1870 metai. Italija. Roma. Amžinasis miestas ir trys žmonės, mėginantys rasti jame savo vietą. Našlaitis Pietras svajoja pakeisti pasaulį su fotoaparatu rankose, jo įmotė grafienė Silvija trokšta būti laisva ir nepriklausoma, o su cirku po šalį keliaujanti paauglė Marta nori mylėti ir būti mylima.

Skirtingi keliai juos atveda į Romą – didingą ir užburiantį, kartu pavojingą miestą. Jo gatvėse siaučia nusikaltėliai ir liepsnoja kovos dėl Italijos suvienijimo laužai. Roma atvykėliams siunčia vieną išbandymą po kito, skaudūs likimo smūgiai į šipulius daužo svajones. Atsidūrę lemtingų įvykių epicentre Pietras, Silvija ir Marta rizikuoja gyvybe, bet ir mirtino pavojaus akivaizdoje neišsižada svajonės kurti naują pasaulį, saugų visiems ir kiekvienam iš jų.

Knygomis „Žmogus, kuris dovanojo svajones“ ir „Laisvės dukros“ Lietuvos skaitytojus pakerėjęs italas Luca Di Fulvio romane „Amžinojo miesto baladė“ neria į audringus Italijos valstybės suvienijimo istorijos verpetus. 

Talentingas bestselerių autorius meistriškai audžia pasakojimą apie neramumų purtomoje Romoje susitikusių dviejų jaunuolių – Pietro ir Martos meilę ir jų kovą dėl Italijos ateities. Knyga nuo pirmų puslapių prikausto dėmesį ir įtraukia į nuotykių kupiną pasaulį.

Jausmingas ir stiprus romanas apie ypatingą Italijos istorijos etapą ir tris žmones, tapusius to meto liudininkais, apie šių veikėjų pastangas įsitvirtinti pavojingame pasaulyje, kovą dėl teisės mylėti ir gyventi. Buch-Magazin

Ši nežmoniška vieta paverčia žmones monstrais.

Penkiametis Džeko ir Vendės Torensų sūnus Denis neįprastas vaikas. Jautrus berniukas turi švytėjimo dovaną – gali skaityti kitų žmonių mintis, numatyti ateitį ir regėti praeities įvykius. Tą dieną, kai Džekas Torensas priėmė pasiūlymą prižiūrėti žiemos sezonui uždarytą „Panoramos“ viešbutį Kolorado kalnuose, Denį aplankė bauginanti vizija, įspėjanti apie šeimai gresiančią nelaimę. Denis nesiryžta apie ją užsiminti tėčiui, net jei papasakotų, vargu ar jam pavyktų įtikinti Džeką atsisakyti šio darbo.

 Kadaise perspektyviu rašytoju ir kylančia literatūros žvaigžde vadintas vyras pastaruosius kelerius metus grūmėsi su priklausomybe nuo svaigalų, o prieš pusmetį prarado dėstytojo vietą privačioje mokykloje. Galimybė su šeima praleisti žiemą atokiame viešbutyje ne tik išspręstų finansinius rūpesčius, bet ir leistų atsidėti kūrybiniam rašymui. 

Deja, „Panorama“ – ne pati tinkamiausia vieta su vidiniais demonais kovojančiam žmogui. Užpustytame ir nuo pasaulio atkirstame prabangiame viešbutyje dedasi keisti dalykai, šmėžuoja kruvinų praeities įvykių šešėliai, o už daugybės kambarių durų tūno bauginantys vaiduokliai. Džeko sąmonę pamažu užvaldo paslaptingas balsas, įkyriai raginantis nubausti nepaklusnią žmoną ir atiduoti jam neklaužadą berniūkštį, kurio švytėjimas išgąsdino net monstrus.

Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stephenas Kingas (g. 1947 m.) skaitytojams dovanojo daugiau nei penkias dešimtis tarptautinių bestselerių, pasklidusių po pasaulį didesniu nei 350 milijonų knygų tiražu. 1977 m. dienos šviesą išvydęs „Švytėjimas“ tapo bene populiariausiu kultinio rašytojo romanu, tikru šiuolaikinio siaubo žanro lobyno perlu. Pagal šį romaną 1980 metais režisierius Stanley Kubrickas sukūrė filmą „Švytėjimas“, kuriame vieną geriausių savo vaidmenų atliko legendinis Jackas Nicholsonas.

Neprilygstamo pasakotojo Noah Gordono knyga, visame pasaulyje tapusi leidybine sensacija

Nepamirštama kelionė po XI amžiaus pasaulį: nuo viduramžių tamsybėse skendinčios Europos iki šeicho rūmų prabanga tviskančios Persijos ir spalvingosios Indijos. Karų ir inkvizicijos purtomas krikščioniškas pasaulis, mokslo ir kultūros pakilimo metais gyvenantys musulmonų kraštai ir vietos po saule ieškantys amžini klajokliai žydai. Knygoje mainosi žemynai ir kraštovaizdis, susiduria tamsiausi prietarai ir šviesiausios mintys, o paskui savo svajonę keliaujančių veikėjų laukia gausybė likimo vingių, nuotykių, atradimų ir, žinoma, meilė.

Robui Koului buvo vos devyneri, kai jis pirmą kartą rankomis pajuto ledinį mirties dvelksmą. Likęs našlaitis, berniukas suprato: jo pašaukimas – gydyti žmones. Bet ko galėtų išmokyti jį priglaudęs barzdaskutys? Net jeigu šis, kaip dauguma to meto barzdaskučių, gali daryti paprastas operacijas ir pagydyti menkus negalavimus. Metų metus Robas su globėju klajoja po vikingų siaubiamą Angliją, jausdamasis bejėgis padėti ligoniams, kol vieną dieną išgirsta apie negirdėtus stebuklus tolimojoje Persijoje darantį didį gydytoją – Aviceną. Jaunuolis užsidega ryžtu tapti jo mokiniu. Bet krikščionių ir musulmonų pasauliai nesutaikomai susipriešinę – ar Robas turi nors menkiausią galimybę musulmonų krašte mokytis medicinos paslapčių? Ir kas bus, kai jaunuolis susidurs su žmogiškais jausmais ir dideliais išbandymais?

„Noah Gordonas taip tiksliai ir autentiškai atkuria XI amžiaus pasaulį, kad skaitydamas knygą pasijunti persikėlęs dešimčia šimtmečių į praeitį ir drauge su knygos veikėjais keliaujantis iš Anglijos į Persiją, iš jos – į Indiją ir vėl atgal, į karų ir maro siaubiamą Europą.“

Goodreads.com

Knygoje pasakojama istorija panardina į svaigią Paryžiaus vasaros atmosferą ir kviečia susimąstyti: kas gali paskatinti mus įveikti savo baimes, susikaustymą bei įpročius ir, kai gyvenimas nebeteikia džiaugsmo, priversti išsukti iš įprasto kelio?

Įsivaizduokite – nepažįstamas žmogus išgelbsti jums gyvybę mainais už pasižadėjimą daryti viską, ko tik jis pareikalaus... jūsų paties labui. Priremtas prie sienos sutinkate ir atsiduriate keistoje padėtyje: regis, viskas ima slysti iš rankų... Jūsų gyvenimas – nebe jūsų valioje, tačiau daugeliu atžvilgių gerokai įdomesnis nei anksčiau! Vis dėlto pamažu apninka abejonės: ko iš tikrųjų siekia tas žmogus, kuris kišasi į jūsų gyvenimą? Kas jis toks? Ir kas tie paslaptingi jo aplinkos žmonės?

Tikiuosi, kad mano knygos ras savo skaitytoją. Rašydamas siekiau perteikti savo patirtį bei žinias, gautas iš neurologijos specialistų ir išminčių, kuriuos sutikau keliaudamas. Jie man daug davė: negalėjau viso to pasilikti vien sau.

Aš nieko neišgalvojau ir neketinu pateikti naujo, genialaus laimės recepto. Tik noriu padėti skaitytojams suvokti, kokios iš tikrųjų vertingos yra paprastos tiesos, kurias kažkodėl dažniausiai pamirštame. Kviečiu į daug ką pažvelgti kitaip.

Laurent Gounelle

„Smartfood mityba prasideda galvoje, o tik paskui prie stalo: tai gyvenimo būdas, reikalaujantis veiksmų sąmoningumo. Šios šventos taisyklės turėtų laikytis visi, o mitybos pamokos mokykloje turėtų būti lygiavertės kitoms disciplinoms. 

Suprasti, iš ko mes sukurpti ir kodėl patiekalo sudėtis gali pakenkti ar pagelbėti, tai žavingas įsiklausymo į savo kūną procesas. Toks yra Smartfood tikslas, todėl, kad pasirinktum, turi žinoti.“

Smartfood:

• pirmoji mitybos teorija, sukurta Italijoje, remiantis žymaus Milano EOI (Europos onkologijos instituto) moksliniais tyrimais;
• 30 supermaisto produktų, kontroliuojančių metabolizmą ir atbaidančių onkologines bei kitas ligas;
• kilogramus tirpdanti mityba, nereikalaujanti didelių aukų.

Smartfood mitybos teorija siūlo metodą, padedantį pakeisti mitybos įpročius be didesnio vargo.

Ar žinote, kad kai kurie maisto produktai prilygsta vaistams, padedantiems išgydyti ir apsaugoti organizmą. Tai kasdienis maistas: nuo salotų iki viso grūdo kruopų, nuo braškių iki pistacijų.

Knygoje „Smartfood. Sveika mityba“ išdėstyti patarimai remiasi mitybos specialistų atliktais moksliniais tyrimais.

Užkirskite kelią onkologinėms, širdies ir kraujagyslių sistemos, metabolizmo bei neurodegeneracinėms ligoms, susidorokite su papildomais kilogramais. 

Įtraukite Smartfood maisto produktus į savo valgiaraštį!

Tai romanas apie šeimą ir susiskaldymą, apie įtrūkius žmonių širdyse bei pastangas juos užpildyti.

Romaną „Užžėlęs kelias“ The Guardian įtraukė į geriausių amžiaus knygų šimtuką, 2015-aisiais ji tapo geriausia Airijos metų knyga ir buvo įtraukta į Costa Novel apdovanojimų galutinį sąrašą, o 2016-aisiais nominuota Baileys Women‘s Prize for Fiction.

„Užžėlęs kelias“ – tarptautiniu mastu pripažintos rašytojos Anne Enright romanas, kurio veiksmas vyksta mažame Airijos miestelyje Atlanto pakrantėje. Tai nepaprastai jaudinantis kūrinys apie žūtbūtines šeimos pastangas atgaivinti prarastą bendrumą, sukurti naujus, kitokius nei ligi šiol santykius. 

Rosalinos Madigan vaikai išvyksta iš Vakarų Airijos pradėti savarankiško gyvenimo, vargiai įsivaizduodami, kokia ateitis jų laukia Dubline, Niujorke ir Vakarų Afrikoje. Jų nepakartojama, tačiau sunkiai sukalbama motina artėjant senatvei paskelbia nutarusi parduoti namą ir padalinti gautas lėšas. Suaugę vaikai grįžta paskutinėms Kalėdoms namuose nujausdami, kad jų vaikystė ištrinama, o asmeninė istorija išparduodama.

Šventė pamažu virsta gana skausminga komedija, bet galiausiai žūtbūtinės Rosalinos – moters, gerai nė neišmaniusios, kaip mylėti savo vaikus, – pastangos priverčia juos pajusti šeimos ryšių svarbą ir parodo kelią, kuriuo jie grįžta namo.

Anne Enright gimė Dubline, ten gyvena ir dirba. Yra išleidusi tris apsakymų rinkinius, negrožinės literatūros knygą, šešis romanus. 2015 metais ji tapo pirmąja airių grožinės literatūros apdovanojimo laureate. 

„Enright kalba tokia gyva, kad iš tiesų gali čiuopti jos pulsą. Rašytoja kuria įdomiai  supintą pasakojimą apie galimybę augti, mylėti ir keistis sulaukus bet kokio amžiaus“. – People

„Dar vienas patvirtinimas, kad Enright yra viena reikšmingiausių savo kartos rašytojų... Meistrė, sukūrusi neabejotinai meistrišką romaną.“ – Sunday Times

„Enright moka surasti ypatingą tašką, kurį spustelėjus veikėjas tarsi persikūnija; jos prozos galia stiprėja atsisakant savojo ego. Užžėlęs kelias – pribloškiantis romanas apie namus ir tai, kokie negailestingi jie gali būti.“ – Frances Wilson, New Statesman

„Viena tų knygų, kurios nerasite skuboto charakterizavimo – ji padrika ir asmeniška, skausminga ir viltinga.“ – Luisa Thomas, The New Yorker

„Tai vingiuotas pasakojimas apie keturis brolius ir seseris, skirtingai priimančius dusinančią savo juokingai melodramatiškos motinos globą. Keičiantis veiksmo vietai – iš apžėlusio Airijos kaimo į ŽIV nusiaubtą Manhataną ir bado nuniokotą Malį, keičiasi ir pasakojimo tonas bei stebėjimo taškas, ir Enright juos puikiausiai suvaldo.“ – Boris Kachka, New York Magazine.

TIGRAS, GLOSTANTIS PĖDAS turi labai aštrius nagus. Jų paliekamos

žaizdos, tarsi skraidantys Biblijos

puslapiai, dykumos skėriais nuplasnoja

per Etiopijos dykumą. Tai kelionė,

kurioje nebesvarbūs kilometrai, nuovargis, pokšinčios gyslos

ar braškantys kaulai. Tai kelias į priešingą pusę, nei nukreipia

rodyklės, o antspaudus čia renkiesi ne į piligrimo pasą, bet tiesiai

į širdį. Kiek jų reikia surinkti, kad gautum sertifikatą už gyvenimą?

Kvapą gniaužiantis, kupinas tūkstantmečių paslapčių,

mistiškas, detektyvinis pasakojimas, besidriekiantis rūkuose

paskendusiose Astūrijos kalnų grandinėse, Afrikos dykynėse

ir Islandijos žaižaruojančiuose ledynuose.

Ar galima pasiklysti vieninteliame kelyje? Ar kybant tarp žemės

ir dangaus įvyks dieviškasis sielos virsmas? Ar Lalibelos ikonų

šventųjų akys išsiplės iš nuostabos išgirdusios atsakymą į klausimą:

išlikti gyvam ar išlikti žmogumi?

O kai senasis etiopas paklaus: „Ką tau sako Dievas?“, per tavo

nuodėmingą širdį drykstelės Tigras, glostantis pėdas, ir tu gausi

paskutinį antspaudą.

BENJAMIN GRAHAM 

PROTINGAS INVESTUOTOJAS 

KLASIKA TAPĘS INVESTAVIMO VADOVAS SU JASONO ZWEIGO KOMENTARAIS

„Nėra abejonės, kad tai geriausia iki šiol parašyta knyga apie investavimą.“ WARRENAS E. BUFFETAS 

Nuo pat pirmojo leidimo 1949 m. Protingas investuotojas tapo pagrindine akcijų rinkos knyga. Ši knyga paskatino daugybę žmonių visame pasaulyje imtis investicijų verslo. Čia didžiausias dėmesys skiriamas investavimo principams, istoriniams finansų rinkos aspektams ir analitinei įrankių, būtinų finansinei sėkmei pasiekti, apžvalgai.

Benjaminas Grahamas – ne tik puikus investuotojas, bet ir vienas įžvalgiausių šios srities teoretikų. Knygoje išdėstyta Grahamo investavimo į vertę filosofija padeda investuotojams apsisaugoti nuo rimtų klaidų ir moko juos kurti ilgalaikes strategijas. Per daugelį metų rinkos plėtra įrodė Grahamo strategijos pagrįstumą.

Knygoje Grahamo tekstus komentuoja žinomas amerikiečių finansų žurnalistas Jasonas Zweigas. Jis apžvelgia šiuolaikinės rinkos realijas, nubrėžia paraleles tarp Grahamo pavyzdžių ir dabartinių finansinių rodiklių.

Jaudinantis romanas apie meditacijos galią ir kasdienę žmogaus kančią.

2015-ųjų sausis. Pasakojimas prasideda šviesiai: Emmanuelis Carrère'as jaučiasi gyvenantis ramų gyvenimą ir planuoja rašyti subtilią, humoro ir ironijos nestokojančią knygą apie žmogaus santykį su pasauliu ir jogą, praktikuojamą jau ketvirtį amžiaus. Jis leidžiasi į griežtą dešimties dienų meditacijos stovyklą atokioje Prancūzijos gamtoje. Tačiau vos po kelių dienų jo meditacijos kelionė nutrūksta ir po teroristinio išpuolio prieš „Charlie Hebdo“, pražudžiusio draugą, jis turi grįžti į neramumų apimtą Paryžių.

Neramumai neaplenkia ir Emmanuelio gyvenimo: jam diagnozuojamas bipolinis sutrikimas ir paskiriamas radikalus gydymas elektrošoku, jis niekaip negali pamiršti mylimosios, paslaptingai pranykusios iš gyvenimo, tačiau nuolat jam prieš akis išnyrančios kituose kraštuose ir kitose jo kuriamose istorijose, negana to, miršta artimas draugas leidėjas, griūva knygos planai. Balansuodamas ant beprotybės ribos, Emmanuelis bando laikytis ir pabėgėlių krizės akivaizdoje iškeliauja į Graikiją paliudyti migrantų istorijų.

Autofikcinis romanas „Joga“ – tai pasakojimas apie pasaulį ir žmogų, purtomus negandų, apie tai, kaip meditacijos praktikavimas – ir rašymas apie ją – stebėtinai padeda aiškiau pamatyti pasaulį. Labai atvirai, nuoširdžiai ir su humoru „Jogoje“ klausiama, ką reiškia būti iš proto einančiu žmogumi pasaulio beprotybėje.


„Carrère – man įdomiausias šių laikų rašytojas.“
Karl Ove Knausgård

„Jautri skausmingo užsiėmimo, kuris vadinasi gyvenimas, refleksija.“
Elle

„Monumentali knyga apie žmogaus būklę.“
L'Obs


Emmanuel Carrère (Emanuelis Kareras, gim. 1957) – šiuolaikinis prancūzų rašytojas, scenaristas ir kino režisierius, laikomas vienu svarbiausių autofikcijos žanro kūrėjų, lyginamas su norvegų rašytoju Karlu Ove Knausgårdu. E. Carrère sukūrė penkiolika kūrinių, yra apdovanotas daugeliu Prancūzijos literatūros premijų. Jo naujausias kūrinys „Joga“ buvo nominuotas 2020 m. Goncourt'ų premijai.

Romainas Gary – rašytojas, kino scenaristas ir režisierius, Prancūzijos konsulas, milžiniškų ambicijų ir didelių aistrų žmogus, nuotykių mėgėjas ir svajotojas, garsus XX a. menininkas. Burtininkas, žaidžiantis savo paslaptimis.


Tai pirmoji išsami Romaino Gary biografija lietuvių kalba. Knygoje įvairiapusiškai nušviečiama ši mįslinga asmenybė, vienos iš gražiausių visų laikų literatūrinių mistifikacijų – Emile'io Ajaro – autorius. Neturtingas žydų vaikas, gimęs 1914 m. Rusijos imperijoje. Ambicingas paauglys, susipažinęs su Kesselio ir Malraux kūryba. Generolo de Gaulle'io kareivis, Laisvosios Prancūzijos oro pajėgų lakūnas. Diplomatas, išmaišęs Europą, o paskui užkariavęs Ameriką. Prancūzijos generalinis konsulas Los Andžele. Aktorės Jeanos Seberg vyras. O svarbiausia – rašytojas, du kartus apdovanotas Goncourt'ų premija, bet ir toliau apsėstas troškimo pranokti patį save.

Per tokius kontrastingus paveikslus knygos autorė, ketverius metus tyrinėjusi Romaino Gary biografiją ir kūrybą, mėgina atskleisti tikrąjį jo gyvenimą – gyvu ir žaismingu stiliumi piešia portretą laisvo žmogaus ir talentingo rašytojo, kurio įtaigūs romanai pelnė vietą tarp didžiųjų XX amžiaus kūrinių.

Dominique Bona (g. 1953) – prancūzų žurnalistė ir rašytoja, Prancūzų akademijos narė, Garbės legiono ordino kavalierė, daugelio literatūrinių premijų, tokių kaip „Prix Interallié“, „Prix Méditerranée“, „Prix Renaudot“, laureatė. Knyga „Romainas Gary“ 1987 m. buvo įvertinta Prancūzų akademijos Didžiąja biografijos premija. D. Bona taip pat parašė biografines knygas apie Stefaną Zweigą, Berthe Morisot, Camille ir Paulį Claudelius, André Maurois.

„Ne visada lengvai įtikinsi žmogų, kad yra poreikis, jei jis <...> tokio poreikio neturi.“

Įsivaizduokite: jūsų išmanusis telefonas netelpa į kelnių kišenę; eilė prie tualetų kaskart driekiasi per visą teatro fojė ir jums tenka laukti, atrodytų, amžinybę; daktaras išrašo jūsų kūnui netinkamą vaistų dozę, nes taip nurodyta standartiniame vartojimo lapelyje, o automobilyje gerokai arčiau pritraukiate sėdynę, kad pasiektumėte pedalus. Jei bent pora dalykų skamba pažįstamai, tikėtina, jog jūs... moteris.

Viso to priežastis – duomenys, tiksliau – duomenų spragos. Ne paslaptis, kad duomenys mūsų pasaulyje griežia pirmuoju smuiku: ekonomikos, politikos, medicinos, išsilavinimo ir daugelio kitų sričių sprendimai paprastai priimami remiantis atliktais tyrimais ir skaičiavimais. Tačiau kai pagal nutylėjimą tyrimų etalonu pasirenkamas vyras, mažiausiai pusės pasaulio gyventojų poreikiai ir įpročiai lieka neatliepti ir nepastebėti. Taip mūsų aplinkoje, dažnai apie tai net nesusimąstant, įsišaknija šališkumas ir atveriamas kelias nelygybei. O ji komplikuoja gyvenimą visų lyčių žmonėms.

Rašytoja ir aktyvistė Caroline Criado Perez, remdamasi moksline literatūra ir naujausiais tyrimais iš įvairių šalių, atskleidžia, kaip su lytimi susijusių duomenų spragos veikia ne tik visą pasaulį, bet ir kiekvieno iš mūsų, vyro ar moters, kasdienius veiksmus, pasirinkimus, net gyvenimo būdą, ir svarsto, kaip, užpildžius duomenų spragas, pasaulis galėtų tapti visoms ir visiems išties patogus.

„Būtina perskaityti kiekvienam ir kiekvienai – nesvarbu, kuri jūsų lytis ar ką gyvenime veikiate. Įprastą žvilgsnį keičianti knyga.“
Forbes

„Caroline Criado Perez nesiekia atskleisti tariamai visą pasaulį pūdančios konspiracijos - anaiptol. Ji tiesiog surenka duomenis ir jais kaip aukščiausios kokybės lazeriu skrodžia mūsų iš inercijos priimamus sprendimus, vis dar skatinančius nelygybę.“
Guardian

Caroline Criado Perez (gim. 1984) – rašytoja, aktyvistė, lyčių lygybės aktualijų komentatorė. Oksfordo universitete baigė anglų kalbos ir literatūros bakalauro studijas, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje studijavo elgsenos ir feministinę ekonomiką. 2013 m. „Liberty Human Rights“ Criado Perez paskelbė metų aktyviste, o 2020-aisiais Suomijoje jai įteiktas HÄN lyčių lygybės apdovanojimas. „Nematomos moterys“ tapo „Sunday Times“ bestseleriu nr. 1, o 2019 m. „Financial Times“ ją išrinko metų knyga.

„Būtų idealu, jei valgytume intuityviai – tiksliai jausdami, kiek ir kokio maisto mums reikia šiuo metu. Deja, dažniausiai valgome tam tikrais nuo dienotvarkės priklausančiais intervalais, nenatūralų, įvairių skonį iškreipiančių medžiagų prisodrintą maistą. Labai dažnai valgome norėdami nusiraminti ar, priešingai, stimuliuoti save, patirti malonumą ar kitaip reguliuoti emocijas, palengvinti bendravimą ir panašiai. Visa tai iškreipia natūralų santykį su maistu ir veda prie valgymo sutrikimų.“
Dr. Julius Neverauskas, gydytojas psichoterapeutas ir neurologas

Perskaitę šią knygą apie dažniausius valgymo sutrikimus, susipažinsite su žurnalisčių Gintarės Jankauskienės ir Justinos Mikeliūnaitės parengtomis sveikstančiųjų istorijomis, o išsamiuose gydytojų Juliaus Neverausko ir Neringos Rogalskytės komentaruose rasite veiksmingų, sėkmingai taikomų šiuolaikinės psichiatrijos ir psichoterapijos gydymo metodų bei patarimų.

Taip pat sužinosite, kaip suvaldyti emocinį valgymą, ar galime įveikti nenumaldomą greitojo ir perdirbto maisto norą, kaip pasiruošti persivalgymo atkryčiui, kokių veiksmų imtis, jei valgymo sutrikimu serga artimas žmogus.

Knygoje specialistų dėmesys skiriamas penkiems dažniausiems valgymo sutrikimams:
- emociniam valgymui;
- anoreksijai;
- bulimijai;
- priepuolinio persivalgymo sutrikimui;
- ortoreksijai (liguistam požiūriui į sveiką mitybą).


Nelikite vieni su liga – ji gali būti už jus stipresnė. Prašykite artimųjų ir specialistų pagalbos. Laimė, padėti sau ir pasveikti nuo valgymo sutrikimų įmanoma.

Kodėl moterys kalbesnės už vyrus? Kodėl jos prisimena smulkiausias barnių detales, o vyrai neprisimena net pačių barnių? Kodėl kaip įmanydamos vengia konfliktų? Kodėl dvigubai dažniau nei vyrai serga depresija?

Atsakymai į šiuos ir begales kitų tiek moterims, tiek vyrams svarbių klausimų – knygoje „Moters smegenys“. Per dešimtį metų šis „New York Times“ bestseleris buvo išverstas į daugiau nei trisdešimt kalbų, visame pasaulyje parduota beveik milijonas knygos egzempliorių. Gilindamasi į moters smegenų prigimtį ir patirtį, Louann Brizendine siūlo moksliniais tyrimais paremtą gidą, paaiškinantį, kaip moterys mąsto, ką vertina, kaip bendrauja ir, svarbiausia, ką ir kodėl myli. Žaismingu, skaitytojams lengvai prieinamu stiliumi autorė seka moters smegenų raidos istoriją, akcentuodama svarbiausius moters gyvenimo etapus: vaikystę, paauglystę, romantinių santykių mezgimą, nėštumą, gimdymą ir vaikų auginimą, menopauzę ir gyvenimą po jos.

„Louann Brizendine – tikra savo srities lyderė, pasitelkianti medicinos mokslą, kad padėtų pacientėms. Dabar ji nori pasidalinti įgytomis žiniomis. Rezultatas – aktuali, įžvalgi, lengvai skaitoma ir visokeriopai nuostabi knyga.“
Sarah Blaffer Hrdy

„Akis atveriantis pasakojimas apie žmogaus elgesio biologiškumą. Šiai knygai lemta tapti lyčių studijų klasika.“
Marilyn Yalom

Dr. Louann Brizendine (Luana Brizendain, gim. 1952) – garsi akademikė, neuropsichiatrė. Būdama prestižinio Jeilio universiteto rezidentė ir Medicinos fakulteto dėstytoja, ji pastebėjo, kad beveik visi tuometiniai neurologijos tyrimai grindžiami išskirtinai vyrų pacientų duomenimis. Tai paskatino L. Brizendine 1994 m. Kalifornijoje įsteigti Moterų nuotaikos ir hormonų kliniką – pirmą tokią JAV, – kur iki šiol tiriamos moterų smegenų funkcijos. Šiuo metu Brizendine yra klinikos direktorė, jos specializacija – tokios disciplinos kaip hormonų neurobiologija, nuotaikos ir nerimo sutrikimai. Autorė su vyru ir sūnumi gyvena San Fransiske.

 „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ – pasaulinis bestseleris, Prancūzijoje susišlavęs visas svarbiausias premijas už geriausią metų knygą, 2012 metų literatūrinė sensacija, pagal kurią sukurtas to paties pavadinimo serialas. Šį romaną galima skaityti keliais lygmenimis – kaip puikų detektyvą, kaip sudėtingų santykių istoriją ir kaip pasakojimą apie tai, ką reiškia būti rašytoju ir kur slypi riba tarp tikrovės ir išgalvotų dalykų.

Jaunas ir perspektyvus Amerikos rašytojas Markusas Goldmanas niekaip neįstengia parašyti knygos, kurią jau po kelių mėnesių turi įteikti leidėjui. Jis tikisi, kad išbristi iš krizės padės labiau patyręs bičiulis – garsus rašytojas Haris Kvebertas, dabar gyvenantis ramiame Auroros miestelyje. Tačiau netikėtai pasiekia žinia, kad pagalbos reikia pačiam Hariui – jo sode atrastas sudūlėjęs jaunos merginos kūnas. Tai Nola Kelergan, keistomis aplinkybėmis dingusi be žinios prieš trisdešimt metų. Visi įkalčiai prieš Harį, bet Markusas Goldmanas netiki jo kaltumu. Jis ryžtasi pats vykti į Auroros miestelį – išsiaiškinti visą tiesą apie Hario Kveberto bylą ir galbūt pagaliau parašyti knygą. Kad sužinotų tiesą ir parašytų knygą, Markusui Goldmanui teks rasti atsakymą į mažiausiai tris klausimus:

Kas nužudė Nolą Kelergan? Kas iš tikrųjų įvyko Auroroje prieš trisdešimt metų? Ir ką reikia daryti, kad parašytum bestselerį?

Pamažu ima vertis vis didesnės paslaptys ir įvyks dar ne vienas dramatiškas netikėtumas, iki tiesa išaiškės.

„Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ – meistriškai parašyta knyga, kurioje susitinka kokybiška pramoga ir tiesiog gera literatūra. Neatskleisto nusikaltimo paslaptys, slapta uždraustos meilės istorija ir 31 patarimas, kaip parašyti gerą romaną.

Šveicarų rašytojas Žoelis Dikeris (Joël Dicker, g. 1985) daug laiko praleido Amerikoje ir puikiai pažįsta šią šalį bei jos gyventojus. „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ yra antroji jo knyga, ji visame pasaulyje sulaukė didžiulio pasisekimo ir buvo apdovanota įvairiomis literatūrinėmis premijomis („Grand Prix du Roman de l’Académie française“, „Prix Goncourt des Licéens“ ir kt.).Daugiau apie rašytoją ir jo knygas galite sužinoti apsilankę internetinėje svetainėje www.joeldicker.com

    Klerė Hart-Matjas puikiai sprendžia kitų žmonių problemas. Kartu su vyru Džonu ji įkūrė prestižinį fondą, kurio tikslas – padėti reabilituotis žmonėms, patyrusiems nugaros smegenų traumas. Klerė rengia terapeutus, konsultuoja pacientus ir veda seminarus. Ji be galo užsiėmusi ir labai laiminga – savo gyvenimo nekeistų į jokį kitą. 

    Vieną naktį, siaučiant pūgai, Klerė nesėkmingai bando užkirsti kelią tragedijai. 

    Šis įvykis, iš pradžių tiesiog nedavęs jai ramybės, vėliau, regis, ima žadinti kažką, giliai tūnantį jos sieloje. Netrukus ją ima kankinti vos akimirką trunkančios nerimastingos vizijos – bauginantys vaizdiniai, kurie atrodo miglotai pažįstami, tačiau niekaip nepaaiškinami. 

    Klerė palengva ima suprasti, kad šie vaizdiniai yra jos vaikystės prisiminimai – vaikystės, kurią ji visada laikė kone tobula. Viena jos dalis trokšta pamatyti, kur šie prisiminimai nuves, tačiau kita nori bėgti nuo jų kuo toliau. Suglumusi ir išsigandusi Klerė įsitraukia į sudėtingą ir skausmingą kovą tarp praeities ir dabarties, tarp vyro, norinčio jai padėti, ir sutuoktinio, kuris padėti negali, tarp baisių paslapčių ir gyvenimą keičiančios tiesos. Siekdama atskleisti tiesą ir su ja susitaikyti, Klerė sužino, kad praeitis, dabartis ir ateitis yra neišvengiamai ir nepamirštamai susipynusios.

    „Žalvario žiedas“ – tai jautrus, nuoširdus ir užburiantis romanas apie didelę netektį ir dar didesnę drąsą.

Romanas, įkvėptas tikrų istorinių faktų.

Žmones išskiria ne religija, o gėris ir blogis šioje žemėje.

Trisdešimt šešerių Houpė jau nesistebi blogomis naujienomis. Jos motina mirė, vyras paliko ją dėl dvidešimt dvejų merginos, banko sąskaita beveik tuščia. Jau seniai atsisakiusi svajonės tapti teisininke, Houpė, auginanti nelengvo būdo paauglę dukterį, stengiasi išlaikyti žlungančią šeimos kepyklėlę.

Houpės mylima močiutė, kilusi iš Prancūzijos, penkiasdešimt metų džiuginusi Menkių kyšulio gyventojus savo kepiniais, pamažu pasineria į Alzheimerio rūką. Tačiau proto prašviesėjimo akimirką ji supranta, kad jei nepapasakos Houpei apie praeitį, jos ilgai saugotos paslaptys pradings amžiams. Ji užsimena apie paslaptingus tragiškus įvykius Paryžiuje. Paskui surašo ant lapelio sąrašą pavardžių ir paprašo anūkės nuvykti į Prancūziją dėl paslapties, kurią saugojo septyniasdešimt metų. 

Houpė, vedama emocijų, eina per Paryžiaus kepyklas, kuriose susipynusios trijų religijų tradicijos, užkoduotos močiutės pasakose ir naminių kepinių skoniuose. Moteris iš gabaliukų dėlioja šeimos istoriją, sužino siaubingų dalykų apie Holokaustą, klausosi giminaičių liudijimų apie jų siekį išgyventi laikais, kai pasaulis išprotėjo. Išgirsta istoriją apie du mylimuosius, kuriuos išskyrė žiaurios aplinkybės. Jai telieka būti drąsiai ir tikėti, kad Dievą galima rasti visur, netgi pyragaityje.

„Užmaršties saldumas“ –  tai pasakojimas, įkvėptas tikros istorijos, apie religinių įsitikinimų nepaisančius žydų gelbėtojus.

Harmel meistriškai ir įtaigiai pasakoja apie kartų kovą už išlikimą. Knygoje pabarstyti kepinių receptai leidžia skaitytojams patiems geriau pajusti saldų Houpės kelionės skonį. – Publishers Weekly

Kristin Harmel yra populiari rašytoja, kurios knygos nuolat tampa „The New York Times“ bestseleriais. Jos romanai verčiami į daugybę kalbų ir parduodami visame pasaulyje. Lietuvių kalba išleistas jos romanas „Dingusių vardų knyga“.

Tess Sharpe „Skirtingos tapatybės“

Jaunimui nuo 16 metų

Rebeka išmokė mane meluoti. Samanta išmokė slėptis. Heilė išmokė kovoti. Keitė – bijoti. Na, o Ešlė išmokė mane išgyventi.

Nora praktiškai pritaikė visas jų pamokas.

Vieną rytą, vos tik Nora su buvusiu vaikinu ir dabartine mergina įžengia į banką, kur ketina į sąskaitą įnešti per labdaros renginį gyvūnų prieglaudai surinktus pinigus, eilėje priešais stovintis vyras išsitraukia ginklą. Savo nelaimei, apiplėšti banką sumanę nusikaltėliai nė neįtaria, ką paėmė įkaite.

Nora nėra paprasta mergina, nors ir stengiasi tokia apsimesti. Iki 12 metų ji turėjo daug vardų ir daug tapatybių. Kiekviena pritaikyta tam, kad padėtų mamai iš vyrų išvilioti kuo daugiau pinigų. Jos motina buvo gudri aferistė ir siekė dukrą išmokyti savo amato. Padedama vyresnės sesers, Nora sugebėjo pasprukti nuo tokio gyvenimo, bet dabar jis ją pasivys. 

Tai ne pirmas kartas, kai Nora susidūrė su ginkluotais ir pavojingais vyrais. Norėdama išsaugoti savo, draugų ir kitų įkaitų gyvybes, ji žino turinti būti žingsniu priekyje. Teks prisiminti iš motinos išmoktas pamokas. Teks atgaivinti Rebeką, Samantą, Ešlę ir kitas savo buvusias tapatybes. 

Jos moka žaisti. Dar puikiau moka manipuliuoti.

Bet ar Norai pavyks?

Tess Sharpe pankrokerė mama susilaukė kalnų trobelėje, vėliau mergaitė augo Kalifornijos provincijoje. O dabar gyvena atokiai su būriu šunų ir kačių. Ji kuria įtemptas, veiksmo ir nusikaltimų kupinas knygas – nesvarbu, ar rašo komiksus, romanus suaugusiesiems ar jaunimui. 

    Vaikystėje, kai Blanka neteko tėvo, ją guosdama mama papasakojo istoriją apie galingą imperatorių, kuris sukvietė visus išminčius ir paprašė jų rasti prasmingus žodžius, tinkančius bet kokiomis aplinkybėmis. Išminčiai mėnesių mėnesius galvojo ir grįžę imperatoriui pasakė frazę „Ir tai praeis“. Blankos motina dar pridūrė: „Skausmas ir kančia praeina, kaip kad praeina džiaugsmas ir laimė.“ Tik ar tikrai?

    Dabar Blankai keturiasdešimt ir prieš kelis mėnesius mirė motina – brangiausias žmogus jos gyvenime. Siekdama numalšinti sielvartą ir atsikratyti sumaišties, ji iš Barselonos išvažiuoja į Kadakesą – pajūrio miestelį, kuriame vaikystėje atostogaudavo su mama. Kartu su Blanka – jos du sūnūs, du buvę vyrai ir dvi geriausios draugės. Čia ji ketina susitikti ir su savo vedusiu meilužiu. Tame įstabaus grožio miestelyje Blanka, apsupta tų, kuriuos myli labiausiai, bando suprasti, ką reiškia iš tiesų gyventi ir būti laimingai.

    Šios knygos gyvumas ir nuoširdumas, kartu lengvumas ir gilumas paperka akimirksniu. Ji šiek tiek komiška, bet kartu nepaprastai atvira, o svaiginančio grožio vasaros vaizdai joje persmelkti netekties skausmo. Tai romanas apie gyvenimą, kuriame susipina liūdesys ir džiaugsmas, skausmas ir malonumas. Kuris verčia susimąstyti apie tai, kaip iš tiesų norime gyventi.

    Milena Busquets (g. 1972) užaugo pasiturinčioje ir išsilavinusioje katalonų šeimoje, gerai pažįstamoje kultūriniuose sluoksniuose. Jos motina buvo rašytoja Esther Tusquets, leidyklos „Lumen“ įkūrėja, o tėvas – poetas Esteban Busquets. Tėvų namuose lankėsi garsiausi XX amžiaus antrosios pusės rašytojai. Milena baigė archeologijos studijas Londono universiteto koledže ir daug metų dirbo kartu su motina leidybos įmonėje.

    2015 metais išleistas pirmasis Milenos Busquets autobiografinis romanas „Ir tai praeis“ sulaukė didelio susidomėjimo Frankfurto knygų mugėje.

Giedrius Surplys

„Laimėti – ne nuodėmė“

Krikščioniškas požiūris į sėkmę ir lyderystę

Algirdas Toliatas, Antanas Saulaitis, Gintaras Grušas, Juozapas Marija Žukauskas, Kęstutis Kėvalas, Ričardas Doveika, Vaidas Vaišvilas, Vilius Viktoravičius, Visvaldas Kulbokas

Itin atviri pokalbiai su 9 žymiais Lietuvos dvasininkais, jų pačių lyderystės patirtys ir gairės sėkmingam gyvenimui.

Ligi šiol nematytas projektas, kviečiantis pažvelgti naujai tiek į krikščionybės siunčiamą žinią, tiek į jos svarbą veikliame ir prasmingame gyvenime.

Doc. dr. Benas Ulevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas

Knyga „lupasi“ tarsi svogūnas. Iš pirmo žvilgsnio paprastas dialogas su skaitytoju, šiuolaikinė kalba, anekdotai ir liaudies patarlės veda giliau ir atidengia meistriškai nuaustą kitą sluoksnį – metaforomis kaip barokiniais nėriniais neužmaskuotą, nepaslėptą po nesuprantamais ritualais ir ceremonijomis krikščioniškojo mokymo esmę.

Daina Kleponė, buvusi VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė, verslo konsultantė, koučerė, lektorė

Skaitant knygą „Laimėti – ne nuodėmė“ norisi kilti, kurti, siekti, dirbti – parašyti „savo knygą“. Pasirinkus Kristų ir mokantis iš Jo tarnauti, neįmanoma pralaimėti.

Operos solistas Vaidas Vyšniauskas, operos pasaulyje žinomas kaip Kristian Benedikt

Problematika, kurią Giedrius Surplys atveria šia knyga, užčiuopia pačią krikščionybės šerdį: „Dangaus karalystę smarkieji sau grobia.“ Ir visai teisingai. Krikščionybė yra drąsių žmonių religija. Autorius kviečia skaitytojus kurti ryškų, šviesų, ambicingą, laisvą, atsakingą gyvenimą. Toks, matyt, ir yra krikščionio pašaukimas.

Monsinjoras prof. dr. Arvydas Ramonas, Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro vadovas

Veronica O’Keane „Kaip mes kuriame atsiminimus ir kaip atsiminimai kuria mus“

Sunday Times metų knyga

Kiekvieno iš mūsų gyvenime pasitaiko tokių įvykių, kuriuos patirdami jau žinome, kad jie visam laikui įsirėš į mūsų atmintį. Kartais ši nuojauta būna ypač stipri, nors nėra praregėjimas, ir ima atrodyti, kad aptikai naują suvokimo lygmenį.

Liūdesio šešėlis, meilės pliūpsnis, netekties gėla, nevilties ar apgailestavimo šuoras. Atsiminimai gali mus sujaudinti, dažniausiai tai atsitinka tada, kai mažiausiai tikimės. Jie žymi procesą, nuolat vykstantį mūsų kasdienybės fone. Šis procesas mus formuoja – filtruoja aplinkinį pasaulį, paveikia elgseną ir maitina vaizduotę.

Veronica O’Keane, garsi psichiatrė, profesorė, daug metų stebėjo atminties sąsajas su patirtimi. Knygoje „Kaip mes kuriame atsiminimus ir kaip atsiminimai kuria mus“ autorė kelia daug klausimų.

• Kodėl atsiminimai gali būti išgyvenami taip tikroviškai?
• Kaip su jais siejasi mūsų pojūčiai ir suvokimas?
• Kodėl atminčiai labai svarbi yra vieta?
• Ar egzistuoja tokie dalykai, kaip „tikri“ ir „apgaulingi“ atsiminimai?
• Ir svarbiausia, kas vyksta, kai atminties procesą sutrikdo psichinė liga?

Pasitelkdama skaudžias savo pacientų istorijas, daugybę pavyzdžių iš literatūros kūrinių, žinomų pasakų ir naujausius neuromokslo tyrimus, Veronica O’Keane keičia mūsų supratimą apie nepaprastas žmogaus smegenų paslaptis – nuo vaikystės ir paauglystės iki gyvenimo pabaigos.

Edith Eger 

„Dovana“

12 gyvenimo pamokų

„Mane visiems laikam pakeitė Edith Eger istorija.“ Opra Winfri

Kalėjimas yra jūsų galvose. Raktas yra jūsų kišenėje.

Dr. Edita Eger, visame pasaulyje žinoma psichologė, bestseleryje „Pasirinkimas“ pasakoja apie savo išgyvenimus Aušvico koncentracijos stovykloje, išlikimą, sielos gydymą ir kelią į laisvę. Tūkstančiai žmonių parašė laiškus daktarei Eger pasakodami kaip „Pasirinkimas“ įkvėpė juos pažvelgti į savo praeitį ir prašė parašyti kitą įkvepiančią praktinę, knygą kaip pakeisti savo mintis ir elgseną.

Naujoje savo knygoje „Dovana“ E. Eger apibūdina dvylika pagrindinių žmogų įkalinančių įsitikinimų, kaip antai: baimę, sielvartą, pyktį, paslaptis, įtampą, kaltę, gėdą ir vengimą pažvelgti tiesai į akis, bei pataria kaip įveikti šiuos iššūkius.

Ši knyga, kupina atjautos, įžvalgos ir humoro, parodo žmogaus sielos pažeidžiamumą ir supažindina su iššūkiais, su kuriais susiduriame mes visi. „Dovana“ padės išsigydyti sielą, parodys, kaip atsikratyti žalingų įpročių, kaip pakeisti savo mintis, kaip rasti laisvę ir džiaugtis gyvenimu.

<...> dirbu remdamasi suvokimu, kurį išpažįsta ir mano mylimas mokytojas, draugas ir taip pat išgyvenęs Aušvicą Viktoras Franklis, kad blogiausia patirtis gali būti geriausias mūsų mokytojas, atveriantis nenumatytus atradimus ir naujas galimybes bei perspektyvas. Išgijimas, pilnatvė ir laisvė atsiranda iš mūsų sugebėjimo pasirinkti, kaip atsiliepsime į tai, ką mums duoda gyvenimas, ir remdamiesi savo patirtimi, ir ypač savo kančia, suteiksime tam prasmę bei išsikelsime tikslus.

KAD PAMATYČIAU SAVO VAIKUS, RIZIKAVAU VISKUO

TIKRA ISTORIJA

„Helės Amin istorija turėtų skambėti tarsi pavojaus varpas, nes vaikų, neteisėtai išvežamų į islamiškas valstybes, tokias kaip Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, vis daugėja.“ Sunday Times

Helė Amin (Helle Amin) gimė 1964 m. Danijoje. Baigė studijas, dirbo Londone, ten 1990 m. ištekėjo už vyro, kilusio iš Saudo Arabijos, vėliau apsigyveno Balio saloje. Gyvenimas su vyru ir keturiais vaikais atostogų rojumi vadinamoje saloje atrodė tobulas. Tačiau vieną 2002-ųjų dieną idilė suyra ir gyvenimas pasikeičia negrįžtamai.

Grįžusi iš prekybos centro, ji neranda savo vaikų. Netrukus moteris išsiaiškina, kad sutuoktinis pasiėmė jųdviejų vaikus ir grįžo gyventi į savo tėvynę. Pasitelkusi į pagalbą draugus, Helė leidžiasi į svetimą šalį, siekdama susigrąžinti už tūkstančių kilometrų išvežtus vaikus. Ši Helės Amin kelionė prilygo žygdarbiui – svetimoje, vyrų dominuojamoje visuomenėje ji išdrįso pareikalauti teisingumo ir stoti į kovą už motinos teisę auginti savo vaikus. Moters kova buvo kupina dramatiškų įvykių ir pavojų. Kitos motinos gal būtų pasidavusios, bet tik ne Helė. Jos pačios žodžiais tariant, „dėl savo vaikų būčiau basa perėjusi dykumą“.

„Kad pajudintų dangų ir žemę, Helė Amin pasitelkė išradingumą, įžūlumą ir nepaklusnumą. Saudo Arabijos teismas priėmė, ko gero, precedento neturintį sprendimą.“ Mail on Sunday

„Giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas.“

Tokius žodžius prieš devynis dešimtmečius Oksfordo universiteto auditorijoje taisydamas studentų darbus užrašė profesorius Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Iš šio sakinio gimė „Hobitas“ – viena populiariausių ir mėgstamiausių visų laikų fantastikos žanro knygų.

Istoriją apie hobitą Bilbą Beginsą ir jo nuotykius J. R. R. Tolkienas rašė savo vaikams ir neplanavo jos spausdinti. Tačiau rankraštis atsitiktinai pateko į vienos leidyklos direktoriaus sūnaus rankas – ir knygos likimas buvo nulemtas. J. R. R. Tolkieno pasakojimas apie išgalvotame Viduržemio pasaulyje įvykusią hobito Bilbo, burtininko Gendalfo ir nykštukų kelionę bei jų kovą su slibinu Smogu pakerėjo ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Vėliau rašytojas sukūrė šios istorijos tęsinį – pasauliniam fantastikos lobynui priskiriamą trilogiją „Žiedų valdovas“.

1937 m. išspausdinta knyga „Hobitas, arba Ten ir atgal“ išversta į šešias dešimtis kalbų, jos tiražas siekia daugiau nei 100 milijonų egzempliorių, ji iki šiol yra renkama į visų laikų geriausių Anglijos knygų penketuką. „Hobito“ istorija buvo perkelta į kino ekranus, ir amerikiečio režisieriaus Peterio Jacksono sukurta trilogija susilaukė didžiausios komercinės sėkmės bei pripažinimo – buvo apdovanota JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskarais“.

Vaikystėje išugdytas gebėjimas protingai elgtis su pinigais ir tinkamas požiūris į juos turi didžiulę įtaką visam gyvenimui. 

Dr. Vladas Lašas

Šiuolaikiniams vaikams neužtenka vien išmokti taupyti, norime, kad jie mokytųsi uždirbti, investuoti ir atsispirti vartotojiškos visuomenės pagundoms.

Ši knyga kaip tik JUMS, jeigu:

- norite, kad jūsų vaikas būtų labiau finansiškai ugdomas nei jūs vaikystėje;

- finansinis vaikų raštingumas jums atrodo kaip papildomas darbas ir norisi sistemos;

- turite skirtingo amžiaus vaikų ir nežinote, kaip su jais kalbėti apie pinigus;

- nerimaujate, kad vaikas nesupranta, jog norint ką nors pasiekti reikia įdėti pastangų. 

Sužinokite:

- kaip susiję finansinis raštingumas ir vaikų laimė; 

- 5 mitus apie vaikų finansinį ugdymą; 

- 5 pinigų valdymo įgūdžius, kurių turime išmokyti savo vaikus;

- kokių klaidų dažniausiai daro tėvai duodami kišenpinigių.

Lina Banytė-Surplienė 16 metų dirbo finansų ir mokesčių srityje, ėjo vadovaujamas pareigas konsultacijų bendrovėje „PricewaterhouseCoopers“. Tai padėjo perprasti finansų sistemą, pamatyti įvairių verslų iš vidaus ir įgyti mokymų vedimo bei lyderystės patirties.

Būdama trijų vaikų mama, Lina prieš trejus metus sukūrė projektą „Raising free kids“ tėvams, norintiems užauginti savimi pasitikinčius ir kritiškai mąstančius vaikus, dalijasi patirtimi „Facebook“ grupėje „Apie vaikus ir pinigus“. Autorė yra išbandžiusi įvairius finansinio ugdymo būdus su savo vaikais, kol atrado efektyvius metodus mokyti vaikus finansinio raštingumo. 

„Visi tėvai turi ambiciją užauginti laimingus, sėkmingus ir savimi pasitikinčius žmones. Tačiau šiais laikais, kai gyvename pertekliaus visuomenėje, vaikai dažnai nevertina to, ką turi, nesupranta, kiek turi įdėti pastangų, kad ką nors pasiektų. Tai tėvams kelia nerimą – kaip ugdyti vaikus finansiškai, kad jie norėtų siekti tikslų ir būtų pasiruošę ateities pasauliui? Žinau, kad tėvams reikia pagalbos – aiškios ir patikrintos sistemos, kurią įgyvendinę jie jaustųsi ramesni.“

Lina Banytė-Surplienė

Vaikams, kurių tėvai perskaitys šią knygą, pasiseks – jie daugiau sužinos apie jų savarankiškam gyvenimui ateityje labai reikalingus dalykus. Knyga ne tik naudinga, bet ir įdomi, įtraukianti, vaizdžiai ir paprastai patarianti, kaip mokyti vaikus valdyti savo pinigus. 

Vaikystėje išugdytas gebėjimas protingai elgtis su pinigais ir tinkamas požiūris į juos turi didžiulę įtaką visam gyvenimui. 

Autorė sugebėjo puikiai suderinti tikras istorijas, sistemingą šios svarbios temos dėstymą ir paskatinimą veikti.

Dr. Vladas Lašas, tėtis, visuomenininkas, verslininkas, Lietuvos verslo angelų tinklo „LitBAN“ valdybos pirmininkas, „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos pirmininkas 

Lietuvoje knygų apie finansinį raštingumą vaikams ir jų tėvams yra tiek mažai, kad jas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ir apskritai PINIGAI ir pokalbiai apie juos vis dar yra tabu. Norėtųsi, kad Lietuvos visuomenė būtų finansiškai raštinga, todėl džiaugiuosi, kad atsiranda priemonė, kuri padės ugdyti finansinį raštingumą nuo vaikystės. Mūsų pačių tėvai (ir mokytojai!) nebūtinai gebėjo ir ugdė mūsų finansinį raštingumą, todėl ši knyga gali būti tėvų ir mokytojų pagalbininke žengiant pirmuosius žingsnius, kad vaikas augtų finansiškai raštingesnis. Be to, visada naudingiausia, kai pateikiama ne segmentuota, o nuosekli informacija, kai dalijamasi praktiškai išbandytais dalykais ir istorijomis. Galiausiai ir pati autorė yra šios srities ekspertė. 

Todėl džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda tokia knyga, ir tikiuosi, kad ja naudosis ne tik tėvai, bet ir mokytojai!

Dr. Austėja Landsbergienė, edukologė, kontekstinio ugdymo principų autorė, „Vaikystės sodo“ vaikų darželio ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, keturių vaikų mama.

Knygos autorę žinojau iš jos projekto „Raising free kids“, todėl labai laukiau šios knygos! Ir ji pranoko mano lūkesčius. Tikėjausi knygos apie vaikų finansinio raštingumo ugdymą, o gavau knygą apie atsakingą tėvystę, kurioje išsamiai aptariama, ir kaip užauginti finansiškai laisvus vaikus. Mano šeima negalėjo sau daug leisti – dar šiandien pamenu, kaip iš kišenpinigių (kasdien pietums gaudavau 2 litus) susitaupiau 38 litus savo pirmajam tikrikliui. Tai, kad teko ilgai laukti išsvajoto prietaiso, tik padidino mano susidomėjimą radiotechnika. Šiandien daugelis galime sau leisti kur kas daugiau, todėl labai lengva viską paleisti savieigai, o tai mūsų vaikams formuoja klaidingą įvaizdį – kad pinigai ateina lengvai, beveik savaime, kad nebūtina vertinti to, ką turi, kad gali lengvai gauti, ko tik užsigeidi. Ši knyga ne tik parodo, kodėl taip svarbu keisti savo elgesį, bet ir pateikia labai aiškią, praktiškai patikrintą metodiką, kaip tai daryti. Beje, greičiausiai ši knyga ir jus išmokys atsakingiau elgtis su savo pinigais!

Aurimas Mikalauskas, audioteka.lt įkūrėjas, tinklalaidės „Pradėk iš naujo“ vedėjas, tėtis

„Toks gyvenimas tebuvo žaidimas, laiko stūmimas, mirtis apskritai neegzistavo. Iš visko juokėmės, net ir iš jos, ir tai nebuvo kvaila, nes juokas visada laimi...“

Penktoji autobiografinių romanų ciklo „Mano kova“ knyga „Kartais turi lyti“ pasižymi gaivališku nuoširdumu. Karlas Uvė išvyksta į Bergeną studijuoti Rašymo meno akademijoje. Mokslai atneša didžiulį nusivylimą: vaikino užmojai platūs, tačiau suvokimas dar menkas, ir iš studijų nieko neišeina. Apsiginklavęs, regis, visai nepagrįstu atkaklumu, jis toliau daug skaito ir rašo. Karlo Uvės pažįstami vienas po kito debiutuoja ir tampa rašytojais, o jis pats bando susitaikyti su mintimi, kad bus jei ne kūrėjas, tai bent gabus literatūros kritikas. Jo rašymo stilius keičiasi. Keičiasi ir santykis su pasauliu. Romane pasakojama apie užsimezgusias tvirtas draugystes, sudėtingą ir gyvenimą aukštyn kojomis apverčiančią meilę ir vėl grįžtama prie egzistencinių išgyvenimų, paskatinusių rašytoją sukurti šį romanų ciklą.

Visame pasaulyje išgarsėjusiame šešių autobiografinių romanų cikle „Mano kova“ Karlas Ove Knausgårdas šokiruojamai atvirai aprašo savo paties, o ne išgalvotų personažų gyvenimą, tačiau kiekviena ciklo knyga skaitoma kaip talentingai parašytas, tvirtais siužeto siūlais sukabintas romanas. Savito stiliaus pasakojime autorius supina intymias kasdienio gyvenimo detales su pamatiniais klausimais apie atmintį, meilę, priklausomybes, mirtį ir kūrybą. Šis literatūros šedevras suteikia galimybę pažinti vieną originaliausių šių dienų rašytojų.

„Didžioji literatūra, lygintina su Marcelio Prousto, Roberto Musilio, Thomo Manno kūriniais.“
Berlingske Tidende

„Knyga be tabu.“
NDR Kultur

„Kaip jis sugeba rašyti taip pagaviai? Šviežia, keista, išskirtinė skaitymo patirtis.“
Kevin Canfield

„Tikresnis už patį gyvenimą.“
La Repubblica

Karl Ove Knausgård (Karlas Uvė Knausgordas, gim. 1968) – garsiausias šiuolaikinis norvegų rašytojas, Norvegijoje vadinamas fenomenu, kai kurių literatūros kritikų laikomas talentingiausiu šių laikų prozininku, stiliumi lyginamas su Marceliu Proustu. Labiausiai pasaulyje išgarsėjo šešių romanų ciklu „Mano kova“, Norvegijoje pasirodžiusiu 2009-2011 metais. Šis ciklas literatūros kritikų vertinamas kaip vienas svarbiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių, atspindinčių ryškią pastarųjų metų literatūros tendenciją – rašyti ilgas, tęstines, į kelių tomų sagas išsiplėtojančias tų pačių veikėjų istorijas. Pasak literatūros kritikų, K. O. Knausgårdas išplėtė grožinės literatūros ribas ir XXI a. prikėlė autorių, kurio mirtis buvo skelbiama dar XX a. viduryje.