Alma littera

„Privaloma perskaityti knyga, užtikrintai paneigianti mintį, jog emocijoms darbe – ne vieta. Knyga, siūlanti kelią į ateities darbo aplinką, kokioje aš pati norėčiau dirbti: emocionaliai ekspresyvią ir kartu pagarbią bei orientuotą į rezultatus“. – Susana Cain, „Tyla. Introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs“ autorė 

Kaip neleisti „ofiso niurzgai“ sugadinti dienos? Kaip mėgautis atostogomis, nesijaudinant dėl neatsakytų elektroninių laiškų? Kaip elgtis, jei kolega ar naujas pavaldinys intensyviai prašosi į draugus „Facebook’e“ ar „Instagram’e“? 

Šiuolaikinė darbo aplinka gali būti tikras minų laukas – nuo nerašytų taisyklių iki nematomų, bet aiškiai jaučiamų kolegų tarpusavio santykių, veikiančių visą kolektyvą. Iš mūsų tikimasi, kad darbe būsime savimi, bet ne visiškai. Kad būsime profesionalūs, bet neįsitempę. Draugiški, bet neįkyrūs. Pasiekti pusiausvyrą – užduotis tikrai ne iš lengvųjų. 

Knyga „Emocijos. Kaip jos lemia mūsų sėkmes ir nesėkmes“ padės aiškiau suvokti ir išreikšti savo emocijas, atskleis galimybes, kaip padidinti produktyvumą darbe ir kartu mėgautis gyvenimu, padės rasti būtent jums priimtiną darbo ir asmeninio gyvenimo santykį. Joje rasite lengvai suprantamų pavyzdžių ir strategijų, padėsiančių išlaviruoti ir prisitaikyti prie sudėtingo mikrokosmoso, kuris susiformuoja kiekviename kolektyve. 

Ši knyga jus išmokys, kaip sugriebti ir ištirti savo emocijas, o tai reiškia, kad kartais – taip, taip – reikia laikytis nuo jų saugiu atstumu. Kai perskaitysite šią knygą, suprasite, kodėl kažką jaučiate, ir žinosite, ką daryti su tuo jausmu.

Knygos bendraautorė ir iliustratorė Liz Fosslien yra verslo strategijos ir dizaino konsultantė, padedanti įvairioms įmonėms atskleisti visą darbinį produktyvumo ir efektyvumo potencialą. Lektorė yra dirbusi su kompanijomis „Ernst & Young“, „Salesforce“, „Stanford d.school“ bei kitomis. Jos profesines įžvalgas bei patarimus spausdino žurnalai „The Economist“, „Harvard Business Review“, dienraštis „The New York Times“, internetiniai tinklalapiai „Life Hacker“ ir „Freakonomics“, taip pat transliavo TED.

Knygos bendraautorė Mollie West Duffy – įmonių dizaino bei verslo plėtros ekspertė, padedanti organizacijoms įveikti iššūkius, tapti labiau kūrybiškoms ir efektyvioms. 

Jos patarimais ir įžvalgomis naudojosi „Google“, „LinkedIn“, „Casper“, „Mars“, „Citibank“, JAV valstybės departamentas, „Madison Square Garden“ arena, Rokfelerio fondas ir kt. įmonės. Jos tekstus spausdino „Harvard Business Review“, „Entrepreneur“, „Quartz“ ir kiti įtakingi tradiciniai bei internetiniai leidiniai. 

„Emocijos“ efektyviai paneigia mitą, kad darbe nėra vietos emocijoms. Nė vienas žmogus negali aiškiai ir tiksliai komunikuoti, jei nesuvokia savo emocijų ar jausmų, kuriuos sukelia aplinkiniams. Neįmanoma sukurti produktyvių darbinių santykių, jei elgiesi kaip robotas. Ši knyga padės išsiugdyti emocinę discipliną, be kurios neįmanoma sėkmė darbe.“ – Kim Scott, knygų autorė 

„Liz Fosslien ir Mollie West Duffy drąsiai kalba apie „dramblį kambaryje“, išnarstydamos situacijas, kuriose patiriamos emocijos neleidžia mums pasiekti geriausių rezultatų bet kuriame karjeros etape. Remdamosi tyrimais, statistika ir žaismingais komiksais, knygos autorės taikliai identifikuoja darbinių emocijų realybę, kurioje gyvename kiekvienas iš mūsų.“ – Adamas J. Kurtzas, knygų autorius ir iliustratorius 

„Viena originaliausių, įžvalgiausių ir juokingiausių kada nors skaitytų verslo knygų. „Emocijos“ pakeis jūsų supratimą apie jausmų vaidmenį ir reikšmę darbe.“ – Calas Newportas,  knygos „Kaip dirbti mažiau, pasiekti daugiau ir susikaupti, kai visi blaško“ autorius

„Šilta, sąmojinga ir išmintinga knyga – puiki instrukcija, kaip protingai suderinti emocijas su profesionalumu.“ – Chipas Conley’us, strateginis kompanijos „Airbnb“ patarėjas bei kompanijos „Joie de Vivre Hospitality“ įkūrėjas 

„Kol neperskaitysite šios knygos, daugiau nesiųskite nė vieno darbinio laiško, nekalbėkite su kolegomis ir nesivadovaukite intuicija. Pabaigus šią knygą, jūsų emocinis intelektas šaus viršun kaip raketa.“ – Danas Lyonsas, knygų autorius 

„Knyga pakilimas – tai skubus raginimas išdrįsti. Ji pakeitė mano požiūrį į save, į savo šeimą, į savo darbą, į tai, ką įmanoma pasiekti šiame pasaulyje.“

Dr. Brené Brown

„Melindos Gates knyga moko, kaip reikia įsiklausyti. Stiprus, širdį veriantis ir sykiu nuolankus raginimas imtis veiksmų.“

Tara Westover, bestselerio „Apšviestoji“ autorė

Melinda Gates yra filantropė, Billo ir Melindos Gatesų fondo bendrapirmininkė, verslininkė, moterų ir mergaičių teisių gynėja visame pasaulyje. Pastaruosius du dešimtmečius ji keliavo po pasaulį ir ieškojo, ką galime padaryti mes visi kartu, kad pasaulis pasikeistų į gera. Pristatydama problemas, kurios verkiant šaukiasi mūsų dėmesio, – nuo vaikų santuokų, kontraceptinių priemonių neprieinamumo iki lyčių nelygybės darbovietėse, – savo pasakojimą Melinda paremia pribloškiančiais faktais.

Kad vyktų pažanga, pirmiausia reikia suprasti, kodėl reikia pokyčių ir kaip juos pasiekti. M. Gates kviečia vienytis visas pasaulio moteris ir kilti aukštyn visoms kartu: „Dėl moterų, kurios vargsta įkalintos skurdo pančiuose, ir dėl bet kuriam visuomenės sluoksniui priklausančių moterų, kurios yra atskirtos ir įbaugintos galingų vyrų, mes, moterys, turime susieiti, kalbėtis, organizuotis ir imtis lyderystės – tam, kad nugriautume sienas ir atvertume duris visoms.“

Knygoje Pakilimas Melinda dalijasi istorijomis žmonių, kurie suteikė jos gyvenimui aiškią kryptį, bet kartu nuoširdžiai pasakoja savo šeimos istoriją. Rašydama jausmingai, atvirai ir su dėkingumu, ji atskleidžia, kokią galią turi tarpusavio ryšiai. Aš trokštu, kad visi pamatytume, kaip galime padėti vieni kitiems suklestėti. Knygoje pateiktos istorijos nepagražintos ir nenušlifuotos. Jos tikros, skaudžios ir priverčiančios pabusti iš malonaus nežinomybės sapno.

Melinda French Gates yra filantropė, verslininkė, moterų ir mergaičių teisių gynėja visame pasaulyje.

Melinda, Billo ir Melindos Gatesų fondo (Bill & Melinda Gates Foundation) bendrapirmininkė, nustato didžiausios pasaulio filantropinės organizacijos veiklos kryptį ir prioritetus. Ji taip pat vadovauja investicijų įmonei ir verslo inkubatoriui „Pivotal Ventures“, kurio tikslas – paskatinti Jungtinių Valstijų moterų ir šeimų socialinę pažangą.

Melinda užaugo Dalase, Teksaso valstijoje. Ji įgijo informatikos bakalauro laipsnį Djuko universitete ir verslo administravimo magistro laipsnį Fuqua verslo mokykloje. Pirmąjį savo karjeros dešimtmetį ji praleido bendrovėje „Microsoft“ kurdama multimedijos produktus. Paskui išėjo iš bendrovės ir visą dėmesį skyrė savo šeimai bei filantropinei veiklai. Kartu su vyru Billu ji gyvena Siatle, Vašingtono valstijoje. Pora turi tris vaikus – Jenn, Rory’į ir Phoebe’ę.

„Atjautos kupinas Gates pasakojimas – iš dalies memuarai, iš dalies raginimas veikti – patvirtina jos ryžtą palikti teigiamą pėdsaką šiame pasaulyje. Šiuo iškalbingai argumentuotu darbu ji įkvepia ir padrąsina.“

„Publishers Weekly“

„Melinda Gates praleido daugybę metų dirbdama su moterimis visame pasaulyje. Jos knyga – tai neatidėliotinas manifestas už lygią visuomenę, kurioje moterys yra vertinamos ir pripažįstamos visose gyvenimo sferose. O visų pirma tai yra kvietimas siekti vienybės, įsitraukimo ir tarpusavio ryšių. Ši žinia mums reikalinga kaip niekad.“

Malala Yousafzai

„Savo knygoje Melinda pasakoja apie įkvepiančius žmones, kuriuos ji sutiko vykdydama veiklą visame pasaulyje, tyrinėja duomenis ir iškalbingai iškelia mūsų dėmesio reikalaujančias problemas – nuo vaikų santuokų iki lyčių nelygybės darbe.“

Prezidentas Barackas Obama

„Manau, tai viena geriausių mano skaitytų knygų.“

Warrenas Buffettas

Knyga nemoko įveikti jautrumo. Ji pataria gerbti savo jautriąją prigimtį ir daryti stebuklus, kaip jums ir skirta. – Deborah Ward

Knygoje, aprėpiančioje prisiminimus, mokslinius tyrimus ir praktinius patarimus, Deborah Ward pasakoja apie savo, itin jautraus žmogaus, gyvenimą nuo vaikystės iki brandaus amžiaus. Per asmeninius potyrius – pernelyg didelį dirglumą, darbą, bendravimą, santykius, savivoką – ji atskleidžia jautrumo laimę, apimančią ir proto smalsumą, ir empatiją, ir supratingumą, ir kūrybingumą. 

Itin jautriam žmogui nelengva gyventi nejautriame pasaulyje. Bet didelis jautrumas – dovana. Būkime sąžiningi sau, prisipažinkime, kokie esame, ir neslėpdami priimkime. Nemėginkite būti tokie, kokie nesame. Neslėpkite jautrumo. Atsiverkite, atsiskleiskite, kad galėtumėte gyventi taip, kaip norite. Jūs vienintelis galite patenkinti savo poreikius. Pasirūpinkite jautriąja savastimi, net jei reikėtų išeiti iš triukšmingo vakarėlio, prašyti lankstaus darbo grafiko ar pasitraukti iš liguistų santykių. – Deborah Ward

Mūsų pačių fizinis kūnas turi tokios išminties, kokios trūksta mums, tame kūne gyvenantiems. – Henry Milleris, rašytojas ir dailininkas

Likus dvejiems metams iki mano tėčiui išeinant iš namų, jis mamai pasakė, kad aš labai negraži.

Ar gali būti, kad vieną dieną kieno nors leptelėta ir atsitiktinai nugirsta frazė taip sudrebintų tavo darnų gyvenimą, kad suglumęs ir įskaudintas pasuktum priešinga, nei tikėtasi, kryptimi ir tik vėliau, suradęs jėgų atsitiesti, suvoktum, jog viskas, kas tave iki šiol supo, yra melas? O gal apskritai nėra jokios tiesos, yra tiesiog gyvenimas?

Šiuos ir kitus bręstančiai asmenybei svarbius klausimus savo naujausiame romane gvildena Elena Ferrante, į 48 kalbas išverstų knygų, kurių parduota 12 milijonų egzempliorių, autorė. 2016 m. žurnalas TIME rašytoją pavadino vienu iš įtakingiausių žmonių, ji dažnai įvardijama kaip būsima Nobelio premijos laureatė.

Paslaptingiausia Italijos literatūros žvaigždė Elena Ferrante, visame pasaulyje išgarsėjusi „Nuostabiosios draugės“ tetralogija, grįžta su nauju romanu, kuris mus nukels į jau pažįstamą Neapolį, taip pat regimą paauglės akimis, tik šįkart ji kilusi ne iš skurdžiųjų kvartalų, o iš kultūringo, turtingo Vomero rajono. Aprašomas keblus, skausmingas perėjimas iš paauglystės į suaugusiųjų gyvenimą, intelektualioje aplinkoje augusios merginos pažintis su žemaisiais kvartalais ir jų realybe. Susidūrimas su kitokiu pasauliu, naujos pažintys ir patirtys negrįžtamai užbaigia naivią, laimingą Džovanos vaikystę ir įtraukia į klampų, painų bei melagingą suaugusiųjų gyvenimą.

Ferrante veda skaitytojus į begėdiškai atvirą, gyvastingą, sodriomis spalvomis tapomą savo knygos veikėjų pasaulį, leisdama rinktis – mylėti ar neapkęsti, pasmerkti ar išteisinti, bet nepalikdama abejingų.

Internete skaičiau, ką žmonės kalba apie Milbruke įsiplieskusią ugnį. Jie sako, kad gaisras bjaurus, šlykštus, pasibaisėtinas. Tik ne mano akimis. Man jis žavingas.

Naujausiame „Eni Beni“, „Juodos širdies“, „Lėlės namo“ autoriaus trileryje detektyvė Helena Greis įtraukiama į naują liepsningą mirties ir destrukcijos šokį.

Vidurnaktį skirtingose Sautamptono vietose netikėtai kilus trims gaisrams, mieste pasėjama panika. Tas pats braižas – ir kitą naktį: trys pragaištingi gaisrai vis kitose miesto dalyse, pragariškas karštis, sužlugdytos šeimos, baimė, mirtis. Tai daugiau nei sutapimas. Padegėjas negailestingas, viską gerai apmąstęs ir apskaičiavęs minučių tikslumu.Detektyvė inspektorė Helena Greis susiduria su neregėto mąsto iššūkiu: padegėjui terorizuojant miestą ir sėjant paniką, jai tenka susitvarkyti ne tik su naujuoju bosu, bet ir su aršia žurnaliste, kuri dėl trupučio šlovės nesibodi apjuodinti ją ir jos karjerą.Kodėl padegėjas pasirinko būtent šias aukas? Ko jis siekia? Ar Helena ir nepailstanti jos komanda suspės užkirsti kelią kitiems gaisrams ir laiku išgelbės nekaltas gyvybes?

Lenktynės su ugnimi prasideda...

„Persmelkta įtampos, dinamiška, išties nuostabu.“ – The Sun

„Profesionaliai, sumaniai sukurtas. Inspektorė Helena Greis yra velnioniškai nuostabi, bet kartu ir pragariškai bauginanti. Tikroviškos situacijos, įdomūs veikėjai verčia skaityti knygą kulkos greičiu.“ – Will Lavender

Ar reikėjo mūsų protėviams lipti iš medžių?Ar daug žmoguje užsilikę žvėries?Negi žemdirbystė ir kapitalizmas – žmonijos klaidos?Ar daug išlošėme išsižadėję krikščioniškojo Dievo?Kodėl pasaulio vystymosi niekas nepajėgia ir net nebando suvaldyti?Kas sieja gyvūnų ir žmonių elgesį, ekonomikos klestėjimą ir tikėjimo krizę, snobizmą, pavydą ir nusikalstamumą, technologinius laimėjimus ir kultūrą?Kas yra laimė bei gyvenimo prasmė ir kodėl jas abi taip sunku atrasti?Kaip atsitiko, kad vakarietiška kultūra įgijo daug kontrkultūros bruožų?Ar tikrai žmonijai beliko vos 100–200 metų apsispręsti, kur link sukti?

Žaismingu  stiliumi ant vienos ašies suverti pamąstymai apie Homo sapiens rūšį, apie evoliucinę ir istorinę praeitį, mūsų laiką ir bendrą likimą.

Edmundas Lekevičius yra biologas teoretikas. 1969 metais baigė Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą, studijavo biologiją Vilniaus universitete, tęsė studijas Bendrosios genetikos institute Maskvoje. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Botanikos ir Ekologijos institutuose, kur vykdė genetinius, ekologinius ir evoliucinius tyrimus. 1997 m. apgynė teorinės biologijos habilitacinį darbą. 1991–1998 m. buvo aktyvus aukštojo ir vidurinio švietimo grandžių pertvarkos Lietuvoje organizatorių. 1998–2013 m. Vilniaus universitete dėstė bendrąją ekologiją ir jai artimas disciplinas.

Puiki, rimčiausių veikalų labiausiai žmonijai rūpimais klausimais suvestinė, susieta savitomis autoriaus mintimis ir jausmais, pateikta gyva, vaizdžia, šmaikščia, tik Lekevičiui būdinga kalba. Tiek apžiota veikalų ir taip išgryninta jų esmė, kad skaitai ir mėgaujiesi, tartum pats visa tai būtum perskaitęs. Svarstyti ir ginčytis galima beveik ties kiekviena pastraipa, bet tam reikia į kiekvieną jų įsigilinti. Tai būtų atskira ilga kalba.

Gediminas Motuza, Vilniaus universiteto profesorius, akademikas, geologas

Turinys sužavėjo: norisi pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra mąstančių ir globaliomis temomis, tuos mąstymus dargi išklojančių raštu.Vincas Būda, Vilniaus universiteto profesorius, akademikas, biologas

Ilgokai tylėjo Lietuvos mokslininkai, ir štai pirmoji kregždė – profesoriaus, evoliucijos ir ekologijos specialisto Edmundo Lekevičiaus knyga. Svarbiausias jos bruožas – didelė keliamų klausimų ir galimų atsakymų aprėptis. Tai knyga apie daug ką. Viena vertus, yra pavojus, kad toks žanras neleis išvengti paviršutiniškumo. Kita vertus, jis „pakelia“ skaitytojo galvoseną ir supratimą į aukštesnį apibendrinimų lygmenį. Sprendimų ir supratimo gelme čia tampa ne atskirų žmoniją užgriuvusių problemų analizė, o sąsajų tarp jų nustatymas, supratimas, kad žmogaus (Homo sapiens) praeitis, šiandienė gyvensena, ateitis, jo ekologinis mąstymas, nežabota ekonomika (kapitalizmas), kaip ir siekis viską kontroliuoti, suverti tarsi ant vieno iešmo.Albinas Bagdonas, Vilniaus universiteto profesorius, psichologas

Įdomi knyga, skatina mąstyti ir su kai kuo nesutikti, diskutuoti. Tai gerai. Tokių knygų šiais greitai besikeičiančiais laikais labai reikia. Nes tikrai daug žmonių bando susigaudyti, kas vyksta, kas vyks ir kur ieškoti prasmės.Asta Audzijonytė, Tasmanijos universiteto profesorė, ekologė

Didžiausią įspūdį padarė samprotavimai apie civilizacijos krizę ir jos perspektyvas. Man ypač nuostabus žmogaus evoliucijos susaistymas su kitais biologiniais procesais. Neįsivaizdavau, kad Lietuvoje kas nors galėtų parašyti šitokį darbą. Man labai artimos autoriaus mintys apie dvi civilizacijos raidos puses, „proto represavimą“ (tai mano terminas) masinėje kultūroje ir vienijančio mąstymo stoką.Krescencijus Stoškus, profesorius, filosofas

Ši knyga bus įdomi visiems skaitytojams – tiks ir Z kartai, ir Y, ir X... Visos kartos čia ras save ar bent šiek tiek savęs... Ji net suteikia vilties, kad gal ta „superkonkurentė beždžionė“ susimąstys apie tai, kad pasaulis trapus.Margarita Purlienė, mokytoja metodininkė, švietimo ekspertė, biologė

Staiga mirus turtingam verslininkui Leonui, našlė Hera lieka didžiuliame šiuolaikiniame dvare viena, prislėgta netekties ir... staiga išaiškėjusių kruopščiai saugotų mylimo vyro paslapčių, apie kurias nė neįtarė. Pasirodo, kad jų verslo imperija bankrutuoja, beveik visas nekilnojamasis turtas įkeistas bankui už skolas, moteriai likusi tik nedidelė dvaro dalis. Visa kita parduodama. Hera tūno nebemielame būste, triūsia savo išpuoselėtame rožyne ir, tūždama ant viso pasaulio, stebi naujuosius kaimynus, įsibrovusius į jos su tokia meile kurtus namus. Visos naujakurių pastangos susidraugauti atsitrenkia kaip į sieną. Kiekviena atsikėlusi šeima – tai nauja istorija, nauja drama, kurios nejučia įtraukia ir Herą, priversdamos permąstyti ankstesnes nuostatas, perkainoti vertybes.
Irena Buivydaitė – tokių skaitytojų pamiltų romanų kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“ ir „Nebaigta kalnų sakmė“ autorė. „Rožių dvaras“ – jau tryliktoji jos knyga. LATGA duomenimis, I. Buivydaitės knygos yra vienos iš skaitomiausių Lietuvos bibliotekose. Daugiau apie šią autorę sužinosite: https://irena-buivydaite.000webhostapp.com/

Dvi dienas nuo ryto iki vėlyvo vakaro gyvenau „Rožių dvare“, kur laikas bėgo daug greičiau. Pamilau jo herojus ir jie visi man tapo labai artimi. Tai labai šiuolaikiška knyga, gyva, tikra, gerai suvarstyta, ištisas Lietuvos gyvenimo ir visuomenės kaleidoskopas!
Jolita Herlyn, populiarų romanų autorė

• Svarbiausia yra ne receptai, o kryptis, kuria judame su vaikais.
• Nebūkime Dievai. Būkime tėvai.
• Tegu jie tampa savimi, o ne mumis.

 Autorė nedalija patarimų. Ji dalija pajautimą, žinojimą, suvokimą ir įžvalgas. Jos psichologija – gyvoji psichologija, paremta humanistine – dar vadinama širdies – pedagogika.

Aš už žindymą, aš už vaiko gerbimą, aš prieš vaiko vadinimą ožiu, prieš bet kokias „ožialiges“ ir jų gydymą, prieš bausmes.

Ramunė Murauskienė

Jums prieš akis ir širdį – ne nuobodžių teorijų ir konkrečių atsakymų sausa „suvestinė“. Tai gyvybe pulsuojanti patirtis toms, kurios žino, kad mažame kūne gyvena didelė siela. Tai psichologės, kūrybingos ir ieškančios mamos užrašai. Turėkite juos po ranka – prie pusryčių kavos ar pusrytinės mažylio košės...

Mitai apie miegojimą kartu ● Kur prasideda ir baigiasi nepaklusnumas ● Kaip išmintingai drausti ● Ar vaikas – gyvenimo našta? ● Mūsų atsakomybės ribos ● Kai ateina laikas lankyti mokyklą ● Kai vaikai slapukauja ● Vieniša mama: mitai ir tikrovė ● Apie tėvų barnius ● Kai gimsta antras vaikas ● Apie psichologinę pagalbą...

Atminkite, kad vaikutis iš prigimties yra geras, nevalia jo gadinti.

Atminkite, kad vaikams reikia mūsų širdies, meilės, pakilaus ugdymo ir dvasingumo.

Mes jau esame geri tėvai. Mes turime širdį, tereikia išmokti klausytis savęs ir vaiko ir taip kurti ypatingą ryšį. Rodykime pavyzdį ir, užuot skubėję vaikui liepti, sulaukime jo vidinio noro veikti kartu.

Tai knyga ne kaip auklėti vaiką, o kaip su juo gyventi!

Knyga, parašyta ŠIRDIMI!

Nuoga, atvira, jautru!

Kartais, norėdami atrasti savo gyvenimo kelią, turime atsisakyti visko. Net ir motinos meilės.

Aštuonmetis Amerigas dienas leidžia Neapolio gatvelėse ir šiukšlynuose ieškodamas skudurų. Mama iš jų siuva drabužius ir parduoda turguje. Amerigas nelanko mokyklos, o didžiausia jo svajonė – nauji, tik jam vienam priklausantys batai. Svajonė tampa tikrove, kai Italijos valdžia pasiūlo didžiausius nepriteklius kenčiančioms šeimoms iš skurstančių šalies pietų laikinai išsiųsti savo vaikus į turtingesnę šiaurinę dalį. Daugybė šeimų pasinaudojo šia galimybe ir 1946 metų rudenį ilgi traukinių ešelonai pajudėjo į šiaurę.

Kelionės metu Amerigą, kaip ir tūkstančius kitų vaikų, kamuoja nerimas ir artimųjų ilgesys. Jis nežino, kas jo laukia, ir baiminasi, kad nebegrįš namo, tačiau pažintis su nauja šeima išvaiko baimes. Pirmą kartą gyvenime Amerigas nejaučia alkio, yra šiltai apsirengęs, avi naujus batus ir vėl lanko mokyklą. Pirmą kartą gyvenime jis yra mylimas, vertinamas ir – laimingas. Atėjus laikui grįžti Amerigo širdis plyšta iš skausmo, bet kito kelio nėra. Vis dėlto Amerigas nenori pasiduoti ir dėl savo svajonės ryžtasi didžiausiai įmanomai aukai.

Violos Ardone kūrinyje vieno berniuko akimis matome pokario Italiją su jos žmonių rūpesčiais ir džiaugsmais. Jautriai ir nuoširdžiai vaizduojamoje istorijoje susipina meilė ir neapykanta, atskleidžiamas nuosekliai bręstantis pasiryžimas bet kokia kaina siekti laimės.

2019 metais parašyta knyga sulaukė didelio pasisekimo Italijoje ir buvo išversta į 29 kalbas.

Naktį miške girdėti tik šnaresiai, kone žmogiški klyksmai, Danielio, Madalenos ir Elijo širdžių dūžiai. Jų galvose įkyriai sukasi tas pats klausimas: kaip jie čia atsidūrė vienui vieni? Čia nėra maisto, nėra vandens, nėra mobiliųjų telefonų pagalbai išsikviesti. Sunku patikėti, kad jų šeimos būtų nutarusios juos čia palikti.
Iš už medžių juos stebi dvi akys, pabudę jie kasryt randa popieriaus lapą su nurodymais, ką daryti, – nors niekad nesilaikė taisyklių ir buvo pratę nepaisyti bet kokių ribų. O kas, jei susitaikyti su padėtimi ir paklusti yra vienintelis būdas ištrūkti iš košmaro, kuriame jie atsidūrė?

Šis sudėtingas ir nepriekaištingai suorganizuotas tinklas sukurtas žmogaus, kadaise, paauglystėje, irgi padariusio be galo skaudžią klaidą – jos, deja, nebeatitaisysi, užtai galima padėti kitiems į panašią padėtį įsivėlusiems vaikinams ir merginoms.

Tai romanas, kuris įtraukia ir nustebina skaitytoją, jame, kaip ir tikrame gyvenime, viskas baigiasi nebūtinai gerai.