Prasidėjus rudeniui vyr. redaktorė Saulina rekomenduoja skaityti Tomaszo Jedrowskio romaną „Plaukti tamsoje“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė).
„Dabar atrodo prasminga į rankas paimti knygą, kurioje ryškus metų laikų, o su jais – ir besikeičiančių pagrindinių veikėjų dualizmas, stiprus ilgesio tam, kas jau nebegrįš, pojūtis.
Liudvikas ir Janušas susipažįsta ir įsimyli karštą vasarą, savo meilę nokina gamtos, upių ir ežerų, prieglobstyje, niekieno nevaržomi susikuria savą Edeną. Tačiau vasarai baigiantis grįžta į nepritekliaus ir suvaržymų pilną socialistinę 1980-ųjų Varšuvą, ir čia, atsisveikinimo nuojautų kamuojamą rudenį keičiant žiemai, uždrausti jausmai ima šalti, ne tik dėl politinės santvarkos, bet ir dėl vis ryškiau besiskiriančio mylimųjų požiūrio į pasipriešinimą sistemai, laisvės siekį, į prisitaikymą. Vasara lieka prisiminimuose kaip sapnas, kurį vertėjo susapnuoti.
Tad ir ši knyga galėtų būti tirpios vasaros priminimas, taip kinematografiškai išrašytas, kad skaitydamas vietomis pasijunti atsidūręs Érico Rohmero filmuose, kur panašiai aistroje pasimetę žmonės, panašios pastelės gamta, panašiai klaidžios miesto gatvės“.