Tinklaraštis

„Įvardijimas, pripažinimas, kad augai disfunkcinėje šeimoje – dėl alkoholio ar kitų priežasčių, – jau reiškia, kad esi sveikimo kelio pradžioje. Nėra gėdinga kalbėti apie tai, kas nutiko tėvų namuose, – atvirkščiai, pasidalintas skausmas tampa mažesnis.“

Šį rudenį lietuvių kalba pasirodė Nobelio literatūros premijos laureato Kazuo Ishiguro romanas „Palaidotas milžinas“ – kartais rūstus ir pirmykštis, kartais veriamai jaudinantis romanas apie užmarštį ir atminties galią, kaltę ir traumą, meilę ir kerštą.

Skaudi ir tamsi, bet be galo jautri amerikiečių rašytojos Hanya Yanagihara knyga „Mažas gyvenimas“ pakerėjo skaitytojus visame pasaulyje, tiesiog užvaldė socialinius tinklus, buvo apdovanota bei įtraukta į prestižinių apdovanojimų trumpuosius sąrašus – tarp jų ir „Man Booker Prize“.

Policijos dievai – dar visai neseniai Šiauliuose veikęs nusikalstamas susivienijimas, kuriam priklausė su organizuotomis kriminalinėmis grupuotėmis kovoti turėję elitinio policijos skyriaus pareigūnai.

„Vagių gatvė“, kaip teigia autorius, – visų pirma knyga apie tapatybę, apie jos ribas, apie tai, kaip įsivaizduojame save, savo kultūrą, ir apie tai, kad iš tiesų nuolat keičiamės.

„Mažiausia pasaulio biblioteka“ – jaudinantis ir iškalbingas, tikrais įvykiais paremtas romanas, iš užmaršties prikeliantis vieną labiausiai sukrečiančių kultūrinio heroizmo istorijų.

Rašytoja ir garsios leidyklos „Julliard“ vadovė Vanessa Springora išleido atsiminimų knygą „Abipusiu sutikimu“, kurioje atvirai pasakoja apie tai, kaip prieš daugiau nei tris dešimtmečius, dar 13–15 metų paauglė, buvo pakliuvusi į persversišką meilės ir seksualinių santykių ryšį su Prancūzijoje puikiai žinomu rašytoju, intelektualu Gabrieliu Matzneffu – jam tuo metu buvo 50 metų.

Amerikiečių žurnalistę ir rašytoją Lisą Taddeo sėkmė aplankė 2019-aisiais, kai jos debiutinė negrožinė knyga apie moterų seksualinius gyvenimus „Trys moterys“, paremta žurnalistiniu tyrimu, sudrebino anglakalbę rinką.

„Šiuolaikinis mokslas duoda labai išsamių žinių apie įvairias tikrovės sritis, tačiau mūsų pažinimas lieka fragmentuotas – mes stokojame rišlaus pasakojimo, kuris susietų skirtingas pažinimo sferas, ir dėl to šiuolaikinėje civilizacijoje tiek daug sutrikimo ir betiksliškumo. Rašydamas „Didžiąją istoriją“ Davidas Christianas siekė užpildyti šią spragą, sujungti naujausius skirtingų mokslo sričių duomenis ir, vaizdžiai tariant, iš paskirų sričių žemėlapių sudaryti vientisą bei išbaigtą gaublį“