„Mano sesers kapas“ — pirmoji New York Times bestselerių autoriaus Roberto Dugonio knyga apie detektyvę Treisę Krosvait iš serijos, prikausčiusios milijonų skaitytojų visame pasaulyje dėmesį.

Treisė Krosvait dvidešimt metų abejojo teiginiais apie jos sesers Saros dingimą ir teismo proceso rezultatais. Ji atsisako patikėti, kad Edmundas Hauzas — anksčiau nuteistas prievartautojas, asmuo, apkaltintas Saros nužudymu — iš tiesų kaltas. Motyvuojama galimybės atskleisti tiesą ir įgyvendinti tikrą, o ne tariamą teisingumą, Treisė tampa Sietlo policijos departamento žmogžudysčių detektyve ir savo gyvenimą paskiria žudikų paieškai.

Kai Saros palaikai galiausiai atrandami netoli jų gimtojo miestelio Šiaurės Kaskadų kalnuose Vašingtono valstijoje, Treisė tikisi pagaliau gauti atsakymus, kurių taip ilgai troško. Ieškant tikrojo žudiko, atsiskleidžia tamsios, daugelį metų slėptos paslaptys, kurios visam laikui pakeis jos santykį su praeitimi ir kartu sukels mirtiną pavojų.

Robertas Dugonis — kritikų pripažintų New York Times, Wall Street Journal, Washington Post bei Amazon bestselerių serijos apie Sietlo policijos departamento detektyvę Treisę Krosvait autorius; visame pasaulyje parduota per 10 milijonų šios serijos knygų egzempliorių. Roberto Dugonio kūrinių galima įsigyti daugiau kaip trisdešimtyje šalių, jie išversti į daugiau kaip trisdešimt kalbų. „Mano sesers kapas“ išrinkta geriausia Goodreads mėnesio knyga.

Robertas prisipažino: „Manau, skaitytojams bus emociškai pagavu jausti ryšį tarp Treisės ir jos sesers Saros. Esu įsitikinęs, kad žmonės sugebės autentiškai išgyventi tiek šių dviejų personažų bendrystę, tiek skausmą, kurį Treisė patiria dingus seseriai. Manau, jiems patiks skaityti apie tvirtą, valingą ir protingą moterį, siekiančią teisingumo. Galiausiai tikiuosi, kad jie tiesiog mėgausis senamadišku emocijų kupinu trileriu su amą atimančia atomazga.“

„Viena iš geriausių knygų, kurias būsiu perskaičiusi šiais metais.“

Lisa Gardner, bestselerio „Peržengti ribą“ autorė

„Dugoniui puikiai sekasi išdėstyti [siužeto elementus] siekiant maksimalaus efekto, ypač kalbant apie atomazgą.“

Publishers Weekly

„Romane dera teisinio ir kriminalinio trilerių elementai — rezultatas puikus. [...] Dugonis nesiliauja skaitytojų džiuginti emocijų ir siužetinės įtampos kupinomis detektyvinėmis istorijomis, kurios nepaliks abejingo nė vieno šio žanro gerbėjo.“

Viena geriausiai įvertintų apžvalgų Library Journal

Šioje neįprastoje New York Times bestselerių autorės Tessės Gerritsen istorijoje apie šnipus užtarnauto poilsio išėjusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros operatyvininkė mažame Meino valstijos miestelyje susiduria su savo praeities vaiduokliais.

Buvusi šnipė Megė Bird į Puritį, nedidelį pajūrio miestelį Meine, atsikraustė po tragiškai nenusisekusios misijos vildamasi palikti praeitį užnugaryje. Dabar ji ramiai gyvena savo vištų ūkyje, vis dar saugodamasi galimo keršto už įvykius, privertusius anksčiau laiko pasitraukti į pensiją.

Tačiau kai Megės kieme išmetamas kūnas, moteris iškart supranta, kad tai — žinutė nuo jos taip ir nepamiršusių priešų. Megė kreipiasi pagalbos į senus bičiulius — irgi buvusius CŽA agentus, kad šie padėtų išsiaiškinti, kas trokšta jos mirties ir kodėl. Nors visi šio „Martinio klubo“ nariai — užtarnauto poilsio išėję šnipai, jie vis dar nepraradę naudingų įgūdžių, kuriais nekantrauja vėlei pasinaudoti, kad praskaidrintų ramią savo naujojo gyvenimo kasdienybę.

Būrelio pastangas apsunkina laikinoji Puričio policijos viršininkė Džoana Tibodo. Labiau įpratusi tvarkytis su triukšmadariais turistais nei su žudikais, ji niekaip negali suprasti, kodėl Megė taip nenori dalintis informacija ir kaip jos keistuoliai draugai sugeba nuolatos vienu žingsniu aplenkti pareigūnus.

Kol, nepaisydama „Martinio klubo“ manevrų, Džoana atkakliai stengsis ištirti bylą, ieškodama atsakymų, Megė bus priversta prisiminti savo senąjį darbą, dėl kurio yra išmaišiusi visą pasaulį — nuo Bankoko iki Stambulo, nuo Londono iki Maltos. Sugrįžo vaiduokliai iš jos praeities, bet padedant ištikimiems bičiuliams ir net atkakliajai Džoanai Tibodo, Megei galbūt visgi pavyks išgelbėti savo naujai susikurtą gyvenimą.

„Tessė Gerritsen rašo sklandžiu, elegantišku stiliumi; skaityti jos kūrinius visada vienas malonumas. „Šnipų pakrantėje“ meistriškai susipina veiksmo kupini puslapiai, netikėti siužeto vingiai ir visas būrys žavingų personažų. Nuoširdžiai tikiuosi Megę Bird bei jos žilaplaukių pagalbininkų komandą išvysti ir kitose šios autorės knygose.“

David Baldacci, #1 New York Times bestselerių autorius

„Meistriška pasakotoja Tessė Gerritsen parašė išradingą, kerinčią istoriją, kurios veiksmo vieta kinta nuo Bankoko iki mažo miestelio Meine, kur saugomos paslaptys ir aukštyn kojomis verčiasi gyvenimai... „Šnipų pakrantė“ skaitytojus pakeri savo sudėtingais personažais, turinčiais kruopščiai slepiamų paslapčių, ir gyvybiškai pavojinga kelione į praeitį ir atgal. Tai puikus romanas.“

Luanne Rice, New York Times bestselerių autorė

„Galinga, gyvybinga, įtraukianti, kupina įtampos bei pavojų... Gerritsen — talentinga pasakotoja, naujojoje knygų serijoje geriau nei kada nors anksčiau atskleidžianti savo talentą. Šiai knygai neįmanoma atsispirti, rekomenduoju!“

Lee Child, New York Times bestselerių autorius

„Jaudinantis pasakojimas su žavingais personažais. Nekantrauju perskaityti ir naujas šios serijos knygas.“

Kathy Reichs, serialo „Kaulai“ apie Temperansę Brenan autorė

„Tessė Gerritsen — nuostabi rašytoja, kurios knygas tiesiog privalu perskaityti, o „Šnipų pakrantė“ — dar vienas jos šedevras. Skaitytojai nekantriai lauks vis naujų Megės Bird ir jos bičiulių nuotykių.“

C. J. Box, knygos „Storm Watch“ autorė, New York Times bestselerių autorė

„Per ilgus dešimtmečius Vidurio pakrantėje esantis Meino valstijos regionas įgijo saugaus prieglobsčio, kuriame gali anonimiškai apsigyventi į užtarnautą poilsį išėję šnipai, reputaciją. Ir dabar bestselerių autorė Tessė Gerritsen, pasinaudojusi šia menama (o gal tikra!) legenda, pavertė ją neįtikėtinu trileriu. Tokios knygos kaip „Šnipų pakrantė“ neleidžia atsiplėšti ir skaitytoją įtraukia savo tikroviškais, nepagražintais personažais bei kruopščiai apgalvotomis detalėmis.“

Paul Doiron, bestselerių apie Maiką Boudičą autorius

Įspūdingame Harper Lee romane siužetas klostosi prabėgus dviem dešimtmečiams nuo įvykių, kurie aprašyti Pulicerio premiją laimėjusiame šedevre „Nežudyk strazdo giesmininko“.

Meikombas, Alabamos valstija. Džina Luiza Finč — Paukštelis — iš Niujorko parvažiuoja namo aplankyti senstančio tėvo Atikaus. Dėl pilietinių teisių kylančios įtampos ir pietines valstijas transformuojančių politinių neramumų fone sugrįžimo kurstomas malonias emocijas papildo kartėlis, nes Džina Luiza atskleidžia gąsdinančias tiesas apie glaudžią savo šeimą, gimtąjį miestą ir artimiausius žmones. „Eik ir pastatyk sargybinį“, vaizduojantis didžiumą visiems pažįstamų veikėjų iš „Nežudyk strazdo giesmininko“, tobulai įamžina jauną moterį ir pasaulį, skausmingai, bet neišvengiamai atsikratančius praeities iliuzijų — išsirengusius į kelionę, kurioje vadovautis tegali savo sąžine.

Dvidešimto amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje sukurtas „Eik ir pastatyk sargybinį“ padeda visapusiškiau suprasti ir įvertinti Harper Lee. Romanas nepamirštamas, sklidinas išminties, humaniškumo, aistros, humoro ir be didelių pastangų įterptų taiklių pastebėjimų — nepaprastai įtaigus meno kūrinys nuostabiai atkuria kitą epochą ir kartu tebėra aktualus mūsų laikams. Ne tik paryškina neblėstantį „Nežudyk strazdo giesmininko“ spindesį, bet ir atlieka svarbaus jo bendražygio funkciją, Amerikos klasikai suteikdamas ryškesnių spalvų, kontekstą ir naujos prasmės..

„Neleiskite romanui „Eik ir pastatyk sargybinį“ pakeisti jūsų nuomonės apie Atikų Finčą... reikia pripažinti nepaneigiamą tiesą, kad tokį žmogų kaip Atikus Finčas, kuris gimė pietiečių diduomenės šeimoje, po rekonstrukcijos praėjus vos dešimtmečiui, su rasiniais dalykais būtų siejusi komplikuota ir vingri istorija.“

Los Angeles Times 

„Be kitų svarbių aspektų, romanas reikšmingas tuo, jog prašo žiūrėti į Atikų ne vien kaip į didvyrį ar dievybę, bet kaip į paprastą žmogų, turintį ydų ir dorovinių trūkumų, leidžiantį mums pamatyti save, kad ir kokios sudėtingos ir prieštaringos būtų mūsų asmenybės.“ 

Washington Post 

„Romanas „Eik ir pastatyk sargybinį“, ko gero, vertingiausias dėl to, kad įžiebia atviras diskusijas apie nedžiuginančius Amerikos pasiekimus rasinės lygybės srityje.“ 

San Francisco Chronicle 

„... iš „Nežudyk strazdo giesmininko“ puikiai pažįstamas balsas, smagaus, ūmaus, taisykles laužančio žmogaus balsas, girdėti ir romane „Eik ir pastatyk sargybinį“ — jo autorė tokia pat narti ir žavinga, kaip visada.“ 

Chicago Tribune

„Romanas suteikia vertingą progą geriau pažinti didžiadvasišką, sudėtingą vienos iš reikšmingiausių Amerikos autorių protą.“ 

USA Today 

„Sprendžiant iš vienos labai plačios temos, į kurią susitelkė daugybė kritikų, romanas suteikia daug žinių tiek rašytojams, tiek skaitytojams.“ 

Vulture 

„Kaip sakė Faulkneris, vienintelės geros istorijos yra apie žmogaus širdį, kurią drasko prieštaravimai. Ir tai gana neblogai apibendrina „Eik ir pastatyk sargybinį“.“ 

Daily Beast

„Antrasis Harper Lee romanas aiškiau negu jo pirmtakas parodo, koks yra mūsų pasaulis.“ 

Time 

„Ką tik išleistoje naujoje istorijoje apie Finčų šeimą, Lee plačiau atveria langą į baltąsias pietiečių širdis, be to, sako mums, kad pagaliau atėjo metas sunaikinti netikrus praeities dievus ir tapti laisviems.“ 

NPR’s „Code Switch

Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Garbingo gyvenimo kukli pamoka — taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti šią knygą. Ir dar — nemanykite, kad tik vaikai turi mokytis iš suaugusiųjų — kai ko ir suaugusieji gali pasimokyti iš vaikų.

Romanas pilnas šviesaus liūdesio ir tylaus džiugesio, kuriuos žmo­gui dovanoja sąžiningumas ir tolerancija, o žiaurumas ir prietarai atima. Nors vaizduo­jami įvykiai yra tarsi toli nuo mūsų, autorės išpažįstamos vertybės ak­tu­al­ios visiems žmonėms, kad ir kokiame pasaulio kampelyje jie gyventų.

„Nežudyk strazdo giesmininko“, išleistas 1960-aisiais, jau po metų gavo prestižinę Pulitzerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Colmo Toibino „Bruklinas“ — meilės ir netekties istorija. Pasakojimas apie moterį, sprendžiančią sudėtingą klausimą: ką rinktis — pareigą ar asmeninę laisvę? Knygos pagrindu sukurtas garsus filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Saoirse Ronan.

XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios Airija Eilišei Leisi, kaip daugeliui jos amžiaus airių merginų, nežada didelių ateities perspektyvų. Todėl kai Eilišės sesuo susitaria dėl jos galimybės emigruoti į Niujorką, mergina supranta, kad privalo išvykti, pirmą kartą gyvenime palikti namus ir šeimą.

Atkeliavusi į Brukliną ir apsigyvenusi name, kur, be jos, kambarius nuomoja dar kelios merginos, Eilišė negali pamiršti, ko teko atsižadėti. Atsidūrusią toli nuo namų ją kamuoja tėvynės ilgesys. Tačiau vos užmezgusi pirmą draugystę, galinčią išaugti į didesnį jausmą, Eilišė gauna iš Airijos žinią ir supranta, kad privalo grįžti namo. Parvykus iškyla širdį draskantis pasirinkimas tarp pareigos ir didelės meilės.

„Šis žmogiškas, širdį sušildantis Colmo Tóibíno romanas yra tikras meistro kūrinys.“

Sunday Times

„Nepamirštama.“

Spectator

Colmas Toibinas parašė dešimt romanų, tarp jų: „Magas“, apdovanotas „Rathbones Folio“ premija; „Meistras“ (The Master), apdovanotas „Los Angeles Times Book“ premija; „Bruklinas“ (Brooklyn), apdovanotas „Costa Book“ premija; „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) ir „Nora Webster“, taip pat du apsakymų rinkinius ir kelias literatūros kritikos knygas. Jis yra Kolumbijos universiteto Irene and Sidney B. Silverman Professor of the Humanities; Airijos Menų taryba jį paskelbė 2022—2024 m. airių grožinės literatūros laureatu. Toibinas, kurio knygos tris kartus buvo įtrauktos į „Bookerio“ premijos trumpąjį sąrašą, gyvena Dubline ir Niujorke. 

Skaitytojams nuo 10 metų

„Sunkiausias dalykas Atminties Saugotojui yra ne skausmas. Sunkiausia, kad saugai prisiminimus vienas. Jais reikia dalintis.“

Įsivaizduok pasaulį be skausmo, troškulio ir praradimų. Įsivaizduok pasaulį be spalvų ir meilės. Ar norėtum jame gyventi? Tobulai sutvarkytoje ateities visuomenėje viskas ramu ir vienoda, niekas neišsiskiria, niekas nekenčia nepritekliaus, kiekvieno žmogaus gyvenimas čia apskaičiuotas ir sunormuotas.

Dvylikametis Jonas išrenkamas naujuoju Atminties Saugotoju – jis vienintelis patirs ir sužinos apie didžiausius žmonijos nuopuolius ir laimėjimus. Jis vienintelis žinos, ką reiškia skausmas, baimė... ir meilė. Po truputį Jonas skausmingai suvokia, kiek daug tobula visuomenė yra praradusi... Bet ar jis gali ką nors pakeisti?

Kupinas vidinės įtampos ir vaizduote stebinantis kūrinys bet kokio amžiaus skaitytoją paskatins susimąstyti apie žmonijos dabartį ir ateitį, apie stulbinančius laimėjimus ir skaudžius praradimus.

Kūrinys įtrauktas į vaikų literatūros eksperto dr. Kęstučio Urbos 8 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

„Siuntėjas“

• Apdovanotas kūrinys ugdo literatūrinį suvokimą ir vaizduotę.

• Skatina susimąstyti apie svarbiausias šeimos ir visuomenės vertybes.

•  Skatina susimąstyti apie dalykus, kuriuos paprastai priimame kaip savaime suprantamus.

• Viena populiariausių visų laikų distopijų jauniesiems skaitytojams.

Lois Lowry (g. 1937) – garsi amerikiečių rašytoja, kurios 1993 m. parašyta apysaka „Siuntėjas“ vos pasirodžiusi tapo tikra sensacija. Kūrinys netrukus buvo įvertintas vienu reikšmingiausių vaikų literatūros apdovanojimų – Niuberio medaliu.

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. 

Visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn „Bridžertonų kronikų“ aštuntoji knyga. Pagal šią knygų seriją sukurtas Netflix serialas. 

Tai Gregorio Bridžertono istorija.

Ne taip, kaip dauguma pažįstamų, Gregoris Bridžertonas iš visos širdies tiki tikra meile.

Ir turi tam priežastį: visi septyni jo broliai ir seserys laimingai susituokę. Gregoris įsitikinęs, kad jam skirtoji anksčiau ar vėliau pasirodys, o iki tol galima smagiai pagyventi. Išvydęs Hermioną Votson jis kiekviena savo ląstele pajunta, kad jiems lemta būti kartu.

Tačiau iš geriausios, tik ne tokios gražios Hermionos draugės Liusės Abernati Gregoris sužino, kad Hermiona karštai myli kitą vyrą. Deja, kai Gregoris supranta, kad toji mergina vis dėlto nebuvo jam skirtoji, o iš tikrųjų jis myli Liusę, nebelieka laiko ką nors pakeisti. Liusė ruošiasi tekėti už kito!

Taigi vykstant vestuvėms Gregoris turi sugalvoti, kaip jas nutraukti ir įtikinti Liusę, kad ji turi tapti jo žmona...

„Julia Quinn – istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

Winstonas Leonardas Spenceris Churchillis – viena iškiliausių XX a. istorinių asmenybių ne vien gimtojoje Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame pasaulyje. Buldogu pramintas, cigaro iš rankų nepaleidžiantis politikas Antrojo pasaulinio karo metais įtvirtino savo, kaip drąsaus, bekompromisio ir toliaregiško valstybės veikėjo, statusą. Ši istoriko Geoffrey’io Besto biografija išsamiai apibūdina visą W. Churchillio gyvenimą ir padeda geriau suprasti priežastis, dėl kurių politiko vardas yra amžiams įrašytas į žmonijos istoriją. 

Winstonui Churchilliui likimas lėmė vesti savo šalį per vieną sunkiausių laikotarpių istorijoje. Didžiosios Britanijos ministru pirmininku jis tapo tą pačią dieną, kai Hitleris įsiveržė į Prancūziją (1940 metų gegužės 10 d.). Tuo metu jam buvo 66-eri. Politikas puikiai žinojo, kas yra karas: prie armijos jis prisijungė 1895-aisiais, būdamas 21 metų. Dalyvavęs mahdistų sukilime ir Antrajame anglų–būrų kare, savo patirtį aprašė keliose knygose ir pasuko į politiką: 1900 metais buvo išrinktas į parlamento Bendruomenių Rūmus. 

Politikoje W. Churchillis praleido 55 gyvenimo metus: kaip eilinis parlamentaras, Prekybos tarybos pirmininkas, karo ministras, Jungtinės Karalystės iždo kancleris, pirmasis admiraliteto lordas ir ministras pirmininkas (du kartus). Per savo ilgą, prieštaringą ir spalvingą karjerą W. Churchillis buvo ir liaupsintas, ir keiktas. Kaip ir kiekvienas žmogus, jis neišvengė klaidų, nuopuolių ir kritikos. Aišku viena: uždegančios jo kalbos ir nepajudinamas ryžtas sutelkė britus Antrojo pasaulinio karo metais ir suteikė pradinį impulsą pasipriešinti Europą siaubiančiam Hitlerio karui. Be W. Churchillio drąsos, Europos ir viso pasaulio istorija galėjo pasisukti visiškai kita kryptimi. 

Geoffrey’is Francis Andrew Bestas (1928–2018) – autoritetingas britų istorikas, kurio specializacija yra karo tematika. Studijavęs Kembridže, vėliau pats dėstė istoriją Edinburgo, Sasekso ir Oksfordo universitetuose, 2003 metais tapo Britų akademijos nariu. Iš viso parašė 13 knygų, iš jų dvi – apie Winstoną Churchillį: „Churchill: A Study in Greatness“ (2001) bei „Churchill and War“ (2005). 

Serijos „Empirėjus“ pirma knyga

SKRISK ARBA MIRK

„THE NEW YORK TIMES“ BESTSELERIO AUTORĖ

„Maginė fantastika, kuri iš visų per pastarąjį dešimtmetį mano skaitytų šio žanro knygų žiauriausiai įtraukia!“

„THE NEW YORK TIMES“ GERIAUSIO BESTSELERIO AUTORĖ TRACY WOLFF

Atskleiskite „The New York Times“ geriausio bestselerio autorės Rebeccos Yarros sukurtą žiaurų drakonų raitelių elitui skirtą karo koledžo pasaulį.

Dvidešimtmetė Violeta Sorengeil turėjo mokytis raštininkų kvadrante ir ramiai gyventi tarp knygų ir istorijos. Tačiau vadovaujančioji generolė – kartu ir kieta kaip drakono nagas motina – įsakė Violetai prisijungti prie šimtų kandidatų, trokštančių tapti Navaros elitu – drakonų raiteliais.

 Kai esi mažiausias, o tavo kūnas silpnas, mirtis tyko už kiekvieno kampo… nes drakonai nesusisaisto su trapiais žmonėmis. Jie juos degina.

Susisaistyti pasirengusių drakonų mažiau nei kadetų, tad daugelis kandidatų pasiryžę nužudyti Violetą, kad pagerintų savo galimybes. Kiti, tarkim, galingiausias ir negailestingiausias raitelių kvadranto sparno vadas Ksaidenas Riorsonas, ją nori nužudyti tik dėl to, kad ji savo motinos dukra.

Kad išgyventų dar vieną dieną, jai teks pasitelkti visą savo protą.

Tačiau su kiekviena diena karas vis labiau įsisiautėja, apsauginiai karalystės kerai silpsta, o mirčių vis daugėja. Maža to, Violeta pradeda įtarti, kad vadai slepia siaubingą paslaptį.

Draugai, priešai, meilužiai – visi Basgiato karo koledže turi savo užduotį, nes ten patekus išeiti galima tik dviem būdais – baigti koledžą arba mirti.

Tikra pabėgimo iš Kionigsbergo į Lietuvą istorija, sukrečianti iki širdies gelmių.

Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.

Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos. 

Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.

Nė viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta taip mažai kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad, palyginti su kitomis Trečiojo reicho ir nacių sukelto karo aukomis, apie jų likimą sužinota gana vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse sustiprėjus nepriklausomybės siekiantiems judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.

CHRISTIANAS HARDINGHAUSAS gimė 1978 m. Osnabriuke, Vokietijoje. Baigęs istorijos, literatūros ir žiniasklaidos magistrantūros studijas Osnabriuko universitete, apgynė daktaro disertaciją propagandos ir antisemitizmo tyrimų srityje. Hardinghausas rašo knygas, dirba laisvai samdomu žurnalistu ir istorijos konsultantu.

Jaudinanti dviejų draugių istorija nacių okupuotoje Prancūzijos sostinėje. Tai knyga apie baimę, kančią ir skaudžius likimo smūgius, kuriuos nugali nepalaužiama vidinė stiprybė, pasiaukojimas ir meilė. 

1939-ieji. Europa vis labiau kaustoma niūrios karo nuojautos. Paryžiuje gyvenančios draugės Eliza ir Žiuljetė įsitikinusios, kad karas jų nepalies. Deja, šios viltys netrukus sudūžta į šipulius. Naciams okupavus Paryžių, Eliza supranta, kad jai Prancūzijos sostinėje nebesaugu. Apsisprendusi bėgti, brangiausią savo turtą – dukrelę – moteris patiki Žiuljetei, taip pat auginančiai panašaus amžiaus dukrą ir du šiek tiek vyresnius sūnus. 

Karui pagaliau pasitraukus iš Prancūzijos, Eliza sugrįžta į Paryžių, kur sužino sukrečiančią naujieną: į Žiuljetės namų rajoną pataikė bomba, akimirksniu sugriovusi tiek pastatus, tiek žmonių gyvenimus. Siaubo apimta Eliza bando surasti bent menkiausią užuominą apie savo dukrą ir ja besirūpinusią draugę, tačiau bergždžiai. 

Nors Eliza tūkstančius kartų įsivaizduoja blogiausia, vis dėlto jos širdis atsisako tuo patikėti. Galų gale moteris užčiuopia nors ir menką, bet vilties šiek tiek teikiantį siūlo galą. Kupina vėl užgimusios vilties, Eliza iškeliauja į Niujorką, kur tikisi pagaliau sužinoti, kas nutiko jos dukrai ir geriausiai draugei. 

„Motinos meilės stiprybė ir nesuvokiamai sunkūs karo meto pasirinkimai; šeimos saga, odė menininko sielai ir netgi detektyvo elementai. Skaitydama negalėjau sulaikyti ašarų ir atsitraukti iki pat paskutinio puslapio.“ 

Jill Santopolo, knygos „Šviesa, kurios netekome“ autorė 

„Nuostabus ir širdį veriantis kūrinys.“ 

 Kate Quinn , knygų „Kodas „Rožė“, „Alisos tinklas“ autorė

„Kristin Harmel – tikra pasakojimo meistrė. Puikus istorinis romanas!“

 Sadeqa Johnson, knygų „The House of Eve“, „Yellow Wife“ autorė

Kristin Harmel (g. 1979 m.) yra populiari rašytoja, kurios knygos nuolat tampa „The New York Times“ bestseleriais. Autorė rašymu „susirgo“ būdama šešiolikos. Baigusi Floridos universitetą, ji dirbo žurnalo „People“ reportere, taip pat rašė kitiems žurnalams bei televizijos laidoms. Pirmąją knygą K. Harmel išleido 2006-aisiais, būdama 27-erių. „Paryžiaus dukra“ yra 15-oji autorės knyga. Jos kūryba išversta į daugiau nei 30 kalbų. Lietuvių kalba yra išleisti jos romanai „Dingusių vardų knyga“, „Užmaršties saldumas“ ir „Gęstančių žvaigždžių miškas“.

– <...> Esu lėta, nepaslanki...

– Kaip vėžliukė? – paklausė jis, draugiškai pažvelgęs į Žozefiną.

– Kaip vėžliukė, kuri juda dviejų kilometrų per valandą greičiu ir tirta iš baimės!

– Vėžliai man patinka, – meiliai pratarė jis. – Tai labai ištikimi gyvūnai, žinote, labai ištikimi... Jie verti mūsų dėmesio.

Šiame prancūzų autorės Kathrine Pancol megabestseleryje – knygos „Geltonos krokodilų akys“ tęsinyje, – kuriuo be vargo mėgausis ir su pirmąja knyga nesusipažinęs skaitytojas, Žozefinai, pagaliau pajutusiai troškulį save pažinti, tenka susidurti su išsiskyrimu, šeimos problemomis ir net žmogžudyste.

Per pastaruosius metus Žozefinos Kortes gyvenimas pasikeitė į gerą. Dar neseniai buvusi vos galą su galu sudurianti Viduramžius tyrinėjanti mokslininkė – palikta sutuoktinio, atstumta motinos ir persekiojama bankininko, dabar ji bestselerio autorė, turinti butą Paryžiuje ir patrauklų, kad ir paniurusį, meilužį. Ir vis dėlto ramybėje jos nepalieka nuojauta, kad tikroji laimė ją aplenkia. Taigi kai vieną vakarą ši keturiasdešimtmetė susiduria su gyvenimą keičiančiais įvykiais, ji supranta, kad laikas pradėti klausytis širdies.

Pakliuvus į painių santykių ir virtinės žmogžudysčių raizgalynę, Žozefinai tenka mokytis ryžtingai veržtis į priekį, rasti drąsos ir stiprinti pasitikėjimą savimi. 

„Šiame krašte svarbu ne tai, ką darai, o kas esi.“

1975 metai. Šiaurės Airijoje atvirai liepsnoja protestantų ir katalikų nesutarimai, aidi šūviai ir griaudėja sprogimai, o jauna moteris blaškosi tarp ištikimybės savo bendruomenei ir pavojingos aistros. 

Nepaisant sumaišties ir smurto protrūkių, Kušla su motina gyvena ramų gyvenimą mažame miestelyje netoli Belfasto. Dienomis ji dėsto parapijos mokykloje, o naktimis dirba šeimos užeigoje. Būtent ten ji susipažįsta su Maiklu Egniu, advokatu, išgarsėjusiu teismuose ginant Airijos respublikonų armijos (IRA) narius. 

Maiklas yra protestantas, o Kušla – katalikė. Be to, jis vedęs vyras, tad Kušlai derėtų laikytis nuo jo atokiau. Visgi nepaisydama įspėjimų Kušla leidžiasi įtraukiama į rafinuotą gerokai vyresnio vyriškio pasaulį, ir tarp jų užsimezga romanas. Tačiau idilė greitai baigiasi. Netrukus miestelio prieigose randamas žiauriai sumuštas vieno jos mokinio tėvas. Kyla neapykantos ir pykčio banga, grasinanti palaidoti visus, kuriuos Kušla labiausiai nori apsaugoti.

Louise Kennedy gimė ir užaugo greta Šiaurės Airijos sostinės Belfasto. Rašydama romaną „Peržengus ribą“ rėmėsi tikrais įvykiais. Iš skausmo ir žiaurumo ji sukūrė labai gyvenimišką ir jautrią dramą apie sužlugdytą meilę ir nepalaužiamą ištikimybę saviems idealams, kur tai, iš kur esi kilęs, atrodo, svarbiau nei tai, kas tu esi. 

Jos romanas „Peržengus ribą“ Washington Post išrinktas geriausia metų knyga ir yra įtrauktas į Moterų grožinės literatūros premijos trumpąjį sąrašą.

„Mes buvome Gatopardai, Liūtai; mus pakeis maži šakalai, hienos, ir visi – gatopardai, šakalai ir avys – ir toliau manysimės esantys žemės druska.“

1860-ųjų pavasarį Abiejų Sicilijų karalystėje, netrukus tapsiančioje suvienytos Italijos dalimi, Salinų dinastijos kunigaikštis donas Fabricijus Korbera užsiima aristokratiškais rūpesčiais: rodo pagarbą Karaliui, administruoja giminei priklausančias valdas, planuoja kilmingiesiems paveldėtojams priderančias santuokas. Tačiau žvelgdamas į freskomis ištapytas rūmų lubas ir žvaigždėtą dangų kunigaikštis jaučia artėjant pokyčius, apversiančius šalies ir šeimos gyvenimą. Numylėtas sūnėnas Tankredas prisijungs prie Garibaldi vadovaujamų revoliucionierių pulkų, kilmingųjų valdžią pakeis įvairiems visuomenės sluoksniams balsą suteikiantys rinkimai, o aristokratiškų rūmų spindesys ir galia pavirs muziejumi, pilnu netikrų šventųjų paveikslų ir suklastotų relikvijų.

1958 m. išleistas ir ligi šiol vertinamas italų literatūros klasikos kūrinys su švelnia, ironiška nostalgija kalba apie praėjusios epochos tradicijas, kurias įkūnija kadaise didinga siciliečių giminė ir paskutinis jos atstovas. Išdidus, karališkos laikysenos kunigaikštis don Fabricijus, save vadinantis gatopardu – tikrovėje neegzistuojančiu gyvūnu, su stojišku liūdesiu priima į šalį atkeliaujančias progresyvias idėjas ir neišvengiamą savojo luomo dekadansą.

„Kartkarčiais, kaip ir tos amžinai atmintin įstringančios auksinės laimės akimirkos, užtinki kūrinį ar autorių, paveikiantį neišdildomai. Lampedusos „Gatopardas“, jo vienintelis romanas ir šedevras, yra tokia knyga.“
Independent

Giuseppe Tomasi di Lampedusa (Džuzepė Tomazis di Lampedūza, 1896-1957) – italų rašytojas, Sicilijos didikas, Palmos hercogas, Lampedusos kunigaikštis. Išgarsėjo po mirties išleistu vieninteliu romanu „Gatopardas“. Šiuo leidimu pristatomas naujas kūrinio vertimas į lietuvių kalbą, parengtas pagal 2012 m. išleistą romano versiją su autoriaus įsūnio Gioacchino Lanzos Tomasi pratarme, pabaigos žodžiu ir papildomais romano fragmentais.

„Visi jie išnyks vienu kartu, kaip išnyko milijonai vaizdinių, slypeėjusių už prieš pusamžį mirusių senelių kaktų, už mirusių tėvų kaktų irgi. Vaizdiniai, kuriuose mes dar vaikai tarp kitų, prieš mums gimstant išnykusių būtybių, kaip mūsų atmintyje šalia tėvų ir klasės draugų išlieka mūsų pačių maži vaikai. O vieną dieną mes liksime savo vaikų, apsuptų anūkų ir dar negimusių žmonių, prisiminimuose. Visai kaip seksualinis potraukis, atmintis niekad nepaliauja. Ji suporuoja mirusiuosius su gyvaisiais, tikras būtybes su išgalvotomis, sapnus su istorija.“

Annie Ernaux kūrinys „Metai“ daugelio laikomas jos opus magnum. Jame iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941-2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus – praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius “ autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką. Kalbėdama ne iš „aš“, bet iš „mes“ perspektyvos, ji rašo kolektyvinę tą laiką patyrusiųjų autobiografiją.


„Metai“ “ mūsų laikų „Prarasto laiko beieškant“.“
New York Times

„Viena geriausių knygų, kurias kada nors skaitysite.“
Deborah Levy

„Ši knyga – tikra revoliucija ne tik kuriant autobiografiją, bet ir meną apskritai.“
John Banville


Annie Ernaux (Ani Erno, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašš per 20 kūrinių. Pagal kai kuriuos jų, pavyzdžiui, „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“, pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija. „Metai“ įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą.

Sukrečianti psichologinė drama apie keturias šeimas, kurių gyvenimai negrįžtamai pasikeičia po vieno sunkiai suvokiamo įvykio.

Tėvas ir motina Loverliai kantriai budi ligoninėje prie sūnaus lovos, nes šis vidurnaktį iškrito pro savo kambario langą. Jo motina Vitnė su niekuo nekalba. Šoko ištikti draugai ir kaimynai savo ruožtu bando išsiaiškinti, ar jie patys kaip nors neprisidėjo prie to, kas atsitiko tą baisų vėlų vakarą. Tai šilti ir pažiūrėti altruistiški geriausi Loverlių šeimos draugai Parkai, jauna ir ambicinga vaikų trokštanti susilaukti Rebeka ir jos vyras bei tyli rami portugalų senukų pora, gedinti savo vienturčio suaugusio sūnaus, kuriam buvo nustatyta sutrikusios raidos diagnozė.

Tačiau kas nutiks vėliau, kai po savaitės paaiškės ilgai slėpta ir nepatogi, šias šeimas jungianti tiesa? 

Romanas, kuriame nagrinėjamos žlugdančio pavydo, pasiaukojančios motinystės, trūkinėjančių santuokinių ryšių, skausmingos persileidimų ir nutildytos nuojautos temos, kelia klausimus, kas nutinka, kai geri žmonės priima netinkamus sprendimus.

Įspūdinga knyga apie motinystę, pasiaukojimą ir didžiulius lūkesčius, primetamus moterims.

Good Housekeeping

Emiri Abrams užgriūva, regis, neįveikiami sunkumai. Mirties patale gulinti motina prisipažįsta nužudžiusi Emiri tėvą, po laidotuvių moteris sužino, kad visas palikimas atitenka nekenčiamam patėviui, o jos pačios sutuoktinis pralošė ir garbę, ir turtą. Emiri nusprendžia grįžti į vienintelę likusią saugią užuovėją – tetos namus tolimoje provincijoje, kur leido laimingiausias vaikystės dienas.

Sent Mertono miestelis pasitinka Emiri tylia laidotuvių procesija. Ji pajunta bundantį prigimtinį smalsumą: kodėl mirusysis laidojamas grafų Ansonų valdose? Iš kur ta visus stingdanti įtampa? Kokia tamsi paslaptis gaubia jos mylimą miestelį? Emiri būtų ne Emiri, jei nesiimtų šią paslaptį atskleisti. Žingsnis po žingsnio ji tampa neatsiejama šios baugios, kelias kartas trunkančios istorijos dalimi.

Agathos Christie detektyvų stiliumi sukurta debiutinė Tomo Valiūno knyga skaitytoją nukels į XIX a. pradžios Angliją, kur tarp žavių elegantiškos kasdienybės akimirkų verda žmogiškosios aistros, nuvedančios iki šaltakraujiškai suplanuotų nusikaltimų.

Tomas Valiūnas – abiturientas, visada žavėjęsis Agatha Christie. „Lažybos prie karsto“ yra pirmoji jo visiškai baigta knyga. Autorius taip pat verčia iš prancūzų, lenkų, vokiečių kalbų, yra laimėjęs filologų konkurse aukso medalį už kūrinio vertimą iš prancūzų kalbos, taip pat bronzos medalį už vertimą iš vokiečių kalbos, dalyvavo pasaulinėje geografijos olimpiadoje. Yra kūręs savo verslus su Lietuvos „Junior Achievement“ organizacija.

„Tomo Valiūno istorinis detektyvas „Lažybos prie karsto“ suintrigavo, įtraukė iki paskutinių puslapių ir maloniai nustebino. Nekantriai lauksiu kitos knygos!“ – Gina Viliūnė 

Kritikų pripažinimo sulaukęs įtempto siužeto romanas, parašytas tikro 1897 m. Vakarų Virdžinijoje įvykdytos žmogžudystės teismo proceso pagrindu.

Prabėgus vos keliems mėnesiams nuo vestuvių Zona Hister Šu savo namuose nukrito nuo laiptų ir mirė. Sukrėsti Livsėjaus miestelio gyventojai užjautė našliu likusį jos vyrą, tačiau Zonos motina Merė Džeinė įtikėjo, kad dukra buvo nužudyta, o gyvybę jai atėmė sutuoktinis.

Visgi niekas netiki, kad išvaizdus, miestelio gyventojų mylimas kalvis yra žudikas. Niekas, išskyrus Merę Džeinę ir Liusę, geriausią Zonos draugę, –jai pastarasis visada kėlė įtarimų. Bylai atsidūrus teisme Grinbrajerio apygardos vyrai susivienijo prieš abi moteris. Kaistant aistroms Merė Džeinė ir Liusė privalo apsispręsti, ar atskleisti didžiausią Zonos paslaptį, kad būtų įvykdytas teisingumas. Ir dabar joms padėti tegali Zona, iš anapus paskelbsianti paskutinę sukrečiančią žinią.

Dramatiško istorinio romano „Raudonasis paukštis gieda“ veikėjos kupinos slopinamo įniršio ir apsėstos teisingumo poreikio. Giliai išjaustas, meistriškas debiutas. – Anne Enright  

Amoso Cliffordo, vieno įtakingiausių miško terapijos ekspertų, sukurtas ir išplėtotas vakarietiškasis miško maudynių metodas – tai fizinę ir emocinę sveikatą ir kūno bei proto ramybę grąžinantis ritualas šiuolaikiniam skubančiam, nuo technologijų priklausomam, lėtinio nuovargio ir nerimo kamuojamam žmogui. 

Ši knyga apie santykius, bet ne žmonių, o žmogaus su daugiau nei žmogiškuoju pasauliu –akmeniu ir upeliu, debesimi, paukščiu ir medžiu. Ryšiui su gamta puoselėti reikia to paties kaip ir žmonių santykiams – smalsumo, dėmesio ir reguliarumo. Svarbiausia – kokybiškam santykiui reikia laiko. A. Cliffordas kviečia ugdytis įprotį reguliariai išeiti į gamtą ir niekieno netrukdomiems lėtai, dėmesingai, smalsiai ją tyrinėti ne tik penkiais gerai žinomais pojūčiais, bet ir intuicija, vaizduote ir švelnia širdimi.

Knygoje yra daugiau nei penkiasdešimt autoriaus ir jo kolegų, miško maudynių gidų, sukurtų ir išbandytų kvietimų – laisvos formos pratimų miške, kurie padeda pasinerti į dabarties akimirką, iki galo išjausti miško atmosferą, atsipalaiduoti ir pailsėti. Toks buvimas miške skatina pastabumą ir kūrybingumą, tad ilgainiui kvietimus išmoksite kurti patys ir veiklos miške tikrai nepritrūksite.

„Miške apstu kvietimų. Žolė kviečia atsigulti. Debesys kviečia juos stebėti. Vanagas kviečia ištiesti rankas lyg sparnus ir žengti tarytum skrendant. Stati tako atkarpa kviečia sulėtinti tempą ir stebėti, kaip pavyksta išlaikyti gravitacijos centrą. Sliekas siūlo patyrinėti dirvą. Šie kvietimai paprasti, juos lengva pastebėti“, – rašo autorius.

Tereikia pažadinti savo vaizduotę, atsipalaiduoti ir žaisti – „šokti su mišku lyg su partneriu“. Žaisdami nė nepastebėsime, kaip gyjame nuo netinkamo gyvenimo būdo sukeltų ligų, kaip mažėja nerimastingumas, lengvėja rūpesčių našta ir mažėja atskirtis tarp mūsų ir gamtos. Ir kaip natūraliai kyla noras gamtą pažinti, puoselėti ir ja rūpintis. 

„Tai gražus atsisveikinimas su dviem nepaprastais žmonėmis. Jis pakerėjo ir sujaudino mane ir lygiai taip pat sujaudins ir pakerės kiekvieną, kas kada nors lankėsi stebuklingame Gabrielio Garcíos Márquezo pasaulyje.“ Salman Rushdie

Vieno didžiausių mūsų laikų rašytojų, Nobelio premijos laureato ir garsiausio bestselerių autoriaus Gabrielio Garcíos Márquezo sūnus šiuose graudžiuose memuaruose apie meilę ir netektį prisimena mylimą tėvą ir motiną.

2014 metų kovą Gabrielis García Márquezas, vienas garsiausių dvidešimto amžiaus rašytojų, persišaldo. Moteris, daugiau nei penkiasdešimt metų jo gyvenimo draugė, žmona Mercedes Barcha, praranda viltį; jos vyras, meiliai vadinamas Gabo, tada jau beveik aštuoniasdešimt septynerių, grumiasi su demencija. „Geruoju nesibaigs“, – sako ji sūnui Rodrigo.

Sulig tais motinos žodžiais Rodrigo susimąsto: „Nejaugi taip ateina pabaiga?“ Trokšdamas suvokti prasidėjusių įvykių prasmę, jis pradeda rašyti paskutinių Garcíos Márquezo dienų istoriją. Kūrybos rezultatas – šis intymus ir nuoširdus pasakojimas, apmąstymai ne vien apie tėvo mirtingumą, bet ir apie jo neprilygstamą žmogiškumą.

Ryškūs prisiminimai ir skaudus reportažas „Atsisveikinimas su Gabo ir Mersedese“ parodo šį iškilų genijų ne vien kaip literatūros kūrėją, bet ir kaip pagrindinį personažą, ir sodriomis spalvomis piešia netektį patyrusios šeimos portretą. Pasakojimo centre – žmogus tragiškiausią gyvenimo akimirką, žavintis humoru netgi tada, kai gęsta jo blaivus protas. Gabo džiaugiasi artimiausių žmonių meile ir dėmesiu, bet grumiasi su tuo, ko netenka – ir su tuo, ko jau neteko. Paskutinėje kelionėje drauge su juo charizmatiškoji Mercedes, amžinoji palydovė ir mūza, viena pagrindinių Márquezo gyvenimo ir kūrybos įkvėpėjų. 

Graudžiai švelnus ir įžvalgus, įspūdingas ir stiprus „Atsisveikinimas su Gabo ir Mersedese“ atiduoda duoklę neįkainojamam Rodrigo tėvų palikimui, kaip niekad plačiai atskleisdamas literatūros milžino privatų šeimyninį gyvenimą. Tai dar viena dovana Gabrielio Garcíos Márquezo skaitytojams visame pasaulyje ir rašytojo, puikiai jį pažinojusio, pagarbos pareiškimas.

Andrzejaus Sapkowskio „Raganiaus“ serija puikiai pažįstama tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio skaitytojams – pagal šį romanų ciklą sukurtas populiarus „Netflix“ serialas bei dar populiaresnė kompiuterinių žaidimų serija. Kviečiame susipažinti ir su kitu autoriaus herojumi – Reinmaru, kurio beprotiškos kelionės ir kvapą gniaužiantys nuotykiai tikrų įvykių fone neabejotinai įtrauks ir sužavės tiek fantastikos, tiek istorijos gerbėjus. 

„Kvailių bokšte“ susipažinome su Reinmaru iš Bieliavos, dar žinomu Reinevano vardu. Šis žingeidus ir šviesaus proto jaunuolis – mokytas žolininkas, gydytojas ir beviltiškas romantikas – nuolat įsivelia į pavojingas istorijas. Pirmoje „Husitų trilogijos“ dalyje Reinevanas, atkeliavęs iki legendinio narenturmo – Kvailių bokšto – šiaip taip išlaviravo tarp jį nugalabyti ketinusių kryžiuočių ir husitų. 

Antroje dalyje šį nenuoramą sutinkame Prahoje, kalendoriui skaičiuojant 1427-uosius Viešpaties metus. Nors vieta kita, Reinevano situacija nelabai pasikeitusi: dėl įvairių priežasčių ant vaikino dantį griežia ir jį vaikosi husitų žvalgyba, Vroclavo vyskupo patikėtinis, raubriteriai bei dar vienos suviliotos mergelės tėvas. 

Įtampos netrūksta ir didesniu mastu: Praha tiesiog virpa nuo konfliktų, ginčų ir religinių susidūrimų. Prokopo Nuogojo vadovaujami husitai traukia į Sileziją su keršto žygiu. Bandydamas išlaviruoti tarp visų jam gero nelinkinčių personažų, Reinevanas prisijungia prie Kieliko garbintojų. Kartu su jais mūsų herojus pasiaukojamai kovoja už naują tikėjimą, tačiau mintyse audžia ir smulkesnius asmeninius planus: atkeršyti brolio žudikams bei surasti nuo jo slepiamą gražuolę Nikoletę, padovanojusią Reinevanui sūnų. 

Maginės fantastikos meistras Andrzejus Sapkowskis gimė 1948 m. Lenkijoje. Geriausiai pasaulyje žinomas jo ciklas „Raganius“, kurį sudaro 6 romanai ir 15 apsakymų. 2016 m. A. Sapkowskis gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. Romanas „Dievo kariai“ yra antroji autoriaus „Husitų trilogijos“ dalis. 

„A. Sapkowskio energija, humoras ir gana neįprastas istorijos fonas paverčia šį kūrinį labai maloniai skaitoma istorine fantastika.“ – Booklist 

„Puikus desertas visiems A. Sapkowskio gerbėjams.“ – Polskie Radio 

„A. Sapkowskio meilė aprašomam laikotarpiui – akivaizdi. Autorius pasakoja apie Prahos defenestracijas, Johaną Gutenbergą ir jo spaudos presą bei kitus istorinius įvykius. Atsakingai ir kruopščiai nutapyti visuomeniniai bei politiniai peizažai natūraliai persipina su pagrindinio romano herojaus istorija. Būtent taip turi būti parašyta istorinė fantastika.“ – Publishers Weekly 

Su kiekviena nauja knyga į The New York Times bestselerių sąrašą pakliūvanti Sandra Brown šiame romane pasakoja amerikietiškojo futbolo žaidėjo Zako Bridžerio istoriją, kurioje sudėtingas moralinis pasirinkimas pamažu perauga į žūtbūtinę kovą už gyvybę. 

Zakas Bridžeris jau seniai nebegalvoja apie buvusią žmoną. Santuoka su Rebeka nesusiklostė. Garsus amerikietiškojo futbolo žaidėjas ir ūmaus būdo gražuolė – ne pats tinkamiausias receptas ramiai šeimyniškai idilei. Po audringo santuokos etapo jie nusprendžia pasukti savais keliais. 

Todėl žinia apie komos būsenoje atsidūrusią Rebeką gerokai nustebina Zaką. Kai paaiškėja, kad teisiniu požiūriu jis vis dar yra artimiausias asmuo, vyrą ištinka šokas – tai reiškia, kad būtent Zakas turi nuspręsti, ar atjungti buvusią žmoną nuo gyvybės palaikymo sistemos. Sukrėstas Zakas permeta atsakomybę Rebekos tėvams. Šie nusprendžia laukti stebuklo. 

Po poros metų iš kalėjimo paleidžiamas Rebekos skriaudikas. Prokurorė Keitė Lenon įsitikinusi, kad anksčiau laiko išleisto Ebano Klarko tėvas pasinaudojo savo įtaka ir papirko teisėjus. Keitė pasiryžusi vėl įkišti tą akiplėšą už grotų. Tačiau tam, kad tai įvyktų, Rebeka turi mirti. Tada Ebanui būtų galima iškelti naujus – žmogžudystės – kaltinimus. Keitė su Zaku susiduria su sunkia moraline dilema. O kiekvieną jų žingsnį seka Ebanas Klarkas. 

„Sudėtingas moralinis pasirinkimas, įvilktas į trilerio drabužį, sukuria kvapą gniaužiantį ir jaudinantį romano audinį.“

Providence Journal 

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai ragina skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Ši knyga, parašyta remiantis dokumentuotais faktais, skaitytoją nukels į patį raganų medžioklės įkarštį XVII a. antros pusės Skandinavijoje. 

1662-ųjų Norvegija. Pavojinga vieta ir laikmetis moteriai, kai dėl paprasčiausio šokio galėjai būti apkaltinta raganavimu ir „vyro suviliojimu“. Su vietos pirkliu romaną užmezgusi našlė Sigri suimama ir išsiunčiama į Vardės salos kalėjimą. Sigri duktė Ingeborga iškeliauja į Vardę, kad pabandytų susigrąžinti motiną. Kartu su ja keliauja ir kitos, jau sudegintos, „raganos“ duktė Marena. Laukinis pastarosios būdas ir nepalaužiama dvasia suteiks Ingeborgai taip reikalingos drąsos leidžiantis nežinomybėn. 

Vardės salos tvirtovėje gyvena ir dar viena moteris – buvusi Danijos karaliaus meilužė Ana Rodija. Užsitraukusi nešlovę (o gal tiesiog nusibodusi karaliui), ji buvo ištremta į nuošalią salą. Tačiau Ana ne iš tų, kurios nuolankiai susitaiko su likimu. Moteris pasiryžusi padaryti viską, kad paspruktų iš Vardės ir susigrąžintų privilegijuoto gyvenimo malonumus. 

Šios moterys – dėl savo poelgių, charakterio ar tiesiog dėl to, kad kažkam nepatiko, – lengva ranka visuomenės paverčiamos raganomis. Juodinamos, nekenčiamos ir šmeižiamos, jos atsisako nuolankiai tapti aukomis, o jų dvasios jėgai negali prilygti joks karalius. 

Raganų teismai daugeliui mūsų reiškia viduramžius. Deja, ši praktika vis dar gyva: paskutinis (bent jau kol kas) žmogaus nužudymas, apkaltinus raganavimu, įvyko palyginti neseniai. 2021 m. balandį Pietų Afrikoje buvo žiauriai sumušta ir gyva sudeginta mergina vardu Sangweni Jostina. Tuo tarpu paskutinė „ragana“ Europoje – Anna Göldi – buvo nuteista myriop Šveicarijoje 1782 m.

„Provokuojanti, magiška ir už širdies griebianti pamirštų moterų iš praeities istorija, skambiai susišaukianti su pasauliu, kuriame gyvename dabar.“ 

L. R. Lam, rašytoja

„Aistringas patriarchato demaskavimas ir žaižaruojantis moterų pasipriešinimo išaukštinimas. Anya Bergman su kvapą gniaužiančiomis detalėmis ir betarpiškumu atkuria istorinio raganų teismo detales.“ 

Hannah Kent, rašytoja

Anya Bergman gimė 1967 m. Londone. Škotijoje, Edinburgo Napier universitete studijavo kūrybinį rašymą ir įgijo menų magistro lapsnį. Persikėlusi gyventi į Airiją, 2004-aisiais debiutavo kaip romantinės literatūros rašytoja. Po kelerių metų, jau gyvendama Norvegijoje, susidomėjo ir ėmė gilintis į prieš kelis šimtmečius čia vykusias raganų medžiokles. 

Aleksas – JAV prezidentės sūnus, Baltųjų rūmų pažiba, savotiškas amerikietiškasis princas: gražus, charizmatiškas, protingas. Tiesa, anapus Atlanto jis turi konkurentą – jauną, žavų ir ne mažiau populiarų britų karališkosios šeimos princą Henrį. Pirmasis jų susitikimas, bulvarinės spaudos piktdžiugai, išauga į tarptautinį skandalą: įtemptą vaikinų apsižodžiavimą karališkosiose vestuvėse seka nerangus apsistumdymas pernelyg arti milžiniško vestuvinio torto...

Dviejų šeimų ir šalių vadovų planas – surengti jaunųjų varžovų paliaubas. Aleksas ir Henris yra priversti kartu pasirodyti tarptautinėse spaudos konferencijose ir demonstruoti apsimestinę draugystę internete. Bet nejučia Aleksas pameta galvą dėl, pasirodo, visai nepretenzingo, nuoširdaus Henrio, ir jiedu įsivelia į slaptą romaną, galintį sužlugdyti ne tik jųdviejų šeimų, bet ir valstybių įvaizdį.
Bet galbūt meilė vis dėlto gali išgelbėti pasaulį? Kaip rasti drąsos būti tuo, kas iš tikrųjų esi? "Raudona, balta ir karališka mėlyna" patvirtina: tikra meilė padeda mums atsiskleisti ir pražysti.

„Imdavau šią knygą visur, kur tik keliaudavau, ir vogdavau kiekvieną sekundę, kad galėčiau paskaityti. Įtraukianti, šmaikšti, švelni ir seksuali… Pavydžiu visoms ir visiems, kurie šį romaną skaitys pirmą kartą!“
Christina Lauren, romano „(Ne) viskas įskaičiuota“ autorė

„Puikiai aprašyta meilės istorija, skatinanti džiaugtis savo tapatybe. Nors C. McQuiston nėra karališko kraujo, jos romanas karaliauja kaip privaloma perskaityti romantinė komedija.“
NPR


Casey McQuiston (Keisi Makviston) - amerikiečių rašytoja, „New York Times“ bestselerių autorė. Jos debiutinis romanas „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ išsyk šovė į „New York Times“ ir „USA Today“ populiariausių knygų sąrašų viršūnes, be to, buvo pripažintas tokių leidinių kaip „Vogue“ ir „Vanity Fair“ metų knyga, o „Entertainment Weekly“, „Kirkus“ ir „Library Journal“ įtraukė jį savo į geriausių 2019 m. knygų sąrašus. Platformoje „Amazon Prime Video“ šiemet pasirodė romano ekranizacija.

„Norėčiau, kad bent kiek labiau pamėgtum mirtį. Ji didelė saugotoja. Be jos mieliausi dalykai palengva virsta farsu, kaip pats patirsi, jeigu reikalausi dar daug gyvenimo.“

Šioje postmodernioje pragaro vizijoje, kurios veiksmas vyksta siurrealistiniame Untanko mieste, nematančiame dienos šviesos, ir realistiniame prieškario Glazge, pasakojamos susipynusios pagrindinių veikėjų Lanarko ir Dankano Tovo gyvenimo istorijos. Tai sapniškas pašėlusios žaismės ir vaizduotės kūrinys apie žmonijos negebėjimą mylėti ir nepailstamą siekį pamilti.

Pirmąkart išleistas 1981-aisiais, dabar jau kultiniu laikomas „Lanarkas“ autorių Alasdairą Gray'ų pavertė vienu svarbiausių Jungtinės Karalystės rašytojų ir svariai prisidėjo prie Škotijos literatūros renesanso.


„Turbūt svarbiausias amžiaus romanas.“
Observer

„Įstabus kūrinys.“
William Boyd

„Vienas kertinių XX a. grožinių kūrinių. „Lanarkas“ pakeitė škotų literatūros kraštovaizdį.“
Guardian

„Geriausias škotų romanistas po Walterio Scotto.“
Anthony Burgess


Alasdair Gray (Alisteris Grėjus, 1934-2019) – škotų rašytojas, dramaturgas ir menininkas. Baigė dizaino ir sienų tapybos studijas Glazgo menų mokykloje. Sukūrė ir iliustravo aštuonis romanus, keletą apsakymų knygų, teatro, radijo ir televizijos pjesių. „Lanarkas“ – pirmas jo kūrinys, laikomas svarbiausiu ir rašytas beveik 30 metų. Jis lyginamas su Franzo Kafkos, George'o Orwello, Jameso Joyce'o ar netgi Dantės kūryba.