Tinklaraščio įrašai, pažymėti „interviu“

Audriaus Ožalo pokalbis su prancūzų leidėju Davidu Meulemanu, Prancūzijoje išleidusiu Tomos Vaisetos romaną „Ch“ (prancūziškai „Supplice“, vertė Agathe S.V.Kazakevičius).

„Man patinka visokios knygos ir pats skaitymas, o audioknygos labai dera su mano gyvenimo vertybėmis, iš kurių man pati svarbiausia – laisvė. Audioknygų klausymas sukuria tokį kokybės burbulą, kuriame norisi būti ir mėgautis į ausį pasakojama istorija“, – sako Vilma Venckutonytė.

Su knygos „Pasaulietė“ autore Deimante Rudžinskaite kalbamės praėjus lygiai mėnesiui po knygos pasirodymo, antrajam knygos tiražui iškeliavus į spaustuvę. Kas pasikeitė per šį mėnesį, kokių reakcijų knygos autorė sulaukė ir kas ją labiausiai nustebino?

Knygų balsu tapusi aktorė Gelminė Glemžaitė neslepia, kad „Baltų lankų“ audioknygų garsinimas jos akyse prilygsta meditacijai. Jis padeda įsigilinti į skaitomą kūrinį, o klausymas praturtina kasdienybę, padeda daugiau perskaityti.

Juk ne mažiau įdomu, ką Metų knygos rinkimai reiškia leidėjams ir leidykloms. Ar leidyklos žino Metų knygos formulę? Nuo ko priklauso knygos sėkmė? Kviečiame skaityti pokalbį su leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktore Saulina Kochanskaite.

Kas bendra tarp Romaino Gary „Aušros pažado“ leidimo lietuvių kalba ir kultinio Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“? Tikrai ne vien tai, kad sutampa autorių inicialai. Viskas būtų aiškiau, jei nuspręstumėte šias knygas ne perskaityti, o išklausyti. Tuomet išgirstumėte, kad abi leidyklos „Baltos lankos“ išleistas audioknygas skaito balsas, priklausantis aktoriui Jurgiui Damaševičiui.

Apie romano, atkeliaujančio tiesiai į Vilniaus knygų mugę, veiksmo geografiją, didžiąsias paslaptis, herojų likimus ir svarbias geopolitines įžvalgas kalbamės su knygos autoriumi Mantu Adomėnu.

Kviečiame skaityti pokalbį apie besibaigiančių metų leidybos tendencijas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, apie svarbius ir neretai sunkius sprendimus, kuriuos tenka priimti leidėjams.

O kol laukiame knygos pristatymo, kviečiame skaityti pokalbį su autoriumi apie romano kūrimą, knygoje gvildenamas temas ir bandymą perprasti Didįjį Žaidimą, tebevykstantį ir mūsų dienomis.

Italijoje gyvenusi ir puikiai pietietiškas šalies realijas pažįstanti vertėja sako, kad neseniai pasirodžiusi Stefanios Auci itališkos šeimos sagos „Sicilijos liūtai“ pirmoji dalis ir praplės akiratį, ir užkrės meile Sicilijos salai, o istorinių įvykių fone besiskleidžiantis knygos siužetas be galo aktualus ir šiems laikams. Vertėja turi ir puikių žinių romano pirmąją dalį jau perskaičiusiems ir perskaičiusioms – jau verčiama ir antroji jo dalis.