Alma littera

Kiekviename puslapyje įtampa ir juodasis humoras, vertas Kventino Tarantino...

Bjornas Dymelis ir vėl sėdi ugdymo konsultanto Joškos Breitnerio krėsle gurkšnodamas žaliąją arbatą. Prieš pusmetį išmoktus dėmesingo įsisąmoninimo principus jis puikiai pritaikė tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime: daugiau laiko leidžia su mylima dukra, beveik nesiginčija su žmona, metė įtampos kupiną darbą ir ėmėsi savarankiškos veiklos. Pagaliau rado asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą. 

Tiesa, Bjornas iki šiol vadovauja dviem nusikaltėlių grupuotėms, nes vienos iš jų vadeivą nužudė, o kitos vadą laiko įkalintą vaikų darželio rūsyje. Regis, viskas kontroliuojama. Vis dėlto Bjornui nepavyksta mėgautis laisve, jis nuolat praranda savitvardą. Žudyti jis taip pat nebenori. Į pagalbą ateina Joška Breitneris, pateikdamas netikėtą diagnozę, – tai pagalbos besišaukiantis vidinis Bjorno vaikas. 

Stebėti, kaip savitai Bjornas Dymelis interpretuoja dėmesingo įsisąmoninimo principus, – tikrų tikriausia pramoga. Tai skaitinys tiems, kurie nesibaimina kreivų nepažįstamųjų žvilgsnių dėl to, kad viešoje vietoje skaitydami knygą staiga ima iš visos širdies kvatoti. Kita vertus, šis romanas puikiai tiks ir tiems, kuriems dėl tų žvilgsnių nejauku. Pritaikę knygoje pateiktus dėmesingo įsisąmoninimo principus jie liausis jaudinęsi dėl smulkmenų ir ims mėgautis gyvenimu.

„Ši knyga – juokinga, retkarčiais tiesmuka, bet visada pamokanti.“

Stuttgarter Zeitung

2021 metais prestižine Pulicerio premija įvertintas amerikietės rašytojos Louise Erdrich „Naktinis sargas“ – didinga daugiabalsė istorija apie praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Ameriką, ciniškus centrinės valdžios ketinimus sunaikinti kelias indėnų gentis ir vietos bendruomenės pastangas išsaugoti savo tapatybę ir gyvenimus.

1953 metų rugpjūčio 1 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas paskelbė rezoliuciją Nr. 108, panaikinančią sutartis su Amerikos indėnų gentimis. Šia rezoliucija buvo siekiama nedelsiant iškeldinti iš gimtųjų žemių penkias indėnų gentis. Tiesa, jos autoriai tikino, kad taip ketinama išspręsti indėnų ekonomines problemas, išlaisvinti indėnus, suteikti jiems galimybę persikelti į kitas šalies vietas, didžiuosius miestus, kur jie galėtų rasti geresnių darbų ir įvairesnių pragyvenimo šaltinių. 

Čipevų genties tarybos narys Tomas Važaškas nesupranta, kaip įmanoma panaikinti sutartis, turėjusias galioti, „kol augs žolė ir tekės upės“. Tačiau jis puikiai suvokia, kad naujas įstatymas indėnams nesuteiks jokios laisvės, o tik pasmerks lėtam išnykimui. Nes išlaisvinti nuo savo žemės ir nuo savo gyvenimų jie nebebus indėnai. Kuklias naktinio sargo pareigas indėnų rezervate įsteigtoje gamykloje turintis vyras pasiryžta kovoti, kad indėnai išliktų problema. Kad jų neišspręstų.

Šis Louise Erdrich romanas paremtas realia autorės senelio gyvenimo istorija. Jis taip pat naktimis dirbo sargu gamykloje, ir kovodamas dėl savo gentainių iš mažo Šiaurės Dakotos indėnų kaimelio nukeliavo iki pat Vašingtono. Tačiau tai ne tik istorija. Tai ir galingas pasakojimas apie meilę ir mirtį, apie skurdą ir nepriteklius, apie draugystę ir gyvybiškai svarbius bendruomenės saitus. 

„Louise Erdrich pasižymi unikaliu sugebėjimu, toje pačioje pastraipoje ji gali sudaužyti širdį ir pripildyti ją nuostabiausios šviesos. Nuostabus literatūros kūrinys, skaudus, bet tuo pat metu ir labai šiltas, jautrus, žmogiškas.“

Tampa Bay Times

Trauminės patirtys: kaip jas įveikti ir išgyti

„Šis vyras išgelbėjo man gyvybę.“

Lady GAGA

Trauma rūku aptraukia veidrodį ir iškreipia vaizdą per langą. Tada nematome savęs, kokie iš tikro esame, o kitų žmonių skirtumus vertiname tik kaip žalingus. Tai reikia keisti.

Įsivaizduokite ligą – tokią, kurios išoriniai požymiai vos pastebimi, bet ji gali nejučia užvaldyti visą kūną. Ją tėvai lengvai perduoda savo vaikams, ir žmogus, jei ji negydoma, gali prasirgti ja visą gyvenimą. Pasak medicinos mokslų daktaro Paulo Conti’io, visuomenė turėtų vertinti traumas kaip nekontroliuojamą epidemiją, galinčią sukelti lemtingų pasekmių.

Knygoje „Trauma – nematoma epidemija“ pristatomi naujausi moksliniai tyrimai, sėkminga klinikinė praktika, tikros istorijos ir nuodugnesnis požiūris į traumas. Dr. Paulas Conti’is nurodo, kokie ir individualūs, ir visuomenės pokyčiai gali sušvelninti traumų padarinius, kad ateities žmonija nebūtų traumuota.

• Išsamus supratimas apie traumas;

• gebėjimas atpažinti savas, kitų žmonių ir aplinkinės visuomenės traumas;

• žinios, kaip asmeninės ir kolektyvinės traumos veikia visuomenę;

• motyvacija nutraukti traumos daromą žalą;

• būdai ir patarimai, kaip padėti sau ir kitiems.

„Trauma – nematoma epidemija“ iš esmės pakeis jūsų gyvenimą. <...> Paulo atsakymai į susijusius su traumomis jums rūpimus klausimus aprėpia viską – nuo fizinės ir psichinės sveikatos iki paskatų rūpintis savimi ir keisti žalingus elgesio modelius.

TOMMY’IS HILFIGERIS, verslininkas, kūrėjas ir filantropas

Tikra lietuvės istorija Kaire. Patikėjusi meile, išvykusi į egzotišką šalį, užrakinta ir kankinta, bet – nepasidavusi. 

Sveiku protu sunkiai suvokiama tikra istorija, pranokstanti bet kokią fikciją.  

Tądien, kai dusau užuodusi savo kankintojo kvepalus, skaičiavau jau antrus metus toli nuo jo. Tebejaučiu jo kvapą, tebesapnuoju dusinantį kūną. Žmogų, įkalinusį mane bute su nevedžiojamais šunimis, triušiu, vištomis, ančiukais... Nepakeliama smarvė, iš proto besikraustantys, išvežami papjauti arba nugaištantys gyvūnai ir aš – ištvermingiausia to kalėjimo kalinė. Užrakinta, prievartauta, kankinta, mušta, bet nepasidavusi. Ištrūkusi ir fiziškai jau nepasiekiama. 

Lietuvę Anną draugė supažindina su egiptiečiu. Netrunka įsižiebti šilti jausmai per atstumą ir net stipri emocinė priklausomybė – meilės išsiilgusi širdis pasiduoda visoms vyro manipuliacijoms. 

Šiandien Anna gyvena nedideliame Lietuvos mieste, augina nuostabią dukrą, kurią saugo kaip akies vyzdį, – baimė, kad mergaitę gali pagrobti, vis dar kiūto moters pasąmonėje. Joms abiem reikėjo psichologinės pagalbos, abi lėtai gydosi sielos žaizdas ir kabinasi į naują gyvenimą. Anna įgyvendino svajonę užsiimti menine fotografija, rengia parodas ir turi vis daugiau sekėjų.

Rytoj patekės mėnulis. Bijau vilko.

2001-ųjų balandį Oslo priemiestyje aptinkami dviejų 11-mečių berniukų kūnai. Į nusikaltimo vietą atvykę policininkai pastebi, kad žudikas vaikus suguldė pagal tam tikrą schemą, o didžiausią nuostabą kelia tarp jų padėtas gyvūnas – maža rudoji lapė. Prieš aštuonerius metus lygiai toks pat nusikaltimas buvo įvykdytas Švedijoje, tik tada prie vaikų buvo paliktas baltas kiškis.

Naujasis Žmogžudysčių skyriaus vadovas Holgeris Munkas visa galva pasineria į bylos tyrimą. Jo komandoje dirba geriausi savo sričių specialistai, atkakliai ieškantys bent menkiausių žudiko paliktų pėdsakų. Tyrimas vangiai juda į priekį, kol vieną dieną Munkas sulaukia pasiūlymo susitikti su policijos akademijos studente Mia Kriuger.

Jauna ir ambicinga Mia buvo pasiryžusi tapti pirmąja moterimi, prisijungusia prie Norvegijos Greitojo reagavimo būrio – SWAT. Tačiau akademijoje atliktas testas parodė, kad ji turi unikalų talentą nuspėti piktadarių kėslus. Peržiūrėjusi abiejų nusikaltimų vietų nuotraukas Mia atkreipė dėmesį į kelias esmines detales, kurių nepastebėjo net patyrę tyrėjai. Įsijautusi į bylos tyrimą Mia vis labiau grimzta į tamsą, o tuo metu pradingsta dar du berniukai.

Pasauliniu bestseleriu „Aš keliauju viena“ debiutavęs Samuel Bjørk pristato jau ketvirtą Munko ir Kriuger serijos knygą. Joje rašytojas grįžta į praeitį ir atskleidžia pirmąją Munko ir Kriuger pažintį. Intensyvi, tikroviška ir nenuspėjamais siužeto vingiais stebinanti detektyvinė istorija prikausto dėmesį nuo pirmojo puslapio ir neleidžia atsitraukti iki pat pabaigos.

Jei negali laužyti taisyklių, suviliok vyrą, kuris tas taisykles kuria.

XVIII amžius, Jungtinės Amerikos Valstijos. Žymus Amerikos revoliucijos karų dalyvis, įspūdingais laimėjimais mūšio lauke pasižymėjęs karvedys generolas Benediktas Arnoldas išduoda savo ginklo brolius ir pabėga pas britus, o jo bendrininkas, Didžiosios Britanijos armijos majoras Džonas Andrė, sulaikomas ir generolo Džordžo Vašingtono įsakymu pakariamas. Tai tikra, kvapą gniaužianti istorija iš vieno ryškiausių JAV laikotarpių. Tačiau mažai kas žino, kad šioje niūrioje istorijoje buvo dar viena veikėja – žavi jauna moteris, kuri ne tik prisidėjo prie išdavystės, bet ir ją suorganizavo.

Jaunutė Pegė Šipen, žymaus ir turtingo teisėjo Edmundo Šipeno duktė, puikiai jautėsi Filadelfiją užėmusios britų okupacinės valdžios pokyliuose ir neslėpė šiltų jausmų dailiam karininkui Džonui Andrė. Kai Benedikto Arnoldo vadovaujamos amerikiečių kariuomenės pergalės privertė britus palikti Filadelfiją, Pegės ir Džono ryšys nutrūko. Ieškodama galimybių susigrąžinti populiarumą ir vėl spindėti pokyliuose, ji užmezgė santykius su Benediktu Arnoldu. Apsukusi galvą gerokai vyresniam generolui Pegė tapo jo žmona – ir sumaniai manipuliuodama savo vyro ambicijomis bei jausmais pastūmėjo JAV revoliucijos didvyrį juodžiausiai išdavystei.

Rašytoja Allison Pataki šią istoriją pasakoja žvelgdama kuklios merginos Klaros Bel akimis. Po močiutės mirties iš kaimo į Filadelfiją atvykusi Klara pateko į teisėjo Edmundo Šipeno namus ir tapo jo dukters Pegės asmenine tarnaite. Atlaikiusi nesuskaičiuojamus savo šeimininkės kaprizus ir įgijusi jos pasitikėjimą, Klara pirmoji sužinojo apie rengiamą išdavystę ir priėmė sprendimą, pakeitusį ne tik jos, bet ir už savo laisvę kovojusios Amerikos istoriją.

„Tai dar vienas nuostabus ypatingos istorinių romanų rašytojos kūrinys.“

Mary Higgins Clark

Dingusios mergaitės, aukštapelkėje rasta negyvėlė ir, atrodo, jokių pėdsakų... Naujas bestselerių autorės Charlottės Link kriminalinis romanas – baugus, intriguojantis, gilus.

Šiaurės Anglijoje randamas prieš metus dingusios keturiolikmetės Saskijos Moris kūnas. Netrukus pradingsta kita mergaitė. Policija sukelta ant kojų. Ar abiem atvejais veikia tas pats nusikaltėlis? Netrukus istoriją apie aukštapelkės žudiką pasigauna žiniasklaida, o detektyvas Keilebas Heilas kasdien patiria vis didesnį spaudimą.

Tuo metu į miestelį atvyksta Skotland Jardo detektyvė seržantė Keitė Linvil, ketinanti parduoti jai priklausantį tėvų namą. Ji atsitiktinai susipažįsta su panikos apimtais mergaitės tėvais ir neplanuotai įsitraukia į dramatiškus įvykius, kurie, rodos, neturi nei pradžios, nei pabaigos. 

„Iki paskutinio puslapio neatslūgstanti įtampa, sparčiai besikeičiantys įvykiai, netikėta pabaiga.“

Thüringer Allgemeine

Charlotte Link – vokiečių kriminalinės literatūros karalienė. Vien tėvynėje jos knygų parduota daugiau nei 30 milijonai egzempliorių. Į keliolika užsienio kalbų išversta rašytojos kūryba įvertinta viena prestižiškiausių Vokietijos literatūros premijų – „Auksine plunksna“. Lietuvių skaitytojams ji pažįstama iš knygų „Lapių slėnis“ ir „Apgautoji“.

Nuo 16 metų

Įvertinta „Goodreads choice“ apdovanojimu

Trečiame „New York Times“ „Dyglių ir rožių dvaro“ serijos bestseleryje artėjantis karas grasina visa kam, kas brangu Feirės širdžiai. 

Feirė grįžo į Pavasario Dvarą pasiryžusi išsiaiškinti Tamlino planus ir kuo daugiau sužinoti apie karalių užkariautoją, grasinantį pavergti jos žemes. Todėl ji turi žaisti mirtinai pavojingą apgaulės žaidimą. Vienas slystelėjimas pražudys ne tik Feirę, bet ir visus, kas jai brangūs. 

Artėjant karui, Feirė mėgina rasti vietą tarp Didžiųjų Fėjų, įvaldyti savo galias – stebuklingas ir politines – ir suderinti jas su meile savo Dvarui bei šeimai. Negana to, Feirė ir Risandas dar turi nuspręsti, kuriais iš klastingų ir mirtinai pavojingų Didžiųjų Valdovų gali pasitikėti, ir ieškoti sąjungininkų ten, kur mažiausiai tikėtumeisi. 

Kraują kaitinančioje trečioje Sarah J. Maas „New York Times“ bestselerių serijoje ant kortos stovi viso Feirės pasaulio likimas, kai kariaunos kovoja dėl galybės, kuri gali jį sunaikinti. 

Nuo 16 metų

„– PASAKYK, KĄ MATAI.

– PASAULĮ, PADALYTĄ PUSIAU.“

Feirė nežuvo Amarantos gniaužtuose ir grįžo į Pavasario Dvarą, bet tai jai brangiai kainavo. Nors dabar ji apdovanota Didžiųjų Fėjų galiomis, širdis liko žmogaus, ir ji negali pamiršti siaubingų dalykų, kuriuos padarė, kad išgelbėtų Tamlino tautą.

Feirė nepamiršo ir sandorio su Risandu, šiurpiuoju Nakties Dvaro Didžiuoju Valdovu. Kol ji raizgo politikos, aistrų bei akinamos galios voratinklį, kyla didesnis blogis – ir galbūt tik Feirė gali jį sulaikyti. Bet prieš tai reikia pažaboti alinančias galias, išsigydyti palūžusią sielą ir nuspręsti, kokios ateities trokšta sau ir sudraskytam pasauliui. 

Nusikelk į stebuklingą pasaulio pakraštį pribloškiamame „Dyglių ir rožių dvaro“ tęsinyje.

Sarah J. Mass, kurios „Stiklo sosto“ (Throne of Glass) serijos knygų parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių, talentingai tęsia aistringą ir veiksmo kupiną „Dyglių ir rožių dvaro“ seriją. 

Anksčiau knyga buvo išleista pavadinimu „Įkalinta tamsoje“.

Nuo 16 metų

„New York Times“ ir tarptautinis bestseleris – pagal jį jau kuriamas televizijos serialas!

STULBINAMAS PASAULIS, SUDĖTINGI CHARAKTERIAI, ĮTEMPTAS SIUŽETAS IR KERINTI ROMANTIKA.

Feirė – medžiotoja. Jai nieko nereiškia nudobti vilką ir iš jo atimti grobį. Tačiau, kaip visi mirtingieji, ji bijo negailestingų būtybių, tykančių anapus miško. Po vienos lemtingos medžioklės mergina sužino, kad nužudyto stebuklingo padaro gyvybė brangiai kainuoja – jos laisvę.

Įkalinta užkerėtame dvare priešų karalijoje Feirė gali laisvai po jį klajoti, bet sprukti atgal pas žmones – draudžiama. Jos pagrobėjo Tamlino kūnas nusėtas kovos randų, veidą slepia kaukė, bet veriantis žvilgsnis vis labiau traukia. Kai Feirės jausmai nustelbs visus įspėjimus, kurių prisiklausė apie jo padermę, ims kilti senovės blogio šešėlis.

FEIRĖ ARBA IŠSKLAIDO PRAKEIKSMĄ, ARBA AMŽIAMS PRARANDA TĄ, KURĮ MYLI.

Sarah J. Mass sukurtas pasakojimas užburs ir nukels į stebuklingų galių turinčių būtybių pasaulio pakraštį. Tai pirmoji naujos maginės fantastikos trilogijos dalis. 

Anksčiau knyga buvo išleista pavadinimu „Užkerėtas dvaras“.