Alma littera

Aš esu žmogus, moteris, vienuolė. Visi šie vieningai derantys elementai kasdienybėje atveria juokingų ir graudžių, rimtų ir ironiškų, dvasingų ir ūkiškų gyvenamojo pasaulio prasmių. Kartais šį tą užsirašau, pagaunu vykstančią akimirką už uodegos. Mintis subadau į telefoną, pasižymiu ant servetėlių, iškart neišmestų, kuprinėje užsibuvusių skrajučių. Rašau autobuse, stotelėje, laukiamajame ar net įstrigusiame lifte. Aš nesu rašytoja. Nes iki galo būti žmogumi, moterimi ir vienuole reiškia neturėti laiko rašyti. Vogtas laikas – štai kas yra šios užrašytos mintys. Jos neišbaigtos, todėl lieka atviros pokalbiui, jūsų atsakymui.

„Nusivylę grįžtame į savo triukšmingą gyvenimą, nerimą ir rūpesčius. Liekame sužeisti to Dievo ilgesio, tos artumos tyloje. Liekame alkani. Neištvėrę sotinamės tuo, ką randame triukšmo sraute. Iš pradžių atsirenkame geresnį maistą, bet paskui tiesiog ryjame viską iš eilės. Gerai, kad Dievas tyli, dabar mes stengiamės Jį pamiršti.“

Ši knyga yra žvilgsnis į gyvenimo virtuvę, kai skubri mūsų buitis įsipina į Dievo kulinariją. Ragaudama dienos patiekalų, atpažįstu, kad už karčių ir saldžių, rūgščių ir aitrių įvykių yra šis tas daugiau. Dievas eina mūsų takais, sukasi mūsų (ir Jo!) gyvenimo virtuvėje ir vaikšto tarp puodų. O aš ten plaunu indus ir šluoju grindis. Kai Jis praeidamas pamerkia akį, įsitikinu, kad melstis galima visur.

Švelnus nematomos rankos prisilietimas – tiesiai ant širdies...

„Šie lengvi, kartais net lengvabūdiški tekstai kyla iš vilties pasitikėti. Tai daro juos panašius ne į šuolį su „tarzanke“, o į šuolį nuogam į dilgėles. Ji tokia – kasdienybės teologija.“

Vanda Juknaitė, rašytoja

„Kartais trapūs lyg meilės prisipažinimai, kartais rupūs, kokia būna tik sausa duona, kartais atviri iki nervo geluonies, kad net dilgčioja smilkiniuose, – tokie yra sesės Viktorijos žodžiai. Be pamokslaujančio piršto, be pakelto balso ar suraukto visažinio antakio. Jos tekstai nuogi, jautrūs ir sklidini gyvenimo, ji – viena iš mūsų. Skaitai ir kažkur giliai viduje pajunti begalinį Dangaus ilgesį ir švelnų nematomos rankos prisilietimą – tiesiai ant širdies.“

Viktorija Urbonaitė, rašytoja

MEILĖS ISTORIJA, PAKEITUSI PARYŽIAUS VEIDĄ.

Įkvepianti ir jaudinanti istorija apie žymiojo prancūzų architekto Giustavo Eifelio viziją ir didžiausią jo gyvenimo projektą – bokštą, savo forma įamžinusį jo mylimosios Adrienos vardo pirmąją raidę. 

Giustavui Eifeliui užbaigus iki tol didžiausią savo projektą – Jungtinėms Amerikos Valstijoms padovanotos Laisvės statulos karkasą, – prancūzų vyriausybė jam pasiūlo sukurti ką nors nuostabaus 1889-aisiais Paryžiuje vyksiančiai Pasaulio mugei. Iš pradžių architektas svajoja apie modernią metro sistemą, tačiau viskas pasikeičia, netikėtai susitikus savo jaunystės meilę – Adrieną.

Nors abu sukūrę šeimas, giliai širdyje paslėpti Giustavo ir Adrienos jausmai vėl atgyja. Draudžiamas ryšys architektą įkvepia idėjai, visiems laikams pakeisiančiai Paryžiaus panoramą. Giustavas Eifelis imasi statyti įspūdingą 300 metrų aukščio geležinį bokštą, kurio linijos primins Adrienos kūno linijas, o forma įamžins mylimosios vardo pirmąją raidę. 

„Istorija, naujoje romantiškoje šviesoje atskleisianti žymiojo prancūzų architekto gyvenimą ir visiems laikams pakeisianti požiūrį į Eifelio bokštą.“ – Decitre 

„Visuomet mylėjau Eifelio bokštą. Perskaičius šią knygą jį myliu dar labiau!“ – Carobookine 

„Sidro namų taisyklės” – drąsus ir jausmingas, komiškų detalių kupinas Johno Irvingo romanas. Abortai, vaikų gimimas, šeimos santykiai, seksualumas, našlaičiai, melas – tai tik keletas šio dvidešimto amžiaus klasika tapusio kūrinio temų.

Našlaitis Homeras Velzas auga Sent Klaudo prieglaudoje, globojamas daktaro Vilburio Larčo, kuris dirba Dievo darbą: priima gimstančius kūdikius ir daro abortus – nelygu kaip nori atvykstančios nelaimingos moterys. Daktaras Larčas myli visus savo našlaičius, ypač Homerą Velzą, kuris ilgainiui tampa jo padėjėju. 

Niekada neturėjęs nei šeimos, nei namų ir daug kartų atiduotas galimiems įtėviams, bet vis sugrįžtantis į prieglaudą, Homeras čia tariasi suradęs tikruosius namus. Tik šie namai nėra tvirtovė, kurioje galėtum pasislėpti nuo gyvenimo negandų. Ir čia niekas neišmokys taisyklių, kuriomis vadovaudamasis galėtum susikurti įprastą ir ramų gyvenimą. Ar yra išeitis iš šio užburto rato? Užaugęs ir palikęs našlaičių prieglaudą, Homeras Velzas gauna galimybę pamėginti. Kurį kelią ir kokias taisykles jis pasirinks ir kur jos nuves?

 „Jeigu puikybė yra nuodėmė, – galvojo daktaras Larčas, – tai didžiausia nuodėmė būtų puikavimasis savo dorovingumu.“ Jis miegojo su tos merginos motina ir rengėsi jos dukters cigaro skleidžiamoje šviesoje. Jis nesunkiai susilaikys nuo lytinių santykių visą likusį gyvenimą, bet kaip galėtų kada nors smerkti kitą žmogų už tai, kad šis mylėjosi?  

Johnas Irvingas – garsus, didžiulio populiarumo visame pasaulyje sulaukęs JAV rašytojas, kultinio romano „Pasaulis pagal Garpą“ autorius. Pagal romaną „Sidro namų taisyklės“ J. Irvingas parašė scenarijų filmui ir už jį gavo „Oskarą“.

„Sidro namų taisyklėse“ yra daugybė žmonių, kuriuos pamilsti ir užjauti... Johno Irvingo romano veikėjai laužo visas taisykles, bet vis tiek lieka kilnūs ir dvasiškai laisvi.“ – The Houston Post

„[Irvingas] – vienas iš pačių geriausių dabar rašančių pasakotojų. Irvingo rūpinimosi doroviniais dalykais pagrindas – retai pasitaikanti nuolatinė pagarba žmogiškajam gerumui.“ – The Philadelphia Inquirer

„Grandiozinis apimtimi ir originalumu, toks geras romanas, kokių tikimasi iš rašytojų visur, visais laikais. Įdomus, jaudinantis, visiškai pateisinantis lūkesčius.“ – Joseph Heller

„Senamadis, kilniaširdiškas romanas... epiškai ilgesingas, lyg įstrigęs devynioliktame amžiuje, kažkur tarp Trollope’o ir Twaino.“ – Boston Sunday Globe

Mieloji, kiekvienas iš mūsų dalyvaujame istorijoje, tik pasirenkame skirtingus vaidmenis. Vieni taikosi į pagrindinius, kiti tenkinasi masinėmis scenomis. Tačiau kiekvienas sprendžia pats.

Kai atsiveria klasės durys ir mokytoja pristato naujokę Muną, trylikametė Eliza net neįtaria, kaip stipriai pasikeis jos gyvenimas. Šviesiaplaukė mėlynakė Eliza ir tamsiaodė garbanė Muna tampa tokios neišskiriamos, kad aplinkiniai jas ima vadinti „kava su pienu“... Kol tarp jų įsiterpia išdavystė, merginas išskirsianti net trisdešimčiai metų. 

Kokią paslaptį slepia palėpėje atrasta nuotrauka? Kas padės buvusioms draugėms vėl pajusti artumą? Ar įmanoma išgydyti vaikystės traumas ir protėvių padarytas skriaudas, kad būtų galima kurti šviesesnę ateitį? 

Iki širdies gelmių sukrečianti vaikiška draugystė, vidurio amžiaus krizės išbandymai, kelias kartas slegianti kaltė ir išlaisvinantis atleidimas... Ir neįtikėtina, vis dar kraujuojanti „gėdos vaikų“ žaizda, daugybę žmonių pavertusi pasaulio istorijos įkaitais.

Jolita Herlyn – Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose. Autorė meistriškai tapo veikėjų paveikslus, pasitelkia naujus, Lietuvos skaitytojui dažnai dar nežinomus istorinius duomenis, pateikia netikėtų įžvalgų ir – svarbiausia – kuria spalvingą, gilų, kiekvienam mūsų atpažįstamą jausmų ir santykių pasaulį.

Šio, jau vienuoliktojo romano, skaitytojai ne tik atpažins įprastą autorės braižą, bet ir bus maloniai nustebinti naujų skonių bei prieskonių, primenančių pasaulinės šlovės sulaukusios Jodi Picoult kūrybą. 

TAI GRAŽI IR ĮTEMPTA, KELIAS KARTAS APIMANTI ISTORIJA APIE MEILĘ, PASIAUKOJIMĄ IR PASLAPTIS.

Reičelė Huber grįžta į gimtąjį Atspindžio miestelį prižiūrėti negaluojančios močiutės. Prieš dvidešimt metų čia įvyko baisi tragedija, dėl kurios miestelio gyventojai kaltina Reičelę, bet, regis, laikas žaizdų neužgydė – Reičelė vėl pajunta žmonių pyktį ir priešiškumą. Tačiau šį kartą ji turi užnugarį: Lilę Džekson, asmeniškai tragedijos paliestą moterį, kurios draugiškas elgesys su Reičele visus glumina, ir menonitų pastorių Maiklą Štolcą. Vaikystėje jis ir Reičelė buvo artimi draugai, o dabar jis ją palaiko. Vis dėlto didžiausia atrama Reičelei yra močiutė Helena, kuri nustebina išmintingais patarimais, retai pasitaikančia stiprybe ir daugybe paslapčių...

Diane Chamberlain kūryboje juntamas ir jos ankstesnės – psichoterapeutės profesijos pėdsakas: kuriamos istorijos visuomet įtemptos, paliečiančios ir širdį, ir protą, o personažai realistiški ir gyvybingi.

Nepaisant siužeto vingių, visų jos knygų centre – santykiai: tarp vyrų ir moterų, tėvų ir vaikų, seserų ir brolių, draugų ir priešų. Autorė negali įsivaizduoti nieko įdomesnio už žmonių akistatą

su gyvenimo išbandymais ir vargais, nesvarbu, ar tuos iššūkius jiems tenka priimti vieniems, ar drauge su kitais.

Du labai populiarūs Švedijoje autoriai – Camilla Läckberg ir Henrikas Fexeus – pristato kvapą gniaužiantį detektyvinį trilerį „Dėžė“. Ši knyga labiausiai pradžiugins Jo Nesbø ir televizijos serialo „Mentalistas“ gerbėjus. Kupina geriausių Skandinavijos trilerių tradicijų, „Dėžė“ yra pirmoji būsimos trilogijos apie policijos detektyvės Minos ir mentalisto Vincento darbą dalis. 

Kai Stokholme aptinkama auka – kardais subadyta moteris dėžėje, pirmoji policininkai sutrinka. Ar tai žiauri žmogžudystė, ar tiesiog nepavykęs iliuzionisto pasirodymas? Bylą tirianti policininkė iš specialiosios grupės Mina Dabiri į pagalbą pasitelkia mentalistą Vincentą Valderį, puikiai šifruojantį ir kūno kalbą. Bendromis jėgomis ėmę tirti nusikaltimą netrukus išsiaiškina apie dar vieną, kuris taip pat primena nesėkmingą pasirodymą cirke. Šįkart atrodo, kad auka žuvo, dantimis gaudydama kulką. Trečioji žmogžudystė nepalieka abejonių, kad bus ir ketvirta. 

Tiek Mina, tiek Vincentas yra tikri savo srities profesionalai, tačiau bendravimas su žmonėmis nėra stiprioji abiejų pusė. Nepadeda ir tai, kad kiekvienas turi tamsių asmeninių paslapčių. Pamažu ima aiškėti, kad būtent Vincento praeitis keistai siejasi su dabar tiriamais nusikaltimais. Prasideda įtampos ir baimės kupinos lenktynės su laiku, siekiant sugauti žudiką ir užkirsti kelią Stokholmą imančiam kaustyti siaubui. 

Henrikas Fexeus – žinomas švedų mentalistas, kūno kalbos specialistas, knygų autorius ir televizijos laidų vedėjas. Jis yra parašęs 12 knygų, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 1,2 milijono egzempliorių 35 kalbomis. Nemažai išleista ir lietuviškai: „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“,  „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“,  „Minčių skaitymo menas“ ir kt.

Camilla Läckberg – viena sėkmingiausių Švedijos rašytojų. Jos knygų išversta į daugiau nei 40 kalbų, išleista daugiau nei 60-yje šalių, parduota daugiau nei 30 milijonų kopijų tiražu. 

-----------------------------------

„Nuostabi genialaus C. Läckberg rašytojos talento ir ištobulintų H. Fexeus triukų kombinacija.“ – Borås Tidning 

„Negaliu sulaukti antros trilogijos dalies. Negana to, tikrai skaitysiu ir naujausią bet kurio iš šių autorių išleistą asmeninę knygą, nes abiejų rašymo stilius – tiesiog puikus.“ – Koukleum 

„Originalus detektyvų duetas (abu su savomis paslaptimis ir nerangumu), jaudinantis ir tvirtai suręstas siužetas. Tikėkimės, antros dalies ilgai laukti neteks.“ – In de Boekenkast 

„C. Läckberg ir H. Fexeus puikiai išmano, kaip parašyti kvapą gniaužiantį ir įtraukiantį kūrinį.“ – Göteborgs-Posten 

 „Jaudinanti istorija, kurioje siužetas supintas taip gerai, kad esmę pagauni tik pačioje pabaigoje. Nuo pat pirmojo trilogijos puslapio ėmiau galvoti apie tai, koks bus tęsinys, kokie bus tolesni Minos ir Vincento nuotykiai. Neabejoju, kad būsiu nustebintas, ir nekantriai laukiu antrosios dalies.“ –  Thrillers & more 

Adam Christopher

STRANGER THINGS

Tamsa miesto pakraštyje

Į miestą, kuris niekada nemiega, atslenka tamsa

Policijos viršininkas Džimas Hoperis įdukrai Vienuoliktajai atskleidžia seniai viliojusias paslaptis apie savo ankstesnį gyvenimą, kai dirbo nužudymų skyriaus detektyvu Niujorke, prisimena savo praeitį prieš populiariojo serialo „Stranger Things“ įvykius. 

1984 m. Kalėdos, Hokinsas. Policijos viršininkas Džimas Hoperis tenori džiaugtis pirmosiomis ramiomis Kalėdomis su Vienuoliktąja, bet jo įvaikinta dukra turi kitų planų. Nepaisydama Hoperio prieštaravimų, iš rūsio ištraukia užrašu „Niujorkas“ pažymėtą kartoninę dėžę, ir pasipila sunkūs klausimai. Kodėl Hoperis kadaise išsikraustė iš Hokinso? Ką reiškia „Vietnamas“? Ir kodėl jis niekada nekalbėjo apie Niujorką? 

Nors Hoperis mieliau stotų prieš gaują demogorgonų, nei kalbėtų apie savo praeitį, suvokia, kad nebegali neigti tiesos. Tad ima pasakoti apie Niujorke išgyventą nutikimą – paskutinę stambią bylą prieš gyvenimui apsiverčiant aukštyn kojomis.

1977 m. vasara, Niujorkas. Grįžęs iš Vietnamo Hoperis bando pradėti gyvenimą iš naujo. Dukra, rūpestinga žmona ir naujos detektyvo pareigos Niujorko policijos departamente padeda įsilieti į civilio gyvenimą. Bet staiga pasirodžius paslaptingiems federaliniams agentams ir perėmus bylą apie žiaurias, neišspręstas žmogžudystes, Hoperis imasi veikti savo nuožiūra, rizikuoja viskuo bandydamas atskleisti tiesą. 

Netrukus, veikdamas su priedanga, prisijungia prie labai prastai pagarsėjusios Niujorko gatvės gaujos. Narpliojant bylą, gyvenamuosiuose Niujorko rajonuose dingsta elektra, ir Hoperį apgaubia tokia tamsa, kokios iki tol dar nebuvo matęs. 

Pirmasis ADAMO CHRISTOPHERIO romanas „Empire State“ buvo išrinktas „SciFiNow“ Metų knyga ir „Financial Times“ Metų knyga. Jis dar yra parašęs „Septynis stebuklus“ (Seven Wonders), „Korimo vielą“ (Hang Wire), „Liepsnojančią tamsą“ (The Burning Dark) ir Rėjaus Elektromato detektyvų seriją. A. Christopheris prisidėjo prie tarptautinio bestselerio „Žvaigždžių karai: iš tam tikros perspektyvos“ (Star Wars: From a Certain Point of View) keturiasdešimtųjų metinių antologijos, taip pat parašė oficialius romanus pagal populiarios CBS televizijos laidos „Elementary“ bei apdovanojimus pelniusios kompiuterinių žaidimų franšizės „Dishonored“ siužetą, o su Chucku Wendigu parašė „Skydą“ (The Shield) „Dark Circle“ – buvusiems „Archie“ – komiksams. A. Christopheris gimė Naujojoje Zelandijoje, o Didžiojoje Britanijoje gyvena nuo 2006 m. 

Nuo 14 metų

George Orwell „Gyvulių ūkis“

Skaitytojams nuo 14 metų

Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie – lygesni.

Tai buvo eilinis ūkis, kol... gyvuliai nesukilo.

Jie atsikrato neatsakingo ūkio savininko, o valdžią perima du jauni kuiliai. Likę gyvuliai dėl gudrių kuilių kalbų įsitikinę, kad gyvenimas gerėja, bet, santvarkai keičiantis, svajos apie laisvę ir lygybę virsta nauja priespauda.

George’o Orwello pasakojimas apie propagandą, valdžią ir godulį dar niekada nebuvo toks aktualus.

Chrisas Mouldas niūrų šios nepamirštamos istorijos humorą sustiprina išraiškingais ir vaizduotę žadinančiais piešiniais.

„Gyvulių ūkis“ – vienas reikšmingiausių XX a. kūrinių – garsaus britų rašytojo ir žurnalisto politinė satyra, pašiepusi 1917 m. Rusijos revoliuciją ir Sovietų Sąjungą. Orwellas ją parašė dar tada, kai Didžioji Britanija ir kitos šalys su Sovietų Sąjunga buvo sudariusios sąjungą prieš nacistinę Vokietiją, o britų inteligentija į Staliną žiūrėjo palankiai. Vos pasirodžiusi 1945 m. iš karto sulaukė sėkmės ir buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais (1996-aisiais pelnyta Hugo premija, o Time knygą įtraukė į geriausių anglų kalba parašytųjų šimtuką). Pasaulyje parduota daugiau nei 11 milijonų šios Vakarų literatūros klasikos egzempliorių.

Tai viena Vakarų literatūros klasikos knygų, kurią perskaityti reikėtų kiekvienam.

Šeštasis Ukrainos prezidentas nuėjo ilgą kelią: jis buvo aktoriumi, o tapo ukrainiečių tautos lyderiu; jis buvo žmogus, kurį pasaulio valstybių vadovai sutikdavo smalsiai ir su pašaipa, o tapo politiku, kuris dabar Vakaruose pasitinkamas plojimais. Maža to, įtakingiausių pasaulio valstybių lyderiai jaučiasi pagerbti, galėdami pavadinti jį savo draugu.

„Zelenskis“ – pirmoji ir kol kas vienintelė Ukrainos prezidento biografija. Žinomas Ukrainos žurnalistas ir knygų autorius Serhijus Rudenka pasakoja apie skirtingus Volodymyro Zelenskio gyvenimo etapus, pradedant jo vaikyste Kryvyj Rihe ir baigiant 2022 metų Rusijos ir Ukrainos karu.

Tai istorija žmogaus, kuris, neturėdamas politinės patirties ir reikalingų žinių, pažadėjo ukrainiečiams pakeisti jų gyvenimą. Istorija žmogaus, kuriuo patikėjo 13,5 milijono rinkėjų. Žmogaus, supratusio, kad didžiulis pasitikėjimas – tai ir milžiniška atsakomybė. Tai istorija žmogaus, priėmusio Vladimiro Putino iššūkį ir šiuo sunkiu metu tapusiu Ukrainos valstybės vadovu.

Sužinokite, kaip pasikeitė visuomenės nuomonė ir kaip neaukštus reitingus turėjęs prezidentas virto prezidentu, mūru stojusiu už savo tautiečius ir ginančiu ne tik Ukrainos, bet, rodos, ir visos Europos laisvę.

Thich Nhat Hanh „Ramybė su kiekvienu žingsniu“ 

Kaip sąmoningumas keičia mūsų kasdienybę

Įkvėpdamas aš rimdau kūną,

Iškvėpdamas – šypsausi.

Būdamas dabartyje

Patiriu akimirkos žavesį!

Thich Nhat Hanhas, visame pasaulyje žinomas dzenbudizmo meistras, dar vadinamas „dėmesingumo tėvu“, atskleidžia, kaip kiekvieną akimirką atrasti ramybę, kaip elgtis situacijose, kurios kelia įtampą ar erzina. Didžiausias pasitenkinimas, giliausias džiaugsmo ir pilnatvės jausmas yra taip arti, kaip mūsų kitas įkvėpimas. 

Knygoje „Ramybė su kiekvienu žingsniu“ Thich Nhat Hanh pateikia pratimus, padedančius pagilinti mūsų suvokimą apie kūną ir protą per sąmoningą kvėpavimą, kuris suteikia džiaugsmą ir ramybę. 

• Atskleidžia pasaulio grožį.

• Kviečia skaitytoją pasiekti ir išlaikyti savo vidinę ramybę. 

• Paaiškina, kaip suvokti santykius su kitais ir mus supančiu pasauliu.

• Moko iš „nesąmoningo“ tapti „sąmoningam“.

• Skatina sužinoti, kaip medituoti esamu momentu ir sutelkti sąmonę į dabarties potyrius.

Mūsų valioje šypsotis, kvėpuoti, žingsniuoti ir valgyti taip, kad nuolat jaustume laimės perteklių. Tačiau gyventi dar neišmokome, tik rengtis gyvenimui gebame puikiai. Esame pasiryžę dėl diplomo paaukoti dešimtį metų, iš peties triūsti, kad tik turėtume darbą, automobilį, namą ir visa kita. O suvokti, kad gyvename dabar – vienintelį mums priklausantį būties akimirksnį, mums labai sunku. Iš tiesų kiekvienas mūsų žingsnis, kiekvienas įkvepiamo oro gurkšnis gali skleisti ramybę, džiaugsmą, giedrą nuotaiką – tereikia prabusti, tereikia išmokti gyventi dabarties akimirka.