Tinklaraštis

Prieš metus, vasario mėnesį, Prancūzijoje pasirodė rašytojos Kristinos Sabaliauskaitė romanas „Petro imperatorė“ (iš lietuvių k. vertė Marielle Vitureau), o 2023 m. pabaigoje buvo išleista ir antroji dilogijos dalis. Kūrinys Prancūzijos kritikų įvertintas kaip meistriškas, aktualus ir įvardytas kaip neabejotinas įvykis bei leidybinė sėkmė. Apie tai byloja ir pakartotiniai knygos tiražai – pirmoji romano dalis sulaukė net trijų tiražų per dešimt mėnesių.

„Petro imperatorė II“ šventiniu laikotarpiu atsidūrė ir matomiausiose vietose: prestižiniai, rafinuota atranka garsėjantys seniausi Paryžiaus knygynai, tokie kaip nuo 1706 m. veikiantis „Librairie Delamain“, nuo 1801 m. Rivoli gatvėje įsikūręs „Galignani“ ar garsusis „Gallimard“ „Petro imperatorę“ eksponavo ant pagrindinių prekystalių tarp svarbiausių sezono naujienų.

Palankūs atsiliepimai ir vertinimai

Lietuvišką knygą iš verstinės prozos lentynų į tokį matomumą ištraukė neeiliniai Prancūzijos literatūros kritikų atsiliepimai.

Dienraščio „Le Monde“ kritikas Florent’as Georgesco apie antrąją dalį rašė: „Vėl ir vėl Kristina Sabaliauskaitė pasitelkia visus savo pasakotojos paletės niuansus, su užmoju, kuris ją paverčia viena įstabiausių nūdienos istorinio romano kūrėjų. Tačiau tai, visų pirma, jaudinanti knyga, tyrinėjanti ir gyvenimo, ir kontinento metamorfozes žengiant praraja, skiriančia Rusiją nuo Vakarų Europos.“

Didžiausias Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorės“ II dalį minėjo net du kartus. Ją įtraukė į „Le Figaro  littéraire“ kalėdinį priedą tarp geriausių, šventinėms dovanoms siūlomų knygų. „Po pirmosios stulbinančios romano dalies Kristina Sabaliauskaitė tęsia istorinę sagą. Reziumė: romanas apie bebaimį ir kvapą gniaužiantį gyvenimą, kuris skaitosi ir kaip intymus, ir kaip istorinis nuotykis“, – rašė literatūros kritikas, rašytojas Thierry Clermont’as.

Jam antrino ir savaitraštis „Figaro Magazine“, įtraukęs romaną į naujametį numerį kaip specialią „Figaro Magazine“ rekomendaciją skaitytojams. „Su dideliu istoriniu tikslumu ir nepriekaištingu literatūriniu stiliumi lietuvė Kristina Sabaliauskaitė užbaigia savo sagą, pašvęstą audringam „XVIII a. Pelenės“ (pasak Voltaire’o) likimui. Nuo Sankt Peterburgo įkūrimo iki karūnavimo pirmąja Rusijos imperatore, pragaištingų ekspedicijų į Vakarus ir sėkmingų į Rytus, per rūmų intrigas ji brėžia ne tik monarchų, bet ir visos tautos likimą. Ir nušviečia nūdienos aktualijas...“ – literatūrinį stilių ir aktualumą gyrė apžvalgininkė Marie Rogatien.

„Tačiau pirmiausia tai – absoliučiai neįtikėtina rašytoja: romanas gniaužia kvapą, jūs atsiduriate jame, jis pilnas gyvybės, nepraeikite pro šalį, nes, tiesą sakant, tai grynas stebuklas tarp istorinių romanų“, – „Sud Radio“ laidoje žavėjosi įtakingas literatūros kritikas Gerard’as Collard’as, ištikimu knygos gerbėju tapęs jau po pirmosios dalies pasirodymo.

Knygininkai pabrėžia, kad romanas tapo tikru leidybiniu įvykiu: „Didžiulis susižavėjimas šiuo lietuvišku istoriniu romanu, tapusiu tikra leidybine sėkme, pasveikinta daugelio kritikų. Tobulai parašytas, jis seka jaunos moters iš niekur, 1724 m. tapusios Rusijos imperatore Jekaterina I, likimą jau po vedybų su caru Petru Didžiuoju. Po pirmosios akinančios dalies tęsinys pateisina visus lūkesčius“, – rašoma knygynų tinklo „La Procure“ platformoje.

Autorė atvyksta į Vilniaus knygų mugę

K. Sabaliauskaitė, kaip jau įprasta, atvyks ir į Vilniaus knygų mugę, kur dalyvaus net keliose diskusijose bei susitikimuose.

Viena jų vyks penktadienį, vasario 23 d., 16 val. Forumo erdvėje, kur rašytoja su literatūrologu Sauliumi Žuku ir moksleivių rašinio konkurso dalyviais bei laureatais kalbėsis apie literatūros mokymą mokyklose ir kokia gali būti tokia literatūros pamoka, apie kurią svajotų mokiniai.

Šeštadienį, vasario 24 d., 16 val. LRT studijos erdvėje K. Sabaliauskaitė dalyvaus laidoje „Tendencingai“, kurioje Deimantė Bulbenkaitė rašytoją kalbins apie rūbo svarbą pasaulinių literatūros klasikų kūriniuose.

Knygų naujienas sekantys ir jomis besidomintys skaitytojai ir skaitytojos metų pabaigoje visada sulaukia dėmesio vertų leidinių. Šie metai irgi ne išimtis: leidykla „Baltos lankos“ pasirūpino, kad būtų ne tik ką skaityti, bet ir ką padovanoti skaitantiems, knygas vertinantiems artimiesiems ir bičiuliams.

Iš ko pasirinkti, ras visi, mat šiame sąraše – ir lietuvių autoriaus intelektualus šnipų romanas, ir su naujais viršeliais atgimstančios kultinės H. Murakami knygos, ir prestižinėmis premijomis apdovanoti kūriniai, ir itin laukti nauji pamėgtų autorių romanai bei ekranizacijų sulaukusios knygos.

Jūsų dėmesiui – 12 leidyklos „Baltos lankos“ knygų, į kurias tikrai verta atkreipti dėmesį.

Mantas Adomėnas „Moneta & labirintas”

2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Kokia paslaptis užšifruota keliuose stalčiuje rasto rankraščio puslapiuose? Įtarimai stiprėja: per Maskvoje dirbantį agentą Tomo kolegas netikėtai pasiekusiame geltoname aplanke iš Lubiankos minimas Rusijos agento siuntimas į Nižnedvinską atlikti operacijos „Velnio pirštas“. Tad Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį. 

Praeitį – nuo pirmo susidūrimo su intriguojančia dėstytojo Leono figūra, gyvenimo Vilniaus Gorkio gatvės bohemos kavinėse Nepriklausomybės priešaušryje, medievistikos studijų, meilės be atsako mįslingos melancholijos paženklintai gražuolei Monikai iki pavojingų žvalgybos operacijų 10-ojo dešimtmečio Lietuvoje ir jųdviejų su Leonu bandymo atverti duris į šiandienos Didžiojo Žaidimo pasaulį. Jame veša slapti politiniai judėjimai, sąmokslo teorijos, priešų pastangos ezoteriniais būdais pavergti protus – ir verda giluminė gėrio ir tamsos kova. 

Tana French „Panašumas“ (iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė)

Detektyvė Kesė Medoks vis dar negali atsigauti po nesėkmingos operacijos Dublino policijos Žmogžudysčių tyrimų skyriuje, todėl nusprendžia pereiti dirbti į ramesnį Smurto artimoje aplinkoje skyrių. Kai jos vaikinas detektyvas Semas O’Nilas pakviečia nuvykti į savo tiriamo nusikaltimo vietą, Kesė ir vėl patiria šoką: rasta jauna mergina subadyta krūtine yra tikrų tikriausia Kesės antrininkė. Tapatybės dokumentai atskleidžia, kad aukos vardas – Leksė Medison. Šiuo vardu Kesė naudojosi prieš daugelį metų vykdydama slaptas operacijas.

Dublino policija neranda įkalčių, nėra ir įtariamųjų. Bet žmogžudystę tiriantis detektyvas Frenkas Makėjus supranta, kad turi unikalią galimybę išaiškinti nusikaltimą: Kesė gali apsimesti Lekse, tariamai išgyvenusia po užpuolimo, ir privilioti žudiką užbaigti savo purvino darbo. Iš pradžių Kesė priešinasi tokiam planui, bet sužinojus daugiau paslaptingų detalių apie nužudytą merginą tenka pripažinti, kad vienintelis būdas susitaikyti su šia mirtimi bus panirti į aukos gyvenimą ir suprasti, kas iš tiesų jai nutiko.

Natalie Haynes „Akla kaip akmuo. Medūsos istorija“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)

Medūsa – mirtinga jūrų dievų Keto ir Forkijo dukra. Augdama su seserimis Gorgonėmis, ji po truputį ima suvokti, kad vienintelė iš jų geba patirti skausmą. Po lemtingo susitikimo su Poseidonu patyrusi pagiežingos Atėnės kerštą, Medūsa lieka perkeista amžiams: vietoje juodų garbanų jai ima rangytis gyvatės, ji nebegali pažvelgti į jokią gyvą būtybę, nes nuo jos žvilgsnio visa pavirsta į akmenį. Norėdama apsaugoti seseris, Medūsa pasmerkia save gyventi tamsoje. Tačiau Persėjas jau išsiruošė kelionėn parsivežti Gorgonės galvos...

„Akla kaip akmuo“ – tai graikų mito perpasakojimas šiandienos žvilgsniu, nuspalvintas psichologijos ir feminizmo įžvalgų ir skatinantis mąstyti apie traumuojančio įvykio pasekmes žmogui.

Haruki Murakami „Avies medžioklė“, „Mylimoji Sputnik“ ir „Pernakt“

Trys H. Murakami knygos grįžta pasidabinusios naujais viršeliais!

Tai jau kultiniu tapęs pirmą kartą kone prieš du dešimtmečius išleistas romanas „Avies medžioklė“, kuriame bevardžio pagrindinio veikėjo kasdienybė primena beprasmišką košmarą – kelionę į niekur. Tačiau netikėtai jo gyvenime viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir užkluptas siurrealistiško sąmyšio pagrindinis veikėjas privalo stoti akistaton su savo vidiniais demonais.

Trumputė istorija „Pernakt“, perteikianti rudens nakties Tokijuje, kai gaudžia rimstantis miestas ir skamba jausmingas vidurnakčio džiazas, atmosferą. Pasiklydusios sielos kiaurą naktį braido gatvėmis, rymo kavinėse, repetuoja rūsiuose, lankosi viešnamiuose ir giliai, labai giliai miega... Nes „vidurnaktį laikas teka kitaip“.

O „Mylimoji Sputnik“ – tai sapnų ir vizijų persmelkta istorija. K. pamilsta savo geriausią draugę Sumirę, kuri labiau už viską – net meilę – trokšta tapti rašytoja. Tačiau Sumirė, sutikusi vyresnę moterį Miū ir karštai ją įsimylėjusi, supranta, kad žodžiai ima jos nebeklausyti, ji nebegali rašyti. Sumirė su Miū išvyksta į nedidelę, ožkų pilną Graikijos salą. Netrukus K. pasiekia žinia, kad Sumirė paslaptingai dingo. K. ima jos ieškoti.

Rumaan Alam „Palikite pasaulį užmaršty“  (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)

Knyga, pagal kurią sukurtu „Netflix“ filmu netrukus jau galės mėgautis visi žiūrovai ir žiūrovės. Amanda su Klėjumi atvyksta į atokų Long Ailando kampelį, tikėdamiesi atsipūsti nuo pragariško Niujorko ritmo, pabūti su paaugliais sūnumi ir dukra ir pasimėgauti ramiu gyvenimu prabangiame name, išsinuomotame savaitei. Tačiau šeimos idilę nutraukia netikėti svečiai: vėlai vakare į duris pasibeldžia Rutė ir Dž. H. Tvirtina, kad nuomojamas namas priklauso jiems, o jie patys atvyko mieste dingus elektrai. Tačiau čia, nuošaliose apylinkėse, kur taip pat  nustojo veikti televizija ir internetas, sunku suprasti, kuo tikėti.

Netrukus ima dėtis sunkiai paaiškinami dalykai: namo teritorijoje pasirodo kaimenės stirnų, orą perskrodžia keisti negirdėto stiprumo garsai... Ar tokiomis neįprastomis aplinkybėmis Amanda ir Klėjus gali pasitikėti svečiais? O ar Rutė su Dž. H. gali jaustis saugūs? Kas nutiko Niujorke? Ar nuo civilizacijos atskirtas namas – tikrai nepavojinga vieta šioms dviem šeimoms?

David Galgut „Pažadas“ (iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė)

Svartų šeima susirenka į ūkį šalia Pretorijos Pietų Afrikoje, – bus laidojama motina. Tačiau netgi tokią dieną justi nesutarimai tarp tėvo ir vaikų. Tėvas mirštančiai jų motinai pažadėjo, kad juodaodei šeimos tarnaitei Salomėjai padovanos namelį, kuriame ji gyvena, ir taip suteiks nuosavus namus, nuosavą žemę. Bet pažado jis netesi. Trys vaikai – Amor, Antonas ir Astrida – pasklinda po skirtingus Pietų Afrikos kraštus, jų ryšiai nutrūksta, bet pažadas, tėvo duotas motinai, visą gyvenimą persekioja juos tarsi prakeiksmas.  

Dešimtmetis keičia dešimtmetį, šeima susirenka palydėti vis kito mirusio nario, ir kiekvienąkart tarsi Damoklo kardas virš jų pakimba klausimas: ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių?

Romano įvykių fone skleidžiasi XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Pietų Afrikos Respublikos istorija, apartheido režimo įtaka žmogui ir visuomenei. Jame, meistriškai kuriant laiko tėkmės jauseną, vaizduojamos kelios šeimos kartos, atsidūrusios vertybių ir moralinių pasirinkimų kryžkelėje.

Kerstin Ekman „Virsti vilku“ (iš švedų k. vertė Alma Braškytė)

Antrą Naujųjų metų dieną Ulfui Norstigui sukanka septyniasdešimt. Tą pačią dieną, kai Švedijoje prasideda licencijuota vilkų medžioklė. Tačiau Ulfas, kilęs iš senos medžiotojų giminės, turbūt pirmąkart atsisako joje dalyvauti. Galbūt dėl to, kad dieną prieš tai, sėdėdamas medžiotojo vagonėlyje, jis išvydo vienišą ilgakojį klajoklį vilką ir jam viduje kažin kas persimainė.

„Virsti vilku“ – tylus, išmintingas ir intymus pasakojimas apie žmogaus ryšį su gamta ir gyvūnija, susitaikymą su prisiminimais ir senatve, apie ilgalaikį santuokinį ryšį, gyvenimo kryptį keičiančius susitikimus. Tai ir istorija, kelianti skaudžius klausimus apie medžioklę ir silpnesniųjų žudymą.

Ann-Helén Laestadius „Šiaurės elnių švytėjimas“ (iš švedų k. vertė Alma Braškytė)

Kelios valandos blyškios šviesos – tik tiek žiemos dienomis saulė gali pasiūlyti šiauriau poliarinio rato gyvenančiai samių tautai. Paskui jų kraštovaizdį vėl užkloja tamsos skraistė. Vieną rytą slidinėdama devynmetė samė elnių ganytojų dukra Elsa pamato, kaip švedas iš gretimo kaimo žiauriai užmuša jos mylimą šiaurinių elnių jauniklį. Tokie nužudymai vietos policijos ataskaitose registruojami kaip vagystės ir nėra tiriami. Tačiau šiauriniai elniai – ne tik samių pragyvenimo šaltinis: žiaurumas šiems gyvūnams kartu yra išpuolis prieš samių kultūrą.

Po dešimties metų neapykanta samiams vis stiprėja. Elsa mato, kaip nuolatinis kaimynų smurtas ir nesikeičiantis vietinės valdžios institucijų abejingumas atima iš jos artimųjų viltį, net norą gyventi. Galiausiai ji nusprendžia pasipriešinti apatiškai policijai. Tačiau šį kartą vaikystėje sutiktas medžiotojas ima persekioti pačią Elsą...

Tikrais įvykiais paremtame Ann-Helén Laestadius romane vaizduojama jaunos moters kova ir siekis apginti savo tautos paveldą. Kartu tai pasakojimas apie brandą ir meilės giesmė dėl klimato kaitos nykstančiai gamtai.

Matthew Perry „Draugai, meilė ir tas didelis baisus dalykas“ (iš anglų k. vertė Almantė Rimavičienė)

„Sveiki, mano vardas Matthew, nors daugelis mane turbūt pažįstate kitu vardu. Draugai mane vadina Matty. Turėčiau būti jau miręs.“

Taip prasideda jaudinanti aktoriaus Matthew Perry gyvenimo istorija, paženklinta šlovės, vienatvės, priklausomybės ir stebuklui prilygstančio išsigelbėjimo nuo mirties.

Šią istoriją taip nuoširdžiai, šiltai, su jam vienam būdingu humoru papasakoti galėjo tik pats M. Perry. Jis be užuolankų papasakojo apie jo vaikystėje iširusią tėvų santuoką ir dėl jų aplaidumo išgyventą vienatvę, norą būti pripažintam, paskatinusį ieškoti šlovės, ilgai kamavusią vidinę tuštumą, kurios užpildyti negalėjo net didžiausių svajonių įgyvendinimas, ir viso gyvenimo kovą su priklausomybėmis. Bet čia pat pasakojo apie ramybę, atėjusią kartu su blaivybe, dalijosi mintimis apie serialo „Draugai“ populiarumą ir prisiminimais apie kolegas aktorius, kitas kino industrijos žvaigždes. 

Ši atsiminimų knyga – jauki ir kartu atverianti akis; kaip draugo ranka, ištiesta bet kuriai ar bet kuriam, ieškančiam pagalbos.

Cooleen Hoover „Bjauri meilė“ (iš anglų k. vertė Inga Stančikaitė)

Teitė Kolins, sutikusi oro linijų pilotą Mailsą Arčerį, nemano, jog patirs meilę iš pirmo žvilgsnio. Net nepasakytum, kad jie draugai. Teitę ir Mailsą sieja tik viena – nenuginčijama fizinė trauka. Regis, abiem to ir užtenka: jis nenori rimtų santykių, o ji neturi laiko meilei. Viskas klostysis puikiai, jei tik Teitė laikysis dviejų Mailso taisyklių: jokių klausimų apie praeitį, jokių lūkesčių ateičiai.

Tačiau neilgai trukus abu supranta: širdis ne taip lengvai paklūsta protui, pažadai dažnai būna sulaužomi, taisyklių ne visuomet laikomasi, o meilė... gali būti bjauri.

Jausminga, sudėtinga ir itin realistiška istorija, pasižyminti Colleen Hoover gebėjimu, regis, paprastoms, kasdienėms akimirkoms suteikti emocinės jėgos.