Nauja bestselerių „Dievas visada keliauja incognito“, „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, „Pažadu tau laisvę“ autoriaus knyga ieškantiems atsakymų ir trokštantiems pažinimo. Supindamas populiariąją psichologiją ir įtraukiantį siužetą su trilerio elementais Laurentʼas Gounelleʼis padeda atskleisti kiekviename iš mūsų glūdinčią jėgą ir atrasti kelią į laimingą gyvenimą.
Jaunas niujorkietis Timotis Fišeris yra vidutinio pasisekimo sulaukiančių detektyvų rašytojas, laikantis save neįdomiu žmogumi, gyvenančiu banalų gyvenimą. Todėl dviejų FTB agentų pasirodymas prie namų slenksčio jam tarsi griaustinis iš giedro dangaus. Pasirodo, FTB vykdo slaptą projektą, kuriame dalyvauja stiprią intuiciją turintys žmonės. Vienas iš jų gali būti Timotis.
Projekto vadovė Ana atskleidžia ilgai stebėjusi viešus jo interviu ir įžvelgusi neeilinę nuojautą. Jei rašytojas sutiktų tapti slaptos programos dalimi, jo gebėjimai galėtų padėti sulaikyti paslaptingą padegėją.
Įsitraukęs į mirtiną žaidimą su ieškomiausiu šalies nusikaltėliu Timotis pradeda lenktynes su laiku, pasinaudodamas iki tol nepažinota vidine jėga, ir atranda, kad pasaulyje apstu dalykų, apie kuriuos jis nė nenutuokė.
Socialinių mokslų, psichologijos, filosofijos ir asmeninio tobulėjimo entuziastas Laurentʼas Gounelleʼis yra tikra sensacija ne tik gimtojoje Prancūzijoje, bet ir daugybėje kitų šalių. Jo knygos, nagrinėjančios žmonijai aktualias problemas, išverstos į 27 kalbas ir yra mėgstamos milijonų skaitytojų visame pasaulyje.
„Ši istorija – tai ne vien įtemptas siužetas. Romanas privers skaitytoją atkreipti dėmesį į savo paties intuiciją.“
Ouest France
Jaunimui nuo 14 metų
Uždara klasė. Penki mokiniai, palikti po pamokų. Ir tik keturi išeina gyvi... Sutelkite dėmesį, galbūt būtent jums pirmiems pavyks išsiaiškinti, kas čia įvyko!
Aišku viena, Saimono mirtis tikrai nebuvo nelaimingas atsitikimas. Jis populiaraus Beivju gimnazijos gandų tinklaraščio „Apie tai“ kūrėjas, bet ir atstumtasis, nes savo gandais ir atskleistomis paslaptimis sugriovė ne vieno reputaciją. Rytoj jis planavo paskelbti itin skandalingų naujienų apie keturis gerai žinomus bendramokslius. Kaip tik su jais ir praleido savo paskutinę gyvenimo valandą. Ketveriukė tuojau pat tampa įtariamaisiais žmogžudystės byloje.
Visi tvirtina esą nekalti, bet juk vienas iš jų turi būti žudikas! O gal jie tapo tobulos žmogžudystės atpirkimo ožiais?
Visi turi paslapčių, ar ne? Svarbu tik viena: kaip toli gali nueiti žmogus, kad jas apsaugotų.
Bronvina – SMEGENYS. Būsimoji Jeilio universiteto studentė, niekada nesulaužiusi taisyklių.
Adė – GRAŽUOLĖ kaip iš paveikslėlio, absolventų susitikimo pokylio princesė.
Neitas – NUSIKALTĖLIS, lygtinai paleistas už narkotikų platinimą.
Kuperis – SPORTININKAS, garsus beisbolo įžaidėjas.
Ar vienas iš jų meluoja?
Karen M. McManus – amerikiečių rašytoja, kurianti intrigų ir pavojų kupinus romanus jaunimui. Išgarsėjo debiutine pasaulio jaunimo dėmesį prikausčiusia knyga „Vienas iš mūsų meluoja“, kuri daugiau nei 200 savaičių išbuvo „New York Times“ bestselerių sąraše. Jos knygos verstos į daugiau nei 40 kalbų. Į lietuvių kalbą išverstas ir autorės romanas „Du gali išlaikyti paslaptį... jei vienas iš jų negyvas“.
TIKRA IR NEPAGRAŽINTA
„Aš nelinkęs pasakoti asmeninės istorijos. Tebūnie tai Dievo kelionė per Jo žmogaus gyvenimą.“
LAIMĖ
Mano „laimė“ kainavo labai brangiai: vaikystėje teko gyventi materialiai itin kukliuose namuose, patirti pažeminimo, pavydo, pykčio ir kitokių dalykų. Už meilę Bažnyčiai, kunigystei ir žmonėms, už buvimą matomam, neapsiribojant zakristijos kunigystės modeliu, teko išgirsti pašaipių replikų „reklamščikas“, „išrinktųjų kunigas“, „saldžiarūgštis pamokslautojas“, „karjeristas“. Tačiau kokia laimė gyventi dėl svajonės.
PAŠAUKIMAS
Kunigu esu tapęs tik iš malonės. Kaip kunigą save toliau lipdau. Mane lydėjo meilė ir žmonių pasitikėjimas, kuris nepakito man kintant šiame gyvenime. Juk galima gyventi dėl pašaukimo ir tarnauti nesavanaudiškai dalijant save. Visas gyvenimas tik iš malonės.
KLAIDOS
Esu padaręs daug klaidų, visi jų padaro. Klaidos tapo didžiausiu iššūkiu gyventi savo kunigiškos svajonės istorijoje. Sutinku klystančių žmonių. Daugelį tai gniuždytų. Dievo gailestingumas gydo ir moko – kodėl turėčiau save nubausti dar kartą, nusivilti arba nutolti nuo savo svajonės?
GYVENIMO PASIRINKIMAI
Nė karto nesuabejojau dėl savo pasirinkimo. Tai ir yra mano gyvenimo variklis. Taip, tame kelyje buvo permąstymų, nevisavertiškumo jausmo, dvejonių...
GYVENIMO KELIAS
Kartais pasijunti tarsi skuduras, į kurį nusivalė kojas ir numetė. Maišaisi. Netinki. Užgoži. Tai degina. Man skauda. Jei ne malda ir tikėjimas, seniai būčiau atsitraukęs. Ir jei ne supratimas, kad tai yra mano kelias, kuriuo turiu eiti. Tada apsisprendi. Gali būti kaip skuduras. Arba sudegti lyg žvakė.
Ričardas Doveika
BŪTI MALONIAM, SĄŽININGAM,
MĄSTYTI POZITYVIAI;
ATLEISTI TIEMS, KURIE MUMS KENKIA,
IR KIEKVIENĄ LAIKYTI DRAUGU;
PADĖTI KENČIANTIEMS
IR NELAIKYTI SAVĘS PRANAŠESNIU
UŽ KITUS – NET JEI ŠIS PATARIMAS
ATRODO PERNELYG
SUPAPRASTINTAS, GALBŪT JUO
SEKDAMI TAPSITE LAIMINGESNI.
Tikrumas, susitaikymas su netobulu savimi priartina prie minties, kad tu gali būti pakankamas toks, koks esi.
Išmokime priimti savo širdies gyvenimą ir gerbti kitų širdies gyvenimus. Ieškokime ne to, kas mus skaldo, – ieškokime to, kas sieja, ir tieskime tiltus.
„Ramybės teologijoje“ rašoma apie vidinį asmens augimą ir ramybę šiame kelyje, apie tai, kaip priimti save, kaip įveikti baimes ir išsilaisvinti. Knygoje rasite minčių apie netobulumą, atsakomybę, sąžinę, susitikimą su kitu asmeniu, ji padės atrasti darną su pasauliu ir pasiūlys kryptį, kaip ieškoti prasmės.
Ramybė ateina ne tada, kai viskas lengva, – ji ateina tada, kai turime dėl ko įveikti sunkumus.
Kiekvienai metų dienai skirta po tekstą, kurį galima skaityti ir semtis ramybės keliais būdais:
Žmogų galima gydyti vaistais, psichoterapija, maldomis, tačiau galima gydyti ir gerumu, švelnumu. Beno Lyrio knyga kalba apie vilties žodžių terapiją ir padeda atrasti įkvėpimą net skausminguose gyvenimo vingiuose.
Benas Lyris – kūrėjas, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas, ieškantis teigiamų dalykų, kurie padėtų išgyventi negandas ir susitaikyti su aplinkybėmis, kurių negalime pakeisti. Iš visos širdies tikintis, kad kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers bet kokį KAIP.
„Išmokime priimti kitus.
Žmonės laimingi, kai girdi kitus ir priima tokius, kokie jie yra. Tikro krikščioniško mąstymo pavyzdį pateikia Jėzus. Jis niekada neskriaudžia, neatsilygina blogu. Jis atveria širdį, girdi ir priima mus visokius.
Linkiu sau ir jums išmokti gyventi širdies gyvenimą, gerbti kitų širdis. Ieškoti ne to, kas skaldo, bet tiesti tiltus. Motina Teresė su meile kalbėjo apie tikrus dalykus. Ji sugebėjo liudyti Dievą liesdama žmogaus širdį. Nerūšiavo žmonių pagal tikėjimą ar kitus požymius – priėmė visus nieko nepaisydama.“
Benas Lyris
Viešpatie, padaryk mane
savosios ramybės pasiuntiniu
ir leisk man nešti meilę ten, kur siaučia neapykanta;
santaiką, kur kyla barniai;
vienybę, kur vyksta skilimas;
tikėjimą, kur kankina abejonės;
tiesą, kur viešpatauja klaida;
viltį, kur braunasi nusiminimas;
džiaugsmą, kur slegia liūdesys;
šviesą, kur užgulusios tamsybės.
Mokytojau, padaryk, kad aš trokščiau
kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas;
kitus suprasti, o ne pats būti suprastas;
kitus mylėti, o ne pats būti mylimas,
nes kas duoda – gauna,
kas atleidžia, tam atleidžiama,
kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi.
Amen.
„Mano širdis buvo kompasas, kuris rodė kryptį į šiaurę.“
Akvilina Cicėnaitė
Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį.
Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis. Tai meditatyvus, poetiškas, asmeniškas, o drauge drąsus, aštrus ir tiesus pasakojimas apie tai, ką reiškia būti žmogumi – moterimi, partnere, drauge – šiuolaikiniame pasaulyje, kur vienu metu egzistuoja vidinės ir išorinės sienos, bet mes gebame gyventi taip, lyg jų nebūtų.
Akvilina Cicėnaitė-Charles – rašytoja, vertėja, literatūros premijomis apdovanota šešių knygų paaugliams ir dviejų romanų suaugusiesiems autorė, religijų studijų mokslų daktarė. Gyvena ir kuria Australijoje, Sidnėjuje.
Tai aštuntoji autorės knyga ir antrasis romanas suaugusiesiems.
Alfredo Nobelio, garsiausios pasaulyje premijos įkūrėjo, biografija
„Kas turi laiko skaityti biografijas? Kas gali būti toks naivus ar mielas, kad tuo domėtųsi? Klausiu savęs visiškai rimtai.“
Tai Alfredo Nobelio žodžiai, kuriuos aptinku jo archyve pilką ir niūrų 2017-ųjų trečiadienį. Perskaičiusi tūkstančius laiškų ir atkapsčiusi begalę dokumentų, sulaukiu tokio negailestingo pagrindinio herojaus kirčio. Šią mintį jis išsakė 1887-ųjų gegužę.
Jaučiu kylantį susierzinimą. „Mielas Alfredai Nobeli, - noriu ištarti. – Parodyk bent šiek tiek pagarbos. Knyga, kurią rašau, yra ne tik apie tave, dramatišką tavo gyvenimą ir plačią tavo giminę. Joje nė kiek ne mažiau rašoma ir apie laikmetį, kuriame gyvenai, ir viską, kuo žavėjaisi. Turiu galvoje telegrafą, elektros apšvietimą ir bakterijų atradimą, atomus ir magnetizmą, karus ir svajones apie taiką. Kalbu apie tave, sužadinusį mokslą, kurio keliamas iššūkis bažnyčiai tau taip patiko. Savaime suprantama, taip pat ir apie visas knygas, kurias rijai ir svajojai parašyti pats.
Argi be to būtų įmanoma suprasti tave ir tavo didžiąją premiją?
Mielas Alfredai Nobelį, suteik man galimybę!“
INGRID CARLBERG
Alfredas Nobelis. Jo pasaulis ir premija – kvapą gniaužianti istorija apie Alfredo Nobelio kelią nuo nepritekliaus paženklintos vaikystės Stokholme iki aršios dramos, kurią sukėlė turtingojo dinamito magnato testamentas.
Tai įtraukiantis pasakojimas apie XIX amžiaus Europą – sudėtingas politines situacijas, literatūros lobynus ir mokslo genijus.
Tai pasakojimas apie troškimą įveikti ribas.
Nepaprastai įdomus, subtilus ir tiesą atskleidžiantis kūrinys.
SIMONAS SEBAGAS MONTEFIORE‘AS, BRITŲ ISTORIKAS, BESTSELERIŲ AUTORIUS
Puikiai žinomų romanų „Gydytojas. Avicenos mokinys“ ir „Šamanas“ autoriaus knyga supažindina su deimantų verslo užkulisiais ir pateikia daug įdomios religinės, istorinės ir archeologinės informacijos apie Šventąją Žemę ir Jeruzalę.
Deimantų šlifuotoją iš senos ir garbingos Europos juvelyrų giminės niujorkietį Harį Houpmaną sudomino nepaprasto geltonojo „Jeruzalės deimanto“ istorija, siekianti net biblinio karaliaus Saliamono laikus. Kai jo paprašoma pagalbos sugrąžinant legendinį akmenį Izraeliui, jis noriai sutinka.
Bet, atvykęs į neramius Vidurinius Rytus, Haris įsitikina, kad misija bus sunki. Visos trys Šventosios Žemės religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas – gviešiasi neįkainojamo brangakmenio.
Bendradarbiaudamas su Izraelio vyriausybės agente Tamara Štraus, Izraelio muziejaus kuratore, kurios drąsa, protas ir grožis atvykėliui įkvepia ir aistrą, ir pagarbą, Houpmanas įsivelia į penkių šimtmečių senumo paslaptis ir intrigas.
Skaitytojas, sekdamas pinklias deimanto klajones, susipynusias su Houpmano giminės likimu, išgyvendamas kruvinus konfliktus, susipažins su Šventąja Žeme, jos istorija ir papročiais, su šalies žmonėmis ir kasdieniu jų gyvenimu.
1926 m. JAV, Masačusetso valstijoje, gimęs Noah Gordonas pirmąją knygą išleido būdamas 39-erių. Rašytojas tarptautiniu mastu išgarsėjo parašęs romaną „Gydytojas. Avicenos mokinys“ (liet. 2016). Autorius jau yra išleidęs devynis istorinius romanus, jie pelnė ne vieną premiją ir yra vertinami viso pasaulio skaitytojų bei kritikų.
„Nuostabiai parašytas dinamiškas nuotykių romanas.“
Library Journal
Jaunimui nuo 16 metų
Mats Strandberg „Pabaiga“
„Veiksmo kupinas skandinaviškas romanas, kuriame artėjančios pasaulio pabaigos akivaizdoje persipina jaunystė, nusikaltimas, romantika ir veidmainystė.“
Publishers Weekly, USA
Tau septyniolika. Vasara. Pasaulis atrodo kaip visada, bet tu žinai, kad artėja pabaiga. Po mėnesio nieko nebeliks. Koks apima jausmas, žinant tikslų savo mirties laiką? Ką norėsi nuveikti per likusias dienas ir su kuo norėsi būti?
Pabaiga – tai pasakojimas apie du jaunus, vienišus žmones, gyvenančius paskutines dienas skaičiuojančiame pasaulyje. Jaunuoliams neduoda ramybės juos suvedęs tragiškas įvykis, tik ar pavyks rasti atsakymus į klausimus dar prieš pabąlant dangui ir išgaruojant vandenynams?
Atlikti paskutiniai skaičiavimai. Nebėra jokių abejonių. Kiek daugiau nei po mėnesio viskas tikrai baigsis. Žinome net tikslų laiką. Rugsėjo 16 dieną, 04.12 val. (Švedijos laiku), Foksvortos kometa įskries į Žemės atmosferą. Oras po ja įkais dešimt kartų smarkiau už Saulės paviršių. Kometa viską sunaikins savo kelyje dar prieš nukrisdama į šiaurės vakarus nuo Afrikos krantų, netoli Kanarų salų. Degant atmosferai dangus nušvis ryškiau, nei kada esame regėję. Smūginė banga mus pasieks tyliai, nes jos greitis didesnis nei garso. Kometai nukritus, vos po poros minučių vandenynai išgaruos, o kalnai sugrius. Keturis milijonus metų trukusi evoliucija baigsis akimirksniu ir mes nieko nebegalėsime padaryti.
Aš esu Ana. Aš buvau Jėzaus iš Nazareto, Juozapo sūnaus, žmona.
Ana – mergina iš turtingos šeimos. Ji maištinga ir ambicinga, nepasiduodanti ieškotoja, kurios protas smalsus, o dvasia drąsi, tačiau gyvena laikais, kai iš moterų laukiama tik nuolankumo ir palikuonių. Ana nesitaiksto su šia neteisybe ir randa, kaip slapta ne tik skaityti, bet ir rašyti. Ji talentinga pasakotoja, o jos istorijos – skaudūs užmirštų ir balso neturinčių moterų gyvenimai. Susitikusius Aną ir Jėzų vieną prie kito traukia idėjos, dvasinis pasaulis ir filosofija. Šis supratingas, šiltas vyras ne tik leidžia išsilaisvinti Anos protui, bet ir pažadina jos širdį. Tačiau veržlus Anos būdas dažnai jai kelia pavojų ir vieną dieną, baimindamasi dėl savo saugumo, ji pabėga iš Nazareto.
„Troškimų knyga“ paremta kruopščiais istorijos tyrinėjimais ir parašyta su pagarba Jėzaus gyvenimui, susitelkiant į jo žmogiškumą. Tai įkvepiantis pasakojimas apie vienos moters drąsą kovoti už laisvę atsiduoti savo aistrai ir išnaudoti savo potencialą tokiais laikais ir tokioje kultūroje, kur ją stengiamasi nutildyti.
„Šioje drąsioje autorės interpretacijoje pagrindinė veikėja visais atžvilgiais lygiavertė savo vyrui, ir dėl to nenumaldomai kyla klausimas: kokia gi būtų Vakarų kultūra, jei vyrai ir moterys būtų buvę lygiaverčiai? Atsižvelgiant į tai, kad evangelijose vaizduojamas Jėzus – subtilus moterų interesų sergėtojas, ši interpretacija ne taip toli nuo tiesos.“
O, The Oprah Magazine
„Nepaprastas romanas – įžvalgos ir pasakojimo triumfas.“
Associated Press