Jaunimui nuo 12 metų
Miške radęs nusvidintą
mėlyną akmenį, Eragonas nutaria, kad tai yra nuostabus radinys vargšo ūkininko
vaikui: galbūt už jį galėsiąs nusipirkti maisto žiemai. Bet kai iš keistojo
akmens išsirita drakoniukas, jis supranta, kad susidūrė su senu kaip pati
Imperija palikimu.
Per vieną naktį
paprastas gyvenimas sugriūva ir jaunuolis atsiduria naujame, pavojų kupiname
magijos pasaulyje. Klausydamas senojo pasakotojo patarimų, senoviniu kardu
ginkluotas Eragonas su savo bičiule drakone stengiasi išlaviruoti tarp
Imperijos pakalikų ir jos priešininkų.
Ar sugebės Eragonas
prisiimti legendinių Drakonų Raitelių atsakomybę? Juk šis jo sprendimas gali
nulemti Imperijos likimą...
1-oji „Paveldėjimo“
ciklo dalis. Ciklas lyginamas su J. R. R. Tolkieno knygomis ir visame pasaulyje
mėgstamas ne tik vaikų ir jaunimo, bet ir suaugusiųjų.
Būdamas penkiolikos
amerikietis Christopheris Paolinis baigė mokyklą ir pradėjo rašyti knygą
„Eragonas“, kuri ir tapo pirmąja „Paveldėjimo“ dalimi. Devyniolikos jis jau
buvo žymus ir pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip jauniausias knygų ciklo,
tapusio bestseleriu, autorius. Pagal „Eragoną“ pastatytas kino filmas.
Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad niekada nejaučiau pasitenkinimo dėl motinos vargų. Vaikystė su ja buvo kančia, ir paskui kas kartą, kai ji patirdavo skausmą, man tai būdavo tarsi atlygis – tarsi būtų atkurta pusiausvyra visatoje, kur galioja racionali priežasties ir pasekmės tvarka.
Toks atviras, užtikrintas
ir įtikti netrokštantis moters balsas knygų puslapiuose retas, jau šie pirmieji
knygos sakiniai žada, kad laukti įprastų motinos ir dukros santykių čia
neverta.
Kada ryžtingas apsisprendimas tampa savanaudiškumu? Jaunystėje
Tara buvo nenuspėjama, it laukinė. Ji paliko santuoką be meilės ir apsigyveno
ašrame, kurį laiką elgetavo (labiausiai tam, kad paerzintų savo turtingus
tėvus), daug metų vaikėsi benamį menininką, ir visa tai – su mažamete dukra.
Dabar ji nuolat ką nors pamiršta, nakčia vis išeina iš namų
vienais naktiniais marškiniais palikdama atlapotas duris, o Antarą, jos
suaugusią dukterį, kankina vidinis konfliktas: kaip rūpintis moterimi, kuri
niekada nesirūpino ja?
The Booker Prize nominuotas romanas pasakoja motinos ir dukros
– meilės ir išdavystės – istoriją. Ji aštri lyg peilio ašmenys, apkaišyta
kandžiu sąmoju, skaitytojui išsivyniojanti lyg slidi, dusinanti atminties ir
mito gija, amžiams sujungianti dvi moteris, jas išvien kurianti ir naikinanti.
„Pridegęs cukrus“ – nepaprastai
įžvalgus, drąsus ir įmantrus kūrinys. Doshi tema nėra nauja, bet dar niekam
nepavyko jos perteikti taip išraiškingai ir be skrupulų. Washington Post
Šiame romane pasakotoja
nedaugžodžiauja, o prisiminimai atskleidžiami taikliomis dozėmis. Jis
daugiasluoksnis, vaizdingas, kartais atgrasus, leidžiantis mums akis į akį
susidurti su tamsesniais savo impulsais ir giliai slypinčiomis traumomis. Chicago Review of Books
BILLAS GATESAS, technologijų specialistas, verslo lyderis ir filantropas, dešimt metų tyrinėjo klimato kaitos priežastis ir poveikį. Padedamas fizikos, chemijos, biologijos, inžinerijos, politikos ir finansų mokslų ekspertų jis sutelkė dėmesį į tai, ką būtina padaryti siekiant užkirsti kelią nelaimei, kuri neišvengiamai ištiks mūsų planetą.
Knygoje KAIP IŠVENGTI KLIMATO KRIZĖS jis ne tik paaiškina, kodėl turime siekti nulinio grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, bet ir išsamiai dėsto, ko mums reikia, kad įgyvendintume šį nepaprastai svarbų tikslą.
Kad sustabdytų atšilimą ir išvengtų blogiausių klimato kaitos pasekmių, žmonės turi liautis leidę į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Tokia užduotis atrodo sunki, nes ji ir yra sunki. Pasaulis dar niekada nėra vykdęs tokio masto projekto. Pasikeisti turės visos šalys. Faktiškai kiekviena šiuolaikinio gyvenimo veikla – kaip viskas auginama, kaip gaminama, kaip keliaujama iš vienos vietos į kitą – yra susijusi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu.
Jeigu daugiau nebus jokių pokyčių, pasaulis toliau gamins šiltnamio efektą sukeliančias dujas, klimatas vis labiau keisis ir poveikis žmonėms greičiausiai bus katastrofiškas.
Tačiau viskas gali pasikeisti. Mes jau turime reikalingų priemonių, o dėl tų, kurių kol kas neturime, viskas, ką sužinojau apie klimatą ir technologijas, mane nuteikia optimistiškai ir leidžia tikėti, kad pajėgsime jas sukurti, panaudoti ir, jeigu veiksime gana greitai, išvengti klimato krizės.
Ši knyga yra apie tai, ko reikės šiam tikslui pasiekti ir kodėl manau, kad sugebėsime tai padaryti.
BILL GATES
Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą.
Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišovė Žiedo brolija. Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ trečiojoje dalyje „Karaliaus sugrįžimas“ pasakojama apie paskutinį Žiedo brolijos ir jų sąjungininkų mūšį su Tamsos šešėliu ir Žiedo Nešėjo užduoties pabaigą.
Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis.
Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišovė Žiedo brolija. Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ trečiojoje dalyje „Karaliaus sugrįžimas“ pasakojama apie paskutinį Žiedo brolijos ir jų sąjungininkų mūšį su Tamsos šešėliu ir Žiedo Nešėjo užduoties pabaigą.
Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis.
Norvegijos rašytojas Larsas Myttingas lietuvių skaitytojams pažįstamas iš romano „Plauk su skęstančiais“. Ši knyga, išversta į beveik 20 kalbų, buvo apdovanota prestižine Norvegijos knygynų premija, o Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ją įtraukė į vertingiausių 2017 m. verstinių knygų sąrašą. Jūsų rankose – antrasis lietuviškai išleistas L. Myttingo romanas.
Atokiame XIX a. pabaigos Norvegijos kaime gyvena dvidešimtmetė Astrida. Šiose apylinkėse įprasta, kad moterys teka anksti, pagimdo būrį vaikų ir miršta nualintos ūkio darbų ir nepriteklių. Astrida svajoja apie kitokį gyvenimą – galbūt jos viltys išsipildys tapus jauno pastoriaus Kajaus žmona. Tačiau beužgimstančius abipusius jausmus aptemdo Kajaus planas vietoj senos 1170 m. bažnyčios pastatyti naujus erdvesnius maldos namus. Siamo dvynių Halfridos ir Gunhildos atminimui XVI a. nulieti varpai bus pakeisti naujais. Legenda byloja, kad Astridos protėvių padovanoti varpai yra stebuklingi ir artinantis pavojui patys ima skambėti. Astridos jausmus Kajui sujaukia į kaimelį atvykęs Dresdeno
meno akademijos studentas Gerhardas. Tarp dviejų vaikinų besirenkančiai
Astridai bandant įveikti dvejones, netikėtai ima skambėti stebuklingieji
Seserų varpai...
Savitas ir užburiantis Larso Myttingo stilius įtraukia ryškiu veikėjų ir aplinkos vaizdavimu. Autentiškų detalių kupiname istoriniame pasakojime susipina buitis ir mistika, namų saugumas ir poreikis pažinti pasaulį, krikščionybės ir pagonybės priešprieša. Romane nagrinėjamos ir visiems laikams aktualios žmogaus laisvės, tobulėjimo,asmeninės ir bendruomeninės istorijos temos.
Romanas „Seserų varpai“ – neabejotinai viena geriausių šių metų
knygų Norvegijoje. (Dagens Naringsliv)
Ambicingas ir daug jausmų sukeliantis romanas apie trijų moterų gyvenimus Australijoje 19 a., jų sunkumus siekiant išsigelbėti, išeiti į laisvę ir įsitvirtinti naujoje visuomenėje.
19 a. pradžioje Londone jauna naivi guvernantė Evangelina, suviliota šeimininkų sūnaus, būdama nėščia apkaltinama vagyste ir pasodinama į plačiai pagarsėjusį Niugeito kalėjimą. Po kelių mėnesių mergina išgirsta nuosprendį: ji bus išgabenta į Van Dimeno žemę Australijoje, kur tremiami nuteistieji. Nors mergina ir nenutuokia, kas jos laukia, žino viena: jos kūdikis gims kelionėje.
Laive Evangelina susidraugauja su jauna žolininke Heizele, nuteista ištremti septyneriems metams už tai, kad mamos verčiama pavogė sidabrinį šaukštą. Jos net nenumano, kaip ateityje susipins jų likimai.
Tuo metu, kai kalinių laivas atplaukė į Van Dimeno žemę, daugybė aborigenų jau buvo prievarta perkelti į kitas, atšiaurias, nederlingas vietas, o jų gimtosiose žemėse karaliavo baltieji kolonizatoriai. Vietinę mergaitę našlaitę Matiną Van Dimeno žemės gubernatorius su žmona atsigabena į savo rezidenciją iš smalsumo, pasižiūrėti, ar įmanoma civilizuoti „laukinius“.
Romanas paremtas tikrais istoriniais faktais. 1788–1868 metais iš Anglijos ir Airijos daugiau kaip 160 000 nusikaltėlių buvo išplukdyti atlikti bausmės Australijoje. Tarp jų viena iš septynių buvo moteris. Ištremtos dėl menkų nusikaltimų, tokių kaip vagystės. Pagal statistikos duomenis, šiuo metu 20 procentų Australijos gyventojų yra tų ištremtų žmonių palikuonys.
„Stebinantys posūkiai, įtraukiantis pasakojimas ir daug tikrų istorinių detalių.“
Publishers Weekly
Kiekviename puslapyje įtampa, dosnūs patarimai ir juodasis humoras, vertas Kventino Tarantino...
Žmona Bjornui Dymeliui tėškė ultimatumą, todėl dabar jis turi lankyti
dėmesingo įsisąmoninimo kursus, arba jo santuoka
nutrūks. Bjornas – sėkmingai dirbantis
baudžiamosios teisės advokatas ir rasti laiko šeimai jam labai sunku. Vis dėlto
jis pats siekia tapti geresniu tėvu, be to, nori surasti darbo ir asmeninio
gyvenimo pusiausvyrą, todėl ima lankytis pas koučerį Jošką Breitnerį.
Naudą Bjornas pajunta kaipmat. Maža to, viską, ko išmoko, jis
sugeba pritaikyti darbe. Kai jo klientas, žiaurus nusikalstamo
sindikato bosas, pradeda kelti rimtų bėdų, Bjornas
imasi jas spręsti vadovaudamasis visais dėmesingo įsisąmoninimo principais. Tik
jo sprendimai, nors veiksmingi, gana netradiciniai...
Šį
romaną geriausiai apibūdina trys posakiai: labai netikėtas, sklidinas iš kojų
verčiančio juodojo humoro ir suteikiantis didžiulę pramogą. Saviugda ir
kriminalas – neįprastas žanrų derinys, tačiau jie lyg in ir jang
– priešingybės, kurios papildo viena kitą kurdamos tobulą pasakojimą.
Didžiulio
populiarumo Vokietijoje sulaukusi knyga bestselerių
sąrašo nepaliko ilgus mėnesius, pagal ją netgi rengiamasi kurti filmą.
„Tikrai
nuostabus kriminalinis romanas: genialus siužetas, juodasis humoras ir
visapusiškai panaudojami dėmesingo įsisąmoninimo patarimai. Fantastiška knyga.“
Vokietijos radijo kultūros kanalo žurnalas
Spinta, pilna Dioro apdarų,
paslaptis, saugoma šešiasdešimt penkerius metus, ir trys moterys, amžiams
susietos karo...
Anglija, 1939 m.
Seserys Penrouz užaugo labai skirtingos: Skai – drąsi, visų akį traukianti
pilotė, o Libertė, vos pasitaikius progai, ją niekina, jai priešgyniauja ir
patyliukais kenkia. Nors moterims neleidžiama skraidyti Karinėse oro pajėgose,
Skai nusprendžia prisidėti prie šalies gynybos. Ji nepaprastai apsidžiaugia ir
susijaudina, vėl susitikusi artimą vaikystės draugą Nikolą, kuris susižadėjęs
su mįslinga prancūze Margo Žordan.
Paryžius, 1947 m.
Drabužių dizaineris Kristianas Dioras parodo savo pirmąją kerinčią kolekciją karo
ir sielvarto nualintam pasauliui. Pirmuosius savo kvepalus pavadina „Miss Dior“
savo sesers Katrinos garbei. O Katrina dalyvaudama prancūzų Pasipriešinimo
judėjime susidraugauja su Skai ir Margo.
Dabartis. Drabužių
restauratorė Katrina Žordan apleistame savo močiutės namelyje aptinka keletą
spintų, kurios prigrūstos neįkainojamų Dioro apdarų. Pradėjusi narplioti jų
atsiradimo paslaptį, ji suabejoja viskuo, ką žino apie mylimą močiutę.
„Paryžietiška
apgaulė“ – nepamirštamas istorinis romanas apie paslaptingą Dioro apdarų
kolekciją, pirmąsias Antrojo pasaulinio
karo pilotes, didžiulę žmonių, pasiryžusių ginti vienas kitą, drąsą ir meilę,
neužgesusią visą gyvenimą.
Natasha
Lester studijavo universitete kūrybinį rašymą. Baigusi magistrantūrą,
parašė keletą romanų. Laisvu laiku mėgsta mokyti rašymo meno, yra populiari
viešojo kalbėjimo lektorė. Turi tris vaikus ir gyvena Australijoje.
------
„Argi
galėtų būti kas nors geriau už skraidymą ir madą, aistrą ir Diorą? Natasha
Lester meistriškai audžia įspūdingą keturių moterų gyvenimo audinį. Tai kvapą
gniaužiantis romanas, nuo kurio neįmanoma atsiplėšti.“
Kerri
Maher, rašytoja
„Patrauklūs
veikėjai ir lyriškas pasakojimas, pagrįstas gausiais istoriniais faktais,
teikia šiam jaudinančiam romanui gyvumo, tikroviškumo. Tai nuostabu, stulbina“.
„Publishers
Weekly“
„Veržlus,
širdį veriantis Natashos Lester romanas „Paryžietiška apgaulė“ pasakoja apie
bebaimes moteris, nepaprastą jų narsą karo metu ir meilę, nepaisančią jokių
sunkumų ir pavojų. Labai įdomi knyga, kurioje daug senų paslapčių, patrauklių
veikėjų, gausu istorinių detalių.“
Rašytoja
Kristin Beck
„Aistringi
meilės romanai, drąsūs karo žygdarbiai ir aukštoji mada susipina šioje
jaudinančioje Antrojo pasaulinio karo meilės, netekčių ir paslapčių istorijoje.
Pasitelkusi Margo, Skai ir Libertės veikėjas Natasha Lester pasakoja apie
nepamirštamą moterų, karo metu tarnavusių Anglijoje ir Prancūzijoje, stiprybę
ir ryžtą, prikeldama per karo sumaištį dingusias kovotojas. Ir dar mada... argi
reikėtų dar ką nors pridurti?
Rašytoja
Bryn Turnbull
Įkvėpta
tikros istorijos apie dokumentų padirbinėtojus per Antrąjį pasaulinį karą.
Eva Traub-Adams, puse etato bibliotekoje dirbanti
pensininkė, vieną rytą tvarko leidinius, kai jos akys užkliūva už laikraštyje
išspausdintos nuotraukos. Ji sustingsta nuotraukoje išvydusi knygą, kurios
nematė jau daugiau kaip šešiasdešimt metų, – savąją Dingusių vardų knygą.
Šalia esančiame straipsnyje pasakojama, kaip per
Antrąjį pasaulinį karą naciai visoje Europoje plėšė bibliotekas – tą patirtį
Eva puikiai prisimena – ir kad žmonėms siekiama grąžinti knygas, kurios iš jų buvo
seniai atimtos. Nuotraukoje esanti knyga buvo išvežta iš Prancūzijos paskutinėmis
karo dienomis, o dabar ji priglausta Berlyno bibliotekoje. Paaiškėja, kad joje
įrašyti kažkokie kodai, bet tyrinėtojai nenumano, ką tie kodai reiškia.
Atsakymą žino tik Eva – bet ar jai užteks jėgų sugrįžti į nutolusią praeitį ir
taip suvesti tuos, kurie pasimetė per karą?
1942 m., būdama aukštosios mokyklos studente, Eva
priversta bėgti iš Paryžiaus, kai suimamas jos tėvas, Lenkijos žydas. Ji
susiranda užuoglaudą nedideliame kalnų miestelyje Laisvojoje zonoje ir prisideda
prie klastojančiųjų dokumentus žydų vaikams, bėgantiems į nedalyvaujančią kare
Šveicariją. Tačiau ištrinti tikrąjį žmogaus vardą – reiškia susitaikyti su
pasekmėmis. Tad Eva kartu su klastotoju Remi nusprendžia rasti būdą, kaip
išsaugoti tų vaikų, kurie dar per maži prisiminti, kas išties jie yra, tikruosius
vardus.
„Dingusių
vardų knyga“ – tai savotiškas liudijimas, kaip sugeba
atsilaikyti žmogaus dvasia, kokią galią įgauna narsa ir meilė blogio
akivaizdoje.
Įtraukianti, paveiki, nepaleidžianti skaitytojo nė
minutei istorija, teigianti, kad dokumentų padirbinėtojai, kurių likimai ir
įkvėpė parašyti šį romaną, kadaise tikrai gyveno ir niekada neturėtų nueiti į
užmarštį. – Kristina McMorris, rašytoja
Kristin
Harmel yra populiari rašytoja, kurios knygos nuolat tampa „The
New York Times“ bestseleriais. Jos romanai verčiami į daugybę kalbų ir
parduodami visame pasaulyje.
Kiekvienas knygos sakinys gydo
kaip pats žiemos sezonas... Išties graži knyga. – Elizabeth
Gilbert, bestselerio „Valgyk, melskis, mylėk“ autorė
Knygoje
„Žiemojimas“ Katherine May pasakoja apie savo kelionę per žiemą, kuri prasidėjo
netikėta jos šeimos nario liga ir panardino į neužtikrintumo bei atskirties
laiką. Tada, kai gyvenimas, rodos, visiškai užšaldavo, Katherine rasdavo jėgų
ir įkvėpimo neįtikėtinose kitų žmonių žiemojimo patirtyse bei nepaprastuose
pokyčiuose, kurių gamta imasi norėdama išgyventi šaltį.
„Žiemojimas“
– požiūrį keičiantys memuarai, mokantys mus pasisemti galių iš gamtos pasaulio
ir pasitikti savo pačių gyvenimo žiemas.
KATHERINE MAY yra
grožinės literatūros ir memuarų rašytoja. Naujausi jos kūriniai – „The
Whitstable High
Tide
Swimming Club“ ir memuarų knyga „The Electricity of Every Living Thing“. Rašytojos
karjerą ji pradėjo būdama Teito muziejaus (Tate Britain) rašytoja rezidentė ir
iki šiol buvo Kenterberio Christ Church universiteto Kūrybinio rašymo studijų
programos direktorė. Ji gyvena Vitstablyje su savo vyru ir sūnumi, mėgsta
plaukioti jūroje bei ilgus pasivaikščiojimus.
Gražus, švelnus tamsiojo
gyvenimo sezono ir galiausiai pasirodančios šviesos tyrinėjimas. – Raynor
Winn, rašytoja
Puiki knyga... K. May yra
įžvalgi liūdesio stebėtoja. – New York Times
Gilios vienatvės ir
transformacijos meditacija... Giedras tamsaus sezono atsiminimas. – Kirkus
Nuoširdi ir giliai užjaučianti
knyga... Autorė įrodo, kokia malonė yra paleisti, atsitraukti ir duoti sau
laiko išgyti tamsoje... K. May yra sumani stebėtoja, o jos kalba – tvirta,
sąžininga ir tiksli, pagaunanti ramiuose mūsų kraštovaizdžiuose slypinčią esmę,
grožį ir jėgą. – Wall Street Journal
Daryti tai, kas visiškai
nemadinga, – sulėtinti tempą, leisti sau turėti daugiau laisvo laiko, gerai
išsimiegoti, ilsėtis – dabar atrodo radikalu, bet tai būtina. Visi esame priėję
kryžkelę, pažįstame metą, kai turime išsinerti iš senos odos. Jeigu tai
padarysite, apnuoginsite visas skausmingas nervų šakneles ir jausitės kaip be
odos, jums reikės kurį laiką pasirūpinti savimi. Jeigu to nepadarysite, tuomet
jūsų senoji oda surambės. Tai vienas svarbiausių jūsų gyvenimo pasirinkimų. –
Katherine May