Žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas provokuoja skaitytojus patiems nuspręsti, ką jie skaito. Ironiškai, kartais groteskiškai ir absurdiškai kviečia kartu mąstyti apie mirties kultūrą ir jos prasmę, pareigos reikšmę, meno paskirtį ir Vakarų kultūros vertybinius pamatus, vadinamąją mažojo žmogaus idėją, amžiną, nesiliaujančią dieviškųjų ir demoniškųjų pradų kovą.
Pusantro milijono – tiek žodžių per pirmuosius dvejus gyvenimo metus neišgirs vaikas, kuriam tėvai nuo gimimo neskaito knygų, užtat išgirs kelias knygeles per dieną atsiverčiančių tėvų vaikai. Šis JAV tyrėjų „milijono žodžių spraga“ pavadintas fenomenas turi itin didelę įtaką tolesnei vaiko raidai: ne tik kalbos įgūdžiams, požiūriui į knygas bei skaitymą, bet ir socialiniams gebėjimams, emocijų pažinimui.
Pasirodo, atostogos – tas metas, kai Lietuvos gyventojai teigia dažniau randantys laiko knygai. Dar daugiau skaitome tik darbo dienų vakarais. Tokius rezultatus atskleidė leidyklos „Baltos lankos“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
„Anksčiau apie knygą galvodavau kaip apie duotybę – svarbiausias buvo tekstas ir kas juo sakoma. Dabar tai vis dar tiek pat svarbu, bet knygą ėmiau matyti ir kaip objektą, kuriame nieko nėra savaiminio ir atsitiktinio: vos palietusi viršelį imu galvoti apie jo faktūrą, atsivertusi knygą – apie popieriaus plonumą ar švelnumą, šrifto pasirinkimus, maketą, instinktyviai pažiūriu knygos metriką, išsinagrinėju rengėjų komandą, tiražą, spaustuvę. Apskritai, stebina ir žavi, kiek žmonių, jų įdirbio, išmanymo bei patirties reikia, kad knyga būtų išleista“, – paklausta apie knygos gimimą sako mūsų leidyklos vyriausioji redaktorė Saulina Kochanskaitė.
Rugpjūčio pabaigoje pasirodė naujas rašytojo ir istoriko Tomo Vaisetos romanas „Ch.“ (siūloma tarti „cha“). Knygą išleido leidykla „Baltos lankos“, o kūrinys, autoriaus teigimu, provokuoja skaitytojus pačius nuspręsti, ką jie skaito.
