Tinklaraščio įrašai, pažymėti „interviu“

„Mes manome, kad gyvajame pasaulyje smegenys yra labai svarbios, – ir jos tokios tikrai yra, bent jau gyvūnijos pasaulyje, – bet didžiulis skaičius gyvų organizmų sugeba koordinuoti savo veiksmus ir elgesį neturėdami smegenų ir daro tai stebėtinai gerai, į tokių organizmų grupę patenka ir grybai“, – sako biologas ir rašytojas dr. Merlinas Sheldrake’as.

Vieno „Knygų savaitės“ pokalbio pašnekovus Vilniuje ir Vankuveryje skyrė daugiau nei 8000 kilometrų: kultūros istorikas Aurimas Švedas kalbino Kanadoje gyvenantį kultūros geografą, knygos „Vilnius savas ir svetimas“ („Vilnius City of Strangers“) autorių Laimoną Briedį.

K. Ishiguro pokalbis su italų rašytoju, „Strega“ premijos laureatu Paolo Giordano vyko 2021 m. gegužę, kai romanas „Klara ir Saulė“ pasirodė Italijoje.

Pietų Korėjoje gyvenantis Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas verčia į lietuvių kalbą korėjiečių literatūrą ir supažindina su ja skaitytojus. Vienas paskutinių jo vertimų – autorės Cho Nam-joo knyga „Kim Džijongė, gimusi 1982“, kurią lietuviškai išleido „Baltos lankos“.

„Vakaro nejauką“ galėtume skaityti kaip tam tikrą alegoriją, galbūt mūsų – Vakarų – civilizacijos tradicinės gyvensenos nuosmukio, pragaišties alegoriją.

Metams baigiantis tapo įprasta apžvelgti praeinančiuosius, įvertinti, kas vyko ir pavyko, kuo buvo galima pasidžiaugti – ir ko pasimokyti. Ne išimtis ir leidybos sektorius, šiemet ne tik džiuginęs skaitytojus naujomis knygomis bei pažintimis su jų autoriais, bet ir nuolat ieškojęs visiškai naujų pandeminės realybės diktuojamų galimybių.

„Glennon Doyle „Nesutramdyta“ man rodosi svarbi ne tiek literatūriniu, kiek socialiniu požiūriu. Ši knyga atveria erdvę kalbėti apie sprendimus, neatitinkančius visuotinai priimtų normų, patraukia atvirumu, tampa aktuali iškeliamais sudėtingais, vienareikšmių atsakymų neturinčiais klausimais“, – sako rašytoja, vertėja iš anglų kalbos Akvilina Cicėnaitė Charles.

Pretekstu pokalbiui pasikviesti vertėją Gabrielę Gailiūtę-Bernotienę tapo dvi naujos iš anglų kalbos jos išverstos ir „Baltų lankų“ leidyklos išleistos knygos: Claire Lombardo „Mūsų smagiausios dienos“ ir Ann Patchett „Olandų namas“. Šias dvi skirtingas, tačiau sąsajų turinčias knygas vertėja sako linkusi rekomenduoti tiems, kuriems įdomūs šeimos santykiai.

Žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas provokuoja skaitytojus patiems nuspręsti, ką jie skaito. Ironiškai, kartais groteskiškai ir absurdiškai kviečia kartu mąstyti apie mirties kultūrą ir jos prasmę, pareigos reikšmę, meno paskirtį ir Vakarų kultūros vertybinius pamatus, vadinamąją mažojo žmogaus idėją, amžiną, nesiliaujančią dieviškųjų ir demoniškųjų pradų kovą.

„Anksčiau apie knygą galvodavau kaip apie duotybę – svarbiausias buvo tekstas ir kas juo sakoma. Dabar tai vis dar tiek pat svarbu, bet knygą ėmiau matyti ir kaip objektą, kuriame nieko nėra savaiminio ir atsitiktinio: vos palietusi viršelį imu galvoti apie jo faktūrą, atsivertusi knygą – apie popieriaus plonumą ar švelnumą, šrifto pasirinkimus, maketą, instinktyviai pažiūriu knygos metriką, išsinagrinėju rengėjų komandą, tiražą, spaustuvę. Apskritai, stebina ir žavi, kiek žmonių, jų įdirbio, išmanymo bei patirties reikia, kad knyga būtų išleista“, – paklausta apie knygos gimimą sako mūsų leidyklos vyriausioji redaktorė Saulina Kochanskaitė.