„Romantizuotas įamžinimas paverčia partizanus kone antžmogiais: norime tikėti, kad jie buvo bebaimiai, niekada nesiskundė, o jų kasdienybė – tik herojiška ir idiliška. Bet tai netiesa. Partizanai buvo tokie pat žmonės kaip ir mes, jie turėjo dorybių ir ydų, stipriųjų pusių ir silpnybių, gyvenimiškų problemų ir ligų.“