Alma littera

DU KARTUS PULITZERIO PREMIJA APDOVANOTAS AUTORIUS

Išradėjai, išmokę pasaulį skraidyti

Dramatiška istorija apie narsius brolius Wilburį ir Orville’į Wrightus, išmokiusius pasaulį skraidyti.

Vieną 1903-iųjų žiemos dieną prie Šiaurės Karolinos Išorinių Krantų du broliai, dviračių mechanikai iš Deitono miesto Ohajo valstijoje, pakeitė istoriją – savo sukonstruotu pirmuoju lėktuvo prototipu įrodė, kad žmogus gali skraidyti. Tada pasaulis dar ne iškart patikėjo, kad į orą pakilus varikliu varomai pirmajai pilotuojamai skraidyklei ateis skrydžių amžius.

Wilburis ir Orville’is Wrightai buvo nepaprastai drąsūs ir ryžtingi vyrai, pasižymėję plačiais interesais ir begaliniu smalsumu. Kai dirbdavo petys į petį, neįveikiamų sunkumų broliams nebūdavo. Akivaizdu, kad Wilburis buvo genijus, o Orville’is mechanikas, puikiai išmanantis inžinerijos subtilybes. Nors neturėjo aukštesnio nei vidurinis išsilavinimas, neturėjo ir daug pinigų, broliai nepailsdami dirbo, siekdami savo svajonės – pakilti į orą. Neatbaidė jų nė savaime suprantamas dalykas, kad kaskart atsiplėšę nuo žemės jie rizikuoja žūti.

Pasakojimo meistras Davidas McCullough, remdamasis Wrightų šeimos išsaugotais laiškais, dokumentais ir kitais šaltiniais, ne tik atskleidžia nepaprastą garsių brolių istoriją, bet ir pristato pasauliui mažai žinomą jų seserį Katharine’ą, be kurios pagalbos kažin kaip viskas būtų klostęsi.

„Laikui nepavaldžios svarbos istorija, pasakojama nepaprastai jautriai ir tiksliai. Puikus skaitinys apie, ko gero, įspūdingiausią visų laikų žmonijos žygdarbį. „Broliai Wrightai“ skrieja aukštai.“ – Danielis Okrentas, The New York Times Book Review 

„McCullough pakylėtai pasakoja Wrightų istoriją. Glausta, įdomu ir paremta faktais. Autorius visą brolių istoriją pasakoja pagarbiai ir subtiliai, įpindamas daug smulkmenų – kartais net stebiesi, kaip jis jas visas surinko.“ – Janet Maslin, The New York Times

„Davidas McCullough piešia gyvą ir žavingą kuklių ir darbščių ohajiečių portretą – tai knyga apie brolius, savo dviračių dirbtuvėje sukonstravusius lėktuvą ir Šiaurės Karolinoje, Kiti Hoko kopose, perkandusius skrydžio paslaptį. Autorius puikiai atskleidžia kvapą gniaužiančius Wrightų laimėjimus ir ne ką mažiau svarbu – perteikia jų amžininkų nuostabą. <...> Ponas McCullough rašo apie iš pažiūros paprastus žmones, iš tėvų perėmusius kertines Amerikos vertybes – pasitikėjimą savimi ir begalinį išradingumą.“ – Rogeris Lowensteinas, The Wall Street Journal

„Užburiantis McCullough pasakojimas apie brolių Wrightų ankstyvuosius ieškojimus – papildytas daugybe šeimos susirašinėjimų, kitų rašytinių šaltinių bei paties autoriaus meistriško šalies ir to meto mąstymo suvokimo – mums kaip niekas kitas iki šiol atskleidžia, kaip du vaikinukai iš puikios ohajiečių šeimos išmokė pasaulį skraidyti.“ – Reeve Lindbergh, The Washington Post

„Smulkiausiai, su menkiausiomis detalėmis pasakojama, kaip Wrightai siekė ir pasiekė sėkmės.“ – Buzzy Jackson, The Boston Globe

Belamei Liston buvo vos dvylika, kai per baisų uraganą buvo nužudyta jos vyresnioji sesuo Suzana. Viesulas sunaikino visus įkalčius ir iš Belamės atminties ištrynė tikruosius tos dienos įvykius.

Praėjus aštuoniolikai metų Belamė, remdamasi sesers nužudymo istorija, parašo sensacingą romaną. Saugodama šeimos ramybę, pasirašo pseudonimu, tačiau vienas žurnalistas išaiškina tikrąją Belamės pavardę ir ją paviešina. Mergina netikėtai atsiduria nežinomo, keršto ištroškusio asmens taikinyje...

Pakliuvus į mirtiną pavojų Belamei nelieka kito pasirinkimo, kaip tik išdrįsti susitikti su praeities vaiduokliais. Padedama buvusio sesers vaikino Dento Karterio, ji ryžtasi atgaivinti atmintį. Išnyrantys prisiminimai atneša naujų, netikėtų pavojų ir verčia suabejoti brangiausiais žmonėmis. Tačiau Belamė ir Dentas neketina sustoti, kol suras tikrąjį Suzanos žudiką. Žinoma, jeigu tik jis nesmogs pirmas... 

Sandra Brown (g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų, kurios išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Rašytojos karjerą pardėjo 1981 m. ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai taip įtraukia skaitytoją, kad tenka karštligiškai  versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 m. Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“, „Romance writers of America“ apdovanojimus ir daug kitų. 

Kas galėjo pagalvoti, kad keturios minutės gali būti lemtingos?

Ši diena turėtų būti viena blogiausių dienų septyniolikmetės Hedlės gyvenime. Praleidusi savo skrydį, ji įstringa oro uoste vėluodama į antrąsias savo tėvo vestuves su moterimi, kurios dar nė karto nėra mačiusi. BET... perpildytoje oro uosto laukimo zonoje ji sutinka nuostabų vaikiną. Jo vardas Oliveris, jis yra britas ir turi lėktuvo bilietą jos eilėje.

Ilga naktis lėktuve prabėga akimirksniu, tačiau atvykę į Londoną Oliveris ir Hedlė oro uosto sumaištyje pameta vienas kitą. Ar likimas  vėl juodu suves?

Jauki, romantiška ir smagių netikėtumų kupina istorija apie šeimą, „antruosius“ šansus ir pirmąją meilę. Vieną parą trunkanti Hedlės ir Oliverio istorija privers patikėti, kad tikra meilė suranda tave tada, kai mažiausiai to tikiesi.

Pagal knygą pastatytas „Netflix“ filmas!

„Nuostabus, širdį glostantis priminimas apie likimo galią... Žavingas pasakojimas apie tai, ką reiškia įsimylėti, jausti širdgėlą dėl tėvų ir išmokti atleisti tiems, kurie mus stipriai įskaudina.“ – „The New York Times“ Book Review

Jennifer E. Smith – amerikiečių jaunimo ir suaugusiųjų rašytoja. Ji baigė kūrybinio rašymo studijas ir tapo pripažinta rašytoja, o jos knygos yra išverstos į daugiau nei 30 kalbų. 

Skaitytojams nuo 14 metų.

Kai magiškas ryšys suveda du konkuruojančius žurnalistus, jų meilei tenka skleistis pačiomis žiauriausiomis sąlygomis – jiems teks susidurti su tikru pragaru kare tarp dievų.

Po šimtmečių miego dievai vėl kariauja. Tačiau aštuoniolikmetė Airisė tiesiog nori išlaikyti savo šeimą kartu. Jos mama kenčia nuo priklausomybės, o brolis dingęs karo fronte. Geriausias jos pasirinkimas – laimėti apžvalgininkės vietą „Oufo naujienose“.

Siekdama įveikti nerimą, Airisė rašo laiškus broliui ir pakiša juos po drabužių spintos durimis. Iš ten jie pradingta – atsiduria Romano, jos atšiauraus ir dailaus varžovo popieriuje, rankose. Kai jis pasivadinęs kitu vardu atrašo Airisei, tarp jų užsimezga ryšys, kuris lydės merginą iki pat priešakinių mūšio linijų. Karo lauke, kur sprendžiamas žmonijos likimas, Airisės, ieškančios brolio, laukia netikėti atradimai ir... meilė. 

Prikaustanti epinė serija, kurios pirmoje dalyje fantastika susimaišo su romantika, priešai įsimyli vienas kitą, o jų likimą apgaubia viltis, sielvartas ir neprilygstama meilės galia.

„Vaizdinga ir romantiška – jei pasakojimus būtų galima užuosti, šis kvepėtų kaip puodelis juodos arbatos, rašomosios mašinėlės dažų juosta... ir tas gundantis prieskonis – draugai ir priešai.“

Bestselerių autorė Shelby Mahurin

Rebecca Ross – amerikiečių romantinės fantastikos jaunimui ir suaugusiesiems kūrėja. Ji užaugo Atlantoje, Džordžijos valstijoje, kur netrukus tapo aistringa skaitytoja ir troško rasti portalą į Narniją. Šis troškimas galiausiai atvedė ją į Džordžijos universitetą, kur ji baigė anglų kalbos studijas. Po studijų dienomis dirbo, o rašydavo, kada tik galėdavo: savaitgaliais, vakarais, rytais prieš aušrą ir per pietų pertraukas. Įdėtas darbas atsipirko, dabar jos knygos yra bestseleriai, verčiami į užsienio kalbas ir audrinantys daugybės skaitytojų vaizduotę. 

Nominuota 2023 metų „The British Book Awards“ Metų knygos apdovanojimui.

 „Tai knyga apie istorijas ir apie tai, kokie vis dėlto nepaprasti yra paprasti žmonės. Drauge manau, kad tai knyga apie viltį.“ 

Sally Page

Sąžiningos namų tvarkytojos Dženisės gyvenimas iš pažiūros nuobodus ir įprastas. Nors darbdaviai, regis, jos nepastebi, nežinia kodėl kai kurie iš jų nusprendžia patikėti jai savo istorijas. Mat Dženisė turi retą gebėjimą – ji moka klausytis. Diena po dienos ji gausina savo istorijų kolekciją, kuri ją paguodžia, kai pačiai nesiseka.

Bet kai Dženisė pradeda tvarkyti ekscentriškos senutės ponios Bė namus, paaiškėja, kad šį kartą norima išgirsti jos pačios istoriją. Tačiau Dženisė aiškiai parodo: ji yra tik istorijų sergėtoja, apie save ji neturi ko įdomaus papasakoti.

Tačiau ponia Bė puikiai žino, kad Dženisė ne tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji – kaip ir kiekvienas iš mūsų – turi savo istoriją...

Jaudinantis ir unikalus romanas apie istorijas, kuriomis dalijamės, ir paslaptis, kurias saugome, akimirksniu tapęs bestseleriu visame pasaulyje.

„Jautrus ir šmaikštus – puikus skaitinys romantiškoms ir sentimentalioms sieloms.“ Booklist

Apie autorę 

Po istorijos studijų universitete Sally persikėlė į Londoną ir pradėjo dirbti reklamos srityje. Laisvu laiku studijavo floristiką vakarinėje mokykloje ir galiausiai atidarė gėlių saloną. Ilgainiui Sally suprato, kad gėlių parduotuvės – tarsi langai į visos bendruomenės narių gyvenimus; ji pradėjo fotografuoti ir rašyti apie gėlių salonų kasdienybę, išleido kelias negrožines knygas. Vėliau Sally įkūrė savo rašalinių plunksnakočių gamybos įmonę (Plooms.co.uk). Jos susidomėjimas rašymu išliko.

Debiutiniame romane „Istorijų sergėtoja“  atsiskleidžia Sally meilė istorijai ir rašymui bei tvirtai šaknis suleidęs domėjimasis žmonių gyvenimais. Šiuo metu Sally gyvena Dorsete. Vyresnioji dukra Alex studijuoja mediciną, o jaunylė Libby Page taip pat tapo rašytoja. Abi be galo mėgsta plaukioti, ir daro tai it pašėlusios.

„Musių valdovo“ autorius

„Paveldėtojai“ – antrasis britų rašytojo, Nobelio premijos laureato Williamo Goldingo romanas. Pats autorius vertino jį kaip geriausią, o kritikai jame įžvelgė pirmojo rašytoją išgarsinusio romano „Musių valdovas“ idėjų ir įžvalgų tąsą.

Knyga nukelia skaitytoją į priešistorinius laikus. Pasibaigus žiemai neandertaliečių gentis grįžta į vasarojimo vietas kalnuose virš milžiniško krioklio. Tačiau čia jų laukia netikėtumai, neįprasti kvapai ir garsai, vieni gentainiai žūsta, kiti dingsta. Priežastis aiškėja − saloje žemiau krioklio įsikūrė keistos būtybės, panašios į juos išoriškai, bet kartu tokios skirtingos gyvenimo būdu ir išsivystymu. Tai homo sapiens, mūsų protėviai.

Išradingai pasakodamas istoriją neandertaliečių akimis, W. Goldingas nagrinėja mūsų civilizacijos užuomazgas, mūsų šaknyse glūdinčią prievartą, jos padarinius žmonijai. Šiandien, virš pasaulio kaupiantis nepakantumo ir agresyvumo debesims, šis romanas tampa itin aktualus visiems, kurie ieško atsakymo, kas esame, kur einame ir kur galime atsidurti.

William Golding (Viljamas Goldingas) (1911–1993 m.) – XX a. anglų romanistas, 1983 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Patyręs Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, tarnaudamas Britų karo laivyne, vėliau grįžo prie mokytojavimo ir rašymo. 1954 m. parašė savo pirmąjį filosofinį alegorinį romaną „Musių Valdovas", išgarsinusį jį visame pasaulyje. Kūrinys ne tik išverstas į daugybę pasaulio kalbų, bet ir ekranizuotas.

Ji pakilo iš dulkių, atgijo nešama švelnaus vėjelio ir praskriejo, palikusi gėlėmis kvepiantį pėdsaką ir pražudžiusi karalių, beveik šimtmetį valdžiusį didžiausią pasaulio imperiją. Tikras stebuklas, kad jai tai pavyko. Nekrustelėjus nė piršto, net nepakėlus balso…

Ji tiesiog stovėjo ištiesinusi pečius, o jo pasaulis subyrėjo.

Ji prabilo, ir pranašautojai buvo išskersti; ji atsisuko, ir jo senelis buvo nužudytas; ji pūstelėjo, ir jo motina dingo; ji atsiduso, ir jo teta su juo nebesikalbėjo; ji išskrido, ir jo valdiniai ėmė maištauti. Kamranas net negalėjo išgirsti jos vardo, regis, prilygstančio šūviui į krūtinę.

Net ir tada jis svarstė, ar dar kada nors ją pamatys.

Jausmingas bučinys sugriovė ne tik kadaise pražuvusios džinų karalystės princesę Alizę ir Ardunijos imperijos sosto įpėdinį skyrusią sieną, bet ir jųdviejų gyvenimus.

Kamrano senelis, Ardunijos karalius, negyvas, jo kraupus sandėris su velniu atskleistas. Kyras, paslaptingasis rudaplaukis karalius, pagrobė Alizę ir išskraidino ją į kaimyninį savo valdomą Tulaną. Ir Kyras sudarė su velniu sandėrį, pagal kurį, norėdama susigrąžinti džinų karalystės sostą, Alizė privalo atstumti Kamraną.

Alizė nenori turėti nieko bendra nei su Kyru, nei su sandėriu, kurį šis sudarė su Iblisu. Tačiau negalėdama niekaip pasprukti iš Tulano ir pamiršti pranašystės, kad jai lemta užimti džinų sostą, ji priversta svarstyti: gal verta užgniaužti jausmus ir pagaliau tapti karaliene, kurios taip reikia jos tautai?

Tuo metu Kamranas mėgina gelbėti savo žlungančią karalystę. Visų išduotas jis tik žino turintis keliauti į Tulaną ir atkeršyti už senelio mirtį. Kamranui telieka viltis, kad ten jo laukia Alizė, dar netapusi Tulano karaliene.

Žaižaruojančios magijos, širdį šildančios meilės ir kvapą gniaužiančių išdavysčių kupinas romanas „Begalinės gijos“ tęsia akimirksniu The New York Times bestseleriu tapusią seriją „Džinų išrinktoji“.

„Laukti atgalinio bilieto į šią nuostabią karalystę įmanoma tik atsivertus pirmąją knygą ir kartojant jau patirtą kelionę.“

– The New York Times knygų apžvalga

Tahereh Mafi yra Nacionalinės knygų premijos (National Book Award) nominantė ir tarptautinių bestselerių – serijų „Sutrupink mane“ ir „Džinų išrinktoji“, romanų „Jūros platybės“ ir „Nuostabus jausmas“ – autorė. Jos kūriniai išversti į trisdešimt kalbų. Tahereh Mafi su vyru, taip pat rašytoju Ransomu Riggsu ir dukterimi gyvena Pietų Kalifornijoje.

Islandijos literatūros premija 2024 m.

Bestelerio 1000° moteris autorius

Šį islandų autoriaus Hallgrimuro Helgasono romaną galima skaityti ir kaip knygos „60 kilogramų saulės šviesos“ tęsinį, ir kaip atskirą kūrinį. 

XX amžiaus pradžia Segulfjorde. Į saulės nužertą fjordą, kuriame anksčiau žmonės vos sudurdavo galą su galu, pagaliau ateina sotesni laikai: ketvirta vasara iš eilės fjordas net tirštas nuo riebių silkių. Sename durpiniame name gyvenantis aštuoniolikmetis Gestas Eilivsonas – penkių asmenų šeimos maitintojas – pamažu prakunta. 

Atsigauna ir visas miestelis: nameliai dažomi jau ryškesnėmis spalvomis, su vietinėmis merginomis uoste flirtuoja iš užjūrio atplaukę jūreiviai ir pirkliai. Merginų dėmesio siekia ir našlaitis Gestas. Snieguotame fjorde siaučia hormonų audros.

Sparčiai bręstantis ir gyvenimiškos patirties vis daugiau įgaunantis Gestas nutaria parduoti savo vaikystės namų žemę (kuriai žiemą iki šiol nuolat gresia nuošliaužos) ir įsidarbina žuvų fabrike, kur ima sparčiai kopti karjeros laiptais. Atrodo, gyvenimas pagaliau ėmė šypsotis tiek pačiam Gestui, tiek visam miesteliui. Tačiau likimas mėgsta staigmenas – ir toli gražu ne vien malonias... 

Pasitelkdamas daugybę istorinių žinių bei subtilų humorą, H. Helgasonas vaizduoja unikalią islandų istorinę kelionę nuo vargingų durpinių namukų iki elektros šviesa nutviekstų modernių būstų. Tai ir meilės istorija, ir šeimos drama, ir visuomenės atvaizdas, ir žmogiškosios sielos audros, nepaprastai įžvalgiai sujungtos į vieną visumą.

„Meistriško istorijos pasakojimo ieškantis skaitytojas nenusivils. Šioje knygoje jūsų laukia meilė, seksas, politika, pinigai, išdavystė, kova, sudužęs laivas, žmogžudystė ir daugybė kitų dalykų, meistriškai supintų neįtikėtinu H. Helgasono stiliumi bei talentu.“ 

Lifðu Núna 

H. Helgasonas (g. 1959 m.) savo meninę karjerą pradėjo kaip dailininkas, o į literatūrą pasuko XX a. pabaigoje. Dabar laikomas vienu garsiausių Islandijos rašytojų, H. Helgasonas yra išleidęs 11 romanų, porą poezijos knygų, vis dar tapo ir dalyvauja parodose. 2021 m. „60 kilogramų antausių“ laimėjo pagrindinę Islandijos literatūros premiją bei užėmė antrą vietą Islandijos knygynų organizuoto geriausio romano rinkimuose. 

„Nieko negalėjau padaryti. Stengiausi tai atitaisyti, tik pavėlavau.“

Kold Mauntino sunkiųjų darbų kalėjimo E korpuso prižiūrėtojas Polas Edžkombas per daugelį tarnybos metų regėjo įvairiausių keistuolių, bet dar nebuvo matęs tokio kaip Džonas Kofis – milžino vaiko protu, pasmerkto mirti dėl šiurpinamai smurtingo nusikaltimo. 

E korpuse žudikai laukė eilės eiti Žaliąja mylia, koridoriumi, išklotu žaliųjų citrinų spalvos linoleumu, į paskutinį savo gyvenime susitikimą – į pasimatymą su Senąja Žiežirba, elektros kėde. Polas per savo gyvenimą Žaliąja mylia lydėjo 78 kalinius, jis nuoširdžiai stengėsi, kad kiekvienas mirtininkas ramiai praleistų paskutines dienas ir bausmę pasitiktų išsaugojęs žmogiškumo likučius. 

Bet Džonas Kofis anaiptol ne įprastas E korpuso įnamis. Gal jis velnias žmogaus pavidalu? Kofiui laukiant lemtingo atpildo, Polas atskleis ir kraupią, ir įstabią tiesą apie kalinį. Tiesą, kuri pakeis Polo įsitikinimus...

Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stephenas Kingas 1996 metais naujausią savo romaną „Žalioji mylia“ išleido šešių plonų knygelių serija. Visos jos atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 1997 m. buvo išspausdintos jau kaip viena knyga. 1999 m. pagal šį romaną režisierius Frankas Darabontas sukūrė filmą (Polas – akt. Thomas Hanksas). 

„Šiurpus kalėjimo romanas, įtaigus, jaudinantis ir neleidžiantis atsitraukti.“

Entertainment Weekly

New York Times bestselerio Misteris tęsinys, aistringa ir jaudinanti E L James, išskirtinės Penkiasdešimt pilkų atspalvių trilogijos autorės, meilės istorija.

KAS NUTINKA, KAI KRIŠTOLINĖ KURPAITĖ TINKA..?

Ne savo noru Trevetikų grafu tapęs Maksimas Trevelianas nusekė paskui mylimąją į Albanijos užkampį. Dėl jos kovojo, galiausiai ją užkariavo, o dabar teks ją vesti. Kitaip gali sulaukti kulkos į kaktą. 

Bet ar įmanoma, kad buvęs Kazanova taptų geru sutuoktiniu? O gal jo praeities šešėliai ir skandalingos aristokratiškos šeimos paslaptys sugriaus ką tik rastą laimę?

Alesija Demači paspruko iš sekso vergijos gniaužtų ir galiausiai pavergė mylimojo širdį. Bet ar jų santuoka bus sėkminga? Šleikštulį kelianti Maksimo praeitis, priešiškai nusiteikusi jo šeima, smalsūs Londono aukštuomenės narių žvilgsniai ir šnabždesiai... Ar į ją kada žiūrės kaip į Maksimo grafienę? Ar ji taip ir liks buvusia jo tvarkytoja?

Atsidurkite didinguose Albanijos kalnuose, pasinerkite į nepakartojamą Anglijos kaimo idilę, akies krašteliu pagaukite nuodėmingą šiuolaikinio Londono aukštuomenės spindesį.

Romanas Ledi yra užburianti meilės, ilgesio, supratimo bei išganymo istorija.