Alma littera

Tai romanas apie šeimą ir susiskaldymą, apie įtrūkius žmonių širdyse bei pastangas juos užpildyti.

Romaną „Užžėlęs kelias“ The Guardian įtraukė į geriausių amžiaus knygų šimtuką, 2015-aisiais ji tapo geriausia Airijos metų knyga ir buvo įtraukta į Costa Novel apdovanojimų galutinį sąrašą, o 2016-aisiais nominuota Baileys Women‘s Prize for Fiction.

„Užžėlęs kelias“ – tarptautiniu mastu pripažintos rašytojos Anne Enright romanas, kurio veiksmas vyksta mažame Airijos miestelyje Atlanto pakrantėje. Tai nepaprastai jaudinantis kūrinys apie žūtbūtines šeimos pastangas atgaivinti prarastą bendrumą, sukurti naujus, kitokius nei ligi šiol santykius. 

Rosalinos Madigan vaikai išvyksta iš Vakarų Airijos pradėti savarankiško gyvenimo, vargiai įsivaizduodami, kokia ateitis jų laukia Dubline, Niujorke ir Vakarų Afrikoje. Jų nepakartojama, tačiau sunkiai sukalbama motina artėjant senatvei paskelbia nutarusi parduoti namą ir padalinti gautas lėšas. Suaugę vaikai grįžta paskutinėms Kalėdoms namuose nujausdami, kad jų vaikystė ištrinama, o asmeninė istorija išparduodama.

Šventė pamažu virsta gana skausminga komedija, bet galiausiai žūtbūtinės Rosalinos – moters, gerai nė neišmaniusios, kaip mylėti savo vaikus, – pastangos priverčia juos pajusti šeimos ryšių svarbą ir parodo kelią, kuriuo jie grįžta namo.

Anne Enright gimė Dubline, ten gyvena ir dirba. Yra išleidusi tris apsakymų rinkinius, negrožinės literatūros knygą, šešis romanus. 2015 metais ji tapo pirmąja airių grožinės literatūros apdovanojimo laureate. 

„Enright kalba tokia gyva, kad iš tiesų gali čiuopti jos pulsą. Rašytoja kuria įdomiai  supintą pasakojimą apie galimybę augti, mylėti ir keistis sulaukus bet kokio amžiaus“.

People

„Dar vienas patvirtinimas, kad Enright yra viena reikšmingiausių savo kartos rašytojų... Meistrė, sukūrusi neabejotinai meistrišką romaną.“

Sunday Times

„Enright moka surasti ypatingą tašką, kurį spustelėjus veikėjas tarsi persikūnija; jos prozos galia stiprėja atsisakant savojo ego. Užžėlęs kelias – pribloškiantis romanas apie namus ir tai, kokie negailestingi jie gali būti.“

Frances Wilson, New Statesman

„Viena tų knygų, kurios nerasite skuboto charakterizavimo – ji padrika ir asmeniška, skausminga ir viltinga.“

Luisa Thomas, The New Yorker

„Tai vingiuotas pasakojimas apie keturis brolius ir seseris, skirtingai priimančius dusinančią savo juokingai melodramatiškos motinos globą. Keičiantis veiksmo vietai – iš apžėlusio Airijos kaimo į ŽIV nusiaubtą Manhataną ir bado nuniokotą Malį, keičiasi ir pasakojimo tonas bei stebėjimo taškas, ir Enright juos puikiausiai suvaldo.“

Boris Kachka, New York Magazine.

TIGRAS, GLOSTANTIS PĖDAS turi labai aštrius nagus. Jų paliekamos žaizdos, tarsi skraidantys Biblijos puslapiai, dykumos skėriais nuplasnoja per Etiopijos dykumą. Tai kelionė, kurioje nebesvarbūs kilometrai, nuovargis, pokšinčios gyslos ar braškantys kaulai. Tai kelias į priešingą pusę, nei nukreipia rodyklės, o antspaudus čia renkiesi ne į piligrimo pasą, bet tiesiai į širdį. Kiek jų reikia surinkti, kad gautum sertifikatą už gyvenimą? Kvapą gniaužiantis, kupinas tūkstantmečių paslapčių, mistiškas, detektyvinis pasakojimas, besidriekiantis rūkuose paskendusiose Astūrijos kalnų grandinėse, Afrikos dykynėse ir Islandijos žaižaruojančiuose ledynuose.

Ar galima pasiklysti vieninteliame kelyje? Ar kybant tarp žemės ir dangaus įvyks dieviškasis sielos virsmas? Ar Lalibelos ikonų šventųjų akys išsiplės iš nuostabos išgirdusios atsakymą į klausimą: išlikti gyvam ar išlikti žmogumi?

O kai senasis etiopas paklaus: „Ką tau sako Dievas?“, per tavo nuodėmingą širdį drykstelės Tigras, glostantis pėdas, ir tu gausi paskutinį antspaudą.

BENJAMIN GRAHAM 

PROTINGAS INVESTUOTOJAS 

KLASIKA TAPĘS INVESTAVIMO VADOVAS SU JASONO ZWEIGO KOMENTARAIS

„Nėra abejonės, kad tai geriausia iki šiol parašyta knyga apie investavimą.“

WARRENAS E. BUFFETAS 

Nuo pat pirmojo leidimo 1949 m. Protingas investuotojas tapo pagrindine akcijų rinkos knyga. Ši knyga paskatino daugybę žmonių visame pasaulyje imtis investicijų verslo. Čia didžiausias dėmesys skiriamas investavimo principams, istoriniams finansų rinkos aspektams ir analitinei įrankių, būtinų finansinei sėkmei pasiekti, apžvalgai.

Benjaminas Grahamas – ne tik puikus investuotojas, bet ir vienas įžvalgiausių šios srities teoretikų. Knygoje išdėstyta Grahamo investavimo į vertę filosofija padeda investuotojams apsisaugoti nuo rimtų klaidų ir moko juos kurti ilgalaikes strategijas. Per daugelį metų rinkos plėtra įrodė Grahamo strategijos pagrįstumą.

Knygoje Grahamo tekstus komentuoja žinomas amerikiečių finansų žurnalistas Jasonas Zweigas. Jis apžvelgia šiuolaikinės rinkos realijas, nubrėžia paraleles tarp Grahamo pavyzdžių ir dabartinių finansinių rodiklių.

Tess Sharpe „Skirtingos tapatybės“

Jaunimui nuo 16 metų

Rebeka išmokė mane meluoti. Samanta išmokė slėptis. Heilė išmokė kovoti. Keitė – bijoti. Na, o Ešlė išmokė mane išgyventi.

Nora praktiškai pritaikė visas jų pamokas.

Vieną rytą, vos tik Nora su buvusiu vaikinu ir dabartine mergina įžengia į banką, kur ketina į sąskaitą įnešti per labdaros renginį gyvūnų prieglaudai surinktus pinigus, eilėje priešais stovintis vyras išsitraukia ginklą. Savo nelaimei, apiplėšti banką sumanę nusikaltėliai nė neįtaria, ką paėmė įkaite.

Nora nėra paprasta mergina, nors ir stengiasi tokia apsimesti. Iki 12 metų ji turėjo daug vardų ir daug tapatybių. Kiekviena pritaikyta tam, kad padėtų mamai iš vyrų išvilioti kuo daugiau pinigų. Jos motina buvo gudri aferistė ir siekė dukrą išmokyti savo amato. Padedama vyresnės sesers, Nora sugebėjo pasprukti nuo tokio gyvenimo, bet dabar jis ją pasivys. 

Tai ne pirmas kartas, kai Nora susidūrė su ginkluotais ir pavojingais vyrais. Norėdama išsaugoti savo, draugų ir kitų įkaitų gyvybes, ji žino turinti būti žingsniu priekyje. Teks prisiminti iš motinos išmoktas pamokas. Teks atgaivinti Rebeką, Samantą, Ešlę ir kitas savo buvusias tapatybes. 

Jos moka žaisti. Dar puikiau moka manipuliuoti.

Bet ar Norai pavyks?

Tess Sharpe pankrokerė mama susilaukė kalnų trobelėje, vėliau mergaitė augo Kalifornijos provincijoje. O dabar gyvena atokiai su būriu šunų ir kačių. Ji kuria įtemptas, veiksmo ir nusikaltimų kupinas knygas – nesvarbu, ar rašo komiksus, romanus suaugusiesiems ar jaunimui. 

 „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ – pasaulinis bestseleris, Prancūzijoje susišlavęs visas svarbiausias premijas už geriausią metų knygą, 2012 metų literatūrinė sensacija, pagal kurią sukurtas to paties pavadinimo serialas. Šį romaną galima skaityti keliais lygmenimis – kaip puikų detektyvą, kaip sudėtingų santykių istoriją ir kaip pasakojimą apie tai, ką reiškia būti rašytoju ir kur slypi riba tarp tikrovės ir išgalvotų dalykų.

Jaunas ir perspektyvus Amerikos rašytojas Markusas Goldmanas niekaip neįstengia parašyti knygos, kurią jau po kelių mėnesių turi įteikti leidėjui. Jis tikisi, kad išbristi iš krizės padės labiau patyręs bičiulis – garsus rašytojas Haris Kvebertas, dabar gyvenantis ramiame Auroros miestelyje. Tačiau netikėtai pasiekia žinia, kad pagalbos reikia pačiam Hariui – jo sode atrastas sudūlėjęs jaunos merginos kūnas. Tai Nola Kelergan, keistomis aplinkybėmis dingusi be žinios prieš trisdešimt metų. Visi įkalčiai prieš Harį, bet Markusas Goldmanas netiki jo kaltumu. Jis ryžtasi pats vykti į Auroros miestelį – išsiaiškinti visą tiesą apie Hario Kveberto bylą ir galbūt pagaliau parašyti knygą. Kad sužinotų tiesą ir parašytų knygą, Markusui Goldmanui teks rasti atsakymą į mažiausiai tris klausimus:

Kas nužudė Nolą Kelergan? Kas iš tikrųjų įvyko Auroroje prieš trisdešimt metų? Ir ką reikia daryti, kad parašytum bestselerį?

Pamažu ima vertis vis didesnės paslaptys ir įvyks dar ne vienas dramatiškas netikėtumas, iki tiesa išaiškės.

„Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ – meistriškai parašyta knyga, kurioje susitinka kokybiška pramoga ir tiesiog gera literatūra. Neatskleisto nusikaltimo paslaptys, slapta uždraustos meilės istorija ir 31 patarimas, kaip parašyti gerą romaną.

Šveicarų rašytojas Žoelis Dikeris (Joël Dicker, g. 1985) daug laiko praleido Amerikoje ir puikiai pažįsta šią šalį bei jos gyventojus. „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ yra antroji jo knyga, ji visame pasaulyje sulaukė didžiulio pasisekimo ir buvo apdovanota įvairiomis literatūrinėmis premijomis („Grand Prix du Roman de l’Académie française“, „Prix Goncourt des Licéens“ ir kt.).Daugiau apie rašytoją ir jo knygas galite sužinoti apsilankę internetinėje svetainėje www.joeldicker.com

Klerė Hart-Matjas puikiai sprendžia kitų žmonių problemas. Kartu su vyru Džonu ji įkūrė prestižinį fondą, kurio tikslas – padėti reabilituotis žmonėms, patyrusiems nugaros smegenų traumas. Klerė rengia terapeutus, konsultuoja pacientus ir veda seminarus. Ji be galo užsiėmusi ir labai laiminga – savo gyvenimo nekeistų į jokį kitą. 

Vieną naktį, siaučiant pūgai, Klerė nesėkmingai bando užkirsti kelią tragedijai. 

Šis įvykis, iš pradžių tiesiog nedavęs jai ramybės, vėliau, regis, ima žadinti kažką, giliai tūnantį jos sieloje. Netrukus ją ima kankinti vos akimirką trunkančios nerimastingos vizijos – bauginantys vaizdiniai, kurie atrodo miglotai pažįstami, tačiau niekaip nepaaiškinami. 

Klerė palengva ima suprasti, kad šie vaizdiniai yra jos vaikystės prisiminimai – vaikystės, kurią ji visada laikė kone tobula. Viena jos dalis trokšta pamatyti, kur šie prisiminimai nuves, tačiau kita nori bėgti nuo jų kuo toliau. Suglumusi ir išsigandusi Klerė įsitraukia į sudėtingą ir skausmingą kovą tarp praeities ir dabarties, tarp vyro, norinčio jai padėti, ir sutuoktinio, kuris padėti negali, tarp baisių paslapčių ir gyvenimą keičiančios tiesos. Siekdama atskleisti tiesą ir su ja susitaikyti, Klerė sužino, kad praeitis, dabartis ir ateitis yra neišvengiamai ir nepamirštamai susipynusios.

„Žalvario žiedas“ – tai jautrus, nuoširdus ir užburiantis romanas apie didelę netektį ir dar didesnę drąsą.

Romanas, įkvėptas tikrų istorinių faktų.

Žmones išskiria ne religija, o gėris ir blogis šioje žemėje.

Trisdešimt šešerių Houpė jau nesistebi blogomis naujienomis. Jos motina mirė, vyras paliko ją dėl dvidešimt dvejų merginos, banko sąskaita beveik tuščia. Jau seniai atsisakiusi svajonės tapti teisininke, Houpė, auginanti nelengvo būdo paauglę dukterį, stengiasi išlaikyti žlungančią šeimos kepyklėlę.

Houpės mylima močiutė, kilusi iš Prancūzijos, penkiasdešimt metų džiuginusi Menkių kyšulio gyventojus savo kepiniais, pamažu pasineria į Alzheimerio rūką. Tačiau proto prašviesėjimo akimirką ji supranta, kad jei nepapasakos Houpei apie praeitį, jos ilgai saugotos paslaptys pradings amžiams. Ji užsimena apie paslaptingus tragiškus įvykius Paryžiuje. Paskui surašo ant lapelio sąrašą pavardžių ir paprašo anūkės nuvykti į Prancūziją dėl paslapties, kurią saugojo septyniasdešimt metų. 

Houpė, vedama emocijų, eina per Paryžiaus kepyklas, kuriose susipynusios trijų religijų tradicijos, užkoduotos močiutės pasakose ir naminių kepinių skoniuose. Moteris iš gabaliukų dėlioja šeimos istoriją, sužino siaubingų dalykų apie Holokaustą, klausosi giminaičių liudijimų apie jų siekį išgyventi laikais, kai pasaulis išprotėjo. Išgirsta istoriją apie du mylimuosius, kuriuos išskyrė žiaurios aplinkybės. Jai telieka būti drąsiai ir tikėti, kad Dievą galima rasti visur, netgi pyragaityje.

„Užmaršties saldumas“ –  tai pasakojimas, įkvėptas tikros istorijos, apie religinių įsitikinimų nepaisančius žydų gelbėtojus.

Harmel meistriškai ir įtaigiai pasakoja apie kartų kovą už išlikimą. Knygoje pabarstyti kepinių receptai leidžia skaitytojams patiems geriau pajusti saldų Houpės kelionės skonį.

Publishers Weekly

Kristin Harmel yra populiari rašytoja, kurios knygos nuolat tampa „The New York Times“ bestseleriais. Jos romanai verčiami į daugybę kalbų ir parduodami visame pasaulyje. Lietuvių kalba išleistas jos romanas „Dingusių vardų knyga“.

Vaikystėje, kai Blanka neteko tėvo, ją guosdama mama papasakojo istoriją apie galingą imperatorių, kuris sukvietė visus išminčius ir paprašė jų rasti prasmingus žodžius, tinkančius bet kokiomis aplinkybėmis. Išminčiai mėnesių mėnesius galvojo ir grįžę imperatoriui pasakė frazę „Ir tai praeis“. Blankos motina dar pridūrė: „Skausmas ir kančia praeina, kaip kad praeina džiaugsmas ir laimė.“ Tik ar tikrai?

Dabar Blankai keturiasdešimt ir prieš kelis mėnesius mirė motina – brangiausias žmogus jos gyvenime. Siekdama numalšinti sielvartą ir atsikratyti sumaišties, ji iš Barselonos išvažiuoja į Kadakesą – pajūrio miestelį, kuriame vaikystėje atostogaudavo su mama. Kartu su Blanka – jos du sūnūs, du buvę vyrai ir dvi geriausios draugės. Čia ji ketina susitikti ir su savo vedusiu meilužiu. Tame įstabaus grožio miestelyje Blanka, apsupta tų, kuriuos myli labiausiai, bando suprasti, ką reiškia iš tiesų gyventi ir būti laimingai.

Šios knygos gyvumas ir nuoširdumas, kartu lengvumas ir gilumas paperka akimirksniu. Ji šiek tiek komiška, bet kartu nepaprastai atvira, o svaiginančio grožio vasaros vaizdai joje persmelkti netekties skausmo. Tai romanas apie gyvenimą, kuriame susipina liūdesys ir džiaugsmas, skausmas ir malonumas. Kuris verčia susimąstyti apie tai, kaip iš tiesų norime gyventi.

Milena Busquets (g. 1972) užaugo pasiturinčioje ir išsilavinusioje katalonų šeimoje, gerai pažįstamoje kultūriniuose sluoksniuose. Jos motina buvo rašytoja Esther Tusquets, leidyklos „Lumen“ įkūrėja, o tėvas – poetas Esteban Busquets. Tėvų namuose lankėsi garsiausi XX amžiaus antrosios pusės rašytojai. Milena baigė archeologijos studijas Londono universiteto koledže ir daug metų dirbo kartu su motina leidybos įmonėje.

2015 metais išleistas pirmasis Milenos Busquets autobiografinis romanas „Ir tai praeis“ sulaukė didelio susidomėjimo Frankfurto knygų mugėje.

Giedrius Surplys

„Laimėti – ne nuodėmė“

Krikščioniškas požiūris į sėkmę ir lyderystę

Algirdas Toliatas, Antanas Saulaitis, Gintaras Grušas, Juozapas Marija Žukauskas, Kęstutis Kėvalas, Ričardas Doveika, Vaidas Vaišvilas, Vilius Viktoravičius, Visvaldas Kulbokas

Itin atviri pokalbiai su 9 žymiais Lietuvos dvasininkais, jų pačių lyderystės patirtys ir gairės sėkmingam gyvenimui.

Ligi šiol nematytas projektas, kviečiantis pažvelgti naujai tiek į krikščionybės siunčiamą žinią, tiek į jos svarbą veikliame ir prasmingame gyvenime.

Doc. dr. Benas Ulevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas

Knyga „lupasi“ tarsi svogūnas. Iš pirmo žvilgsnio paprastas dialogas su skaitytoju, šiuolaikinė kalba, anekdotai ir liaudies patarlės veda giliau ir atidengia meistriškai nuaustą kitą sluoksnį – metaforomis kaip barokiniais nėriniais neužmaskuotą, nepaslėptą po nesuprantamais ritualais ir ceremonijomis krikščioniškojo mokymo esmę.

Daina Kleponė, buvusi VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė, verslo konsultantė, koučerė, lektorė

Skaitant knygą „Laimėti – ne nuodėmė“ norisi kilti, kurti, siekti, dirbti – parašyti „savo knygą“. Pasirinkus Kristų ir mokantis iš Jo tarnauti, neįmanoma pralaimėti.

Operos solistas Vaidas Vyšniauskas, operos pasaulyje žinomas kaip Kristian Benedikt

Problematika, kurią Giedrius Surplys atveria šia knyga, užčiuopia pačią krikščionybės šerdį: „Dangaus karalystę smarkieji sau grobia.“ Ir visai teisingai. Krikščionybė yra drąsių žmonių religija. Autorius kviečia skaitytojus kurti ryškų, šviesų, ambicingą, laisvą, atsakingą gyvenimą. Toks, matyt, ir yra krikščionio pašaukimas.

Monsinjoras prof. dr. Arvydas Ramonas, Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro vadovas

Edith Eger 

„Dovana“

12 gyvenimo pamokų

„Mane visiems laikam pakeitė Edith Eger istorija.“

Opra Winfri

Kalėjimas yra jūsų galvose. Raktas yra jūsų kišenėje.

Dr. Edita Eger, visame pasaulyje žinoma psichologė, bestseleryje „Pasirinkimas“ pasakoja apie savo išgyvenimus Aušvico koncentracijos stovykloje, išlikimą, sielos gydymą ir kelią į laisvę. Tūkstančiai žmonių parašė laiškus daktarei Eger pasakodami kaip „Pasirinkimas“ įkvėpė juos pažvelgti į savo praeitį ir prašė parašyti kitą įkvepiančią praktinę, knygą kaip pakeisti savo mintis ir elgseną.

Naujoje savo knygoje „Dovana“ E. Eger apibūdina dvylika pagrindinių žmogų įkalinančių įsitikinimų, kaip antai: baimę, sielvartą, pyktį, paslaptis, įtampą, kaltę, gėdą ir vengimą pažvelgti tiesai į akis, bei pataria kaip įveikti šiuos iššūkius.

Ši knyga, kupina atjautos, įžvalgos ir humoro, parodo žmogaus sielos pažeidžiamumą ir supažindina su iššūkiais, su kuriais susiduriame mes visi. „Dovana“ padės išsigydyti sielą, parodys, kaip atsikratyti žalingų įpročių, kaip pakeisti savo mintis, kaip rasti laisvę ir džiaugtis gyvenimu.

<...> dirbu remdamasi suvokimu, kurį išpažįsta ir mano mylimas mokytojas, draugas ir taip pat išgyvenęs Aušvicą Viktoras Franklis, kad blogiausia patirtis gali būti geriausias mūsų mokytojas, atveriantis nenumatytus atradimus ir naujas galimybes bei perspektyvas. Išgijimas, pilnatvė ir laisvė atsiranda iš mūsų sugebėjimo pasirinkti, kaip atsiliepsime į tai, ką mums duoda gyvenimas, ir remdamiesi savo patirtimi, ir ypač savo kančia, suteiksime tam prasmę bei išsikelsime tikslus.