Kodėl poros skiriasi? Atsakymas labai paprastas: žmonės nenutuokia, kotikėtis iš santuokos. Jie nežino, kas ji yra, o dar labiau – kas nėra. Kitaiptariant, nežino (iš)gyvenimo šeimoje taisyklių. Arba jų nesilaiko. Tačiaužaidimas be taisyklių nėra nei malonus, nei sėkmingas.Šioje knygoje nuosekliai sudėliota instrukcija, KAIP NAUDOTISSANTUOKA. Iliustruota smagiais pasakojimais, pamokomomis istorijomis,terapinės praktikos ir asmeninės patirties pavyzdžiais bei taikliomiscitatomis. Knygoje taip pat rasite užduočių – jas atlikdami įgytas žiniaspatikrinsite praktiškai.
Jūs sužinosite:• kokia yra santykių hierarchija ir vystymosi etapai,• kokie dėsniai veikia šeimos sistemą,• kokios būna santykių krizės ir kaip jas spręsti,• kaip padėti tvirtus šeimos pamatus,• kokios yra septynios auksinės santuokos taisyklės,• kaip pasinaudoti skirtumais ir spręsti konfliktus,• kur susituokus dingsta meilė ir intymumas,• kaip pamilti iš naujo,• ką reiškia būti tėvais,• kokios yra mylinčio žmogaus savybės.
Išsikelkite uždavinį geriau pažinti save ir tuomet priimti kitą kaip kitokį,o ne savo antrininką, su kuriuo būtų patogu gyventi. Viską išmėginkitepraktiškai savo poroje – darykite tai atkakliai ir tam tikrą laiką, o ne vienintelįkartą. Tada rezultatais pasidalykite su draugais ir pažįstamais – jukdalijantis gėrio daugėja.
Aurima Dilienė
„Laiškai iš Bordo“ – knyga apie drąsą. Drąsą eiti savu keliu. Bijoti ir... vis tiek daryti. Juk drąsa – tai ne baimės nebuvimas. Drąsa – tai savo svajonės siekimas, nepaisant baimės.
Knygos autorė kaip tik tokia – drąsi ir einanti savo keliu.Norėtum kažką pakeisti, tačiau nežengi pirmo žingsnio? Skaityk Aurimos laiškus. Jei septynis vaikus turinti moteris galėjo leistis paskui savo svajonę, gali ir Tu!Sieki permainų, pavargai nuo kasdienės rutinos? Atsiverk laiškų istorijai – ji ves ne tik Prancūzijos keliais, bet ir padės atrasti savąjį!
Ilgiesi padrąsinimo ar įkvėpimo svajoti? Ši knyga kaip tik Tau!Apie Aurimos norą gyventi Prancūzijoje sužinojau gerokai prieš jai išvažiuojant. Tik... mes daug ko norime, bet maža darome. Pamenu, kalbėjomės mano namų virtuvėje gerdamos arbatą, mačiau, kaip nuo jaudulio žiba draugės akys. Stebėjau. Linkėjau, kad būtų taip, kaip ji nori ir kaip jų šeimai geriausia. Viskas nutiko taip, kaip kad Aurima buvo pasakojusi: kelionė tik su vyru savosios vietos ieškoti, prancūzų kalbos pamokos ir, galų gale, šeima didžiajame šeimos automobilyje – kelyje!
Aurima man – įkvėpimas. Permainoms. Eiti ten, kur kviečia širdis. Neabejoju, ji įkvėps ir Tave. Jei tik leisiesi į kelionę laiškų eilutėmis.
Loreta, pirmoji skaitytoja, penkių vaikų mama