Alma littera

Visas mūsų kasdienis ir veiklos pasaulis gali būti kupinas sąmoningumo ir darnos. Bet kuri žmogaus veikla gali tapti meistriška: verslas, kalbėjimas, mokymas, gėlių auginimas, maisto gaminimas, namų tvarkymas, buvimas su artimaisiais ir kita.

Šios knygos autorius Rimvydas Židžiūnas kviečia tai atrasti. Knyga pakvies jus pažvelgti į savo veiklas visiškai nauju žvilgsniu ir leis pažinti meistro pasaulį.

Knygoje atrasite:

● kodėl net labai sėkmingoje veikloje realizuojate toli gražu ne visą savo potencialą;

● kaip veikla gali padėti auginti jūsų esybę ir sąmoningumą;

● kaip bet kurią veiklą praturtinti meistriškumu, džiaugsmu, prasme ir pašaukimu;

● kaip išsilaisvinti nuo streso bei išsekimo ir išbristi iš gyvenimo krizių;

● kaip pažadinti savo kūrybiškumą bet kurioje srityje;

● kaip atskleisti ne tik save, bet ir žmones, su kuriais bendraujate;

● įkvepiančių istorijų apie meistriškumą kasdieniame gyvenime.

Rimvydas Židžiūnas yra dvasinės žmogaus evoliucijos specialistas. Jis geriausiai žinomas kaip didžiausio ir ilgiausiai veikiančio Lietuvoje gyvenimo būdo mokymų centro „SoulACTION“ įkūrėjas. Rimvydas taip pat yra knygų autorius, daugelio ilgųjų mokymų programų kūrėjas, sąmonės plėtimo seminarų lektorius ir situacinio mokymo ekspertas. Per pastaruosius 12 metų jo veikla pakeitė tūkstančių žmonių gyvenimus.

„Ši knyga – tai mano pasidalijimas nueitu keliu, todėl ji kiek panaši į intelektinį romaną. Knygoje atskleidžiamo pasaulio užduotis yra praplėsti skaitytojo sąmonę, kad atsivėrus platesniam matymui gautumėte vidinių įžvalgų ir patirtumėte atradimų iš gilesnių savo paties dimensijų. Jūsų intuityvūs atradimai yra patys vertingiausi šioje kelionėje. Jie padės ne tik pasisemti žinių, bet ir įgyti išminties, kuri visuomet buvo jumyse ir laukė, kol ją atrasite.“ – Rimvydas Židžiūnas

Nežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija

„Išdidumo kalinė“ – antrasis Sonatos Dirsytės istorinis romanas. Pirmasis – „Fata morgana“ – sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo. Pagal knygą vyko ekskursijos, skaitytojai patys savarankiškai keliavo ir tebekeliauja romane aprašytais keliais.

Romano centre – nepelnytai užmirštos, bet ryškų pėdsaką istorijos puslapiuose palikusios trys moterų kartos:  Žygimanto Senojo vaikų motina Kotryna Hochstadė, jos dukra Beata Koščelecka ir anūkė Elžbieta Ostrogiškaitė. Intriguojantis šių emancipuotų moterų gyvenimas – tai kova už savo teises ir bandymas įsitvirtinti patriarchalinėje visuomenėje. Bona Sforca globoja Beatą kaip savo dukrą. Palaimina santuoką su Lietuvos didžiojo etmono sūnumi. Tokią retą santuoką – iš meilės. Visgi Beatai, vienai turtingiausių XVI a. didikių, ir jos dukrai Elžbietai likimas nepašykšti sunkių išbandymų.

* ŽYGIMANTAS SENASIS IR ŽYGIMANTAS AUGUSTAS NAUJOJE ŠVIESOJE * ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA * STEPONAS BATORAS IR ONA JOGAILAITĖ * KARALIŠKUOSIUOSE RŪMUOSE BESISUKIOJANTYS BURTININKAI IR ALCHEMIKAI * KOVOS PRIEŠ MASKVĄ BEI VALDOVŲ PAŠONĖJE VYKSTANČIOS INTRIGOS, SĄMOKSLAI, DRAMOS IR IŠDAVYSTĖS *

„Šis romanas kelia pamatinius klausimus: kaip konkreti epocha paveikia žmogaus likimą? Kaip įmanu pasipriešinti gniuždančiam taisyklių, draudimų bei aplinkybių voratinklio spaudimui? Kokia kaina sumokama už teisę savarankiškai mąstyti, laisvę rinktis, galimybę klysti? Kartu su romano herojėmis sprendžiant šias egzistencines lygtis, praeitis ir joje gyvenę žmonės tampa mums artimesni, o jų patirtys skatina mąstyti, kas sieja ir skiria mus, skirtingų erdvėlaikių gyventojus.“

Kultūros istorikas Aurimas Švedas

„Kartais istorijos pačios tave susiranda netikėčiausiose vietose. Pirmą kartą apie Beatą Ostrogiškę išgirdau kopinėdama Aukštųjų Tatrų viršūnėmis. Būtent Beata yra laikoma pirmąja turiste Tatrų kalnuose. Kodėl? Romano skaitytojas sužinos tai knygos pabaigoje. Pradėjusi daugiau domėtis šia asmenybe, aš tarsi siūlų kamuolį ėmiau vynioti mažai kam žinomą istoriją, kurioje nestinga karališkųjų intrigų, išdavysčių, dramos, fatalizmo, o geografija aprėpia ne tik Vengrijos karalystę ir jos kraštus, priklausančius šiandieninei Slovakijai, bet ir Lenkijos karalystę bei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.“

Sonata Dirsytė

 „Imperatorienė“ – naujas ir netikėtas žvilgsnis į vienos žymiausių ir mylimiausių karališkųjų porų – Sisi ir Pranciškaus – meilės istoriją. Tai labai šiuolaikiškai parašytas romanas apie meilę ir savęs atradimą. Serialų „Bridžertonų kronikos“ („Bridgerton“) ir „Karūna“ („The Crown“) bei Sarah'os MacClean ir Lisos Kleypas romanų gerbėjai, ši knyga – kaip tik jums! 

1853-ieji. Šešiolikmetė Bavarijos princesė Elžbieta, visų meiliai vadinama Sisi, yra griežtai nutarusi laukti tikros, galvą pamesti verčiančios meilės. Bėda ta, kad jos motina apie tai nė girdėti nenori. Užsispyrėlė Sisi nusileisti, žinoma, irgi neketina. Galų gale, juk ne jos problema, kad vyresnė sesuo Elena pagaliau „suaugo“ ir sutiko tekėti už Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Habsburgiečio. 

Tuo metu Vienoje imperatorius Pranciškus taisosi po pasikėsinimo į jo gyvybę. Išvengęs mirties jaunuolis rimtai susimąsto apie savo bei karalystės ateitį ir nusprendžia, kad atėjo laikas „susitupėti“. Motina jam jau numačiusi puikią kandidatūrą: Bavarijos princesę Eleną. Po neilgų derybų sutariama, kad per artimiausią Pranciškaus gimtadienį bus iškeltos vestuvės, užtikrinsiančios politinę sąjungą su Bavarija. 

Tačiau atvykęs į Bavariją Pranciškus – netikėtai sau pačiam – susižavi Elenos seserimi Sisi. Ir ši pagaliau išgyvena tai, apie ką anksčiau žinojo tik iš poetų eilių ir girdėjo bardų giesmėse. 

Rašytojos Gigi Griffis silpnybė – menkai žinomi istoriniai faktai, ne itin mėgstamos (turinčios savo nuomonę) moterys ir viskas, kas susiję su Europa. Beveik dešimtmetį klajojusi po pasaulį, G. Griffis šiuo metu gyvena Portugalijoje. „Imperatorienėje“ papasakota istorija rodoma ir platformoje „Netflix“.

„Prabanga ir puošnumu pulsuojantis romanas. Šioje istorijoje nenuvilia niekas.“ 

Publishers Weekly 

„Tiesiog žavinga. G. Griffis mums padovanojo dvi herojes – tokias įžūlias ir žavias seseris, kad tiesiog fiziškai norisi įsirangyti tarp puslapių joms į kompaniją. Dar pridėkite rūmų intrigas ir nepajusite, kaip skaitant prabėgs pusė nakties.“ 

Meg Waite Clayton (romanų „Paskutinis traukinys į Londoną“, „Trečiadienio seserys“ autorė) 

 „Šviežias, energingas ir naujas požiūris į legendinę moterį. Garantuotai padidins Sisi gerbėjų būrį.“ 

Rašytoja Evie Dunmore 

Nes jinai – jo žmogus. Ne tam, kad jis ją pasisavintų. O tam, kad sutiktų ją su meile.

Ruta ir Gormas. Ji – pripažinta pasaulinio garso dailininkė, užaugusi neturtingoje šeimoje, vienoje iš Šiaurės Norvegijos priekrantės salų. Jis – iš to paties krašto kilęs pasiturinčio prekybininko sūnus. Atsitiktinis susitikimas vaikystėje abiem paliko neišdildomą pėdsaką. Ruta ir Gormas buvo skirti vienas kitam, bet per daugybę metų įvykę šeši susitikimai nepasirodė lemtingi. 

Septintas susitikimas viską pakeitė. Subrendę, išgyvenę skyrybas, naujas pradžias ir nuviliančias pabaigas – jie pagaliau surado vienas kitą. 

„Mano žmogus“ pasakoja bendrą Rutos ir Gormo istoriją: kalba apie Rutos santykį su tapyba ir pripažinimu, apie Gormo pastangas išsivaduoti iš verslininko rutinos ir pasiryžus drąsiems pokyčiams susikurti prasmingesnį gyvenimą. 

„Mano žmogus“ – nuostabus ir ambicingas romanas apie bekompromisį meną ir brandžią meilę. Perskaitysite jį vienu prisėdimu.“ 

Jyllands-Posten

TIKIU, KAD KUO ŽMOGAUS GYVENIMAS SUDĖTINGESNIS, TUO DAUGIAU ŠIS IŠ JO GALI PASIIMTI IR DUOTI KITIEMS.

Ši knyga tarsi pokalbis. Terapinis pokalbis tarp dviejų lyg ir nepažįstamų, tačiau kartu žmogiškojo nežinojimo ir kasdieniškų atradimų kelyje esančių žmonių.

Šįkart žurnalistė Dalia Musteikytė gerokai išplečia savo darbo ribas, kiekvienas klausimas jai itin artimas, asmeniškas, jautrus, o jo atsakymas reikšmingas, projektuojantis būsimus sprendimus. Skaitytojas tuose klausimuose gali atrasti savo mintį, pamąstymą, svarstymą, galiausiai ir atsakymą.

„Žurnalistui įprasta kalbinti žmones apie juos pačius, o čia teko atlikti emocinę savireviziją ir daug ką traukti iš savęs – nuoskaudas, patirtis, dvejones. Žinojau, jei nebūsiu atvira, nesulauksiu atvirumo ir iš Beno, pokalbis bus drungnas. „Abipusė terapija čia mums išeina“, – kartą parašė jis, pridėjęs šypsenėlių. Taip darsyk buvau paskatinta klausinėti toliau.“ – Dalia Musteikytė

Kitas pokalbio dalyvis – kunigas Benas Lyris atskleidžia visą savo žmogiškąjį tikėjimu paremtą žinojimą, perleisdamas jį per asmeninius patyrimus, išgyvenimus, dabarties jausmus.

„Tikiu, kad skaitydami šią knygą žmonės bus palytėti paties Dievo artumo. Turbūt negalime visi būti labai dieviški, labai šventi, bet visi galime būti žmogiški. Tegul mūsų knygos puslapiai, mano, jūsų knygos puslapiai, mūsų žmogiškumas kiekvieną priartina prie jo paties širdies pasaulio. Linkiu, kad tame širdies pasaulio kampelyje jis sutiktų Dievo veikimą – veikimą to, kuris ateina, apsigyvena, myli, apkabina ir gydo.“ – Benas Lyris

„Nėra stebuklingos tabletės žmogaus tikėjimui, laimei, kaip tik pasitikėti Dievu, padaryti jam vietos. Ir Dievas nėra tas, kuris sutvarko žmogaus gyvenimą be jo paties pastangų. Dievas, pasikartosiu, yra gyvenimo bendradarbis, palydintis, einantis, saugantis, apkabinantis, padrąsinantis. Svarbiausia – nusidėjus ir silpnumo akimirką ne nuteisiantis, bet keliantis ir gydantis. Kristus sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų visose gyvenimo formose, visuose pavidaluose.“ Nesako: atėjau, kad žmonės egzistuotų, vegetuotų, būtų baudžiami, susargdinami, bet priešingai – kad būtų išgydyti. Kaip dažnai nerandame Dievo ir neturime šios malonės, nes ne visada esame atviri ir ne visada jo ieškome, tikime, kad viską apie jį žinome, kaip ir apie savo mylimuosius, su kuriais dažnai apsiprantame ir nematome buvimo kartu stebuklo.“

Turėdami tinkamą informaciją, kaip gyventi kokybiškiau ir už ką atsakingas kiekvienas organas organizmo orkestre, galime būti sveikesni ir energingesni.

Įminę žarnyno mįsles užsimanysite keisti gyvenimo būdą. 

Jūsų rankose – patogaus formato, smagiai parašyta knyga, padėsianti suvokti, kokią didelę įtaką mūsų savijautai daro žarnynas – viena sudėtingiausių (po smegenų) organizmo sistemų ir didžiausias jutimo organas su trilijonais bakterijų (kurių svoris gali siekti nuo 1 iki 3 kg!). 

Skirta glaustą ir aiškią informaciją vertinančiam šių dienų žmogui. Klausimų ir atsakymų forma pateikta profesionali medžiaga – lengvai suvokiama.

ŽARNYNAS ir →

Imunitetas

Emocijų pasaulis

Osteoporozė

Stresas ir nerimas

Miegas

Atmintis ir Alzheimeris

Amžėjimas

Menopauzė

Augantis svoris

Nėštumas ir kt.

Atsivertę jums rūpimą skyrių, akimirksniu gausite reikiamus atsakymus ir praktines, moksliniais faktais grįstas rekomendacijas, kaip pagerinti savijautą. Taip pat rasite ir žarnyno sveikatai palankų vienos dienos valgiaraštį.

Sandrija Čapkauskienė – jau 17 metų dirba pedagoginį darbą, šiuo metu dėsto Lietuvos sporto universitete, Kauno kolegijoje, skaito paskaitas užsienio universitetuose, veda seminarus ir kvalifikacijos kėlimo kursus, dalyvauja įvairiuose projektuose, publikuoja mokslinius straipsnius tarptautiniuose žurnaluose, yra parengusi kelias studijų knygas, teikia naujausią ir mokslu pagrįstą informaciją mokslo populiarinimo leidiniuose. Aktyviai dalyvauja TV ir radijo laidose, kalba visuomenei aktualiomis sveikatai palankaus maitinimosi temomis. Užsiima ir asmenine veikla mitybos srityje – konsultuoja žmones.

Skaitytojams nuo 14 metų

Sarah J. Maas „Vidurnakčio karūna“. Serijos „Stiklo sostas“ antra knyga.

Antroji kraują kaitinančios serijos „Stiklo sostas“ dalis „Vidurnakčio karūna“ skaitytojus grąžina į melo nualintą kraštą, kurį nuo pražūties gali išgelbėti tik jaunos merginos tiesa.

Žudikė Selena laimėjo žiaurų konkursą ir tapo karaliaus kovotoja. Tačiau ji toli gražu nėra ištikima karūnai. Selena žino, kad valdovas, kuriam ji tarnauja, yra blogio įsikūnijimas. 

Mėginant įminti pilies paslaptis, nukenčia Selenos artimiausi ir brangiausi. Dabar niekas nėra apsaugotas nuo įtarimų – nei sosto įpėdinis Dorianas, nei sargybos vadas Čeolas, su kuriuo Selena sieja ypatingas ryšys, nei jos geriausia draugė, maištingoji užsienio princesė Nehemija.

Bet vieną klaikią naktį paslaptys, kurias jie visi saugo, nuveda į neapsakomą tragediją. Selenos pasauliui griūvant, ji priversta atsisakyti to, kas brangiausia, ir apsispręsti, kur slypi jos tikroji ištikimybė ir už ką ji pasirengusi kovoti. 

Sarah J. Maas – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras", dar žinoma „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

„Įspūdinga fantastinė istorija, į kurią pasinėrę skaitytojai nenorės jos palikti.“  

Kirkus Reviews

Taip, pridūrė dar tvirčiau įsitikinęs, jeigu būčiau priverstas gelbėtis, pasirinkčiau Tasmaniją.

Naujausiame savo kūrinyje „Tasmanija“ Paolo Giordano, prestižinės italų literatūros premijos Strega laureatas, tarptautinio bestselerio „Pirminių skaičių vienatvė“ autorius, rašo apie mūsų dienų pasaulį ir jo ateitį. Tiksliau, apie pasaulį, kuris neturi ateities, kuriame sutrikusi ir įsibauginusi žmonija nebeišlaiko savo rankose kontrolės svertų, o visuotinis sąmyšis nuodija intymiausius žmonių jausmus ir griauna tarpusavio santykius. 

Šis jautrus, gyvybingas ir šiuolaikiškas romanas turi autobiografinių rašytojo gyvenimo motyvų, bet jame kiekvienas gali atrasti save, nes visi mes ieškome savosios Tasmanijos: vietos, kur dar įmanoma išsigelbėti.

40-metis Paolas, atsisakęs karjeros fizikos mokslų srityje, pasirinkęs žurnalistiką ir susidomėjęs klimato kaitos problematika, jaučia, kad viskas aplinkui byra į šipulius. Jo santuoka su devyneriais metais vyresne Lorenca atsidūrė aklavietėje, jis neįsivaizduoju jųdviejų ateities, tačiau bijo apie tai net užsiminti. Krizė ištiko ir jo artimiausius draugus bei pažįstamus. Jaunystės laikų bičiulis Džulijus išsiskyrė su žmona ir neranda bendros kalbos su savo sūnumi, kunigas Karolis įsimylėjo dvidešimtmetę merginą ir suabejojo savo pašaukimu, intelektualus debesų tyrinėtojas Novelis įsivėlė į skandalų virtinę dėl lyčių lygybės moksliniame pasaulyje, prarado šeimą ir savo reputaciją.

Krizė purto ne tik pavienius žmones. Europos miestus drebina teroristiniai išpuoliai, horizonte švyti karų ir pasaulinių kataklizmų nuojauta. Paolas jaučia, kad bręsta globali visos planetos krizė. Bėgdamas nuo savęs ir savo sunkumų jis blaškosi po pasaulį, bet tik išdrįsęs atsiverti meilei ir skausmui, Paolas gali surasti savo išsigelbėjimo krantą. Savo Tasmaniją.

Paolo Giordano parašė originalų, susimąstyti skatinantį romaną apie pasaulį, kuriame gyvename. Jame paliečiama daug temų, kurios veikia mus visus. Tai tikra mūsų laikų istorija.

De Bezige Bij

Bookerio premijos ilgasis sąrašas

„New York Times“ šį kūrinį išrinko viena svarbiausių 2022 m. knygų.

„Protu nesuvokiamai genialus romanas.“ Hannah Kent

Nusprendžiau užrašyti viską, kas vyksta, nes turbūt jaučiuosi galinti atsidurti pavojuje.

Londonas, 1965 metai. Jauna moteris įsitikinusi, kad charizmatiškas psichoterapeutas Kolinsas Braitvaitas yra atsakingas už jos sesers savižudybę. Nusprendusi įminti sesers mirties paslaptį, ji susikuria alternatyvią tapatybę ir pati kreipiasi į gydytoją kaip klientė, o visus susitikimus kruopščiai fiksuoja užrašų knygelėse. Tačiau vis labiau įsitraukdama į psichoterapeuto siūlomą tamsų ir grėsmingą žaidimą moteris sutrinka, jai darosi vis sunkiau suvokti, kur realybė, o kur pramanas, kur jos tikrasis „aš“, o kur – susikurta asmenybė. 

Romane „Pacientė“ autorius Graemeʼas Macrae Burnetas siūlo skaitytojams „pažaisti tikrovę“. Meistriškai pasinaudodamas metafikcijos stiliumi Burnetas parašė stulbinančią, kandaus humoro nestokojančią, originalią istoriją apie žmogaus psichiką ir išprotėjimą, apie asmens tapatybę ir pačios tiesos prigimtį.

Užburiantis naujas rimtosios grožinės literatūros kūrinys... Kupinas įtampos, tamsus ir genialiai sukonstruotas. Edmund Gordon, Sunday Times

Rašydamas (ar skaitydamas) patenki į pasaulius, kuriuose kadaise buvai, į erdves ir laikus, kuriuose niekada nesilankei, kuriuos galbūt tik sapnavai, kuriuos prasimanei, nors jie ir gyvena tavyje, nors tai tik nuojautų, šešėlių ar emocijų pavidalai, pustoniai, melodijų, sakinių nuotrupos, garsų fragmentai. Taip suprantu knygas – kaip kelionę.    

Man patinka taip keliauti. Rankioju fragmentus savo atmintyje, patirtyje, pasiūlytus man vaizduotės, patirties, literatūros, kultūros, religijos, filosofijos ar anekdotų... Kad ir kas tai būtų. Tie fragmentai kartais atrodo net nesusiję tarpusavyje. Kai juos atkuriu, kai jie įgauna formą, pasimato sąsajos su kitais fragmentais, ryšiai tarp personažų, pasakojimo linijų, vaizdinių ir metaforų giminystė, atsiranda istorija. Tai rašytojo, o ne istoriko ar memuaristo kelionė, todėl seniai nesuku sau galvos dėl autobiografiškumo, asmeniškumo, istoriškumo ir panašiai. Kaip sakė vienas poetas, tu Jį prasimanei, o Jis – tave.

„Ši knyga apie žmogų, nusprendusį mesti rūkyti, ir šis sprendimas jį nuveda labai toli: į praeitį, į atmintį, į melancholiškos ir linksmos patirties, į padorumo ribas kartais peržengiančios vaizduotės kelionę. Ir norisi į šią kelionę pakviesti kitus, kad ir koks egoistas būčiau.“

Sigitas Parulskis