Neįtikėtinas įvykis skrydžio Paryžius–Niujorkas metu 2021 m. kovą aukštyn kojomis apverčia šimtų jo keleivių gyvenimus. Patekę į galingą audrą, galiausiai jie saugiai nusileidžia, bet nė vienas nenutuokia, kad audra buvo toli gražu ne įprasta. 2021 m. birželį tarsi iš niekur danguje pasirodo lėktuvas, identiškas jau nusileidusiam prieš tris mėnesius, su identiškais keleivių antrininkais. Tarp jų – Bleikas, nepriekaištingos reputacijos šeimos galva ir... samdomas žudikas; Džoana, į savo silpnybių spąstus pakliuvusi talentinga advokatė; šešiasdešimtmetis architektas Andrė ir jo perpus jaunesnė mylimoji kino montuotoja Liusi; Viktoras Mizelis, iš niekam nežinomo rašytojo staiga tapsiantis kultiniu „Anomalijos“ autoriumi. Daugelis jų manėsi gyvenantys dvilypį gyvenimą. Nė vienas neįsivaizdavo, kokią ypatingą reikšmę ši frazė įgaus po lemtingojo skrydžio.

Romane „Anomalija“, supynus logiką, fikciją ir šiek tiek magijos, meistriškai žongliruojama įvairiais literatūros žanrais, nestokojant ironijos ir humoro keliami provokatyvūs klausimai apie žmonijos egzistenciją, realybę, tikėjimą, likimą, laisvą valią ir tyrinėjamos iš pirmo žvilgsnio neįžvelgiamos žmogaus esybės pusės.

„Įspūdingas minties eksperimentas. Socialinė satyra, už kurios slypi sudėtingi filosofiniai klausimai. Šis romanas neįkainojamas.“
Times Literary Supplement

„Skaitydami virpančia širdimi nenustosite spėlioti, stebėtis ir – svarbiausia – mąstyti.“
Sam Miller

„Sąmojingas, didelės erudicijos, galvą susukantis kūrinys, tikras malonumas nuo pradžios iki pabaigos.“
Nicolas Mathieu

Hervé Le Tellier (Hervė Le Teljė, gim. 1957) – prancūzų rašytojas, žurnalistas, matematikas. Jis yra eksperimentinės literatūrinės grupės „Oulipo“, kurią sudaro rašytojai ir matematikai, narys. H. Le Tellier yra sukūręs daugybę literatūros kūrinių, bet svarbiausiu laikomas romanas „Anomalija“. Už jį 2020 m. autoriui įteikta Goncourt'ų premija ir vien Prancūzijoje parduota per milijoną romano egzempliorių. Kad ir kurioje šalyje pasirodytų, romanas sulaukia didžiulės sėkmės. Tai vienintelis prancūzų autoriaus kūrinys, atsidūręs „Der Spiegel“ bestselerių viršūnėje – Vokietijoje parduoda virš 100 000 jo egzempliorių. Romanas verčiamas į daugiau kaip 40 kalbų.

„Senoji tapatybė jo nebedomino. Nuslydo nuo pečių lyg senas, sunkus ir nepatogus paltas. Kas jis toks buvo ištisus dešimtmečius, jaudino kažką kitą, bet jau nebe jį.“

Roko žvaigždė Aleksas Bličas jau miręs, bet jo paslaptis vis dar gyva. Ji rūpi įvairiausio plauko žmonėms – nuo kino prodiuserių iki garsenybių ir detektyvų, bet atskleisti ją gali tik Vernonas Subutexas. Paskutinį kartą matyto karščiuojančio ant vienos iš miesto kalvų, jo ieško pusė Paryžiaus demimondo. Buvęs kultinės muzikos įrašų parduotuvės savininkas, kažkada pašėlęs rokeris, širdžių ėdikas, bankrutavus parduotuvei, bankrutavo ir pats. Atsidūręs Paryžiaus gatvėse, tapo benamiu. Vernonas mokosi gyventi gatvėje globojamas įkyraus girtuoklio Šarlio ir atsiriboja nuo išorinio pasaulio, nebeturėdamas nei asmeninių ambicijų, nei ateities planų.

„Puiki ir aktuali, giliai humanistinė knyga, privertusi atpažinti daugelį gyvenime sutiktų tipažų, analizuojanti viduriniosios klasės žlugimą, vibruojanti mano kartos iliuzijų praradimu, o tuo pat metu skambanti nuostabiausia muzika.“
Kristina Sabaliauskaitė

„Universalus iš godulio, baimės, kietaširdiškumo pamišusios visuomenės portretas.“
Eileen Battersby

„Šį romaną gali vartyti tarp pirštų kaip brangakmenį: dienos šviesoje jis sutviska vis nauja spalva.“
Marie-Laure Delorme

„Virtuoziška… Despentes romanai – rokenroliškas linktelėjimas Balzaco arba Zola kūrybai.“
Times Literary Supplement

Virginie Despentes (Viržini Depant, gim. 1969) – prancūzų rašytoja ir kino režisierė, parašiusi per 15 grožinių kūrinių ir apdovanota daugeliu prancūzų literatūros premijų. Jos esė „King Kong Théorie“ (2006) tapo vienu svarbiausių šių dienų feminizmo manifestų. Didžiausios sėkmės tarptautiniu mastu sulaukė trilogija „Vernonas Subutexas“: ji išversta į daugiau kaip 20 kalbų, o vien Prancūzijoje parduota per milijoną jos egzempliorių. Pirmoji trilogijos knyga „Vernonas Subutexas 1“ („Baltos lankos“, 2020) pateko į trumpąjį 2018 m. „Man Booker International“ sąrašą. „Vernonas Subutexas 2“ – antroji trilogijos knyga, pasirodanti lietuviškai.

Pervargimu nėra ko didžiuotis, nes jis yra ženklas, kad turite rūpesčių. Devonas Price’as suteikia vilties nuolat persidirbantiems žmonėms. Jis siūlo geresnį, žmogiškesnį būdą gyventi.  

Cal Newport, bestselerių autorius

Kaip ir daugelis mūsų, psichologijos mokslų daktaras Devonas Price’as buvo įsitikinęs, kad geriausiai žmogaus vertę nusako jo produktyvumas. D. Price’as nuo vaikystės pasižymėjo išskirtiniais gabumais, anksti baigė koledžą, įgijo mokslo laipsnį, tačiau niekada nenumanė, kad už šią sėkmę turės sumokėti didelę kainą. Kai dėl pervargimo jam buvo diagnozuota sunki anemija ir širdies negalavimai, jis įsigilino į tamsiąją produktyvumo moksle ir darbe pusę.

Knygoje Tinginystės mitas nagrinėjami psichologiniai tinginystės mito pagrindai, puritonų laikus menanti šio posakio kilmė ir plitimas skaitmeninėms darbo priemonėms ištrynus ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Remdamasis naujausiais mokslo tyrimais, Devonas Price’as teigia, kad šiandien žmonės dirba kur kas daugiau nei bet kada žmonijos istorijoje, tačiau, nepaisant to, daugelis mūsų vis dar dažnai jaučiasi darantys nepakankamai.

Daryti pertraukas, nusibrėžti ribas ir išmokti įsiklausyti į savo vidinį tinginį verta dėl savęs pačių, o ne tam, kad taptume geresniais darbuotojais. 

Devon Price

Ironiška, bet norint išmokti atsispirti tinginystės mito kerams, reikalingas nuolatinis vidinis darbas. Visada praktikuokite atjautą sau ir švelnumą, taip pat žinokite, kad laukiami pokyčiai neateina iš karto. Kelias į priekį nėra tiesi linija, o jo pabaigoje nelaukia apdovanojimas už geriausią kovą su tinginystės mitu. Jūs vis dar mokotės. Niekada nebūsite tobuli, ir tai yra gerai. Jūs esate puikūs tokie, kokie esate. Kaip ir visi kiti. 

Devon Price 

„Pamąsčiau, kad dar tokiai daugybei dalykų esu per maža, bet niekas nepasako, kada būsiu pakankamai didelė, kiek centimetrų staktoje reikia pasiekti, ir paprašiau Dievo: gal Jis galėtų pasiimti ne mano triušį, bet mano brolį Matisą – „amen“.“

Olandijos kaime, reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimoje, kurioje švaistymas ir lengvabūdiškumas prilyginamas nuodėmei, auganti dešimtmetė Jopė klaidžioja niekieno žemėje tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo ir pasaulį patiria savitu būdu: oda jusdama nuo šaltų žiemų apsaugantį karvių tešmenų tepalą, šūkaudama raudonio žodžius, kurių nerasi Biblijoje, su broliais ir seserimi padėdama atlikti ūkio darbus. Kai likus kelioms dienoms iki Kalėdų šeimą sukrečia siaubinga netektis, kiekvienas ją išgyvena savaip. Sielvarto surakinti tėvas ir motina nepastebi, kaip trys vaikai pamažu išklysta iš vėžių. Jausdamasi kalta dėl nelaimės ir nebenusivilkdama savo raudonosios striukės, Jopė įsisuka į trikdančių fantazijų ir patirčių pasaulį, savyje atranda vis gilėjančią tamsą, kuri grasinasi sunaikinti jos ir jos artimųjų pasaulį.

„Vakaro nejauka“ – makabriško grožio romanas, vaizduojantis nekasdienišką kaimiškosios gyvensenos pusę ir dekadansą, parašytas poetiška, vibruojančia kalba, persmelktas sunkių klausimų apie seksualumą, tikėjimą ir egzistencijos skausmą, nepakeliamybę ir baigtį.

„Vienas iš geriausių kada nors skaitytų debiutų. Jį jau dabar galima laikyti klasika.“
Max Porter

„Virtuoziškas romanas. Šokiruojantis romanas. Visiškai prikaustantis dėmesį. Nors jame gausu sudėtingų, trikdančių įvykių, Rijneveld pasaulį parodo naujai. Kasdienybėje įžvelgia šį tą nuostabaus ir ypatingo.“
Ted Hodgkinson, 2020 m. „International Booker Prize“ komisijos pirmininkas

Marieke Lucas Rijneveld (Marikė Liukas Reineveld, gim. 1991, pasirinkę būti pristatomi daugiskaitos trečiojo asmens įvardžiu) – vieni iš talentingiausių Nyderlandų jaunųjų rašytojų, augę ūkininkų reformatų šeimoje Šiaurės Brabanto provincijoje. 2015 m. debiutavo poezijos rinkiniu „Veršelio plėvė“ („Kalfsvlies“), kuris pelnė „Cornelis Buddingh“ literatūros premiją. Už debiutinį romaną „Vakaro nejauka“ 2020 m. buvo apdovanoti „International Booker Prize“ literatūros premija ir tapo jauniausiais istorijoje šios premijos laureatais. Rijneveld gyvena Utrechte, ten kuria ir dirba pieno ūkyje.

„Kas nėra klausęs savęs: ar tik aš nesu pabaisa, ar tai ir yra būti žmogumi?“

Romano pasakotojas Rodrigas S. M. pradeda dėstyti kiek paslaptingą, keistą ir trikdančią Makabėjos, vienos iš likimo nuskriaustųjų, istoriją. Ji gyvena skurdžiame Rio de Žaneiro rajone, dirba mašininke, mėgsta žiūrėti filmus kino teatre, gerti kokakolą, gavusi menkutę algą kartais nusiperka rožę. Norėtų būti panaši į Merliną Monro, bet yra negraži, nuolat alkana, paliegusi ir nemylima. Tačiau kad ir kokia nelaiminga atrodytų iš pažiūros, viduje ji laisva, nes nė nenutuokia, kad jos gyvenimas galėtų būti kitoks. „Žvaigždės valanda“ – romanas, paneigiantis išankstines žmogaus nuostatas apie skurdą, tapatybę, meilę, grožinės literatūros meną ir priartinantis prie gyvenimo paslapties branduolio.

„Claricės Lispector – sfinksės, kerėtojos, šventosios baisūnės – atgimimas yra vienas svarbiausių XXI a. literatūrinių įvykių.“
New York Times

„Viena iš neatrastų XX a. literatūros milžinių. Jos kūryba rikiuojama šalia Flanno O'Brieno, Jorgės Luiso Borgeso, Fernando Pessoos palikimo.“
Colm Tóibin

„Nepriekaištinga ir nesuklasifikuojama... Spalvinga, kultūringa, niūri Lispector yra XX a. menininkės simbolis. Ji priklauso tam pačiam panteonui kaip Franzas Kafka ir Jamesas Joyce'as.“
Edmund White

„Viena paslaptingiausių XX a. rašytojų.“
Orhan Pamuk

„Lispector turi deimanto kietumo intelektą, vizionierės instinktą ir humoro jausmą, kuris laviruoja tarp naivios nuostabos ir išdykėliškos komedijos.“
Rachel Kushner

„Genialumu prilygsta Vladimirui Nabokovui.“
Jeff Vandermeer

„Ar išdrįsiu pasakyti? Jei jau jos kūryba sujaudina, tai sujaudina taip, kaip jokia kita kada nors skaityta literatūra.“
Benjamin Moser

Clarice Lispector (Klarisė Lispektor, 1920-1977) – iškiliausia XX a. brazilų rašytoja, tituluojama svarbiausia žydų autore po Kafkos, vadinama rašytoja, kuri „atrodė kaip Marlene Dietrich ir rašė kaip Virginia Woolf“, viena žinomiausių, bet mažiausiai suprastų Lotynų Amerikos autorių. Gimė Vakarų Ukrainoje, bet dėl antisemitizmo su šeima 1922-aisiais persikėlė į Braziliją. Užaugo Resifėje, vėliau, persikėlusi į Rio de Žaneirą, studijavo teisę. Kartu su vyru diplomatu gyveno Italijoje, Šveicarijoje, Anglijoje, JAV, su juo išsiskyrusi 1959-aisiais grįžo į Rio de Žaneirą. Būdama 23-ejų parašė pirmą romaną „Arti laukinės širdies“ („Baltos lankos“, 2020), Brazilijoje tapusį literatūros sensacija. Už šį romaną ji gavo presitižinę „Graca Aranha“ literatūros premiją ir Brazilijoje tapo žinoma kaip „uraganas Klarisė“. „Žvaigždės valanda“ – paskutinė rašytojos knyga, išleista jai esant gyvai, – laikoma bene svarbiausiu jos kūriniu. Jos kūrybinį palikimą sudaro devyni romanai, septyni apsakymų rinkiniai, penkios knygos vaikams. Labiausiai C. Lispector vertinama už revoliucingą kalbą, išskirtinį literatūrinį stilių, taiklų veikėjų, dažniausiai moterų, vidinio pasaulio atskleidimą.

„Jaudinantis šeimos – ne tik tos, kurioje gimstame, bet ir tos, kurią susikuriame, – portretas, bylojantis apie jos galią ir žmogaus sielos tvirtybę.“ – rašytoja Kristy Woodson

„T.I. Lowe rašo neįtikėtinai grakščiai, nuostabiai atskleisdama paslapčių kainą, kuomet galima pasikliauti kitų žmonių pagalba. Ši istorija kupina įvairiapusių, simpatiškų veikėjų, kiekvieną jų pavaizduojant su nepaprastu supratimu ir užuojauta. „Po magnolijomis“ jus neabejotinai įkvėps ir sukels susižavėjimą.“ –  rašytoja Francine Rivers 

Knyga, suteikianti balsą toms, kurios buvo nutildytos.

„Pirmoji nakties žvaigždė“ – tai paieškų, šeimos paslapčių, neatsakytų klausimų kupina istorija, atskleidžianti, kokia našta tenka moterims nuo Vakarų nutolusiame pasaulyje, kaip narsiai jos įveikia sunkumus ir nenuleidžia rankų net užklupus didžiausioms negandoms. 

Nuotaikingas, atviras ir nuoširdus pasakojimas leis pažinti afganų visuomenės kasdienybę, jos narsių ir kovingų moterų gyvenimą bei jausmus, patirti nuotykių kartu su pagrindine veikėja afgane Nadia Golam, kurios skaudi istorija atskleidžiama anksčiau išleistoje knygoje „Mano turbano paslaptis“. Afganistane kilus pilietiniam karui, dar būdama aštuonmetė ji buvo sužalota ant namų nukritusios bombos, daugiau nei dešimt metų apsimetinėjo berniuku, kad išmaitintų ir apsaugotų savo šeimą, ir tik devyniolikos iš priespaudos paspruko į Barseloną. 

„Pirmojoje nakties žvaigždėje“ Nadia stengiasi surasti pusseserę Mersalę ir pagerbti velionės tetos atminimą. Atversdama šeimos moterų istorijos puslapius ji atranda savo šaknis ir iš naujo pasijunta moterimi.

Ramybe dvelkianti knyga apie kalnus ir gyvenimo prasmę.

Nutraukęs senus santykius ir norėdamas viską pradėti iš naujo, rašytojas Faustas glaudžiasi nuo vaikystės pažįstamuose kalnuose – įsidarbina virėju vienintelėje mažutėlio miestelio užeigoje, kurioje lankosi tik kalnuose dirbantys žmonės, o sezono metu – dar ir slidininkai.

Kalnuose ramybę radęs Faustas ilgainiui ima megzti ryšius ir su žmonėmis: su užeigos savininke Babete, taip pat kadaise pabėgusia iš miesto, su kalniečiu Santorsu, pažįstančiu kiekvieną kalnų lopinėlį, su užeigos padavėja Silvija, atvykusia čionai ieškoti savęs, kad paskui galėtų pažinti visą pasaulį. Į kalnus grįžta ir šimtmetį nesirodę vilkai, regis, irgi ieškodami savo laimės.

Žiemą gamindamas slidinėjimo trasoje dirbantiems kalniečiams, o vasarą – medkirčiams, Faustas vėl pajunta džiaugsmą, kokį teikia rūpinimasis kitais. Jis nežino, ar yra tokia vieta, kurioje galima rasti laimę, tačiau jaučiasi esąs kaip tik ten, kur jam ir lemta būti.

Su autoriumi Paolo Cognetti ir jo meile kalnams jau susipažinome jo STREGA premija apdovanotoje knygoje „Aštuoni kalnai“. Šioje naujausioje beveik meditacinėje knygoje jis giedru žvilgsniu stebi žmonių santykius jų nenutrūkstamo dialogo su gamta metu ir vaizdingai perteikia visa tai skaitytojui.

„Laimė, apie kurią pasakoja Paolo Cognetti, primena tekančios saulės pasitikimą aukštikalnėje.“ Il Messaggero

Nuo šiol jie gyvens penkiese. Vonioje – penki dantų šepetėliai, o ant stalo – penkios lėkštės. Regis, net namai kvepia kitaip. Žanas nesupranta, kodėl jo tėvai nedžiūgauja pranešdami apie tai, kad senelis Žoanas ir močiutė Katerina palieka savo mažą miestelį ir nuo šiol gyvens kartu su jais Barselonoje. 

Namuose nuolat tvyro tyla. Ją suprasti Žanui padeda senelis, pasitinkantis jį po pamokų su sumuštiniu ir pasakojimais apie medžius. Šios kasdienės kelionės namo svarbios ir Žanui, ir jo seneliui Žoanui: vienam tai proga užduoti klausimus, kurių nedrįstų paklausti tėvų, o kitam – akistata su baimėmis ir galimybė pasidalyti prisiminimais, kuriuos yra beprarandąs.

Ši nuoširdi istorija pripildyta taiklių mažyčių dialogų, subtilios simbolikos, jautrių šeimos gyvenimo detalių, iškalbingos tylos – kartais sunkios it akmuo, o kartais malonios ir net pergalingos – ir medžių, suteikiančių prieglobstį karštą dieną ir saugančių prisiminimus.

„Įspūdinga egzistencinė kasdienybė <…>. Grįžimas prie paprasto ir taiklaus rašymo.“ LA RAZÓN

„Gilią tylą, supančią intymią kasdienio gyvenimo prigimtį, Tina Vallès perteikia su precizišku tikslumu ir jautrumu. Aprašydama paprastą grožį ir aplenkdama tamsiąsias jo puses ji rizikuoja, tačiau ne veltui – tai tikra dovana skaitytojui.“ EL PAÍS

Draugystės ir ištikimybės istorija nuo slėpiningos deimantų kasyklos Afrikos dykumoje iki žaliuojančių Anglijos lygumų.

Kiekvienas romano puslapis – tai lyg kelionė laiku. ― JodiGibsson.com

1871-aisiais per Afrikos pietuose prasidėjusią deimantų karštligę miršta šešiametės Klementinos Nait motina. Dukters globa atitenka skurstančiam  tėvui Džeimsui Naitui. Tačiau mergaite daugiausia rūpinasi patikimas šeimos draugas Džozefas Vienabatis, kilęs iš zulų genties, ir tarp jų užsimezga laikui bei atstumui nepavaldus ryšys. 

Vyrams iškasus stulbinantį deimantą, Džeimsas apsidžiaugia išgelbėjęs dukros ateitį, tačiau netrukus jam tenka sumokėti milžinišką lobio kainą. Trijulės likimą aptemdo slaptas giminaičių iš Anglijos susitarimas žūtbūt pargabenti Klementiną namo, į prabangų Grantų šeimos dvarą šalies šiaurėje. Be to, paslaptingai dingsta didysis deimantas... 

Prabėgus dviem dešimtmečiams, pamažu atgyja Klementinos prisiminimai apie Afriką bei mylimą draugą Džozefą Vienabatį, ir ji nebežino, kuo galima pasikliauti. Trokšdama išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko jos tėvui, Klementina stoja akis į akį su skausminga šeimos praeitimi ir imasi vykdyti teisingumą.

„Deimantų ieškotojai“ – tai nuotykių istorija, aprėpianti slėpiningą Kimberlio deimantų kasyklą skurdžioje Afrikos dykumoje, žaliuojančias Anglijos šiaurės lygumas ir bruzdantį devyniolikto amžiaus pabaigos Londoną. Tai pasakojimas apie išdavystę, tiesos paieškas ir neįkainojamą meilę.

Fiona McIntosh (g. 1960) – populiari australų rašytoja. Gimė Anglijoje, jos vaikystė prabėgo keliaujant po Afriką. Sulaukusi devyniolikos Fiona išvyko į Paryžių, vėliau persikėlė į Australiją.

Neįtikėtina Stefanijos Podgurskos, lenkų paauglės, pasirinkusios drąsą ir žmogiškumą ir savo palėpėje per Antrąjį pasaulinį karą paslėpusios trylika žydų, istorija, kurią pasakoja New York Times bestselerių autorė Sharon Cameron.

1943-ieji, šešiolikmetė Stefanija jau ketvirtus metus dirba Diamantų šeimai priklausančioje maisto prekių krautuvėje Peremislyje, Lenkijoje. Mergina savo dainomis skinasi kelią į šių žmonių gyvenimus ir širdis. Ji netgi pasižadėjusi vienam iš jų sūnų, Izijui. Sužadėtuvės saugomos paslaptyje, nes ji katalikė, o Diamantai – žydai. 

Tačiau Peremislį užėmus vokiečių kariuomenei, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Diamantai išvaromi į getą ir Stefanija okupuotame mieste lieka viena rūpintis šešiamete sesute Helena. O tada vieną naktį pasigirsta beldimas į duris. Izijaus brolis Maksas iššoko iš traukinio, dundančio į mirties stovyklą. Stefanija ir Helena priima drąsų sprendimą paslėpti Maksą ir, galiausiai, dar dvylika žydų. Nuo tada jos kasdien laukia, kada į duris pasibels mirtis. Ir kai galiausiai sulaukia, už durų stovi du nacių pareigūnai, kurie nori rekvizuoti Stefanijos namus vokiečių kariuomenės reikmėms.

Du naciai apačioje, trylika slepiamų žydų ir šalia – mažoji sesutė. Stefanija turi priimti sunkų sprendimą.

Gražiai parašytas ir kruopščiu tyrimu paremtas pasakojimas apie vienos iš istorijos nutylėtų herojų likimą. Kiekviena širdį gniaužianti akimirka perteikta stipriai ir įtaigiai.

Rūta Šepetys, New York Times bestselerio „Druska jūrai“ autorė

Nauja bestselerių „Dievas visada keliauja incognito“, „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, „Pažadu tau laisvę“ autoriaus knyga ieškantiems atsakymų ir trokštantiems pažinimo. Supindamas populiariąją psichologiją ir įtraukiantį siužetą su trilerio elementais Laurentʼas Gounelleʼis padeda atskleisti kiekviename iš mūsų glūdinčią jėgą ir atrasti kelią į laimingą gyvenimą. 

Jaunas niujorkietis Timotis Fišeris yra vidutinio pasisekimo sulaukiančių detektyvų rašytojas, laikantis save neįdomiu žmogumi, gyvenančiu banalų gyvenimą. Todėl dviejų FTB agentų pasirodymas prie namų slenksčio jam tarsi griaustinis iš giedro dangaus. Pasirodo, FTB vykdo slaptą projektą, kuriame dalyvauja stiprią intuiciją turintys žmonės. Vienas iš jų gali būti Timotis. 

Projekto vadovė Ana atskleidžia ilgai stebėjusi viešus jo interviu ir įžvelgusi neeilinę nuojautą. Jei rašytojas sutiktų tapti slaptos programos dalimi, jo gebėjimai galėtų padėti sulaikyti paslaptingą padegėją. 

Įsitraukęs į mirtiną žaidimą su ieškomiausiu šalies nusikaltėliu Timotis pradeda lenktynes su laiku, pasinaudodamas iki tol nepažinota vidine jėga, ir atranda, kad pasaulyje apstu dalykų, apie kuriuos jis nė nenutuokė.

Socialinių mokslų, psichologijos, filosofijos ir asmeninio tobulėjimo entuziastas Laurentʼas Gounelleʼis yra tikra sensacija ne tik gimtojoje Prancūzijoje, bet ir daugybėje kitų šalių. Jo knygos, nagrinėjančios žmonijai aktualias problemas, išverstos į 27 kalbas ir yra mėgstamos milijonų skaitytojų visame pasaulyje. 

„Ši istorija – tai ne vien įtemptas siužetas. Romanas privers skaitytoją atkreipti dėmesį į savo paties intuiciją.“ – Ouest France

TIKRA IR NEPAGRAŽINTA

„Aš nelinkęs pasakoti asmeninės istorijos. Tebūnie tai Dievo kelionė per Jo žmogaus gyvenimą.“

LAIMĖ

Mano „laimė“ kainavo labai brangiai: vaikystėje teko gyventi materialiai itin kukliuose namuose, patirti pažeminimo, pavydo, pykčio ir kitokių dalykų. Už meilę Bažnyčiai, kunigystei ir žmonėms, už buvimą matomam, neapsiribojant zakristijos kunigystės modeliu, teko išgirsti pašaipių replikų „reklamščikas“, „išrinktųjų kunigas“, „saldžiarūgštis pamokslautojas“, „karjeristas“. Tačiau kokia laimė gyventi dėl svajonės.

PAŠAUKIMAS

Kunigu esu tapęs tik iš malonės. Kaip kunigą save toliau lipdau. Mane lydėjo meilė ir žmonių pasitikėjimas, kuris nepakito man kintant šiame gyvenime. Juk galima gyventi dėl pašaukimo ir tarnauti nesavanaudiškai dalijant save. Visas gyvenimas tik iš malonės.

KLAIDOS

Esu padaręs daug klaidų, visi jų padaro. Klaidos tapo didžiausiu iššūkiu gyventi savo kunigiškos svajonės istorijoje. Sutinku klystančių žmonių. Daugelį tai gniuždytų. Dievo gailestingumas gydo ir moko – kodėl turėčiau save nubausti dar kartą, nusivilti arba nutolti nuo savo svajonės?

GYVENIMO PASIRINKIMAI

Nė karto nesuabejojau dėl savo pasirinkimo. Tai ir yra mano gyvenimo variklis. Taip, tame kelyje buvo permąstymų, nevisavertiškumo jausmo, dvejonių...

GYVENIMO KELIAS

Kartais pasijunti tarsi skuduras, į kurį nusivalė kojas ir numetė. Maišaisi. Netinki. Užgoži. Tai degina. Man skauda. Jei ne malda ir tikėjimas, seniai būčiau atsitraukęs. Ir jei ne supratimas, kad tai yra mano kelias, kuriuo turiu eiti. Tada apsisprendi. Gali būti kaip skuduras. Arba sudegti lyg žvakė.

Ričardas Doveika

Jaunimui nuo 14 metų

Uždara klasė. Penki mokiniai, palikti po pamokų. Ir tik keturi išeina gyvi... Sutelkite dėmesį, galbūt būtent jums pirmiems pavyks išsiaiškinti, kas čia įvyko! 

Aišku viena, Saimono mirtis tikrai nebuvo nelaimingas atsitikimas. Jis populiaraus Beivju gimnazijos gandų tinklaraščio „Apie tai“ kūrėjas, bet ir atstumtasis, nes savo gandais ir atskleistomis paslaptimis sugriovė ne vieno reputaciją. Rytoj jis planavo paskelbti itin skandalingų naujienų apie keturis gerai žinomus bendramokslius. Kaip tik su jais ir praleido savo paskutinę gyvenimo valandą. Ketveriukė tuojau pat tampa įtariamaisiais žmogžudystės byloje.

Visi tvirtina esą nekalti, bet juk vienas iš jų turi būti žudikas! O gal jie tapo tobulos žmogžudystės atpirkimo ožiais?

Visi turi paslapčių, ar ne? Svarbu tik viena: kaip toli gali nueiti žmogus, kad jas apsaugotų.

Bronvina – SMEGENYS. Būsimoji Jeilio universiteto studentė, niekada nesulaužiusi taisyklių. 

Adė – GRAŽUOLĖ kaip iš paveikslėlio, absolventų susitikimo pokylio princesė.

Neitas – NUSIKALTĖLIS, lygtinai paleistas už narkotikų platinimą. 

Kuperis – SPORTININKAS, garsus beisbolo įžaidėjas. 

Ar vienas iš jų meluoja?

Karen M. McManus – amerikiečių rašytoja, kurianti intrigų ir pavojų kupinus romanus jaunimui. Išgarsėjo debiutine pasaulio jaunimo dėmesį prikausčiusia knyga „Vienas iš mūsų meluoja“, kuri daugiau nei 200 savaičių išbuvo „New York Times“ bestselerių sąraše. Jos knygos verstos į daugiau nei 40 kalbų. Į lietuvių kalbą išverstas ir autorės romanas „Du gali išlaikyti paslaptį... jei vienas iš jų negyvas“.

BŪTI MALONIAM, SĄŽININGAM,

MĄSTYTI POZITYVIAI;

ATLEISTI TIEMS, KURIE MUMS KENKIA,

IR KIEKVIENĄ LAIKYTI DRAUGU;

PADĖTI KENČIANTIEMS

IR NELAIKYTI SAVĘS PRANAŠESNIU

UŽ KITUS – NET JEI ŠIS PATARIMAS

ATRODO PERNELYG

SUPAPRASTINTAS, GALBŪT JUO

SEKDAMI TAPSITE LAIMINGESNI.

„Mano širdis buvo kompasas, kuris rodė kryptį į šiaurę.“

Akvilina Cicėnaitė

Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį.

Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis. Tai meditatyvus, poetiškas, asmeniškas, o drauge drąsus, aštrus ir tiesus pasakojimas apie tai, ką reiškia būti žmogumi – moterimi, partnere, drauge – šiuolaikiniame pasaulyje, kur vienu metu egzistuoja vidinės ir išorinės sienos, bet mes gebame gyventi taip, lyg jų nebūtų.

Akvilina Cicėnaitė-Charles – rašytoja, vertėja, literatūros premijomis apdovanota šešių knygų paaugliams ir dviejų romanų suaugusiesiems autorė, religijų studijų mokslų daktarė. Gyvena ir kuria Australijoje, Sidnėjuje.

Tai aštuntoji autorės knyga ir antrasis romanas suaugusiesiems.

Tikrumas, susitaikymas su netobulu savimi priartina prie minties, kad tu gali būti pakankamas toks, koks esi.

Išmokime priimti savo širdies gyvenimą ir gerbti kitų širdies gyvenimus. Ieškokime ne to, kas mus skaldo, – ieškokime to, kas sieja, ir tieskime tiltus.

„Ramybės teologijoje“ rašoma apie vidinį asmens augimą ir ramybę šiame kelyje, apie tai, kaip priimti save, kaip įveikti baimes ir išsilaisvinti. Knygoje rasite minčių apie netobulumą, atsakomybę, sąžinę, susitikimą su kitu asmeniu, ji padės atrasti darną su pasauliu ir pasiūlys kryptį, kaip ieškoti prasmės.

Ramybė ateina ne tada, kai viskas lengva, – ji ateina tada, kai turime dėl ko įveikti sunkumus.

Kiekvienai metų dienai skirta po tekstą, kurį galima skaityti ir semtis ramybės keliais būdais:

• skaitant nuo tos dienos, kada knygą paimate į rankas;
• pradedant nuo pirmo puslapio;
• skaitant visą knygą;
• pradedant nuo bet kurio puslapio.

Žmogų galima gydyti vaistais, psichoterapija, maldomis, tačiau galima gydyti ir gerumu, švelnumu. Beno Lyrio knyga kalba apie vilties žodžių terapiją ir padeda atrasti įkvėpimą net skausminguose gyvenimo vingiuose.

Benas Lyris – kūrėjas, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas, ieškantis teigiamų dalykų, kurie padėtų išgyventi negandas ir susitaikyti su aplinkybėmis, kurių negalime pakeisti. Iš visos širdies tikintis, kad kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers bet kokį KAIP.

„Išmokime priimti kitus.

Žmonės laimingi, kai girdi kitus ir priima tokius, kokie jie yra. Tikro krikščioniško mąstymo pavyzdį pateikia Jėzus. Jis niekada neskriaudžia, neatsilygina blogu. Jis atveria širdį, girdi ir priima mus visokius.

Linkiu sau ir jums išmokti gyventi širdies gyvenimą, gerbti kitų širdis. Ieškoti ne to, kas skaldo, bet tiesti tiltus. Motina Teresė su meile kalbėjo apie tikrus dalykus. Ji sugebėjo liudyti Dievą liesdama žmogaus širdį. Nerūšiavo žmonių pagal tikėjimą ar kitus požymius – priėmė visus nieko nepaisydama.“

Benas Lyris

Viešpatie, padaryk mane

savosios ramybės pasiuntiniu

ir leisk man nešti meilę ten, kur siaučia neapykanta;

santaiką, kur kyla barniai;

vienybę, kur vyksta skilimas;

tikėjimą, kur kankina abejonės;

tiesą, kur viešpatauja klaida;

viltį, kur braunasi nusiminimas;

džiaugsmą, kur slegia liūdesys;

šviesą, kur užgulusios tamsybės.

Mokytojau, padaryk, kad aš trokščiau

kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas;

kitus suprasti, o ne pats būti suprastas;

kitus mylėti, o ne pats būti mylimas,

nes kas duoda – gauna,

kas atleidžia, tam atleidžiama,

kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi.

Amen.

Alfredo Nobelio, garsiausios pasaulyje premijos įkūrėjo, biografija

„Kas turi laiko skaityti biografijas? Kas gali būti toks naivus ar mielas, kad tuo domėtųsi? Klausiu savęs visiškai rimtai.“

Tai Alfredo Nobelio žodžiai, kuriuos aptinku jo archyve pilką ir niūrų 2017-ųjų trečiadienį. Perskaičiusi tūkstančius laiškų ir atkapsčiusi begalę dokumentų, sulaukiu tokio negailestingo pagrindinio herojaus kirčio. Šią mintį jis išsakė 1887-ųjų gegužę.

Jaučiu kylantį susierzinimą. „Mielas Alfredai Nobeli, - noriu ištarti. – Parodyk bent šiek tiek pagarbos. Knyga, kurią rašau, yra ne tik apie tave, dramatišką tavo gyvenimą ir plačią tavo giminę. Joje nė kiek ne mažiau rašoma ir apie laikmetį, kuriame gyvenai, ir viską, kuo žavėjaisi. Turiu galvoje telegrafą, elektros apšvietimą ir bakterijų atradimą, atomus ir magnetizmą, karus ir svajones apie taiką. Kalbu apie tave, sužadinusį mokslą, kurio keliamas iššūkis bažnyčiai tau taip patiko. Savaime suprantama, taip pat ir apie visas knygas, kurias rijai ir svajojai parašyti pats.

Argi be to būtų įmanoma suprasti tave ir tavo didžiąją premiją?

Mielas Alfredai Nobelį, suteik man galimybę!“

INGRID CARLBERG

Alfredas Nobelis. Jo pasaulis ir premija – kvapą gniaužianti istorija apie Alfredo Nobelio kelią nuo nepritekliaus paženklintos vaikystės Stokholme iki aršios dramos, kurią sukėlė turtingojo dinamito magnato testamentas.

Tai įtraukiantis pasakojimas apie XIX amžiaus Europą – sudėtingas politines situacijas, literatūros lobynus ir mokslo genijus.

Tai pasakojimas apie troškimą įveikti ribas.

Nepaprastai įdomus, subtilus ir tiesą atskleidžiantis kūrinys.

SIMONAS SEBAGAS MONTEFIORE‘AS, BRITŲ ISTORIKAS, BESTSELERIŲ AUTORIUS

Puikiai žinomų romanų „Gydytojas. Avicenos mokinys“ ir „Šamanas“ autoriaus knyga supažindina su deimantų verslo užkulisiais ir pateikia daug įdomios religinės, istorinės ir archeologinės informacijos apie Šventąją Žemę ir Jeruzalę.

Deimantų šlifuotoją iš senos ir garbingos Europos juvelyrų giminės niujorkietį Harį Houpmaną sudomino nepaprasto geltonojo „Jeruzalės deimanto“ istorija, siekianti net biblinio karaliaus Saliamono laikus. Kai jo paprašoma pagalbos sugrąžinant legendinį akmenį Izraeliui, jis noriai sutinka.

Bet, atvykęs į neramius Vidurinius Rytus, Haris įsitikina, kad misija bus sunki. Visos trys Šventosios Žemės religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas – gviešiasi neįkainojamo brangakmenio.

Bendradarbiaudamas su Izraelio vyriausybės agente Tamara Štraus, Izraelio muziejaus kuratore, kurios drąsa, protas ir grožis atvykėliui įkvepia ir aistrą, ir pagarbą, Houpmanas įsivelia į penkių šimtmečių senumo paslaptis ir intrigas.

Skaitytojas, sekdamas pinklias deimanto klajones, susipynusias su Houpmano giminės likimu, išgyvendamas kruvinus konfliktus, susipažins su Šventąja Žeme, jos istorija ir papročiais, su šalies žmonėmis ir kasdieniu jų gyvenimu.

1926 m. JAV, Masačusetso valstijoje, gimęs Noah Gordonas pirmąją knygą išleido būdamas 39-erių. Rašytojas tarptautiniu mastu išgarsėjo parašęs romaną „Gydytojas. Avicenos mokinys“ (liet. 2016). Autorius jau yra išleidęs devynis istorinius romanus, jie pelnė ne vieną premiją ir yra vertinami viso pasaulio skaitytojų bei kritikų.

 „Nuostabiai parašytas dinamiškas nuotykių romanas.“

Library Journal

Mats Strandberg

„Pabaiga“

„Veiksmo kupinas skandinaviškas romanas, kuriame artėjančios pasaulio pabaigos akivaizdoje persipina jaunystė, nusikaltimas, romantika ir veidmainystė.“

Publishers Weekly, USA

Tau septyniolika. Vasara. Pasaulis atrodo kaip visada, bet tu žinai, kad artėja pabaiga. Po mėnesio nieko nebeliks. Koks apima jausmas, žinant tikslų savo mirties laiką? Ką norėsi nuveikti per likusias dienas ir su kuo norėsi būti?

Pabaiga – tai pasakojimas apie du jaunus, vienišus žmones, gyvenančius paskutines dienas skaičiuojančiame pasaulyje. Jaunuoliams neduoda ramybės juos suvedęs tragiškas įvykis, tik ar pavyks rasti atsakymus į klausimus dar prieš pabąlant dangui ir išgaruojant vandenynams?

Atlikti paskutiniai skaičiavimai. Nebėra jokių abejonių. Kiek daugiau nei po mėnesio viskas tikrai baigsis. Žinome net tikslų laiką. Rugsėjo 16 dieną, 04.12 val. (Švedijos laiku), Foksvortos kometa įskries į Žemės atmosferą. Oras po ja įkais dešimt kartų smarkiau už Saulės paviršių. Kometa viską sunaikins savo kelyje dar prieš nukrisdama į šiaurės vakarus nuo Afrikos krantų, netoli Kanarų salų. Degant atmosferai dangus nušvis ryškiau, nei kada esame regėję. Smūginė banga mus pasieks tyliai, nes jos greitis didesnis nei garso. Kometai nukritus, vos po poros minučių vandenynai išgaruos, o kalnai sugrius. Keturis milijonus metų trukusi evoliucija baigsis akimirksniu ir mes nieko nebegalėsime padaryti.

Jaunimui nuo 16 metų

Vienas garsiausių šiuolaikinių Ispanijos rašytojų Antonio Muñoz Molina (g. 1965 m.) – Ispanijos Nacionalinės literatūros premijos laimėtojas, Karališkosios Ispanijos akademijos narys, 2018 metais nominuotas prestižinei Tarptautinei Bookerio premijai.

Manuelis nuo mažų dienų troško ištrūkti iš gimtojo Mechinos miestelio. Pasirinkęs vertėjo profesiją, išvažinėjo visą pasaulį, tačiau begalinės klajonės neatnešė nei laimės, nei ramybės. Tik sutikęs Nadiją jis supranta, kad visą gyvenimą bergždžiai stengėsi pabėgti nuo savęs, užmiršti praeitį, šeimos ir giminės istoriją. Manuelio atmintyje iškyla seniai mirę šeimos nariai, giminaičiai, paprasti Mechinos gyventojai – su jų neįprastais, o kartais ir pribloškiančiais likimais. Manuelio pasakojimuose persipina sapnai ir realybė, fantazijos ir faktai, o iš jų formuojasi sodrus, skausmingas, bet neįtikėtinai išraiškingas XIX a. pabaigos – XX a. Ispanijos istorijos paveikslas.

1991 m. išleistas „Lenkų raitelis“ laikomas vienu iškiliausių ispanų literatūros kūrinių, įvertintas svarbiausiomis Ispanijos literatūrinėmis premijomis, o jo autorius sulaukė pripažinimo ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje. 

Vieno Rembranto paveikslo įkvėptas romanas nuo pirmų puslapių įtraukia į magiškuoju realizmu alsuojančio pasakojimo sūkurius, provokuoja, erzina ir vilioja skaitytoją leistis drauge į nuostabią kelionę praeities labirintais.

    Aš esu Ana. Aš buvau Jėzaus iš Nazareto, Juozapo sūnaus, žmona.

    Ana – mergina iš turtingos šeimos. Ji maištinga ir ambicinga, nepasiduodanti ieškotoja, kurios protas smalsus, o dvasia drąsi, tačiau gyvena laikais, kai iš moterų laukiama tik nuolankumo ir palikuonių. Ana nesitaiksto su šia neteisybe ir randa, kaip slapta ne tik skaityti, bet ir rašyti. Ji talentinga pasakotoja, o jos istorijos – skaudūs užmirštų ir balso neturinčių moterų gyvenimai. Susitikusius Aną ir Jėzų vieną prie kito traukia idėjos, dvasinis pasaulis ir filosofija. Šis supratingas, šiltas vyras ne tik leidžia išsilaisvinti Anos protui, bet ir pažadina jos širdį. Tačiau veržlus Anos būdas dažnai jai kelia pavojų ir vieną dieną, baimindamasi dėl savo saugumo, ji pabėga iš Nazareto.

    „Troškimų knyga“ paremta kruopščiais istorijos tyrinėjimais ir parašyta su pagarba Jėzaus gyvenimui, susitelkiant į jo žmogiškumą. Tai įkvepiantis pasakojimas apie vienos moters drąsą kovoti už laisvę atsiduoti savo aistrai ir išnaudoti savo potencialą tokiais laikais ir tokioje kultūroje, kur ją stengiamasi nutildyti.

    „Šioje drąsioje autorės interpretacijoje pagrindinė veikėja visais atžvilgiais lygiavertė savo vyrui, ir dėl to nenumaldomai kyla klausimas: kokia gi būtų Vakarų kultūra, jei vyrai ir moterys būtų buvę lygiaverčiai? Atsižvelgiant į tai, kad evangelijose vaizduojamas Jėzus – subtilus moterų interesų sergėtojas, ši interpretacija ne taip toli nuo tiesos.“

    O, The Oprah Magazine

    „Nepaprastas romanas – įžvalgos ir pasakojimo triumfas.“

    Associated Press

– Koks jausmas, kai atsijungi?

Va ir paklausiau.

Jis žiūri į mane.

– Nėra su kuo palygint.

Tikriausiai bando paerzint. Tačiau iš akių taip neatrodo. Aš jau spėjau nužvelgt kelis kartus: akys kaip tūkstančiai kitų, veidas kaip tūkstančiai kitų, bet koja! Jam iš blauzdos varva.

– Tau kraujas, – sakau ir skersakiuoju į sanitarą, tačiau šis jau suka kita kryptimi.

– Žinau.

Jis kažko patenkintas.

– Tu? – noriu pasakyti, kad jis bėgioja nuogas. – Tu bėgioji be plėvės?

– Antra savaitė.

– Kodėl?

Jis patyli, paskui sako:

– Man ji pradėjo trukdyti.

Nuo 14 metų

Tuoj penkiolikos sulauksiančiai Grytai sunku prisitaikyti steriliai išvalytame pasaulyje, kur nelikę pojūčių nei jausmų. Daiktai, spalvos, kvapai, taip pat santykiai ir bendravimas yra perkelti į visų naudojamą sistemą. Tačiau Gryta niekaip neįstengia būti kaip visi. Ji slapta klausosi pasakojimų apie tai, kaip kadaise žmonės taškydavosi balose, liesdavo vienas kitą, bučiuodavosi ir įsimylėdavo. 

Kartą apytuščiame stadione Grytai sutinka panašų į save. Beveik tuo pat metu pasiekia žinia, kad sistema sugalvojo, kaip dar geriau kontroliuoti žmones. Grytai ir jos naujai sutiktam nepažįstamajam Mantui teks apsispręsti, likti sistemoje ar sprukti iš jos. Tik ar pasprukti įmanoma? 

„Atjunk“ pasakoja apie tai, kuo galime virsti netolimoje ateityje.  Ši knyga tapo pirmojo leidyklos „Alma littera“ Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso nominante 2015 metais. Tais pačiais metais buvo išrinkta Metų knyga paaugliams, apdovanota Prano Mašioto premija. Yra išversta į rusų kalbą ir išleista Rusijoje.

Rebeka Una yra išleidusi 11 knygų vaikams ir jaunimui. Gyvena ir kuria Kaune, nuo 2017 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Laikoma viena įdomiausių vaikams ir jaunimui kuriančių šiuolaikinių Lietuvos autorių. Jai svarbu, kad vaikai ne tik nebijotų skaityti – dar svarbiau, kad jie drįstų būti gyvi, gyventi ir kurti patys. 

LEIDYKLOS „ALMA LITTERA“ PAAUGLIŲ LITERATŪROS KONKURSO KNYGOS NUGALĖTOJOS

2021 m. nugalėtoja Agnesos Kenešytės-Gricės „Sulaukti aušros“, nominantė Monikos Mikėnaitės „Raudonoji Moteris“

2020 m. nugalėtoja Eglės Ramoškaitės „Ne tik geri, ne tik blogi“

2019 m. nugalėtoja Vytauto Varaniaus „Šiltnamis“

2018 m. nugalėtoja nepaskelbta

2017 m. nugalėtoja Rebekos Unos „Šeštadienį, aštuntą valandą“

2016 m. nugalėtoja Dainos Opolskaitės „Ir vienąkart, Riči“, nominantės Ilonos Ežerinytės „Sutikti eidą“, Lauros Varslauskaitės „Mano didelis mažas Aš“

2015 m. nugalėtoja Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“, nominantės Rebekos Unos „Atjunk“, Dainos Opolskaitės „Eksperimentas gyventi“

PASAULINIS BESTSELERIS

ATNAUJINTAS LEIDIMAS

„R. B. Cialdinis patobulino tai, kas jau yra klasika. Šis atnaujintas „Įtakos galios“ leidimas patvirtina, jog knyga per pastaruosius penkiasdešimt metų yra vienas svarbiausių leidinių apie verslo ir elgsenos mokslus. Naujai papildyta ji yra nuostabi.“ DANIEL H. PINK, BESTSELERIŲ AUTORIUS

Dr. Robertas B. Cialdinis atnaujintame „Įtakos galios“ leidime dalijasi naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, savo įžvalgomis, paaiškinimais ir patirtimi, kaip etiškai tai pritaikyti kasdieniame gyvenime, internetinėje prekyboje, versle.

ĮTAKOS PRINCIPAI:

Grįžtamumas

Įsipareigojimas ir nuoseklumas

Socialinis įrodymas

Mėgstamumas

Autoritetas

Stoka

Vieningumas (dar vienas principas, aprašytas tik šiame atnaujintame leidime)

SUSIPAŽINKITE SU UNIVERSALIAIS ĮTAKOS PRINCIPAIS, SUŽINOKITE, KAIP JUOS TAIKANT PASKATINTI ŽMONES VEIKTI TAIP, KAIP JŪS NORITE, IR KARTU IŠMOKTI ATSISPIRTI NEETIŠKIEMS MĖGINIMAMS DARYTI ĮTAKĄ JUMS.

Robertas B. Cialdinis – mokslų daktaras, vienas didžiausių įtakos ir įtikinėjimo meno ekspertų, visame pasaulyje žinomas lektorius, bestselerių autorius. Jis dažnai tituluojamas „Įtakos meno krikštatėviu“.

Autorius yra Arizonos valstijos universiteto psichologijos ir rinkodaros profesorius emeritas. Jis buvo išrinktas Asmenybės ir socialinės psichologijos bendrijos (Society of Personality and Social Psychology) prezidentu ir yra Nacionalinės mokslų akademijos (National Academy of Sciences) bei Amerikos menų ir mokslų akademijos (American Academy of Arts and Sciences) narys.

Cialdinis dažnai skaito pranešimus viso pasaulio organizacijoms apie etinį ir praktinį įtakos mokslo taikymą versle. Visą jo gyvenimą trunkantį domėjimąsi socialinės įtakos vingrybėmis profesorius aiškina tuo, kad užaugo grynai itališkoje šeimoje, daugiausia lenkų apgyventame rajone, istoriškai vokiškame mieste (Milvokyje), kuris kitais atžvilgiais yra kaimiškoje valstijoje.

Dr. Robertas B. Cialdinis, ne vieną apdovanojimą pelnęs elgsenos mokslų specialistas ir bestselerių autorius, verslo konsultavimo įmonės „Influence at Work“ prezidentas ir generalinis direktorius.

Atnaujinta „Įtakos galia“ paremta dr. R. B. Cialdinio net 35 metų moksliniais darbais, kurie pagrįsti tyrimais ir recenzuoti kitų mokslininkų.

Tai – išsamus vadovas, kaip taikant įtakos principus paskatinti žmones veikti taip, kaip jūs norite.

 „Turiu tave išduoti“ yra naujausia, šeštoji,  Ruta Sepetys (g. 1967 m.)  knyga. Pasaulyje ji išgarsėjo istoriniu romanu „Tarp pilkų debesų“. Knyga apie lietuvių tremtį į Sibirą Antrojo pasaulinio karo metais tapo pasauliniu bestseleriu ir buvo įtraukta į mokykloms rekomenduotinos literatūros sąrašą

Rumunija, 1989 metai.

Europoje vienas po kito žlunga komunistiniai režimai. Septyniolikmetis Kristianas Floresku svajoja tapti poetu ir filosofu. Tačiau rumunai neturi teisės svajoti – juos riboja taisyklės ir jėga.

Siautėjant maniakiškai Nikolajės Čaušesku diktatūrai, kai šalyje valdo melas, smurtas ir baimė, Kristianą pradeda šantažuoti saugumo struktūros, kad jis taptų jų šnipu. Jam telieka dvi galimybės: išduoti visus, ką myli, arba pasinaudoti informatoriaus padėtimi ir kenkti baisiausiam Rytų Europos režimui.

Kristianas rizikuoja viskuo, kad atskleistų tiesą apie režimą, suteiktų žmonėms galimybę kalbėti ir papasakotų pasauliui apie tai, kas vyksta Rumunijoje. Jis pasiryžęs, kai ateis laikas, kovoti už permainas. Tačiau už geresnę ateitį reikia mokėti sudaužytomis širdimis ir prarastomis gyvybėmis.

Ruta Sepetys meistriškai kuria naują istorinį trilerį apie rumunų tautos, tirono nugramzdintos į tylą ir neviltį, bet vis vien tikinčios žmogaus dvasios didybe, kančias.