Alma littera

Retas vyras taip gerai pažįsta moteris kaip šios knygos autorius – savo darbe jam tenka daugiausia susidurti su moterimis ir pasinerti į svarbiausias jų gyvenimo problemas. Ši didžiule profesine ir gyvenimiška patirtimi pagrįsta knyga suteikia skaitytojoms progą pažiūrėti į save jas suprantančio ir įdėmiai analizuojančio vyro akimis, skaitytojams – geriau suprasti savo esamą ar potencialią antrąją pusę, o visiems kartu galbūt išsiaiškinti kai ką svarbaus savo gyvenime.

Trys amžiaus tarpsniai nuo kūdikystės iki senatvės ir pluoštas moters gyvenimo problemų bei situacijų su siūlomomis išeitimis.

Apie kūdikio atspindį motinos akyse. Apie laimę ir gyvenimo prasmę. Apie savasties paieškas. Apie JO paieškas. Apie kentėjimo „filosofiją“. Apie gimdymą. Apie marčios ir anytos opoziciją. Apie baimės ir nerimo kaukes. Apie tobulumo siekį. Apie karjerą. Apie vaikų auklėjimą. Apie mamos ir tėčio vaidmenį.

Knygoje grakščiai ir išmintingai – apie santykį su savimi, su kitu, su savo tęsiniu.

Eugenijus Laurinaitis – vienas žymiausių, labiausiai tituluotų Lietuvos psichoterapijos specialistų, daugelio mokslinių publikacijų, fundamentalių veikalų autorius ir sudarytojas. Pelnęs skaitytojų pripažinimą dėl gebėjimo suprantamai, šmaikščiai ir įtaigiai perteikti profesionalo požiūrį ir savitą filosofiją. Tai atsiskleidžia ir šioje plačiajai publikai skirtoje knygoje.

„Kad moteris išgyventų, jai reikia dviejų komplimentų per dieną, kad gyventų – reikia penkių, o kad žydėtų – dešimties.“

„Kartkartėm išties reikia mokėti atsisėsti prieš veidrodį ir pažvelgti sau į akis: pažiūrėti, kas jose matyti, ir ar tai, kas matyti, tau tikrai patinka. Ir jeigu patinka, tada pagalvoti, kaip tai padauginti, o jeigu nepatinka – kaip tai pakeisti.“

„Žmonės dažnai skundžiasi, kad jausmams išreikšti trūksta žodžių, nors iš tikrųjų jausmams žodžių netrūksta, nes jausmai yra tik tai, kas žodžiais pavadinta.“

Eugenijus Laurinaitis

Andrzejaus Sapkowskio „Raganiaus“ serija puikiai pažįstama tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio skaitytojams – pagal šį romanų ciklą sukurtas populiarus „Netflix“ serialas bei dar populiaresnė kompiuterinių žaidimų serija. Dar vienas charizmatiškas A. Sapkowskio herojus, kurį Lietuvos skaitytojai taip pat jau spėjo pamilti, – Reinevanas, kurio beprotiškos kelionės ir kvapą gniaužiantys nuotykiai tikrų istorinių įvykių fone įtraukia ir žavi tiek fantastikos, tiek istorijos gerbėjus. 

Reinmaras iš Bieliavos, dar žinomas Reinevano vardu, – žingeidus ir šviesaus proto jaunuolis, mokytas žolininkas, gydytojas ir beviltiškas romantikas. Pirmose dviejose „Husitų trilogijos“ knygose – „Kvailių bokštas“ ir „Dievo kariai“ – vaikinas bastosi po Europą, nuolat įsiveldamas į pačias keisčiausias, netikėčiausias ir pavojingiausias istorijas. 

Paskutinėje trilogijos dalyje jo situacija nė kiek nepagerėja. Reinevano mirties trokštančiųjų skaičius, regis, auga ne dienomis, o valandomis: jam ant kulnų nuolat lipa burtininko Birkarto Grelenorto pakalikai, o Katalikų Bažnyčia už piktžodžiavimą, šventvagystę ir burtus vaikiną nuteisia mirties bausme. Lyg to būtų maža, dvasininkai pagrobia ir nežinomoje vietoje įkalina jo mylimąją Jutą de Apoldą. 

Pasiryžęs bet kokia kaina ją surasti ir išlaisvinti, Reinevanas su ištikimais bičiuliais Šarlėjumi bei Samsonu Medučiu leidžiasi į kvapą gniaužiančią kelionę per Bohemiją, Sileziją ir Lenkiją, aplink siaučiant husitų karui ir pavojams tykant už kiekvieno kampo. 

Maginės fantastikos meistras Andrzejus Sapkowskis gimė 1948 m. Lenkijoje. 2016 m. A. Sapkowskis gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. Romanas „Lux Perpetua“ yra trečioji, paskutinė autoriaus „Husitų trilogijos“ dalis. 

„Tai – ne tik humoro kupina fantastinė knyga, bet ir itin tikslus istorinis romanas bei kvapą gniaužiantis pasakojimas apie politikos ir galios veikimo principus.“

granice.pl 

Mano 804 dienos Irano kalėjime

„Dangus mums virš galvų buvo be grotų ir, kitaip nei mes, laisvas.“

2018 m. rugsėjo 12 d. Teherano oro uoste Didžiosios Britanijos ir Australijos mokslininkę Kylie Moore-Gilbert sulaikė visuotinį siaubą kelianti Irano islamo revoliucijos gvardija. Šališkame teismo posėdyje, kuriam pirmininkavo kone liūdniausiai pagarsėjęs šalies teisėjas, dr. Moore-Gilbert buvo nuteista už šnipinėjimą ir sulaukė nuosprendžio – dešimties metų laisvės atėmimo bausmės.

Teherano Evino ir Karčako kalėjimuose ji praleido 804 dienas. Šioje knygoje išsamiai ir įtaigiai aprašoma ši šiurpi patirtis. Per kelis nešvarioje vienutėje praleistus mėnesius, kone nuolat negailestingai kvočiama, fiziškai ir psichologiškai išsekusi, Kylie pasiekė savo ištvermės ribas. Vienintelis jos gelbėjimosi ratas buvo neafišuojamos draugystės su kitomis griežtojo režimo korpuse bausmę atliekančiomis kalinėmis, rizikingas bendravimas per ventiliacijos angas ir laiškai, slapta paliekami pasivaikščiojimams skirtame kieme.

Atskirta nuo išorinio pasaulio, Kylie suprato tik pati galinti pakeisti savo kasdienybę kalinimo įstaigoje. Kad išgyventų, ji išmoko gintis. Daugybę kartų skelbė bado streiką, nutekino informaciją žiniasklaidai, tarėsi dėl bendrų protestų su kitomis kalinėmis, o po mėginimo pabėgti buvo perkelta į dykumoje įkurtą kalėjimą ir leido dienas su kriminalinėmis nusikaltėlėmis.

2020 m. lapkričio 25 d. įvykus trišaliams kalinių mainams, atskleidusiems sudėtingą pasaulio politikos žaidimą, kuriame ji buvo tapusi vertinga pėstininke, Kylie pagaliau atgavo laisvę.

„Dangus be grotų“ – išskirtinai įtaigi ir kupina įžvalgų knyga, pasakojanti nepaprastą istoriją apie Kylie Moore-Gilbert drąsą, ištvermę, negęstančią viltį, apie jos solidarumo ir laisvės siekį.

 „Valgyti... Gyventi... Viešpatie!“

Mačuchai, Ukraina, 1933 m. Sovietinė valdžia prievarta suvarė valstiečius į kolūkius ir paliko juos be maisto, tad kaime siaučia badas, žiauriose kančiose miršta ne tik seni, bet ir jauni. Dėl duonos trupinio žmonės pasiruošę atiduoti viską – brangiausias šeimos relikvijas, paskutinius marškinius, savo kūną, orumą ir garbę. 

Šioje žiaurioje realybėje gyvena viena kitos nepažįstančios moterys – Javdocha ir Solomija. Viena kiekvieną rytą pabunda kamuojama žvėriško alkio, badas sunaikina viską, ką ji myli, kita karštligiškai maistu slopina skaudžią netektį ir vyro abejingumą, taip keldama grėsmę savo gyvybei, ir tik badas gali ją išgelbėti. Skirtingos istorijos ir skirtingi likimai, negalintys egzistuoti toje pat tikrovėje. Tačiau iš tiesų juos sieja nematoma likimo gija. Jie pamažu artėja vienas prie kito. Artėja tam, kad pagaliau apsikabintų ir nutiestų trapų tiltą per nepasotinamą raudonųjų kankintojų skruzdėlyną.

2022-aisiais pasirodęs ukrainietės Tanios Pjankovos psichologinis romanas pasakoja apie vieną sudėtingiausių Ukrainos istorijos puslapių – 1932–1933 metų holodomorą. Autorė poetinio užkalbėjimo žanro stiliumi subtiliai atskleidžia žmonių išgyvenimus protu nesuvokiamo siaubo pasaulyje, sykiu primindama, kad raudonos skruzdės neišnyko, kad jos tik pakeitė savo išvaizdą.

„Pjankova padarė milžinišką darbą – literatūrine kalba papasakojo paprastais žodžiais nenusakomus dalykus.“ 

Mareike Ilsemann, WDR 5

„Tanios Pjankovos romanas – ne tik nužmogėjimo, bet ir žmogiškumo liudijimas tamsiausiais laikais.“ 

Fridtjof Küchemann, FAZ

Skaitytojų atsiliepimai:

Nerekomenduočiau šio romano skaityti pernelyg jautriems žmonėms, nes jis jus pražudys! Visais kitais atvejais šį romaną turėtų perskaityti visi!

Skaitykite šią knygą, skaitykite ar klausykite jos taip, tarsi nuo to priklausytų jūsų gyvybė, nes galiausiai nuo užmiršimo padeda tik vienas dalykas - prisiminimas.

Tania Pjankova gimė 1985 m. Vyhodoje, miesto tipo gyvenvietėje Dolynos rajone, Ivano Frankivsko srityje. Baigė V. Stefanyko vardo Priekarpatės nacionalinio universiteto Filologijos fakultetą (studijavo ukrainiečių kalbą ir literatūrą). T. Pjankova – viena iš literatūrinės agentūros „Zillia“ įkūrėjų ir kūrybos vadovė; organizuoja festivalius, kūrybinius literatūrinius ir meninius renginius, spektaklius, teatralizuotus literatūrinius skaitymus. Ukrainos nacionalinės rašytojų sąjungos narė.

Metų trileris! Tamsus, painus, sukrečiantis ir paslaptingas.

Ana jau ketverius metus neatmerkia akių. Ji panirusi į komai prilygstantį miegą nuo tos nakties, kai buvo rasta prie geriausių draugų kūnų, įtariama įvykdžiusi kraupią dvigubą žmogžudystę. Bulvariniai laikraščiai praminė ją Miegančiąja gražuole, bet iš tiesų Anos būklė yra retas psichosomatinis sutrikimas, neurologų vadinamas pasidavimo sindromu.

Teismo psichologas ir su miegu susijusių nusikaltimų ekspertas daktaras Benediktas Princas žino viską apie tamsiausius žmogaus proto užkaborius, pasąmonėje tūnančias paslaptis. Jo taikomi tyrimo metodai yra paskutinė viltis išspręsti liūdnai pagarsėjusią Anos O bylą. Tačiau jis irgi turi paslapčių bei sudėtingą asmeninį gyvenimą, tad privalo būti labai atsargus.

Kai Ana pradeda busti, Benediktas skuba išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko tą kraupią naktį. Tiesą žino tik Ana, o Benediktas vienintelis gali tą tiesą išgauti. Ir dėl to jiems abiem gresia mirtinas pavojus.

Anos O pažadinimas – ne istorijos pabaiga, tai tik visko pradžia.

„Šis siužeto posūkis yra geriausias, kokį man kada nors teko skaityti.“

David Baldacci

„Skaitoma kaip sapnas, bet neramina kaip košmaras.“

A. J. Finn

Bookerio premijos ilgasis sąrašas

„New York Times“ šį kūrinį išrinko viena svarbiausių 2022 m. knygų.

„Protu nesuvokiamai genialus romanas.“

Hannah Kent

Nusprendžiau užrašyti viską, kas vyksta, nes turbūt jaučiuosi galinti atsidurti pavojuje.

Londonas, 1965 metai. Jauna moteris įsitikinusi, kad charizmatiškas psichoterapeutas Kolinsas Braitvaitas yra atsakingas už jos sesers savižudybę. Nusprendusi įminti sesers mirties paslaptį, ji susikuria alternatyvią tapatybę ir pati kreipiasi į gydytoją kaip klientė, o visus susitikimus kruopščiai fiksuoja užrašų knygelėse. Tačiau vis labiau įsitraukdama į psichoterapeuto siūlomą tamsų ir grėsmingą žaidimą moteris sutrinka, jai darosi vis sunkiau suvokti, kur realybė, o kur pramanas, kur jos tikrasis „aš“, o kur – susikurta asmenybė. 

Romane „Pacientė“ autorius Graemeʼas Macrae Burnetas siūlo skaitytojams „pažaisti tikrovę“. Meistriškai pasinaudodamas metafikcijos stiliumi Burnetas parašė stulbinančią, kandaus humoro nestokojančią, originalią istoriją apie žmogaus psichiką ir išprotėjimą, apie asmens tapatybę ir pačios tiesos prigimtį.

Užburiantis naujas rimtosios grožinės literatūros kūrinys... Kupinas įtampos, tamsus ir genialiai sukonstruotas. 

Edmund Gordon, Sunday Times

Skaitytojams nuo 10 metų

Nacionalinės žydų knygos premijos laimėtoja

Apdovanota „Tėvų pasirinkimo“ aukso medaliu

Apdovanota „Eureka!“ Negrožinės vaikų literatūros sidabro medaliu

Nerūpestinga Mišos vaikystė pasikeitė amžiams, kai naciai užėmė jo gimtąjį Prahos miestą. Su šeima jis priverstas persikelti į žydų getą, o po vienos siaubingos nakties – į Terezino koncentracijos stovyklą. Ten Miša apgyvendinamas su keliomis dešimtimis kitų berniukų, su kuriais netrukus tampa lyg broliai. 

Gyvenimas Terenize keistas ir nenuspėjamas. Kartais jie žaidžia ir bičiuliaujasi, kartais dreba iš baimės, kai skaitomi į Rytus išsiunčiamų kalinių sąrašai. Vieną lemtingą dieną Miša išgirsta ir savo šeimos pavardę...

Ir tada nutinka stebuklas! Michaelo likimą nulemia kruopščiai pasiūtas pliušinis meškiukas ir nepalaužiamas jo motinos ryžtas bet kokia kaina apsaugoti savo vaikus. 

Padedamas pripažinto rašytojo Toddo Hasak-Lowy’io, Michaelas Gruenbaumas savo sukrečiančiuose memuaruose dalijasi jaudinančia vilties istorija, papasakota žvelgiant nekalto vaiko akimis. Tai istorija apie sugriautą vaikystę, patirtą siaubą, o kartu viltį, šeimos meilę bei draugystę – visa tai it saulė nušviečia net tamsiausias gyvenimo dienas. 

Michaelas Gruenbaumas gimė 1930 m. Prahoje, Čekoslovakijoje. 1942 m. jis su savo motina ir seserimi buvo išsiųstas į Terezenštato, arba Terezino, koncentracijos stovyklą, kur liko iki karo pabaigos. 1950 m. emigravo į Jungtines Valstijas. Penkiasdešimt metų išgyveno santuokoje su Thelma Gruenbaum, knygos „Nešarim: Child Survivors of Terezin“ („Nešarimas: išgyvenę Terezino vaikai“) autore. Turi tris sūnus ir keturis anūkus.  

Toddas Hasak-Lowy’is (1969) kūrybinio rašymo dėstytojas, vertėjas iš hebrajų kalbos ir rašytojas. Rašytojo karjerą pradėjęs nuo knygų suaugusiesiems, vėliau jis pasuko ir į vaikų literatūrą. Jis padėjo Holokaustą išgyvenusiam Michaelui Gruenbaumui prisiminimus paversti jaudinančia knyga.

Skaitytojams nuo 13 metų

Adrianas Moulas – nelaimingas paauglys spuogais nusėtu veidu. Užtat žodžio kišenėje jis neieško! Atvirai dienoraštyje iškloja viską:

apie tėvų vedybines problemas,

pirmąją meilę ir brendimo kančias, 

nesėkmes mokykloje ir neteisingą pasaulį,

grandiozinius kūrybinius užmojus,

savo, nesuprasto intelektualo, gyvenimą 

ir kitus juokingus bei graudžius nutikimus.

Šmaikštaus, ironiško ir žiauriai nuoširdaus, jautraus, bet kiek per daug susireikšminusio ir apie viską savo nuomonę turinčio Adriano Moulo dienoraštis – tikras paauglių literatūros klasika. Skausmingai artimas ir iki ašarų juokingas!

„Slaptas Adriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios“

• Pagrindinis veikėjas – ryškus ir įdomus personažas, kurio išgyvenimai, patirtys bus artimi paaugliams.

• Skatina išmokti priimti nesėkmes ir nenuleisti rankų siekiant tikslų.

• Meniškai vertinga knyga skatina pažiūrėti į save iš šalies, provokuoja mąstyti apie pasaulį ir tai, kas jame vyksta.

• Trumpi, šmaikštūs ir be galo atviri dienoraščio įrašai patrauks net paauglius, kurie ne itin mėgsta skaityti.

Sue Townsend (1946–2014) – britų rašytoja, išgarsėjusi knygomis paaugliams apie Adrianą Moulą. Tai ne tik įtaigus ir juokingas literatūrinis dienoraštis, bet ir savotiška 1990-ųjų Didžiosios Britanijos ir to meto paauglių gyvenimo kronika. Knyga buvo įtraukta į BBC „100 labiausiai įkvepiančių knygų“ sąrašą.

JAUDINANTIS IR VILTIES KUPINAS ROMANAS APIE MENO GALIĄ ĮKVĖPTI GYVENIMUI

SU 52 MENO KŪRINIŲ ĮKLIJOMIS

Dar net nepasirodęs Prancūzijos knygynuose, šis sensacingas romanas jau buvo pradėtas versti į dvidešimt kalbų.

Dešimtmetė Mona gyvena Paryžiuje. Vieną dieną be jokios paaiškinamos priežasties ji staiga valandai netenka regėjimo. Gydytojas įsitikinęs, kad mergaitei reikalinga psichiatro pagalba, tačiau Monos senelis Anri, išsilavinęs ir ekstravagantiškas vyras, laikosi visiškai kitokios nuomonės: jei anūkei gresia apakti, pirmiausia reikėtų suskubti parodyti jai viską, ką gražiausio yra sukūręs žmogus.

Ir taip kiekvieną trečiadienį Anri pasiima anūkę iš mokyklos, sakydamas, kad lydi ją pas psichiatrą, tačiau norėdamas įkvėpti Monai drąsos ir jos atmintyje palikti grožio įspaudą vedasi ją į garsiuosius Paryžiaus muziejus – Luvrą, Orsė ir Bobūrą, kuriuose saugomi įspūdingiausi meno lobiai. Ten Mona patiria labai asmenišką įspūdį atidžiai įsižiūrėdama į Leonardo da Vinčio, Vermerio, Gojos, Manė, Dega, van Gogo, Magrito ir dar daugelio kitų kūrėjų garsiausius darbus. Kiekvienas toks susitikimas – tai neįkainojama gyvenimo, o kartu ir meno istorijos pamoka. Tiek Monai, tiek jos seneliui, nes niekada nevėlu atrasti nei meno, nei gyvenimo grožį.

„Knyga, kurią perskaityti trokš visas pasaulis.“ 

Le Figaro

KAIP SUSIDRAUGAUTI SU LIGA, PASVEIKTI AR NET UŽBĖGTI JAI UŽ AKIŲ

AUTENTIŠKA PACIENTO PATIRTIS IR SPECIALISTŲ PATARIMAI

„Tai, kas nutiko man, iš tiesų yra geriausia, ką galėjau patirti per visą savo gyvenimą. Galbūt tik sukrėstas žmogus gali labiau save pažinti.“

Virginijus Šaulys

Prieš 11 metų Virginijui buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos neuroendokrininis kasos navikas, išplitęs į kepenis. Praėjus pirmajam emociniam šokui, jis nusprendė išgyventi dėl artimųjų. 

Jokių stebuklų neįvyko, Virginijaus neišgelbėjo nei burtininkai, nei painios interneto platybės. Jam padėjo pasitikėjimas medicina, šeimos ir artimųjų palaikymas, tikėjimas, stipri valia ir tikslo siekimas. Pasiekęs mažuosius tikslus, jis išsikėlė didesnius, kol galiausiai užsibrėžė nepalikti šio nuostabaus pasaulio dėl šios ligos. 

„Vėžys – ne nuosprendis, labiau visuomenės stigma, kurią privalu laužyti ir suteikti viltį kiekvienam, kad iš tiesų šią ligą galima įveikti. Knygą skiriu vėžiu sergantiems ir jų artimiesiems – tiems, kurie pasiryžę ieškoti ir atrasti“, – sako Virginijus.

Reikia drąsos vartant knygą tokiu pavadinimu! Turite? Tuomet perskaitę sužinosite, kaip elgtis išgirdus onkologinės ligos diagnozę. Ką daryti, kad kuo greičiau suvaldytumėte ligą, o vėliau ir pasiektumėte ilgalaikę remisiją. Virginijus Šaulys pasakoja savo sveikimo istoriją, atskleidžia, kas svarbiausia kovojant su šia klastinga liga, kaip padėti gydytojui gydyti. O įvairių sričių sveikatos specialistai atsako į onkologiniams pacientams kylančius klausimus.

• Ką valgyti susirgus onkologine liga?

• Kodėl toks svarbus fizinis aktyvumas? Kaip ir kiek reikia judėti?

• Koks yra fitoterapijos, žolinių preparatų, jų veikliųjų medžiagų poveikis ir sąveika su vaistais?

• Kaip išsaugoti dvasinę pusiausvyrą ir atrasti save iš naujo?

• Kaip gydyti limfedemą ir jos sukeliamas komplikacijas?

• Opiausi slaugos higienos ir savireabilitacijos klausimai.

„Savo diagnozę išgirdau 2013 metais. Pamenu stresą, pasimetimą ir jovalą, kuris tada dėjosi mano galvoje. Kiek aprimęs suvokiau, kad viskas, nuo šios akimirkos gyvenimas yra nebe mano. Privalau gyventi dėl žmonių, kuriuos myliu, ir pirmiausia pasveikti savo mintyse. Kai realiai pradedi vertinti situaciją, kai išdrįsti ieškoti informacijos apie savo ligą, požiūris pasikeičia. Šiandien galiu pasakyti, kad gyvenimas prieš diagnozę ir po jos, yra du visiškai skirtingi dalykai. Įvertinęs nueitus kelius, sukauptą patirtį ir žinias, nusprendžiau, kad privalau tuo dalintis. Dabar man atrodo, jog tai yra prasmingiausia, ką galiu nuveikti gyvenime, kuris man liko.“ 

Virginijus Šaulys

„Dauguma gali tik įsivaizduoti, kas yra ne kartą išgirsta vėžio diagnozė, operacijos, chemoterapija, skausmas, vilties praradimas, baimė prieiti prie tyrimų kabinetų, galiausiai – labai stiprus troškimas gyventi. Virginijus Šaulys kalba ne apie įsivaizdavimus, gyvenimą filosofuojant, o apie patirtį ir dalykus, su kuriais pats išmoko gyventi ir kurių galia gali padėti patikėti kitiems einantiems panašų kelią. Rekomenduoju šią knygą kaip praktinio gyvenimo vadovą, aplankius būtent tokioms patirtims.“

Nuoširdžiai kunigas Benas Lyris