Pusantro milijono – tiek žodžių per pirmuosius dvejus gyvenimo metus neišgirs vaikas, kuriam tėvai nuo gimimo neskaito knygų, užtat išgirs kelias knygeles per dieną atsiverčiančių tėvų vaikai. Šis JAV tyrėjų „milijono žodžių spraga“ pavadintas fenomenas turi itin didelę įtaką tolesnei vaiko raidai: ne tik kalbos įgūdžiams, požiūriui į knygas bei skaitymą, bet ir socialiniams gebėjimams, emocijų pažinimui.
Pasirodo, atostogos – tas metas, kai Lietuvos gyventojai teigia dažniau randantys laiko knygai. Dar daugiau skaitome tik darbo dienų vakarais. Tokius rezultatus atskleidė leidyklos „Baltos lankos“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
„Anksčiau apie knygą galvodavau kaip apie duotybę – svarbiausias buvo tekstas ir kas juo sakoma. Dabar tai vis dar tiek pat svarbu, bet knygą ėmiau matyti ir kaip objektą, kuriame nieko nėra savaiminio ir atsitiktinio: vos palietusi viršelį imu galvoti apie jo faktūrą, atsivertusi knygą – apie popieriaus plonumą ar švelnumą, šrifto pasirinkimus, maketą, instinktyviai pažiūriu knygos metriką, išsinagrinėju rengėjų komandą, tiražą, spaustuvę. Apskritai, stebina ir žavi, kiek žmonių, jų įdirbio, išmanymo bei patirties reikia, kad knyga būtų išleista“, – paklausta apie knygos gimimą sako mūsų leidyklos vyriausioji redaktorė Saulina Kochanskaitė.
Rugpjūčio pabaigoje pasirodė naujas rašytojo ir istoriko Tomo Vaisetos romanas „Ch.“ (siūloma tarti „cha“). Knygą išleido leidykla „Baltos lankos“, o kūrinys, autoriaus teigimu, provokuoja skaitytojus pačius nuspręsti, ką jie skaito.
Kasmet vis jaunesnio amžiaus vaikai ima naudotis įvairiomis technologijomis, žaidimus ir tobulėjimą iš realaus gyvenimo perkelia į ekranus. Skaitymą telefonu ar kompiuteriu paskatino ir pandemija: ėmus mokytis per nuotolį, iki tol turėtą reikšmę prarado ir popieriniai vadovėliai. Vis dėlto specialistai perspėja tėvus pernelyg nesižavėti moderniais sprendimais ir neskubėti knygų pakeisti išmaniaisiais prietaisais.
„Keleivis“ – nesibaigianti kelionė po siaubingą tikrovę. „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ – ištikimybės kultūrai liudijimas.
Pasakyti, kad Virginie Despentes knyga „Vernonas Subutexas 1“ Prancūzijoje tapo kultinė, kad buvo įtraukta į „Man Booker“ 2018 m. trumpąjį sąrašą, kad pagal romaną sukurtas serialas, o Vernono keliais Paryžiuje vedamos ekskursijos, kad autorė – žymi feministė, 2016–2020 m. – prestižiškiausios Prancūzijoje Goncourt’ų premijos komisijos narė, o anglakalbis pasaulis ką tik sulaukė antros ir trečios knygos dalies vertimų, – tai nepasakyti beveik nieko.
Dėl to, ką padovanoti ir ko palinkėti tėčiui svarbiomis progomis, tenka pasukti galvą bent kelis kartus per metus. Tradicija Tėvo dienos proga dovanoti knygą ne tik išvaduoja nuo rūpesčių, bet ir garantuoja, kad namų biblioteka pasipildys knygų naujienomis. Šį kartą – 12 leidyklos „Baltos lankos“ rekomendacijų, į ką verta atkreipti dėmesį ieškant dovanų tėčiui.
Romane skambiai aidi pasaulinės 2008 m. finansų krizės leitmotyvai, o pati autorė neslepia, kad ją šia tema mąstyti įkvėpė ir realūs, nesuvokiamai gudrias pinigų plovimo schemas konstravę bei juos supę žmonės. Tačiau bene svarbiausias knygos motyvas – skirtingi, kartais keisti ir netikėti keliai, kuriais ieškome gyvenimo prasmės.
Apie knygų (ne)skaitytoją, kuriam skirtas „Oderis“, distopijos žanrą ir kodėl romano pabaiga reikalauja atidumo – pokalbyje su Dainiumi Vanagu.
