Tikra sukrečianti istorija apie Eunsun Kim vaikystę Šiaurės Korėjoje, apie šalyje siaučiantį badą, nuo jo mirštančius giminaičius ir kaimynus. Jos vienintelis tikslas – išgyventi, tai pasiekti galima tik pabėgant į Kiniją. Eunsun su mama ir seserimi pavyksta tai įgyvendinti, tačiau tuo jų bėdos nesibaigė – visos trys buvo parduotos kaip vergės, slapstėsi nuo Pchenjano ir Pekino policijos, buvo sulaikytos, tardomos ir kankinamos „perauklėjimo“ stovyklose.
Ieškodama išeities vieną dieną Eunsun įkalbino mamą leistis į naują kelionę: kirsti Kinijos-Mongolijos sieną ir Gobio dykumą, kad pagaliau pasiektų išsvajotąją žemę – Pietų Korėją.
Knygoje „Pabėgimas iš Šiaurės Korėjos“ Eunsun Kim atvirai ir nuoširdžiai pasakoja savo ir savo šeimos istoriją, kad pasaulis sužinotų, kaip tūkstančiai vyrų ir moterų kasdien bando kirsti Šiaurės Korėjos sieną bėgdami nuo bado ir totalitarinio režimo.
„Noriu pamatyti, kaip mano žmonės Šiaurės Korėjoje išsilaisvina iš diktatūros, dešimtmečius laikiusius juos pavergtus, skurstančius ir atskirtus nuo pasaulio. Kad ši svajonė taptų realybe, pasaulis turi atverti akis ir pamatyti siaubingą Šiaurės Korėjos gyventojų padėtį. Kimų dinastija taip sėkmingai izoliavo savo karalystę, kad pasaulis tarsi pamiršo priespaudoje gyvenančių tėvynainių likimą. Jei ši istorija prisidės prie bendro šios negandos suvokimo ir atskleis likusiam pasauliui Šiaurės Korėjos režimo neteisybes ir tragišką anachronizmą, ji buvo papasakota neveltui.“
„Helės Amin istorija turėtų skambėti tarsi pavojaus varpas, nes vaikų, neteisėtai išvežamų į islamiškas valstybes, tokias kaip Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, vis daugėja.“ Sunday Times
Helė Amin (Helle Amin) gimė 1964 m. Danijoje. Baigė studijas, dirbo Londone, ten 1990 m. ištekėjo už vyro, kilusio iš Saudo Arabijos, vėliau apsigyveno Balio saloje. Gyvenimas su vyru ir keturiais vaikais atostogų rojumi vadinamoje saloje atrodė tobulas. Tačiau vieną 2002-ųjų dieną idilė suyra ir gyvenimas pasikeičia negrįžtamai.
Grįžusi iš prekybos centro, ji neranda savo vaikų. Netrukus moteris išsiaiškina, kad sutuoktinis pasiėmė jųdviejų vaikus ir grįžo gyventi į savo tėvynę. Pasitelkusi į pagalbą draugus, Helė leidžiasi į svetimą šalį, siekdama susigrąžinti už tūkstančių kilometrų išvežtus vaikus. Ši Helės Amin kelionė prilygo žygdarbiui – svetimoje, vyrų dominuojamoje visuomenėje ji išdrįso pareikalauti teisingumo ir stoti į kovą už motinos teisę auginti savo vaikus. Moters kova buvo kupina dramatiškų įvykių ir pavojų. Kitos motinos gal būtų pasidavusios, bet tik ne Helė. Jos pačios žodžiais tariant, „dėl savo vaikų būčiau basa perėjusi dykumą“.
„Kad pajudintų dangų ir žemę, Helė Amin pasitelkė išradingumą, įžūlumą ir nepaklusnumą. Saudo Arabijos teismas priėmė, ko gero, precedento neturintį sprendimą.“ Mail on Sunday
„Anė iš Žaliastogių“ – kanadiečių rašytojos Lucy Maud Montgomery romanas, pirmą kartą išleistas 1908 m., laikomas sėkmingiausiu rašytojos kūriniu – per daugiau nei šimtą metų buvo nupirkta daugiau kaip 50 milijonų kopijų šių knygų. Romanas išverstas į daugiau nei 20 kalbų.
Knygoje pasakojama apie vienuolikmetę mergaitę Anę Šerli, kurią įsivaikina Matijus ir Merilė Katbertai, senyvo amžiaus brolis ir sesuo. Mergaitė pas juos patenka per klaidą, kadangi iš pradžių Katbertai nori įsivaikinti berniuką, galintį pagelbėti ūkio darbuose. Visgi Matijus ir Merilė pagaili našlaitės Anės ir leidžia jai pasilikti Žaliastogiuose (taip vadinama Katbertų sodyba). Mergaitė auklėjama gana griežtai, tačiau nuostabi salos gamta ugdo jos vaizduotę ir meilę gamtai. Romane taip pat aprašomos pažintys su vietiniais gyventojais bei įvairūs komiški nutikimai.
Lucy Maud Montgomery parašė ne vieną knygos tęsinį („Anė iš Evonlio“, „Anė iš salos“ ir t. t.), kuriuose pasakojama apie tolesnį Anės gyvenimą.
Tikra lietuvės istorija Kaire. Patikėjusi meile, išvykusi į egzotišką šalį, užrakinta ir kankinta, bet – nepasidavusi.
Sveiku protu sunkiai suvokiama tikra istorija, pranokstanti bet kokią fikciją.
Tądien, kai dusau užuodusi savo kankintojo kvepalus, skaičiavau jau antrus metus toli nuo jo. Tebejaučiu jo kvapą, tebesapnuoju dusinantį kūną. Žmogų, įkalinusį mane bute su nevedžiojamais šunimis, triušiu, vištomis, ančiukais... Nepakeliama smarvė, iš proto besikraustantys, išvežami papjauti arba nugaištantys gyvūnai ir aš – ištvermingiausia to kalėjimo kalinė. Užrakinta, prievartauta, kankinta, mušta, bet nepasidavusi. Ištrūkusi ir fiziškai jau nepasiekiama.
Lietuvę Anną draugė supažindina su egiptiečiu. Netrunka įsižiebti šilti jausmai per atstumą ir net stipri emocinė priklausomybė – meilės išsiilgusi širdis pasiduoda visoms vyro manipuliacijoms.
Šiandien Anna gyvena nedideliame Lietuvos mieste, augina nuostabią dukrą, kurią saugo kaip akies vyzdį, – baimė, kad mergaitę gali pagrobti, vis dar kiūto moters pasąmonėje. Joms abiem reikėjo psichologinės pagalbos, abi lėtai gydosi sielos žaizdas ir kabinasi į naują gyvenimą. Anna įgyvendino svajonę užsiimti menine fotografija, rengia parodas ir turi vis daugiau sekėjų.
Intriga, kitoks regos kampas, šiek tiek specifinio humoro prieskonių ir šablonus laužanti istorinė tiesa.
Karas niveliuoja žmones – ir civilį, ir profesionalų karį gali pakirsti kulka ar sprogusio sviedinio skeveldra. Kita vertus, karas sutirština žmogaus savybes: besišypsantys saldžialiežuviai gali virsti didžiausiais niekšais, o kuklūs žmogeliai atlikti nekasdienius žygdarbius – knygoje aptiksite įvairių pavyzdžių.
Tragikomiškų, dramatiškų, juokingų ir žiaurių karo istorijų koliažas, daugumos jų nerasite istorijos vadovėliuose ir oficialiuose mūšių, kampanijų bei operacijų aprašymuose. Žmogiškumo triumfas, išdavystės kartėlis ir įvykiai, apie kuriuos paskaičius norisi ištarti: „Negali būti.“ Neįtikėtina karinė sėkmė, slapti ginklų kūrimo projektai ir beprotiškiausios idėjos – visa tai rasite šioje knygoje.
• Ar galima kaip ginklus panaudoti šikšnosparnius ir balandžius?
• Kodėl reikia saugotis sprogstančių žiurkių ir kaip išvengti šokinėjančių minų?
• Ką valgė japonų kariai nutrūkus maisto tiekimui Ramiojo vandenyno salynuose?
• Kaip lietuvis sprogdino nacių seifus ir kas iš tiesų buvo Ostapas Benderis?
• Kas yra „kiliminis bombardavimas“, „branduolinis futbolas“, „Bangaloro torpeda“?
Amerikiečių rašytojas Stephenas Kingas skaitytojams geriausiai žinomas kaip nepakartojamų siaubo romanų, tokių kaip „Švytėjimas“, „Kerė“, „Daktaras Miegas“, „Ponas Mersedesas“, „Radybos“, „Budėjimas baigtas“, „Tas“ ir kitų tarptautinių bestselerių, autorius.
1999 metais Kingas užsimojo parašyti knygą apie savo profesiją ir atskleisti kai kuriuos savo gyvenimo užkulisius. Tais metais jis pateko į pavojų gyvybei sukėlusią avariją, tad dėl daugybės operacijų ir ilgos reabilitacijos rašymo ir gyvenimo saitai knygoje įgavo netikėtą svarbą.
Tai ne vien sausas pamokymų ir patarimų rinkinys. Knygoje apstu asmeninės patirties: linksmų ir liūdnų pasakojimų apie vaikystę, paauglystę, pirmuosius literatūrinius bandymus, studijas universitete ir nepriteklių kupinus mokytojavimo metus. Kingas atvirai prisipažįsta, kad alkoholis ir narkotikai buvo neatsiejami jo ankstyvojo kūrybinio kelio palydovai, kad tik artimųjų parama ir begalinis noras kurti jam padėjo ištrūkti iš priklausomybių pinklių.
Knygoje Kingas aptaria ir svarbiausią rašytojo amato įrankį – kalbą, supažindina su kasdiene savo darbo rutina ir darbo įpročiais, netgi dalijasi su skaitytojais iš redakcijų ir leidyklų gautais neigiamais atsakymais. O šių jo kūrybinio kelio pradžioje, pasirodo, būta ne tiek ir mažai. Jo patarimai, kaip plėtoti siužetą ir perteikti veikėjų raidą, praktiški, šmaikštūs ir įkvepiantys.
Veikalas „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“, Jungtinėse Amerikos Valstijose įvardytas kaip „geriausia visų laikų knyga apie rašymą“, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.
Jaunimui nuo 14 m.
Šokiruojanti knyga apie priklausomybę, gyvenimo tamsiąsias puses ir viltį.
Tai itin atvira ir skausminga dviejų paauglių, Džemos ir Taro, draugystės ir meilės istorija. Jis pabėga iš namų vejamas tėvo smurto, ji – ieškodama nuotykių ir protestuodama prieš griežtus tėvus. Deja, netrukus į jų santykius įsiterpia trečias – heroinas. Džemos ir Taro gyvenimas niekada nebebus toks, kaip anksčiau.
Ši knyga kiekvienam, bet pirmiausia tėvams, nesuprantantiems savo vaikų, ir vaikams, nesuprantantiems tėvų.
Vos pasirodęs „Heroinas“ buvo apdovanotas Carnegio medaliu kaip geriausia metų knyga ir netrukus tapo kultiniu kūriniu tarp pasaulio jaunimo, kokia ankstesnėms kartoms buvo J. Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“. Ir Lietuvoje ji yra viena mėgstamiausių jaunimo knygų, sulaukusi daugiau nei dešimties pakartotinių leidimų.
Melvin Burgess – itin populiarus britų rašytojas, parašęs daugybę pritrenkiančiai įdomių knygų jaunimui: „Darant tai“, „Ledi kalės gyvenimas“, „Hitas“ ir kitas.
Iš nemylimos dukros – į Švedijos karalienę.
Jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istorija
Tikra istorija, primenanti Holivudo nuotykių trilerį, nuožmiuosius „Sostų karus“ ir sukrečiamą melodramą.
Žygimanto Augusto jaunėlė sesuo karalaitė Kotryna Vilniuje gyveno nepastebima ir mažai kam reikalinga – kaip Pelenė, tačiau įsiliepsnojus žiauriam karui su Maskva, ji tapo kone geidžiamiausia nuotaka Europoje.
Kotrynos Jogailaitės likimas ir meilės istorija intriguoja ne mažiau nei garsioji jos brolio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės drama. Ji ištekėjo beveik 36-erių, tais laikais itin brandaus amžiaus, už vienuolika metų jaunesnio vyro ir iš nereikalingos karalaitės virto įtakinga moterimi, iš nemylimos – geidžiama, iš kalinės – karaliene.
Ne kartą patyrusi skaudžią išdavystę, išgyvenusi karo siaubą ir asmenines dramas Kotryna nepalūžo ir tapo Švedijos karaliene, gerbiama abiejose Baltijos jūros pusėse.
„Solidus literatūrinis ir istorinis žvilgsnis į jauniausios Jogailaitės - Kotrynos – gyvenimo ir meilės istoriją.“
Istorijos mokslų daktarė Rasa Leonavičiūtė- Gecevičienė
„Lietuvos istorijoje apstu išskirtinių, drąsių ir ryžtingų moterų, kurios šiandien gali įkvėpti ir praturtinti maskulinizmo prisotintą mūsų istoriją. Autorė puikiai atskleidžia sudėtingą ne tik romano, bet ir filmo scenarijaus vertą Kotrynos Jogailaitės asmenybės portretą, o knyga įtraukia nuo pirmo iki paskutinio sakinio.“
Istorikė ir visuomenininkė Luka Lesauskaitė
Jaudinantis romanas apie meilę ir praradimą, apie šeimą, išlikimą ir viltį „Didžiojo rato“, „Keturių vėjų“ ir „Ten, kur gieda vėžiai“ skaitytojams.
„Dramatiškas, įkvepiantis ir absoliučiai nepamirštamas.“
Bonnie Garmus, knygos Chemijos pamokos autorė
Septyniolikmetė Torė rūpinasi namais savo šeimos persikų ūkyje mažame Ajolos miestelyje. Ji – vienintelė likusi moteris šeimoje. Vilsonas Mūnas – jaunas paslaptingas klajoklis, palikęs savo genties žemę ir pasiryžęs gyventi taip, kaip nori. Jaunuoliams atsitiktinai susitikus, įsižiebia didelė aistra ir ne mažesnis pavojus. Nutikus tragedijai, Torei tenka palikti namus ir stoti akistaton su laukine gamta. Keičiantis metų laikams, ji pastebi besikeičianti ir pati – gamtoje pamažu atranda stiprybę ir prasmę. Ganisono upei grasinant pasiglemžti gimtąjį ūkį ir kelių šeimos kartų puoselėtą persikų sodą, Torė bando išsaugoti ne tik jį, bet ir išsigelbėti pati.
Tekėk lyg upė yra realių įvykių, nutikusių evakuojant Ajolos miestelį septintajame dešimtmetyje, įkvėptas pasakojimas apie tikrą meilę, liepsnojančią negandų ir praradimų sūkuryje, ir apie tai, kaip rasti drąsos, ryžto, draugystę ir, galiausiai, namus ten, kur to mažiausiai tikiesi. Šis kerintis debiutinis romanas atskleidžia, ką reiškia gyventi taip, kaip sruvenanti upė, – atsiduodant srovei, tekant ir prasiskverbiant pro visas užtvankas.
„Visiškai užburiantis, ryškus ir kupinas šviesos romanas.“
John Green, knygos Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos autorius
„Shelley Read parašė nuostabią istoriją apie jauną aplinkybių gniuždomą moterį, kuri privalo rasti būdą atleisti sau, jei nori ir vėl pamilti. Viktorija Neš yra laikui nepavaldi knygos herojė, ieškanti amžino į išganymą vedančio kelio iš netekties, nevilties. Tekėk lyg upė yra pribloškiantis autorės debiutas, parašytas amerikietiškos svajonės dvasia.“
Adriana Trigiani, The Good Left Undone autorė
„Kokia sodri, graži, stipri knyga! Įtraukė į nepaprastai jausmingą kelionę. Mėgavausi kiekviena akimirka.“
Clover Stroud
Shelley Read yra penktos kartos koloradietė, su šeima gyvenanti Vakariniame šlaite, Elnių kalnuose. Beveik tris dešimtmečius ji dirbo vyresniąja dėstytoja Vakarų Kolorado universitete, dėstė rašymą, literatūrą, aplinkotyrą ir etiką, įkūrė Aplinkos ir tvarumo fakultetą ir paramos programą iš kitur atvykusiems bei rizikos grupės studentams. Shelley baigė rašymo ir literatūros studijas Denverio universitete ir yra Templo universiteto Kūrybinio rašymo programos absolventė. Ji reguliariai rašo leidiniams „Crested Butte Magazine“ ir „Gunnison Valley Journal“, rašė „Denver Post“ ir daugeliui kitų leidinių.
Atviras laiškas naujosios kartos terapeutams ir jų pacientams.
Irvinas Yalomas – pripažintas autorius ir garsus psichiatras, daugelį metų buvo vieno prestižiškiausių JAV Stanfordo universiteto psichiatrijos profesorius, praktikuojantis individualiąją ir grupinę psichoterapiją. Jis ne tik psichoterapijos profesionalas, bet ir talentingas rašytojas. Jo knygos populiarios visame pasaulyje.
Trisdešimt penkerius metus kauptą patirtį Irvinas D. Yalomas sudėjo į knygą „Terapijos dovana“. Tai puikus ir rimtas vadovas, kuriame, remiantis tikrais atvejais iliustruojama, kokia naudinga terapija gali būti pacientui ir terapeutui.
Profesionalai čia ras puikių, kūrybiškų, kartais netikėtų arba diskutuotinų patarimų, kaip elgtis per psichoterapijos seansus, kai situacija gali būti sunkiai nuspėjama. Pacientams – tai itin turiningas vadovas po klaidžius šios srities labirintus.
Šia knyga siekiama palengvinti terapijos procesą naujai pacientų ir konsultantų kartai. Tai įdomus, informatyvus ir įžvalgus skaitinys visiems, besidomintiems asmeniniu tobulėjimu.