Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) šįmet šešioliktą kartą rengė Metų verstinės knygos rinkimus. Ekspertų komisijos sudarė per praėjusius metus pirmą kartą išleistų geriausių verstinių knygų sąrašus, į kuriuos patekusios knygos išsiskiria vertimo kokybe ir patiks net ir išrankiausiems skaitytojams bei skaitytojoms.
Šių metų grožinės ir negrožinės literatūros ekspertai: Vytautas Bikulčius, Lina Buividavičiūtė, Jūratė Čerškutė, Audinga Peluritytė-Tikuišienė ir Donatas Puslys. Vaikų ir jaunimo literatūros ekspertai: Eglė Baliutavičiūtė, Aigustė Vykantė Bartkutė ir Inga Mitunevičiūtė.
Kviečiame susipažinti su ekspertų įvertintomis ir į ilguosius sąrašus patekusiomis „Baltų lankų“ knygomis.
James Baldwin „Džovanio kambarys“, iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė, redaktorė Rima Bartaševičiūtė
„Džovanio kambarys“ nukelia mus į XX a. šeštojo dešimtmečio bohemišką Paryžių, kupiną pavojingos aistros ir plika akimi ne visada matomo smurto. Šiame mieste amerikietis Deividas, negalėdamas susitaikyti su savo homoseksualumu, blaškosi tarp slopinamo uždrausto geismo ir konvencionalios meilės ilgesio. Paryžiuje Deividas sutinka Helę ir jai pasiperša, bet, jai išvykus, leidžiasi į pražūtingą romaną su italu barmenu Džovaniu.
Aštriu, tiriančiu žvilgsniu ir gyvybingu stiliumi Jamesas Baldwinas šiame queer literatūros klasikos kūrinyje gilinasi į destruktyvios meilės ir aistros subtilumus, seksualinės tapatybės klausimus, emigranto, klausiančio, kas yra namai, dalią ir laisvės siekiančią žmogaus širdį.
Albert Camus „Tremtis ir karalystė“ (apsakymai), iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė, redaktorė Dovilė Bučelienė
Iš įvairiausių meistriškai sukurtų perspektyvų Albertʼo Camus apsakymų rinktinėje „Tremtis ir karalystė“ vaizduojami žmonės, skausmingai susiduriantys su juos supančiu pasauliu. Žmona, dykumos naktyje išduodanti savo vyrą. Menininkas, paminantis savo troškimus ir visuomenės jam keliamus lūkesčius. Misionierius, brutaliai priverstas tikėti tuo, kas jam svetima.
Nuo Prancūzijos, Šiaurės Afrikos iki Brazilijos šiuose pasakojimuose parodomi skirtingi dvasinės tremties veidai ir amžinos žmogaus paieškos vidinės karalystės, kurioje įmanoma atgimti.
Giuseppe Tomasi di Lampedusa „Gatopardas“, iš italų kalbos vertė Lina Gaučytė, redaktorė Rima Bartaševičiūtė
1958 m. išleistas ir ligi šiol vertinamas italų literatūros klasikos kūrinys su švelnia, ironiška nostalgija kalba apie praėjusios epochos tradicijas, kurias įkūnija kadaise didinga siciliečių giminė ir paskutinis jos atstovas. Išdidus, karališkos laikysenos kunigaikštis don Fabricijus, save vadinantis gatopardu – tikrovėje neegzistuojančiu gyvūnu, su stojišku liūdesiu priima į šalį atkeliaujančias progresyvias idėjas ir neišvengiamą savojo luomo dekadansą.
Yukio Mishima „Pavasario sniegas“, iš japonų kalbos vertė Gabija Čepulionytė, redaktorė Dovilė Bučelienė
„Pavasario sniegas“ – pirmasis tetralogijos „Vaisingumo jūra“ romanas. Keturiuose romanuose pasakojama vienos sielos keturių reinkarnacijų – į aristokratą, nacionalistą ekstremistą, Tailando princesę ir sadistišką našlaitį – istorija; sykiu tai pasakojimas apie Šigekunį Hondą ir jo pastangas skirtingose jo paties sielos reinkarnacijose išgelbėti kiekvieną jų nuo ankstyvos mirties, kuri budistiniame mokyme suprantama kaip karminė lemtis.
Annie Ernaux „Metai“, iš prancūzų kalbos vertė Greta Štikelytė, redaktorė Diana Bučiūtė
Annie Ernaux kūrinys „Metai“ daugelio laikomas jos opus magnum. Jame iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941–2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus – praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius – autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką. Kalbėdama ne iš „aš“, bet iš „mes“ perspektyvos, ji rašo kolektyvinę tą laiką patyrusiųjų autobiografiją.
Hernan Diaz „Pasitikėjimas“, iš anglų kalbos vertė Akvilina Cicėnaitė, redaktorė Rima Bertašavičiūtė
Hernano Diazo „Pasitikėjime“ elegantiškai sugretinamos kelios tų pačių įvykių versijos, o vis išsprūstančius faktus iš pramanų bando išnarplioti viena ryžtingai nusiteikusi moteris. Sulig kiekvienu nauju atradimu daugiau kaip amžių aprėpiantis literatūrinis galvosūkis vis iš naujo apkeri skaitytoją. Ir suvilioja leistis ieškoti tiesos, kuri dažnai atskleidžia asmeniniuose santykiuose glūdinčią vienatvę, turto galią perkeisti realybę, galiausiai tai, kaip lengvai kai kurie galingieji sau leidžia manipuliuoti faktais.
Philippe Claudel „Pono Linio dukraitė“, iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė, redaktorė Dovilė Bučelienė
„Pono Linio dukraitė“ – subtilus, jaudinantis ir skaidrus pasakojimas apie trapius likimo nuskriaustų žmonių gyvenimus. Apie draugystę, kupiną atjautos ir gerumo, jungiančią skirtingas kultūras ir patirtis.
Mieko Kawakami „Krūtys ir kiaušinėliai“, iš japonų kalbos vertė Gabija Enciūtė ir Rūta Aleksandravičiūtė, redaktorė Dovilė Bučelienė
Romane „Krūtys ir kiaušinėliai“ aštriom linijom braižomas šiuolaikinio Japonijos moterų gyvenimo ir visuomenės normų, su kuriomis jos susiduria, žemėlapis. Kviečiama kartu leistis į jų intymią kelionę savo laisvų pasirinkimų link.
Jón Kalman Stefánsson „Dangus ir pragaras“, iš islandų kalbos vertė Rasa Baranauskienė, redaktorė Audra Kairienė
„Dangus ir pragaras“ – laikui nepavaldi, nepaprastai dramatiška ir poetiška, įtraukianti tarsi siaučiančio vandenyno gelmės istorija apie draugystę, žmogaus kovą už būtį, susitaikymą su savo laikinumu stichijos didybės akivaizdoje.
Jack Meggitt-Phillips „Pabaisa ir Betanė“, iš anglų kalbos vertė Lina Tumienė, iliustravo Isabelle Follath, redaktorė Auksė Žiūkienė
Juokinga, šiurpi ir įvairiausių šlykštukų kupina istorija sudomins Roaldo Dahlo knygų skaitytojus, filmų „Bjaurusis aš“ bei „Mažoji siaubų krautuvėlė“ gerbėjus.