Alma littera

Įtraukiantis, realiais faktais pagrįstas ir meistriškai parašytas istorinis romanas patenkins plataus rato skaitytojų lūkesčius.

„New York Journal of Books“

„Gyvenimas ne visuomet būna toks, kokio tikimės, bet vienintelis būdas jaustis laimingai – kuo geriau jį išnaudoti.“ – Dženė Džerom

1866 m. kartu su motina, seserimis ir aukle iš Niujorko persikėlusi į Paryžių, daili, talentinga ir drąsi Dženė Džerom nelieka nepastebėta net ir Prancūzijos imperatoriaus dvare. Tačiau kilęs karas su Prūsija ir įsiplieskusi revoliucija priverčia šeimą bėgti į Angliją. Čia, Velso princo surengtame pokylyje, Dženė sutinka savo gyvenimo vyrą – Randolfą Spenserį Čerčilį, senos aristokratų giminės atžalą. Šis įsimyli ją iš pirmo žvilgsnio ir netrunka pasipiršti. Deja, tėvai nepritaria jųdviejų santuokai, tad galiausiai Dženei tenka griebtis neįtikėtino žingsnio...

Dženės ir Randolfo santuokinis gyvenimas – audringas ir kupinas iššūkių, o po ankstyvos vyro mirties Dženė ir toliau stulbina britus savo ekstravagancija ir drąsa. Ji ištekės dar dukart, daugelis jos poelgių duos nemažai peno apkalboms, bet aktyvi visuomeninė ir labdaringa veikla pavers ledi Spenser Čerčil ryškia to meto Anglijos aukštuomenės figūra. Sūnui Vinstonui pradėjus politinę karjerą, motina visuomet liks ištikima jo pagalbininkė ir atrama.

C. W. Gortneris parašė ne vieną įspūdingą knygą apie ryškias istorines asmenybes – moteris, o pastarąjį romaną paskyrė Dženei Džerom – Vinstono Čerčilio motinai. Turtingo Niujorko verslininko dukters gyvenimą galima pavadinti sėkmės istorija. Toji sėkmė unikali – kaip ir pati Dženė. Nekilminga amerikietė drąsiai įsiveržė į Didžiosios Britanijos aukštuomenę, lydima skandalų ištekėjo už aristokrato Randolfo Spenserio Čerčilio, o vyresnysis jos sūnus Vinstonas tapo vienu ryškiausių XX a. politikų ir valstybės veikėjų. Jaudinanti, provokuojanti ir pikantiška nesutramdomos moters gyvenimo istorija nepaliks abejingų!

C. W. Gortneris Naujajame Kalifornijos koledže įgijo dailiųjų menų magistro laipsnį (kūrybinis rašymas, istorijos studijų pakraipa). Jis yra daugelio tarptautinių bestselerių, tokių kaip „Romanovų imperatorienė“, „Panelė Chanel“, „Valdovės įžadas“, „Kotrynos Mediči išpažintis“, „Paskutinė karalienė“, „Vatikano princesė“, „Marlena“, „Pirmoji aktorė“, autorius. Šiuo metu gyvena Šiaurės Kalifornijoje.

Neįtikėtinas, bet tikras „serijinio suvedžiotojo“, pasinaudojusio daugybės moterų patiklumu, apgavysčių tyrimas. Čia realybė pranoksta fikciją!

Jo vardas Rikardas, Aleksandras, Danielis arba Ričardas. Jis argentinietis, brazilas arba portugalas. Jis teigia esąs chirurgas, oro linijų pilotas, inžinierius, karo fotografas arba policininkas. Šis į aukštą socialinį statusą pretenduojantis melagis sugeba vienu metu gyventi keturis vedybinius gyvenimus keliose šalyse, prisidengdamas skirtingais išgalvotais asmenimis, kurie patrauklesni vienas už kitą. Ir nė viena moteris neabejoja jo tikrumu ir nuoširdumu.

Kokias neįtikėtinas gudrybes jis naudoja? Kodėl gyvena tarsi vaikščiodamas lynu nuo vieno melo iki kito? Kas jis – pavojingas manipuliuotojas, beprotis ar įkyrus meilužis? Autorė Sonia Kronlund nusprendė tai ištirti.

Knygoje pasakojama tikra nepaprasto apgaviko istorija, remiantis jį mylėjusių moterų, jį sekusio privataus detektyvo ir jį sugavusių policininkių liudijimais. Nuo Paryžiaus iki Varšuvos per neturtingus Brazilijos priemiesčius – neįtikėtina kelionė genialaus chameleono pėdomis. Jos ieškojo idealaus vyro, jis buvo jų svajonių meilužis – rizikuojantis viską prarasti ir atsidurti savo paties spąstuose.

Sonia Kronlund yra prancūzų dokumentinių filmų režisierė, knygų autorė, bendradarbiavusi kuriant daugybę scenarijų. Gimusi Paryžiaus regione tėvo, švedų aristokrato, ir kuklesnės kilmės motinos iš Lotaringijos šeimoje. Paryžiaus Sorbonos universitete įgijo meno filosofijos magistro diplomą. Studijavo Fontenay-Saint-Cloud aukštojoje mokykloje ir yra įgijusi šiuolaikinės literatūros magistro laipsnį.

„Džiaugiuosi pristatydama jums knygą, kurioje dalinuosi savo patirtimi ir įžvalgomis, kaip šiandieninėje visuomenėje būti tvirtesne, labiau užtikrinta mama ar pasitikinčiu tėčiu.  

Man, keturių vaikų mamai ir sveiko proto motinystės šalininkei, svarbu, kad kiekviena mama jaustųsi girdima ir palaikoma. Todėl knygoje nagrinėju mums, mamoms, svarbias temas: 

•dirbančių mamų iššūkiai ir prieraišioji motinystė 

•emocijų valdymas ir vaikų potencialo atskleidimas 

• technologijų vaidmuo ir santykių svarba šeimoje.

Esu socialinių mokslų daktarė. Švietime dirbu jau 30 metų, sukaupiau daugiau nei 15-os metų patirtį savo sėkmingai veikiančiuose „Vaikystės sodo“ darželiuose ir Karalienės Mortos mokykloje, todėl siūlau realius ir mokslu grįstus sprendimus bei skatinu sąmoningą tėvystę.

Knygoje dalinuosi, kaip svarbu:

•užmegzti dialogą su savo vaikais 

• priimti jų jausmus 

• ugdyti discipliną 

• kurti rutiną ir savo šeimos tradicijas. 

 „SVEIKO PROTO MOTINYSTĖ“ NE TIK SUTEIKS DAUG INFORMACIJOS, BET IR ĮKVĖPS PASITIKĖTI SAVIMI IR TIKĖTI, KAD ESAME SAVO VAIKUI GERIAUSI.“

Dr. Austėja Landsbergienė

Vaikams nuo 12 metų.

Auksu ir brangakmeniais žėrintis Laimingasis princas niekada iš tiesų nebuvo laimingas, tik padedamas kregždžiuko jis pajunta tikrą šilumą ir laimę. Savanaudis ir vaikus gąsdinantis milžinas, gavęs svarbią pamoką, išmoksta dalintis ir būti geras vaikams. Pasipūtęs gražuolis žvaigždės sūnus pasityčioja iš savo tikros motinos ir tik praradęs viską, ką brangino, supranta klydęs ir leidžiasi į ilgą kelionę, kad išpirktų savo kaltę... 

Oscaro Wilde`o, vieno reikšmingiausių pasaulio rašytojų, pasakos kupinos stebuklų, išminties ir gerumo. Pamokomos istorijos pasakoja apie viltį, pasiaukojimą, sielos grožį ir visa tai, kas pasaulyje svarbiausia. Jau daugiau nei šimtmetį šias pasakas su malonumu skaito tiek vaikai, tiek suaugusieji. 

„Laimingasis princas ir kitos istorijos“:

• Vaikų literatūros klasika ugdo literatūrinį skonį ir suvokimą.

• Pamokomos pasakos skatina svarbiausias vertybes: gerumą, ištikimybę, meilę tėvams ir kt.

Oscaras Wilde`as (1865–1900) – vienas svarbiausių Europos rašytojų, kilęs iš Airijos ir išgarsėjęs visame pasaulyje. Jo kūrybinis palikimas labai įvairus – pjesės, esė, eilėraščiai, romanai, aforizmai ir, žinoma, pasakos. Pats kūrėjas teigė, kad pasakas rašė iš dalies vaikams, iš dalies tiems, kurie išsaugojo gebėjimą vaikiškai stebėtis ir džiaugtis pasauliu. 

Knygos puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę. 

Žodis „smarvė“ apima daug reikšmių. Nuo akivaizdaus ir tiesmuko dvoko iki poreikio „turėti smarvės“, kad savo noru lįstum ten, kur nešvaru, o neretai ir pavojinga. Galiausiai, jei gyvenimą pašventi kapstymuisi po svetimą smarvę, susitaikyk su tuo, kad ir pats šiek tiek prasmirsi.

„Kai pankas (iš tikrųjų kadaise nešiojęs skiauterę) yra ir skaičiukų, ir nuobodžių popierių maniakas, jūs gaunate knygą, kurią skaitydami daug juoksitės, bet ir kartu norėsite riebiai nusikeikti dėl sukilusios pykčio bangos. Tačiau ši knyga ne tik apie pinigus ir meilę. Ji ir apie viltį. Viltį, kad kol bus tokių pankų, purvinos verslo ir politikos istorijos lįs į viešumą.“

Rima Urbonaitė, politologė

Į „Kunigo širdies dienoraščio“ puslapius sugulė mano patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Juk neretai kunigui atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui...

Gal ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas. 

Gal ši knyga įkvėps tapti drąsiu ir nebijoti sunkių akimirkų. Nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti. 

Tad, brangus skaitytojau, kviečiu tave į kelionę, kunigo širdies kelionę, sūnaus širdies kelionę, silpno žmogaus širdies kelionę. Kviečiu atrasti save ir pamatyti, kad mūsų gyvenime yra išties nemažai situacijų, galinčių prabilti ir leisti mums augti ir skleistis, jei tik sugebame jas apkabinti ir priimti, atrasti jose gyvenimo grožį ir jį dovanoti kitiems. O to grožio daugiausia ten, kur esame trapiausi ir labiausiai pažeidžiami. 

Benas Lyris

Jaunas Klaipėdos žurnalistas, policijos pagautas su maišeliu žolės, sutinka imtis neaiškios užduoties ir pėsčiomis keliauti į karinio perversmo apimtą Rusijos Kaliningrado sritį. Nors sumanymas net ir prisirūkusiam skamba absurdiškai, tačiau bausmės ir gėdos baimė išgena jį pamario kontrabandininkų keliais į aną Nemuno krantą. Tik prasiblaivęs ima suvokti, jog sutiko leistis į sunkiausią gyvenimo kelionę, iš kurios, jei ir grįš, tai dar vienišesnis.

Romane Pragaro vartai pasakojama apie jauno tėvo pastangą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ir karu apnuodyto pasaulio. Suvokęs, jog nebetaps žurnalistikos didžiūnu, bijodamas sūnų akyse tapti amžinai suirzusiu skriaudiku, jis palieka šeimą, darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Užsidaręs vaikystės namuose desperatiškai stengiasi peržaisti kadaise patirtą saugumo ir nerūpestingų dienų jausmą, tačiau net ir čia nepavyksta pasislėpti nuo atsakomybių, karo ir mirties.

Pragaro vartai – penktoji Dovydo Pancerovo (g. 1987 m.) knyga. Norėdamas dėmesį sutelkti į šio romano rašymą, 2023 m. autorius paskelbė pasitraukiantis iš aktyvios žurnalistikos. 

Ankstesnės jo knygos Kiborgų žemė, Medžiojant tėvą, kartu su Birute Davidonyte parašytos Kabinetas 339 bei Pranešėjas ir Prezidentas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir įvertinimų.

Dovydo Pancerovo knygą „Pragaro vartai“ galima skaityti keliais būdais - paprastai, kaip nuotykių romaną, arba kaip liudijimą apie žmogaus egzistencinę kelionę – per kančią, per apsivalymą į suvokimą ir brandą. Knygoje vizijos persipina su dokumentiškai tikslia tikrove, distopija su realiu gyvenimu. Skaitytojas po viršutiniu knygos pasakojimo sluoksniu ras jautrią istoriją apie atsisveikinimą su vaikiškumu, iniciaciją į suaugusiųjų pasaulį, įvykstančią įprastu žmonių padermei būdu – per netektį. 

Gintaras Grajauskas

Santuoka, išgelbėjusi monarchiją

Tai išsamus pasakojimas apie tai, kaip meilės kupina karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elžbietos santuoka išgelbėjo monarchiją Antrojo pasaulinio karo metais ir kaip jie užaugino dukrą – karalienę Elžbietą II.

Gavusi ypatingą karalienės Elžbietos II leidimą susipažinti su savo tėvų Jurgio VI ir karalienės Elžbietos laiškais ir dienoraščiais, autorė Sally Bedell Smith atgaivino šios legendinės karališkosios poros meilės istoriją. Ši informatyvi, nuodugniu tiriamuoju darbu grįsta knyga atskleidžia, kaip meile ir atsidavimu alsuojanti santuoka padėjo karaliui ir karalienei įveikti Antrojo pasaulinio karo sunkumus, vadovauti tautai, sutvirtinti visuomenės tikėjimą monarchija ir užauginti dukteris – princeses Elžbietą ir Margaretą.

1936 m. karaliui Eduardui VIII atsisakius sosto ir taip pakirtus karūnos reputaciją, jo jaunesnysis brolis perėmė tėvo vardą ir tapo karaliumi Jurgiu VI. Drovus, jautrus, mikčiojantis Jurgis VI neįsivaizdavo kada nors tapsiantis karaliumi. Graži, savimi pasitikinti, bendrauti mėgstanti jo žmona Elžbieta, vėliau gyvenime praminta „karaliene motina“, teikė jam stiprybės ir buvo jo patarėja. Jurgis VI, mylimas ir palaikomas žmonos, sugebėjo tapti išskirtiniu vadovu: jis vedė savo šalį Antrojo pasaulinio karo metais, palaikė glaudžius santykius su Winstonu Churchilliu, savo drąsa ir atjauta įkvėpė britų tautą per Didžiosios Britanijos bombardavimo „Blitz“ kampaniją. Taip pat Jurgis VI ir Elžbieta nuo mažų dienų rengė savo dukterį princesę Elžbietą monarchės pareigoms, ir ji itin sėkmingai valdė net septyniasdešimt metų.

Sally Bedell Smith suteikia galimybę iš arčiau pažvelgti į karaliaus Jurgio VI ir Elžbietos gyvenimą, kovas, viltis ir pergales lemtingu istorijos laikotarpiu.

Knygos autorė psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė daugiau nei 20 metų užsiima terapiniu darbu: konsultuoja individualiai, veda grupines terapijas, seminarus ir mokymus, rašo profesinį tinklaraštį www.psichologejurga.lt. 

Gyvenu vienkiemyje prie miško su vyru ir trimis mūsų vaikais, o privačią psichoterapinę praktiką plėtoju Vilniuje. Gyvenimo kontrastai leidžia aiškiau matyti visą spektrą ir išryškina ribas – pradžią ir pabaigą. Dalydamasi gyvenimiška ir terapine patirtimi, kviečiu skaitytojus stabtelėti, įsižiūrėti ir įsiklausyti, atidžiau pastebėti, giliau apmąstyti ir tiksliau nusibrėžti gyvenimą formuojančių įvykių kontūrus. ... kad tai, kas baigėsi, būtų ne tik užbaigta, bet ir išbaigta...

Jurga Dapkevičienė

„Kas būna, jei nejaučiame, neišgyvename pabaigų? Viskas tęsiasi tarsi amžinai, dingsta atskaitos taškai. Gyvenimas, vykstantis be jokių ribų, tampa užsistovėjusia pelke, kur daug visokiausios gyvybės, bet trūksta ribų, judėjimo, atsinaujinimo.“

• Atsikirti ir išsiskirti 

• Išeiti iš darbo 

• Mesti žalingą įprotį 

• Palaidoti  

- tai ne vien išoriniai veiksmai, bet ir svarbūs vidiniai procesai, kuriuos lydi skausmas, tuštuma, nežinomybė, nerimas, baimė, bejėgiškumas, vienatvė, liūdesys ir kiti slegiantys patyrimai. Vengiant sąmoningai priimti ir išgyventi pabaigas, emocinis šleifas niekur nedingsta – jis prasiveržia kūno skausmais, įkyriomis mintimis ir būsenomis.  

Psichologės-psichoterapeutės J. Dapkevičienės knygoje paprastai, išsamiai ir jautriai aptariamos gyvenimiškos situacijos ir aplinkybės, kai pabaigos neišvengiamos: tenka nutraukti santykius, išeiti iš sunkių ir kankinančių būsenų, išsiskirti, palaidoti, užkirsti kelią žalingiems įpročiams ir destruktyviam elgesiui. Autorė daugiausia dėmesio skiria sąmoningam patirties išgyvenimui ir išraiškai siekiant gyventi visavertį, spalvingą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą. 

Praktiniai patarimai ir pratimai, meditaciniai tekstai padės giliau pažinti ir aiškiau suvokti save, atrasti stiprybės šaltinius ir kūrybiškus problemų sprendimo būdus.

Tuomet karalius tarė:

– Didis yra Gondolino žlugimas, – ir visi sudrebėjo, nes tai buvo senovės pranašo Amnono žodžiai, bet Tuoras, apimtas meilės ir gailesčio karaliui, sušuko:

– Gondolinas dar laikosi, Ulmas neleis jam pražūti!

Po laimėto Nesuskaitomų Ašarų mūšio Viduržemyje įsigalėjęs Tamsos valdovas Morgotas iš savo tvirtovės Angbando valdo milžiniškas armijas ir kėsinasi užkariauti gyvųjų pasaulį. Jo valiai nepaklūsta tik elfų noldorų įkurtas ir karaliaus Turgono valdomas Gondolino miestas. Nuostabaus grožio Gondolinas paslėptas neįžengiamuose kalnuose, o visi keliai į jį akylai saugomi. 

Vis dėlto net ir kruopščiausiai sergėjama paslaptis kada nors išaiškėja. Suprasdamas, kad užėmęs Gondoliną Morgotas taps viso pasaulio valdovu, Vandenų dievas Ulmas nusprendžia sužlugdyti jo kėslus. Ir nors Gondolinui lemta žlugti, gėrio ir blogio kova dėl Viduržemio tęsis ir pasibaigus Pirmajam amžiui.

J. R. R. Tolkienas vienintelį baigtą pasakojimą apie Tuoro kelionę į Gondoliną, vedybas su Idrile, Earendelio gimimą, Meglino išdavystę, miesto apiplėšimą ir bėglių išsigelbėjimą sukūrė jaunystėje, bet jo taip ir neišleido. Šį darbą po tėvo mirties atliko sūnus Christopheris Tolkienas – ilgai ir kruopščiai tyręs rankraščius sudėliojo sklandų pasakojimą. „Gondolino žlugimas“ tapo paskutine Ch. Tolkieno parengta tėvo knyga. Pats J. R. R. Tolkienas sakė, kad „Gondolino žlugimas“ buvo „pirmoji tikra šio vaizduotės pasaulio istorija“, ją kartu su „Berenu ir Lutijena“ bei „Hurino vaikais“ laikė viena iš trijų svarbiausių Didžiųjų sakmių apie Senąsias dienas.

Anglų mokslininkas, viduramžių folkloro specialistas ir rašytojas Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas (1892–1973) išgarsėjo knygomis „Hobitas, arba Ten ir atgal“ ir „Žiedų Valdovas“. Bet jo literatūrinis palikimas kur kas didesnis. Jis sugalvojo savo pasaulį – Viduržemį, parašė 6000 metų apimančią jo istoriją, sukūrė unikalią mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, goblinais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. 

„Gondolino žlugimas“ dar kartą atskleidžia turtingą Viduržemio kosmologiją ir istoriją... Christopheris Tolkienas tėvo palikimą tvarko nepaprastai sėkmingai.“

Washington Post