Alma littera

Akvilina Cicėnaitė „Kad mane pamatytum“

Jaunimui nuo 13 m. 

Tai istorija apie dideles ir mažas pabaigas, apie saulės užtemimus ir laipiojimus pro langą, apie teatrą, šeimos dramą ir truputį – apie meilę.

Keturiolikmetė Gilė apie pabaigas žino viską. Ir apie pasaulio pabaigą, kuri turėtų įvykti jau netrukus, 1999-ųjų gruodžio 31-osios vidurnaktį. Ir apie šeimos pabaigą, kai tėtis palikęs namus išeina pas savo studentę. Ir apie draugystės pabaigą, kai su geriausia drauge tenka varžytis dėl trokštamo vaidmens spektaklyje. Bet Gilė negali nutuokti, kuo pasibaigs mamos santykiai su vyru, pramintu Kurmiu, ir kas laukia prasidėjus 2000-iesiems...

„Kad mane pamatytum“ – septintoji Australijoje gyvenančios prozininkės Akvilinos Cicėnaitės knyga. Ji išrinkta į akcijos „Metų knygos rinkimai 2020“ paauglių knygų trejetuką. 

Akvilina Cicėnaitė jaunimui puikiai pažįstama kaip nuotaikingų mergaitiškų knygų „Viskas apie mano šeimą“ bei „Kengūrų slėnio paslaptis“ autorė. O jos istorija apie paauglių gyvenimą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje „Niujorko respublika“ tapo pirmojo Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoja.

Pasaulinių bestselerių „Aš keliauju viena“ ir „Pelėda medžioja naktį“ autorius, pripažintas niūrių skandinaviškų detektyvų meistras Samuel Bjørk pristato trečią knygą apie visų pamėgtus detektyvus Holgerį Munką ir Mią Kriuger. 1999-ųjų žiema. Pagyvenusiam vyrui sutemus keliaujant namo, priešais jį kelyje staiga išnyra gyvūno siluetas. Bandydamas išvengti susidūrimo, žmogus vos spėja sustabdyti automobilį. Tačiau tai, ką jis pamato, atima žadą. Geriau įsižiūrėjęs jis suvokia, jog tai ne žvėris, o mažas išsigandęs berniukas su elnio ragais, pritvirtintais prie galvos...Po keturiolikos metų nuošaliame kalnų ežere randamas jaunos merginos  kūnas. Visų keisčiausia, jog ji vis dar su balerinos kostiumu, puantais, susirišusi plaukus į kuodelį. Krante paliktas fotoaparatas ir lapai, išplėšti iš Astridos Lindgren knygos „Broliai Liūtaširdžiai“. Kaip ir kodėl šokėja ten atsidūrė, jeigu nėra jokių grumtynių požymių? Per kitas savaites randami dar du kūnai. Kiekvieną kartą žudikas palieka po nedidelę užuominą. Norėdami sugauti nusikaltėlį detektyvai Munkas ir Mia Kruger vis giliau klimpsta į jo sugalvotą katės ir pelės žaidimą. Žaidimą, kurio jie galbūt ir nelaimės. Jis verčia juos knaisiotis po savo praeitį, po užmirštus prisiminimus. Kaip sustabdyti žudiką ar numatyti jo veiksmus, jeigu jis aukas renkasi atsitiktine tvarka?Drama nuo pat pirmųjų puslapių, įvykių peripetijos keičiasi su kiekvienu skyriumi, o įtampa ir intriga prikausto net ir skeptiškiausią skaitytoją. Ne veltui šis rašytojas tituluojamas Jo Nesbø konkurentu.

Svetlana Aleksijevič (g.1948 m.), baltarusių rašytoja ir žurnalistė, gimė Ukrainoje, gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje.

2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.

Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo „už geriausią politinę knygą“, prancūzų Mediči apdovanojimą ir kt.

„Černobylio malda“ (1997) – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. 

2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.

Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo „už geriausią politinę knygą“, prancūzų Mediči apdovanojimą ir kt.

„Černobylio malda“ (1997) – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. 

Ateities mokslų kolegijos filosofijos dėstytojas Marius gauna siuntinį – keistą dovaną. Kas tai: nevykęs pokštas, provokacija, asmeninis įžeidimas ar #metoo skandalo atgarsis? Kol filosofas aiškinasi, kas ir kodėl į Socialinių mokslų katedrą jam atsiuntė šį siuntinį, jo šeimos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Naujasis Jolitos Herlyn romanas – ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas psichologinis trileris su detektyvo elementais, iki pat paskutinio puslapio stebinantis skaitytoją netikėtais likimo posūkiais. Autorė knygoje paliečia kaltės, pavydo, piktavališko šmeižto, tėvų ir vaikų santykių, meilės ir draugystės temas.

„Jei ji nejaučia kaltės, tai gal ir sąžinės neturi? Ši mintis Vitai labai nepatiko, kūnas pašiurpo ir piestu ant rankų atsistojo gyvaplaukiai. Ji išsigando. Juk jei žmogus neturi sąžinės, tai neturi vidinio indikatoriaus, kas yra blogai, o kas gerai. Tačiau jei ji bijo būti žmogum be sąžinės, tai gal vis dėlto sąžinę turi? Tik ar ji, ta sąžinė, visų vienoda? Juk vieniems ji liepia atleisti priešams, o kitiems – kapoti jiems galvas. Ir ar sąžinė, tas vidinis teisėjas, gali egzistuoti be kaltės botago?“

„Žinau, kad dabar žmonės perka knygas, kurios jiems pasako, kur eiti, ką daryti, kaip mylėti...Bet aš nežinau nieko. Ir nelabai noriu žinoti.Šiuo metu aš tik pildau prašymą pristatyti knygą ant galinio jos viršelio... Bet aš jau pristačiau dešimtame knygos puslapyje... O šiaip, apkeliavau didelę dalį pasaulio, sutikau milžinų, nykštukų, skraidančių drakonų, tačiau sisiodamas vis dar pataikau ant kraštų.“Marius Lucka

Ši knyga – dekadentiškas, išgrynintas, sarkazmu ir ironija persmelktas pasakojimas apie keliones. Jos kupinos jaunatviško avantiūrizmo ir tokios nerealios, kad kartais sunku suvokti protu. Kam reikia per 60 dienų įveikti 1000 km pėsčiomis per Ispaniją ir Portugaliją arba keliauti per pusę Indijos ir vienam, be šerpų pagalbos, pamėginti užkopti į bazinę Everesto stovyklą? Kam rizikuoti ir belstis per pusę Juodojo žemyno arba kokie turėtų užplūsti jausmai išvydus žydrąjį banginį? Turbūt mus visus labiausiai svaigina ir supurto kelionėse išgyventos ribinės patirtys. Bet visų šių kelionių galutinis tikslas – Antazavė, nes kelionė be galimybės grįžti namo – tik betikslis, klajūniškas blaškymasis po pasaulį. Tik skersai išilgai išmaišęs pasaulį, atrandi galimybę pažinti save.

Kas sieja slogius pokario metus ir sovietmečio stagnaciją? Partizano likimą ir vaiką, iš kurio atminties ištrinta tautos istorija? Rūdžių ėdamą naktį ir naująjį rytą, kurio pažadas niekados nemiršta? Galbūt – niekas. Galbūt – viskas. Pirmuoju atveju nieko klausti nebereikia. O antruoju...Kiekvienas mūsų ilgisi žmogaus, į kurį norėtų būti panašus. Kad žinotų, kam atėjo ir dėl ko išėjo. Kad nebūtų vienas, eidamas slėniu tamsiuoju.Renata Šerelytė  

Dvi romano pasakojimo gijos apima skirtingus praėjusio amžiaus dešimtmečius: paskutiniojo Aukštaitijos partizano istoriją ir istoriją vaiko, gimusio brandžiu sovietmečiu. Du labai nepanašūs likimai eina vienas šalia kito, savaip liudydami  meilės, ištikimybės, šeimos, tikėjimo ir didvyriškumo sampratas.

Renata Šerelytė – viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos prozininkių. Su partizano Antano Kraujelio gyvenimu ir veikla susijusiai medžiagai studijuoti ir knygai rašyti Lietuvos kultūros taryba 2018 m. jai skyrė individualią stipendiją.Paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, žuvusio 1965 metų kovo 17 dieną, palaikai 2019 m. vasarą buvo aptikti Vilniaus Našlaičių kapinėse, tų pačių metų rudenį perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.

2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke yra vienas talentingiausių, garsiausių ir geriausių Austrijos pokario rašytojų. Prestižiškiausią pasaulyje literatūros premiją Švedijos akademija kūrėjui paskyrė už „paveikius kūrinius, kurie, pasitelkus išradingą žodyną, tyrė žmogiškosios patirties paribius ir jos ypatingumą“.

Į Jungtines Amerikos Valstijas atvyksta jaunas austras, tikėdamasis Naujajame Pasaulyje užmiršti savo skaudžią praeitį – subyrėjusią santuoką. Tačiau vos po kelių dienų praeitis jį pasiveja: jaunuolis sužino, kad į Ameriką atkeliavo ir jo žmona. Vyrui leidusis į kelionę, jo buvusi sutuoktinė ima sekti iš paskos. Jų kelias nusitiesia nuo Portlando iki Los Andželo, nuo Filadelfijos iki Arizonos dykumų. Kas skatina moterį taip elgtis – meilė ar neapykanta? Vyras nėra tikras, ar nori sužinoti atsakymą. Šiame magiškame kūrinyje, pasakojančiame dviejų vienas kitą mylėjusių (tebemylinčių?) žmonių istoriją, susipina daugybė žanrų. Tai – ir kelionių knyga, ir trileris, komedija, drama, vesternas ir dar daugiau. Romanas taip pat yra ir meilės laiškas Amerikai: nuo kvapą gniaužiančių gamtos peizažų iki unikalių kultūrinių reiškinių, nuo šalies teikiamų galimybių iki joje slypinčių pavojų. Šaliai, kurioje galima rasti tiek visiškai naują laimingą gyvenimą, tiek susidurti su savo praeitimi, nuo kurios ir bandei pabėgti. Parašyta 1972 metais, knyga „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“ laikoma vienu geriausių ir inovatyviausių autoriaus kūrinių.

1942 m. gimęs Peteris Handke – romanistas, dramaturgas, poetas, vertėjas, kino scenaristas ir režisierius, per savo gyvenimą apdovanotas bent dešimčia prestižinių literatūros ir teatro premijų, o jo kūryba skaitoma visame pasaulyje.

„Meistriškas autoriaus kalbos valdymas ir unikalus stilius, ypatingas bei pribloškiantis talentas.“ – The San Francisco Chronicle

2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke yra vienas talentingiausių, garsiausių ir geriausių Austrijos pokario rašytojų. Prestižiškiausią pasaulyje literatūros premiją Švedijos akademija kūrėjui paskyrė už „paveikius kūrinius, kurie, pasitelkus išradingą žodyną, tyrė žmogiškosios patirties paribius ir jos ypatingumą“.

Daugybę romanų, apsakymų, esė bei pjesių parašiusio Peterio Handkeʼs bibliografijoje „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“ yra vienas gražiausių, poetiškiausių ir magiškiausių kūrinių. Nedidelio Zalcburgo priemiesčio Takshamo bendruomenė puikiai pažįsta ir gerbia vietinį vaistininką. Tačiau pačiam vyrui jo gyvenimas atrodo pilkas ir nuobodus: santykiai su žmona ir vaikais atšalę, meilužė nebedžiugina, o darbas pavirtęs rutina. Vyras atsigauna tik klaidžiodamas gamtoje, rinkdamas ir valgydamas haliucinogeninius grybus.

Per vieną tokį pasivaikščiojimą vaistininką kažkas užpuola. Po stipraus smūgio į galvą vyras atsipeikėja praradęs kalbos dovaną. Incidentas paskatina ir kitas permainas: jis nusprendžia palikti ankstesnįjį gyvenimą ir leistis į kelionę. Vietiniame restoranėlyje susipažinęs su dviem keliauninkais – poetu ir slidininku, vaistininkas patraukia kartu su jais – į vakarus, link Alpių. Šioje fizinėje ir dvasinėje kelionėje jo laukia daugybė keistų, magiškų ir dvasiškai išlaisvinančių nutikimų, vedančių ten, kur nukeliauti sunkiausia: savęs pažinimo link.

1942 m. gimęs Peteris Handke – romanistas, dramaturgas, poetas, vertėjas, kino scenaristas ir režisierius, per savo gyvenimą apdovanotas bent dešimčia prestižinių literatūros ir teatro premijų, o jo kūryba skaitoma visame pasaulyje.

„Galinga ir įtaigi istorija, papasakota vieno geriausių vokiškai kuriančių rašytojų pasaulyje.“ – Amazon

Kaip penkias meilės kalbas būtų galima pritaikyti darbo santykiams?
Vienas svarbiausių žmogaus poreikių – jaustis vertinamam tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Tai pasiekti sudėtinga, jei jūs, jūsų kolegos, darbdaviai ar darbuotojai vertinimą vienas kitam reiškiate skirtingai. Santykių konsultantas, bestselerių „Penkios meilės kalbos“ ir „Penkios vaikų meilės kalbos“ autorius Gary Chapmanas ir Paulas White’as siūlo susipažinti su penkiomis kolegų vertinimo kalbomis. Sužinoję, kokios vertinimo kalbos ir kokie konkretūs veiksmai kolegoms yra reikšmingiausi, sukursite teigiamą darbo aplinką, pagerinsite santykius darbo vietoje ir visos organizacijos ar komandos darbo našumą.
Sukurkite kultūrą, kurioje visi vienas kitą vertins, nepriklausomai nuo to, kokią vietą užima organizacijoje.

„Man ši knyga taip patiko, kad padovanojau ją keliems savo bendradarbiams. Ji padėjo man suprasti, kaip geriausia parodyti kolegoms, kad juos vertinu, ir paskatinti juos jiems reikšmingiausiu būdu. Tai puiki komandos stiprinimo užduotis, kurią galima atlikti su savo skyriaus darbuotojais ar vadovų komandomis.“
Sue D, „NetGalley“

DAKTARAS GARY’IS CHAPMANAS – autorius, pranešėjas, pastorius ir psichologas – aistringai domisi žmonėmis ir trokšta padėti jiems užmegzti ilgalaikius santykius. Chapmanas yra gerai žinomas santuokos psichologas ir seminarų santuokos tema autorius. „Penkios meilės kalbos“ yra viena populiariausių Chapmano knygų, jos parduota daugiau kaip 12 mln. egzempliorių, ji daugybę metų puikuojasi įvairiausių bestselerių sąrašų viršūnėje, be to, nuo 2007 m. nuolat pasirodo „New York Times“ bestselerių sąraše. Chapmanas pats asmeniškai dirba su šeimomis dar nuo tada, kai tapo pastoriumi ir vedė visoje šalyje transliuojamas laidas per „Moody Radio Network“ bei daugiau kaip 400 kitų stočių.

DAKTARAS PAULAS WHITE’AS yra psichologas, pranešėjas ir lyderystės treneris, padedantis „santykiams suskambėti“. Profesinis jo tikslas yra suteikti praktinių, lengvai įgyvendinamų išteklių, kurie padėtų lyderiams ir organizacijoms sukurti tinkamą darbo vietos kultūrą. Jo knygos ir mokymų medžiaga išversta į septyniolika kalbų ir naudojama daugiau kaip 60 šalių. Jis dirbo su daugiatautėmis korporacijomis, valstybinėmis įmonėmis, medicinos įstaigomis, mokyklomis, šeimos verslais, pelno nesiekiančiomis organizacijomis ir daugybe kitų.

Įkvepiantis pasakojimas apie kasdienių dalykų magiją. Knyga, kuri padės vėlpatikėti meilės galia keisti pasaulį. Ši graži ir šviesi istorija — tai kvietimas išnaujo atrasti ir patirti gyvenimo džiaugsmą. Atsisakyti viso to, kas daro musnelaimingus, kelia nuobodulį, ir imtis ko nors naujo, įdomaus ir netikėto. Išvystipasaulį tokį, koks jis yra iš tikrųjų, kaip kadaise vaikystėje, kai viskas atrodė naujair nepaprasta. Jaudinanti kelionė į žmogaus sielos gelmes su miela pakeleive.

Beraštė, bet išmintinga devyniasdešimtmetė senutė donja Maru gyvenanedideliame Meksikos miestelyje, kepa pyragėlius ir dalija juos našlaičių namųvaikams. Tačiau ramų jos gyvenimą netikėtai sudrumsčia žinia apie sūnaus mirtį.Paaiškėja, kad Verakruse gyvena donjos Maru anūkas, apie kurį ji iki tol nežinojo.Donja Maru nusprendžia sėsti ant savo seno dviračio ir važiuoti jo ieškoti. Keistojekelionėje po Meksiką ji sutiks daug skirtingo likimo žmonių, su kuriais kalbėsis apiegyvenimą.

Ši grakščiu, poetišku stiliumi su humoru parašyta knyga pasakoja apie tai, kaipatrasti save, įveikti sunkumus ir išmokti džiaugtis mažais gyvenimo stebuklais.Tai tarsi kelionė savęs link, kur patys skaitytojai taps tikraisiais istorijos herojais.

Neįprasto žanro knyga, kurią būtų galima lyginti su Antoine’o de Saint-Exupéry„Mažuoju princu”, Richardo Bacho „Džonatanu Livingstonu Žuvėdra” ar PauloCoelho „Alchemiku”.