Menotyros mokslų daktarės, rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva rerum“ ketvirtoji dalis – jau pasirodė ir audioformatu. Visa „Didžioji Vilniaus saga“, papildyta autorės parinktais muzikos kūriniais, pasiekiama audioknygų programėlėje „Baltos lankos Audio“.
Knygų įgarsinimo procese dalyvavo ne tik jas įskaitantys balsai – aktoriai Jovita Jankelaitytė ir Darius Gumauskas, – bet ir tarptautinį pripažinimą pelnęs kompozitorius Gediminas Gelgotas, kurio parašyta bei atliekama muzika taip pat skamba knygose.
„Rašydama „Silva rerum“ tetralogiją klausiausi daug tos epochos kūrinių, atliekamų pasaulio baroko muzikos virtuozų, Lietuvos istorinę muziką gaivinančių atlikėjų, o kartais – ir šiuolaikinių kūrinių. Tuomet net negalėjau pasvajoti, kad audioknygoje suskambės mane įkvėpusi nuostabi muzika. Už tai turiu dėkoti leidyklai, kurios pastangomis teises panaudoti kūrinius suteikė tokie pasauliniai talentai kaip Asmik Grigorian, „Grammy“ laureatas Fabio Biondi su ansambliu „Europa Galante“, Venecijos „Academia di San Rocco“ ansamblis, Švedijos Drottningholmo baroko ansamblis, pasaulinio garso čekų mecosopranas Magdalena Kožená, lenkų sopranas Katarzyna Wiwer, olandų baritonas Maxas van Egmondas ir daugelis kitų. Ypač šilta padėka – visiems lietuvių muzikams, puoselėjantiems LDK istorinės muzikos tradiciją ir ją atliekantiems. Tai ir leidyklai „Semplice“, kameriniam chorui „Aidija“, violančelininkei Romai Jaraminaitei, spinetu grojančiai Daivai Povilaitienei, sopranui Vilmai Pigagaitei, klavesinininkei Giedrei Lukšaitei-Mrazkovai, vargonininkui Baliui Vaitkui, bosui Nerijui Masevičiui, Vilniaus miesto ansambliui „NIKO“.
Na, o pažintis su Gediminu Gelgotu prieš kelerius metus atskleidė, kad jo muzika ir mano tekstas skamba itin artimais dažniais. Tą galėjo išgirsti simfonijos „Vilniaus sarabanda“ klausytojai; tą, tikiuosi, išgirsite ir audioknygose“, – sako Kristina Sabaliauskaitė.
„Baltų lankų“ audioknygų leidybos vadovė Gintė Pačėsė sako, kad „Silva rerum“ audioknygos įrašai suteikė neįkainojamos patirties visai leidyklos komandai.
„Tai buvo ilgas, bet įdomus procesas, kurio metu vykdėme balsų atrankas, derinome muzikinių kūrinių autorines teises su užsienio ir Lietuvos garso įrašų studijomis, o paskutinei knygai netgi teko suburti komandą ir naujai įrašyti kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūrinį „To The Skies“, Januszo Wawrowskio atliekamą Stradivarijaus smuiku, kad galėtume jį panaudoti audioknygoje.
Audioformatas mums leido naujomis formomis pristatyti Kristinos Sabaliauskaitės kūrybą, suteikiant pasakojimui papildomą dinamiškumą ir emocinį gylį. Dar ir dabar prisimenu, kaip kūnu perbėgo šiurpuliai, gavus Kristinos I dalies audioištrauką bažnyčioje, kuri buvo sujungta su muzikos kūriniu. Buvo akivaizdu, kad muzika suteikia dar daugiau galios ir taip įspūdingai knygos scenai.
Esu dėkinga Kristinai Sabaliauskaitei ir Gediminui Gelgotui, kad leidosi kartu į šią kelionę ir glaudžiai dirbo drauge su leidykla ir įrašų studija bei dalinosi savo kūrybinėmis idėjomis ir įžvalgomis“, – sako Gintė Pačėsė.
Ketvirtojoje dalyje suskamba ir Stradivarijaus smuikas
„Silva rerum IV“ audioknyga tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Tai pasakojimas apie XVIII amžiaus antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patiria politinį dekadansą ir sykiu progresyvių idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką, kurią pasiryžta įrodyti luomus griaunančiais gyvenimo pasirinkimais.
Šioje knygos dalyje klausytojai ir klausytojos išgirs suskambant Stradivarijaus smuiką: būtent audioknygai buvo specialiai įrašytas Gedimino Gelgoto kūrinys „To The Skies“, kuriame smuiko partiją atlieka virtuozas Januszas Wawrowskis.
„Kad IV dalies muzikiniu leitmotyvu privalo tapti Gelgoto kūrinys „To The Skies“, nekilo jokių abejonių – juk ir romano pradžioje, ir jo pabaigoje pagrindinis herojus žvelgia į žvaigždes, į Sirijų, į aukštybes. Tačiau nebuvo įrašytos kūrinio versijos smuiku, kurią turėtume teisę naudoti, o kontraboso versija nederėjo su tekstu. Ir tuomet įvyko stebuklas – Gedimino Gelgoto bičiulis Januszas Wawrowskis pasirodė esąs „Silva rerum“ romano gerbėjas, jį nesyk skaitęs lenkiškai ir... sutiko kūrinį atlikti specialiai audioknygai Stradivarijaus smuiku. Tad „To The Skies“ su Stradivarijumi buvo specialiai įrašytas IV daliai.
Panaši istorija nutiko su lenkų sopranu Katarzyna Wiwer – būtent jos atliekamos giesmės „Video caelos apertos“ klausiausi kurdama ir aprašydama Antoninos Sentimani balsą Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje. Ir – Katarzyna Wiwer, paaiškėjo, taip pat esanti „Silva rerum“ skaitytoja, mielai sutikusi „paskolinti“ savo balsą lietuviškai audioknygai. Tai, kad lietuvišką knygą pamilo tokie mane pačią įkvėpę ir sužavėję talentai – man didelis įvertinimas. Beje, leidyklos teigimu, bendraujant ir su tarptautiniais muzikos atlikėjais reakcijos į kūrinių panaudojimą būtent istorinio romano audioversijai buvo labai pozityvios. Toks tarptautinis kūrybinis bendradarbiavimas, manau, visapusiškai mus kultūriškai stiprina.“
Kristinos Sabaliauskaitės tetralogija „Silva rerum“ – bene pirmasis tarptautiniu lietuvišku bestseleriu tapęs, literatūrinėms Lietuvos ir užsienio premijoms nominuotas ir geriausių užsienio prozos vertimų kategorijose apdovanotas romanas.
Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m., vos pasirodęs Lenkijoje, pirmasis „Silva rerum“ romanas tapo bestseleriu, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą.
K. Sabaliauskaitės „Silva rerum“ audioknyga – įgarsinta didžioji Vilniaus saga (video pokalbis „Lėlės“ teatre)
Garso ir žodžio šokis: Vilniaus knygų mugėje apie audioknygą „Silva rerum“ kalbasi Sabaliauskaitė, Gelgotas ir Gumauskas
