Baltos lankos

„Norint rasti gyvenimo prasmę, beviltiška ieškoti tose vietose, kur žmonės mokomi jos ieškoti. Prasmę gali surasti tik paslaptyse.“

Kaitrią popietę vienoje Lisabonos aikštėje Džonas iš eigasties atpažįsta savo motiną, besijuokiančią nerūpestingu septyniolikmetės juoku. Ji mirusi jau penkiolika metų. „Mirusieji nepasilieka ten, kur jie palaidoti. Mirusieji gali pasirinkti, kur nori Žemėje gyventi“, – ji taria jam. Krokuvos turgavietėje jis pamato Keną, svarbiausią žmogų savo paauglystės metais, savo „passeur“, savo vedlį. Paskutinįsyk jie matėsi prieš keturiasdešimt metų, bet Džonas niekada nepamirš pamokų, išmoktų iš Keno: „Jei tau reikia paverkti, o kartais juk negali susilaikyti, – tai verk paskui, niekad neverk iškart! Nebent esi su tais, kurie tave myli, jeigu esi su jais, gali verkti iškart.“

„Mes susitinkame čia“ – pasakojimai apie susitikimus su mirusiais mylimaisiais, atmintį, nuolatinę kelionę erdvėmis ir laiku. Šioje knygoje gyvieji ir mirusieji susitinka įvairiausiuose pasaulio miestuose – nuo Lisabonos iki Ženevos, nuo Madrido iki Londono ir Krokuvos. Miestų aikštės, upės, senieji pastatai ir rajonai braižo ypatingą žmogiškųjų santykių žemėlapį, kuria iš atminties neištrinamą iki šiol mylimų, bet jau išėjusių artimųjų, mokytojų, meilužių, draugų muziejų. Jo herojai, netikėtai įsiterpdami į gyvųjų pasaulį, veda per atminties miestus, kol žodžiai nebetenka prasmės, kol lieka svaiginamas supratimas: niekas nesibaigia, visa tęsiasi.


„J. Bergerio pasakojimai kupini grynos ir skaidrios nostalgijos, juose nėra drumzlino sentimentalumo, nes apie kitų gyvenimus kalbama su atidžia pagarba ir preciziškai sufokusuotu pastabumu. Ši subtili knyga prašyte prašosi vengti literatūrinių aiškinimų – tiesiog ja mėgautis, medituoti ir grožėtis.“
Literatūrologė Jūratė Čerškutė

„Tikras literatūrinis triumfas. Paskatina stabtelėti, įkvėpti ir pasaulį pamatyti šviežiai. Suteikia galimybę į viską pažvelgti iš naujo.“
Guardian

„Šviesi kelionė erdvėmis ir laiku.“
Kirkus

John Berger (Džonas Berdžeris, 1926–2017) – britų rašytojas, meno kritikas ir teoretikas, dailininkas. Žinomiausias dėl savo grožinės kūrybos (1972 m. už romaną „G“ apdovanotas „Man Booker“ premija) ir dėl meno kritikos tekstų (svarbiausiu jų laikoma knyga „Kaip menas moko matyti“). „Mes susitinkame čia“ – vėlyvojo kūrybos laikotarpio knyga, įvardijama romano, esė, autobiografinio pasakojimo ir meditacijos apie gyvenimą ir meną mišiniu, kuris daugelio buvo laikomas visiškai savitu ir nauju, tik Bergerio praktikuojamu, žanru. Didžiąją gyvenimo dalį autorius praleido Prancūzijoje, Alpių kalnuose.

„Sfera“ – tai žvilgsnis į protus žmonių, kuriuos laikome bepročiais. Romano herojai tokie tikri, kad skaitydama girdėjau juos kalbančius savo virtuvėje. Buvo nejauku, o kartais – be galo juokinga. Lietuvių literatūroje ligi šiol nebuvo nieko panašaus.“
Akvilė Kavaliauskaitė

„Esu iš tų, kuriems kai kurie dalykai absoliučiai aiškūs ir nėra jokios alternatyvios nuomonės. Visgi skaitydama šią knygą pagavau save kiek suabejojusią tuo, kad Žemė yra apvali.“
Ingrida Šimonytė

„Tai knyga, kuri kelia šiandienos žmogui svarbius egzistencinius klausimus apie prasmę, o „įkaltų“ tiesų kvestionavimas, naivus ir snobiškas herojų maištas duoda impulsą permąstyti, ar visos tiesos, kuriomis tikime, yra nepajudinamos. Aktualu ir nauja lietuviškų knygų lentynoje. Moderni kalba ir geras skonis.“
Saulius Urbonavičius-Samas

„Skaitydamas „Sferą“ jaučiausi, lyg dalyvaučiau elitiniame protmūšyje, kurį moderuoja azartiškas vedėjas, žaidimo eigoje keičiantis ir jo taisykles, o kartais – ir pačią žaidimo prigimtį.“
Ernestas Parulskis


Paulius Senūta gimė konservatyvioje šeimoje, paauglystę praleido meno bendruomenėje tapydamas, grodamas ir dirbdamas su muzikos grupėmis. Dėl nepaaiškinamų priežasčių metė menų studijas, įstojo ir baigė Stokholmo aukštąją ekonomikos mokyklą Rygoje, vėliau įsteigė ir vadovavo vienai labiausiai Rytų Europoje pripažintų reklamos agentūrų „Not Perfect“. Nepaisant nuoširdžios neapykantos banaliems dalykams, jis yra visai sukalbamas žmogus.
„Sfera“ – pirmoji Pauliaus Senūtos knyga.

Šeimą sukrėtęs pagrobimas. Dukra, bet kokia kaina siekianti sužinoti tiesą.

Belė Haton visą gyvenimą augo manydama esanti vienturtė dukra. Tačiau tėvui mirus, tvarkydama jo milžinišką biblioteką, vienoje iš dulkėtų knygų Belė randa senų dienraščio iškarpų, kuriose pasakojama iki šiol negirdėta jos tėvų istorija: tolimojoje Birmoje, tiesiai iš aukštuomenės poros pono ir ponios Hatonų sodo, pagrobta vos trijų savaičių sulaukusi naujagimė Elvira. Vyresnioji Belės sesuo.

Negalėdama nuvyti kankinančių dvejonių ir minčių apie paslaptingus praeities įvykius, Belė leidžiasi į prarastos sesers paieškas aukso blizgesiu užlietoje egzotiškoje Birmoje. Gal dar ne viskas prarasta, gal dar pavyks surasti Elvirą? Tačiau kelionėje užsibrėžto tikslo link Belės Haton laukia daugybė išbandymų: galvą apsukanti meilė, apkalbos, paieškas sustabdyti mėginantys nepažįstamųjų grasinimai ir skaudžios išdavystės tų, kuriais pasitikėti ji norėtų labiausiai. Bet Belė stipri, o jos ryžtas surasti dingusią seserį nepalaužiamas.

„Nuostabu, kaip Dinah Jefferies tikroviškai perteikia tolimų egzotiškų šalių dvasią! Jautiesi, lyg pats būtum grįžęs į svaigias ir neramias XX a. 4-ojo dešimtmečio Birmos gatves.“
Kate Riordan

Dinah Jefferies (Dina Džefris, g. 1948) gimė ir pirmuosius gyvenimo metus praleido Malaizijoje. Baigė studijas Anglijoje, vėliau Toskanoje dirbo grafienės vaikų aukle. Rašyti pradėjo po skaudžios netekties: žuvus keturiolikmečiam sūnui, stiprius išgyvenimus perkėlė į kūrybą. „Dingusi sesuo“ – jau šeštas lietuviškai pasirodantis knygos „Arbatos plantatoriaus žmona“ autorės kūrinys.

Kiekvienas pasirinkimas turi savo kainą.

Istorijos studentė Kendra Van Zant – vienintelis žmogus, kuriam garsi Oksfordo tapytoja Izabelė MakFarlend savo 93-iojo gimtadienio dieną sutinka duoti interviu apie Antrajame pasauliniame kare patirtus išbandymus. Tačiau, nepaisant visų išgyventų žiaurumų, poniai MakFarlend svarbiausia pagaliau papasakoti ir išpažinti metų metus sąžinę slėgusią skriaudą, padarytą mažajai sesutei Džulijai. Praeities paslapčių kraitį ponia MakFarlend atveria prisipažindama, jog Izabelė nėra tikrasis jos vardas.

1940-ieji, Londonas. Virš miesto siaučiant vokiečių bombonešiams, Emelina Dauntry ir jos sesuo Džulija, kaip ir tūkstančiai kitų vaikų, evakuojamos iš Londono. Tačiau Emelina, vos atvykusi į saugius užmiesčio namus, ima kurpti planą kuo greičiau grįžti į Londoną, kur laukia sunkiai išsikovotas darbas vestuvinių suknelių salone. Ji pasiryžusi susigrąžinti svajonę, net jei reikės sulaužyti mažajai sesutei duotą pažadą niekada šios nepalikti vienos.

„Paprastais žodžiais perteikta jautri istorija.“
RT Book Reviews

„Susan Meissner talentas panardinti skaitytoją į pasakojimo sūkurį pribloškiantis.“
Publishers Weekly

Susan Meissner (Siuzan Maisner) gimė ir augo San Diege, JAV. Anksčiau ėjo savaitinio žurnalo vyriausiosios redaktorės pareigas, ne kartą įvertinta ir apdovanota kaip geriausia apžvalgininkė ir į praeitį nukeliančių, jautrių istorijų autorė. „Šilko siūlų dėžutė“ 2015 m. pateko į „Goodreads“ geriausių istorinių romanų dvidešimtuką.

Su slankiojančiais paveikslėliais!

Mažieji skaitytojai tikrai nepaleis šios knygelės iš rankų!

Meškis Zujus kasdien išbando vis ką nors nauja. Šiandien jo laukia įspūdinga diena zoologijos sode!
Drąsiai stumdyk paveikslėlius ir sužinok, ką veikia kiekvienas zoologijos sodo gyventojas.

Su medžiagėlėmis ir veidroduku!

Verskite puslapius ir ieškokite po medžiagėlių skiautėmis pasislėpusių gyvūnėlių drauge.

Kiekvieną puslapį lydės nuoširdus mažylių džiaugsmas ir juokas!

Prabangi vila Pietų Prancūzijoje. Viena diena penkiamečio svajotojo Patriko Melrouzo gyvenime. Jis kantriai kenčia savo turtingą, bet nelaimingą alkoholikę motiną ir valdingą tironišką tėvą, tačiau tądien patiria didžiulę skriaudą, kuri jo pasaulį pakeičia neatpažįstamai.

Niujorkas. Dvidešimt dvejų ekscentrikas Patrikas Melrouzas atvyksta pasiimti mirusio tėvo pelenų. Jis praleidžia narkotikų, alkoholio, prisiminimų ir praeities vaiduoklių persunktą savaitgalį ir žengia žingsnį ten, iš kur kelio atgal galbūt nėra.

Anglija. Kandus, bet pažeidžiamas Patrikas Melrouzas pasirodo prabanga tviskančiame pobūvyje blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotikų. Ar jis dar turi šiek tiek vilties išsikapstyti, palikti praeityje tai, kas įvyko blogiausia, ir patirti tikrą meilę ir draugystę?

Šioje trilogijoje Edwardas St Aubynas meistriškai atveria amoralios, snobiškos, godulio ir žiaurumo kamuojamos dekadentiškos britų aristokratijos pasaulį ir jame augusio vienišo jaunuolio gyvenimo kelią. Preciziškai tiksliai analizuoja esmines problemas, kurias išgyvena šiuolaikinis žmogus: emocinės sveikatos sutrikimus, psichologinį smurtą, seksualinį išnaudojimą, priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio.

„Britų literatūros milžinas.“
Edmund White

„Oscaro Wilde'o sąmojis, P. G. Wodehouse'o lengvumas, Evelyno Waugh kandumas.“
Zadie Smith

„XXI amžiaus literatūros šedevras.“
Alice Sebold

„Aukso vertės proza... Aubynas bebaimiškai išskleidžia ir analizuoja vidinį veikėjų gyvenimą. Nėra pernelyg subtilaus ar neapčiuopiamo, pernelyg gąsdinamo ar gėdingo jausmo, kurio jis negalėtų perteikti.“
Lev Grossman

Edward St Aubyn (Edvardas Sent Óbinas, g. 1960 Londone) – vienas žinomiausių šiuolaikinių britų rašytojų,
pasaulyje išgarsėjęs penkių autobiografinių romanų ciklu apie Patriką Melrouzą, kurį rašė daugiau kaip dvidešimt metų. Šioje knygoje pristatomi pirmi trys iš penkių ciklo romanų – „Tiek to“, „Bloga žinia“ ir „Šiek tiek vilties“, – nominuoti ir apdovanoti įvairiomis literatūros premijomis. Pagal romanus pastatytas penkių dalių televizijos serialas „Patrikas Melrouzas“, jame pagrindinį vaidmenį sukūrė britų aktorius Benedictas Cumberbatchas.

Vienos perkamiausių knygų autorių Debi Gliori knygelė – malonus ir lengvas būdas palydėti vaiką į ramų, spalvotą nakties poilsį.

Drauge su mažyliu skaitydami knygelę ir tyrinėdami magiškas autorės iliustracijas, patirsite užburiančią kelionę į ramaus miego ir sapnų karalystę.
Eiliuotas pasakojimas ir iš knygelės „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ pažįstamas pamėgtas lapiukas su mamos atvaizdu įtikins, kad bet kurioje pasaulio vietoje kiekvieno vaikelio mama saugo jį nuo miegą nubaidančių pavojų: stūgaujančio vėjo ar grūmojančio dangaus. Šioje istorijoje visi mažieji herojai saugiai suminga stebimi juos mylinčios mamos, kurios rūpestis tarsi šilta antklodė apgaubia saldžiu nakties miegu.

„Debi Gliori yra talentinga kūrėja.“
Independent


Nuo 2012 m. leidykla „Baltos lankos“ leidžia autorės bestselerį „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ apie amžiną mamos meilę – meilę be jokių išlygų ir bet kokiomis aplinkybėmis. Naujojoje knygelėje „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ autorė eiliuota kalba jau pažįstamų talentingai nupieštų veikėjų lūpomis (mamos lapės ir jos lapiuko) lydi mažylį į saugią ir jaukią miego karalystę.

Debi Gliori (gim. 1959 m., Jungtinė Karalystė) yra talentinga knygų vaikams autorė ir iliustratorė, už šią veiklą pelniusi įvairių apdovanojimų.

Spalvinimo ir karpinių knygelė „Pasidaryk ir žaisk: 3D žvėrys ir gyvūnėliai“ kviečia susikurti savą žvėrelių ir gyvūnėlių pasaulį. Nuspalvinęs, iškirpęs ir suklijavęs knygelės piešinius vaikas savo susikurtame miške, krūmynuose ir žolynuose galės apgyvendinti vilką, lapę, briedį, barsuką, šuniuką ir katinėlį, arklį ar vienaragį, avelę, triušį bei kitus miško žvėrelius, paukščius ir naminius gyvūnėlius.

Šmaikščios dailininkės iliustracijos įkvepia kūrybiškai pasirinkti spalvas, karpymas ir klijavimas lavina smulkiąją motoriką, o linksmos detalės (šukos, medalis, ledai, akiniai, atsarginiai ragai, papildomi sparnai) žadina vaizduotę ir kviečia pasinerti į žaidimų pasaulį.

Tai puiki priemonė tėvams ir pedagogams turiningai leisti laiką su vaikais.