Alma littera

Dienoraštis iš Bergen-Belzeno koncentracijos stovyklos. 1944 m. kovas – 1945 m. balandis – unikali istorija, atspindinti milijonų žmonių kančias. 

1943 m. lapkritį Amsterdame gyvenanti žydų kilmės Renata Laqueur, profesoriaus dukra, ir jos vyras Paulas Goldschmidtas buvo nacių suimti ir išvežti į Vesterborko stovyklą Nyderlanduose, o po kelių mėnesių – į Bergen-Belzeno koncentracijos stovyklą Vokietijoje. Šią priverstinę tremtį Renata regi kaip savotišką kelionę ir vos patekusi į stovyklą ima raštu fiksuoti, ką patiria pati ir jos vyras. Tai savotiškai padeda jai ištverti stovyklos gyvenimo baisybes. Dienoraštį ji rašo iki 1944 m. gruodžio, tol, kol visiškai nusilpusi tiesiog nebepajėgia rašyti. 

Po kelių mėnesių, 1945 m. balandžio 10 d., vos penkios dienos iki anglams ir kanadiečiams išlaisvinant stovyklą, 2500 mirtinai sergančių ir išbadėjusių belaisvių, tarp jų ir Renata su vyru, sukišami į traukinį. Saugomi esesininkų, jie važiuoja per sunaikintą Vokietiją, nežinodami galutinio kelionės tikslo. Balandžio 23-iąją belaisvius Trėbice išvaduoja rusų kariuomenė. 

Grįžusi į Nyderlandus R. Laqueur paverčia savo dienoraštį bei kelionės užrašus rišliu tekstu. 1946 metais Renata atiduoda jį Valstybiniam karo dokumentacijos institutui. 

„Aš – išgyvenusioji, o ne auka.“

Renata Laqueur 

Renata Laqueur (1919–2011) – „Dienoraštis iš Bergen-Belzeno koncentracijos stovyklos. 1944–1945“ autorė. Prasidėjus karui ji susipažino su Paulu Goldschmidtu ir 1941 m. jie susituokė Amsterdame. Po skyrybų 1950 m. Laqueur išvyko į Niujorką, ten ištekėjo antrą kartą.  Renata studijavo anglų, ispanų filologiją, gilinosi į literatūrologiją ir apgynė disertaciją, kurioje lygino koncentracijos stovyklose rašytus dienoraščius bei jų literatūrinę vertę.

R. J. Palacio „Stebuklas“

Vaikams nuo 10 metų

Abejingų nepaliekanti istorija, tapusi ir jaudinančiu kino filmu

Štai ką aš manau: vienintelė priežastis, dėl kurios nesu normalus, yra tai, kad niekas manęs nelaiko normaliu. Manau, vienintelis žmogus pasaulyje, kuris supranta, kad esu toks kaip visi, – aš pats.

Beje, aš vardu Ogastas. Nepasakosiu, kaip atrodau. Kad ir ką manytumėt, tikriausiai yra daug baisiau.

Dešimtmetis Ogastas Pulmanas niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Ir visgi jis yra kitoks negu visi. Todėl Ogastas niekada nelankė mokyklos. Bet į penktąją klasę jis turės eiti tikroje mokykloje. 

Ogastas žino, kad dauguma vaikų jį įskaudina netyčia, todėl galvoja – visiems bus geriau, jei mokykloje jis laikysis atokiau nuo naujųjų bendraklasių ir pasistengs per daug nekristi į akis.

Bet ar tai įmanoma, kai taip nori susirasti draugų ir esi toks draugiškas, drąsus, sumanus, geraširdis ir linksmas kaip Ogastas?

Šią šiltą, išmintingą ir sąmojingą R. J. Palacio knygą skaitytojai dažnai pavadina stebuklu. Rašytojai ir Ogastui pavyko įrodyti – kai labai nori, gali pasiekti didelių pergalių. Net jei esi vaikas su kitokiu nei visų veidu.

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius knygą apdovanojo kaip Reikšmingiausią ir meniškiausią 2014 metų vertimą paaugliams.

„Stebuklas“:

• ugdo empatiją ir gerumą;

• moko suprasti sergančius, turinčius negalių, kitaip atrodančius vaikus bei nevertinti žmonių pagal išvaizdą;

• skatina priimti save tokį, koks esi;

• įkvepianti, pakylėjanti istorija;

• meniškai vertinga knyga ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį.

R. J. Palacio – amerikiečių rašytoja, kuriai pasaulinę šlovę atnešė skaitytojų ir kritikų pripažintas kūrinys „Stebuklas“. Ši knyga pelnė ne tik daugybę apdovanojimų JAV bei kitose šalyse, bet ir 140 savaičių išsilaikė „New york times“ bestselerių sąraše, o žurnalas „Times“ ją įtraukė į 100 geriausių visų laikų knygų paaugliams sąrašą. Pagal knygą 2017 m. pastatytas Holivudo filmas pavadinimu „Gerumo stebuklas“.

Įtraukta į 9 klasės rekomenduojamos literatūros sąrašą

Skaitytojams nuo 9 metų

„Gerai apgalvojau, ko noriu. Todėl nemėginkit manęs perkalbėti ar ką. Tiesiog negaliu būti kitoks, nei esu. O kas esu, turiu pats suprasti.“

Padaužai Lasei nelabai sekasi mokykloje, bet tai ne didžiausia jo bėda. Per Kalėdas išsiskiria berniuko tėvai. Lasei su mama tenka kraustytis į kitus namus. Skirtingai nei smarkaus būdo tėtis mėsininkas, niekada nemėgęs mokyklos, naujasis mamos vyras, dantų gydytojas Hildingas Torstensonas pasiryžęs Lasę paversti pavyzdingu mokiniu. Tik ar pasiduos Lasė naujo mamos vyro įtakai? Ir ar pavyks Lasei išsaugoti trūkinėjantį ryšį su mylinčiu ir mylimu tėvu?

Su humoru autorius knygoje pasakoja apie sudėtingus ir jautrius dalykus. Ne tik tėvų skyrybas, bet ir savęs paieškas bei berniukui itin svarbų ryšį su tėvu.  

Ulfas Starkas (1944–2017) – vienas žymiausių Švedijos vaikų ir paauglių literatūros kūrėjų, 2018 metais patekęs į Hanso Christiano Anderseno medalio, dar vadinamo vaikų literatūros Nobeliu, trumpąjį sąrašą. Jis sukūrė daugiau nei 100 knygų vaikams ir jaunimui. Jo kūryboje nestinga humoro, švelnios ironijos, kurioziškų ir net tragikomiškų nuotykių, kuriuos pasitelkęs rašė apie svarbius, skaudžius, sudėtingus vaikų išgyvenimus.

„Iki vaikų literatūros reikia užaugti“, – sakė Ulfas Starkas, 2007 metais viešėdamas Lietuvoje. 

Autorius tikėjo knygų ir skaitymo galia, be to, itin gerbė jaunuosius skaitytojus ir puikiai juos suprato. Todėl jo kūryboje nestinga humoro, kurioziškų ir net tragikomiškų nuotykių, kuriuos pasitelkęs rašė apie svarbius, skaudžius, sudėtingus vaikų potyrius. Jo kūrinius lengva ir smagu skaityti, tačiau tai nėra vienadienė literatūra, ji įstringa giliai ir ilgam, todėl geriausi Ulfo Starko kūriniai laikytini moderniąją klasika. 

Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi ir vertingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.

Įtraukta į 8 klasės rekomenduojamų knygų sąrašą 

Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto dr. Kęstučio Urbos mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą. 

Lionel Shriver „Pasikalbėkime apie Keviną“

Skausmingai atviras romanas apie motinystę ir šeimą

Laimingai ištekėjusi Eva Kačiadurian po ilgų dvejonių ryžtasi pastoti, bet labai greitai suvokia nesanti sukurta motinystei. Gimus sūnui ji iš visų jėgų stengiasi būti gera motina, tačiau mažasis Kevinas, tarsi jausdamas mamos abejones, nuo pat pirmųjų dienų niekais paverčia visas jos pastangas.

Dėl motinystės atsisakiusi dinamiško ankstesnio gyvenimo, įdomaus darbo, nesugebėdama užmegzti ryšio su sūnumi, niekur nerasdama pagalbos ir supratimo, Eva pamažu grimzta į melancholiją, o užsisklendęs, niūrus ir ciniškas Kevinas augdamas vis išradingiau ją terorizuoja.

Ilgai ir tyliai tarp motinos ir sūnaus tvinkusi įtampa prasiveržia Kevino šešioliktojo gimtadienio išvakarėse. Per pusę skyla ne tik sūnaus, bet ir Evos pasaulis.

Po šio įvykio nieko nebebus, kaip buvę. Kad galėtų gyventi toliau, Eva su Kevinu turės nueiti ilgą kelią ieškodami atsakymų į daugybę sunkių klausimų.

Tarp geriausių pastarojo dešimtmečio knygų minimas romanas sukėlė daug karštų, vienareikšmiškų atsakymų nesiūlančių diskusijų ir buvo įvertintas Orange premija. Pagal jį sukurtas kino filmas sukėlė nemažesnį rezonansą visame pasaulyje.

Kartkartėmis pasirodo neįtikėtinai stiprių romanų, kurie išmuša žemę iš po kojų ir užgniaužia kvapą. Tokia yra ir ši knyga – šiurpinanti, savita, sąmojinga, drąsi ir tyčia griaunanti visas mūsų lengvabūdiškas prielaidas apie šeiminį gyvenimą ir ypač motinystę.

Daily Mail

2021 m. Nobelio literatūros premijos laureato knyga, įtraukta į 1994 m. Booker Prize trumpąjį nominantų sąrašą

Bėgdamas nuo politinės priespaudos aštuoniolikmetis Abdulrazakas Gurnah (1948 m.) paliko gimtąjį Zanzibarą ir apsigyveno Anglijoje. Dešimt romanų parašęs autorius rašytojo karjerą paskyrė tremties temai, nagrinėdamas klausimą, kaip ir kodėl žmonės atsiduria toli nuo namų, šeimos, bendruomenės, o kartais ir nuo savęs. 2021 m. jam skirta Nobelio literatūros premija už „bekompromisį ir užuojautos kupiną įžvalgumą nagrinėjant kolonializmo padarinių ir pabėgėlių likimų, pakibusių tarp kultūrų ir žemynų, temas“. Abdulrazakas Gurnah – buvęs Kento universiteto, kuriame dėstė anglų ir pokolonijinę literatūrą, garbės profesorius.

Daugelyje Abdulrazako Gurnah knygų nagrinėjama tema – piliečių išdavystė, kurios griebiasi skrupulų neturintys valdžios atstovai, o daugiausia dėmesio jis skiria žmonėms, kurie palieka namus ieškodami geresnio gyvenimo.

Dvylikametį Jusufą, šios dvidešimto amžiaus odisėjos pagrindinį veikėją, tėvas, grąžindamas skolą, parduoda galingam ir turtingam pirkliui Azizui. Taip prasideda negailestingos jo gyvenimo pamokos, retkarčiais praskaidrinamos atsitiktinio gerumo ir grožio akimirkų. Iš paprastos būties Afrikos kaime Jusufas nubloškiamas į sudėtingą miestietišką ikikolonijinės Rytų Afrikos gyvenimą – užburiantį pasaulį, kur juodaodžiai musulmonai, krikščionys misionieriai ir iš subkontinento atkeliavę indai dalijasi trapia ir subtilia socialine hierarchija. Jusufas stebi grėsmingą aplinką ir tuo pat metu susiduria su universaliais paauglystės išbandymais. Tai poetiška ir gyvybės pilna knyga apie Afriką ir gąsdinančią nežinomybės galią. Joje susipina mito, liaudies išminties, Biblijos ir Korano tradicijos elementai.

„Šio romano pasaulį Abdulrazakas Gurnah kuria savo tyra, šviesia ir poetiška proza, kuri pati savaime yra mažytis rojus. Malonumo, liūdesio ir netekties pojūtis visuose nepriekaištingai atskleistuose knygos sluoksniuose – ilgai išliekantis ir subtilus.“ Guardian

ROLANDAS MASKOLIŪNAS „TIKIU Į MOKSLĄ VISAGALĮ“

Apie įkvepiančią vaizduotę, visatos, sąmonės ir visuomenės evoliuciją

• Kodėl mūsų Saulė stabiliai dega milijardus metų ir nesusprogsta?

• Ar matome tikrą mus supančio pasaulio vaizdą, o gal gyvename kompiuterio simuliacijoje?

• Kokios jėgos verčia elementariąsias daleles jungtis į molekules?

• Kaip kvantiniai efektai valdo gyvybės procesus ir kaip chemija virsta biologija?

• Kokį vaidmenį visuomenėje vaidina mitai ir religinės sistemos?

• Kodėl sunku sukurti ir išsaugoti demokratiją ir kaip visuomenei pavyko pažaboti savo agresyvumą?

Evoliucijos dėsniai padeda suprasti mikropasaulyje, ląstelėse, visatoje ir žmonių visuomenėse vykstančius procesus, o mūsų įgimtas smalsumas, neaprėpiama vaizduotė ir nuolat naujovių ieškančios smegenys atskleidžia vis daugiau pasaulio paslapčių. Knygos autorius kviečia į originalių idėjų ir netikėtų įžvalgų kupiną kelionę kartu su rašytojais fantastais ir mokslininkais.

Biologijos mokslų daktaras Rolandas Maskoliūnas – ilgametis mokslo populiarinimo laidų („Negali būti“, „Mokslo ekspresas“, „Smalsumo genas“) autorius, mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ organizatorius. Jį žavi mokslo galimybės suprasti ir keisti pasaulį, taip pat fantastų gebėjimas kurti įkvepiančias idėjas ir ateitis. Tai antroji jo knyga.

„Nepaprastai jaudinantis, aistringas kūrinys, nepanašus į nieką, ką man teko skaityti. Prisiminsiu šią istoriją daugelį metų, nes Suleika Jaouad įrašė ją mano širdyje.“

Elizabeth Gilbert, bestselerio Valgyk, melskis, mylėk autorė  

Suleika Jaouad po universiteto baigimo išvyksta į Paryžių įgyvendinti savo svajonės ir tapti karo korespondente. Tačiau tikrasis pasaulis, į kurį ji taip veržėsi, pasiunčia ją visiškai kitur. 

Viskas prasideda nuo niežulio, primenančio tūkstančius nematomų uodų įkandimų, vėliau prisideda sekinantis nuovargis. Likus kelioms savaitėms iki dvidešimt trečiojo gimtadienio, ji išgirsta diagnozę ir tai, kad tėra 35 procentų tikimybė išgyventi. Gyvenimas, apie kurį Suleika svajojo, subyra it kortų namelis. Ji ketverius metus praleidžia ligoninėje kovodama už savo gyvybę ir rašydama savo gyvenimo sagą The New York Times skiltyje.

Pagaliau Suleika  išeina iš ligoninės palatos pasveikusi. Tačiau greitai įsitikina, kad tai nėra jos kelio į išgijimą pabaiga. Ji praleido 1 500 dienų siekdama vieno tikslo – išgyventi. O šį tikslą pasiekusi, nežino, ką daryti toliau.

Kaip ji susigrąžins tai, ką prarado? Kartu su savo geriausiu draugu Oskaru, mielu terjero mišrūnu, Suleika leidžiasi į šimto dienų trukmės 15 000 mylių kelionę per šalį. Kelionė jai padeda suprasti, kad takoskyra tarp sergančiųjų ir sveikųjų pasaulių labai trapi, kad daugelis mūsų visą savo gyvenimą tarp jų blaškomės. 

Tarp dviejų pasaulių – gilus ir kartu įkvepiantis pasakojimas apie tai, ką reiškia viską pradėti iš naujo.  

Suleika Jaouad yra „Emmy“ apdovanojimą pelniusios New York Times skilties „Pertrauktas gyvenimas autorė. Jos esė ir apybraižos skelbiamos žurnaluose The New York Times Magazine ir Vogue, transliuojamos per Nacionalinį visuomeninį radiją (NPR). 

Suleika yra pasaulinės platformos Isolation Journals, ugdančios kūrybiškumą ir bendruomeniškumą sunkiais laikais, kūrėja. Tarp dviejų pasaulių – jos pirmoji knyga. 

„Kai iš tavęs atimamas gyvenimas, kaip rasti jėgų ir noro pradėti kitą? Knyga Tarp dviejų pasaulių sulauks atgarsio visų žmonių, kuriems tenka gyventi kitokį gyvenimą, nei ketino, širdyse. Tai įkvepianti, jausminga istorija apie liūdesį ir dėkingumą, intymus moters, laikinai apsistojusios tyruose tarp gyvenimo ir mirties, portretas.“

Tara Westover, bestselerio Apšviestoji autorė. 

„Savo mielumu ir keistumu Eleonorai Olifant prilygstanti herojė, pakliuvusi į Agatos Kristi vertą nusikaltimą – man labai patiko!“

Clare Pooley

Aš – jūsų kambarinė. Žinau apie jus daugiau, nei įsivaizduojate. O ką žinote apie mane?

Kambarinės Molės socialiniai įgūdžiai kiek kitokie, bet tai nereiškia, kad jie ydingi. Jai tiesiog sunkiai sekasi suprasti kitų ketinimus. Gyvenimo vingrybes merginai „iškoduodavo“ močiutė: viską paaiškindavo pritaikydama paprastas taisykles, kuriomis Molė galėtų kasdien vadovautis. Tačiau prieš kelis mėnesius močiutė mirė ir dabar Molė pasaulyje visiškai viena. 

Ji dievina savo darbą „Regency Grand“ viešbutyje, kuriame įprato būti nematoma – tik pora rankų, purenančių pagalves bei valančių trumpam apsistojančių svečių paliktus nešvarumus, dulkes ir... paslaptis. Ji – tik kambarinė, tad kodėl kas nors turėtų į ją kreipti dėmesį?

Tačiau Molė randa viešbučio lovoje mirusį garsų turtuolį poną Bleką ir ji atsiduria dėmesio centre. Šios „netvarkos“ taip lengvai nesutvarkysi ir Molei tenka ieškoti tiesos palengva mokantis, kuo galima pasitikėti tamsiose „Regency Grand“ viešbučio gelmėse.

„Kambarinė“ – tai romanas apie sudėtingą nusikaltimą ir jautrios dvasios kelionę, o šios istorijos centre – žmogiškasis ryšys. Ši  žavinga, nuo kasdienės rutinos pabėgti padėsianti knyga apie tai, kaip kiekvienas nusipelno būti matomas, o viena svarbiausių jos pagrindinės herojės išmoktų pamokų yra apie tiesą, kuri ne visada būna juoda arba balta, o dažniau tūno purvinuose, pilkuose plyšiuose. 

Melvin Burgess „Heroinas“

Jaunimui nuo 14 m. 

Šokiruojanti knyga apie priklausomybę, gyvenimo tamsiąsias puses ir viltį.

Tai itin atvira ir skausminga dviejų paauglių, Džemos ir Taro, draugystės ir meilės istorija. Jis pabėga iš namų vejamas tėvo smurto, ji – ieškodama nuotykių ir protestuodama prieš griežtus tėvus. Deja, netrukus į jų santykius įsiterpia trečias – heroinas. Džemos ir Taro gyvenimas niekada nebebus toks, kaip anksčiau.

Ši knyga kiekvienam, bet pirmiausia tėvams, nesuprantantiems savo vaikų, ir vaikams, nesuprantantiems tėvų. 

Vos pasirodęs „Heroinas“ buvo apdovanotas Carnegio medaliu kaip geriausia metų knyga ir netrukus tapo kultiniu kūriniu tarp pasaulio jaunimo, kokia ankstesnėms kartoms buvo J. Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“. Ir Lietuvoje ji yra viena mėgstamiausių jaunimo knygų, sulaukusi daugiau nei dešimties pakartotinių leidimų.

Melvin Burgess – itin populiarus britų rašytojas, parašęs daugybę pritrenkiančiai įdomių knygų jaunimui: „Darant tai“, „Ledi kalės gyvenimas“, „Hitas“ ir kitas.

Knygų serijos „Raganius“ autorius Andrzej Sapkowski gimė Lenkijoje 1948 m. Išgarsėjęs dar pirmu apsakymu „Raganius“, jis parašė visą istorijų apie raganių ciklą – tris apsakymų rinkinius ir penkis romanus, jie išversti į daugelį kalbų. 2007 m. pagal „Raganiaus“ ciklą sukurtas kompiuterinis žaidimas The Witcher sulaukė pasaulinio pasisekimo. 2016 m. Andrzej Sapkowski gavo Pasaulinį fantastikos žanro (World Fantasy Award) apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus.

Žmonėms patinka išsigalvoti bjaurybes ir bjaurumus. Tada patys sau atrodo nebe tokie bjaurūs.

Andrzej Sapkowski

„Raganius“ – maginės fantastikos apsakymų romanas apie raganių Geraltą iš Rivijos. Geraltas – profesionalas, turintis magišką medalioną, raganiaus tikslas – sunaikinti pasaulyje tūnantį blogį. Tačiau ne viskas, kas slypi tamsoje, yra blogas, ir ne kiekvienas, kas atrodo gerai, – siekia gėrio.

 „Paskutinis noras“ – pirmoji ciklo knyga apie raganių Geraltą iš Rivijos. Atėjo siaubingi laikai, aplinkui siautėja pabaisos ir ne paprasto burtininko jėgoms blogį įveikti, reikia profesionalo, meistriškai įvaldžiusio magiją ir kalaviją. Geraltas yra vienintelis, kuris gali visus išgelbėti.

Vaizdinga, išradinga ir kupina humoro, net ironijos knyga užburs ne tik maginės fantastikos skaitytojus.