Tinklaraštis

Geros žinios detektyvų mėgėjams: pagaliau ir vėl galima įsigyti visas 12 Jo Nesbø serijos apie Harį Hūlę knygų lietuvių kalba. Be to, jau verčiamas ir naujausias serijos romanas.

Leidykla „Baltos lankos“ pakartotinai išleido tas serijos knygas, kurios buvo tapusios tikrų tikriausiu deficitu net ir skaitytų knygų pardavimo vietose. Taigi nuo šiol visi, kurie ieškojo „Policijos“, „Raudongurklės“, „Pentagramos“ ar kitų serijos knygų, jas ras knygų prekybos vietose ir el. prekybos kanaluose.

Maža to, šį rudenį skaitytojams tikrą dovaną įteiks ir literatūrinis festivalis „Vilniaus lapai“ – lapkričio 11 d., 19 val., pakvies į virtualų susitikimą su autoriumi, kurį visi norintys galės stebėti festivalio feisbuko paskyroje. Su J. Nesbø kalbėsis vertėja, literatūros kritikė, laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė Rasa Drazdauskienė.

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, įskaitant Lietuvą, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę.

Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių.

Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Jo knygos ne kartą pateko į tarptautinių bestselerių sąrašus.

Kokia eilės tvarka skaityti?

Ir jau susipažinusiesiems su Hario Hūlės personažu, ir dar tik planuojantiesiems pradėti skaityti serijos knygas neretai kyla klausimas: ar svarbus knygų eiliškumas ir, jei taip, kokia tvarka jas derėtų skaityti? Štai chronologinis knygų sąrašas:

1. Šikšnosparnis
2. Tarakonai
3. Raudongurklė
4. Nemezidė
5. Pentagrama
6. Gelbėtojas
7. Sniego senis
8. Šarvuota širdis
9. Vaiduoklis
10. Policija
11. Troškulys
12. Peilis

Melancholiškiausią metų laiką, kuris visus, vasarą prisisėmusius vitaminų, sugrąžina prie darbų ir skaitinių, skatina susikaupti, apmąstyti į antrą pusę persiritusius metus, leidykla „Baltos lankos“ pasitinka su aštuonių stiprių naujienų repertuaru.

Žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas provokuoja skaitytojus patiems nuspręsti, ką jie skaito. Ironiškai, kartais groteskiškai ir absurdiškai kviečia kartu mąstyti apie mirties kultūrą ir jos prasmę, pareigos reikšmę, meno paskirtį ir Vakarų kultūros vertybinius pamatus, vadinamąją mažojo žmogaus idėją, amžiną, nesiliaujančią dieviškųjų ir demoniškųjų pradų kovą.

Pusantro milijono – tiek žodžių per pirmuosius dvejus gyvenimo metus neišgirs vaikas, kuriam tėvai nuo gimimo neskaito knygų, užtat išgirs kelias knygeles per dieną atsiverčiančių tėvų vaikai. Šis JAV tyrėjų „milijono žodžių spraga“ pavadintas fenomenas turi itin didelę įtaką tolesnei vaiko raidai: ne tik kalbos įgūdžiams, požiūriui į knygas bei skaitymą, bet ir socialiniams gebėjimams, emocijų pažinimui.

Pasirodo, atostogos – tas metas, kai Lietuvos gyventojai teigia dažniau randantys laiko knygai. Dar daugiau skaitome tik darbo dienų vakarais. Tokius rezultatus atskleidė leidyklos „Baltos lankos“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

„Anksčiau apie knygą galvodavau kaip apie duotybę – svarbiausias buvo tekstas ir kas juo sakoma. Dabar tai vis dar tiek pat svarbu, bet knygą ėmiau matyti ir kaip objektą, kuriame nieko nėra savaiminio ir atsitiktinio: vos palietusi viršelį imu galvoti apie jo faktūrą, atsivertusi knygą – apie popieriaus plonumą ar švelnumą, šrifto pasirinkimus, maketą, instinktyviai pažiūriu knygos metriką, išsinagrinėju rengėjų komandą, tiražą, spaustuvę. Apskritai, stebina ir žavi, kiek žmonių, jų įdirbio, išmanymo bei patirties reikia, kad knyga būtų išleista“, – paklausta apie knygos gimimą sako mūsų leidyklos vyriausioji redaktorė Saulina Kochanskaitė.

Rugpjūčio pabaigoje pasirodė naujas rašytojo ir istoriko Tomo Vaisetos romanas „Ch.“ (siūloma tarti „cha“). Knygą išleido leidykla „Baltos lankos“, o kūrinys, autoriaus teigimu, provokuoja skaitytojus pačius nuspręsti, ką jie skaito.

Kasmet vis jaunesnio amžiaus vaikai ima naudotis įvairiomis technologijomis, žaidimus ir tobulėjimą iš realaus gyvenimo perkelia į ekranus. Skaitymą telefonu ar kompiuteriu paskatino ir pandemija: ėmus mokytis per nuotolį, iki tol turėtą reikšmę prarado ir popieriniai vadovėliai. Vis dėlto specialistai perspėja tėvus pernelyg nesižavėti moderniais sprendimais ir neskubėti knygų pakeisti išmaniaisiais prietaisais.

„Keleivis“ – nesibaigianti kelionė po siaubingą tikrovę. „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ – ištikimybės kultūrai liudijimas.

Pasakyti, kad Virginie Despentes knyga „Vernonas Subutexas 1“ Prancūzijoje tapo kultinė, kad buvo įtraukta į „Man Booker“ 2018 m. trumpąjį sąrašą, kad pagal romaną sukurtas serialas, o Vernono keliais Paryžiuje vedamos ekskursijos, kad autorė – žymi feministė, 2016–2020 m. – prestižiškiausios Prancūzijoje Goncourt’ų premijos komisijos narė, o anglakalbis pasaulis ką tik sulaukė antros ir trečios knygos dalies vertimų, – tai nepasakyti beveik nieko.