Baltos lankos

Viso pasaulio mados gerbėjos dievina, charizmatiškosios Garance Doré blogą www.garancedore.com, todėl jos stiliaus knyga „Meilė X Stilius X Gyvenimas“ iš karto tapo „The New York Times“ bestseleriu.

Nestokojanti humoro jausmo ir saviironijos autorė atvirai pasakoja apie asmeninio gyvenimo detales, dalinasi patarimais apie meilę, keliones, stilių ir karjerą, kuri prasidėjo Paryžiuje ir atvedė ją iki Niujorko bei darbo su garsiausiais mados prekės ženklais. Garance Doré nebijo pašmaikštauti apie viso pasaulio dievinamų paryžiečių ir niujorkiečių gyvenimo būdą, įpročius ir ydas. Knygoje gausu istorijų iš mados savaičių užkulisių ir interviu su įkvepiančiomis moterimis. Autorė pataria, kaip išvengti mados klaidų ar kaip suderinti „Chanel“ ir „J. Crew“ rūbus, kaip atrasti savo asmeninį stilių su savomis taisyklėmis. Garance Doré skatina moteris į madą žiūrėti žaismingai, būti nepriklausomas, kuo daugiau šypsotis ir mėgautis gyvenimu.

„Viena iš unikaliausių ir įdomiausių blogosferos autorių.“
The New York Times

„Elegantiškiausia, juokingiausia ir nuoširdžiausia knyga apie stilių, meilę ir gyvenimą. Garance yra ypatinga asmenybė su mielu prancūzišku akcentu.“
Jenna Lyons, prekės ženklo „J.Crew“ prezidentė ir kūrybos direktorė


„The New York Times“ vadinama „stiliaus guru“, GARANCE DORÉ (gim. 1975 m.) yra ne tik fotografė, iliustratorė, rašytoja, bet ir visame pasaulyje itin populiaraus asmeninio tinklaraščio apie stilių autorė. Kilusi iš Korsikos, daug metų praleidusi Prancūzijoje, šiuo metu ji gyvena Niujorke. Garance Doré 2012 m. buvo apdovanota prestižine premija „CFDA Eugenia Sheppard Media“, jos straipsniai ir nuotraukos puikuojasi amerikietiškuose, britiškuose bei prancūziškuose Vogue numeriuose, žurnaluose „The Wall Street Journal“, „The New York Times“, „T Magazine“, „Elle“, „The Guardian“ ir „New York“, o jos klientų sąraše – „Céline“, „Chloé“, „Chopard“, „Dior“, „Estée Lauder“, „J. Crew“, „L'Oréal“, „Louis Vuitton“, „Prada“, „NARS“ bei „Tiffany & Co“.

Refaelis atsimeną tą akimirką, lyg tai būtų vykę vakar. Jiedu su sužadėtine žvelgė į raibuliuojantį jūros horizontą, pūtė lengvas vasaros brizas. Ana paklausė:
„Ar mylėtum mane, net sužinojęs tamsiausią mano paslaptį?“

Ką atsakytumėte jūs? Ana buvo jo gyvenimo meilė. Po trijų savaičių turėjo įvykti jųdviejų vestuvės. Refaelis buvo tvirtai įsitikinęs, kad mylėtų savo būsimą žmoną nepaisant nieko. Bent jau taip galvojo, kol Ana, virpančia ranka pasiraususi savo rankinėje ir padavusi jam nuotrauką, tarė žodžius, kurie pakeitė jų gyvenimą visam laikui: „Tai padariau aš“.

Apstulbęs jis žvelgė į siaubingą Anos paslaptį tylėdamas. Sukrėstam vyrui drebėjo rankos. Jis atsistojo ir netaręs nei žodžio išėjo. Kai grįžo, buvo jau per vėlu: Ana buvo dingusi. Nuo tos siaubingos dienos Rafaelis nepaliauja ieškojęs mylimos moters.

Velniška intriga, nepakartojamai žavūs personažai, kiekvieną akimirką lydinti nežinia: "Mergina iš Bruklino" yra vienas ambicingiausių ir sėkmingiausių Guillaume'o Musso romanų.


„Neįtikėtina įtampa! Atsivertę romaną, nebegalėsite jo paleisti iš rankų, kol nesužinosite, kas iš tiesų toji mergina iš Bruklino. Pasiruoškite bemiegėms naktims...“
Marc Fernandez, „Metronews“

Guillaume Musso (Gijomas Muso, gim. 1974) – populiariosios prancūzų literatūros fenomenas. Pasaulyje parduota daugiau kaip 25 milijonai jo kūrinių egzempliorių, jo knygos išverstos į 40 kalbų. Nuo 2011 m. Prancūzijoje Musso yra perkamiausias autorius. Lietuvoje taip pat didelės sėkmės sulaukė „Baltų lankų“ išleistos knygos „Dabarties akimirka“, „Centrinis parkas“, „Popierinė mergina“, „Rytoj“, „Po septynerių metų“ ir „Angelo kvietimas“.

„Romano herojai pasineria į sudėtingus ir painius širdies reikalus… Skaitydami šį intriguojantį pasakojimą pasijusite lyg slapta vartytumėte savo geriausios draugės dienoraštį.“
Redbook

Tesa – dviejų vaikų mama, garsaus plastikos chirurgo Niko Ruso žmona. Nepaisydama mamos perspėjimo, ji atsisakė karjeros, kad visą savo laiką galėtų skirti šeimai. Valerija – advokatė, vieniša mama, auginanti šešiametį Čarlį, kuris niekada nepažinojo savo tėvo. Abi moterys gyvena tame pačiame Bostono priemiesčio rajone, tačiau niekada nebuvo susitikusios.

Baisus nelaimingas atsitikimas suveda Valeriją ir Tesą netikėčiausiu būdu ir pakeičia jų gyvenimus. Susipynę moterų likimai ir skaudi išdavystė priverčia jas iš naujo pažvelgti į save, šeimą, meilę ir pasirinkti, už ką verta kovoti stipriausiai.

„The New York Times“ bestselerių autorė Emily Giffin (Emili Gifin, gim. 1972 m.) baigė Virdžinijos universiteto Teisės fakultetą. Kelerius metus dirbusi teisininke Manhatane, persikėlė gyventi į Londoną ir atsidėjo rašymui. Jos knygų išspausdinta daugiau nei vienuolika milijonų egzempliorių visame pasaulyje, o žurnalas „Vanity Fair“ rašytoją pavadino „šių dienų Jane Austin“.

Apsilankykite autorės svetainėje www.emilygiffin.com

Jeigu tau būtų duota vienintelė galimybė savo artimajam pasakyti tai, ko nespėjai? Ar pasirinktum tikėti stebuklais?
Knygoje pasakojama apie nedidelį Mičigano valstijos miestelį, kuris patraukia pasaulio dėmesį, kai jo gyventojai sulaukia neįtikėtino dalyko – mirusių artimųjų skambučių iš dangaus. Miestelį užplūsta atvykėliai, kurie karštligiškai trokšta būti šio stebuklo dalimi. Vienintelis Salis Hardinas, ką tik grįžęs iš kalėjimo, auginantis mažametį sūnų ir gedintis mirusios žmonos, atsisako tikėti šia beprotyste, todėl atkakliai ieško tiesos.
„Dievas skambina vienąkart“– tai alegorinis pasakojimas apie žmonių tikėjimo galią, apie artimųjų netekties skausmą ir viltį, kad jie visada liks su mumis. Kai į pasaulį žvelgi atviromis akimis, paguoda gali ateiti netikėtu būdu ir pavidalu.
„Įkvepiantis pasakojimas, kuris skaitytoją priverčia susimąstyti, pajusti, patikėti, suabejoti ir vėl patikėti iš naujo.“
Garth Stein, rašytojas
„Gražu ir išradinga. Turbūt tai labiausiai sujaudinusi ir įkvėpusi istorija apie dangų po filmo „Svajonių laukas“ („Field of Dreams“).“
Matthew Quick, rašytojas
Mitch Albom (Mičas Albomas, gim. 1958) – ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelnęs JAV bestselerių autorius, žurnalistas, režisierius, radijo ir televizijos laidų vedėjas ir muzikantas. Skaitytojus visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sužavėjęs tokiais bestseleriais kaip „Laiko saugotojas“, „Antradieniai su Moriu“ ir „Penki žmonės, kuriuos susitinki danguje“. Jo knygos išleistos net 49 pasaulio šalyse ir parduota daugiau nei 35 milijonai egzempliorių.

Tonis Vebsteris ir du jo draugai Adrianą Finą sutinka dar mokydamiesi mokykloje. Ištroškę sekso ir knygų, išsiskiriantys pretenzingumu, tik jiems suprantamais akibrokštais bei sąmoju, vaikinai drauge baigia mokslus. Adrianas gal kiek rimtesnis nei kiti, gal protingesnis, bet visi keturi prisiekia amžiną draugystę.
Dabar Tonis sulaukęs garbaus amžiaus. Praeityje liko karjera, iširusi santuoka, taikios skyrybos. Jis tikras, kad niekada nenorėjo nieko įskaudinti. Tačiau atmintis netobula. Ji visada pasirengusi pateikti staigmenų. Jos prasideda Toniui gavus laišką iš advokatų kontoros.

„Pabaigos jausmas“ – istorija apie tai, kaip žmonės veikia vieni kitų likimus, prisiminimai sužadina pamirštus jausmus, o nuomonė apie senus pažįstamus po daugelio metų ūmai pasikeičia.

Sumaniai suregztas pasakojimas, kuriame juntama ne tik įtampa, bet ir žmogaus psichologijos, moralės, emocijų aidas <...> sąmojingai tapomas šiuolaikinio Londono paveikslas, marginamas ankstyvojo šeštojo dešimtmečio gyvenimo normų prisiminimais. Žingsnis po žingsnio atskleidžiama pasibaisėtina tiesa apie kerštą, beveik atsitiktinę nelaimę ir sąžinę, kankinamai geliančią gyvenimo pabaigoje.
Sunday Times

„Liūdnas, tačiau įtikinamas pasakojimas. Romanas Pabaigos jausmas atskleidžia, kaip mes manipuliuojame praeitimi – perkuriame, tiksliname, o kartais tiesiog ištriname įvykius...“
Vogue

„Dažnas šiurpą keliantis klausimas – ar esu tas, kuo deduosi esąs? – pasirodo esąs filosofinis <…>. Julianas Barnesas atskleidžia paslaptį – esame nepatikimi istorijų pasakotojai, mūsų atminties tikslumas kelia abejonių.“
The Boston Globe

Teatro aktorius Kafuku pasisamdo asmeninę vairuotoją Misaki. Pamažu jis pradeda kalbėtis su ja ramybės neduodančiu klausimu – kodėl jo mirusiai žmonai reikėjo kitų vyrų. Tokijuje gimęs ir
užaugęs Kitaru kalba tobulu Kansajo dialektu. Savo bendraamžiui jis pasiūlo keistus „kultūros mainus“. Praeina 16 metų... Individualistas medicinos daktaras Tokajus paaukodamas savo gyvybę
įgyja tai, ko anksčiau niekada neturėjo. Tarsi negyvenamoje saloje „name“ įkalintas Habara mėgaujasi užburiančiomis istorijomis, kurias kaskart po sekso jam pasakoja „ryšininkė“. Žmonos išduotas Kino meta darbą ir atidaro barą. Vieną dieną jis pradeda gauti keistus ženklus... Vidurnaktį suskamba telefonas – buvusios mylimosios vyras praneša liūdną žinią.

Beldimas buvo trumpas, stiprus, tarsi įgudęs stalius kaltų vinis. Tas, kuris beldėsi, suprato, kad garsas tikrai pasiekia Kino ausis. Kad tas garsas ištraukia Kino iš kieto vidurnakčio miego,
iš palaimingo trumpo poilsio ir kiaurai perskrodžia jo sąmonę iki tolimiausio užkaborio.
Kino žinojo, kas beldėsi į duris. Beldimas ragino jį keltis iš lovos ir atidaryti duris iš vidinės pusės. Tas, kuris beldėsi, neturėjo jėgų atidaryti durų iš lauko. Kino turėjo savo paties rankomis atidaryti
duris. Jį vėl nušvietė mintis, kad šito apsilankymo jis laukė labiau už viską ir tuo pat metu bijojo labiau už viską

Haruki Murakami

Naujas Haruki Murakami apsakymų rinkinys po devynerių metų. Pasakojimai dar gilesni, dar aštresni, pranokstantys pranašystes. Knygą sudaro šešios tarpusavy susipynusios istorijos.

Vieną vidurnaktį, tąnakt, kai skelbiama Indijos nepriklausomybė, gimsta tūkstantis ir vienas vaikas. Tai vidurnakčio vaikai, nepaprasti, paslaptingi, dėl savo gimimo aplinkybių įgiję stebuklingų galių - vieni jų skraido, kiti keičia pavidalą, vaikšto vandeniu, savo grožiu keri aplinkinius, keliauja laiku. Ši knyga apie juos ir ypač apie vieną jų - Salymą Sinajį, vaiką didžiule nosimi, galinčia užuosti žmonių jausmus ir ateities įvykius.
Per Salymo istoriją autorius atskleidžia dviejų naujai užgimusių nepriklausomų valstybių, Indijos ir Pakistano, pirmųjų dešimtmečių istoriją. Joje daug magijos, stebuklų ir neįprastų įvykių. Deja, stebuklingųjų vidurnakčio vaikų lemtis - būti sunaikintiems, nes jie trukdo kurti šalies ateitį, ir Salymas paskutinis iš jų.

Romanas „Vidurnakčio vaikai“ sulaukė milžiniško pasisekimo pasaulyje ir yra išverstas į daugiau kaip 30 kalbų, tačiau nuo Indiros Gandhi laikų tebėra uždraustas Indijoje. Tai istorinė filosofinė alegorija, parašyta barokiškai puošniu stiliumi, kupina siurrealistinių veikėjų paveikslų, niūrios ironijos ir visų Indijos spalvų bei kvapų.
1981 m. šis romanas gavo Bookerių Bookerio apdovanojimą, taigi kūrinys buvo įvertintas kaip geriausia iš visų knygų, per 25-erius metus gavusių Bookerio premiją.
Kūrinys lietuviškai pirmą kartą buvo išleistas 1999 m.


Salmanas Rushdie (Salmanas Rušdi) - indų kilmės anglų novelistas, eseistas, kritikas. Gimė Bombėjuje 1947 m., dabar gyvena Niujorke. Vienas garsiausių XX a. kūrėjų, Karališkosios literatūros draugijos narys, daugelio romanų autorius. Rushdie yra apdovanotas aštuoniais garbės daktaro laipsniais, 2002 m. buvo išrinktas į Amerikos PEN organizacijos tarybą.
Rašytojo pavardė žinoma net tiems, kurie nesidomi literatūra, - kai 1989-aisiais Irano dvasinis lyderis paskelbė jam mirties nuosprendį, fatvą, jo pavardė dar ilgai buvo minima pirmuosiuose laikraščių puslapiuose ir žinių laidose.

Populiariosios prancūzų literatūros fenomenas.


Kai gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, išsigelbėjimas slypi netikėčiausiose vietose.

Dianos gyvenimas, rodos, tobulas. Ji – mylima žmona, mama ir jaukios literatūrinės kavinės „Laimingi žmonės skaito ir geria kavą“ pačiame Paryžiaus centre savininkė. Tačiau vyrui ir dukrelei žuvus autoavarijoje, idilė išsisklaido tartum migla. Įkalinta ilgesio ir persekiojama prisiminimų, moteris užsidaro savyje ir neprisileidžia net artimųjų.
Vis dėlto laikas nestovi vietoje. Praėjus metams nuo tragedijos Diana supranta, kad išsivadavimo reikia ieškoti dabar arba niekada, ir išsiruošia į Airiją, savo mylimo vyro svajonių šalį. Apsistojusi pačiame atokiausiame kaimelyje ant jūros kranto, ji susipažįsta su bene vieninteliu savo kaimynu Edvardu - sudėtingo charakterio, bet itin patraukliu vienišiumi fotografu. Iš pradžių negalėję vienas kito pakęsti, jie pasineria į siautulingą meilės romaną. Ar naujai užgimę jausmai gali išgydyti praeities žaizdas, kurios nė nespėjo užsitraukti?

„Laimingi žmonės skaito ir geria kavą“ – jautri ir sykiu įkvepianti istorija moters, kuri, netekusi visko, sugebėjo atsitiesti ir iš naujo pamilti.


„Autorė pasakoja su gaivališku užsidegimu ir energija... Skaityti šią knygą – tarsi važinėtis linksmaisiais kalneliais.“
San Francisco Book Review


Agnes Martin–Lugand (gim. 1979 m.) šešerius metus dirbo psichologe, o vėliau pasuko rašytojos keliu. „Laimingi žmonės skaito ir geria kavą“ – debiutinis autorės romanas, sulaukęs nepaprastai didelio pasisekimo. Prancūzijoje parduota daugiau kaip 300 000 romano egzempliorių, jis išverstas į daugiau kaip 20 kalbų. Knygos ekranizacijos teises nusipirko amerikiečių kino kompanija „The Weinstein Company“.

Šio nepažįstamojo prisilietimo ji laukė ilgus metus

Amelijos Benbridž ir kilniojo grafo Vest vestuvės – laukiamiausia aukštuomenės metų šventė. Nors grafas yra senas ir patikimas jaunosios damos draugas, tačiau moters širdis priklauso paauglystės meilei arklidžių darbininkui Kolinui, gyvybę paaukojusiam Ameliją gelbstint nuo jos žiauraus tėvo pinklių. Iki lemtingo vakaro Lengstono šokių salėje mergina buvo įsitikinusi, kad tokios aistros, kokią jautė Kolinui, daugiau nepajus niekada. Tačiau klydo. Pokylio metu nuo jos akių negalintis atplėšti egzotiškas nepažįstamasis su kauke sužadina Amelijos smalsumą. Užteko vos vieno nepažįstamojo bučinio, kad jos kūne atgytų ilgus metus slopinti troškimai. Nubudusi aistra stipresnė už visus šeimos draudimus ir tykančius pavojus, todėl Amelija ryžtasi bet kokia kaina surasti paslaptingą vyrą su balta kauke.

„Keliais atspalviais tamsesnė ir šimtu laipsnių karštesnė nei viskas, ką iki šiol esate skaitę.“
Reveal


Sylvios Day kūriniai užima pirmą vietą „The New York Times“ ir kituose tarptautinių bestselerių sąrašuose. Ji yra daugiau nei dvidešimt apdovanojimų pelniusių romanų, parduodamų daugiau nei keturiasdešimtyje šalių, autorė. Sylvia Day – perkamiausia autorė dvidešimt aštuoniose šalyse, jos kūriniai išspausdinti dešimtimis milijonų egzempliorių.

Puikus vasaros vakaras Amsterdame. Dvi sutuoktinių poros susitinka pavakarieniauti prašmatniame restorane. Ragaudami gardžius patiekalus jie mandagiai šnekučiuojasi apie kasdienius dalykus. Tačiau po tuščiais, nerūpestingais žodžiais slypi baisi paslaptis, galinti sugriauti jiems gyvenimą. Sulig kiekvienu nauju patiekalu peiliai tarsi aštrėja...
Vakarienei pasiekus kulinarinę kulminaciją, pagaliau prabylama apie paslaptį. Romanas išsirutulioja į kvapą gniaužiantį psichologinį trilerį, kuriame niekas nėra nekaltas.


„Perskaičius šį įtraukiantį romaną, joks apsilankymas restorane nebebus įprastas.“
De Volkskrant

„Kaip toli galima eiti, siekiant apsaugoti savo vaiką?“
Vrij Nederland

„Kochas laviruoja tarp žanrų: tai ir trileris, ir psichologinis romanas, ir satyra vienu metu. Jis neleidžia pagrindiniams veikėjams elgtis pagal skaitytojų lūkesčius.“
Tzum

Hermanas Kochas (gim. 1953) žymus Nyderlandų humoristinių televizijos laidų („Jiskefet“) kūrėjas, aktorius ir rašytojas. Debiutavo romanu „Gelbėk mus, Marija Montaneli“. 2009-aisiais pasirodžiusi „Vakarienė“ išgarsino autorių visame pasaulyje. Romanas buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų ir ilgas savaites nesitraukė iš „The New York Times“ bestselerių sąrašo. Knyga autoriaus tėvynėje pelnė 2009-ųjų Metų knygos titulą ir Publikos premiją („NS Publieksprijs“). Pagal romaną Nyderlanduose sukurta spektaklių ir filmas „Vakarienė“ (rež. Menno Meyjes).