Alma littera

Skaitytojams nuo 14 metų

Trapi ramybė.

Paslaptingas perspėjimas.

Prasidedantis chaosas.

Mirštantis ponas H – vienintelis Džeikobo ryšys su slaptu senelio Abės gyvenimu – patiki jam paskutinę misiją: surasti moterį vardu V ir pristatyti jai ypatingąją Nurą. 

Nura persekiojama. Ji yra svarbi senovinės pranašystės, kalbančios apie artėjančią apokalipsę, dalis. Jei pavyks apsaugoti Nurą – bus išsaugota visų ypatingųjų pasaulio ateitis. 

Kadaise V buvo galingiausia ir paslaptingiausia senelio bendražygė, tačiau dabar ji slapstosi ir nė už ką nenori būti surasta...

Turėdamas tik keletą užuominų, kaip rasti V, sekamas senų priešų ir nenutuokdamas, kas laukia priešaky, Džeikobas Portmanas drąsiai tęsia savo epinę ir jauduliu pulsuojančią kelionę naujoje „Ypatingų vaikų namų“ dalyje „Paukščių sąskrydis“.

„Jaudinantis, Timo Burtono filmus primenantis kūrinys su paslaptingomis, gąsdinančiomis fotografijomis.“ 

USA Today

Ransom Riggs – amerikiečių rašytojas, kuriam pasaulinį žinomumą atnešė serija „Ypatingų vaikų namai“. Vaikystėje buvo reguliariai maitinamas vaiduoklių istorijomis ir britų komedijomis, o tai turbūt paaiškina, kodėl jo knygos būtent tokios, kokios yra. Yra net didesnė už nulį tikimybė, kad jis kaip tik dabar tavo namuose ir stebi tave iš palovio. (Gali patikrinti. Mes palauksim. Jei ne, bet kada gali rasti jį tviteryje: @ransomriggs.) Sukurti seriją jį įkvėpė ir keistos, mįslingos senovinės fotografijos, kurias jis kolekcionuoja. Kai kurias darniai įsiliejančias į kūrinio pasaulį ir jį praturtinančias nuotraukas matome serijos knygose. 

„Šimtas metų vienatvės“ – Pietų Amerikos ir viso pasaulio literatūrą pakeitęs kūrinys. Romano stilius, kupinas detalių, spalvų ir jausmo, ištrynė ribas tarp realybės ir fantazijos, tapo žinomiausiu magiškojo realizmo žanro pavyzdžiu literatūros istorijoje.

Romane pasakojama Buendijų šeimos ir jų įkurto Makondo miesto šimto metų istorija – nuo įkūrimo iki tragiškos pabaigos. Kiekviena iš septynių Buendijų kartų į pasaulį atsineša savo lemtį, patiria savus džiaugsmus, kovoja su savais demonais. Jų visų likimai yra neišvengia¬mai susiję ir persipynę, formuojantys ne tik žmones, bet ir gimtąjį miestą.  Į Buendijų ir Makondo kasdienybę nuolat įsibrauna legendinės asmenybės, įsipina tikri istoriniai įvykiai ir šio pasaulio dėsniams nepaklūstantys magiški nutikimai.

„Daugiau šviesos, sąmojaus, išminties ir poezijos, nei būtų galima tikėtis iš šimto metų literatūros apskritai, o ne vieno žmogaus.“ 

Washington Post 

Gabrielis García Márquezas (1927–2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, magiškojo realizmo klasikas, Nobelio premijos (1982) laureatas. Jis gimė Arakatakoje (Kolumbija), Karibų jūros pakrantėje. Tėvai Gabrielį, vyriausią iš šešioli¬kos vaikų, paliko auklėti seneliams – močiutei, aiškiaregei, ir seneliui pulkininkui, Ne¬priklausomybės karų veteranui. Vaikystės miestelis ir senelių pasakojimai atsispindėjo visoje rašytojo kūryboje. „Jis kuria istorijas nuo vystyklų“, – sakydavo jo senelis.

Sukurta remiantis tikra specialiojo bolševikų agento žudiko istorija.

 „Perskaitęs Gerhardo Bėgeleino bylą, supratau, kokia ši istorija spalvinga. Tai tikrai ne šviesus kovotojo paveikslas. Matyt, šėtonas jam pažadėjo kažką tokio, už ką jis sutiko parduoti savo sielą“. – M. Milinis

Karjeristas, išdavikas, psichopatas, atstumtasis. Jis vilki Lietuvos partizanų uniformą. Kalba ir elgiasi kaip partizanas. Įsilieja į jų gretas, įgyja pasitikėjimą ir... klastingai juos žudo. Infiltruotų smogikų ranka nesudreba net išvydus maldaujančias vaiko ar moters akis. 

Tikrais įvykiais pagrįstoje knygoje pasakojama vokiečio Gerhardo Bėgeleino, specialiojo agento Klevo, istorija.

Kaip vokietis galėjo tapti smogiku? Juk jaunuolio laukė puiki vermachto karininko karjera. 1941 m. lapkritį jis dalyvavo mūšiuose dėl Maskvos, buvo sužeistas. Pagijęs paskirtas į „Vokiečių Arabijos legioną“ ir su juo išsiųstas į Persiją. Tačiau po katastrofa vokiečiams pasibaigusio Stalingrado mūšio teko grįžti į dabartinės Ukrainos teritoriją. Paskui – tarnyba Kroatijoje, puskarininkių kursai Kiustrine, gautas oberfendricho laipsnis, konfliktas su buvusiais sąjungininkais italais, desantas jūra į Sardiniją ir galiausiai – į Rytų Prūsiją.

Kas lėmė, kad galėjęs tapti karininku jaunuolis virto smogiku? Ir kas atsitiko Mėmelyje, kad belaisviu susidomėjo pats MGB specialiosios paskirties 2N skyrius?

Mindaugas Milinis - klaipėdietis, istorinių knygų apie partizaninį pasipriešinimą ir Afganistano karą autorius, istorinės studijos apie mūšius dėl Klaipėdos (Mėmelio) 1944-1945 m. bendraautoris.

PASAULYJE PARDUOTA DAUGIAU NEI KETURI MILIJONAI EGZEMPLIORIŲ.

„New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleris – širdį verianti istorija apie švyturio prižiūrėtoją ir jo žmoną, kurie susiduria su gyvenimą pakeisiančia moraline dilema.

Prie atokios salos kranto atplaukia valtis. Joje yra negyvas žmogus ir verkiantis kūdikis. Vieninteliai salos gyventojai – švyturio prižiūrėtojas Tomas ir jo žmona Izabelė – netrukus turi priimti lemtingą sprendimą.

Jie sulaužo taisykles ir seka savo širdimi. Bet tai, kas nutiks vėliau, sudaužys širdį ir jums.

„Nepamirštamas“ – Guardian

„Nepakartojamas ir įtraukiantis siužetas, kuris prikausto nuo pirmojo puslapio“ – Oprah Magazine

„Jaudinantis pasakojimas. Pasiruoškite verkti“ – New York Times

„Įtikinama ir švelni meilės istorija“ – Sunday Times

M. L. Stedman gimė ir užaugo Vakarų Australijoje, o dabar gyvena Londone. „Švyturys tarp dviejų vandenynų“ yra pirmasis jos romanas. Apdovanojimų pelnęs tarptautinis bestseleris išleistas 45 šalyse ir vien anglų kalba jo parduota daugiau nei 4 mln. egzempliorių. 2016 m. pagal šią knygą sukurtas to paties pavadinimo filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Michaelas Fassbenderis ir Alicia Vikander.

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

11-metė Tora su mama Ingrida ir patėviu Henriku gyvena mažoje saloje, skurdžioje ir nuo aplinkinio pasaulio atskirtoje žvejų bendruomenėje Norvegijos šiaurėje. Pokario laikais nuolatinis vargas ir nepritekliai tapo neatsiejama žmonių gyvenimų dalimi. Tačiau Tora turi gerokai didesnių rūpesčių nei alkis ar skurdūs drabužiai. Ją slegia nežinia dėl karo metais pradingusio tėčio, skaudina dygios bendraamžių pašaipos, o didžiausią grėsmę kelia bauginantys patėvio prisilietimai.

Vos galą su galu suduriančios ir darbuose prapuolusios mamos meilės stokojanti Tora paguodos ieško vaikiškose fantazijose apie savo tėtį ir senelę, o jos gyvenimo šviesuliais tampa knygos ir keli artimiausi žmonės – teta Rakelė bei dėdė Simonas. Tačiau nuo apsvaigusio patėvio apsaugoti negali niekas. Tik Apvaizda arba pati Tora. 

„Namas su akla stiklo veranda“ – pirmasis „Toros“ trilogijos romanas. Tai jaudinantis pasakojimas apie vienišą mergaitę, „vokiečio pavainikę“ ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja skaudų, bet spalvingą ir gyvybingą Toros paveikslą.

Išskirti karo, suvesti meilės.

„Lauk manęs“ – naujas, įtraukiantis, tikrais įvykiais paremtas romanas apie nemirštančią meilę ir neįtikėtinas paslaptis.

Rupertas pažadėjo sugrįžti, Florencijai tereikėjo jo laukti. 

Kornvalis, 1944 metai

Rupertas Dešas paskelbtas dingusiu be žinios, tikriausiai žuvusiu Arnhemo mšyje. Priblokšta jo žmona Florencija negali susitaikyti, kad Rupertas visiems laikams pasitraukė iš jos gyvenimo, todėl senoje knygoje radusi paslėptą eilėraštį, pavadintą „Lauk manęs“, patiki, kad tai jos vyro siųstas ženklas. Pažadas, kad Rupertas grįš pas ją. 

Londonas, 1988 metai

Maksą nuo pat vaikystės persekioja besikartojantis košmaras. Sapne siaučia karo chaosas, ir jis kiekvieną kartą pabunda išpiltas prakaito, iš siaubo besidaužančia širdimi. Vedamas žūtbūtinio troškimo suprasti, kodėl jį persekioja tokios šiurpios vizijos, Maksas leidžiasi į kelionę, kuri nuveda jį į Kornvalį, vyro vardu Rupertas Dešas gimtinę. 

Melburnas, 1995 metai

Florencija gauna laišką nuo gyvenime nematyto vyro iš kito pasaulio krašto. Nepažįstamasis rašo, kad prisimena ankstesnį, kito žmogaus, gyvenimą. Ar jis gali būti tas, kurio Florencija laukė penkiasdešimt vienus metus? 

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika rašytojos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“,  „Čia ir dabar“,  „Slaptos valandos“, „Italė Brukline“ ir kt.

„Paremtas tikra istorija, sujungiančia skirtingus laikus ir žemynus šis nuostabus romanas visiškai užburia.“

My Weekly

„Užburiantis, įtikinamas ir labai romantiškas pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais.“

Daily Express

„Niekas nesugeba parašyti tokių romanų, kuriuose būtų tiek daug meilės, kaip Santa Montefiore.“

Jojo Moyes

Nesvarbu, kaip būsiu sutikta. Savo jau pasiekiau. Niekas iš manęs to neatims. Kad ir ką apie save išgirsčiau po spektaklio, visuomet liksiu Sara Bernar.

Kurtizanės Žiuli Bernar duktė Sara vaikystėje stokojo motinos meilės, bet galiausiai tapo mylimiausia visų laikų aktore. Dar būdama devyniolikmete stažuotoja, turėjo palikti vieną geriausių Paryžiaus teatrų ir imtis kurtizanės amato. Po meilės romano susilaukusi sūnaus, išdrįso pasirinkti vienišos motinos kelią. Išlikti ir žengti pirmyn jai padėjo begalinis noras siekti aktorystės aukštumų bei išskirtinis talentas net manieringiausiose to meto klasikinėse pjesėse vaidinti natūraliai, žmogiškai, aistringai.

Saros Bernar gyvenime netrūko svaiginančių pakilimų ir skausmingų nuopuolių. 1870 metais ji pasiliko prūsų apgultame Paryžiuje slaugyti sužeistų karių, vėliau, trokšdama nusimesti teatrinės hierarchijos pančius, po gastrolių Londone pasirinko nepriklausomos aktorės kelią – ir, skeptikų nuostabai, tapo pirmąja pasaulinio masto teatro žvaigžde.

XIX a. pabaigoje Saros Bernar talentu žavėjosi milijonai žmonių Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikose, jai lenkėsi karaliai, plojo publika didžiausiuose pasaulio teatruose ir improvizuotose geležinkelio tarpustočių scenose. Sarą garbino net tie, kurie negalėjo jos pakęsti. 

Įspūdingais didžiųjų moterų portretais pagarsėjęs amerikietis rašytojas C. W. Gortner romane „Pirmoji aktorė“ mus supažindina su nemirtingosios Saros Bernar gyvenimo istorija. Tai atviras ir intymus pasakojimas apie moterį, savo neprilygstamu talentu, nepalaužiama dvasia ir ekscentriškumu verta būti Dieviškąja Sara.

<…> C. W. Gortneris skaitytojui pateikia atvirai, sodriai nutapytą pribloškiančios Bernar karjeros ir audringo asmeninio gyvenimo paveikslą. Dieviškoji Sara buvo ypatinga moteris, pranokusi savo laikmetį, užkariavusi gerbėjų širdis, laužiusi taisykles, reikalavusi daugiau teisių menininkams ir moterims. 

Allison Pataki, „New York Times“ bestselerio „Karalienės likimas“ autorė

„Aš vis galvojau: kaip moteris galėtų atkeršyti, kaip galėtų sulaukti teisingumo? Nes negalime vien tik melstis. Negaliu pakęsti motinos maldų. Mes negalime tik laukti ir nieko nedaryti. Aš taip negyvensiu – nebegyvensiu.“

1422 m. Šimtamečio karo su Anglija alinama Prancūzija patiria vieną gėdingą pralaimėjimą po kito, o skurdžiame Domremi kaimelyje dešimtmetė Žana renka akmenis ir stebi vietos berniūkščių kovas. Nors sunkia kietaširdžio tėvo Žako d’Arko ranka auklėjama mergaitė yra ne pagal metus aukšta, tvirta ir užsispyrusi, bet berniukai nepriima jos į savo būrį – juk mergaitėms peštis nevalia.

Po kelerių metų plėšikaujančių anglų karių būrys sudegina kaimą ir atima iš mergaitės visa, kas jai brangiausia. Žana kreipiasi į Dievą – vardija jam savo priešus ir prisiekia atkeršyti. Įgavusi neįtikėtinos jėgos ir ištvermės, Žana meta iššūkį tradicijoms ir paima į rankas kalaviją. Garsas apie Dievo palytėtą mergelę pasiekia patį Prancūzijos karalių Karolį VII. Priešų spaudžiamas dofinas patiki, kad Žanai skirta išgelbėti karalystę nuo pražūties. Jis duoda jai savo kariuomenę ir išlydi į anglų apsiaustą Orleaną. Čia ir prasideda stebuklingoji Žanos d’Ark istorijos dalis.

Pasakojimai apie Orleano mergelę jau daugiau nei šešis šimtmečius žavi, stebina ir verčia abejoti. Kas iš tiesų buvo ši mergina? Karė? Eretikė? Šventoji? Apie jos gyvenimą, žygdarbius ir mirtį parašyta tūkstančiai knygų, tačiau tik Katherine J. Chen mitais ir legendomis apipintą Žaną pavaizdavo kaip moterį iš kūno ir kraujo – nesutramdomą, nepalaužiamą ir nepakartojamą.

Romanas „Žana“ – tai epinis pasakojimas apie jėga ir nuovoka stipriausius vyrus bei žymiausius riterius pranokusią, mūšio lauke negailestingai priešus triuškinusią, bet savo keršto aistros taip ir nepasotinusią ypatingą merginą. Vienų dievinama, kitų nekenčiama, svaiginančiu greičiu pasiekusi šlovės zenitą ir palikusi istorijoje neišdildomą pėdsaką, Žana d’Ark dar niekada nebuvo tokia tikroviška, natūrali ir žmogiška, kaip šiame istorinės fantazijos šedevru tituluojamame Katherine J. Chen kūrinyje.

Skaitytojams nuo 14 metų.

Nauja nuožmi ir kvapą gniaužianti serija, pakerėsianti „Dyglių ir rožių dvaro“ gerbėjus.

Į pilį karalystėje, kurioje nelikę magijos, iškviečiama žudikė. Ji nekenčia žiauraus karaliaus, valdančio iš savo stiklo sosto, bet atėjo ne nužudyti jį, o išsikovoti sau laisvę. Jei varžybose nugalės dvidešimt tris žudikus, vagis ir karius, ji bus paleista iš kalėjimo ir galės eiti karaliaus kovotojos pareigas.

Jos vardas Selena Sardotjen.

Karūnos paveldėtojas princas ją provokuos, sargybos kapitonas – saugos, o princesė iš tolimos šalies su ja susidraugaus. Netrukus Selena pasijus atsidūrusi meilės trikampyje – jos palankumo trokš du be galo skirtingi ir verti dėmesio vaikinai... bet pirmiausia ji turės kovoti. Pilyje gyvena blogis. Kai Selenos konkurentai vienas po kito paslaptingai miršta, Selenos kova už laisvę tampa įnirtinga ir žūtbūtine kova dėl išlikimo. Ji turi sunaikinti blogį, kol jis nesunaikino viso pasaulio.

„Stiklo sostas“ yra pirmoji prikaustančios ir nuožmios knygų serijos dalis, jau pakerėjusi daugybę skaitytojų pasaulyje. 

„Privaloma perskaityti fantastikos ir nuotykių mėgėjams.“

USA TODAY.

Sarah J. Maas – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, dar žinoma „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

Paklusti taisyklėms ar išdrįsti peržengti ribas?

Knyga pateko į 2022 m. suaugusiųjų literatūros konkurso trumpąjį sąrašą

Tiems, kurie rado draugus visam gyvenimui.

Ir visiems meilės romanų gerbėjams.

Nuo pat vaikystės Joana žinojo, kad privalo būti gera, jei nori būti mylima. Todėl nenuostabu, kad vienintelis jos troškimas išvažiavus studijuoti į sostinę – išlikti pavyzdinga, padoria dukra ir ištikima mergina.

Skaudi gyvenimo patirtis privertė Marių manyti, kad žmogus vertas tik tiek, kiek verti jo pasiekimai. Jis privalo visiems įrodyti, kad vaikystėje diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nesutrukdys jam pasiekti sėkmės. O santykiams jis neturi laiko – rinkdamasis seksą vietoj meilės vaikinas tikisi taip išvengti nuoskaudų.

Joana privalo atsispirti bendrabutyje sutiktam žaviam vaikinui su miglota praeitimi ir išlaikyti draugiškus santykius. Marius negali liesti Joanos – ji įsipareigojusi kitam, ir tai vienintelė riba, kurios vaikinas, slegiamas skaudžių vaikystės prisiminimų, prisiekė sau niekada neperžengti.

Vieną vakarą, kai ribos išsitrina ir sienos griūva, tenka rinktis – paklusti taisyklėms ar nors kartą peržengti ribas.

Ina Les slapyvardžiu pasirašanti autorė jau keletą metų gyvena Danijoje, kartu su vyru augina du sūnus ir siekia vertėjos karjeros.

Pasaulyje tiek daug kalbų, bet lietuvių man viena gražiausių. Rašymas – tai būdas išsaugoti savo šaknis. Kurdama meilės istorijas, pagardintas aistra ir humoru, siekiu ne tik paliesti skaitytojų širdis, bet ir priminti, kad tikra meilė prasideda nuo meilės sau.

2022 m. suaugusiųjų literatūros konkurse pastebėta autorė puikiai perteikia veikėjų emocines būsenas, nepaprastai taikliai piešia aplinką ir, skyrius po skyriaus megzdama intrigą, skaitytojo nepaleidžia iki paskutinio puslapio.