Alma littera

Tikroviškas, provokuojantis, intelektualus – tai romanas apie dvi koledžo studentes ir jų keistoką netikėtai užsimezgusį ryšį su sutuoktinių pora.

21-erių Fransė – šalto proto koledžo studentė ir perspektyvi poetė, niūriai stebinti aplinkinį pasaulį. Ji visa siela atsidavusi kūrybai ir gražuolei, save įsimylėjusiai geriausiai draugei Bobei. Merginos kartu dalyvauja Dublino poezijos vakaruose, skaito eiles, linksminasi ir mėgaujasi gyvenimu. 

Viskas pasikeičia žinomai žurnalistei ir fotografei Melisai po vieno renginio pasikvietus merginas į savo namus. Bobę sužavi kiek vyresnė Melisa, o Fransei belieka pavydžiai gėrėtis prabangiais poros namais ir jos vyru, profesionaliu aktoriumi Niku. Patraukliam vyriškiui iš pradžių nė motais naujos žmonos draugės, bet netrukus Fransė pajunta, kad už atšiauroko kevalo slepiasi jautri ir sąmojinga asmenybė.

Nekaltas flirtas, peraugantis į keistą artumą ir nenugalimą kūnišką trauką, neaiškūs santykiai su Bobe, sudėtingi ryšiai su rimtų psichinių problemų turinčiu tėvu apverčia Fransės pasaulį aukštyn kojom. Jai tenka iš naujo atrasti savo vietą ir gyvenimo prasmę.

Pirmasis rašytojos Sally Rooney romanas „Pokalbiai su draugais“ – nepatogus, provokuojantis, subtiliu humoru žaižaruojantis intelektualus pasakojimas apie nenuspėjamą it amerikietiški kalneliai dviejų moterų draugystę.

„Tikras hitas, negailestinga ir realistiška komedija apie svetimavimą ir draugystę.“

Entertainment Weekly

Paslaptingas, aštrus, praėjusių dienų ilgesiu alsuojantis kūrinys. Debiutinis švedų rašytojos Lydios Sandgren romanas „Gyvenimo raštai“ įtraukia pasakojimu apie žmonių meilę, jėgą ir meną bei gyvenimą keičiančius lemtingus sprendimus.

Energingas ir drąsus literatūros bei filosofijos paslapčių tyrinėtojas, originalus leidėjas Martinas Bergas patiria skaudų smūgį – šeimą mįslingai palieka jo žmona ir vaikų motina Cecilija. Dabar 50-metį vyrą gniuždo juodžiausia kūrybos ir gyvenimo krizė. Negana to, jam priklausanti leidykla Geteborge sunkiai dorojasi su finansiniais ir ekonominiais iššūkiais. 

Širdperšą dar labiau didina ryškiausia artimo draugo dailininko Gustavo Bekerio darbų paroda: kiekviename kūrinyje Martinas įžvelgia Cecilijos bruožus. Juk kadaise ji buvo Gustavo mūza...

Iš parodos plakatų mieste žvelgiančios mamos akys į neviltį varo ir Martino dukterį Rakelę. Mergina neranda vietos Geteborgo klubuose, knygynuose ir bibliotekose. Atsakymų į kamuojančius klausimus ji ieško mamos knygose, užrašuose ir kituose darbuose. Vieną dieną Rakelei į rankas patekusios knygos pasakojimas taip ją sukrečia, kad priverčia priimti lemtingą sprendimą dėl dingusios mamos.

Monumentali, kelių kartų gyvenimą aprėpianti saga Švedijoje akimirksniu tapo bestseleriu, o jos autorę pavertė tikra literatūros sensacija. Įvertinti prestižiniu 2020 metų geriausio Švedijos grožinės literatūros prizu „Gyvenimo raštai“ užkariavo tūkstančių skaitytojų širdis ne tik autorės gimtinėje, bet ir visame pasaulyje.

„Karščiausias metų debiutas! Jei Klas Östergren ir Donna Tartt susilauktų vaiko, tai neabejotinai būtų Lydia Sandgren.“

Akademibokhandeln

New York Times bestselerio „Druska jūrai“ autorė 

Pagal šį romaną sukurtas to paties pavadinimo kino filmas. 

„Nedaug yra puikių knygų, dar mažiau – reikšmingų, o ši – ir puiki, ir reikšminga.“ 

The Washington Post

Ar jums kada teko spėlioti, ko verta žmogaus gyvybė?

Mano brolio gyvybė tą rytą tebuvo verta kišeninio laikrodžio.

1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža ją į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.

Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia: jei liks gyva, įamžins savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe ji kuria ir siunčia meninius pranešimus, vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie dar gyvi.

Tai ilga ir šiurpi kelionė, tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą, padėdamos jiems ištverti dieną po dienos. Tik ar vien meile gali būti gyvas?

„Tarp pilkų debesų“ – užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.

RUTA SEPETYS gimė ir užaugo Mičigane. Ji – lietuvio pabėgėlio duktė. Lietuva, Latvija ir Estija 1941-aisiais buvo ištrintos iš žemėlapių ir tik 1990-aisiais vėl išniro iš užmaršties. Apie šių šalių likimą kalbama retai, tad Ruta norėjo suteikti žodį tiems šimtams tūkstančių žmonių, kuriuos pražudė Stalino užmojai „išvalyti“ Baltijos regioną. 

„Tarp pilkų debesų“ – pirmasis jos romanas. Į lietuvių kalbą taip pat išversta „Nelengvu keliu“, „Druska jūrai“, „Kuždesių fontanas“, „Turiu tave išduoti“.

„Nobelio premijos lygio romanas.“

Newsweek Polska

Romaną „Užmirštų „sekretų“ muziejus“ Šveicarijos laikraštis Tages Anzeiger 2019 m. įtraukė į geriausių XXI a. pasaulio romanų dvidešimtuką. Romanas tituluotas Ukrainos 2010 m. knyga, apdovanotas Vidurio Europos literatūros premija Angelus (2013), Nacionaline T. Ševčenkos premija (2019) ir daugeliu kitų.

Šiame didingame romane autorė pasakoja kelių kartų istoriją, apimančią septynis dešimtmečius – nuo Ukrainos pokario kovų iki Oranžinės revoliucijos, pasibaigusios V. Juščenkos pergale. Tai dramatiška ir sudėtinga meilės, aistros, draugystės ir mirties saga. Jos centre – trys moterys, kurias sieja pamažu į paviršių kylančios praeities paslaptys.

Garsi televizijos žurnalistė Daryna atsitiktinai randa seną Ukrainos sukilėlių armijos kovotojos Olenos Dovhan nuotrauką. Oleną 1947 metais nužudė Stalino agentai. Suintriguota fotografijos, Daryna imasi kurti dokumentinį filmą apie šios moters likimą – tarytum atkasti seniai užmirštą vaikystės „sekretą“ – ir atveria duris į praeitį, nė nenumanydama, kaip tai pakeis jos pačios gyvenimą.

Tuo metu avarijoje žūva geriausia Darynos draugė dailininkė Vlada. Žurnalistė įsitikinusi, kad tai buvo ne nelaimingas atsitikimas, o korumpuotų politinių jėgų kerštas.

Daryna beatodairiškai siekia atskleisti šias slogias paslaptis, kol svetima kadaise neišmylėta meilė, pasiekusi ją per dešimtmečių nuotolį, stebuklingai pakeičia pasaulį.

Oksana Zabužko (g. 1960) – viena žymiausių naujausios, vadinamosios „postčernobylinės“ ukrainiečių literatūros kūrėjų. Septyniolikos knygų autorės kūryba jau išversta į 20 užsienio kalbų. Ji save laiko „tylos naštą“ paveldėjusios kartos atstove, kurios misija – prikelti tragišką žuvusiųjų istoriją ir perduoti ją toliau. Pirmasis romanas „Ukrainietiško sekso lauko praktika“ (1996), kalbantis apie moterį naujoje, nepriklausomos šalies tikrovėje, prilygo sprogusiai bombai.

Skaitytojams nuo 18 metų

Galia ir meilė, aistra ir prievarta, magija ir mirtini pavojai susipina prikaustančiame Sarah J. Maas serijos „Dyglių ir rožių dvaras“ tęsinyje.

Aršioji Nesta Arčeron, Feirės sesuo, panardinta į Katilą ir prieš savo valią paversta Didžiąja Fėja, niekaip negali rasti vietos keistame ir pavojingame pasaulyje, kuriame atsidūrė. Dabar, nebegalėdama grįžti į žmonių žemes, privalo dirbti bibliotekoje ir treniruotis su Kasianu, kad išmoktų valdyti savo galią.

Iš pradžių mėginusi išvengti treniruočių Nesta pajuto jų naudą ir į jas įtraukė bibliotekos kuniges. O šios atgaivino valkirijų, moterų karių, tradiciją. Tarp Nestos ir Kasiano tvyrojusi įtampa ir rusenusi šiltesnių jausmų ugnis netrukus suliepsnoja. Tačiau ramybės laikas senka – Nestai ir jos bendražygėms teks kautis be ginklų ir kerų mirtinose Kraujo apeigose, kuriose iki šiol kovėsi tik kariai vyrai. 

Tuo metu išdavikės žmonių karalienės užmezgė naują sąjungą, grasinančią trapiai taikai. Nuniokotame, nežinios gaubiamame pasaulyje Nesta ir Kasianas kovoja su viduje ir išorėje tykančiomis pabaisomis, mėgindami rasti savo vietą ir išsigydyti žaizdas vienas kito glėbyje.

Geriausia „Goodreads choice award“ 2021 metų fantastinė knyga

Sarah J. Maas  – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, kuri Lietuvoje anksčiau leista „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

Ausdamas subtilų intrigų, meilės, pavydo, paslapčių ir melo tinklą, Múñezas įtraukia skaitytoją į svaiginantį XVIII amžiaus Ispanijos dvaro gyvenimą.

Išsilavinusi, iš pasiturinčios šeimos kilusi Klara išgyvena tragediją: Ispanijos įpėdinystės kare žūsta jos mylimas tėvas. Kilmingoji Klara palieka namus ir įsidarbina pagalbininke didingo Kastamaro dvaro virtuvėje. Mergina greitai įsitikina: dvaro virtuvėje niekas jos nelaukia ir talentų neįvertins. Negana to, Klara tuojau pastebi, kad visi tarnai čia turi paslapčių, vieni kitus šantažuoja, už nugaros rezga intrigas ir netrukus į jas įtraukia ją pačią.

Dvaro šeimininkas donas Diegas, per tragišką nelaimingą atsitikimą netekęs žmonos, gyvena atsiskyręs nuo dvaro kasdienybės ir svitos intrigų. Tačiau Klaros atvykimas apverčia jo sielvarto persmelktą pasaulį aukštyn kojomis. Apsvaigintas gardžių virtuvės kvapų, Diegas nepastebi, kad jam po nosimi rezgamas keršto planas.

Vis dėlto ir Klara turi paslaptį, kurią atskleidusi bijo netekti darbo ir šeimininko prielankumo: mergina kenčia nuo agorafobijos – ji paniškai bijo atvirų erdvių ir nedrįsta net kojos iškelti pro duris.

Fernando J. Múnezas yra rašytojas, scenaristas ir režisierius. Jis baigė filosofijos studijas Madride ir kinematografijos studijas Meine, JAV. Nuo 2002 m. išleido apie penkiasdešimt knygų vaikų ir jaunimo literatūros srityje. „Kastamaro dvaro virėja“ – pirmasis autoriaus romanas suaugusiesiems, sulaukęs neįtikėtino pasisekimo ir įkvėpęs Netflix serialą.

28 dienų programa meditacijos galiai pažinti 

Vartai, kviečiantys įžengti į nenusakomos vidinės gerovės ir gilios išminties teritoriją.

Jonas Kabat-Zinnas, bestselerio „Meditacija kasdieniame gyvenime“ autorius

 Labai laukiau šios knygos! Nuolat girdžiu prašymų rekomenduoti vadovą, kuris išsamiai supažindintų su meditacijos praktika. Ir nors šia tema išleista daugybė knygų, nė viena jų nesujungia į visumą meditacijos tikslo, technikos, įkvėpimo ir mokslo taip išmintingai ir asmeniškai kaip ši. Knygą siūlysiu perskaityti ir dovanosiu visiems pažįstamiems, trokštantiems, kad meditacijos praktika jų gyvenimui suteiktų pastovumo, malonės, ramybės ir laimės.

Elizabeth Lesser, holistinių studijų instituto „Omega“ įkūrėja, bestselerio „Skausmo dovana“ autorė

Sharon Salzberg, visame pasaulyje žinoma meditacijų mokytoja, kviečia pasitelkti susitelkimą, atidą, meilę ir gerumą kasdieniame gyvenime. „Laimė ir meditacija“ – tai išsamus meditacijos vadovas, kaip pradėti medituoti ir palaikyti meditacijos praktiką. Papildytame knygos leidime pateikiami pratimai, idėjos įrašams dienoraštyje ir dešimt vedamųjų meditacijų, kurias galima atsisiųsti iš interneto svetainių arba nuskaičius QR kodus.

• Sužinokite apie meditacijos galią. 

• Pradėkite nuo paprastų kvėpavimo ir sėdėjimo technikų ir keliaukite su patyrusia meditacijų mokytoja toliau.

• Ženkite šiuo keliu į laimę, aiškiau suvokite save ir pasaulį.

• „Laimė ir meditacija“ suteiks jums kūrybiškumo, ramybės, aiškumo ir pusiausvyros.

Per daugiau nei keturis dešimtmečius trunkančią mokymo medituoti patirtį daugybę kartų mačiau, kaip meditacija keičia ištisus gyvenimus. Ji mažina įtampą, padeda susitelkti ir „įsižeminti“, susieja mus su savuoju „aš“ ir suteikia tikslą. 

Sharon Salzberg

Bėgdamas nuo politinės priespaudos aštuoniolikmetis Abdulrazakas Gurnah (1948 m.) paliko gimtąjį Zanzibarą ir apsigyveno Anglijoje. Dešimt romanų sukūręs autorius savo rašytojo karjerą paskyrė tremties temai, nagrinėdamas klausimą, kaip ir kodėl žmonės atsiduria toli nuo namų, šeimos, bendruomenės, o kartais ir nuo savęs. 2021 m. jam skirta Nobelio literatūros premija už „bekompromisį ir užuojautos kupiną įžvalgumą nagrinėjant kolonializmo padarinių ir pabėgėlių likimų, pakibusių tarp kultūrų ir žemynų, temas“.

NACIONALINIS BESTSELERIS

„New York Times“, „Washington Post“,

„Time“ geriausia metų knyga

Pabėgęs iš tėvų namų rytinėje Afrikos pakrantėje, dar visai mažas Iljasas pagrobiamas kolonijinės kariuomenės ir patenka į vokiečių misionierių mokyklą. Po daug metų jis galiausiai grįžta į gimtąjį kaimą, tačiau tėvų neberanda, o sesuo Afija – atiduota žmonėms, kurie su ja elgiasi prasčiau nei su verge. Iš tos pačios kariuomenės kitas jaunuolis – Hamza irgi grįžta namo su giliais kūno ir sielos randais. Jis tetrokšta paprastų dalykų – turėti darbą ir užsitikrinti saugumą. Tik sutikęs gražuolę Afiją supranta taipgi troškęs meilės. Jaunuolių likimams pinantis į vieną, jiems gyvenant savo kasdieną ir įsimylint, ant kito žemyno ima tamsėdamas slinkti naujo karo šešėlis.

„Knygoje „Anapus mirties“ galime stebėti Abdulrazako Gurnah gebėjimą grakščiai nagrinėti skaudžią temą dviem lygmenimis vienu metu. Ši

istorija – tai Europos kolonializmo epas ir kartu intymus žvilgsnis į kaimo gyvenimą viename iš daugelio pro akis praleistų žemės kampelių. Čia iškalbingi tiek faktai, tiek jausmai.“

THE WASHINGTON POST

„Svarbus ir įspūdingas kūrinys, ištrinantis ribas tarp žanrų. Tai istorinis epas, nuotykių romanas ir galiausiai – meilės istorija.“

PITTSBURGH CITY PAPER

„Burtų lazdelės neturiu. Patarimų nedaliju. Mano darbo įrankis yra geštalto psichoterapija –  kadaise, dažniausiai vaikystėje, nutikusių, bet vis dar ramybės neduodančių įvykių perdirbimas. Jų nereikia bandyti slėpti užmarštyje, juos reikia iškelti į paviršių, išnagrinėti, atleisti sau ir jiems ir paleisti. Istorijos, kurias sudėjau į šią knygą, buvo tarsi apsigyvenusios manyje ir prašėsi pagarsinamos. Tikriausiai todėl, kad padėtų, parodytų kelią žmonėms, stokojantiems drąsos, pasitikėjimo, vilties ir gyvenimo džiaugsmo.“

Rasa Andrikienė, pasisekimo sulaukusios knygos „Gyvenimas be šešėlio“ autorė

Šviesi knyga, kurios puslapiuose rasite net tris išeities variantus, kai atrodo, kad išeities nėra.

Nevyniodama žodžių į vatą, paprastu ir aštriu kasdieniu stiliumi Rasa Andrikienė pasakoja savo klientų istorijas, papildydama jas savo komentarais. Kai kurias jų verta skaityti ne vieną sykį – suprasime, kad mūsų gyvenimai yra normalūs ir teisingi, gal netgi pagaliau liausimės kaltinti save bei jaustis kažkokie netikę. 

Jei kažkas atsikimš vienu alaus buteliu mažiau arba susimąstys, ar tikrai nori tos vyno taurės. Jei kažkas pasijaus saugesnis, nes ne vienas toks. Jei kažkas dažniau apkabins savo vaiką. O kažkas gal nuoširdžiai apkabins pirmą kartą. Vaiką, Mamą. Tėvą. Jei taip nutiks, knygos misija bus išpildyta.

Neleiskime būtojo ir esamojo laiko įvykiams tekėti į mus. Nuvalykime nuo savo savivertės bjaurias nepasitikėjimo, kaltės, pykčio šiukšles. Leiskime sau mylėti, leiskime sau jausti. Nesitaškykime pykčiu ant artimųjų. 

„Ši knyga suteikia optimizmo. Joje randi modelį ir matai, kad jis veikia. Tik kažkodėl bijai išdrįsti, bet tai suvoki ir galų gale imi spręsti arba ne. Svarbiausia, kad yra žmonių, kurie gali padėti. Yra technikų, kurios plečia akiratį. O per istorijas atsiranda ir noras keisti savo gyvenimą. Pasirodo, jeigu tik nori – galima. Padaryk nors save laimingą.“

Vyrenijus Andrijauskas, gongai

Trevoras Noah nusikalto gimdamas – ne todėl, kad užkalbintas galėjo atsakyti penkiomis kalbomis; ne todėl, kad mama jį išmetė iš važiuojančio automobilio; ne todėl, kad su didinamuoju stiklu netyčia supleškino kažkieno namą; netgi ne todėl, kad į žydų šventę atsivedė Hitlerį – todėl, kad gimė Pietų Afrikos Respublikoje, jo mama buvo juodaodė, o tėvas – baltasis…

„Šmaikštu ir nepakartojama.“

O: THE OPRAH MAGAZINE 

„Gimęs neteisėtai“ – ne tik paveikūs memuarai, bet ir meilės laiškas autoriaus motinai.“

THE WASHINGTON POST

„Šmaikštu ir atvira… Noah istorija – tai šiuolaikinės Pietų Afrikos Respublikos istorija.“

PUBLISHERS WEEKLY

„Atvira, prikaustanti knyga, kuri vienu metu kelia nerimą, verčia liūdėti ir kvatotis.“ 

THE NEW YORK TIMES

„Gimęs neteisėtai“ – išskirtiniai, taiklių įžvalgų ir humoro kupini memuarai, kuriuose geriau nei bet kokiame pastarųjų metų istoriniame ar akademiniame veikale atskleidžiama tikroji apartheido žala, dėmesys beprasmėms detalėms ir siauraprotiškas kvailumas.“ 

THE GUARDIAN

„Gniaužia kvapą.“ 

COSMOPOLITAN