Alma littera

Nuo 14 metų

„Žmogus, kuris nejaučia savo širdies plastant nei skausme, nei džiaugsme, žinoma, negali būti laikomas tikru žmogumi.“

Nėra ir nebuvo didesnio stebuklo neturtingo darbininko Jano gyvenime, kaip dukros Klaros Giulos gimimas. Dabar Jano širdis plaka tik dėl greitai augančios mažylės. Kai Klara Giula užauga ir išvyksta iš gimtųjų namų, meilė dukrai ir nepakeliamas jos ilgesys jaukia protą senam tėvui. Janas įtiki, kad jo dukra yra Portugalijos karalienė, o jis – karalius, varganame kaime laukiantis grįžtant nuostabiosios dukros...

Šilta ir kartu labai skaudi istorija apie begalinę tėvo meilę dukrai laikoma vienu geriausių ir reikšmingiausių Nobelio literatūros premijos laureatės Selmos Lagerlöf kūrinių. 

Įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 8 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

Selma Lagerlöf (1858–1940) – švedų literatūros klasikė. Ji buvo pirmoji moteris, pelniusi Nobelio literatūros premiją (1909 m.). Parašė pasaulinę šlovę atnešusias knygas – „Sakmė apie Gestą Berlingą“, „Kristaus legendos“, „Liovenšioldų žiedas“ bei knygą vaikams „Stebuklingosios Nilso kelionės“.

99 gyvenimo epizodai

ATSKALŪNAS

PACIFISTAS

FIZIKAS

KAZANOVA

PABĖGĖLIS

MAIŠTININKAS

GENIJUS

MANOTE PAŽĮSTANTYS EINŠTEINĄ? DAR PAGALVOKITE

Jo veidas iškart atpažįstamas. Jo pavardė – genijaus sinonimas. Šiandien Einšteinas yra pirmeivis ir žmogus, simbolizuojantis gerokai jį pranokstančius dalykus: mokslo pažangą, mąstymo galią ir net visą epochą. Bet kas iš tiesų buvo Einšteinas?

Albertas Einšteinas – Nobelio premiją pelnęs fizikas, sukūręs bendrąją reliatyvumo teoriją ir atradęs juodąsias skyles. Jo vardu pavadintas itin radioaktyvus cheminis elementas Nr. 99, taip pat jis – aukštosios mokyklos atskalūnas. O FTB jam buvo sukurpusi net 1 400 puslapių bylą. Ir tai toli gražu ne viskas...

Šioje knygoje Samuelis Graydonas nupučia dulkes nuo garsiausio pasaulyje mokslininko gyvenimo istorijos. Be to, kad čia rasite daug informacijos apie jo neįtikėtinus išradimus ir mintinius eksperimentus, pakeitusius pasaulį, autorius pasakoja ir apie dingusią jo dukterį bei meilės laiškus, apie pabėgimą nuo nacių ir pokštus, pasakotus liūdinčiai papūgai Bibo pralinksminti, apie tai, kaip jis atsisakė tapti Izraelio prezidentu. Knygoje Einšteinas laike ir erdvėje pasakojamos devyniasdešimt devynios nepamirštamos istorijos apie žmogų, pakeitusį požiūrį į visatą, laiką ir mūsų vietą joje.

Naujas jaudinantis, tikrų įvykių įkvėptas bestselerio „Bičių dūzgesys“ autorės romanas apie istorijos kryžkeles, vaikystę ir karą.

Kas tau atsitiko? Nebenoriu prisiminti. Ką tu praradai? Tiek daug. Ką tu matei? Viską. Kur tu buvai, Arnai? O kur tu, Ilze? Taip toli kaip karas ir taip arti kaip naktimis juos skyrusi siena. Taip toli ir taip arti kaip abiejų pradingusi tėvynė. Taip toli ir taip arti kaip baimė ir badas. Taip toli kaip įveikta senoji miesto siena, taip arti kaip karštas oras skriejant kulkai ar bombai, kuri krisdama iš dangaus vieną gyvybę atima, o kitos pasigaili. Taip toli ir taip arti kaip atsitiktinumas, kuris, pasiuntęs juos skirtingais keliais, atvedė ten pat tuo pačiu metu.

Pasakojimas apie dvi šeimas iš skirtingų Rytų Prūsijos kraštų, per Antrąjį pasaulinį karą priverstas bėgti iš tėvynės.

Apie Ilzę ir Arną, kurių nerūpestingą vaikystę nutraukia bombų sprogimai ir liepsnų pašvaistės. Ilzės šeima, gelbėdamasi nuo artėjančios sovietų armijos, atšiaurią žiemą palieka namus ir keliauja per karo siaubiamą šalį, nežinodama, nei kur, nei kada baigsis jų alinanti kelionė. Arnas su motina bėga į dar besiginantį Kionigsbergą ir slapstosi griuvėsiuose, vildamiesi po karo vėl suburti išblaškytą šeimą.

Per dviejų jaunų žmonių likimus driekiasi skaudi ir tyra lyg gintarinės Jūratės ašaros gija, išausta iš Lenkijos miškų glūdumoje gimusių pasakų.

„Meistriškai sukurta knyga, kuri sykiu ir gniaužia širdį, ir sušildo.“

The Washington Post

Atmerk akis ir žiūrėk, kol jos amžinai neužsimerkė.

Nuostabaus grožio ir originalumo romanas apie aklą prancūzę mergaitę ir vokietį berniuką, kurių keliai susikerta okupuotoje Prancūzijoje liepsnojant Antrojo pasaulinio karo pragarui.

Mari Lorai, aklai nuo šešerių metų, pasaulis yra labirintų virtinė. Kad nepaklystų ir rastų kelią namo, tėvas padaro jai miniatiūrinį Paryžiaus rajono, kuriame jie gyvena, maketą. Tačiau baigiantis karui naciai okupuoja Prancūzijos sostinę ir ji su tėvu pabėga į senovinį Sen Malo miestą šalies šiaurėje.

Jaunas vokietis Verneris, savo pirmąjį radijo imtuvą radęs šiukšlyne, tampa puikiu šių naujoviškų aparatų meistru ir tai jį atveda jį į Hitlerjugendo mokyklą, paskui – į specialųjį dalinį vokiečių armijoje. Galiausiai jis patenka į Sen Malo – miestą, kur susikirs jo ir Mari Loros keliai.

Nors Mari Loros ir Vernerio istorija vyksta karo metais ir istorinę aplinką rašytojas atkuria labai tiksliai, šis romanas – ne apie karą, o apie žmones kare, apie tai, kaip karas keičia juos ir jų likimus. Šioje puikioje, jaudinančioje istorijoje jaunuolių gyvenimus nušviečia neregimoji žmonių gerumo šviesa, perskrodžianti ir juodžiausią tamsą. 

Pagal knygą sukurtas to paties pavadinimo Netflix serialas.

„Juvelyriškai sudėliota praėjusio laiko mozaika, visos detalės tobulai sulimpa. Doerrio stilius ir vaizdingumas nepaprasti. Seniai koks romanas buvo mane taip pakerėjęs. Papasakota istorija vis neišeina iš galvos“

Abraham Verghese, knygos „Vienuoliktas įsakymas“ autorius

Įvairiomis premijomis apdovanotas amerikiečių rašytojas Anthony Doerris (g. 1973) vertinamas už gebėjimą subtiliai atskleisti žmogaus prigimties sudėtingumą ir sukurti ypatingą užburiančią atmosferą, kur detalių tikslumas ir istorinė tiesa dera su poetiškumu ir ypatingu kalbos grožiu. „Alma littera“ yra išleidusi jo romanus „Paukščių miestas debesyse“, „Malonės sniegas“ (vertė Z. Marienė) ir apsakymų rinkinį „Kriauklių rinkėjas“ (vertė N. R. Chijenienė).

Bestselerių autorė Mary Higgins Clark sukūrė įtampos ir intrigų kupiną istoriją apie šeimą, pradedančią atsigauti po žiauraus vieno jos narių nužudymo.

Ronaldas Tompsonas nepasmaugė Ninos Peterson – vis dėlto po poros dienų Konektikuto valstijoje jam bus įvykdyta mirties bausmė pripažinus jį kaltu pagal visą klasikinę teismų praktiką. Deja, Tompsono mirtis nenumalšins Ninos sutuoktinio Stivo skausmo ir pykčio. Tompsono mirtis neišsklaidys Ninos šešiamečio sūnaus Neilo, tapusio savo motinos žiaurios mirties liudytoju, baimių. Karčių prisiminimų iš jų atminties neištrins ir žurnalistės Šeron Martin, palengva tampančios jų gyvenimo dalimi, meilė ir atjauta. Gal žaizdas užgydys laikas, bet prisidengęs tamsa nepažįstamasis – klastingas psichopatas, nužudęs jau ne vieną moterį – laukia tinkamos progos smogti dar kartą...

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, didžiulio populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark – daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

Jaunimui nuo 14 metų. 

Šis kinematografiškas apiplėšimų trileris – tai tarsi „Paveldėtojų žaidimai“ ir „Oušeno vienuoliktukas“ viename. Žiaurios žaidynės suburia geriausius pasaulyje jaunuosius vagišius. Viena dalyvė kovos dėl paties brangiausio dalyko – motinos gyvybės.

Rozalinai Kvest tik septyniolika, bet ji jau profesionali vagišė, kilusi iš legendinės vagių šeimos. Mergina įgudusi kurti ir vykdyti pabėgimo planus, tačiau jos slaptas planas pasitraukti iš šeimos ir pradėti naują gyvenimą žlunga, kai pagrobiama mama. 

Vienintelė viltis išgelbėti mamos gyvybę – dalyvauti Vagių žaidynėse. Tai tarsi privatus ir nelegalus televizijos šou išpuikusiems turtuoliams, kuriame susitinka pavojingiausi ir labiausiai įgudę jaunieji vagys. Nors varžovus reikia pergudrauti savo protu ir įgūdžiais, taisyklės leidžia naudoti jėgą ir negailėti priešininko gyvybės. Pagrindinis prizas – nugalėtojo noro išpildymas. Net jei jis milijardo dolerių vertės.

Rozalina sužino, kad tarp varžovų yra jos didžiausia priešė. Padėtį sunkina ir netikėtai į akį kritęs žavingas vaikinas. Mergina suvokia, kad laimėti bus sunkiau, negu tikėjosi. Ji stengiasi laikytis šeimos moto: Kvestai pasitiki tik Kvestais – niekuo kitu, bet kai rizika tokia didelė, ji turės apsispręsti, ką apgauti ir kuo pasikliauti. Tik ar vėliau neteks pasigailėti? O laikas senka ir nugalėtojas gali būti tik vienas.

Kayvion Lewis – amerikiečių jaunimo rašytoja, daug metų dirbusi bibliotekoje su vaikais ir jaunimu. Kai nerašo nuotykiais ir išbandymais patraukiančių knygų, pati mielai leidžiasi į nuotykius: lankosi pabėgimo kambariuose, su parašiutu šoka iš lėktuvo, mokosi kung fu. Teisės ekranizuoti jos trilerį jaunimui „Vagių žaidynės“ buvo parduotos knygai dar nė nepasiekus knygynų lentynų!

Norėjau grįžti į gimtąją žemę ir pamatyti ją kitu žvilgsniu. Tik nežinojau, kaip tai padaryti, nes rasti šeimą atrodė neįmanoma, beveik taip pat neįmanoma, kaip kupranugarių mergaitei tapti garsiu modeliu.

Tarptautiniu bestseleriu tapusios knygos „Dykumų gėlė“ autorės gyvenimo istorijos antroji dalis.

Waris Dirie pirmoji išdrįso prabilti apie lyties organų žalojimą Afrikoje ir pasidalijo asmenine patirtimi. 1997 metais ji tapo Jungtinių Tautų ypatingąja ambasadore ir prisidėjo prie kovos su mergaičių apipjaustymu visame pasaulyje.

Nors Waris Dirie pabėgo iš Somalio, ji niekada nepamiršo, iš kur yra kilusi. Bado ir prievartos kupinas gyvenimas, kur moterys neturi balso, vos nepasiglemžė jos pačios, bet kartu jis suteikė stiprybės ir atsparumo likimo smūgiams. Drąsi, atkakli, pajuokauti nevengianti moteris po dvidešimties metų pagaliau grįžta į Somalį aplankyti artimųjų, bet visų pirma ją gena motinos ilgesys.

Ši knyga yra Waris sugrįžimo istorija ir nepaneigiamas įrodymas, kad galima ką nors labai mylėti, bet drauge išsaugoti teisę kovoti su mylimo žmogaus ydomis.  

„Dykumų aušra“ – tai pasakojimas apie sugrįžimą namo.

„Neįtikėtina drąsa, didžiausias įkvėpimo šaltinis.“ 

Eltonas Johnas

https://www.desertflowerfoundation.org/

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

Antrasis „Toros“ trilogijos romanas „Nebylus kambarys“ tęsia pasakojimą apie mažoje saloje Norvegijos šiaurėje gyvenančią mergaitę Torą. Nuo tada, kai patėvis Henrikas suimamas už tyčinius padegimus ir išsiunčiamas į kalėjimą, Toros ir jos mamos Ingridos gyvenimas pasikeičia. Pradingus grėsliam patėvio šešėliui mama ir dukra atranda gilesnį savitarpio supratimą, galimybę mylėti ir džiaugtis gyvenimu. 

Į paauglystę žengiančios Toros širdyje bunda įvairiausi jausmai. Baigusi vidurinę mokyklą ji trokšta išsiveržti iš skurdžios žvejų bendruomenės ir pažinti pasaulį. Teta Rakelė ir dėdė Simonas skatina ją išvykti iš salos ir tęsti mokslus gimnazijoje Breilane. Net ir sunkiuose darbuose paskendusi motina palaiko dukters svajonę. Bet tuo metu į salą sugrįžta bausmę atlikęs Henrikas. O su juo grįžta ir paralyžiuojanti baimė, nuodingas pyktis bei gniuždantis nepasitikėjimas žmonėmis. Tora stengiasi nepasiduoti nevilčiai, sukaupusi visas jėgas ruošiasi kovai su tamsos ir prievartos gaivalu.

„Nebylus kambarys“ – dar vienas jaudinantis pasakojimas apie vienišą mergaitę Torą, „vokiečio pavainikę“, ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja skaudų, bet spalvingą ir gyvybingą Toros paveikslą.

Abdulrazakas Gurnah gimė 1948 m. Rytų Afrikoje, Zanzibaro saloje. 1968 m. atvyko į Didžiąją Britaniją studijuoti ir liko ten gyventi. 1985 m. jis pradėjo dirbti Kento universiteto Anglų kalbos katedroje ir kur daugiau nei trisdešimt metų kaip garbės profesorius dėstė anglų ir pokolonijinę literatūrą. Pirmąją savo knygą jis parašė dar 1973 m., tačiau dvylika metų ieškojo jai leidėjo. Abdulrazakas Gurnah iš viso parašė dešimt knygų, iš jų kelios nominuotos BOOKER premijai bei kitiems svarbiems apdovanojimams.

2021 m. Nobelio literatūros premijos laureatas.

1899 m., ankstus rytas mažame miestelyje, su Mombasa besidalinančiame ta pačia pakrante. Parduotuvės savininkas Hasanalis išsiruošia į mečetę, tačiau tądien iki jos nenueina, nes po kojomis jam pargriūva išsekęs iš dykumos atkeliavęs anglas. Tai Martinas Pirsas – rašytojas, keliautojas ir orientalistas. Atgavęs sveikatą Martinas vėl aplanko Hasanalį, norėdamas padėkoti už ištiestą pagalbos ranką, ir sutinka Hasanalio seserį Rihaną. Šia moterimi akimirksniu susižavi. Kažkur civilizacijos pakrašty, griūvančiame miestelyje, imperijai žengiant į naują šimtmetį prasideda aistringas, dvi kultūras suartinantis meilės romanas, kurio dramatiški padariniai pėdsaką paliks dar trijose kartose ir ne viename žemyne.

„Apleidimas“ suteikia galimybę mėgautis autoriaus gebėjimu šitaip nuoširdžiai perteikti ryšį kuriančias akimirkas, kurios maitina iš atsitiktinumų susipynusius mūsų gyvenimus – brolių tarpusavio meilę ir toleranciją vienas kitam, tėvų meilę vaikams, jauno įsimylėjusio vyro pažeidžiamumą.

„Gražiai parašytas romanas, suteikiantis skaitymo malonumą. Tikro maestro darbas.“

Guardian

Likimas skyrė jiems devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo.

Jiedu susitiko 1861 metų vasarą Vilniuje. Ji – dvidešimt trejų, graži ir geidžiama, tačiau svajojanti ne apie meilę, o apie tėvynės laisvę. Jis – rusų armijos kapitonas, trisdešimt penkerių, gyvenantis rengiamo sukilimo idėja. Trys trumpi susitikimai, šiek tiek laiškų – ir po metų atšoktos vestuvės. Likimas jiems skyrė vos devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo. 1863-iųjų balandį Zigmantas paliko besilaukiančią žmoną ir išėjo į Kauno gubernijos miškus vadovauti sukilėlių būriams. Po mėnesio Apoloniją pasiekė žinia: mūšis pralaimėtas, Zigmantas sužeistas, suimtas, įkalintas. Tardomas draugų neišdavė, generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

1863 metų rudenį besilaukianti, serganti Apolonija ištremiama į Rusiją. Prasideda jos, kaip sukilimo vado našlės, kelias, lydimas netekčių ir skausmo, vilties ir mažų džiaugsmų, tikėjimo ir nuoširdaus darbo tėvynės labui. Sunkiame kelyje stiprybės suteikia šeima ir gražių akimirkų prisiminimai. Ir nesvarbu, kad drauge gyventa taip trumpai, o našlauta net 55 metus. Apolonija kantriai laukia susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties.

Žiedas, rastas 2017 metais, su Zigmanto ir Apolonijos vardais ir jų vestuvių data leido identifikuoti vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikus.

Gina Viliūnė (g. 1974) jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, rašo straipsnius, veda ekskursijas. „Apolonija“ – devintasis romanas apie Lietuvos istoriją ir tryliktoji autorės knyga.