Alma littera

Tikra pabėgimo iš Kionigsbergo į Lietuvą istorija, sukrečianti iki širdies gelmių.

Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.

Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos. 

Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.

Nė viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta taip mažai kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad, palyginti su kitomis Trečiojo reicho ir nacių sukelto karo aukomis, apie jų likimą sužinota gana vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse sustiprėjus nepriklausomybės siekiantiems judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.

CHRISTIANAS HARDINGHAUSAS gimė 1978 m. Osnabriuke, Vokietijoje. Baigęs istorijos, literatūros ir žiniasklaidos magistrantūros studijas Osnabriuko universitete, apgynė daktaro disertaciją propagandos ir antisemitizmo tyrimų srityje. Hardinghausas rašo knygas, dirba laisvai samdomu žurnalistu ir istorijos konsultantu.

Bestselerio „Ketvirtasis sparnas“ autorės knyga.

Pasaulinio bestselerio „Ketvirtasis sparnas“ autorės Rebeccos Yarros romanas „Labai tikėtina“ – širdį virpinanti istorija apie du žmones, kurių keliai susikerta netikėčiausiomis aplinkybėmis. 

Sėsdami į lėktuvą, du nepažįstamieji Izė ir Natas nesitikėjo, kad vos pažvelgus vienam į kitą įsižiebs susižavėjimo kibirkštis. Tačiau nespėjus jiedviem artimiau susipažinti, lėktuvas rėžiasi tiesiai į Misūrio upę. Po katastrofos jųdviejų keliai ilgam išsiskiria. 

Gyvenimas bėga, laikai keičiasi. Pasikeičia ir Izė su Natu. Natas kopia karininko karjeros laiptais, Izė sėkmingai įsilieja į politikų gretas. Tačiau jie niekaip negali pamiršti vienas kito. 

Po dešimties metų Izei tenka sudėtinga užduotis keliauti į Afganistaną. Karo zonoje Izę paskirtas saugoti ne kas kitas, o Natas. Tačiau Izei ant piršto žiba sužadėtuvių žiedas, o aplinkui liepsnoja neramumų ugnis. Natas padarys viską, kad tik apsaugotų savo išsvajotą mylimąją. Ir atsikovotų jos širdį. 

Romane Yarros aprašo siaubingą karo aplinką ir traumų pasekmes. Knygos veikėjai – stipriadvasiai ir nuoširdūs, o skaitytojams iki paskutinio puslapio neduos ramybės klausimas: ar visgi lemta jiems likti kartu? 

Publishers Weekly 

Neįtikėtina tikra laivo sudužimo, išgyvenimo ir meilės istorija.

 „Vienas labiausiai įtraukiančių kada nors skaitytų negrožinės literatūros kūrinių.“

Oliveris Burkemanas

„Nuostabus santuokos, kuri išsilaikė virš vandens nepaisant aplinkybių, portretas.“

Financial Times

Guardian, Observer ir Waterstones metų negrožinės literatūros knyga.

Ekscentriška anglų poros meilės istorija, virtusi vienu dramatiškiausių kada nors užrašytų nuotykių – 118 dienų dreifavimo atvirame vandenyne.

Morisas ir Meralina buvo labai skirtingi. Jis – atsargus ir nerangus, ji – charizmatiška ir ryžtinga. Atrodo, neįtikėtina pora, bet jiedu susituokė. Ėmė gyventi įprastą priemiesčio gyvenimą septintojo dešimtmečio Anglijoje, bet nusivylę juo nusprendė išsilaisvinti iš socialinių lūkesčių, parduoti visą savo turtą, pasistatyti burlaivį ir juo apkeliauti pasaulį – nuo Pietų Anglijos iki Naujosios Zelandijos. Išplaukė 1972 m. vasaros pradžioje ir greitai pamėgo savo atsiskyrėlišką gyvenimą. Tačiau 1973 m. kovo 4 d., įpusėjus kelionei, vidury Ramiojo vandenyno, pakeliui į Galapagų salas, banginiui atsitrenkus į jų laivą, šis nepataisomai sudužo. Su maisto atsargomis, kurių, jų skaičiavimais, vandenyne turėjo užtekti 20 dienų, jie prisiglaudė savo pripučiamoje gelbėjimosi valtyje. Vis dėlto, kol pora bus išgelbėta, praeis 118 dienų. Tai keturi mėnesiai, per kuriuos jie patyrė alkį, troškulį, karštį, šaltį, ligas ir audras, tačiau kartu išgyveno ir tobulos laimės akimirkas harmonijoje su gamta. 

Britų žurnalistė Sophie Elmhirst iš naujo atrado seniai pamirštus poros nuotykius ir parašė nesenstančią istoriją apie laisvę ir individualumą, meilę ir priklausomybę, neviltį ir norą išgyventi.

„Morisas ir Meralina“ – tai pavojų, dvasios stiprybės ir švelnumo kupina knyga apie žmogiškąjį ryšį ir žmogaus būtį grėsmės akivaizdoje, apie tai, kaip išgyventi ne tik jūroje, bet ir gyvenime.

Nero Book Awards 2024 metų negrožinės literatūros kategorijos nugalėtoja

Apdovanojimų komisijos nuomone tai „įspūdingas ir kūrybiškai parašytas negrožinės literatūros perlas. Pasakojimas prikausto dėmesį ne tik dėl neįtikėtinos žmonių išgyvenimo istorijos, bet ir dėl mitinio pasakojimo apie neaprėpiamus vandenyno tolius ir dalykus, kurie padeda išlikti krizės metu.“

Sophie Elmhirst yra Guardian Long Read ir The Economist žurnalų 1843 premijos laureatė, taip pat Gentlewoman ir Harper’s Bazaar redaktorė. 2020 m. ji pelnė Britų spaudos apdovanojimą už geriausią metų publicistiką; taip pat pelniusi Užsienio spaudos apdovanojimą ir yra įtraukta į ilgąjį G. Orwello premijos sąrašą. Pirmą kartą su Moriso ir Meralinos Beilių istorija ji susidūrė tyrinėdama straipsnį apie poros troškimą pabėgti. Tai pirmoji jos knyga. Autorė gyvena Londone.

„Viena iš tų ypatingų knygų, kurios verčia atidėti viską, kad galėtum prie jos grįžti. Man šioje įkvepiančioje, juokingoje, skausmingoje ir jaudinančioje šventėje apie paprastą porą, patekusią į dramatiškiausias įmanomas aplinkybes, patiko viskas. Jausmingas priminimas, kad susidūrę su katastrofa dažnai sužinome, kas iš tiesų esame.“

Rachelė Joyce, knygos The Unlikely Pilgrimage of Harold Fry autorė

„Tai vienas iš patraukliausių kada nors skaitytų negrožinės literatūros kūrinių, kuriame kartu pasakojama apie išgyvenimą jūroje ir apie troškimą pabėgti nuo kasdienybės, santuokos paslaptis ir trumpalaikę šlovę. Nuo tada, kai baigiau skaityti, ši knyga neišeina man iš galvos.“

Oliveris Burkemanas, knygos „Keturi tūkstančiai savaičių“ autorius

„Morisas ir Meralina“ yra graži, jaudinanti knyga – tai miniatiūrinis jūrininkystės ir išgyvenimo epas, kurio centre – nepalaužiama, neįprasta meilės istorija. S. Elmhirst nubloškia jus šimtus mylių į Ramųjį vandenyną ant keturių pėdų gelbėjimosi plausto, kur jūsų laukia tik vėžliai, banginiai ir amžini klausimai: kas mus myli? Kodėl mes juos mylime? Ar galime išgyventi?“

Samas Knightas, knygos The Premonitions Bureau autorius

Skaitytojams nuo 14 metų

Serijos „Užkerėti laiškai“ antra knyga

Jų meilė užbaigs karą ar sugriaus pasaulį?

Airisė Vinou prieš dvi savaites grįžo iš fronto sužalotu kūnu ir sudaužyta širdimi. Romanas – dingęs be pėdsakų, o grėsme netikintys Oufo gyventojai tebegyvena nežinioje. Nepaisydamos pavojaus Airisė ir Etė nusprendžia vykti atgal į frontą rinkti žinių apie Dakrės kariuomenę. Jos puikiai supranta, kad tik laiko klausimas, kada karas pasieks nepasirengusį ir susiskaldžiusį miestą.

Atsibudęs Dakrės požemių pasaulyje, Romanas neprisimena savo praeities. Tačiau dievui patikinus, kad prisiminimai grįš, jis ima rašyti straipsnius Dakrei, iki galo nesuprasdamas savo vaidmens kare.

Iš spintos atkeliavus keistam laiškui, Romaną apima įtarumas ir smalsumas. Pradėjęs susirašinėti su paslaptinga drauge, jis netrukus turės priimti sprendimą: ištikimai tarnauti Dakrei ar išduoti jį išgydžiusį dievą. Negandos suartina Romaną su Airise ir jiedu, rizikuodami savo ateitimi, imasi keisti karo eigą.

„Negailestingi įžadai“ – romantikos, ilgesio ir pasiaukojimo kupina antroji „Dieviškųjų varžovų“ knyga, atskleidžianti Airisės ir Romano meilės istorijos pabaigą.

Rebecca Ross – amerikiečių romantinės fantastikos jaunimui ir suaugusiesiems kūrėja. Ji užaugo Atlantoje, Džordžijos valstijoje, kur netrukus tapo aistringa skaitytoja ir troško rasti portalą į Narniją. Šis troškimas galiausiai atvedė ją į Džordžijos universitetą, kur ji baigė anglų kalbos studijas. Po studijų dienomis dirbo, o rašydavo, kada tik galėdavo: savaitgaliais, vakarais, rytais prieš aušrą ir per pietų pertraukas. Įdėtas darbas atsipirko, dabar jos knygos yra bestseleriai, verčiami į užsienio kalbas ir audrinantys daugybės skaitytojų vaizduotę. 

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių.

1772-ieji. Amerikos revoliucijos išvakarėse žiebiasi sukilimo ugnis. Bostono gatvėse krenta vyrai, Šiaurės Karolinos miškuose liepsnoja trobelės. 

Šalyje įsismarkaujant sumaiščiai į Džeimį Freizerį kreipiasi gubernatorius, prašydamas padėti išsaugoti karaliaus kolonijas. Tačiau Džeimis iš savo žmonos žino, kad po trejų metų nuaidės lemiamas šūvis, o po jo išauš nepriklausomybės diena. Tie, kurie buvo ištikimi karaliui, žus arba bus ištremti. 

Negana to, 1776-ųjų laikraščio iškarpoje Džeimis perskaito, kad jis kartu su žmona žus. Jam belieka viltis, kad šį sykį ateities balsas meluoja.

Kvapą gniaužianti istorija. D. Gabaldon – puiki pasakotoja. 

The Globe and Mail

Begalė tiksliausių istorinių detalių ir aistringa meilės istorija – D. Gabaldon rašo tobulai.

Publishers Weekly

Šis romanas pateisins visus skaitytojų lūkesčius... Milžiniško užmojo ir apimties tekste autorė su sau būdingu meistriškumu tapo numylėtų veikėjų gyvenimo paveikslą.

Booklist

Diana Gabaldon gimusi būti rašytoja... Puslapiai verčiasi patys. 

Arizona Republic

D. Gabaldon „Svetimšalės“ serijos gerbėjų laukia dar vienas kraują stingdantis istorinės fantastikos nuotykis – „Sniegas ir pelenai“. Ši serijos dalis – tai dar vienas meistriškai papasakotas hitas. Šiuo didingu romanu mėgausitės ilgai. 

The Gazette (Montreal) 

Diana Gabaldon (g.1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo.

Jaunimui nuo 14 m. 

Akimirksniu tapo bestseleriu! 

Šioje epinės Ransomo Riggso serijos „Ypatingų vaikų namai“ paskutinėje dalyje jūsų laukia susidūrimas su mirtinais priešais ir kvapą gniaužiančios lenktynės pavojingiausiomis kilpomis. Nepaleisite iš rankų iki pat pabaigos.

Paskutinis dalykas, kurį Džeikobas Portmanas matė prieš pasauliui aptemstant, – baisus pažįstamas veidas. 

Staiga jis ir Nura vėl atsiduria ten, kur viskas prasidėjo, – jo senelio namuose. Džeikobas nežino, kaip jiems pavyko ištrūkti iš V kilpos ir atsidurti Floridoje. Bet vieną dalyką jis žino tikrai: Kolas grįžo.

Vos išsigelbėję nuo kiaurymės, Džeikobas ir Nura Velnio Akre vėl susitinka su panele Peregrine ir ypatingais vaikais. Akrą siaubia pelenų, kraujo ir kaulų kruša. Kraupus ženklas, kad Kolo armija gausėja ir stiprėja.

Sielų bibliotekoje prisikėlęs ir galingesnis nei bet kada anksčiau Kolas ir jo apokaliptinis planas atrodo nesustabdomi. Lieka tik viena viltis – nugabenti Nurą į pranašystėje minimo septyneto susitikimo vietą. Jei tik pavyks iššifruoti, kur toji slapta vieta yra...

Ransom Riggs – amerikiečių rašytojas, kuriam pasaulinį žinomumą atnešė knygų serija „Ypatingų vaikų namai“. Vaikystėje jis buvo reguliariai maitinamas vaiduoklių istorijomis ir britų komedijomis, o tai turbūt paaiškina, kodėl jo knygos būtent tokios, kokios yra. Sukurti knygų apie ypatingus vaikus seriją rašytoją įkvėpė ir keistos, mįslingos senovinės fotografijos, kurias jis kolekcionuoja. Dalį nuotraukų, darniai įsiliejančių į kūrinio pasaulį ir jį praturtinančių, matome ir serijos knygose.

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George`as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių „Ledo ir ugnies giesmė“ knygų serija, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu.

„Žiema artėja...“

Prieš tris šimtus metų krauju ir ugnimi drakonų karaliaus Eigono Užkariautojo suvienytos Septynios Karalystės išgyvena ramybės ir klestėjimo laikus. Drakonai išmirė, o Geležiniame soste įsitaisė ilgamečių karalių Targarienų giminę mūšio lauke sutriuškinęs Robertas Barateonas. Tačiau ramybė apgaulinga. Vesteroso vasara baigiasi. Artėja žiema. Ir ji gali trukti amžinybę.

Vinterfelo lordas ir Šiaurės sergėtojas Edardas Starkas nujaučia, kad karaliaus Roberto apsilankymas nesuteiks jam laimės. Tačiau sulaukęs savo vaikystės draugo ir kovų bendražygio prašymo tapti karaliaus patarėju, jis negali atsisakyti. Karaliaus dvare klesti intrigos, tarpsta melas, apgaulės ir išdavystės, ir net karaliaus patarėjas nėra apsaugotas nuo priešo kirčio. Tuo metu Pietų laisvuosiuose miestuose užauga nuversto Drakonų karaliaus įpėdinis, o iš Šiaurės atslenka mirtina neapykanta viskam, kas gyva, alsuojantis blogis.

„Šios knygos išgelbėjo mano gyvybę.“

Stephen King

„Šis pasakojimas toks išraiškingas, kad pakanka kelių puslapių, jog nebegalėtum nuo jo atsiplėšti.“

The TIMES

„Atominiame kare nuosekliai ir detaliai aprašomas branduolinio karo scenarijus nuo pirmosios raketos paleidimo iki pasaulio pabaigos. Visos 72 jo minutės.“ – Politico

Be asteroido ar kometos smūgio, tėra vos vienas scenarijus, pagal kurį mums žinomas pasaulis galėtų išnykti per keletą valandų. Tai – atominis karas. Ir jį galėtų sukelti viena vienintelė branduolinė raketa.

Prestižinės Pulitzerio premijos finalistė Annie Jacobsen savo knygoje „Atominis karas“ pateikia daugybę informacijos, išskirtinių pokalbių ir niekur kitur neskelbtų interviu su karo bei civiliais ekspertais, tiesiogiai prisidėjusiais prie branduolinių ginklų kūrimo ir tobulinimo, savo akimis skaičiusiais hipotetinius „paskutinės valandos“ scenarijus ir kūrusiais atsakomojo smūgio planus.

Puikiu pasakotojos talentu apdovanota rašytoja smulkiai išdėsto, kokios būtų paskutinės mūsų pasaulio minutės, jei dangų uždengtų branduolinės raketos. Jos pasirodys nepakeliamai ilgos ir neapsakomai šiurpios.

„A. Jacobsen prasibrauna per profesinio žargono džiungles ir techninių detalių užtvaras, kad paprasta ir suprantama kalba gniuždomai tiesmukai papasakotų šiurpinančią istoriją.“ – The Guardian

„Meistriška ir laikui nepavaldi knyga. Širdį spaudžiantis ir kvapą gniaužiantis trileris. A. Jacobsen tikros ekspertės ranka nutapo bepročio sukeltą Armagedono paveikslą, kurį dar labiau paryškina mintis, kad toks scenarijus gali nutikti bet kurią minutę. Tiesiogine prasme.“ – Forbes

Gydytojos darbo virtuvė # Pacientų istorijos # Stereotipus laužantis holistinis požiūris į sveikatą 

Endo (vidus), bio (gyvybė), genesis (kilmė)

 „Jaučiu didelę privilegiją, galėdama padėti paleisti tas problemas, kurias pacientas yra pasiruošęs šiandien paleisti. Neretai ligonių simptomai neatitinka jokio vadovėlio ir būna sumišę su nerimu, baimėmis, kalte ar gėda, o liga, ypač sena, dažnai yra apaugusi trauminiais įsitikinimais ir tapusi asmenybės dalimi.“ 

Jei vaikas susirgo, negalima kaltinti vien virusų – kartais liga yra vienas iš būdų pabūti su mama, todėl vaikas kaip tik dėl to ilgai nepasveiksta. Net ir elementarią slogą gali sukelti tiek išoriniai veiksniai, tiek psichologinės priežastys. Paprastai kalbant, endobiogenika – būdas pažiūrėti, kaip funkcionuoja visas žmogaus organizmas: kokia kūno išvaizda ir psichologinė būsena, kaip funkcionuoja jo ląstelės, kaip veikia medžiagų apykaita, hormonai, kaip vyksta senėjimo procesai. Yra daug žmonių, kuriuos viskas veikia, bet veikia ne taip, kaip turėtų. 

Gal ir Jūs šios knygos puslapiuose rasite atsakymą, kodėl susirgote būtent rudenį, o ne pavasarį ir kodėl susirgote būtent sloga, o ne bronchitu? 

Žmogus aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atkurtų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.

Dalai Lama

Evelina Neverdauskaitė-Rudzikienė – šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė, kuri  nespraudžia pacientų nei į laiką, nei į jokias algoritmų lenteles. 

Princas Orionas yra prakeiktas – jo prisilietimas neša mirtį. Ištikimas rūmų sergėtojas Sleitas susiduria su šiuo prakeiksmu. Princo palytėtas Sleitas tampa tamsos būtybe, o Orionas sulaukia tragiškos baigties. 

Draskoma sielvarto dėl brolio netekties princesė Nesrinė yra įsitikinusi, kad kaltas Sleitas, tad prisiekia atkeršyti jam už išdavystę. Tačiau netikėtos aplinkybės priverčia princesę sudaryti sąjungą su pavaldiniu – Nesrinė privalo ginti savo magiškąją Vikos karalystę ir apsaugoti žmones nuo gresiančios pražūties. Jiedu leidžiasi į pavojingą kelionę ieškoti būdo panaikinti prakeiksmą, bet atranda daugiau, nei tikėjosi, – meilę. 

Jaudinanti romantinė fantastika skaitytojus nukels į magijos persmelktą viduramžišką pasaulį, kuriame susidūrimas su blogiu neišvengiamas, o stipriausi ginklai – pasiaukojimas, atsakomybė ir meilė.

Rani De Vadder – flamandų rašytoja, populiarių fantastinių knygų autorė. Rani pradėjo rašyti dar vaikystėje, ilgą laiką savo istorijas publikuodavo „Wattpad“ platformoje. Pirmąsias knygas rašiusi gimtąja kalba, romantinės fantastikos žanro knygą jaunimui „Blogis su karūna“ nusprendė rašyti ir išleisti angliškai.