Tinklaraščio įrašai, pažymėti „interviu“

Pasakyti, kad Virginie Despentes knyga „Vernonas Subutexas 1“ Prancūzijoje tapo kultinė, kad buvo įtraukta į „Man Booker“ 2018 m. trumpąjį sąrašą, kad pagal romaną sukurtas serialas, o Vernono keliais Paryžiuje vedamos ekskursijos, kad autorė – žymi feministė, 2016–2020 m. – prestižiškiausios Prancūzijoje Goncourt’ų premijos komisijos narė, o anglakalbis pasaulis ką tik sulaukė antros ir trečios knygos dalies vertimų, – tai nepasakyti beveik nieko.

Apie knygų (ne)skaitytoją, kuriam skirtas „Oderis“, distopijos žanrą ir kodėl romano pabaiga reikalauja atidumo – pokalbyje su Dainiumi Vanagu.

Ką gali Lietuvos prezidentas? Kodėl politologai Algirdą M. Brazauską vadino pasalūnu? Ar Vytautą Landsbergį visgi galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Kaip prezidento instituciją pakeitė dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos? Kaip atrodome pasauliniame kontekste? Ir ko lietuviai nori labiau: vado ar tiesiog demokratinę pusiausvyrą palaikančio arbitro?

Teksase gyvena dešimties metų mergaitė Hanya, tiesiog apsėsta noro piešti portretus. Ir ji turi galimybę piešti kūnus iš natūros – morge, kur ją nusiveda tėčio, iš Havajų kilusio gydytojo, draugė. Tai tik vienas iš vaikystės prisiminimų, kuriais dalijasi amerikiečių rašytoja, romano „Mažas gyvenimas“ autorė Hanya Yanagihara.

„Įvardijimas, pripažinimas, kad augai disfunkcinėje šeimoje – dėl alkoholio ar kitų priežasčių, – jau reiškia, kad esi sveikimo kelio pradžioje. Nėra gėdinga kalbėti apie tai, kas nutiko tėvų namuose, – atvirkščiai, pasidalintas skausmas tampa mažesnis.“

Šį rudenį lietuvių kalba pasirodė Nobelio literatūros premijos laureato Kazuo Ishiguro romanas „Palaidotas milžinas“ – kartais rūstus ir pirmykštis, kartais veriamai jaudinantis romanas apie užmarštį ir atminties galią, kaltę ir traumą, meilę ir kerštą.

„Mažiausia pasaulio biblioteka“ – jaudinantis ir iškalbingas, tikrais įvykiais paremtas romanas, iš užmaršties prikeliantis vieną labiausiai sukrečiančių kultūrinio heroizmo istorijų.

Amerikiečių žurnalistę ir rašytoją Lisą Taddeo sėkmė aplankė 2019-aisiais, kai jos debiutinė negrožinė knyga apie moterų seksualinius gyvenimus „Trys moterys“, paremta žurnalistiniu tyrimu, sudrebino anglakalbę rinką.

„Šiuolaikinis mokslas duoda labai išsamių žinių apie įvairias tikrovės sritis, tačiau mūsų pažinimas lieka fragmentuotas – mes stokojame rišlaus pasakojimo, kuris susietų skirtingas pažinimo sferas, ir dėl to šiuolaikinėje civilizacijoje tiek daug sutrikimo ir betiksliškumo. Rašydamas „Didžiąją istoriją“ Davidas Christianas siekė užpildyti šią spragą, sujungti naujausius skirtingų mokslo sričių duomenis ir, vaizdžiai tariant, iš paskirų sričių žemėlapių sudaryti vientisą bei išbaigtą gaublį“