Alma littera

Tai jaudinantis pasakojimas apie apgaulę ir kankinančią nežinomybę. Kvapą gniaužiančių įvykių ir netikėtumų kupiname romane pramanai susipina su gyvenimo tikrove.

Staiga dingsta Nikolas Spenseris, charizmatiškas medicinos tyrimų bendrovės „Stela“, kuriančios skiepą nuo vėžio, vadovas. Privatus jo lėktuvas sudūžta skrisdamas į Puerto Riką, bet jo kūnas nerandamas. 

Pirmieji skiepo bandymų rezultatai atrodė daug žadantys. Tačiau dingus Spenseriui pranešama, kad kuriamas skiepas nebus patvirtintas. Netrukus paaiškėja, kad iš „Stelos“ dingo didžiulės pinigų sumos, tarp jų – kiekvienu savo centu rizikavusių žmonių gyvenimo santaupos. Vagyste įtariamas pats Nikas.

Marša Dekarlo, visų vadinama Karle, trisdešimt dvejų metų žurnalo reporterė, gauna užduotį parašyti išsamų straipsnį apie šią istoriją. Kai ji imasi savo tyrimo, iškyla klausimų, į kuriuos iš pradžių neįmanoma atsakyti: Nikolas Spenseris negyvas ar slapstosi? Ar jis kaltas, ar buvo pakištas? Kodėl staiga pakito medikų požiūris į skiepą? 

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark buvo daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas iš svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

„Dirbdami po kelis darbus vienu metu, negebame išnaudoti viso savo potencialo. Knyga siūlo praktinius žingsnius šiai situacijai ištaisyti.“ — Med. dr. Frankas Lipmanas

„Internetas ir įtaisai į mūsų gyvenimus atėjo dar ne per seniausiai, bet žmonėms jau nuo seno nelengva nustygti vietoje - čia ir dabar. Įvairios filosofijos kryptys ir religijos jau daug šimtmečių mus bando grąžinti į dabartį per maldą ar meditaciją, ir ne šiaip sau. Dabarties akimirką juk viskas ir vyksta, ir tik dabartyje mes išties turime ryšį su savimi, kitais, su visa Visata.

Tačiau žmogiškoji prigimtis nuolat verčia galvoti apie praeitį ir ateitį – bandome suvokti, kas jau įvyko, svarstome, kas dar nutiks.“

Mūsų gyvenime tapo įprasta pilni sąrašai darbų, dėmesį kaustančios technologijos. O jei imtume ir sutelktume savo dėmesį vienu metu tik į vieną dalyką? 

Thatcheris Wine‘as, remdamasis psichologijos ir neuromokslų tyrimais, sąmoningumo meditacijomis ir savo asmenine patirtimi, knygoje „Monotaskingo metodas“ skatina valdyti savo dėmesį ir nukreipti jį tinkama linkme.

• Išmokite atsispirti vidiniams ar aplinkos trikdžiams.

• Sutelkite dėmesį skaitydami, vaikščiodami, klausydami muzikos, būdami su draugais, šeima ar darbo susirinkimuose. Darykite tai, ką ir taip jau darote – valgykite, žaiskite ir kurkite, tik nuo šiol kur kas dėmesingiau.

• Dirbkite vienu metu tik po vieną darbą – darbas bus produktyvesnis, ne taip stresuosite, jausitės laimingesni ir gyventi bus smagiau! 

Pusryčiai su Seneka. Gyvenimo meno vadovas - David Fideler

Dabar, kai tik turiu galimybę, mano tobulas rytas – tai pusryčiai lauke, kartu su Senekos išmintimi. Iš čia ir kilo šios mano knygos pavadinimas.

Knygoje „Pusryčiai su Seneka“ filosofijos daktaras, rašytojas Davidas Fideleris paaiškina svarbiausias Senekos, įtakingiausio stoikų mąstytojo, idėjas ir kviečia suprasti, ką reiškia prasmingas ir laisvas gyvenimas.  Svarbiausiame savo darbe – „Laiškai Lucilijui“ – Seneka bičiuliui pataria, kaip susidoroti su negandomis, įveikti sielvartą, nerimą ir pyktį ir kaip atpažinti tikrąją draugystės prigimtį.

D. Fideleris kviečia mėgautis Senekos išmintimi kaip kasdieniu ritualu, tarsi energijos teikiančiu kavos puodeliu. 

Seneka stoikų tradicijoje buvo unikalus tuo, kad giliai psichologiškai įžvelgė žmogaus būseną, ambicijas ir baimes. Jis buvo pirmasis žmogus Vakarų pasaulyje, tyrinėjęs vartotojiškumo psichologiją. Taip pat daug prisidėjo prie emocijų ir pykčio supratimo, kuris tebėra aktualus ir šiandien. Trumpai tariant, Seneka buvo ne akademinis teoretikas, o žmogus, kuris „viską matė“ realiame gyvenime: ir geriausias, ir blogiausias žmogaus prigimties puses. Jis iš pirmų lūpų patyrė tai, apie ką rašė, ir turėjo unikalų gebėjimą suprasti vidinius kitų žmonių motyvus. Būtent dėl to Seneka net ir po dviejų tūkstančių metų yra toks puikus vadovas šiuolaikiniams skaitytojams.

Senekos laikai yra mūsų laikai. Jis – mūsų amžininkas, ir mes su juo dalijamės tais pačiais rūpesčiais. 

Romanų serija apie moteris, kurių asmenybės amžiams įkvėps ateinančias kartas. Šios moterys – aistringos ir maištingos menininkės, talentingos verslininkės, genialių vyrų mūzos, o jų istorijos – tai pasakojimai apie meilę, ambicijas, svajones, tragedijas ir tikrą gyvenimą, kuris užburia labiau nei knygos.

„Tai romanas, be jokios abejonės nudžiuginsiantis Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ gerbėjus ir visus tuos, kurie domisi mūsų istorijoje žymę palikusiomis stipriomis moterimis.“

BZ Berner Zeitung

1930 metai, Buenos Airės. Vakarėlyje sutikęs jauną menininkę Konsuelą, Antuanas de Sent Egziuperi ją iškart įsimyli. Temperamentinga pietų amerikietė irgi visa širdimi pamilsta paslaptingąjį lakūną ir tampa jo mūza. Ji paskatina pagaliau gyventi taip, kaip jis visada troško: rašant ir piešiant. Iš Antuano jausmų Konsuelai gimsta „Mažasis princas“. Ji – ta mylima rožė, kurią princas nori uždengti po stikliniu gaubtu ir apie kurią nuolat galvoja, kad ir kokioje svetimoje planetoje būtų atsidūręs.

Tačiau gyvendama su Antuanu Konsuela patiria, kad, nepaisant vyrą lydinčios pasaulinės šlovės, dienos su juo ne visada svajingos ir žavingos. Neretai jai tenka susidurti su neištikimybe ir atsisakyti savų kūrybinių ambicijų. Ir visa tai dėl to, kad pamilo genialų „berniuką“, kuris nenori užaugti.

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

„Romanas su ponaičiu Bridžertonu“ – jau ketvirtoji šios serijos knyga, kurioje turime progą iš arčiau susipažinti su dar vienu Bridžertonu – Kolinu. Nors patrauklumu jis toli gražu nenusileidžia kitiems broliams, o savo įgimtu žavesiu pakeri kiekvieno širdį, priešingai nei vyresnėliai, vis dar ieško to, kas gyvenimui suteiktų pilnatvės.

„Neabejotina pramoga.“

Daily Mail

Niekam ne naujiena, kad Kolinas Bridžertonas – vienas žaviausių vyrų Londone. Penelopė Fiderington savo geriausios draugės brolį slapta dievino, regis, mažiausiai visą amžinybę. Ji stebėjo jį iš tolo pusę savo gyvenimo ir manė apie jį žinanti viską. Tad kai vieną niekuo neišsiskiriančią dieną visai atsitiktinai sužino giliausiai slėptą Kolino Bridžertono paslaptį, ji supranta, kad galbūt šį jaunuolį pažįsta ne taip gerai, kaip manė.

Kolinui Bridžertonui nusibodo būti laikomam tik žavingu plevėsa. Jis pavargo nuo garsiosios ledi Visldaun, kuri, regis, negali išleisti nė vieno savo laikraščio numerio neskyrusi jam pirmosios pastraipos. Gelbėdamasis nuo šios monotoniškos kasdienybės Kolinas vis pasprunka į svečias šalis. Grįžęs iš vienos tokių kelionių vaikinas negali suprasti, ar pasikeitė jis, ar Londono aukštuomenė, bet dabar jam daug kas atrodo kitaip, o labiausiai jį nustebina Penelopė Fiderington.

Vaikams nuo 9 metų

Tai ir yra drąsa – negalvoti apie pavojų. Galvoji tik apie tai, ką turi padaryti.

1943-ieji, Danija. Dešimtmetės Anemarijos ir jos geriausios draugės žydaitės Elenos dienos nerūpestingai bėga namie ir mokykloje. Kad vyksta karas, mergaitėms primena tik maisto stygius ir rūstūs vokiečių kareiviai gatvėse. Vieną dieną pasklinda žinia, kad jie ketina suimti ir įkalinti visus Kopenhagos žydus. Anemarijos šeima priglaudžia Eleną, o Anemarijai teks nuveikti šį tą daugiau, kad išgelbėtų Eleną ir jos šeimą...

Tikros istorijos įkvėpta knyga „Suskaičiuotos žvaigždės“ buvo apdovanota Niuberio medaliu kaip geriausia metų knyga vaikams. Tai jaudinanti visas kliūtis įveikiančios draugystės, drąsos ir žmoniškumo pamoka.

Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą Vertingiausių klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi ir vertingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.

„Suskaičiuotos žvaigždės“:

• Įkvepianti istorija, pagrįsta istoriniais faktais apie žydų gelbėjimą Danijoje per Antrąjį pasaulinį karą.

• Suteikia daug gyvenimiškų pamokų apie drąsą ir pasipriešinimą blogiui, neteisybei.

• Įtraukta į 6 klasės mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

• Meniškai vertinga knyga, pelniusi reikšmingus apdovanojimus, ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį.

  Amerikiečių rašytoja Lois Lowry (g. 1937 m.) parašė per trisdešimt knygų vaikams ir jaunimui. Ji du kartus įvertinta prestižiniu JAV vaikų literatūros apdovanojimu – Niuberio medaliu: už istorinę apysaką „Suskaičiuotos žvaigždės“ ir distopiją „Siuntėjas“. Į lietuvių kalbą išversta ne tik knyga „Suskaičiuotos žvaigždės“, bet ir keturių dalių „Siuntėjo“ serija.

Puikiai žinomų romanų „Gydytojas. Avicenos mokinys“ ir „Šamanas“ autorius Noah Gordonas romane „Rabis“ pasakoja talentingo religinio lyderio, susiduriančio su visiems žmonėms įprastais sunkumais, istoriją.

Jaunas, ambicingas ir talentingas rabinas Maiklas Kaindas, XX a. trečiajame dešimtmetyje augęs Niujorko žydų kvartale, pamilsta protestantų pastoriaus dukterį. Papročių skirtumai pastoja kelią meilei ir tik abiejų mylimųjų dvasinė stiprybė padeda likti ištikimiems, išsaugoti savo jausmus. Tai ieškojimų, klaidų ir laimėjimų istorija pasirinkus tarnystės žmonėms kelią, nevergaujant savo religijai, bet ir jos neišduodant.

1926 m. JAV, Masačusetso valstijoje, gimęs Noah Gordonas pirmąją knygą išleido būdamas 39-erių. Rašytojas tarptautiniu mastu išgarsėjo parašęs romaną „Gydytojas. Avicenos mokinys“ (liet. 2016). Autorius yra išleidęs devynis istorinius romanus, jie pelnė ne vieną premiją ir yra vertinami viso pasaulio skaitytojų bei kritikų. Romanas „Rabis“ (1965) – pirmoji Gordono kūrybinės biografijos knyga.

Noah Gordono knyga prisodrinta spalvų, nuotaikų kaitos, konfliktų, nuopuolių ir sėkmės, ašarų, juoko, skausmo ir paguodos, – viso to, ko pilna visų gyvenime, tiek žydų, tiek ne žydų, ir kas paverčia gyvenimą jaudinančiu nuotykiu ir iššūkiu.

The New York Times

Lietuvoje Rumi vardą girdėję tie, kurie domisi Rytų kultūra ir poezija, tačiau jo kūryba menkai žinoma. Poeto tikrasis vardas yra Jalal ad-Din Muhammad Rumi. Jis gimė 1207 metais rytiniame Persijos imperijos pakraštyje, Balcho mieste (šiandienis Afganistanas). Mirė 1273 metais Konijoje, ten ir palaidotas šalia tėvo. Didžiajam sufijų poetui atminti Konijoje buvo pastatytas mauzoliejus ir pavadintas Mevlanos vardu. Jame glaudžiasi mečetė, dervišų gyvenamieji pastatai ir šokių salė. Šventa vieta yra gausiai lankoma gerbėjų iš viso pasaulio. 

Dauguma jo tekstų parašyti nuo trisdešimt septynerių iki šešiasdešimt septynerių metų; jis sukūrė tris tūkstančius meilės eilėraščių, skirtų Šamsui, pranašui Mahometui ir Dievui, apie du tūkstančius rubajatų, šešių tomų dvasinį epą „Masnavi“, kurį sudaro apie dvidešimt šešis tūkstančius dvieilių. Šis kūrinys laikomas bene įtakingiausiu veikalu islamiškajame pasaulyje po Korano. Osmanų imperijos laikais net buvo steigiamos specialios institucijos, nagrinėjančios Rumi palikimą.

Rumi savo kūriniais siekia pamokyti skaitytoją, parodyti jam kelią anapus ego, bet tai ne moralizavimas – tai mokytojo žodis. Mokytojo, kuris pasiryžęs kiekvieną akimirką tapti mokiniu. Pasakojama, kad į poeto laidotuves susirinko ir musulmonai, ir žydai, ir krikščionys. Jo poezija ir jo mokymas buvo aukščiau konfesijų ir religinių dogmų. Todėl nenuostabu, kad ir mūsų dienomis Rumi sulaukia vis daugiau skaitytojų.

Praėjus šimtmečiams, poeto kūriniai deklamuojami, dainuojami, jiems kuriama muzika, jie įkvepia kurti romanus ir filmus.

Parengta pagal vertėjo Eugenijaus Ališankos straipsnį

Sėdėdamas savo gyvenimo narvely,

stebėk dvasios paukštį, kol jis neišskrido.

Viduramžių poetas, sufijų mistikas Rumi (1207–1273) yra vienas populiariausių poetų Vakarų pasaulyje. Į šią knygą sudėti Rumi veikalų vertimai leis prisiliesti prie šio poeto išminties ir meilės, pajusti Rytų kultūros ir poezijos grožį.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įtraukta į vertingiausių 2017 metų verstinių knygų sąrašą.

Šiltas ir jautrus bestselerių romanų autorės Santa Montefiore kūrinys apie garsios aristokratų šeimos biografę, kuri netikėtai įsipainioja į šeimos narių gyvenimus. Aistringa meilė, neištikimybė, melas ir intrigos, paslaptys, nuopuoliai ir bandymas atleisti – viskas susipina į nuostabią istoriją, kurią meistriškai pasakoja bestselerių autorė. 

Margo Hart atvyksta į Airiją ketindama parašyti knygą apie garsią Deverilų šeimą. Ji apsigyvena viešbutyje, kuris įrengtas kadaise Deverilams priklausiusioje pilyje. Rašytoja žino, kad praeities paslaptis geriausiai atskleistų pokalbiai su lordu Džei Pi Deverilu. Gyvenimo negandų prislėgtas lordas gyvena it atsiskyrėlis, tačiau Margo sugeba jį prakalbinti. Nauja draugystė pamažu įtraukia rašytoją į Deverilų šeimos gyvenimą. Būdama jautri ir pati turėdama ką slėpti, Margo gerai supranta, koks vienišas ir pažeidžiamas yra lordas Deverilas. Rašytoja nutaria ne tik parašyti knygą, bet ir padedama gražuolio lordo sūnaus Kolmo mėgina grąžinti Džei Pi laimę. 

Ar šeimai pavyks išsigydyti per šimtmečius įgytas žaizdas?

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika rašytojos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“, „Greisės gundymas“, „Kregždė ir kolibris“, „Dėžutė su drugeliu“, „Čia ir dabar“ ir kt.

„Niekas nesugeba taip parašyti epinių romantiškų romanų, kaip  Santa Montefiore.“ JOJO MOYES

Romanas „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ sukėlė didelį šurmulį literatūros pasaulyje, sulaukė teigiamo kritikų įvertinimo, o skaitytojų visame pasaulyje buvo pramintas literatūros klasikos „Vėjo nublokšti“ gruziniškąja versija. Iš Gruzijos (Sakartvelo) kilusios autorės vokiečių kalba parašytai istorinei šeimos dramai suteiktas ne vienas Vokietijos literatūrinis apdovanojimas, o jos vertimas į anglų kalbą 2020 m. pateko į Tarptautinės Bookerio premijos ilgąjį sąrašą.

XX a. pradžia, Tbilisyje gyvena klestinti šeima. Jai sėkmę atnešė ypatingas karšto šokolado receptas, sukurtas po kelionių Europoje, perduodamas iš kartos į kartą ir saugomas kaip karinė paslaptis. Įspėjimas naudoti jį itin atsargiai – ne šiaip užgaida: tai šokoladas, sukeliantis ekstazę, bet paliekantis labai kartų poskonį...

Stasia, paveldėjusi tėvo receptą, iš saulėtosios Gruzijos keliauja į šiaurę, į Sankt Peterburgą, ieškoti savo vyro Simono, kuris, vos spėjęs ją vesti, pragaišo Rusijos platybėse. Taip epinio pasakojimo gijos ima driektis nuo Tbilisio, Sankt Peterburgo ir Maskvos iki Berlyno, Vienos ir Londono, o Stasios istorija – tik pirmas pasakojimas apie didelę, bet pasmerktą meilę, kuri lyg šokoladas – iš pradžių kvaitulingai saldus, paskui apkarsta.

Viena karta keičia kitą, šeima gyvena neaprėpiamose ilgesio ir netekčių platybėse, persekiojama praeities aidų ir atspindžių. Pasauliui patiriant vieną sukrėtimą po kito, keičiasi ir šios istorijos personažai, pasirodo ir vėl išnyksta, o kartu su jais keliaujantis skaitytojas gali džiaugtis knyga, kuri ir sukrečia, ir moko, ir dar kartą leidžia patirti, koks trapus ir koks didingas gali būti žmogaus gyvenimas.