Alma littera

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, g. 1927 m.)JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, vertinami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark yra daugelio prestižinių premijų laureatė, JAV detektyvų rašytojų asociacijos prezidentė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

„Megan pažiūrėjo slaugytojai per petį ir įsistebeilijo į nematančias mėlynas negyvos jaunos moters akis. Žvelgdama į tas akis, plačią kaktą, lenktus antakius, aukštus skruostikaulius, tiesią nosį ir putlias lūpas ji aiktelėjo.

Atrodė, tartum žiūrėtų į veidrodį.

Ji žvelgė į savo pačios veidą.“

Televizijos žinių reporterė Megan Kolins eilinę darbo dieną leidžia Niujorko ligoninėje, drauge su būriu žurnalistų laukdama naujienų apie Centriniame parke užpulto ir apiplėšto JAV senatoriaus sveikatos būklę. Tuo pat metu į ligoninę atvežama ir nežinomo užpuoliko mirtinai subadyta jauna moteris. Nusprendusi pasidomėti šia istorija Megan išvysta, kad nužudytoji yra kaip du vandens lašai panaši į ją.Vos prieš devynis mėnesius Megan siaubingoje automobilių avarijoje neteko mylimo tėčio, tad jos dvyne galinčios būti moters žūtis sukelia papildomų klausimų. Juo labiau kad nelaimės tyrėjai iki šiol taip ir nerado nuo Niujorko tilto į upę su automobiliu nugarmėjusio tėčio kūno, o draudimo agentūros atstovai nedviprasmiškai užsimena, kad jis paprasčiausiai suvaidino savo mirtį.

Detektyvinis trileris „Dar pasimatysim“ – įtraukianti istorija, permainingas ir daugialypis siužetas, kibus klastos ir išdavysčių tinklas, kuriame net ir artimiausi žmonės nėra tokie, kokie dedasi.

Jolita Herlyn išbandė ne vieną profesiją: nuo filosofijos ir logikos dėstytojos iki TV laidų vedėjos ir valstybės tarnautojos. Romanus ji pradėjo rašyti tik su šeima apsigyvenusi Hamburge. Autorė aistringa keliautoja, tad aplankytos šalys tampa puikiomis dekoracijomis jos kuriamoms istorijoms. „Veidu į saulę” – septintasis Jolitos Herlyn romanas, persmelktas egzotiškų Meksikos vaizdų ir tradicijų.

Jos vardas Akna Marija. Akna – majų deivės garbei, Marija – atsakas į krikščioniškąjį paveldą. Meksikietės Aknos Marijos gyvenimą siūbuoja likimo svarstyklės – ryškios Meksikos spalvos ir lietuviškas niūrumas, globojančios majų dvasios ir vienatvė Klaipėdos daugiabutyje. Kaip pasirinkti tai, kas išspręstų dvilypės sielos šauksmą? Pamilusi lietuvį Akna Marija išvažiuoja su juo į Lietuvą, bet iki skausmo ilgisi savo šalies. Moteris užsidaro tylos ir nevilties kiaute, kuris grasina susprogdinti ne tik jos gyvenimą. Šis romanas kalba apie meilę ir pasiaukojimą. Apie sprendimus, kuriuos daro mylintys žmonės.

„Tai spalvingas, jautrus ir gyvastingas pasakojimas, kviečiantis skaitytoją į kvapų, spalvų ir garsų persmelktą Meksiką: čia jos gamta ir papročiai, šventės ir paslaptingieji šamanai, pasakos ir tradicijos… Tačiau šis romanas – ne tik apie Meksiką. Jis ir apie svajonių išsipildymą, mergaitės tapsmą moterimi, kultūrų skirtumus ir, žinoma, didžiausius atstumus įveikiančią meilę.“

Literatūros apžvalgininkė Vitalija Pilipauskaitė

Įsivaizduokite gyvenimą, apie kokį visada svajojote!

Paskutiniu metu buvau išties pamiršusi visus gerus dalykus ir per daug kreipdavau dėmesio į blogus. Ši užduotis tarsi padėjo kitaip pažvelgti į savo gyvenimą. Atradau mažų palaimos akimirkų kasdienybėje. Buvau priversta pripažinti, kad mano gyvenimas ne toks apgailėtinas, kaip maniau, nes man pavyko kiekvieną dieną sugalvoti dešimt dalykų, dėl kurių jaučiausi dėkinga.

Esmeraldai – trisdešimt treji. Ji gyvena Paryžiuje ir dirba vadybininke įmonėje „Diulako laistytuvai“. Šis darbas, nors ir nėra kančia, vis dėlto jai nekelia didžiulio entuziazmo. Nors artimieji nuolat tikina, esą ji turi viską, kad būtų laiminga, moteris iš gyvenimo trokšta kur kas daugiau! Ji jaučiasi iš rankų paleidusi savo likimo vairą.

Esmeraldai į pagalbą ateina paslaptingoji ponia Modė, kuri sakosi esanti „vaizduotės trenerė“. Modė šventai įsitikinusi, kad tikrovė yra gerokai įdomesnė negu mūsų svajonių pasaulis. Kiekvieną savaitę ji pateikia užduotis, kurios padės Esmeraldai pamilti savo kūną, išsikelti svarbiausius tikslus, suvokti, kad kiekviena diena atneša kai ką nuostabaus. Ji nė nenumano, kas jos laukia po dvylikos savaičių intensyvaus ir be proto įdomaus vaizduotės žaidimo...

Rankoje laikote knygą, kuri pravers visiems: svajotojams, skeptikams, realistams ir suaugusiesiems, kurie tebesijaučia esantys vaikai. Tiems, kurie vis dar svajoja apie pilis, riterius, tikrąją meilę, neblėstančią drąsą, tobulą (o kartais ir ne tokį tobulą) gyvenimą, kupiną neįtikėtinų posūkių. Ši įkvepianti knyga skirta tiems, kas iš rankų yra šiek tiek paleidę savo gyvenimo vadeles!

…niekas mūsų taip iš esmės nepakeičia ir neišlaisvina tolimesniam, geresniam gyvenimui nei asmeninių kliūčių atpažinimas, jų įveikimas ir tikrojo savo potencialo atskleidimas. Virstame kitu žmogumi. Žmogumi, kokiu esame iš tiesų.Petra Bock

Pernelyg dažnai profesiniame kelyje esame sukaustyti baimių, nepasitikėjimo savimi ir neryžtingumo. Piktinamės kitais, spaudžiame save veikti, praleidžiame galimybes tobulėti ir galiausiai darbe patiriame įtampą. Jei tai, ko norime, mums atrodo nepasiekiama, vadinasi, mūsų darbinis gyvenimas varžomas vidinių barjerų.

Sužinosite, kaip gyvenime ir darbe:

• atsikratyti baimių ir sugriauti susikurtus barjerus;• išsiaiškinti būdus, kuriais sau trukdote;• išlikti atviram, smalsiam, kūrybingam ir veikliam;• atskleisti savo profesinį potencialą.

Kaip mes kaskart sugebame užkirsti sau kelią ir kaip tą pakeisti – atsakymai šioje ugdančiosios vadovės Petros Bock knygoje.

Bild am Sonntag

„Viešbutis“ – devynių draugų, būrelio keturiasdešimtmečių, draugystės istorija. Jie atvažiavo į kalnus smagiai praleisti laiko, bet rytą paaiškėja, kad lijundra paliko juos be ryšio su pasauliu. Atrodytų, koks nuotykis! Tačiau netoli viešbučio viena iš jų kompanijos randama negyva. Jiems telieka užsidegti žvakes, prisipilti viskio ir pažvelgti vienas kitam į akis. Pasirodo, jog tai sunkiausia, kai supranta, kad žudikas yra vienas iš jų...

Tai trileris, kuriame kiekvienas labiausiai bijo savęs. Detektyvas, kuriame ne taip svarbu, kas nusikaltėlis. Psichologinė drama, iškelianti į paviršių visas senas nuoskaudas.

Jana Vagner išgarsėjo pirmuoju romanu „Vongo ežeras“ ir jo tęsiniu „Likę gyvi“. Žanro mėgėjai Rusijoje šią Vagner knygą lygina su Donnos Tartt „Slapta istorija“. Be to, akivaizdu, jog autorės romanas – žavus reveransas broliams Strugackiams, Agathai Christie ir Stevenui Kingui.

1939 metai Airijoje. Deverilų šeimos gyvenime daug permainų, bet visų akys ir vėl krypsta į Europą, kur tvenkiasi gūdūs karo debesys.

Septyniolikmetė Marta Volis, palikusi savo įtėvius ir iškeliavusi iš Amerikos, atvyksta į Dubliną ieškoti tikrosios savo motinos. Čia ji susipažįsta su DŽP Deverilu, išvaizdžiu jaunuoliu.

Deverilo pilyje dabar įsikūrusi Bridė Doil, turtinga grafienė di Markantonijo. Ji nusipirko ją iš Deverilų, kurie tapo jos nuomininkais, ir svajoja ją paversti tokiais namais, kokie jie buvo kadaise, kai jos mama dirbo pilyje virėja. Deja, jos plevėsa vyras Čezarė turi kitų planų.

Kitė Deveril, DŽP įseserė, ramiai gyvena su savo vyru Robertu, nebesitikėdama, kad kas nors gali pasikeisti. Bet visai netikėtai iš Amerikos sugrįžta Džekas O’Liris, kuriam jos meilė nė kiek neišblėsusi. Deja, jo širdis jau atiduota kitai.

Tai trečioji Deverilų šeimos sagos dalis. Joje nestinga intriguojančių posūkių, neatskleistų paslapčių ir dramatiškų įvykių, kurių kupinas trijų vaikystės draugių – Kitės, Selijos ir Bridės – gyvenimas.

„Santa Montefiore – neprilygstama epinio romano meistrė. Viską, ką ji rašo, rašo iš širdies.“

Jojo Moyes

Tobulos ir netobulos, daugiavaikės ir supermamos, vienišės ir socialinių tinklų liūtės – šiuolaikinės mamos yra įvairios, kaip ir joms tenkantys iššūkiai. Tačiau esama dalykų, kurie nesikeičia tūkstančius metų. Pirmiausia tai suvokimas, kad motinystė yra viena svarbiausių moters gyvenimo transformacijų. Tai kelionė, kurioje moteris pažįsta savo galią ir silpnybes, savo meilę ir trapumą, svajones ir drąsą... O kad kelionėje būtų lengviau, po ranka verta turėti patikimą kelionių vadovą.

Psichologės Sigitos Valevičienės knygoje sužinosite:

• kaip kito svarbiausių moters gyvenimo įvykių samprata,• kuo svarbios pirmosios mėnesinės bei intymūs santykiai,• kaip susivokti pastojus, patyrus persileidimą ar mažylio netektį,• kaip išgyventi kūno, emocijų ir minčių pokyčius nėštumo metu,• kaip perprasti gimdymo paslaptis ir adaptuotis tapus mama,• netgi kaip pagerinti santykius su močiutėmis! Smalsiai merginai ši knyga padės pažinti moterystės paslaptis, besilaukiančiai moteriai – rasti atsakymus, kas su ja vyksta, mažylį praradusiai mamai – nuraminti perštinčią širdį, vaikus auginančiai mamai – perprasti motinystės dėsnius, vyrui, tėčiui ar psichologui – sužinoti, kas dedasi slapčiausiose moterų širdies kertelėse nuo paauglystės iki brandos.

Sigita Valevičienė – keturių vaikų mama, jungiškosios krypties psichologė. Gilinasi į nėštumo, motinystės temą. Škotijoje baigė dulų ir hipnogimdymų mokymus. Ruošia poras gimdymui ir motinystei. Konsultuoja besilaukiančias ir pagimdžiusias moteris. Sigita tiki, kad motinystė yra transformuojanti moters kelionė, kuri skatina kurti ryšį ne tik su vaikeliu, bet ir su pačia savimi. 

 „Mes, mamos, žinome, kad motinystė mus keičia: mes patiriame jausmus nuo begalinės meilės iki mirties baimės, nuo įsitikinimo, kad galime nugriauti kalnus, iki vienatvės ir bejėgystės pojūčio, nuo euforijos iki liūdesio, nuo noro būti su vaiku dieną naktį iki ketinimų pabėgti iš namų. Šiose jausmų bangose svarbu atrasti gebėjimą matyti, mylėti ne tik savo vaikus, bet ir save pačią. (...) Moters vidinė kelionė reikalauja atrasti pasitikėjimą savimi, vertinti tai, kas vyksta, ir leisti tiems pojūčiams ir impulsams dalyvauti jos gyvenime.“

Sigita Valevičienė

„Žmonėms kyla daug klausimų ir kartu nerimo bei lūkesčių, susijusių su mergaičių brendimu ir pasirengimu santykiams, su pastojimu, laukimusi, gimdymu ir galiausiai vaiko auginimu.  Sigitos Valevičienės knyga labai plačiai ir išsamiai apžvelgia motinystės temą ir pateikia nevienapusišką, o trimatį vaizdą.“

Doc. dr. Asta Adler

Drąsus, šiurpą keliantis naujosios kartos rašytojo detektyvinis trileris, pelnęs tarptautinį pripažinimą.

Samuel Bjørk jau įrašė savo vardą detektyvų pasaulyje, yra lyginamas su Stieg Larsson ir Jo Nesbø.

Norvegijos miškuose du berniukai aptinka šešerių metų mergaitę be gyvybės ženklų. Ji aprengta neįprastai, it lėlė, jai prikabinta juostelė „Aš keliauju viena“. Specialusis Oslo nusikaltimų tyrimų biuras pradeda tirti šią mįslingą žmogžudystę. Detektyvas Munkas keliauja į apleistą salą, kurioje slepiasi be galo talentinga, turinti šeštąjį pojūtį, tačiau praeities šmėklų bei depresijos kankinama buvusi detektyvė Mia Kriuger. Atidžiai peržiūrėjusi nusikaltimo vietos nuotraukas ji pareiškia, kad aukų bus daugiau.

Ar gali nužudymai sietis su prieš šešerius metus įvykdytu kūdikio pagrobimu? O gal tai susiję su paslaptinga krikščionių sekta, besislepiančia giliai miškuose? Iš pirmo žvilgsnio nesusiję įvykiai veja vienas kitą, atsiskleidžia vis daugiau neįtikėtinų detalių.

Perskaičius pirmuosius knygos „Aš keliauju viena“ puslapius, iškart supranti, kad rankose laikai kažką ypatinga. Pasigerėtinas debiutas. - Vrij Nederland’s Thriller GuideLiteratūrinė sensacija  <.. > Jo Nesbø turi vertą priešininką.

Bergens Tidende

Romano „Emma, pastoriaus duktė“ autoriaus nesyk buvo prašoma parašyti tęsinį. Skaitytojams buvo įdomu sužinoti, kaipgi toliau klostėsi į Prūsų Lietuvą atvykusių zalcburgiečių, susigiminiavusių su lietuvninkais Gariniais, likimas.

Romane „Emma, pastoriaus duktė“ pasakojama apie XVII a. Austrijoje gyvenantį malūnininką Vilhelmą Langę, dviejų sūnų tėvą. Vyresnysis sūnus Vilhelmas baigęs mokslus įgyvendino tėvo svajonę, tapo protestantų pastoriumi. Jis vedė ankstesnio pastoriaus našlę Aną Šmit, auginančią sūnelį, paskui Langėms gimė dukra Emma.XVIII a. viduryje Zalcburgo arkivyskupas liepė protestantams per tris mėnesius išsinešdinti iš šalies. Vilhelmas Langė, išduotas žmonos, su dukra ir anūku leidosi į sunkią kelionę – į Prūsų Lietuvą, lietuvninkų žemes, varganą kraštą, nuniokotą maro ir kitų nelaimių. Prievartinė emigracija į Prūsijos karalystę tremtiniams tapo išsigelbėjimu, kita vertus, teko prisitaikyti prie atšiauroko klimato, naujo gyvenimo būdo, mokytis sutarti su vietos gyventojais lietuvninkais, į atvykėlius tremtinius žiūrinčiais su neslepiama neapykanta.

Šiame romane – tai tarsi ano pasakojimo tęsinys – nuo tų įvykių praėjo daugiau kaip 20 metų. Prūsų Lietuva, kaip ir visa Prūsijos karalystė, įsivėlusi į karą, kuris vėliau bus pavadintas Septynerių metų karu (1756–1763). Šis karas apėmė tiek daug valstybių, kad turėtų būti vadinamas pirmuoju pasauliniu. Daugiau kaip penkerius metus Prūsų Lietuvą niokojo carinės Rusijos kariuomenė, ir tai buvo nepaprastai sunki našta.

Emmos Garinės ir jos vyro mokytojo Edvino Garinio namuose Gumbinėje susirinkę giminaičiai ir ypatingas svečias, Kionigsbergo universiteto profesorius, studentų pramintas Tutmoziu, aptarinėja jau kone ketverius metus vykstančio karo įvykius. Iki šiol karas beveik nepalietė Garinių šeimos, tačiau po to taikaus pasisėdėjimo užgriuvo nelaimės: Garinių sūnus Edvinas Jaunesnysis, Albertinos studentas, įsivėlė į pasipriešinimo kovą. Ir jo sesers Evelinos likimas susiklostė visai ne taip, kaip ji tikėjosi. Ir vyriausiojo sūnaus Frydricho Martyno laukė skaudi išdavystė. Vienintelė Emma Garinė nepalūžo, pasiryžusi būti kiekvienam patarėja ir guodėja.

Archeologas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras prof. Rokas Flick skaitytojui jau žinomas kaip romanų „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“ (tarptautinio literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį...“ konkurse 2012 m. už abi knygas rašytojui įteikta Prozos nominacija), „Pradingę klajojančiam smėlyje“, „Emma, pastoriaus duktė“ autorius.

Naujienų portalo redaktorė Ema per metus persikrausto net šešis kartus. Sostinėje gyvenanti trisdešimtmetė vis pakuoja daiktus ir ieško naujų namų. Susitinka su draugais ir padeda jiems gelbėti savo gyvenimus. Bendrauja interneto pažinčių svetainėse ir vaikšto į pasimatymus, ieškodama to, kuris padės užmiršti praeities žaizdas bei susikurti nuostabią ateitį. Tik ar tai įmanoma?

Linksmas, šmaikštus ir šiek tiek sarkastiškas romanas apie santykius, kurie netrunka nė trejų metų. Apie moterų draugystę ir jų ryžtą rizikuoti. Apie nesėkmes ir džiaugsmus, kurie subrandina ir stiprina. Ir, žinoma, apie meilę, kuria apdovanojami drąsiausieji.

Viskas tik laikinos stovyklavietės. Kur bebūtum: Vilniuje, Londone ar saloje atsiribojęs nuo pasaulio. Ši knyga apie naktimis pasigirstantį vidinį balsą, kuris sako: bėk. Susipakuok daiktus ir keisk viską tuoj pat, elkis taip, kaip trokšta tavo širdis. Kismas – kaina, kurią moki tam, kad surastum tikruosius namus. Tu – visada kelyje.           

Edita Puskunigytė

Ema, tarsi lietuviškoji Bridžita Džouns, nerianti iš vieno pikantiško nuotykio į kitą, įkvepia mažiems bei dideliems gyvenimo pokyčiams. Ypač kai esi nebe -niolikos!

Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, knygų apžvalgininkė, www.vitale.lt