylikamete, nacių vadovybės narių žmogžudystėmis per Antrąjį pasaulinį karą Vienoje ir mįslingu požeminiu pasauliu, kuriame sklando dvigubos metaforos.

Haruki Murakami šiame romane skaitytoją panardina į hipnotizuojantį ir sapnišką alegorinį pasakojimą apie mįslingą meilę, amžiną vienatvę, istorijos naštą ir nenusakomą ilgesį, kuris skatina žmogų kurti meną.

„Kai kurie rašytojai savo kūrybos veidrodį atsuka į mūsų pasaulį, o tokiems kaip Murakami jis yra vartai į visatą, slypinčią už to pasaulio ribų.“
Wall Street Journal

„Tyli Murakami magiškojo realizmo beprotybė.“
Washington Post

„Murakami tarsi burtininkas sulydo tai, kas kasdieniška ir siurrealistiška. Kaip ir kituose savo kūriniuose, šioje knygoje jis kviečia patirti neįprastus, priimti nenuspėjamus dalykus.“
San Francisco Chronicle

Haruki Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe's, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais. Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, novelės pamėgtos kino kūrėjų, o pats Murakami dar vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu.

Romano „Moiros ir Furijos“ autorės naujausias kūrinys.

Florida – tai gaivališkas pasaulis, kur kasdienybės pakraščiuose tyko audros, panteros, smegduobės ir gyvatės, bet didžiąsias paslaptis ir pavojus slepia pati žmogaus prigimtis. Tokiame chtoniškame pasaulyje bando išgyventi labai skirtingi žmonės: nerimastinga bevaikė šeima, motinos paliktos dvi sesutės, uragano užklupta ir su savo praeitimi bandanti atsisveikinti jauna moteris, vienišas berniukas, nuolat kažko ieškanti buvusi akademikė, tapusi bename. Bet visuose apsakymuose nuolat išnyra nepamirštama, vis pasirodanti ir vėl pranykstanti pagrindinė knygos veikėja – stipri ir ryžtinga moteris, žmona ir motina. Vyrui palikusi užmigdyti vaikus, ji kas vakarą išeina klajoti po nakties miestą, kurio languose, kiemuose ir gatvėse skleidžiasi tūkstančiai istorijų.

Šiame apsakymų rinkinyje pažvelgiama į įvairių veikėjų pasaulius, miestus, istorijos dešimtmečius ir šimtmečius. Autorei būdingu poetiniu stiliumi pasakojama apie skirtingus likimus, žmogiškąjį malonumą ir džiaugsmą, apie ne visada jaukius prisipažinti jausmus – apie visa tai, iš ko susideda žmogus.

„Floridoje“ šviečia karšta saulė, bet tyko laukinės tamsumos.“
Boston Globe

„Groff absoliučiai nenuspėjama. Savo sakiniu ji gali sukelti audrą.“
New York Times

„Florida“ – tai „grožybių kupinas Edenas“.“
Rumpus

Lauren Groff (Loren Grof, g. 1978 m. Niujorke) laikoma viena įdomiausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų. Išgarsėjo savo trečiu romanu „Moiros ir Furijos“ („Baltos lankos“, 2016), kuris 2015 m. tapo „Amazon“ metų knyga ir buvo nominuotas „National Book Awards“, o JAV Prezidentas Barackas Obama jį pasirinko mėgstamiausiu 2015 m. kūriniu. Naujausias autorės kūrinys „Florida“ tapo tarptautiniu bestseleriu ir 2018 m. pateko į tokių prestižinių apdovanojimų kaip „National Book Awards“ ir „Kirkus Prize“ finalus.

Ar įmanoma mylėti ir būti mylimai, jei širdis sunki nuo paslapčių?

Sėkminga fotografė Elina Boals gyvena laimingą gyvenimą Niujorke su vyru Semu ir septyniolikmete dukra Alisa. Tačiau jų gražios šeimos portrete, rodos, kažko stinga.

Vieną dieną Elina gauna laišką iš Fredriko – vienintelio tikro draugo iš skurdžios vaikystės Gotlando saloje prie Švedijos krantų. Tai nelauktas balsas iš praeities, kurį Elina metų metus bandė ištrinti iš atminties ir nuslėpti net nuo pačių artimiausių žmonių. Eliną užplūsta prisiminimų banga, skandinanti dabartį ir į paviršių išplukdanti praeitį. Ją vėl ima graužti kaltė dėl paslapties, privertusios bėgti iš gimtosios salos ir niekados ten negrįžti. Galiausiai Elina suvokia: kad išsaugotų tai, ką turi dabartyje, ji privalo atsigręžti į praeitį, ir išsiruošia kelionei ne tik į kitą žemyną, bet į kitą laikotarpį, kitą gyvenimą.

„Klaustukas – tai pusė širdies“ – šiltas, jautrus ir viltingas pasakojimas apie savęs suvokimą, tiesos paieškas, susitaikymą su praeitimi, gebėjimą nugalėti gėdą ir kaltę ir pamilti iš naujo.

„Paliečia slapčiausias širdies kertes.“
Blekinge Läns Tidning

„Žavingas brangakmenis.“
Vargnatts bokhylla

„Prilygsta Jojo Moyes.“
Bokprataren

Sofia Lundberg (Sofija Lundberg, g. 1974) – garsi Švedijos žurnalistė ir redaktorė. „Klaustukas – tai pusė širdies“ – antrasis jos romanas, kuris, kaip ir pirmasis, „Raudona užrašų knygelė“, sužavėjo šimtus tūkstančių skaitytojų ne tik Švedijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. „Klaustukas – tai pusė širdies“ nominuotas Švedijos „feel good“ metų knygos apdovanojimams 2019.

„Tėvystės magija“ – tai moderni XXI a. vaikų auginimo biblija, padėsianti suaugusiesiems tapti tokiais tėvais, kokie jie visada troško būti.

Būti tėvais – ir begalinis džiaugsmas, ir milžiniška atsakomybė. Šviesias laimės akimirkas dažnai pertraukia nerimas, baimė ar sunkiai pakeliama įtampa. Žinoma, visi tėvai nori būti nuostabūs ir suteikti savo vaikams tik tai, kas geriausia, tačiau būtina suvokti, kad tobulų tėvų nebūna: visi gali kartais klysti ar bejėgiškai nuleisti rankas. Paguoda ta, kad gerais tėvais nėra gimstama – jais tampama.

Daugybę metų šeimos psichologe dirbanti Hedvig Montgomery šioje knygoje pateikia taiklių įžvalgų, leidžiančių tėvams nurimti, susitaikyti ne tik su vaikų emocijomis, bet ir su savosiomis, moko suprasti ir įsiklausyti, emociškai pasirengti dideliems ir mažesniems kasdieniams iššūkiams bei parodo, jog iš tikrųjų reikia visai nedaug, kad patirtume bendrumą ir neblėstančią laimę šeimoje: svarbiausia – nuosekliai kurti tvirtą emocinį ryšį su savo vaiku.

„Ši knyga – tai ištikimas patarėjas išsigandusiems tėvams, laukiantis čia pat, lentynoje, kai jo labiausiai reikia.“
Dovilė Filmanavičiūtė

„Visai nesvarbu, kokio amžiaus jūsų vaikas: ši knyga atskleidžia pačią tėvystės esmę.“
Erna Petkutė, Paramos vaikams centro psichologė

Hedvig Montgomery (g. 1968) – Norvegijoje ir visame pasaulyje gerai žinoma psichologė ir šeimos psichoterapeutė. Sukaupusi daugiau nei dvidešimties metų patirtį, ji konsultuoja privačiai ir skaito paskaitas tarptautinės organizacijos „Famlab“, ugdančios tėvus bei globėjus, Norvegijos skyriuje. „Tėvystės magija“ – pirmoji knygų apie vaikų auklėjimą serijos dalis, apibendrinanti per daugelį metų sukauptą H. Montgomery patirtį.

Norvegijos pietuose esančiame Staverno uostamiestyje be žinios dingsta taksi vairuotojas. Policija netekusi vilties, tačiau detektyvas Viljamas Vistingas dar nesiruošia nuleisti rankų: jau pusę metų jis viliasi aptikti bent menkiausią užuominą, kuri padėtų jam išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko tą šaltą žiemos naktį.
Netrukus dingusio taksisto paieškos pasisuka kita linkme ir atveda Vistingą prie naujos bylos: vieno iš prabangiausių miesto namų rūsyje rastas pinigų prigrūstas seifas. Šalia jų – šautuvas, kuriuo šauta lygiai prieš pusę metų.
Viljamas Vistingas pasineria į spėliones, kuo ir kaip gali būti susijusios šios dvi paslaptingos bylos. Tačiau kai tyrimo sūkuryje neplanuotai atsiduria nėščia jo dukra Lina, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Tai nebe tik policijos tyrimas, tai – asmeninė detektyvo kova.

„Paini byla, slegiantis netikrumas ir nuolat spaudžiantis laikas... Tobulai sukaltas kriminalinis detektyvas.“
Skånska Dagbladet

„Tik buvęs pareigūnas gali parašyti tokį aštrų ir preciziškai tikslų detektyvą.“
Tvedestrandsposten

„Kiekvieną puslapį, kiekvieną sakinį ir žodį lydi dusinantis noras sužinoti, kuo visa tai baigsis.“
Shots Magazine

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi, savo unikalią patirtį pasitelkia romanuose. Rašytojas apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija.

Asmeniškas ir šiandien itin aktualus vienos įtakingiausių Amerikos politikių – buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright – žvilgsnis į XX a. atsiradusį fašizmą ir jo įtaką šių dienų gyvenimui.

Fašistas, M. Albright žodžiais tariant, – tas, kas „stipriai tapatinasi su visa tauta ar grupe ir pretenduoja kalbėti jos vardu, nesirūpina kitų teisėmis ir gali pasinaudoti bet kokiomis priemonėmis, įskaitant smurtą, kad pasiektų savo tikslus“.

Kaip vieną ryškiausių XX a. bruožų autorė įvardija kolosalų fašizmo ir demokratijos susidūrimą – kovą, kuri apribojo žmonių laisves, o milijonus niekuo neprasikaltusių pasiuntė myriop. Atrodytų, kad skaudūs praeities įvykiai turėjo išmokyti nebepasitikėti jokiais vis iškylančiais ideologiniais Adolfo Hitlerio ar Benito Mussolini'o pasekėjais, tačiau M. Albright, pasitelkdama asmeninę diplomatės patirtį ir karo draskomos Europos prisiminimus iš vaikystės, kvestionuoja šią tarsi savaime suprantamą prielaidą.

Fašizmas, kaip išsamiai paaiškina M. Albright, pergyveno XX amžių. Šiandien jo keliama grėsmė tarptautinei taikai ir teisingumui didesnė nei bet kada po 1945-ųjų. Demokratijos banga, užliejusi pasaulį po Berlyno sienos griūties, pamažu slūgsta. Nepriklausomo pasaulio lyderę JAV valdo nesutarimus kurstantis ir demokratines institucijas menkinantis prezidentas. Daugelio šalių ekonominėje, technologinėje ir kultūrinėje terpėje vis daugiau galios įgyja kraštutinių (kairiųjų ir dešiniųjų) pažiūrų atstovai. Šių dienų lyderiai, tarp jų Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas, vis dažniau pasitelkia XX a. 3 ir 4 dešimtmečiais taikytus fašistų elgesio modelius.

„Fašizmas. Įspėjimas“ – įžvalgi ir laiką pralenkianti knyga, parašyta žmogaus, ne tik nagrinėjusio istoriją, bet ir prisidėjusio prie jos kūrimo. Ji primena svarbias pamokas ir kelia klausimus, į kuriuos privalome atsakyti dabar, kad nebūtų pakartotos praeities klaidos.



Madeleine Albright (Madlen Olbrait) – 64-oji JAV valstybės sekretorė (1997-2001). Per įspūdingą karjerą jai teko dirbti ne tik Baltuosiuose rūmuose ir Kongrese, bet ir JAV ambasadore prie Jungtinių Tautų. Šiuo metu ji gyvena ir veikia Vašingtone ir Virdžinijoje.

Bill Woodward (Bilas Vudvardas) kartu su žmona Robin Blackwood ir dukra Mary gyvena ant Kapitolijaus kalvos Vašingtone.