Kai nuo žemo Transporterio slenksčio Benas išlipo į Londoną, jis ne tik nesureikšmino savo išsilaipinimo – jis jo nepastebėjo. Nors jo asmeninėje mikrovisatoje tas žingsnis buvo tolygus pirmajam žmogaus žingsniui Mėnulyje. Perfrazuojant astronautą, čia buvo mažas žingsnelis Londonui (vienas iš milijardo tą valandą), ir gigantiškas šuolis šiam žmogui. Tai vėliau, jau žinodamas pasekmes, Benas bandys jį atkurti, netgi fiziškai sugrįš į šią vietą ir ieškos savo batų protektorių, o žiauriausiais gyvenimo momentais norės apskritai atsiimti – jei tai yra neįmanoma, bent jau pakartoti iš naujo - gal jam pavyktų pakoreguoti likimą, kuris ant šio šlapio asfalto atliko tokį mirtiną šuolį... Bet išsilaipinimo momentu Benas nepajuto jo svorio. Gyveno režimu „čia ir dabar“ ir prisimena tik, kaip pagalvojo, kad pagaliau visam laikui palieka apvemtą busiuką - savo klaikios gėdos liudijimą. O kadangi kiekvienas žingsnis tolino jį nuo šios gėdos, Benas praėjo juos greitai.

„Imdami į rankas grožinę knygą paprastai suteršiame savo smegenis klausimu: kiek pasakojime tiesos? Užbėgdamas tokiam klausimui už akių noriu iškart atsakyti: šio pasakojimo nebūtų, jeigu ne žmonės, 2010-ųjų rudenį išsiuntę mane į Londoną – būtent jie toliaregiškai įžvelgė tokio tyrimo galimybę ir prasmę. Emigracija iš Lietuvos į JK tuo metu buvo pasiekusi piką ir jos pasekmes jautė abi Išvarymo pusės: Lietuva išgyveno tuštėjimą, tuo tarpu britai baisėjosi „laukinių žmonių“ iš Rytų Europos antplūdžiu, ir tas baisėjimasis galų gale išsiliejo į Brexitą.

Neturėčiau šiandien ką pasakoti arba pasakojimas būtų stipriai kitoks, jeigu ne tuometiniai Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje darbuotojai, taip dosniai dalinęsi su manimi emigrantų kontaktais, ir, aišku, patys Lietuvos emigrantai, su didžiausiu įtarumu atverdavę man savo namų duris, nelabai suvokdami, kas aš toks ir ko iš jų noriu, bet žodis po žodžio (taurė po taurės) galų gale atsiverdavę.

Visų pirma noriu padėkoti visiems, kurių asmeninės istorijos nugulė į šį pasakojimą, ir tiems, kas mane su jais suvedė arba kurių dėka tą rudenį atsidūriau Londone, dėkosiu paskutinėje knygoje – asmeniškai ir kiekvienam. Išskyrus tuos, kurie dėl savo saugumo arba kitų priežasčių prašė jų tikrų vardų neatskleisti. Jiems anonimiškai dėkoju dabar.

Po trylikos metų nusprendęs perrašyti šį pasakojimą iš dramos į prozą (su dar daugiau personažų, įvykių ir detalių, kurių turėjau atsisakyti ribojamas pjesės žanro, tai yra ribotų žmogaus galimybių per vieną vakarą teatre suvirškinti tokį dramų kokteilį), stengiausi nepažeisti jo stuburo: tos bendros emigrantų jausenos, kurią tuo metu radau Londone. Visų pirma, savęs apgaudinėjimą, kad jų išvarymas laikinas: „Dar va šiek tiek uždirbsime, netausodami skaudančių kūnų, išsimiegodami traukiniuose, vežančiuose iš vieno darbo į kitą, ir tada tikrai grįšime.“ O aplink laksto jau anglakalbiai vaikai, kuriems Londonas tapo namais, ir tai yra akivaizdus inkaras – įrodymas, kad jie niekada nebegrįš.

O grįžtant prie klausimo, kiek šiame pasakojime tiesos – čia viskas yra tiesa. Ir kartu – niekas.“

Romano „Išvarymas. Londono adata“ autorius Marius Ivaškevičius

„Tokią knygą būčiau norėjusi perskaityti prieš penkerius, dešimt, net prieš penkiolika metų. Būčiau
norėjusi žinoti, kad ne aš viena verkiu žiūrėdama į save veidrodyje ir svarstau, kas būtų, jei imčiau ir virtuviniu peiliu nupjaučiau tai, kas man trukdo gyventi. Būčiau norėjusi tokią knygą duoti paskaityti savo tėvams, seneliams, mokytojams ir draugams. O labiausiai – sau. Mergaitei, kuri buvo įsitikinusi, kad privalo pakeisti savo kūną.
Pasaulį apėmusi svoriomanija. Savo vertę skaičiuojame kilogramais ar drabužių dydžiais. Milijonai žmonių išgyvena tikrą pragarą, norėdami atitikti primestus grožio standartus. Mano gyvenime vieną dietą keitė kita, krentantys kilogramai grįždavo su kompanija, galvoje nesustodamas zyzė svoriomanijos radijas: „centimetrai, gramai, kilogramai, kalorijos, riebalai, baltymai, angliavandeniai…” O kokią didelę kainą sumokėjau, kad vieną dieną tas radijas imtų ir tiesiog užsičiauptų.”
Aistė Simėnaitė

Ši knyga – sukrečianti jaunos moters kovos su svoriu ir maistu istorija. Nuo pirmojo suvokimo, kad atrodo kitaip nei mokyklos gražuolės, iki vienas po kito užklumpančių valgymo sutrikimų, chirurginio nutukimo gydymo ir sudėtingų emocinių išgyvenimų. Tai itin atviras pasakojimas, kokiais klystkeliais gali nuvesti noras „sutaisyti” kūną.
Apie santykį su maistu, kūnu, jo (ne)priėmimą knygoje taip pat kalba Asta Meschino, Dovilė Filmanavičiūtė, Emilis Remeikis, Liucina Rimgailė, Valerija Iljinaitė.

„Knygoje atvirai kalbama apie skirtingus valgymo sutrikimo ligos pasireiškimus, sveikimą ir apie tai, koks vis tik nenormalus visuomenės požiūris į kūną, kaip stipriai paveikia pastabos apie jį. Man buvo labai sunku skaityti, kaip Aistės „vidinės akys” mato savo kūną: nesvarbu, koks būtų svoris, jausmas, kad vis vien yra blogai, lydėjo nuolat. Labai tikiuosi, kad nevadovėliškai aprašyti valgymo sutrikimų požymiai ir patirtys padės greičiau atpažinti savo ar artimųjų ligą ir kreiptis pagalbos.”
Aušra Jauniškytė–Ingelevičienė – Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė

„Man atrodo, kad aš tik Aistės dėka pagaliau supratau: tai, kas man atrodo lengvai išsprendžiamas rebusas, daugeliui žmonių – kasdienė kova. Dabar su dar didesne empatija žvelgsiu į tuos, kurie kenčia niekaip nerasdami santykio su lėkšte. Saugokite savo XL dydžio širdis – jos yra pačios svarbiausios.”
Dovilė Filmanavičiūtė – reklamos specialistė, TV laidų vedėja

Aistė Simėnaitė – TV laidų ir tekstų kūrėja, žurnalistė, tinklaraščių „Veidrodėli, veidrodėli”, „Nebloga mama”, komentarų populiariausiuose šalies portaluose ir leidiniuose autorė. SVORIOMANIJA – pirmoji autorės knyga.

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o kartu patikrina savo teoriją praktiškai.

Romanas apie išgyvenimą, meilę, praradimus ir triumfą – ir dvi seseris, visiems laikams pakeitusias pasaulio mados istoriją.

Antuanetė ir Gabrielė „Koko“ Šanel įsitikinusios, kad joms skirta „kai kas geresnio“.  Ankstyvoje vaikystėje paliktos šeimos, jiedvi užaugo auklėjamos pamaldžių vienuolių, kurios ruošė jas paprastam gyvenimui ir prekybininko ar ūkininko žmonos vaidmeniui. Mergaičių ateities svajones palaikė tik naktimis slapčia skaitomi meilės romanai ir madingų žurnalų iškarpos, suslapstytos po grindų lentomis.  

Vienuolyno sienos negali jų įkalinti amžiams ir, sulaukusios brandos, seserys jį palieka, tvirtai pasiryžusios įrodyti savo vertę jų niekada nepripažinusiai visuomenei. 

Antuanetės ir Gabrielės kelionė iš skurdo vingiuoja pro stilingas Muleno kavines, kurortinį Viši miestą ir jo kabareto sales, kol galiausiai atveda į Paryžių, į Kambono gatvę. Čia jos atidaro nedidukę skrybėlių parduotuvę. Seserų Šanel verslas įsitvirtina ir išsiplečia į prabangius Prancūzijos kurortinius miestus. Bet, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gyvenimas negrįžtamai pasikeičia ir seserys turi sukaupti drąsą, kad susikurtų savo vietą pasaulyje, net ir atskirtos likimo viena nuo kitos.

„Žavinga. Knygos autorė pasakoja iki šiol negirdėtą Chanel sesers Antoinette istoriją ir atskleidžia, kokią nepaneigiamai didelę įtaką ji darė Coco Chanel, kaip padėjo jai užkopti į sėkmės ir šlovės viršūnę. Tikras perlas mados pasaulio entuziastams: net didžiausi Chanel gerbėjai sužinos ką nors naujo ir negirdėto.“ 

Publishers Weekly

„Judithe Little romanas – duoklė sunkiam darbui, išradingumui, išmonei ir užsispyrimui. Knygoje gausu istorinių nuorodų ir Chanel vardą išgarsinusių subtilios prabangos aprašymų. Autorė jaudinamai narplioja ypatingus seserų Chanel santykius, pagrindine pasakotoja pasirinkdama jaunesniąja seserį, kuri iki šiol buvo palikta garsiosios Coco šešėlyje.“ 

Shelf Awareness

„Ši knyga – daugiasluoksnis ir elegantiškas kūrinys, pavergiantis istorinių detalių gausa. Nuostabi, romantiška, prabanga tviskanti istorija, kupina gyvenimo džiaugsmo. Autorė į kiekvienam pažįstamą asmenybę pažvelgia kitu kampu: nuodugniai ir įtraukiamai.“ 

New Journal of Books

„Nepriekaištingas, istorinių detalių kupinas romanas, kuriame žavingai pasakojama sielvarto, netekties, meilės ir triumfo istorija Pirmojo pasaulinio karo niokojamo Paryžiaus fone.“ 

Entertainment Weekly

Ar kada nors esate dėl ko nors klydę?

Junona klydo dėl Vini Krauč.

Prieš atsikraustydama į Kraučų namus, Junona manė, kad Vini ir jos vyras Naidželas mėgaujasi tobula santuoka, turi tobulą sūnų, gyvena tobulą gyvenimą. Tačiau dabar, įsikūrusi jų gražiame name, mato, kad dailų fasadą bjaurojantys įskilimai pernelyg gilūs ir į juos negalima numoti ranka.

Vis dėlto – ne jai spręsti. Smarkiai serganti buvusi psichoterapeutė tenori ramiai užbaigti savo dienas. Tačiau po nugirsto šiurpaus pokalbio tarp Vini ir Naidželo ramybės kaip nebūta…

Jai nederėtų kištis.

Tikrai nederėtų.

Kita vertus, galbūt tai galimybė bent ką nors padaryti teisingai.

Jei manėte, kad pati Junona neturi paslapčių, klydote ir dėl to.

Kimberly Belle pristato naują jaudinantį romaną apie moterį, išdrįsusią pakovoti už save. Ji turi apsispręsti, kaip toli žengs, kad pabėgtų nuo kadaise mylėto žmogaus.

Betė Merfi slapstosi...

Beveik metus Betė planavo šią dieną. Dieną, kuri kitiems tėra paprastas ketvirtadienis, ji vadina savo naujo gyvenimo pradžia. Nauja išvaizda, naujas vardas ir miestas. Betė turėjo gerai tam pasirengti, nes suprato: tereikia menkos klaidelės ir sutuoktinis gali ją surasti.

Sabina Hardison dingo...

Džefris Hardisonas grįžta iš komandiruotės ir supranta, kad jo žmona Sabina dingo. Išėjo beveik tuščiomis rankomis. Policija teturi vienintelį įkaltį – paliktą automobilį.

Visi įvykiai rodo, kad tai apgaulė. Byla tampa vis painesnė, nes Sabina nuodugniai kūrė ateities planus. Galbūt jos vyrui net geriau, jei žmona pradingtų amžiams? Bylą tiriantis detektyvas pasiryžęs viską išsiaiškinti ir sugrąžinti pradingusią moterį namo. Tačiau kur yra Sabina? Kas yra Betė?

Akivaizdu, jog kažkas meluoja.

„Kvapą gniaužiantis siužetas ir tikroviški personažai neleidžia atsitraukti nuo knygos. K. Belle vėl pralenkė pati save!“

Liv Constantine, populiarių knygų autorė

Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti.

Mergaitės vardu Ryga neatnešė gandras, kaip įprasta kaime. Tėvai ją nusipirko Rygos turguje už dalgio antgalį. Vėliau Ryga ištekėjo už Vaitiekaus, galinčio nuspėti bet kokio vaiko ateitį. Jų pirmagimė Marguolė vos gimusi žino ir moka beveik viską. Ji kartais sapnuoja būtybes, traukiančias gilyn į sapną, kviečiančias ją negrįžti. Vieną dieną Marguolė išeina, palikusi tik raštelį ir besisupančias sūpynes. Kol jos lauks ir ieškos, tėvai ir sesuo Varvara pradės geriau numanyti, kas iš tikrųjų yra tas gyvenimas.

Antrasis Ievos Dumbrytės romanas „Negrįžtantys“ – mūsų kolektyvinės pasąmonės gelmė su protėvių kulto ir religinio sinkretizmo fragmentais. Šiame beerdviame ir belaikiame pusiau pasakiškame, grubiame ir juokingame pasaulyje galime išgirsti savo protėvius, o politinis korektiškumas čia negalioja.

Ieva Dumbrytė (gim. 1991) kilusi iš Panevėžio, gyvena Vilniuje. Baigė taikomąją istoriją. Pirmas jos romanas „Šaltienos bistro“ (2021) tapo Kūrybiškiausia knyga (pirmą kartą laimėjo debiutinė knyga), pelnė Liudo Dovydėno ir Dausų šeimos premijas.

Mano krūtinėj buvus tuštuma prisipildė keistai sunkaus oro, nebejaučiau širdies dūžių, bet tai manęs negąsdino, kol vis dar galėjau matyt, suprast ir žinot. O tą sekundę viską žinot valiojau kaip aiškiaregė, galėjau just, kad lauke nėra vėjo, girdėjau, kaip pievoj pašoko žiogas ir kada sustojo sraigė, žinojau, kas įvyko prieš šimtą metų. Žinojau, kad dabar kažkas pasauly muša žmoną, kažkur aistringai mylisi paaugliai, stora boba kepa riebius blynus, močiutės anūkam liepia daugiau valgyt, tyruose tupinėja gandrai ir gyvenimas bando tekėt tokia vaga, kokia dažniausiai tekėt mėgsta.

Šis suvokimo ir aiškiaregystės blyksnis buvo pats ilgiausias gyvenime. Norėjau, kad mane kas paguostų ir pasakytų, kad pasaulis labai paprastas, kad Marguolės dingimas buvo tik trumpas nesusipratimas. Norėjau, kad kas pasakytų, jog aš nekalta ir mano visos kančios baigėsi. Man nereikia žinot, kad aš gera mama, man net nereikia vaikų meilės, jeigu taip jau norit. Aš tik meldžiu, kad kas nors man pasakytų, jog ji iš tikro yra Marguolė.

„Negrįžtantys“

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/e5171bab-f8cd-4e0c-994f-f0f11eefb573.html  

Vienoje Rytų Europos šalyje, vienoje psichiatrijos klinikoje vienas psichiatras kurį laiką įrašinėjo vieno savo paciento monologus, o tiksliau – pasakojimus. Klinika, kurioje dirba Daktaras ir šiuo metu laikomas jo prižiūrimas ir tiriamas pacientas, yra uždaras medicininis kalėjimas, o inmates – vadinamieji criminally insane – individai, padarę sunkius nusikaltimus ir psichiatrinės ekspertizės pripažinti visai arba iš dalies nepakaltinamais.

Iš pratarmės

„Apokrifas“ – neaiškios kilmės tekstas apie Jėzaus gyvenimą ir nuotykius. Jo įkvėpimo šaltinis gali būti tamsesnis už Naktį.

Apokrifai  – nekanoniniai abejotinos autorystės veikalai, neįtraukti į Šventąjį Raštą.

„Nes tik Pragare viskas skaidru, šviesu ir aišku. Tik Pragare nėra šešėlių ir niuansų.“ – Iš romano.

Tomas:
– Mes tik žaidžiam.
Jėzus:
– O mirtis ne žaidimas?
Tomas:
– Ne.
Jėzus:
– Kodėl?
Tomas:
– Nes mirties negalima atšaukti.
Jėzus patenkintas užsimerkė ir mėgavosi vėsa. Po to atsimerkė ir tarė:
– Gerai, žaiskim toliau.

– Viskas, ką veikėm iki šiol, buvo tik žaidimas ir atokvėpis prieš audrą. Aš daug juokavau, bet greitai juokai baigsis. Nes pasaulis yra žiaurus ir jam labiau tinka verksmas, riksmas ir kauksmas. Minia nepastovi, o regintieji paskęsta aklųjų jūroje. Žmonės juokingi. Jie manęs nekęs be priežasties. Jų neapykanta kris ant manęs kaip juodas vulkaninis smėlis. Klius ir jums. Ruoškitės!
Jėzus nutilo ir ilgai žiūrėjo į mokinius. Tada pasakė:
– Turit išmokti juos mylėti ar bent pakęsti be priežasties. Jei norit būti su manim, kito kelio nėra.

Tomas Šinkariukas (gim. 1971) – rašytojas, dramaturgas. Išleido pjesių rinkinį „Poetiškai korektiškas nužudymas“ (2024), pjesių ir prozos rinkinį „Mėnulio vaivorykštė“ (2013), romaną „Kaip vaikai“ (2011), prozos knygą „Šokis“ (2008), pjesių rinkinius: „Laisvė“ (2003), „Melancholija“ (2002), „Hambetas“ (2001), „Inferno“ (1998).

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/b75c3158-4641-45bb-b3c1-67597ab5f426.html  

„Diseris“ – menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuometinio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiūros.

Darius Žiūra (gim. 1968) – ryškus veidas Lietuvos šiuolaikiniame mene. Jo tęstiniai  projektai, kuriuose dažniausiai vaizduojami kitų žmonių portretai, fiksuoja laiką. Nuo 2001 m. menininkas kas trejus metus dokumentuoja Gustonių (kaimo Pasvalio raj.) gyventojus. Sukūrė pilnametražį dokumentinį filmą „Gustoniai Gustoniuose“ (2020). Yra padaręs seriją prostitučių portretų „Veidai“, kūręs darbus iš kapinėse surinkto išlydyto vaško ir monetų, surinktų iš fontanų miestų parkuose ir skveruose. Menininko kūrinių yra Nacionalinės dailės galerijos, šiuolaikinio meno muziejaus KIASMA Helsinkyje ir privačiose kolekcijose Lietuvoje bei užsienyje. 2017-aisiais Vilniaus dailės akademijoje D. Žiūra gavo meno daktaro laipsnį, apgynęs meno projektą. Menininko disertacijos tekstas virto šia knyga. „Diseris“ – tai žodžio „disertacija“ trumpinys.

„Dariaus Žiūros teksto veikėjai, iš kurių pagrindinis yra jis pats, įtraukia į nenuspėjamus poelgių, minčių ir prisiminimų vingius, autoriui neįtikėtinai meistriškai atkuriant skausmingai atpažįstamas, bet sykiu ir nepakartojamas situacijas.“

Deimantas Narkevičius

„Menininkas sukūrė romanui artimą fikciją, kuri atskirais rakursais lygintina su Louis-Ferdinand'o Céline'o „Kelione į nakties pakraštį“, taip pat Fernando Pessoa raštais ar Roberto Bolaño „Pašėlusiais detektyvais“ – t. y. tokiais veikalais, kuriuose gyvas gyvenimas testuojamas sąmoningomis sufikcinimo strategijomis, o patirties transformacija literatūroje tampa įsitraukimo, atrasties ar net atverties sąlyga.“

Kristupas Sabolius

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/99ad4295-e29f-4bd3-aae6-6f37bb3b356c.html  

„MANIAC‘as“ – romanas apie mąstymo ribas ir racionalumo iliuzijas, užburiantis XX a. svajonių ir XXI a. košmarų triptikas, atskleidžiantis įspūdingą kelią – nuo nestabilių matematikos pagrindų iki dirbtinio intelekto įsigalėjimo. 

Fizikos sieloje apsigyveno demonas, blogis, kartu vedantis nacius į valdžią: dar 1933 m. tai nujautė fizikas Paulis Ehrenfestas, artimas Einsteino draugas, atėmęs sau ir savo sūnui gyvybę, kad netektų matyti irracionaliu tapusio mokslo padarinių. 

Šie būgštavimai romano skyriuje apie Johną von Neumanną – vunderkindą, kurio protas gąsdino aplinkinius, „marsietį“, sukėlusį revoliucijas visose srityse, kuriose dirbo, – pasitvirtina. Von Neumannas prisidėjo prie Manhatano projekto kuriant atominę bombą, sugalvojo žaidimų teoriją, sukūrė modernųjį kompiuterį, buvo vienas pirmųjų, prabilusių apie dirbtinį intelektą, virtualią visatą ir skaitmeninę ateitį. Apie jo beprotišką genialumą, ryškų ir destruktyvų gyvenimą pasakoja galybė balsų – nuo žymiausių XX a. fizikų iki bičiulių ir artimųjų, besižavinčių ir vis labiau besibaiminančių.

Triptikas baigiamas kinų stalo žaidimo go dvikova tarp čempiono Lee Sedolo ir dirbtinio intelekto programos „AlphaGo“ – kaprizingos, gąsdinančios dievybės, įkūnijančios esminį neužbaigto von Neumanno projekto siekį – sukurti antžmogiško intelekto skaitmeninę būtybę. 

Išmoningai jungdamas mokslo istorijos faktus ir grožinės literatūros naratyvinius variklius, Čilės autorius Benjamínas Labatutas vedžioja mus vizionieriškų ir šiurpių istorijos momentų, atominių sprogimų audrų, Šaltojo karo strategijų ir virtualios visatos gimimo vingiais. „MANIAC‘as“ baugina, priverčia klaidžioti po šiuolaikinio mokslo labirintus ir atveria jų viduje slypinčią grėsmingą tamsą. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/d2b3bd73-4dbc-4d60-b19e-8261285242bd.html 

„...kai girdžiu ir kalbu ispaniškai, ataidi mano pirmosios lopšinės melodija. Aš tarsi vėl tampu vaiku, koks kažkada buvau, ir atsiduriu arčiausiai to, kas esu dabar.“


Mirus mylimai močiutei Ritai, Olivija paveldi komodą su dešimčia spalvotų užrakintų stalčių. Ji dar vaikystėje žavėjosi šeimos relikvija. Ir dabar, laikydama stalčių raktelius, pagaliau susipažįsta su komodos turtu: krikšto medalionu, poezijos knygele, mėlyna skarele... Šie paprasti daiktai alsuoja ilgai saugotomis močiutės gyvenimo paslaptimis.

Būdama dešimties, Rita su seserimis buvo priversta palikti tėvus ir bėgti nuo Frančesko Franko diktatūros Ispanijoje. Naujų namų paieškos Prancūzijoje mergaitėms nebuvo lengvos: teko sunkiai dirbti ir kęsti vietinių užgauliones. Nepaisant negandų, po kelerių metų Rita rado savo gyvenimo meilę – ispaną Rafaelį, bet, jai pastojus, o jam nusprendus grįžti į tėvynę ir prisijungti prie pasipriešinimo Franko valdžiai, Ritos pasaulis vėl dužo į šipulius.

Romanas „Komoda spalvotais stalčiais“, iš dalies paremtas tikrais įvykiais, seka unikalų vienos šeimos likimą, paženklintą ne tik sielvarto, bet ir gilios meilės bei vilties.



„Tikras deimantas.“
Le Parisien

„Jaudinantis debiutas apie maištingas moteris.“
Elle

„O. Ruiz išraiškinga kaip Almodóvaras. Meistriška.“
Le Point



Olivia Ruiz – ispanų kilmės prancūzų dainininkė, dainų autorė ir aktorė. 2020 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Komoda spalvotais stalčiais“ sulaukė daugiau nei pusės milijono Prancūzijos skaitytojų pagyrų ir 2021 m. buvo įtrauktas į „Prix des Lecteurs du Livre de Poche“ apdovanojimų sąrašą.

Morgana Grant kasdien vis aršiau pykstasi su šešiolikmete dukra Klara. Morgana nori apsaugoti dukrą nuo savo jaunystės klaidų: per anksti pastojus ir ištekėjus, jai teko atsisakyti svajonių studijuoti koledže ir atrasti mėgstamą darbą. Bet ir pati Klara nenori sekti varginančiai nuspėjamos motinos pėdomis.

Išlaikyti trapias mamos ir dukros paliaubas sugeba tik Krisas – Morganos vyras, Klaros tėvas ir šeimos inkaras. Tačiau Krisui patekus į tragišką automobilio avariją namų ramybė sudūžta į šipulius.

Stengdamasi atstatyti sugriuvusį šeimos pasaulį, Morgana netikėtai atranda sesers sužadėtinio Džonos paguodą, o Klara kreipiasi į vienintelį vaikiną, su kuriuo jai draudžiama bendrauti. Sulig kiekviena diena prarają tarp motinos ir dukros gilina naujos paslaptys, nuoskaudos ir nesusipratimai. Gilina taip smarkiai, kad nežinia, ar kada nors pavyks susitaikyti.


„Įtaigi istorija apie meilę, viltį ir atpirkimą – neįtikėtinai talentingos C. Hoover triumfas.“
Washington Independent Review of Books

„Stiprios emocijos, gilūs pokalbiai, grakščiai plėtojami santykiai.“
Kirkus Reviews


„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“ ir „Viskas primena tave“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2019 m., romanas „Jei ne tu“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

„Niekada nerasi savęs, jei paskęsi kitame žmoguje.“

Likus vos vienai dienai iki išsikraustant iš Los Andželo, Felon susipažįsta su Benu, pradedančiuoju rašytoju. Negalėdami ignoruoti traukos vienas kitam, kartu jie praleidžia paskutinę Felon dieną mieste. Spalvingas Felon gyvenimas įkvepia Beną parašyti romaną.

Laikui bėgant, tarp įvairių santykių ir savo atskirų gyvenimų negandų jie ir toliau susitinka kasmet tą pačią dieną. Bet ilgainiui Felon ima abejoti: ar Benas sako jai tiesą? O gal kuria tobulą tikrovę, ieškodamas kuo įtaigesnio siužeto posūkio?

Ar Beno santykius su Felon – ir jo romaną – galima laikyti meilės istorija, jei jos pabaiga – sudaužytos širdys?


„Dar vienas kvapą gniaužiantis Colleen Hoover romanas, kupinas paraudusių skruostų, trykštančių emocijų ir širdies skausmo. Mėgavausi kiekvienu puslapiu, kvėpavau kiekvienu gražiu žodžiu.“
Anna Todd, „New York Times“ bestselerių serijos „After“ autorė



„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“ ir „Jei ne tu“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pasirodęs 2015 m., romanas „Lapkričio 9“ – nepamirštama rašytojo ir jo mūzos santykių istorija.

Aleksas – velnias, apdovanotas angelo veidu. Genamas visą gyvenimą persekiojančios tragedijos, negailestingai siekia galios ir keršto, todėl širdies reikalams neturi laiko. Tačiau kai Aleksui tenka pasirūpinti geriausio draugo seserimi, krūtinėje kažkas užsiliepsnoja – ugnis, galinti ištirpdyti jo ledo rūmą.

Eva – vėjavaikiška mergina, kamuojama miglotų košmarų apie vaikystę, nors pati jos gerai neprisimena. Tačiau geba visur įžvelgti pasaulio grožį... ir regi širdį, slypinčią po lediniu vyro, kurio nederėtų pamilti, veidu. Tai geriausias jos brolio draugas. Kaimynas. Gelbėtojas – ir pražūtis.

Uždrausta Alekso ir Evos meilė atskleidžia paslaptis, negrįžtamai pakeisiančias juodu ir viską, kas jiems brangu.


„Įtraukianti istorija su itin pikantišku prieskoniu.“
San Francisco Chronicle

„A. Huang tiekia vieną šokiruojantį siužeto vingį po kito. Ši dramatiška knyga skaitytojams ir skaitytojoms atims žadą.“
Publishers Weekly


Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi "Sukta meilė“ (pirmoji serijos "Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „New York Times“, „USA Today“, "Sunday Times“ ir „Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes.

Augdama Jehovos liudytojų šeimoje, Deimantė tikėjo, kad pasaulio pabaiga jau laukia ant slenksčio. Todėl kartu su mama Šiaulių gatvėse ir daugiabučių laiptinėse skleidė „gerąją žinią“: atėjus Armagedonui, Jehova visus jam atsidavusius žmones pakvies į savo karalystę. Tiesa, Deimantė žinojo ir tai, kad rojus turi kainą – visišką atsiskyrimą nuo „pasauliečių“, Jehova netikinčių žmonių, ir neva šėtoniškos jų įtakos.

Mergaitės vienatvę aštrino ir tai, kad ji niekam negalėjo prasitarti apie namie patiriamą siaubą – mamos ir tėčio smurtą, kaip Dievo rykštė užgulantį kaskart, nepaklusus griežtoms taisyklėms. Vėliau baimė peraugo į pyktį ir paauglišką maištą: mergaitė nepabijojo keisti išvaizdos, bėgti iš namų... Ilgainiui pasipriešinimas tėvams ir jų tikėjimui tapo pavojingas gyvybei.

„Pasaulietė“ – tai istorija apie išsilaisvinimą nuo psichologinio, fizinio ir dvasinio smurto. Knygoje nuoširdžiai, be užuolankų, kartais ironiškai pasakojama apie tikėjimo savimi ir vilties galią.


„Kai skaitai Taros Westover „Apšviestąją“, atrodo, kad jos mormoniškas gyvenimas vyksta taip toli ir nė negali būti tiesa. Nepaprastas Deimantės atvirumas ir drąsa man primena Tarą. Tik Deimantė gelbstisi taip arti, kad kūnas pagaugais nueina suvokiant: ši istorija nutiko mūsų kieme.“
Dovilė Filmanavičiūtė, reklamos specialistė, TV laidų vedėja

„Gyvenimas yra visoks – ir taip dažnai jame žaidžiame gavę ne pačias geriausias kortas. Nenoromis klausi savęs: ar visa tai turi prasmę? Kodėl nutinka nepatogių, skaudžių dalykų? Ar tai bausmės – o gal pamokos? Ši knyga atima kvapą atvirumu. Su kiekvienu puslapiu vis labiau trokšti gaivaus oro gurkšnio. Lenkiu galvą už narsią širdį ir didelę meilę gyvenimui.“
Viktorija Urbonaitė, strateginės komunikacijos specialistė, rašytoja, autorinių laidų vedėja


Deimantė Rudžinskaitė – fotografė ir stilistė, gimusi ir augusi Šiauliuose. Savo istoriją apie sunkią vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje ji pasakojo tokiems tinklaraščiams kaip „Lrt.lt“, "15min.lt“, „Žmonės.lt“ ir „Moteris.lt“. „Pasaulietė“ – pirmoji D. Rudžinskaitės knyga.

„Kas, jeigu visas mūsų gyvenimas – eiga ir mirtis – jau nuspręstas? Jeigu kauliukai ar kortos galėtų tai išburti, ar norėtumėte sužinoti, kaip viskas baigsis?“

Atvykusi į Niujorką atlikti praktikos Metropolitano meno muziejuje, Enė Stilvel netikėtai paskiriama dirbti Arkadose – gotikiniame muziejuje, garsėjančiame Viduramžių meno kolekcija. Čia ją pasitinka nedidelis charizmatiškų tyrėjų ratas: muziejaus kuratorius Patrikas, besispecializuojantis Taro kortų istorijos srityje, Reičelė, gražuolė jo asistentė ir mūza, bei Leo – sodininkas, puoselėjantis vertingą muziejaus sodo augalų kolekciją.

Enė trokšta mįslingų kolegų pritarimo ir nesureikšmina keistų teorijų, spėjančių ateitį. Tačiau smalsumas nejučia virsta manija atradus paslaptingą ir, kaip anksčiau manyta, dingusią XV a. itališkų Taro kortų malką. O kai Arkadas sukrečia netikėta mirtis ir įtariamaisiais tampa visi, Enė atsiduria pavojingo galios ir ambicijų žaidimo centre...


„Pikantiška ir grėsminga... Persunkta seksualinės įtampos, aiškiaregystės paslapčių ir akademinio pamišimo. Šokiruojanti romano atomazga įspėja: gal ir manomės žinantys, kas mūsų laukia, bet likimas paprastai turi kitų kėslų.“
Sarah Penner

„Užburianti... Gundanti melo, pavydo ir okultizmo istorija. „Arkados“ Taro kortų istoriją atskleidžia taip pat įtaigiai, kaip Donna Tartt romane „Slapta istorija“ kalba apie klasikines studijas.“
Sara Sligar


Katy Hays (Keitė Heis) – amerikiečių akademikė, įgijusi meno istorijos daktaro laipsnį Berklio universitete, Kalifornijoje. 2022 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Arkados“ išsyk tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu, o „Amazon“ pripažino jį viena geriausių metų knygų.

„...akmeninių laiptų apačioje, tamsiame šešėlyje, stovinti žmogysta pasisuko ir įsistebeilijo į juos – įsistebeilijo tyliai ir ramiai, kaip nejudantis tamsos stulpas, o jo veido vietoje žiojėjo tuštuma, galbūt dūmai...“

Nors šešiolikmetį Čarlį Ovidą visą gyvenimą lydėjo žiaurumai, ant jo kūno – nė menkiausio randelio. Jis geba išgyti. Aštuonmetį Marlou kartkarčiais persmelkia melsvas švytėjimas. Prisilietimu jis gali tirpdyti kūnus. Detektyvė Alis Kvik pasamdoma jų pristatyti poniai Harogeit ir daktarui Bergastui į Edinburgo Kerndeilo institutą, tiriantį neįprastų talentų ir savybių turinčius vaikus.

Čarlis, Marlou ir Kvik leidžiasi į kelionę po skirtybių ir pavojų kupiną neregimą XIX a. antros pusės Viktorijos laikų pasaulį. Nuo blausiai apšviestų Londono gatvių, medinių Tokijo kabukio teatrų iki paslaptingo instituto dvaro Škotijoje. Jame jie sutiks devynmetę dulkių sukėją ir raganiukę Komako Onoję, nematomą galinčią virsti Ribs ir kitus vaikus, vadinamus Talentais.

Ten, kur susiduria mirusiųjų ir gyvųjų pasaulis, Talentams teks susigrumti su jėgomis, keliančiomis grėsmę jų saugumui, spręsti savo neįprastų gebėjimų mįslę ir aiškintis paslaptis, glūdinčias tarp tamsių Kerndeilo instituto sienų.


„Pašėlusios vaizduotės, dikensiškos ekscentrikos, antgamtinio siaubo ir kvapą gniaužiančios įtampos kupinas pasakojimas.“
Joe Hill

„Žemę po kojomis sujudinanti knyga.“
Tamora Pierce

J. M. Miro – amerikiečių rašytojas. „Žemiškos pabaisos“ – pirmasis „Talentų“ trilogijos romanas.

Kovas, 1905-ieji. Jauna airių imigrantė Sofi Veilen taip trokšta ištrūkti iš Niujorko daugiabučio, kad atsiliepia į skelbimą laikraštyje ir sutinka ištekėti už nepažįstamo vyro. San Fransiske ją pasitikęs našlys Martinas Hokingas pasirodo esąs ne tik abejingas, bet ir svaiginamai gražus. Nors Sofi greitai prisiriša prie penkiametės Martino dukros Katarinos, keistas vyro elgesys kelia jai nerimą net praėjus metams po vedybų.

Tuomet vieną vakarą pasigirsta beldimas į duris. Sofi abejonės pasitvirtina: ji sužino, kad jos likimas susietas su dviem nepažįstamomis moterimis. Pirmoji, graži ir nėščia, stovi ant jos durų slenksčio. Antroji už šimtų mylių, Amerikos pietvakariuose, sielvartauja praradusi viską, ką kada nors mylėjo.

Tragiškas 1906-ųjų balandžio 16-osios žemės drebėjimas pastūmėja tris moteris į pavojingą kelionę, patikrinsiančią jų ištvermę, ryžtą ir galiausiai tikėjimą, kad meilė pajėgi nugalėti baimę.


„Nuostabi istorija apie ištvermę ir moterų draugystės galią.“
Marie Benedict

„Romano šerdyje – nenugalima trijų intriguojančių moterų jėga. Verta pasimėgauti bei pasidalyti su visomis savo gyvenimo moterimis, kuriomis žavitės.“
Hazel Gaynor

„Nuostabus pasakojimas, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į sukrečiančią kelionę lynų keltuvu po XX a. pradžios San Fransiską. Jame paslaptys, tamsios kaip ir pats miestas, plačiai atsiveria ir priverčia nuo pasaulio pavargusią pagrindinę veikėją susidurti su skaudžiomis melo pasekmėmis...“
Stephanie Dray


Susan Meissner (Siuzan Maisner) – amerikiečių rašytoja, „USA Today“ bestselerių autorė. Anksčiau ėjo savaitinio žurnalo vyriausiosios redaktorės pareigas, ne kartą buvo įvertinta ir apdovanota kaip geriausia apžvalgininkė ir į praeitį nukeliančių, jautrių istorijų autorė. Lietuvos skaitytojams ji žinoma kaip romano „Šilko siūlų dėžutė“ („Baltos lankos“, 2019) autorė. „Trapių daiktų prigimtis“ pirmąsyk pasirodė 2021 m. ir pelnė puikius įvertinimus leidinyje „Publishers Weekly“, sulaukė tokių istorinių romanų autorių kaip Marie Benedict ir Kristin Harmel pagyrų.

Pirmą kartą Virginios Woolf romanas „Naktis ir diena“ pasirodė 1919 metų spalio 20 dieną. Romano veiksmas vyksta karaliaus Eduardo laikais ir apima dviejų bendraamžių – Ketrinos Hilberi ir Merės Dačet – kasdienį gyvenimą ir meilę. Romane gvildenamos meilės, vedybų, laimės ir sėkmės sąsajos. Taip pat keliami klausimai, kodėl reikia suteikti moterims rinkimų teisę, ar meilė suderinama su santuoka, ar santuoka būtina siekiant laimės.

Ketrina Hilberi – daili aukštuomenės atstovė, nežinanti, ko nori iš ateities. Jai tenka rinktis tarp sužadėtuvių su keistai prozišku poetu Viljamu Rodniu ir draugystės su baugiai patraukliu ir dievinančiu ją teisininku Ralfu Denhamu. Kol ji stengiasi apsispręsti, netikėtą įtaką, žadančią intriguojančias pasekmes, jai daro dviejų moterų gyvenimai. Pirmoji, Merė Dačet, aktyviai kovoja už moterų teises. Antroji, Ketrinos motina Margareta, dukros padedama nelabai sėkmingai mėgina parašyti savo tėvo, garsaus anglų poeto, biografiją, remdamasi daugybe dokumentų, įvykių ir prisiminimų.

„Naktis ir diena“ – antras Virginios Woolf romanas. Tai ne tik subtili meilės istorija, bet ir socialinė komedija, taikliai pašiepianti visuomenės elgesio normas, ginčijanti moters vaidmens ir pačios patirties prigimtį.

„Šioje knygoje skeptiškai žvelgiama į savo laikotarpį ir negailima kritikos tam, kas matoma.“

The Paris Review

Didžiosios Britanijos karališkoji šeima ir skandalas, amžiams perrašęs monarchijos istoriją.

Tikrais faktais paremtas pasakojimas apie išsiskyrusią amerikietę, kuri pavergė princo Edvardo širdį, prieš jam atsisakant sosto dėl Volisos Simpson.

1926 m. vasarą Telma Morgan išteka už vikonto Djuko Ferneso ir įžengia į tviskantį turtų ir privilegijų pasaulį. Amerikiečių diplomato dukteriai naujasis anglų aristokratijos atstovės gyvenimas primena pasaką – ypač, kai vyras supažindina su Velso princu Edvardu.

Sutuoktinio neištikimybė paskatina Telmą stačia galva nerti į meilės romaną su Edvardu. Tačiau laimė trunka neilgai. Kai Telmos dvynė sesuo Glorija Vanderbilt įsivelia į visų plačiai aptarinėjamą skandalą, jųdviejų su princu meilei iškyla grėsmė. Išvykdama į Niujorką palaikyti sesers, Telma paprašo savo naujosios draugės Volisos Simpson paslaugos – palaikyti Edvardui draugiją, kad nesijaustų vienišas. Ji nė nenumano, kuo visa tai baigsis.

Pasakodama šią įspūdingą meilės, ištikimybės ir išdavystės istoriją, Bryn Turnbull skaitytojus nukelia iš triukšmingo Paryžiaus, iš spindinčio viešbučio „Ritz“ ir Prancūzijos Rivjeros į privačius Sent Džeimso rūmų apartamentus ir ramų užmiesčio dvarą.

Ši knyga apie tai, kaip buvau tuo, kuo norėjau būti. Ir vis dar esu. Ji ir apie gyvenimo kelyje sutiktus žmones.

Nemažai dalykų dariau pirmas. Buvau pirmasis „berniukas iš gatvės“, atėjęs į lietuvišką televiziją kurti laidų. Tuomet nė nebuvo įsivaizduojama, kad tokios laidos apskritai gali egzistuoti. Visos televizijos man buvo prie širdies, nes visose teko dirbti. 

Nors pramogų versle daugelį dalykų dariau pirmas, mano veikla neįsivaizduojama be kitų žmonių, su kuriais teko susitikti, bendrauti ir bendradarbiauti, siekti geriausio rezultato, – be mano komandos. Kaip ir be autoritetų. Jų žmogaus gyvenime negali nebūti. Kai kuriems žmonėms ir pats buvau autoritetas. Paskui save vedžiau daugybę televizijos laidų ir pramogų verslo kūrėjų.

Buvau jauniausias Parlamento pirmininkas Europos Sąjungoje. Tuomet man buvo keturiasdešimt dveji. Staiga nesugalvojau, kad „dabar toks būsiu“, tiesiog toks buvau. Aš daug ką dariau tiesiog „va taip va“. Jeigu būčiau klausęs, ar galiu daryti, daug ko, matyt, nebūčiau padaręs. Kai neklausiu kitų nuomonės, viskas ir tampa „kultinis“, „legendinis“ ar dar koks nors „inis“.

Man nereikia ypatingo įvertinimo ar kad mane girtų, bet būnu dėkingas tiems žmonėms, kurie supranta, ką mes darėme politikoje, ką mes darome televizijoje. Tokiomis akimirkomis suprantu, dėl ko gyvenu. 

Pagarba ir meilė žmogui man yra svarbiausios vertybės. Pasiremsiu vienu mėgstamiausių Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščiu „Ištikimybė“: „Aš liksiu ištikimas žmogui / Ir sau pačiam.“ Tuo eilėraščiu pasakyta esmė, tai, kas glūdi manyje. Tuo tikiu ir tuo vadovaudamasis stengiuosi gyventi prasmingai.

Kviečiu atsiversti knygą ir keletą dienų nugyventi kartu su Valinsku. Arūnu Valinsku.

Uždarame Paradais kvartale priešais prabangias vilas ir jų baseiną žalumu akina iščiustytos vejos. Apylinkėse –  kur nepasiekia stebėjimo kameros, už spygliuota viela apjuostų aukštų sienų – lėtai teka pelkėta upė, tyliai verda gyvenimas slėnyje, nusėtame skurdžių kaimelių ir nusikaltėlių lizdų.

Kvartalo paribyje, apgriuvusiame pastate prie upės, kas vakarą gerti, rūkyti ir pataukšti susitinka du paaugliai iš skirtingos aplinkos: Frankas Andradė – apleistas, nutukęs ir nuo pornografijos priklausomas turčių anūkas, be paliovos fantazuojantis apie kaimynę, patrauklią ištekėjusią moterį, ir Polas, apmaudo persmelktas kvartalo sodininkas, svajojantis pabėgti nuo visko – nuo alinančio darbo, valdingos motinos ir geidulingos pusseserės, narkogaujų kontroliuojamo kaimo. Slegiami neįmanomų norų, jie imasi absurdiško, makabriško plano, pagaliau suteiksiančio tai, ko jie manosi nusipelnę. 

Paradais ­– žiaurus, įsiutęs Fernandos Melchor romanas, skrodžiantis tamsiąją Meksikos visuomenės pusę ir skaudžiai liudijantis, kaip geismas gali tapti apsėdimu, piktavališku ir pavojingu. Ši knyga, kritikų pavadinta „nusileidimu į pragarą“, sudėliota nelyg laike ištįsęs sprogimas, kur kiekvieną puslapį persmelkia klasinė nelygybė, mizoginija, mačizmas ir nusivylimas – iki paskutinio sakinio, iki pat šiurpą keliančios atomazgos.

Epub sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/27d9d8d2-6035-473a-820e-aa66a39b98d1.html 

Keturi apsakymai – keturi pagrindiniai personažai: Lukas, Inga, Marius, Nora. Jų pasaulis – tai vienatvės, nesaugumo, netikrumo erdvė. Jie visi kažko laukia, yra paliekami arba patys palieka juos mylinčius. Visi kažko ieško.
Per lakoniškų, kinematografiškų pasakojimų detales autorė leidžia nujausti sudėtingų ir tamsių gyvenimų masyvus. Personažai keliauja po apsakymus – viename veikėjas vos sušmėžuoja, o kitame sužinome jo istoriją. V. Kulvinskaitės tekstai išsiskiria auginama įtampa, nenuspėjama atomazga, makabrišku humoru. Apsakymų veiksmas vyksta dešimtajame dešimtmetyje ir pirmaisiais šio amžiaus metais.

Lukui 30, jis – grįžęs iš emigracijos, jis tapo rašytoju. Romano sėkmė pranoko lūkesčius, bet nuolat trūksta pinigų. Žiūrėdamas į savo nuotrauką žurnalo viršelyje bando patikėti, kad tai tikrai jis – madingas autorius Lukas Garšva.

Išsiskyrusi Inga apsigyvena prastame uostamiesčio rajone šalia kapinių. Laisvadieniais eina į barą ir susitikinėja su vyrais. Jai 32-eji. Dabar ji rami, beveik laiminga.

Marius – vienišas septintokas, kurį dėl smulkaus sudėjimo neretai palaiko pradinuku. Su mama gyvena ankštame bendrabučio kambaryje, mamos pusėje telpa ir virtuvė. Marius stebi kitus, pats likdamas nematomas, ir nemėgsta, kai suaugusieji klausia: kodėl?

Norai per 40, bet tikrai nepasakytum. Dirba kirpykloje. Jos mylimasis Denis – dešimčia metų jaunesnis. Jis vis atsiduria priklausomybių klinikoje, bet nešdama jam cigaretes ir zefyrus Nora tiki, kad šis kartas bus paskutinis.

Virginijos Kulvinskaitės (gim. 1983) apsakymų rinkinys „Keturi" yra trečioji rašytojos knyga: 2017 m. pasirodė poezijos rinkinys „Antrininkė" (Naujas vardas), 2019 m. išleistas romanas „kai aš buvau malalietka" (kitos knygos). „Antrininkė" įtraukta į Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką (2017), o „kai aš buvau malalietka" – į 2019 m. Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir Metų knygos rinkimų prozos suaugusiesiems penketuką. Poezija ir proza versta į anglų, vokiečių, rusų, latvių, prancūzų kalbas. 2021 m. ukrainietiškai išleistas romanas (leidykla Навчальна книга – Богдан, vertė Vladislavas Žurba).

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/7fbfe85a-7b4b-4cfa-b7b3-4a956f4c9d4d.html 

Nors Fabijui Ekselsui Fulgencijui jau šešiasdešimt septyneri, jis – nepamainomas Romos imperijos generolas. Jo vadovaujamo Lupino legiono žygiai trunka ilgai ir leidžia legionieriams pailsėti nuo šeimyninių reikalų ir painių Romos aukštuomenės intrigų. Šįkart jis kartu su šešiais tūkstančiais karių – visu „vaikščiojančiu miestu“ – keliauja į Panoniją nešti „taikos“ neramiam kraštui. Tačiau daug labiau nei imperiniai užmojai Fulgencijui rūpi menas, tiksliau – teatras, dar tiksliau – nuolatinis jo paties vaikystėje parašytos pjesės statymas. Aršiam legionui, susiduriančiam su plėšikais, vilkais ir pulkais sukilusių vienuolių, dar tenka kentėti nesibaigiančias repeticijas, prisitaikyti prie meninių šiokiu tokiu genijumi save laikančio generolo užgaidų. 

Šelmiškasis Argentinos autorius Césaris Aira piešia įsimintiną išmoningo, megalomaniško, bet naivaus ir jautraus romėno portretą. Fulgencijus – tykus ir mąslus romanas apie karą ir teatrą, apie patirtį ir autorystę, apie senatvę ir mirtį. Tai melancholiška, lengvai komiška knyga, nuotykinga kelionė po Alpes, ironiškas žvilgsnis į imperinius siekius atnešti meno spindesį ir sykiu tuštybę į barbarišką ir neva beprasmį pasaulį, įvesti tvarką ten, kur valdžią netruks atsiims chaosas. 

Epub sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/7463ebe2-631b-4682-bc45-a80859326434.html 

Vakarų visuomenėje įvyko tylus paradigmos pokytis. Michelio Foucault aprašytą disciplinos visuomenę, kuri gimdė neįtinkančius kitus (nusikaltėlius, bepročius), pakeitė šiuolaikinė pasiekimų visuomenė. Jos šūkis: „Taip, mes galime!“ Čia tarpsta išsekę, persidirbę individai, negebantys džiaugtis savo darbo rezultatais. Laisva valia mes tapome išnaudotojais patys sau, o visuotinė prievolė „realizuoti save“ pasėjo depresiją, perdegimo sindromą, nerimo sutrikimus. Šios būklės ženklina XXI amžiaus pradžią. Jau nebereikia gintis nuo laukinių žvėrių kaip senovėje ir net nuo virusų – dabar, anot Byung-Chul Hano, didžiausias mūsų priešas yra mūsų pačių psichika. Pasveikti galime tik nurimę ir nustoję be perstojo veikti.

Byung-Chul Han (gim. 1959) – korėjiečių kilmės Vokietijos filosofas, vienas skaitomiausių pasaulyje šiuolaikinių mąstytojų. Jo darbai išversti į 35 kalbas.

Byung-Chul Hanas gimė Seule. Jaunystėje atvykęs į Vokietiją, Freiburge ir Miunchene studijavo filosofiją, vokiečių literatūrą ir katalikų teologiją. Tapo Berlyno menų universiteto filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Savo darbuose mąstytojas kritikuoja neoliberalizmą, demaskuoja
šiuolaikinę „perdegimo“ kultūrą, analizuoja technologijų poveikį žmonių santykiams. Anot filosofo, hiperaktyvi šiuolaikinė visuomenė dramatiškai nutolo nuo tūkstantmečius vertybe laikyto vita contemplativa – mąslaus gyvenimo.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/cc794d8f-7773-4fdd-8b3b-82ba46ad8d68.html