Alma littera

Ji pakilo iš dulkių, atgijo nešama švelnaus vėjelio ir praskriejo, palikusi gėlėmis kvepiantį pėdsaką ir pražudžiusi karalių, beveik šimtmetį valdžiusį didžiausią pasaulio imperiją. Tikras stebuklas, kad jai tai pavyko. Nekrustelėjus nė piršto, net nepakėlus balso…

Ji tiesiog stovėjo ištiesinusi pečius, o jo pasaulis subyrėjo.

Ji prabilo, ir pranašautojai buvo išskersti; ji atsisuko, ir jo senelis buvo nužudytas; ji pūstelėjo, ir jo motina dingo; ji atsiduso, ir jo teta su juo nebesikalbėjo; ji išskrido, ir jo valdiniai ėmė maištauti. Kamranas net negalėjo išgirsti jos vardo, regis, prilygstančio šūviui į krūtinę.

Net ir tada jis svarstė, ar dar kada nors ją pamatys.

Jausmingas bučinys sugriovė ne tik kadaise pražuvusios džinų karalystės princesę Alizę ir Ardunijos imperijos sosto įpėdinį skyrusią sieną, bet ir jųdviejų gyvenimus.

Kamrano senelis, Ardunijos karalius, negyvas, jo kraupus sandėris su velniu atskleistas. Kyras, paslaptingasis rudaplaukis karalius, pagrobė Alizę ir išskraidino ją į kaimyninį savo valdomą Tulaną. Ir Kyras sudarė su velniu sandėrį, pagal kurį, norėdama susigrąžinti džinų karalystės sostą, Alizė privalo atstumti Kamraną.

Alizė nenori turėti nieko bendra nei su Kyru, nei su sandėriu, kurį šis sudarė su Iblisu. Tačiau negalėdama niekaip pasprukti iš Tulano ir pamiršti pranašystės, kad jai lemta užimti džinų sostą, ji priversta svarstyti: gal verta užgniaužti jausmus ir pagaliau tapti karaliene, kurios taip reikia jos tautai?

Tuo metu Kamranas mėgina gelbėti savo žlungančią karalystę. Visų išduotas jis tik žino turintis keliauti į Tulaną ir atkeršyti už senelio mirtį. Kamranui telieka viltis, kad ten jo laukia Alizė, dar netapusi Tulano karaliene.

Žaižaruojančios magijos, širdį šildančios meilės ir kvapą gniaužiančių išdavysčių kupinas romanas „Begalinės gijos“ tęsia akimirksniu The New York Times bestseleriu tapusią seriją „Džinų išrinktoji“.

„Laukti atgalinio bilieto į šią nuostabią karalystę įmanoma tik atsivertus pirmąją knygą ir kartojant jau patirtą kelionę.“

– The New York Times knygų apžvalga

Tahereh Mafi yra Nacionalinės knygų premijos (National Book Award) nominantė ir tarptautinių bestselerių – serijų „Sutrupink mane“ ir „Džinų išrinktoji“, romanų „Jūros platybės“ ir „Nuostabus jausmas“ – autorė. Jos kūriniai išversti į trisdešimt kalbų. Tahereh Mafi su vyru, taip pat rašytoju Ransomu Riggsu ir dukterimi gyvena Pietų Kalifornijoje.

Islandijos literatūros premija 2024 m.

Bestelerio 1000° moteris autorius

Šį islandų autoriaus Hallgrimuro Helgasono romaną galima skaityti ir kaip knygos „60 kilogramų saulės šviesos“ tęsinį, ir kaip atskirą kūrinį. 

XX amžiaus pradžia Segulfjorde. Į saulės nužertą fjordą, kuriame anksčiau žmonės vos sudurdavo galą su galu, pagaliau ateina sotesni laikai: ketvirta vasara iš eilės fjordas net tirštas nuo riebių silkių. Sename durpiniame name gyvenantis aštuoniolikmetis Gestas Eilivsonas – penkių asmenų šeimos maitintojas – pamažu prakunta. 

Atsigauna ir visas miestelis: nameliai dažomi jau ryškesnėmis spalvomis, su vietinėmis merginomis uoste flirtuoja iš užjūrio atplaukę jūreiviai ir pirkliai. Merginų dėmesio siekia ir našlaitis Gestas. Snieguotame fjorde siaučia hormonų audros.

Sparčiai bręstantis ir gyvenimiškos patirties vis daugiau įgaunantis Gestas nutaria parduoti savo vaikystės namų žemę (kuriai žiemą iki šiol nuolat gresia nuošliaužos) ir įsidarbina žuvų fabrike, kur ima sparčiai kopti karjeros laiptais. Atrodo, gyvenimas pagaliau ėmė šypsotis tiek pačiam Gestui, tiek visam miesteliui. Tačiau likimas mėgsta staigmenas – ir toli gražu ne vien malonias... 

Pasitelkdamas daugybę istorinių žinių bei subtilų humorą, H. Helgasonas vaizduoja unikalią islandų istorinę kelionę nuo vargingų durpinių namukų iki elektros šviesa nutviekstų modernių būstų. Tai ir meilės istorija, ir šeimos drama, ir visuomenės atvaizdas, ir žmogiškosios sielos audros, nepaprastai įžvalgiai sujungtos į vieną visumą.

„Meistriško istorijos pasakojimo ieškantis skaitytojas nenusivils. Šioje knygoje jūsų laukia meilė, seksas, politika, pinigai, išdavystė, kova, sudužęs laivas, žmogžudystė ir daugybė kitų dalykų, meistriškai supintų neįtikėtinu H. Helgasono stiliumi bei talentu.“ 

Lifðu Núna 

H. Helgasonas (g. 1959 m.) savo meninę karjerą pradėjo kaip dailininkas, o į literatūrą pasuko XX a. pabaigoje. Dabar laikomas vienu garsiausių Islandijos rašytojų, H. Helgasonas yra išleidęs 11 romanų, porą poezijos knygų, vis dar tapo ir dalyvauja parodose. 2021 m. „60 kilogramų antausių“ laimėjo pagrindinę Islandijos literatūros premiją bei užėmė antrą vietą Islandijos knygynų organizuoto geriausio romano rinkimuose. 

PASAULINIS BESTSELERIS

Tai yra vienas iš tų nepamirštamų pasakojimų, kurie neišblėsta metų metus. Šis ypatingas romanas paliečia visas didžiąsias literatūros ir gyvenimo temas: meilę, garbę, kaltę, baimę, atpirkimą.

Isabel Allende

Stulbinantis K. Hoseinio romanas prasideda išraiškinga afgano, tapusio amerikiečiu, istorija. Amiras, pasiturinčio Kabulo prekybininko sūnus, persikelia į Kaliforniją ir sėkmingai pradeda rašytojo karjerą. Tačiau jo sąžinę nuolat persekioja vienas vaikystės epizodas: Amiras išduoda savo geriausią draugą Hasaną, ir šis žiauriai sumušamas vietinių piktadarių. Nūnai Amerikoje gyvenantis Amiras, sužinojęs, kad talibai nužudė Hasaną ir jo žmoną, susirūpina dėl jų vergaujančio sūnaus likimo. Kaina, kurią Amiras turi sumokėti, kad išpirktų berniuką, yra vienas iš keleto įspūdingų siužeto posūkių, dėl kurių šis romanas tampa įsimintinas ir kaip politinis metraštis, ir kaip jausmingas asmeninis pasakojimas.

Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas dirbti diplomatinėje tarnyboje Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai pasiprašę gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.

K. Hosseinis  1996 m. baigė  vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą jis metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo vardo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane.

 „Bėgantis paskui aitvarą“ yra pirmasis K. Hosseinio romanas. Pagal knygą 2007 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas.

K. Hosseinis tarsi pasiekia tai, kas retai pavyksta šiuolaikiniam rašytojui. Jis iš šalies vertina Afganistano politinius neramumus, tačiau tas vertinimas įgauna pamokomąjį pobūdį. Drauge jis nuosekliai rutulioja siužetinę veikėjų gyvenimo liniją. Širdį geliantys vargai, jaudinančios pergalės neapleidžia skaitytojo iki paskutinio knygos puslapio. Hosseinis atvirai parodo nuostabų  krašto vaizdą. Turbūt vienintelis šio išskirtinio romano trūkumas yra tas, kad jis per greitai baigiasi.

Gisele Toueg

Išbaigtas literatūros kūrinys, aprašantis anksčiau tik apytikriai pažintos tautos kultūrą. Retai pasitaiko, kad knyga būtų tokia aktuali ir kartu tokios aukštos literatūrinės vertės. Romanas skvarbus... ryškus... jaudinantis.

Entertainment Weekly

8–12 m. vaikams

Mergaitė su žiurke ant peties, ant galvos gobtuvą vis užsimetęs keistuolis ir istorijos mokytojas – kas juos gali sieti?

Tai A KOMANDA, kurios kiekvieną savaitgalį laukia vis naujas nuotykis!

Miesto stadione vyksta kasmetinė šunų paroda, kurioje visi tikisi savo akimis pamatyti ir patį brangiausią pasaulyje lojantį keturkojį – raudonąjį Tibeto mastifą. Bet ypatingojo šuns šeimininkas atsitempia tik pavadėlį, o milijono vertės augintinis kažkur prapuolė vidury dienos! 

Vienas mylimiausių vaikų rašytojų Tomas Dirgėla pradeda naują detektyvinę nuotykių seriją!

Knygą iliustravo dailininkė Kornelija Žalpytė, taip pat nupiešusi iliustracijas Tomo Dirgėlos knygai „Lukas ir Lėja. Istorija apie draugystę“.

Skaitytojams nuo 12 metų

„Dabar jį aplankė jausmas, kad žemėje yra visiškai vienas, tad pirmą kartą gyvenime užvertė galvą ir prakalbo savo balsu – sustaugė kaip tikras laukinis vilkas. Anglijos vilkai jau seniai išmoko slopinti savo dainas – pasaulyje, siekiančiame juos sunaikinti, byloti vilkų kalba pernelyg pavojinga.“

Kai nedidelio Anglijos kaimelio apylinkėse pasirodo nematytas vyras, dešimtmetis Benas prasitaria, kad čia dar esama vilkų. Vyras kaip mat suklūsta – jis negailestingas, jokių taisyklių nepaisantis medžiotojas. Įsitikinęs, kad jei padarai ką nors pirmas, po tavęs dar daugybė žmonių tai pakartos, bet jei paskutinis – tampi ypatingas. Nušauti paskutinį Anglijos vilką jam būtų neprilygstama garbė. 

Benas su tėčiu yra ne mažiau užsispyrę ir griebsis visko, kad apsaugotų sužeistą vilkę su jaunikliu, atklydusius į jų kiemą. Tačiau medžiotojas nė už ką nepasiduos net neįtardamas, jog galiausiai pats virs taikiniu. 

Rūsti ir žiauri, bet kartu dramatiška ir jaudinanti istorija apie paskutinį Anglijos vilką ir berniuką, besistengiantį ištaisyti lemtingą savo klaidą. 

„Vilko kauksmas“:

• Paveiki istorija apie žmogaus ir gamtos santykį;

• Įtaigiai ir tikroviškai vaizduojanti laukinių vilkų gyvenimą;

• Atskleidžianti, kad visi poelgiai turi pasekmes, o aklas noras naikinti gali būti pražūtingas;

• Mokanti, jog klaidas galima ir būtina stengtis ištaisyti;

• Kritikų teigiamai įvertinta knyga.

„Vilko kauksmas“, išleistas 1990 m., buvo įtrauktas į prestižinio Didžiosios Britanijos vaikų literatūros apdovanojimo – Carnegie medal – trumpąjį sąrašą. 

Pirmasis knygos leidimas lietuvių kalba įvertintas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija kaip Reikšmingiausias ir meniškiausias metų vertimas paaugliams.

Melvin Burgess (1954) – itin populiarus britų rašytojas, išgarsėjęs tokiomis knygomis kaip „Heroinas“, „Darant tai“ ir kitomis. „Vilko kauksmas“ – pirmoji autoriaus knyga, padėjusi jam įsitvirtinti literatūros pasaulyje. Rašytojas nemėgsta moralizuoti ir mokyti skaitytojų, siekia, kad, perskaitę jo kūrinius, jie patys darytųsi išvadas.  

„Nieko negalėjau padaryti. Stengiausi tai atitaisyti, tik pavėlavau.“

Kold Mauntino sunkiųjų darbų kalėjimo E korpuso prižiūrėtojas Polas Edžkombas per daugelį tarnybos metų regėjo įvairiausių keistuolių, bet dar nebuvo matęs tokio kaip Džonas Kofis – milžino vaiko protu, pasmerkto mirti dėl šiurpinamai smurtingo nusikaltimo. 

E korpuse žudikai laukė eilės eiti Žaliąja mylia, koridoriumi, išklotu žaliųjų citrinų spalvos linoleumu, į paskutinį savo gyvenime susitikimą – į pasimatymą su Senąja Žiežirba, elektros kėde. Polas per savo gyvenimą Žaliąja mylia lydėjo 78 kalinius, jis nuoširdžiai stengėsi, kad kiekvienas mirtininkas ramiai praleistų paskutines dienas ir bausmę pasitiktų išsaugojęs žmogiškumo likučius. 

Bet Džonas Kofis anaiptol ne įprastas E korpuso įnamis. Gal jis velnias žmogaus pavidalu? Kofiui laukiant lemtingo atpildo, Polas atskleis ir kraupią, ir įstabią tiesą apie kalinį. Tiesą, kuri pakeis Polo įsitikinimus...

Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stephenas Kingas 1996 metais naujausią savo romaną „Žalioji mylia“ išleido šešių plonų knygelių serija. Visos jos atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 1997 m. buvo išspausdintos jau kaip viena knyga. 1999 m. pagal šį romaną režisierius Frankas Darabontas sukūrė filmą (Polas – akt. Thomas Hanksas). 

„Šiurpus kalėjimo romanas, įtaigus, jaudinantis ir neleidžiantis atsitraukti.“

Entertainment Weekly

Vaikams nuo 7 metų.

„Kai turi tokią kaimynę ir geriausią draugę kaip Lena, iš tiesų paprastų dienų nebūna.“

Vietoje nenustygstančiai smarkuolei Lenai ir jos kiek ramesniam draugui Trilei kiekviena diena yra naujas nuotykis. Ko tik jie neprisigalvoja – tarp savo namų nutiesia laipiojimo virvę, žaidžia karą ir Nojaus laivą, surengia gatvės muzikantų pasirodymą. Ir dažniausiai prisidaro didelių bėdų... O retomis ramybės akimirkomis abu šveičia pačius skaniausius tetulės-bobulės vaflius.

Kad ir koks smagus jų gyvenimas, jame netrūksta skaudulių. Trilė liūdi netekęs savo tetulės-bobulės ir jaudinasi, kad Lena jo nelaiko geriausiu draugu. O Lena taip trokšta turėti tėtį, kad net ima jo ieškoti prikabinusi skelbimą ant lentos!

Vieną dieną Lena tampa itin tyli ir paslaptinga, o Trilė ima nerimauti dėl geriausios draugės. Negi jų draugystei iškilo pavojus?

„Vaflinės širdelės“ – nutrūktgalviškų nuotykių kupina knyga, kurioje jautriai kalbama apie draugystę, šeimos svarbą ir rimtus skaudulius, kuriuos kartais išgyvena vaikai. Tai viena tų knygų, kurios priverčia kvatotis ir kartu sušildo širdį.

„Vaflinės širdelės“

• Pabrėžiama rūpestingos šeimos svarba vaikams, gražūs tarpusavio santykiai.

• Atkreipiamas dėmesys, kaip svarbu pasakyti tai, ką jauti savo artimiesiems ir draugams.

• Skatinamas gerumas, atidumas kitam ir dalijimasis. 

• Meniškai vertinga knyga ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį. 

Maria Parr (g. 1981) – norvegų vaikų rašytoja. Ji studijavo skandinavų literatūrą, dabar mokytojauja ir rašo nepaprastai smagias knygas, kuriose dažniausiai pasakoja apie kaimo vaikų nuotykius. Rašytojos kūryba dėl humoro ir šilumos neretai lyginama su Astridos Lindgren. Už savo knygas ji pelnė ne vieną svarbų apdovanojimą. Ieškokite ir kitų į lietuvių kalbą išverstų Marios Parr knygų: „Mažasis griaustinis“, „Vartininkas ir jūra“ bei „Mudu su Oskaru“.

New York Times bestselerio Misteris tęsinys, aistringa ir jaudinanti E L James, išskirtinės Penkiasdešimt pilkų atspalvių trilogijos autorės, meilės istorija.

KAS NUTINKA, KAI KRIŠTOLINĖ KURPAITĖ TINKA..?

Ne savo noru Trevetikų grafu tapęs Maksimas Trevelianas nusekė paskui mylimąją į Albanijos užkampį. Dėl jos kovojo, galiausiai ją užkariavo, o dabar teks ją vesti. Kitaip gali sulaukti kulkos į kaktą. 

Bet ar įmanoma, kad buvęs Kazanova taptų geru sutuoktiniu? O gal jo praeities šešėliai ir skandalingos aristokratiškos šeimos paslaptys sugriaus ką tik rastą laimę?

Alesija Demači paspruko iš sekso vergijos gniaužtų ir galiausiai pavergė mylimojo širdį. Bet ar jų santuoka bus sėkminga? Šleikštulį kelianti Maksimo praeitis, priešiškai nusiteikusi jo šeima, smalsūs Londono aukštuomenės narių žvilgsniai ir šnabždesiai... Ar į ją kada žiūrės kaip į Maksimo grafienę? Ar ji taip ir liks buvusia jo tvarkytoja?

Atsidurkite didinguose Albanijos kalnuose, pasinerkite į nepakartojamą Anglijos kaimo idilę, akies krašteliu pagaukite nuodėmingą šiuolaikinio Londono aukštuomenės spindesį.

Romanas Ledi yra užburianti meilės, ilgesio, supratimo bei išganymo istorija.

Mums negresia pavojus. Vėjas žino ir mano vardą, ir tavo.

Naujausiame daugelio pasaulinių bestselerių autorės Isabel Allende kūrinyje jautriai ir įtaigiai atskleidžiama dviejų gimtus namus palikusių ir artimųjų netekusių vaikų istorija, prasidėjusi 1938 metais nacių okupuotoje Austrijoje ir pasibaigusi 2019 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Viena, 1938 m. Samueliui Adleriui buvo šešeri, kai per nacių surengtą žydų pogromą pradingo jo tėtis. Praradusi viltį išsigelbėti Samuelio motina parūpino jam vietą paskutiniame iš nacių okupuotos Austrijos į Angliją išvykusiame žydų vaikų traukinyje. Samuelis išvyko vienui vienas, turėdamas tik kelis drabužius ir savo smuiką.

Arizona, 2019 m. Po aštuonių dešimtmečių akla septynerių metų mergaitė Anita Diaz ir jos motina bėga nuo mirtino pavojaus Salvadore tikėdamosi rasti prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų atvykimas sutampa su nauja prezidento Donaldo Trumpo administracijos diegiama imigrantų šeimų atskyrimo politika, tad Anita atsiduria Nogaleso stovykloje.

Atskirta nuo mamos, Anita išgyvena tik keliaudama į Asabaharą – stebuklingą vaizduotės pasaulį, kurį sukūrė sau ir mylimai sesei. Sugrąžinti mergaitę į tikrovę gali tik panašią asmeninę tragediją išgyvenęs Samuelis Adleris. Jei tik likimas bus maloningas ir leis jiems susitikti.

Praeitį ir dabartį susiejančiame Isabel Allende (g. 1942 m.) romane „Vėjas žino mano vardą“ atskleidžiami karo ir imigracijos padariniai, pasakojama nepamirštama istorija apie šeimą, namus ir tėvų pasiaukojimą. Kartu tai jaudinantis priminimas apie vaikus, kurie išgyvena nesuvokiamus pavojus ir niekada nenustoja svajoti. Lietuvių skaitytojų karštai mylimos autorės kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų, o iš viso pasaulyje parduota daugiau kaip 77 milijonai I. Allende knygų.

„Isabel Allende – neprilygstama pasakotoja.“ – Khaled Hosseini

2022-aisiais romanu „Naktinėtoja“ debiutavusi Leila Mottley pateko į Bookerio premijos kandidatų sąrašą – ji yra jauniausia istorijoje šios premijos nominantė, o išskirtinio dėmesio sulaukusi knyga iškart tapo New York Times bestseleriu.

Juodaodė septyniolikmetė Kiara nežino, ką reiškia gyventi normalų paauglės gyvenimą. Jos mama kali pataisos namuose, tad merginai tenka rūpintis ne tik savimi, bet ir broliu Marku, o taip pat – kaimynystėje gyvenančiu devynmečiu Trevoru, kurio motina vis pradingsta kelioms dienoms. Vargingame Rytų Ouklande nerasdama darbo ir nesulaukdama pagalbos, Kiara atsiduria naktinio miesto gatvėse. 

Nepaisydama žeminančių ir skausmingų patirčių, mergina yra pasiryžusi išgyventi šiame pasaulyje, kur niekas jos nesaugo. Tačiau vieną dieną ji atsiduria skandalingo policijos tyrimo epicentre ir viskas negrįžtamai pasikeičia.

Realiais faktais grįstas romanas „Naktinėtoja“ – neužmirštamas pasakojimas apie jaunus žmones, nustumtus į ypač niūrias suaugusiųjų pasaulio kertes. 

Tai ir įtaigus ir jaudinantis pasakojimas apie pastangas išgyventi. Rūstu, bet įtrauku. Turininga ir išmoninga. – Economist

Leila Mottley švelniu poetės prisilietimu atskleidžia žiaurias, širdį veriančias tiesas. Išties sukrečiantis debiutas. – Dave Eggers