Šį lapkritį leidyklos vyriausioji redaktorė Saulina siūlo atsigręžti į japonų literatūrą ir perskaityti Yōko Ogawos knygą „Atminties policija“ (iš japonų k. vertė Gabija Enciūtė).
„Pagalvojus apie Yōko Ogawos literatūrą, į galvą pirma ateinantys žodžiai: skaidrumas, paprastumas, subtilumas. Beveik tirpstanti kalba, dailios metaforos ir palyginimai, kuklūs personažai, kuriuos jau įprantame matyti japonų literatūroje. Apskritai – skaitymo lengvumas, bet ne banalumas. Toks, kokį sakiniu gali išgauti tik talentinga hieroglifų tapytoja. O po tuo, sakyčiau, apgaulingu lengvumu slypi sunkiasvorės temos: naikinama ar nykstanti atmintis, santykių trapumas ir sykiu tvirtumas, svetimųjų bendrystė, netektis, gyvenimas „po katastrofos“. Išsakytos, regis, taip paprastai, jos paveikia su dviguba jėga.
Kaip ir „Begalinėje lygtyje“, taip ir „Atminties policijoje“ kalbos talpumas yra stipri Y. Ogawos poetikos dalis, primenanti kitą japonų kilmės žodžio meistrą – Kazuo Ishiguro. Kad įtaigiai nutapytum neviltį, siaubą, totalinę prievartą, neteisybę, empatiją, narsą priešintis, meilę, kartais pakanka ir juvelyriškų pustonių, tokių gyvybiškai svarbių autorės tekstams.“