Metų pradžioje vyr. redaktorė Saulina siūlo prisiminti Clarice Lispector kūrybą ir jos knygą „Žvaigždės valanda“ (iš portugalų k. vertė Audrius Musteikis).
„Clarice Lispector „Žvaigždės valandos“ pagrindinė veikėja Makabėja, anot pačios Lispector, „tokia bėdina, kad niekuo kitu nesimaitina, tik dešrainiais“. Ši istorija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti niekuo neypatinga – pasakojimų apie likimo nuskriaustuosius sukurta daug. Bet kuo atidžiau skaitai kiekvieną aitriai tikslų tarsi popieriaus įpjovimas Lispector sakinį, tuo aiškiau supranti, kad čia aptikai kažką tikra, netikėta, kas stebina, šiek tiek glumina. Ir atrodo šviežia netgi dabar, nors parašyta beveik prieš pusę amžiaus.
Lispector leidžiasi tyrinėti pačią vargo ir skurdo šerdį, gyvenimo ir mirties paslaptį, žmogaus nekaltumą, trapumą, naivumą, tą jo esaties pusę, kurios neįmanoma iki galo pažinti. Ir apie tai sugeba papasakoti taip, kad tu patiki. Ir pasijunti, tarytum būtum atsidūręs žmogaus gyvenimo užkulisiuose, kurie ir yra tikrasis gyvenimas. Moters, neturinčios ko prarasti, nes niekada nieko ir neturėjusios, o tai – paradoksaliai – leidžia jai patirti ir absoliučią vidinę tuštumą, ir absoliučią vidinę laisvę.“