Alma littera

…niekas mūsų taip iš esmės nepakeičia ir neišlaisvina tolimesniam, geresniam gyvenimui nei asmeninių kliūčių atpažinimas, jų įveikimas ir tikrojo savo potencialo atskleidimas. Virstame kitu žmogumi. Žmogumi, kokiu esame iš tiesų.Petra Bock

Pernelyg dažnai profesiniame kelyje esame sukaustyti baimių, nepasitikėjimo savimi ir neryžtingumo. Piktinamės kitais, spaudžiame save veikti, praleidžiame galimybes tobulėti ir galiausiai darbe patiriame įtampą. Jei tai, ko norime, mums atrodo nepasiekiama, vadinasi, mūsų darbinis gyvenimas varžomas vidinių barjerų.

Sužinosite, kaip gyvenime ir darbe:

• atsikratyti baimių ir sugriauti susikurtus barjerus;• išsiaiškinti būdus, kuriais sau trukdote;• išlikti atviram, smalsiam, kūrybingam ir veikliam;• atskleisti savo profesinį potencialą.

Kaip mes kaskart sugebame užkirsti sau kelią ir kaip tą pakeisti – atsakymai šioje ugdančiosios vadovės Petros Bock knygoje.

Bild am Sonntag

„Viešbutis“ – devynių draugų, būrelio keturiasdešimtmečių, draugystės istorija. Jie atvažiavo į kalnus smagiai praleisti laiko, bet rytą paaiškėja, kad lijundra paliko juos be ryšio su pasauliu. Atrodytų, koks nuotykis! Tačiau netoli viešbučio viena iš jų kompanijos randama negyva. Jiems telieka užsidegti žvakes, prisipilti viskio ir pažvelgti vienas kitam į akis. Pasirodo, jog tai sunkiausia, kai supranta, kad žudikas yra vienas iš jų...

Tai trileris, kuriame kiekvienas labiausiai bijo savęs. Detektyvas, kuriame ne taip svarbu, kas nusikaltėlis. Psichologinė drama, iškelianti į paviršių visas senas nuoskaudas.

Jana Vagner išgarsėjo pirmuoju romanu „Vongo ežeras“ ir jo tęsiniu „Likę gyvi“. Žanro mėgėjai Rusijoje šią Vagner knygą lygina su Donnos Tartt „Slapta istorija“. Be to, akivaizdu, jog autorės romanas – žavus reveransas broliams Strugackiams, Agathai Christie ir Stevenui Kingui.

1939 metai Airijoje. Deverilų šeimos gyvenime daug permainų, bet visų akys ir vėl krypsta į Europą, kur tvenkiasi gūdūs karo debesys.

Septyniolikmetė Marta Volis, palikusi savo įtėvius ir iškeliavusi iš Amerikos, atvyksta į Dubliną ieškoti tikrosios savo motinos. Čia ji susipažįsta su DŽP Deverilu, išvaizdžiu jaunuoliu.

Deverilo pilyje dabar įsikūrusi Bridė Doil, turtinga grafienė di Markantonijo. Ji nusipirko ją iš Deverilų, kurie tapo jos nuomininkais, ir svajoja ją paversti tokiais namais, kokie jie buvo kadaise, kai jos mama dirbo pilyje virėja. Deja, jos plevėsa vyras Čezarė turi kitų planų.

Kitė Deveril, DŽP įseserė, ramiai gyvena su savo vyru Robertu, nebesitikėdama, kad kas nors gali pasikeisti. Bet visai netikėtai iš Amerikos sugrįžta Džekas O’Liris, kuriam jos meilė nė kiek neišblėsusi. Deja, jo širdis jau atiduota kitai.

Tai trečioji Deverilų šeimos sagos dalis. Joje nestinga intriguojančių posūkių, neatskleistų paslapčių ir dramatiškų įvykių, kurių kupinas trijų vaikystės draugių – Kitės, Selijos ir Bridės – gyvenimas.

„Santa Montefiore – neprilygstama epinio romano meistrė. Viską, ką ji rašo, rašo iš širdies.“

Jojo Moyes

Drąsus, šiurpą keliantis naujosios kartos rašytojo detektyvinis trileris, pelnęs tarptautinį pripažinimą.

Samuel Bjørk jau įrašė savo vardą detektyvų pasaulyje, yra lyginamas su Stieg Larsson ir Jo Nesbø.

Norvegijos miškuose du berniukai aptinka šešerių metų mergaitę be gyvybės ženklų. Ji aprengta neįprastai, it lėlė, jai prikabinta juostelė „Aš keliauju viena“. Specialusis Oslo nusikaltimų tyrimų biuras pradeda tirti šią mįslingą žmogžudystę. Detektyvas Munkas keliauja į apleistą salą, kurioje slepiasi be galo talentinga, turinti šeštąjį pojūtį, tačiau praeities šmėklų bei depresijos kankinama buvusi detektyvė Mia Kriuger. Atidžiai peržiūrėjusi nusikaltimo vietos nuotraukas ji pareiškia, kad aukų bus daugiau.

Ar gali nužudymai sietis su prieš šešerius metus įvykdytu kūdikio pagrobimu? O gal tai susiję su paslaptinga krikščionių sekta, besislepiančia giliai miškuose? Iš pirmo žvilgsnio nesusiję įvykiai veja vienas kitą, atsiskleidžia vis daugiau neįtikėtinų detalių.

Perskaičius pirmuosius knygos „Aš keliauju viena“ puslapius, iškart supranti, kad rankose laikai kažką ypatinga. Pasigerėtinas debiutas. - Vrij Nederland’s Thriller GuideLiteratūrinė sensacija  <.. > Jo Nesbø turi vertą priešininką.

Bergens Tidende

Žavi istorija, persunkta humoru ir mintimis, įkvepiančiomis užjausti ir mylėti.

Tai lengva ir ironiška istorija, pasakojanti apie stebuklingai išgelbėtą nepaprasto likimo benamę Himalajų katę, kuri atsidūrė garsiausiame Tibeto budistų vienuolyne ir tapo Jo Šventenybės Kate.

Gera, drąsi ir išmintinga katė, turinti ne vieną vardą, įdėmiai stebi savo žydromis akimis Dalailamos svečius – Holivudo žvaigždes, garsius filantropus ir rašytojus, kartu su jais mokosi iš jo šventenybės ir kitų iškilių lamų gyventi šia akimirka, jausti kasdienybės turtingumą ir įvairovę.

Dalailamos katė jums papasakos, kaip rasti laimę ir gyvenimo prasmę mūsų chaotiškame ir sumaterialėjusiame pasaulyje.

Šešiolikmetė Aza niekada nemanė sieksianti atskleisti mįslingai dingusio milijardieriaus Raselo Piketo paslaptį. Bet šimto tūkstančių dolerių atlygis ir nuotykių trokštanti geriausia draugė Deizė įtraukia ją į paslaptingas paieškas. Viską dar labiau sujaukia netikėta pirmoji meilė – Aza įsimyli Piketo sūnų Deivisą. Aza stengiasi būti gera dukra, gera draugė, gera mokinė, net gera detektyvė. Kartu ji beviltiškai įstrigusi savo minčių spiralėje. Jos kasdienė kova su nevaldomomis mintimis iškreipia realybę ir griauna svajones. Tai atviras sukrečiantis pasakojimas apie sudėtingą psichologinę ligą, meilę, atkaklumą ir visą gyvenimą trunkančią draugystę.

„Tai mano pirmasis bandymas atvirai parašyti apie sutrikimą, su kuriuo kovojau nuo pat ankstyvos vaikystės. Istorija išgalvota, bet kartu ji ir apie mane asmeniškai.“

John Green

John Green – bestselerių „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“, „Aliaskos beieškant“ ir „Popieriniai miestai“ autorius. Apie skaudžius dalykus autorius rašo subtiliai įpindamas ironiją, kalba jaunimui suprantama kalba, nevengia sunkių temų, jautriai kelia rimtas problemas.

Begalinis žmonių noras sužinoti tiesą. Bet ta tiesa jiems dažniausiai reikalinga tik numalšinti smalsumui. Jie nieko su ta tiesa nenori padaryti: nenori iš jos pasimokyti, nenori ja mėgautis, nenori ja grūdintis. Kai smalsumas patenkintas, jiems niekas daugiau nebeįdomu, tiesa jiems tampa bevertė. Žvalgosi kitos istorijos, kitos paslapties, kitų paskalų.

Man vis sunkiau pasakyti, apie ką mano paties knyga.   Galbūt per ilgai, per daug rašau, galbūt dėl to, kad kuo toliau, tuo labiau neberūpi žanro kanonas ir nebeturiu noro dėl ko nors  įtikinėti, įkalbinėti, koketuoti.     Kartais toks jausmas, kad matau savo tekstą iš vidaus, ir ten nėra žodžių, sakinių, tik būsenos ir nuotaikos, ir vaizdiniai.     Gal dėl to ši knyga, sudaryta iš daugelio savarankiškų tekstų, man atrodo kaip vientisas pasakojimas: apie stingstantį laiką ir jame atsispindintį grožį, ir negandą, ir atmintį, ir dar kažką, kas labai konkretu ir sunkiai įvardijama, bet labiausiai ji apie dabartį, apie esamąjį laiką, apie mus, čia gyvenančius ir jaučiančius. Kur kitur, jeigu ne stingstančiose dabarties akyse galime pamatyti žybtelėjant amžinybę ir save – akimirką nemirtingus.

Sigitas Parulskis

Lietuviai nedažnai tampa pagrindiniais veikėjais užsienio rašytojų kūriniuose. Romanas „Šengeno istorija“ – būtent toks. Vienas žinomiausių ukrainiečių rašytojų pasaulyje Andrejus Kurkovas (Андрей Курков) pasakoja apie lietuvius tėvynėje ir Europoje. Romanas apie tris jaunų lietuvių poras prasideda 2007 m. pabaigoje, kai Lietuva tapo Šengeno zonos nare. Bevizio režimo sienos jauniems, užsispyrusiems ir energingiems jaunuoliams reiškia ne tik daugybę naujų galimybių, bet ir klausimų, iššūkių bei atradimų.

2007 m. gruodžio 20 d. vakarą vienkiemyje prie Anykščių susirenka trys jaunų lietuvių poros, susipažinusios netoliese vykusiame muzikos festivalyje. Draugai laukia vidurnakčio, kuriam atėjus, Lietuva simboliškai pakels pasienio užtvarus į Lenkiją bei Latviją ir taps pilnateise bevizio judėjimo Europoje nare, Šengeno zonos dalimi. Neuždarytos valstybės sienos bičiuliams atvers jaudinančio laukimo, drąsių svajonių ir naujų galimybių kupiną nepažintą pasaulį.

Jiems į pagalbą skubės dar vienas romano veikėjas – keistokas, energingas senukas, prisistatantis Kukučio vardu. 2007 m. gruodžio 21 d. naktį Kukutis tapo pirmuoju žmogumi, Šeštokų pasienio punkte be paso perėjusiu Lietuvos–Lenkijos sieną. Jis klajoja po Europą ir stengiasi padėti lietuviams, svetimoje šalyje patekusiems į bėdą. „Šengeno istorija“ dedikuota būtent Kukučio kūrėjui – „didžiam lietuvių poetui“ Marcelijui Martinaičiui.

Andrejus Kurkovas – vienas žinomiausių šiuolaikinių Ukrainos rašytojų. Anglų, prancūzų, japonų, gruzinų ir lenkų kalbas mokančio, rusiškai rašančio intelektualo knygos leidžiamos daugybėje pasaulio šalių, o jo publicistiką, pasisakymus bei komentarus cituoja ir spausdina solidžiausi pasaulio laikraščiai. 1961 m. gimęs A. Kurkovas iki „Šengeno istorijos“ jau yra parašęs 20 knygų ir 8 filmų scenarijus.

Vieniems A. Kurkovas – šių dienų Bulgakovas, kitiems – ukrainietiškas Murakami.

The Guardian

Paslaptingoji moteris – tai trileris, kuriame susipina tikros emocijos ir psichologinė įtampa.

Ką darytum, jei sužinotum, kad esi ne ta, kas manei esanti?

Luizė kartu su draugu Joachimu laimingai gyvena nuošalioje Danijos saloje. Jau keleri metai ji yra kavinės savininkė. Vieną rytą į kavinės duris pasibeldžia Edmundas Sioderbergas ir ima tvirtinti esąs Luizės vyras. Pateikiami įrodymai, kad Luizė iš tiesų yra prieš trejus metus dingusi jo žmona Helenė, turtingos Sioderbergų laivybos kompanijos paveldėtoja ir dviejų vaikų motina.

Helenė priversta grįžti į savo ankstesnę šeimą ir palikti mylimąjį Joachimą. Tačiau kodėl ji nieko neprisimena? Moteris desperatiškai bando ieškoti atsakymų, kas atsitiko tą vakarą, kai ji dingo. Kodėl ji prarado atmintį? Helenės neapleidžia nuojauta, kad nuo jos slepiama kažkas siaubingo.

Joachimas taip pat nelinkęs susitaikyti su mylimos moters praradimu. Jam kyla klausimas: jei Luizė yra Helenė, tuomet kas nutiko tikrajai Luizei? Vyras įsitikinęs, kad sužinojęs tiesą susigrąžins mylimąją.

Išmoningas siužetas, tikroviški personažai, daug veiksmo, netikėtų siužeto vingių, išdavystė ir meilė – visa tai trileryje „Paslaptingoji moteris“. Skaitant šią istoriją užima kvapą.

Po Annos Ekberg slapyvardžiu slepiasi du garsus Danijos rašytojai Anders Rønnow Klarlund ir Jacob Weinreich.