Naujas jaudinantis, tikrų įvykių įkvėptas bestselerio „Bičių dūzgesys“ autorės romanas apie istorijos kryžkeles, vaikystę ir karą.
Kas tau atsitiko? Nebenoriu prisiminti. Ką tu praradai? Tiek daug. Ką tu matei? Viską. Kur tu buvai, Arnai? O kur tu, Ilze? Taip toli kaip karas ir taip arti kaip naktimis juos skyrusi siena. Taip toli ir taip arti kaip abiejų pradingusi tėvynė. Taip toli ir taip arti kaip baimė ir badas. Taip toli kaip įveikta senoji miesto siena, taip arti kaip karštas oras skriejant kulkai ar bombai, kuri krisdama iš dangaus vieną gyvybę atima, o kitos pasigaili. Taip toli ir taip arti kaip atsitiktinumas, kuris, pasiuntęs juos skirtingais keliais, atvedė ten pat tuo pačiu metu.
Pasakojimas apie dvi šeimas iš skirtingų Rytų Prūsijos kraštų, per Antrąjį pasaulinį karą priverstas bėgti iš tėvynės.
Apie Ilzę ir Arną, kurių nerūpestingą vaikystę nutraukia bombų sprogimai ir liepsnų pašvaistės. Ilzės šeima, gelbėdamasi nuo artėjančios sovietų armijos, atšiaurią žiemą palieka namus ir keliauja per karo siaubiamą šalį, nežinodama, nei kur, nei kada baigsis jų alinanti kelionė. Arnas su motina bėga į dar besiginantį Kionigsbergą ir slapstosi griuvėsiuose, vildamiesi po karo vėl suburti išblaškytą šeimą.
Per dviejų jaunų žmonių likimus driekiasi skaudi ir tyra lyg gintarinės Jūratės ašaros gija, išausta iš Lenkijos miškų glūdumoje gimusių pasakų.
„Meistriškai sukurta knyga, kuri sykiu ir gniaužia širdį, ir sušildo.“
The Washington Post
Atmerk akis ir žiūrėk, kol jos amžinai neužsimerkė.
Nuostabaus grožio ir originalumo romanas apie aklą prancūzę mergaitę ir vokietį berniuką, kurių keliai susikerta okupuotoje Prancūzijoje liepsnojant Antrojo pasaulinio karo pragarui.
Mari Lorai, aklai nuo šešerių metų, pasaulis yra labirintų virtinė. Kad nepaklystų ir rastų kelią namo, tėvas padaro jai miniatiūrinį Paryžiaus rajono, kuriame jie gyvena, maketą. Tačiau baigiantis karui naciai okupuoja Prancūzijos sostinę ir ji su tėvu pabėga į senovinį Sen Malo miestą šalies šiaurėje.
Jaunas vokietis Verneris, savo pirmąjį radijo imtuvą radęs šiukšlyne, tampa puikiu šių naujoviškų aparatų meistru ir tai jį atveda jį į Hitlerjugendo mokyklą, paskui – į specialųjį dalinį vokiečių armijoje. Galiausiai jis patenka į Sen Malo – miestą, kur susikirs jo ir Mari Loros keliai.
Nors Mari Loros ir Vernerio istorija vyksta karo metais ir istorinę aplinką rašytojas atkuria labai tiksliai, šis romanas – ne apie karą, o apie žmones kare, apie tai, kaip karas keičia juos ir jų likimus. Šioje puikioje, jaudinančioje istorijoje jaunuolių gyvenimus nušviečia neregimoji žmonių gerumo šviesa, perskrodžianti ir juodžiausią tamsą.
Pagal knygą sukurtas to paties pavadinimo Netflix serialas.
„Juvelyriškai sudėliota praėjusio laiko mozaika, visos detalės tobulai sulimpa. Doerrio stilius ir vaizdingumas nepaprasti. Seniai koks romanas buvo mane taip pakerėjęs. Papasakota istorija vis neišeina iš galvos“
Abraham Verghese, knygos „Vienuoliktas įsakymas“ autorius
Įvairiomis premijomis apdovanotas amerikiečių rašytojas Anthony Doerris (g. 1973) vertinamas už gebėjimą subtiliai atskleisti žmogaus prigimties sudėtingumą ir sukurti ypatingą užburiančią atmosferą, kur detalių tikslumas ir istorinė tiesa dera su poetiškumu ir ypatingu kalbos grožiu. „Alma littera“ yra išleidusi jo romanus „Paukščių miestas debesyse“, „Malonės sniegas“ (vertė Z. Marienė) ir apsakymų rinkinį „Kriauklių rinkėjas“ (vertė N. R. Chijenienė).
Bestselerių autorė Mary Higgins Clark sukūrė įtampos ir intrigų kupiną istoriją apie šeimą, pradedančią atsigauti po žiauraus vieno jos narių nužudymo.
Ronaldas Tompsonas nepasmaugė Ninos Peterson – vis dėlto po poros dienų Konektikuto valstijoje jam bus įvykdyta mirties bausmė pripažinus jį kaltu pagal visą klasikinę teismų praktiką. Deja, Tompsono mirtis nenumalšins Ninos sutuoktinio Stivo skausmo ir pykčio. Tompsono mirtis neišsklaidys Ninos šešiamečio sūnaus Neilo, tapusio savo motinos žiaurios mirties liudytoju, baimių. Karčių prisiminimų iš jų atminties neištrins ir žurnalistės Šeron Martin, palengva tampančios jų gyvenimo dalimi, meilė ir atjauta. Gal žaizdas užgydys laikas, bet prisidengęs tamsa nepažįstamasis – klastingas psichopatas, nužudęs jau ne vieną moterį – laukia tinkamos progos smogti dar kartą...
Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)
JAV rašytoja, didžiulio populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark – daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.
Jaunimui nuo 14 metų.
Šis kinematografiškas apiplėšimų trileris – tai tarsi „Paveldėtojų žaidimai“ ir „Oušeno vienuoliktukas“ viename. Žiaurios žaidynės suburia geriausius pasaulyje jaunuosius vagišius. Viena dalyvė kovos dėl paties brangiausio dalyko – motinos gyvybės.
Rozalinai Kvest tik septyniolika, bet ji jau profesionali vagišė, kilusi iš legendinės vagių šeimos. Mergina įgudusi kurti ir vykdyti pabėgimo planus, tačiau jos slaptas planas pasitraukti iš šeimos ir pradėti naują gyvenimą žlunga, kai pagrobiama mama.
Vienintelė viltis išgelbėti mamos gyvybę – dalyvauti Vagių žaidynėse. Tai tarsi privatus ir nelegalus televizijos šou išpuikusiems turtuoliams, kuriame susitinka pavojingiausi ir labiausiai įgudę jaunieji vagys. Nors varžovus reikia pergudrauti savo protu ir įgūdžiais, taisyklės leidžia naudoti jėgą ir negailėti priešininko gyvybės. Pagrindinis prizas – nugalėtojo noro išpildymas. Net jei jis milijardo dolerių vertės.
Rozalina sužino, kad tarp varžovų yra jos didžiausia priešė. Padėtį sunkina ir netikėtai į akį kritęs žavingas vaikinas. Mergina suvokia, kad laimėti bus sunkiau, negu tikėjosi. Ji stengiasi laikytis šeimos moto: Kvestai pasitiki tik Kvestais – niekuo kitu, bet kai rizika tokia didelė, ji turės apsispręsti, ką apgauti ir kuo pasikliauti. Tik ar vėliau neteks pasigailėti? O laikas senka ir nugalėtojas gali būti tik vienas.
Kayvion Lewis – amerikiečių jaunimo rašytoja, daug metų dirbusi bibliotekoje su vaikais ir jaunimu. Kai nerašo nuotykiais ir išbandymais patraukiančių knygų, pati mielai leidžiasi į nuotykius: lankosi pabėgimo kambariuose, su parašiutu šoka iš lėktuvo, mokosi kung fu. Teisės ekranizuoti jos trilerį jaunimui „Vagių žaidynės“ buvo parduotos knygai dar nė nepasiekus knygynų lentynų!
Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).
Antrasis „Toros“ trilogijos romanas „Nebylus kambarys“ tęsia pasakojimą apie mažoje saloje Norvegijos šiaurėje gyvenančią mergaitę Torą. Nuo tada, kai patėvis Henrikas suimamas už tyčinius padegimus ir išsiunčiamas į kalėjimą, Toros ir jos mamos Ingridos gyvenimas pasikeičia. Pradingus grėsliam patėvio šešėliui mama ir dukra atranda gilesnį savitarpio supratimą, galimybę mylėti ir džiaugtis gyvenimu.
Į paauglystę žengiančios Toros širdyje bunda įvairiausi jausmai. Baigusi vidurinę mokyklą ji trokšta išsiveržti iš skurdžios žvejų bendruomenės ir pažinti pasaulį. Teta Rakelė ir dėdė Simonas skatina ją išvykti iš salos ir tęsti mokslus gimnazijoje Breilane. Net ir sunkiuose darbuose paskendusi motina palaiko dukters svajonę. Bet tuo metu į salą sugrįžta bausmę atlikęs Henrikas. O su juo grįžta ir paralyžiuojanti baimė, nuodingas pyktis bei gniuždantis nepasitikėjimas žmonėmis. Tora stengiasi nepasiduoti nevilčiai, sukaupusi visas jėgas ruošiasi kovai su tamsos ir prievartos gaivalu.
„Nebylus kambarys“ – dar vienas jaudinantis pasakojimas apie vienišą mergaitę Torą, „vokiečio pavainikę“, ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja skaudų, bet spalvingą ir gyvybingą Toros paveikslą.
Abdulrazakas Gurnah gimė 1948 m. Rytų Afrikoje, Zanzibaro saloje. 1968 m. atvyko į Didžiąją Britaniją studijuoti ir liko ten gyventi. 1985 m. jis pradėjo dirbti Kento universiteto Anglų kalbos katedroje ir kur daugiau nei trisdešimt metų kaip garbės profesorius dėstė anglų ir pokolonijinę literatūrą. Pirmąją savo knygą jis parašė dar 1973 m., tačiau dvylika metų ieškojo jai leidėjo. Abdulrazakas Gurnah iš viso parašė dešimt knygų, iš jų kelios nominuotos BOOKER premijai bei kitiems svarbiems apdovanojimams.
2021 m. Nobelio literatūros premijos laureatas.
1899 m., ankstus rytas mažame miestelyje, su Mombasa besidalinančiame ta pačia pakrante. Parduotuvės savininkas Hasanalis išsiruošia į mečetę, tačiau tądien iki jos nenueina, nes po kojomis jam pargriūva išsekęs iš dykumos atkeliavęs anglas. Tai Martinas Pirsas – rašytojas, keliautojas ir orientalistas. Atgavęs sveikatą Martinas vėl aplanko Hasanalį, norėdamas padėkoti už ištiestą pagalbos ranką, ir sutinka Hasanalio seserį Rihaną. Šia moterimi akimirksniu susižavi. Kažkur civilizacijos pakrašty, griūvančiame miestelyje, imperijai žengiant į naują šimtmetį prasideda aistringas, dvi kultūras suartinantis meilės romanas, kurio dramatiški padariniai pėdsaką paliks dar trijose kartose ir ne viename žemyne.
„Apleidimas“ suteikia galimybę mėgautis autoriaus gebėjimu šitaip nuoširdžiai perteikti ryšį kuriančias akimirkas, kurios maitina iš atsitiktinumų susipynusius mūsų gyvenimus – brolių tarpusavio meilę ir toleranciją vienas kitam, tėvų meilę vaikams, jauno įsimylėjusio vyro pažeidžiamumą.
„Gražiai parašytas romanas, suteikiantis skaitymo malonumą. Tikro maestro darbas.“
Guardian
Norėjau grįžti į gimtąją žemę ir pamatyti ją kitu žvilgsniu. Tik nežinojau, kaip tai padaryti, nes rasti šeimą atrodė neįmanoma, beveik taip pat neįmanoma, kaip kupranugarių mergaitei tapti garsiu modeliu.
Tarptautiniu bestseleriu tapusios knygos „Dykumų gėlė“ autorės gyvenimo istorijos antroji dalis.
Waris Dirie pirmoji išdrįso prabilti apie lyties organų žalojimą Afrikoje ir pasidalijo asmenine patirtimi. 1997 metais ji tapo Jungtinių Tautų ypatingąja ambasadore ir prisidėjo prie kovos su mergaičių apipjaustymu visame pasaulyje.
Nors Waris Dirie pabėgo iš Somalio, ji niekada nepamiršo, iš kur yra kilusi. Bado ir prievartos kupinas gyvenimas, kur moterys neturi balso, vos nepasiglemžė jos pačios, bet kartu jis suteikė stiprybės ir atsparumo likimo smūgiams. Drąsi, atkakli, pajuokauti nevengianti moteris po dvidešimties metų pagaliau grįžta į Somalį aplankyti artimųjų, bet visų pirma ją gena motinos ilgesys.
Ši knyga yra Waris sugrįžimo istorija ir nepaneigiamas įrodymas, kad galima ką nors labai mylėti, bet drauge išsaugoti teisę kovoti su mylimo žmogaus ydomis.
„Dykumų aušra“ – tai pasakojimas apie sugrįžimą namo.
„Neįtikėtina drąsa, didžiausias įkvėpimo šaltinis.“
Eltonas Johnas
https://www.desertflowerfoundation.org/
Likimas skyrė jiems devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo.
Jiedu susitiko 1861 metų vasarą Vilniuje. Ji – dvidešimt trejų, graži ir geidžiama, tačiau svajojanti ne apie meilę, o apie tėvynės laisvę. Jis – rusų armijos kapitonas, trisdešimt penkerių, gyvenantis rengiamo sukilimo idėja. Trys trumpi susitikimai, šiek tiek laiškų – ir po metų atšoktos vestuvės. Likimas jiems skyrė vos devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo. 1863-iųjų balandį Zigmantas paliko besilaukiančią žmoną ir išėjo į Kauno gubernijos miškus vadovauti sukilėlių būriams. Po mėnesio Apoloniją pasiekė žinia: mūšis pralaimėtas, Zigmantas sužeistas, suimtas, įkalintas. Tardomas draugų neišdavė, generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
1863 metų rudenį besilaukianti, serganti Apolonija ištremiama į Rusiją. Prasideda jos, kaip sukilimo vado našlės, kelias, lydimas netekčių ir skausmo, vilties ir mažų džiaugsmų, tikėjimo ir nuoširdaus darbo tėvynės labui. Sunkiame kelyje stiprybės suteikia šeima ir gražių akimirkų prisiminimai. Ir nesvarbu, kad drauge gyventa taip trumpai, o našlauta net 55 metus. Apolonija kantriai laukia susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties.
Žiedas, rastas 2017 metais, su Zigmanto ir Apolonijos vardais ir jų vestuvių data leido identifikuoti vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikus.
Gina Viliūnė (g. 1974) jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, rašo straipsnius, veda ekskursijas. „Apolonija“ – devintasis romanas apie Lietuvos istoriją ir tryliktoji autorės knyga.
Vaikams nuo 10 metų
Kai Artūras sulaukia kvietimo mokytis slaptoje, patiems gabiausiems vaikams skirtoje Baskervil Holo mokykloje, nė neįtaria, kas jo laukia... Po neįtikėtinos kelionės orlaiviu prasideda neramios dienos mokykloje, kur vyksta vagystės, griaudi sprogimai, o šešėliuose tūno priešai. Vienas jų siekia, kad Artūrą išmestų... arba dar blogiau.
Artūras greitai susidraugauja su Irena, Džimiu ir Kišene. Draugai drąsiai neria į kiekvieną nuotykį ir sumanumu varžosi su pačiu Artūru. Netrukus visi kartu pakviečiami prisidėti prie galingos slaptos draugijos, pasivadinusios „Dobilu“. Kad įstotų – jie turi išlaikyti tris išbandymus. Tačiau laukia netikėtumai... Artūras atskleis paslaptį, kuri visus įtrauks į nutrūktgalvišką nuotykį ir didžiulį pavojų.
Artūras su draugais mėgins įminti dingusių žmonių ir pavogtų relikvijų mįsles ir susipažins su profesoriumi Šerloku Holmsu – didžiausiu jo gyvenimo mokytoju.
AR IŠDRĮSI ĮKELTI KOJĄ Į ŠIĄ MOKYKLĄ?
„Drąsi ir jaudinanti fantazija apie Arthuro Conano Doyle'io jaunystę, kurioje sutikti mokiniai ir mokytojai vėliau taps visame pasaulyje žinomais daktaru Vatsonu, Džeimsu Moriarčiu ir, žinoma, Šerloku Holmsu.“
The Conan Doyle Estate
„Ali Standish kandus humoras susipina su įtikinamomis laikmečio nuorodomis. Rašytoja Baskervil Holą piešia ryškiaspalviame Viktorijos laikų fone, kai visuomenė stovi ant didelių kultūrinių ir mokslinių permainų slenksčio. Kanoniniai veikėjai ir nauji herojai džiugins ir senus Konano Doilio gerbėjus, ir tuos, kurie dar tik atranda rašytojo kūrybos pasaulį. Šio tvirtai sumegzto įtempto pasakojimo centre nuo pradžios iki pabaigos žavi nuotykiai ir moksliniai tyrinėjimai. Tai viliojanti žaidimų aikštelė smalsiems protams.“
Publishers Weekly
„Neįtikėtinos Baskervilių dvaro istorijos“
• Nuotykių kupina istorija įtrauks net nelabai mėgstančius skaityti vaikus.
• Skatina mokytis, kliautis protu ir jį aštrinti.
• Skatina teisingumo jausmą, norą nepasiduoti neteisybei ir blogiui.
• Parodo, kad protas, įvairūs gabumai ir geri charakterio bruožai gali padėti žmogui pakeisti savo likimą į šviesiąją pusę.
Skaitytojams nuo 10 metų
„Turime būti atsargūs. Budrumas nulemia mūsų likimą. Jei norime ilgai gyventi ir džiaugtis pasauliu, net ir linksmybės akimirkomis negalime užmiršti, kiek daug pavojų mūsų tyko. Turime nuolat saugotis. Ir tada viskas bus gražu.“
Bembis daug išmoko, išvengė mirtinų spąstų ir dabar jis jau suaugęs, grakštus ir didingas miško valdovas. Jis ir Falinė tik ką susilaukė jauniklių – dvynukų Geno ir Guri. Jie žavūs ir žaismingi, nuolat smalsiai tyrinėja gamtos pasaulį. Tačiau gyvenimas miške tiek gražus, kiek ir pavojingas – Bembio šeimos laukia ne tik nuotykiai, bet sudėtingi, skaudūs išbandymai.
Ar pavyks Bembiui ir Falinei atlikti svarbiausią savo gyvenimo misiją – apsaugoti mažylius nuo tykančių grėsmių ir išmokyti gyventi savarankiškai?
Antroji klasika tapusios „Bembio“ istorijos dalis, kupina jaudinančių nuotykių ir jautrių akimirkų, suvirpins skaitytojo širdį ir dovanos šiltą, neišdildomą įspūdį.
„Labiausiai stebina tai, kad iš naujo skaitydamas šią knygą supranti, jog ji tarsi parašyta šiandien.“
Daniel Arnet, SonntagsZeitung
„Bembio vaikai. Miško šeimos istorija“:
• antroji vaikų literatūros klasika tapusio „Bembio“ dalis
• ugdo literatūrinį skonį, empatiją ir skatina pažinti, gerbti, tausoti gamtą ir gyvūnus;
• skatina suprasti pasaulio įvairovę, tykančius pavojus ir išbandymus, o kartu nenuleisti rankų ir džiaugtis gyvenimu;
• puikus skaitinys visai šeimai, sukelsiantis daug diskusijų ir jaudinančių akimirkų.