Alma littera

„Kūno ir proto išmintis yra dėmesingo įsisąmoninimo mokslo ir praktikos šedevras.“

Med. dr. Besselis van der Kolkas, Bostono universiteto Medicinos fakulteto psichiatrijos profesorius, bestselerio „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“ autorius

Stresas eikvoja mūsų energiją, kenkia sveikatai ir net gali sutrumpinti gyvenimą. Jis sukelia nerimą, depresiją ir ligas. Šioje klasika tapusioje novatoriškoje Jono Kabat-Zinno knygoje, parašytoje pagal garsiąją dėmesingų įsisąmoninimu pagrįstą streso mažinimo programą, mokoma, kaip pritaikyti mediciniškai įrodytus proto ir kūno tyrimo metodus kovojant su stresu, siekiant didesnės kūno ir proto pusiausvyros, geros savijautos ir sveikimo. Atliekant šias dėmesingumo įsisavinimo praktikas kiekvieną dieną, galima išmokti valdyti lėtinį skausmą, paskatinti optimalų gijimą, sumažinti nerimą ir panikos pojūtį, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, santykius ir socialinius ryšius. Tarptautinis bestseleris „Kūno ir proto išmintis“ skirtas visiems, kurie stengiasi gyventi sveikiau mūsų skubančiame pasaulyje. 

Medicinos mokslų daktaras, rašytojas ir meditacijos mokytojas Jonas Kabat-Zinnas siekia, kad sąmoningumas kuo labiau paplistų medicinoje ir visuomenėje. Jis yra Masačusetso universiteto Medicijos fakulteto profesorius emeritas, taip pat Streso mažinimo klinikos įkūrėjas. Skaito paskaitas apie sąmoningumo pagrįstą streso mažinimą viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams. Jo knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų. 

– Aš visada svajojau su tavimi skristi, – tarė jis, ir drovi šypsena

permainė ryškių bruožų veidą. – Visada vaizduodavausi, kaip

susitinkame be visų tų užtvarų. Kad galėtume tiesiog skristi.

Ruta ir Gormas pirmą kartą susitiko dar vaikystėje. Tas susitikimas Rutos smilkinyje paliko randą, o Gormo širdyje pasėjo nepaaiškinamą smulkutės ilgakasės tamsiaakės mergaitės ilgesį. Tačiau jų pasauliai – tarsi du nesusiekiantys indai. Meniškos prigimties Ruta kilusi iš neturtingos šeimos, gyvenančios nedidelėje saloje Norvegijos šiaurėje. Subtilus ir uždaras Gormas – klestinčio prekybininko sūnus iš žemyninės Norvegijos. 

Gyvenimo keliai juos suveda dar ne kartą, o kiekvienas susitikimas sujaukia mintis ir įsismelkia į širdį. Ruta ir Gormas skirti vienas kitam, bet tie šeši susitikimai per daugybę metų jųdviejų taip ir nesujungė. Kliudė atstumas, santuokos, vaikai, netektys ir skausmas. Regis, jie turi kone viską, tačiau jaučiasi vieniši, gyvena ilgėdamiesi kažko artimo, šilto, mylimo. Kažko savo.

Galbūt septintas jųdviejų susitikimas bus kitoks. Gal pasaulinio garso dailininkė Ruta Neset ir tėvo verslą sėkmingai tęsiantis Gormas Grandė išsivaduos iš praeities šešėlių ir žengs bendros ateities link? O gal jiems tiesiog nėra lemta būti kartu?

„Visada reikia drąsos, kad būtum geras. Bet išgyvenus laiką, kai gerumas tau gali kainuoti viską – laisvę ir gyvybę, – gerumas tampa stebuklu.“

THE NEW YORK TIMES BESTSELERIS

SYDNEY TAYLOR APDOVANOJIMO LAIMĖTOJA

NIUJORKO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS GERIAUSIOS METŲ KNYGOS LAIMĖTOJA

Sara – jauna žydų mergaitė, kurią per Antrąjį pasaulinį karą slepia viena šeima nacių okupuotame Prancūzijos kaime. Netikėtai berniukas, kurio ji, kaip ir kiti bendraklasiai, vengė, tampa jos gelbėtoju ir geriausiu draugu... Siaubinga Saros patirtis jautriai atskleidžia gerumo galią pakeisti širdis, statyti tiltus ir netgi gelbėti gyvybes. O skaudus simbolizmas ir gražūs piešiniai sugrąžina Saros pasakojimą iš praeities ir glaudžiai susieja su dabartimi. 

„Baltosios paukštės“ centre atsiduria skaitytojams jau pažįstamo Džuliano močiutė Grandmère iš pasaulinio pripažinimo sulaukusios autorės knygos „Stebuklas“. Širdį verianti jos jaunystės istorija apie gerumo galią ir beatodairišką drąsą karo metu pakeis ir Džuliano gyvenimą.

„Baltoji paukštė“ paliks neišdildomą įspūdį tiems, kuriuos sujaudino „Stebuklas“. Pagal „Baltąją paukštę“ jau pastatytas ir kino filmas!

„Pasakojimas apie pasipriešinimą, drąsą ir išgyvenimą...“ – „Booklist“

R. J. Palacio – amerikiečių rašytoja, kuriai pasaulinę šlovę atnešė skaitytojų ir kritikų pripažintas kūrinys „Stebuklas“. Ji augo Niujorke, baigė iliustracijos studijas, o vėliau ilgą laiką dirbo grafikos dizainere ir meno vadove. „Stebuklas“ pelnė daugybę apdovanojimų JAV, kitose šalyse, taip pat Lietuvoje. Visame pasaulyje parduota 16 milijonų knygos egzempliorių, o žurnalas „Times“ ją įtraukė į 100 geriausių visų laikų knygų paaugliams sąrašą. Vėliau autorė praplėtė „Stebuklo“ pasaulį, pasakodama viltingas ir įsimintinas istorijas apie kitus knygos veikėjus.

Jaudinanti šeimos saga, neabejotinai nudžiuginsianti serialo „Dauntono abatija“ gerbėjus.

PRABANGI VILA, ĮTAKINGA ŠEIMA, PASAULINIS KARAS...

Augsburgas, 1916 metų žiema.

Praėjo treji metai nuo tada, kai Mari pirmą kartą pasibeldė į Melcerių duris. Tik treji metai, bet... viskas pasikeitė. Nors moteris dabar yra Pauliaus žmona ir namų šeimininkė, prabangioje viloje, paverstoje karo ligonine, nebeliko laiko švęsti. 

Vyrai išvyko į frontą, moterys su tarnais dieną naktį dirba slaugydami sužeistuosius, o Mari ėmė rūpintis šeimai priklausančiu audinių fabriku, kuris patiria didžiulį nepriteklių.

Viltis, kad Paulius greitai grįš iš baisaus karo, vis labiau tolsta. Visos šeimos likimas gula ant Mari pečių, nes svainėms Kitei ir Elizabetai taip pat reikia jos paramos. 

Vieną dieną Mari pasiekia baisi žinia, kad Paulius pateko į nelaisvę, o elegantiškasis Ernstas fon Klipšteinas vis dažniau atsiduria netoliese... 

Tai nepamirštama saga, kurioje susipina tiek pasaulinės, tiek asmeniškos istorijos.

 Elena Leontjeva – autoritetinga ekonomistė, nepriklausomos Lietuvos finansinių reformų architektė, įtakingo instituto įkūrėja, Prezidento V. Adamkaus patarėja. E. Leontjeva yra pelniusi apdovanojimų ne tik už profesinius laimėjimus, bet ir už eleganciją, o pasiekusi aukščiausią karjeros tašką, beveik dviem dešimtmečiams dingo iš viešojo gyvenimo ir atsidėjo šio romano kūrybai.

DVI ŽANOS, DVI STIPRIOS MOTERYS, DVI EPOCHOS IR DVI TAUTOS

Istorija apie meilę, išdavystę, valdžią ir amžinąjį alkį.

 Žana d'Ark ateina tarsi iš niekur ir pakeičia viso žemyno istoriją. Jos gyvenimas kupinas dramatiškos įtampos: Orleano išvadavimas, paslaptingi balsai, dvaro liaupsės ir intrigos, paėmimas į nelaisvę ir didvyriška mirtis ant laužo. Iš kur kukli mergina semiasi dieviškosios galios? 

Mūsų laikų Žanos istorija alsuoja prancūziškąja dvasia, kerinčia alchemija, lemtinga meile dirigentui. Epochų lūžis iškelia moterį į politinio olimpo viršūnę ir verčia atrasti prigimtinius naujos santvarkos dėsnius. 

Žanos d'Ark misija trunka 2 metus ir 2 mėnesius, tokiu pat ritmu teka ir Žanos Santare gyvenimas. Romane viduramžių dvaro paslaptys meistriškai susipina su šių dienų demokratija apnuogindamos amžinąjį valdžios magnetizmą. 

Daugiasluoksnis tekstas keri muzikalumu, o subtilūs ironijos potėpiai padeda atrasti įvykių ir personažų likimuose slypinčią išmintį. Autorė įveda skaitytojus į savo slapčiausią pasaulį, atveria pinigų ir mainų prasmę bei grožį.

TURGAUS AIKŠTĖ – VIETA, KUR VISAIS LAIKAIS MUS IŠTINKA LEMTINGI GYVENIMO ĮVYKIAI, – TEIGIA AUTORĖ. 

ANGELAI DAŽNAI VAIKŠTO TARP ŽMONIŲ, TIK ŽMONĖS JŲ NEPASTEBI, – SAKO ŽANA D'ARK.

Skaitytojams nuo 14 metų

Ar jums pasitaikė tokia diena, kai gyvenimas apsivertė aukštyn kojom? Veikiausiai. Tokia diena, kai galvojote: oho, tikrai nebūčiau to tikėjęsis nė per milijoną šviesmečių. Man irgi pasitaikė. Atsidūriau kitame pasaulyje, nors tebebuvau Žemėje. Kaip tai įmanoma? Mielai papasakosiu. Ar jūs pasiruošę tikrai, bet keistai, neįtikėtinai istorijai?

Be tėvų augančios šešiolikmetės Džordžos gyvenimas niekuo neišsiskyrė, kol vieną dieną ji sužinojo, kad pasaulis nėra toks, kaip visi mano. Ne visi žmonės yra žmonės, o ji – ne vidutinybė. Džordža turi ypatingą galią jausti perėjimus tarp pasaulių, todėl yra priimama į arką – vietą, kur gyvena žmonės ir ateiviai, į Žemę patekę tuneliais. Jai lemta tapti kapitone, kurios darbas – pasitikti svečius iš kitų pasaulių. 

Arkoje Džordžai patinka, tačiau netrukus ji supranta, kad čia tyko ir pavojai. Ar tikrai visi džiaugiasi jos ypatinga dovana? Ir ar jai pavyks įgyvendinti didžiausią savo svajonę – surasti pradingusią mamą, kuri turėjo tokią pat galią kaip Džordža?

Tai pirmoji naujos fantastinės knygų dilogijos jaunimui dalis, nuo pirmų iki paskutinių puslapių prikaustanti smalsumą žadinančia intriga ir daugybe nuotykių.

Mel Hartman, flamandų kilmės belgų rašytoja, baigė klinikinės psichologijos ir pedagogikos studijas, rašytojos karjerą pradėjo 2007 metais. Iš pradžių sukūrė kelias fantastines knygas suaugusiems, o dabar daugiausia rašo vaikams ir jaunimui. „Viešbutis ant uolos“ yra jos debiutinis kūrinys jauniesiems skaitytojams.

Vaikams nuo 9 metų

Jei tu nemiršti, kol tave kažkas myli, kaip sakė senelis, o mirusio žmogaus nesimato, vadinasi, jis pavirsta į kažką kita – į tą, kas jam labai patiko gyvenime.

Tonino seneliai – kažkas nepaprasto! Staigaus būdo senelė Teodolinda su atsidavimu augina savo vištas ir inteligentišką žąsį Alfonsiną. O senelis Otavianas daug ramesnis, tačiau linksmo būdo, mėgsta karstytis po medžius ir be galo rūpinasi vyšnaite, kurią pasodino Tonino mamos gimimo proga ir pavadino Feliče. Berniukas negali susilaikyti nepapasakojęs visko, ką patyrė ir išmoko būdamas su jais.

Valdžiai nusprendus nutiesti greitkelį per senelių sodybą ir išrauti brangiąją senelio vyšnaitę, Toninas ryšis bet kam, kad tik sutrukdytų šiuos planus. 

Tai jautri ir šviesi knyga apie anūko ir senelio ryšį, šeimos svarbą, drąsą kovoti už tai, kuo tiki, gyvenimą ir mirtį, kuri niekada nėra pabaiga.

Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 5 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą. 

„Mano senelis buvo vyšnia“:

• jautrus pasakojimas, skatinantis branginti artimiausius žmones, rūpintis šeima ir puoselėti ryšį su ja;

• skatinama meilė gamtai, gamtos pajautimas, mokoma ją vertinti ir puoselėti;

• pasakojime svarbi mirties tema, kuri suvokiama kaip natūrali gyvenimo dalis, bet kartu pabrėžiama, kokia svarbi yra tarpusavio meilė, ryšiai. Būtent jie artimajam išėjus lieka su mumis, šildo mūsų gyvenimą ir leidžia pajusti, kad išėjęs žmogus vis vien yra su mumis;

• gausiai apdovanota knyga, palankiai įvertinta ir vaikų literatūros specialistų, ir jaunųjų skaitytojų.

Angela Nanetti (g. 1942) – garsi italų rašytoja, pelniusi daug apdovanojimų už savo kūrybą vaikams. Viena svarbiausių rašytojos temų – vaikų ir suaugusiųjų santykiai. „Mano senelis buvo vyšnia“, pirmą kartą išleista 1998 m., yra vienas svarbiausių ir brandžiausių rašytojos darbų, autorei pelnęs tarptautinę šlovę.

Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą vertingiausių klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.

„Apie šarkų žmogžudystes“ – „New York Times“ bestseleris, dienraščio „The Washington Post“, žurnalo „Esquire“ ir JAV Nacionalinio visuomeninio radijo (NPR) „Metų knygos“ rinkimų nugalėtojas, taip pat detektyvinės literatūros „Macavity“ geriausio metų romano premijos laimėtojas.

Tai dvigubas galvosūkis detektyvų mėgėjams: romanas romane, kur redaktorė, skaitydama naują leidyklai atsiųstą rankraštį, pamažu pati tampa detektyve. Netradicinis stilius, naujai interpretuojantis klasikinį Agathos Christie nusikaltimų žanrą, detektyvu meistriškai paverčia ir kiekvieną skaitytoją. 

Kai Sjuzana Railand gauna redaguoti naują Alano Konvėjaus romaną, ji yra įsitikinusi, kad ši knyga mažai kuo skirsis nuo ankstesnių autoriaus darbų. Su Konvėjumi ji dirba jau gana seniai, tad puikiai pažįsta pagrindinį jo knygų personažą – detektyvą Atiką Piundą, narpliojantį painius ir sukrečiančius mažų Anglijos miestelių nusikaltimus. 

Kaip ir daugumoje detektyvų, naujausiame Konvėjaus romane netrūksta nei aukų, nei įtampos, nei įtartinų personažų. Tačiau didžiausia intriga užsimezga Sjuzanai supratus, kad rankraštyje trūksta paskutinio skyriaus, kuriame atskleidžiama, kas įvykdė nusikaltimą, o rašytojas netikėtai miršta. Konvėjaus atsisveikinimo laiškas dar labiau sustiprina Sjuzanos įtarimus, kad visa ši istorija toli gražu nėra tokia paprasta, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Moteris leidžiasi į kelionę, kad išsiaiškintų tiek staigios Konvėjaus mirties, tiek paskutinio jo romano paslaptis. 

„Abi siužetinės linijos – vienodai įtraukiančios ir sklandžios, kiekviena – su savo žavesiu, o autoriaus stilius, nenusileidžiantis pačiai A. Christie, yra ypač įspūdingas.“ 

 Washington Post 

Anthony Horowitz (Entonis Horovicas, g. 1955 m.) yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų, profesionaliu rašytoju tapęs vos 20-ies. Iki šiol jo bibliografijoje jau yra daugiau nei pusšimtis knygų vaikams, keliolika romanų suaugusiems, nemažai komiksų, filmų ir TV serialų scenarijų. 

2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko kaip oficialų Šerloko Holmso istorijos tęsėją. Naujai atgimusio bene žymiausio pasaulio seklio nuotykius A. Horowitzas aprašė romanuose „Šilko rūmai“ (2011 m.) ir „Moriartis“ (2014 m.).  

NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Olivija Makafi žino, ką reiškia pradėti iš naujo. Tobulas tarsi atvirukas gyvenimas – namas Bostone, santuoka su puikiu kardiochirurgu, nuostabus sūnus Ašeris – baigėsi, kai jos vyras parodė tamsiąją savo pusę. Olivija niekada nesitikėjo, kad grįš į savo mieguistą gimtąjį miestą Naujajame Hampšyre, gyvens namuose, kuriuose užaugo, ir perims tėčio bityną.

Lilė Kampanelo irgi puikiai žino, ką reiškia pokyčiai. Prieš dvyliktą klasę ji su mama persikelia į Adamsą, Naująjį Hampšyrą, ir abi tikisi, kad čia jų laukia nauja pradžia.

Olivijos ir Lilės keliai susikerta, kai Ašeris įsimyli naujokę, o ši irgi neatsispiria jam. Su Ašeriu ji pirmą kartą jaučiasi laiminga, bet ar tikrai gali juo pasitikėti...

Vieną dieną Olivija sulaukia skambučio: Lilė mirusi, Ašerį apklausia policija. Olivija tiki, kad Ašeris nekaltas, bet meluotų sakydama, kad sūnaus charakteryje nemato jo tėvo temperamento blyksnių. Prasidėjus teismo bylai prieš Ašerį ji suvokia, kad toli gražu ne viską žino apie savo sūnų.

„Piktas medus“ – puikus, įtampos kupinas romanas, nepamirštama meilės istorija, jaudinamai ir giliai tyrinėjanti paslaptis, kurias saugome, ir riziką, kurią prisiimame norėdami būti savimi.

„Skaitant tankiau ima plakti širdis ir, rodos, gali sudužti. Šiame bendrame dviejų bestselerių autorių romane nepriekaištingai susipina Olivijos ir Lilės istorijos, taip sukuriamas provokuojantis pasakojamas apie stiprybę, kurios reikia siekiant meilės ir pritarimo“.

The Washington Post

JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų, parašiusi trisdešimt romanų. Prinstono universitete ji įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį.2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą.

JENNIFER FINNEY BOYLAN (Dženifer Fini Boilan, g. 1958) yra bestselerių autorė, parašiusi aštuoniolika knygų. Kolumbijos universiteto Barnardo koledže jai pirmai suteiktas Annos Quindlen rašytojos rezidentės titulas. Rašo straipsnius The New York Times, savo šalyje gerai žinoma kaip žmogaus teisių gynėja. 

Skaitytojams nuo 10 metų

„Dabar jį aplankė jausmas, kad žemėje yra visiškai vienas, tad pirmą kartą gyvenime užvertė galvą ir prakalbo savo balsu – sustaugė kaip tikras laukinis vilkas. Anglijos vilkai jau seniai išmoko slopinti savo dainas – pasaulyje, siekiančiame juos sunaikinti, byloti vilkų kalba pernelyg pavojinga.“

Kai nedidelio Anglijos kaimelio apylinkėse pasirodo nematytas vyras, dešimtmetis Benas prasitaria, kad čia dar esama vilkų. Vyras kaip mat suklūsta – jis negailestingas, jokių taisyklių nepaisantis medžiotojas. Įsitikinęs, kad jei padarai ką nors pirmas, po tavęs dar daugybė žmonių tai pakartos, bet jei paskutinis – tampi ypatingas. Nušauti paskutinį Anglijos vilką jam būtų neprilygstama garbė. 

Benas su tėčiu yra ne mažiau užsispyrę ir griebsis visko, kad apsaugotų sužeistą vilkę su jaunikliu, atklydusius į jų kiemą. Tačiau medžiotojas nė už ką nepasiduos net neįtardamas, jog galiausiai pats virs taikiniu. 

Rūsti ir žiauri, bet kartu dramatiška ir jaudinanti istorija apie paskutinį Anglijos vilką ir berniuką, besistengiantį ištaisyti lemtingą savo klaidą. 

„Vilko kauksmas“:

• Paveiki istorija apie žmogaus ir gamtos santykį;

• Įtaigiai ir tikroviškai vaizduojanti laukinių vilkų gyvenimą;

• Atskleidžianti, kad visi poelgiai turi pasekmes, o aklas noras naikinti gali būti pražūtingas;

• Mokanti, jog klaidas galima ir būtina stengtis ištaisyti;

• Kritikų teigiamai įvertinta knyga.

„Vilko kauksmas“, išleistas 1990 m., buvo įtrauktas į prestižinio Didžiosios Britanijos vaikų literatūros apdovanojimo – Carnegie medal – trumpąjį sąrašą. 

Pirmasis knygos leidimas lietuvių kalba įvertintas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija kaip Reikšmingiausias ir meniškiausias metų vertimas paaugliams.

Melvin Burgess (1954) – itin populiarus britų rašytojas, išgarsėjęs tokiomis knygomis kaip „Heroinas“, „Darant tai“ ir kitomis. „Vilko kauksmas“ – pirmoji autoriaus knyga, padėjusi jam įsitvirtinti literatūros pasaulyje. Rašytojas nemėgsta moralizuoti ir mokyti skaitytojų, siekia, kad, perskaitę jo kūrinius, jie patys darytųsi išvadas.