Edith Wharton

Niujorko aukštuomenės savanaudiškumo, kvailybės ir „amerikietiškos svajonės" satyra, vaizduojanti nepasotinamos jaunos prasisiekėlės klystkelius.

Ambicinga gražuolė Undinė Sprag yra visiška materialistė ir žvelgia į vyrus tik kaip į priemonę savo tikslams pasiekti. Niujorko milijonieriai ir prancūzų aristokratai krinta po kojomis, bet kiekviena pergalė jai tėra dar vienas žingsnis link galios ir aukštos padėties, o ir niekaip nepasiekiamos laimės. Daugelio šedevru laikomas antrasis Pulitzerio premijos laureatės Edith Wharton romanas parodo to meto aukštuomenės, itin išlavėjusios, bet ir itin nuvertėjusios, pjūvį.

„Šalies paprotys" patraukia įtikinamai sukurtu nenumaldomos veikėjos paveikslu, aštria vedybų rinkos kritika ir aukso amžiaus snobizmo nuvainikavimu. Šiandien, daugiau nei po šimto metų, romanas toks pat aktualus ir stebinantis.

„Argi nematote, kad man nerūpi, ką sako kiti?“

Naivi mergina iš kuklaus kaimelio sutinka ambicingą vaikiną iš didelio miesto – ir įsiplieskia aistringas romanas. Išdidžią, nepriklausomą, garbingą Čeritę Rojal slegia jos kilmės paslaptis, ypač užsimezgus svaigiems santykiams su išsilavinusiu puikių manierų Liucijumi Harniu. Ar aistringa meilė gali atsilaikyti prieš prigimties ir aplinkos įtaką?

Čeritė Rojal gyvena Šiaurės Dormeryje, mažame Naujosios Anglijos miestelyje. Atstumtųjų bendruomenėje gimusią mergaitę išgelbsti ir jos globėju tampa advokatas Rojalas. Viena vertus, Čeritė puikiai supranta esanti prastos kilmės, antra vertus, niekina Šiaurės Dormerį ir maištauja prieš ją supančią troškią apkalbų ir dvigubos moralės aplinką. Vieną dieną jos nuobodų darbą vietinėje bibliotekoje sujaukia į miestelį paviešėti atvykęs jaunas architektas Liucijus Harnis. Daili jo išvaizda ir rafinuotumas sužadina aistringą merginos prigimtį. Jųdviejų ryšiui stiprėjant, įsiplieskia Čeritės konfliktas su globėju, į paviršių sukyla tamsios povandeninės santykių srovės.

„Dažnai mes esame greiti atmesti kūrinių veikėjų sprendimus kaip prastus pasirinkimus, bet Čeritė mums byloja, kad kartais nutinka taip, jog gerų pasirinkimų tiesiog nėra ir tenka rinktis mažiausiai blogą.“
Profesorė Liz Boltz Ranfeld

Klasikinis romanas apie uždraustus romantinius jausmus ir jų beviltiškumą.

Itanas Fromas pluša savo varganame ūkyje ir stengiasi pakęsti sunkaus būdo įtarią žmoną Zeną, linkusią prasimanyti ligas. Kai pas juodu apsigyvena guvi, linksma, gyvybe trykštanti jaunutė Zenos giminaitė Metė, atvykusi padėti šeimininkauti, Itanas pasijunta pakerėtas ir ima austi svajones apie laimę, kurią jam įkūnija ši mergina.

Viename iš dramatiškiausių amerikiečių grožinės literatūros kūrinių Edith Wharton veda šią pasmerktą trijulę tragiškos lemties keliu. Nors ir pasakojimo maniera, ir tema „Itanas Fromas“ visiškai skiriasi nuo kitų rašytojos romanų, kaip tik jis tapo populiariausiu ir labiausiai skaitomu jos kūriniu.

Romanas parašytas 1911-aisiais, tais pačiais metais, kai Edith Wharton galiausiai apsisprendė skirtis su vyru, nors labai gerai suprato, kokia didelė kartais būna laisvės kaina ir kad aistra gali stiprumu prilygti mirčiai. Vienas literatūros kritikas pavadino šią knygą „bene autobiografiškiausia iš visų kada nors parašytų“, nes ji atspindi gilią pačios autorės neviltį ir vienišumą, atsidūrus padėtyje be išeities.

 „Edith Wharton nepadarė nė vienos klaidos, nepridėjo nė vieno nereikalingo žodžio, tad belieka tik vėl ir vėl kartoti, kad romanas – nuostabus.“

San Francisco Call

„Išties šiaurietiškas romanas, panašus į „Vėtrų kalną“. Įžvelgiu Emily Brontë įtaką šiai amerikiečių klasikai: įrėmintą pasakojimą, užsisklendusius, mažakalbius veikėjus, atšiauraus grožio kraštovaizdį ir klimatą, glaudžiai susijusį su aprašomais dramatiškais žmonių išgyvenimais, atsiribojimą nuo tikrovės ir padėties be išeities jausmą. Visa tai būdinga abiem šiems romanams.“

Harold Bloom

Amerikiečių literatūros kritikas, Jeilio universiteto profesorius

Klasikinis romanas apie neviltį ir uždraustus romantinius jausmus atšiaurioje Naujojoje Anglijoje.

Itanas Fromas pluša savo varganame ūkyje ir stengiasi pakęsti sunkaus būdo įtarią žmoną Zeną, linkusią prasimanyti ligas. Kai pas juodu apsigyvena guvi, linksma, gyvybe trykštanti jaunutė Zenos giminaitė Metė, atvykusi padėti šeimininkauti, Itanas pasijunta pakerėtas ir ima austi svajones apie laimę, kurią jam įkūnija ši mergina.

Viename iš dramatiškiausių amerikiečių grožinės literatūros kūrinių Edith Wharton veda šią pasmerktą trijulę tragiškos lemties keliu. Nors ir pasakojimo maniera, ir tema „Itanas Fromas“ visiškai skiriasi nuo kitų rašytojos romanų, kaip tik jis tapo populiariausiu ir labiausiai skaitomu jos kūriniu.

Romanas parašytas 1911-aisiais, tais pačiais metais, kai Edith Wharton galiausiai apsisprendė skirtis su vyru, nors labai gerai suprato, kokia didelė kartais būna laisvės kaina ir kad aistra gali stiprumu prilygti mirčiai. Vienas literatūros kritikas pavadino šią knygą „bene autobiografiškiausia iš visų kada nors parašytų“, nes ji atspindi gilią pačios autorės neviltį ir vienišumą, atsidūrus padėtyje be išeities.