Elektroninės knygos

„Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas.<…> Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo.“


Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti.

Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga. Tačiau detektyvo Fabiano Risko laukia košmaras. Žudikas, užpuolantis iš niekur. Jokio akivaizdaus motyvo. Jokio nuoseklaus metodo. Aukos kankinamos, dusinamos, deginamos, išpjaustomos – kiekviena šiurpi žmogžudystė įvykdoma žiauriai tiksliai, tarsi pagal pragaro žaidimo taisykles.

Pajūrio miestelyje Helsingborge įsivyrauja baimė ir chaosas. Kol Fabianas Riskas medžioja žudiką, jo gyvenimas griūva: sūnus bėga nuo įstatymo, dukra sunkiai sužeista, kolega slepia itin tamsias paslaptis. Tačiau kelio atgal nebėra. Mirties žaidimas tęsiasi, ir jis privalo žaisti, kad laimėtų.


S. Ahnhemas tęsia seriją ta pačia kokybiška nata. Sparčiai besivystantis trileris, ypač išsiskiriantis ir tarptautiniame kontekste.
BTJ

Neperšaunamas siužetas ir nepaliaujamai kylanti įtampa.
Litteratursiden


Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „X būdų mirti“ - penktoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga, įtraukta į „Mofibo“ ir „Storytel“ apdovanojimų trumpuosius sąrašus. Anksčiau Lietuvoje išleistos dalys „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019), „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) ir „Motyvas X“ („Baltos lankos“, 2024) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

„...kokią didelę reikšmę pasipriešinimo kontekste turėjo drabužiai: jie gelbėjo nuo šalčio, buvo širdį šildanti dovana arba tarnaudavo kaip slėptuvė ar maskuotė.“


Aušvico–Birkenau koncentracijos stovykloje dvidešimt penkios kalinės – daugiausia žydės moterys ir merginos - buvo atrinktos kurti, kirpti ir siūti drabužius nacių elitui. Kalinės tikėjosi, kad šis darbas išgelbės jas nuo dujų kamerų. Siuvimo ateljė, vadinamą Obere Nähstube, įkūrė stovyklos komendanto žmona Hedwig Höss, salono darbus prižiūrėjo SS sargybinių ir karininkų žmonos.

Remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais, įskaitant interviu su paskutine išgyvenusia Obere Nähstube siuvėja Bracha Berkovič Koh?t, knygoje „Aušvico siuvėjos“ sekama šių moterų likimais. Šeimos ir draugystės ryšiai padėjo joms ne tik ištverti nežmonišką smurtą, bet ir prisidėti prie pasipriešinimo stovykloje. Istorikė Lucy Adlington, nepaprastus siuvėjų išgyvenimus siedama su nacių plėšikavimo ir išnaudojimo politika, kalba apie Trečiojo reicho godumą, žiaurumą ir veidmainiškumą, siūlo naujai pažvelgti į mažai žinomą Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto istorijos skyrių.


„L. Adlington atskleidė ne vieną, bet kelias ilgai slėptas istorijas: pasakojimą apie užuojautos kupinas ir drąsias žydes, siuvusias, kad išgyventų, drabužių istoriją per Holokaustą ir mados pramonės istoriją Antrojo pasaulinio karo metais. Autorė meistriškai supynė šias gijas į nepaprastai įtraukiantį, svarbų ir unikalų istorinį skaitinį.“
Judy Batalion


Lucy Adlington (Liusi Adlington) – britų visuomenės ir tekstilės istorikė, senovinių drabužių kolekcininkė, istorinių romanų jaunimui autorė. Negrožinė jos knyga „Aušvico siuvėjos“, pirmą sykį pasirodžiusi 2021 m., iškart tapo „New York Times“ bestseleriu ir buvo išversta į daugiau nei 20 kalbų.

Pasiklydęs savyje jaunuolis Darvinas atvyksta į svetimą Port Andželo miestą Trinidado saloje ieškoti laimės, bet laimei nusisukus tegauna duobkasio darbą. Nutolęs nuo savo motinos ir jų rastafarių tikėjimo, klaidžiodamas nepažįstamomis Port Andželo gatvėmis, jis tikisi surasti tėvą, kurio niekad nepažinojo.

O sename name ant kalvos, kur miestas susilieja su miškais, Jedžidės motina guli mirties patale. Ji Jedžidei paliks svarbiausią savo palikimą: gebėjimą bendrauti su mirusiaisiais. Sakoma, kad Jedžidės šeimos moterys kilusios iš corbeaux, kreolų vadinamų grifais, juodų paukščių, saulei leidžiantis, į rytus nusinešančių mirusiųjų sielas.

Darvinas ir Jedžidė kiekvienas turi tai, ko ilgisi kitas. Jų likimams neišvengiamai susipynus, jie suras vienas kitą netikėčiausioje vietoje, kur sugyvena gyvieji ir mirusieji, – Trinidado salos šerdyje, senosiose miesto kapinėse.


„Šis romanas žymi išskirtinio ir raiškaus balso gimimą.“
Pat Barker

„Jaudinamai švelni ir įtaigi meilės istorija.“
Bolu Babalola

„Meilės laiškas Trinidadui.“
Guardian

„Mitiška ir žavinga.“
New York Times

„Nutvilkanti magijos ir netekties, vilties ir meilės istorija.“
Marlon James


Ayanna Lloyd Banwo (Ajana Loid Banvo) – Trinidado ir Tobago rašytoja, šiuo metu gyvenanti Londone. „Kai buvome paukščiai“ jos debiutinis romanas, 2023 m. apdovanotas „BOCAS Prize“ ir "Authors' Club Best First Novel Award“ literatūros premijomis.

„HIPOTEZĖ. Jei įsimylėsiu, būtinai baigsis blogai.“

Save gerbiantys mokslininkai ir mokslininkės visuomet remiasi konkrečiais įrodymais. Todėl doktorantė Olivija Smit, norėdama įtikinti geriausią draugę ir kolegę, jog nė kiek nebegalvoja apie savo buvusį vaikiną, jos akyse pabučiuoja pirmą pasitaikiusį vyrą.

Adamas Karlsenas – jaunas, arogantiškas profesorius, pagarsėjęs Stanfordo laboratorijos kietakaktis. Tačiau, Olivijos nuostabai, jis sutinka apsimesti jos vaikinu. Dar labiau Oliviją nustebina Adamo palaikymas po ne visai sėkmingo pranešimo mokslinėje konferencijoje. Tvirtas palaikymas ir... dar tvirtesnis jo kūnas.

Nedidelis Olivijos ir Adamo eksperimentas gresia virsti sprogimu. Olivija supranta, kad vienintelis dalykas, sudėtingesnis už bet kokią hipotezę, susijusią su meile, – tai jos pačios širdis, tyrinėjama po didinamuoju stiklu.


„A. Hazelwood įtikinamai perteikia klampų akademinės bendruomenės liūną. Ji šmaikščiai pasitelkia sumanius, žavius veikėjus ir pasakojimo veržlumo prozą... Protingas, seksualus romanas nudžiugins daugybę romantinių istorijų gerbėjų.“
Publishers Weekly


Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „New York Times“ bestselerių autorė ir neuromokslininkė. Rašytoja gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir ten įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. A. Hazelwood mėgsta bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo katėmis bei vyru žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. Debiutinis jos romanas „Meilės hipotezė“, pasirodęs 2021 m., buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia romance žanro knyga.

„Kaupiantieji auksą yra turtingi tą akimirką. Kaupiantieji žinias ir įgūdžius turtingi visą gyvenimą.“


Šioje knygoje nepasakojama apie verslo strategiją. Strategijos keičiasi kaip metų laikai. „CEO dienoraštyje“ pasakojama apie kai ką nepalyginti pastovesnio.

Knygos autorius Stevenas Bartlettas – verslininkas, itin populiarios tinklalaidės „CEO dienoraštis“ (angl. The Diary of a CEO) vedėjas. Visų sėkmių ir nesėkmių, su kuriomis jam teko susidurti einant verslumo keliu, pagrindas – meistriškumo dėsniai. Jie ir lėmė nepaprastai sėkmingą S. Bartletto karjerą. Jie paskatins ir Jūsų sėkmę – sukurti ką nors didinga, užkopti į aukštumas.

Šie dėsniai pagrįsti psichologijos ir elgsenos mokslais bei S. Bartletto ir sėkmingiausių pasaulio verslininkų, pramogų pasaulio atstovų, menininkų, rašytojų ir sportininkų, dalyvavusių tinklalaidėje, patirtimi. Jie neabejotinai atlaikys laiko išbandymą ir padės kiekvienam suimti į rankas savo gyvenimą, atskleisti potencialą.



„S. Bartlettas supina naujausius mokslinius tyrimus, savo paties patirtį ir įtaigias istorijas. Taip jis padeda iš naujo apibrėžti sėkmę ir išnaudoti savo galimybes. Šią knygą būtina perskaityti visiems, svajojantiems padaryti ką nors drąsaus.“
Jay Shetty, tinklalaidės „On Purpose“ vedėjas ir knygos „Mąstyk kaip vienuolis“ autorius




Steven Bartlett (Styvenas Bartletas) – britų verslininkas ir pranešėjas, išgarsėjęs tinklalaide „CEO dienoraštis“. Autorius taip pat yra patyręs sveikatos ir sveikatingumo srities, blokų grandinės technologijų, biotechnologijų, kosmoso tyrinėjimų investuotojas. Knyga „CEO dienoraštis“, išleista 2023 m., tapo „Sunday Times“ bestseleriu nr. 1.

„Jei tu žmogui tikrai rūpi, jam daug svarbiau, kaip jautiesi tu, o ne kaip jaučiasi jis pats.“

Obern Ryd pasiryžusi pradėti gyventi iš naujo – ji negali sau leisti padaryti nė vienos klaidos. Ieškodama darbo atsiduria ypatingoje Dalaso dailės studijoje ir ten sutinka paslaptingą dailininką Oveną Gentrį. Obern surizikuoja paklausyti širdies.

Deja, netrukus paaiškėja, kad Ovenas nešiojasi didžiulę paslaptį. Į dienos šviesą iškilusi jo praeitis galbūt sunaikins viską, ką Obern šiame pasaulyje myli labiausiai. Vienintelis būdas jai grįžti į teisingą kelią – nutraukti bet kokius ryšius su Ovenu.

Jei Ovenas nori išsaugoti jųdviejų santykius, jam tereikia prisipažinti. Tačiau išpažinti klaidą gali būti daug pražūtingiau, nei ją padaryti...


„Dedu prie kitų C. Hoover romanų mano visų laikų mėgstamiausiųjų sąraše. Pagalvojus apie šią knygą, man akys vis dar apsipila ašaromis, suvirpa širdis. Perskaitykite ją ir pamilkite.“
Knygų tinklaraštis „Nestled in a Book“



„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“ ir „Lapkričio 9“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. JAV pasirodęs 2015 m., romanas „Išpažintys“ pelnė „Goodreads Choice“ apdovanojimą „Reader's Favorite Romance“ kategorijoje.

„Kai dirbau žemei dangų,

o jūrai dugną dėjau,

o jūrai dugną dėjau –

per Vokietijos gaisrą

manęs išvest atėjo,

<...>“

Šie žodžiai iš Marcelijaus Martinaičio eilėraščio „Kaip Kukutis protą atgavo“, greičiausiai, ne vieno galvoje skamba maestro Vytauto Kernagio balsu. Kaip ir daugelis kitų Kukučio nuotykius įamžinusių eilių, virtusių dainomis. Kukutis – literatūrinis personažas – įvairus, visur suspėjantis, parašantis apie savo gimimą ir savo mirtį, pardavinėjantis Raseinių turgaus aikštėj, kai kur vaizduojamas kaip vienaakis, vienakojis ir pusiau apakęs, spalvingas, galintis sau leisti kalbėti temomis, kurios viešojoje erdvėje buvo laikomos tabu. 

„Kukučio baladės“ gimė sovietmečiu, kuris, perfrazuojant Marcelijų Martinaitį, buvo persmelktas visuotine, totalia cenzūra. Mitinės būtybės įkūnijimas mitopoetinėje erdvėje leido laisviau kalbėti Ezopo kalba. Atvirai paliesti temas, kurios sovietinės valdžios buvo cenzūruojamos, draudžiamos. 

„...Kas tas Kukutis, ar aš įsivaizduoju jo veidą, akis, eiseną? Ne, kai tik mėginu tai padaryti – jis jau ne Kukutis. Jis man pačiam gyvas dėl to, kad jo nėra, kad jo mirtis niekuo nesiskiria nuo gyvenimo, o bet kurioj situacijoj, pačioj pavojingiausioj, jis gali tiesiog pajuokauti. Jam nutinka keisčiausių dalykų: jis veikia čia gyvas, čia miręs, įsitraukia į šio pasaulio amžiaus pasaulinius įvykius ar svarsto Žuveliškių kaimo reikalus. Jis yra menamas, jau praeities personažas, todėl jo santykis su naujesniais reiškiniais labai savotiškas.

Mane domino ne tiek šio personažo konkretūs bruožai, kiek tam tikra paradoksali liaudiška galvosena, kurios tiek daug yra žemaičių sakmėse bei melo pasakose. Niekas pasauly nėra praėjęs pro įdėmias mūsų liaudies žmogaus akis, daug kur jis pats yra dalyvavęs kaip ir Kukutis. Noriu papasakoti ir savo „atsiminimus“ apie karą, vokiečių okupaciją, apie įvairias socialines permainas, kurias kažkada pajutau per sakmes, liaudies žmonių galvoseną.“

1977 m. Marcelijaus Martinaičio tekstas pirmajam „Kukučio baladžių“ leidimui.

Kukuti Kukuti, tu geras žmogau,

ar tu nebijai tokią naktį dangaus? 

Leidinio prieinamumas:
Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka). Leidinio sertifikatas

Įtraukiantis, realiais faktais pagrįstas ir meistriškai parašytas istorinis romanas patenkins plataus rato skaitytojų lūkesčius.

„New York Journal of Books“

„Gyvenimas ne visuomet būna toks, kokio tikimės, bet vienintelis būdas jaustis laimingai – kuo geriau jį išnaudoti.“ – Dženė Džerom

1866 m. kartu su motina, seserimis ir aukle iš Niujorko persikėlusi į Paryžių, daili, talentinga ir drąsi Dženė Džerom nelieka nepastebėta net ir Prancūzijos imperatoriaus dvare. Tačiau kilęs karas su Prūsija ir įsiplieskusi revoliucija priverčia šeimą bėgti į Angliją. Čia, Velso princo surengtame pokylyje, Dženė sutinka savo gyvenimo vyrą – Randolfą Spenserį Čerčilį, senos aristokratų giminės atžalą. Šis įsimyli ją iš pirmo žvilgsnio ir netrunka pasipiršti. Deja, tėvai nepritaria jųdviejų santuokai, tad galiausiai Dženei tenka griebtis neįtikėtino žingsnio...

Dženės ir Randolfo santuokinis gyvenimas – audringas ir kupinas iššūkių, o po ankstyvos vyro mirties Dženė ir toliau stulbina britus savo ekstravagancija ir drąsa. Ji ištekės dar dukart, daugelis jos poelgių duos nemažai peno apkalboms, bet aktyvi visuomeninė ir labdaringa veikla pavers ledi Spenser Čerčil ryškia to meto Anglijos aukštuomenės figūra. Sūnui Vinstonui pradėjus politinę karjerą, motina visuomet liks ištikima jo pagalbininkė ir atrama.

C. W. Gortneris parašė ne vieną įspūdingą knygą apie ryškias istorines asmenybes – moteris, o pastarąjį romaną paskyrė Dženei Džerom – Vinstono Čerčilio motinai. Turtingo Niujorko verslininko dukters gyvenimą galima pavadinti sėkmės istorija. Toji sėkmė unikali – kaip ir pati Dženė. Nekilminga amerikietė drąsiai įsiveržė į Didžiosios Britanijos aukštuomenę, lydima skandalų ištekėjo už aristokrato Randolfo Spenserio Čerčilio, o vyresnysis jos sūnus Vinstonas tapo vienu ryškiausių XX a. politikų ir valstybės veikėjų. Jaudinanti, provokuojanti ir pikantiška nesutramdomos moters gyvenimo istorija nepaliks abejingų!

C. W. Gortneris Naujajame Kalifornijos koledže įgijo dailiųjų menų magistro laipsnį (kūrybinis rašymas, istorijos studijų pakraipa). Jis yra daugelio tarptautinių bestselerių, tokių kaip „Romanovų imperatorienė“, „Panelė Chanel“, „Valdovės įžadas“, „Kotrynos Mediči išpažintis“, „Paskutinė karalienė“, „Vatikano princesė“, „Marlena“, „Pirmoji aktorė“, autorius. Šiuo metu gyvena Šiaurės Kalifornijoje.

„Betgi dvi savaitės, o žmonės dėl oro kartais negali nusigauti nuo vienos trobelės iki kitos, riaumojanti audra ištrynė visą kraštovaizdį, visas pasaulio šalis, dangų, horizontą, net ir patį laiką; jau seniai sutaisyta, ką reikėjo sutaisyti, kabliai pririšti, virvių raizgalynės išpainiotos, išpainiotos visos raizgalynės, išskyrus tas, kurios susijusios su širdies dalykais ir lytiniu potraukiu.“


Atokioje Islandijos dalyje žvejų kaimelyje berniukas ir jo geriausias draugas Baurduras kartu su kitais žvejais ruošiasi menkių žūklei. Geria deginančią ir juodą it tamsiausia naktis kavą, nykščiu storai tepa sviesto ir kepenų pašteto ant duonos riekių. Baurduro lūpos kruta skaitant Johno Miltono „Prarastąjį rojų“. Berniukas draugą stebi akies krašteliu ir jį užlieja šiluma.

Netrukus šeši vyrai leisis į Arkties vandenyną, ilgas valandas irkluos lediniame valties karste, ilgiau už patį laiką lauks, kol užkibs žuvys. O Baurduras susikeiks supratęs, jog buvo taip susitelkęs prisiminti eilutes iš „Prarastojo rojaus“, taip susitelkęs, kad pamiršo odinę tuniką, apsaugančią nuo vėjo ir šalčio. Gelbstinčią nuo mirties.

„Dangus ir pragaras“ – laikui nepavaldi, nepaprastai dramatiška ir poetiška, įtraukianti tarsi siaučiančio vandenyno gelmės istorija apie draugystę, žmogaus kovą už būtį, susitaikymą su savo laikinumu stichijos didybės akivaizdoje.


„Tarytum austrė – žėrintis lobis šiurkščiame kiaute.“
Der Spiegel

„It gilus jūros atodūsis.“
Le Monde

„Neįprastai stipri skaitymo patirtis.“
Irish Examiner

Jón Kalman Stefansson (Jounas Kalmanas Stefaunsonas gim. 1963 Reikjavike) – vienas svarbiausių Islandijos rašytojų, dukart apdovanotas Islandijos literatūros premija ir 2017 m. nominuotas „Man Booker International Prize“ literatūros premijai. Parašė per dešimt romanų. „Dangus ir pragaras“ – pirmoji trilogijos knyga.

„Greičiausias būdas išsiaiškinti, kokioje šeimoje, vargingoje ar turtingoje, užaugo pašnekovas, – paklausti jo ar jos, kiek langų buvo namie. Tai nepalyginamai veiksmingiau nei klausinėti, ką vaikystėje valgydavo ar kokius drabužius vilkėjo. <…> Kuo mažiau namie buvo langų (o gal išvis nebuvo?), tuo vargingiau gyveno pašnekovas.“

Karštą vasaros dieną Tokijo Centrinėje stotyje susitinka trys moterys: netekėjusi ir neturinti vaikų trisdešimtmetė Nacuko, jos vyresnė sesuo Makiko ir šios paauglė dukra Midoriko. Trisdešimt devynerių Makiko vis dar dirba Osakos bare konsumatore ir atrodo ne pagal amžių pasenusi. Į Tokiją ji atvyko pasididinti krūtų. Ją atlydėjusi dukra jau pusę metų su ja nesikalba ir pati sunkiai taikosi su besikeičiančiu savo kūnu. Ankštą Nacuko butą užvaldo Midoriko tyla, kurios fone trys moterys susiduria su savo baimėmis, lūkesčiais, nusivylimais ir įtemptais tarpusavio santykiais.

Praėjus aštuoneriems metams vėl sutinkame Nacuko, dabar jau rašytoją, kamuojamą noro vienai susilaukti kūdikio ir iš to kylančių moralinių dilemų. Ieškodama atsakymų, ji išsiruošia į gimtąjį miestą, kuriame glūdi ją formavusi skurdi praeitis.

Romane „Krūtys ir kiaušinėliai“ aštriom linijom braižomas šiuolaikinio Japonijos moterų gyvenimo ir visuomenės normų, su kuriomis jos susiduria, žemėlapis. Kviečiama kartu leistis į jų intymią kelionę savo laisvų pasirinkimų link.


„Niekada neužmiršiu gryno nuostabos jausmo, aplankiusio perskaičius šią knygą. Tiesiog likau be žado. Mieko Kawakami nuolat auga ir tobulėja.“
Haruki Murakami

„Kawakami apie kūną rašo su trikdančiu tikslumu... ir ypač talentingai fiksuoja jo troškimus.“
Katie Kitamura

„Pasakojimas apie moteris, siekiančias suprasti, kaip jos nori gyventi būdamos moterimis.“
Kirkus Reviews

„Romanas plyšta nuo provokuojančių įžvalgų apie bėgantį laiką, draugystę, pinigus, gyvenimo savam kūne malonumus ir skaudulius.“
Laura van den Berg


Mieko Kawakami (Mieko Kavakami, gim. 1976) – viena žinomiausių šiuolaikinių Japonijos rašytojų, apdovanota „Akutagawa“, „Tanizaki“, „Murasaki Shikibu“ literatūros premijomis. „Krūtys ir kiaušinėliai“ laikomas bene svarbiausiu jos romanu, 2020 m. jis tapo „New York Times“ metų knyga. Autorės knygos išverstos į daugiau kaip dvidešimt kalbų.

„...tiksli metafora tyrimui apibūdinti buvo dėlionė. Tik kartkartėmis pasitaiko per daug detalių iš kitų dėlionių.“


Kai parlamento narys Bernardas Klausenas staiga miršta ištiktas širdies smūgio, Viljamas Vistingas skubiai iškviečiamas pas generalinį prokurorą. Policija Klauseno vasarnamyje aptiko kai ką, kas neatitinka jo, kaip patikimo ir veržlaus politiko, įvaizdžio.

Vistingas, keli išrinktieji iš policijos pajėgų ir Vistingo duktė Lina įtraukiami į slaptą tyrėjų padalinį. Netrukus jie sužino, kad Klauseno paslaptys turi mažai ką bendro su politika, daug daugiau – su neišaiškintais nusikaltimais. Tarp jų – ir dingusio be žinios jaunuolio, kuris 2003 m. išvyko žvejoti Jeršio ežere, byla.

Jeršio byla dabar atsidūrė ant tyrėjo Adriano Stilerio darbo stalo. Vistingas nenoromis pripažįsta: jam prireiks Stilerio, Neišaiškintų bylų grupės vadovo, pagalbos, kad išspręstų galvosūkį, vedantį į tamsų nusikalstamą pasaulį, pažymėtą Klauseno interesų ir ydų pėdsakais.


„Meistriškas, atmosferiškas, įtaigiais veikėjais pagrįstas trileris – negalėjau nustoti skaityti!“
Alex Dahl

„J. L. Horstas – vienas puikiausių šiuolaikinių kriminalinių romanų rašytojų.“
Sunday Times



Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams ir skaitytojoms puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. 2020 m. pasirodęs jo romanas „Galinis kambarys“ buvo įtrauktas į trumpąjį britų įsteigtos premijos „Petrona Award“ už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą ir ilgąjį prestižinių „CWA International Dagger“ apdovanojimų sąrašą.

Neįtikėtinas, bet tikras „serijinio suvedžiotojo“, pasinaudojusio daugybės moterų patiklumu, apgavysčių tyrimas. Čia realybė pranoksta fikciją!

Jo vardas Rikardas, Aleksandras, Danielis arba Ričardas. Jis argentinietis, brazilas arba portugalas. Jis teigia esąs chirurgas, oro linijų pilotas, inžinierius, karo fotografas arba policininkas. Šis į aukštą socialinį statusą pretenduojantis melagis sugeba vienu metu gyventi keturis vedybinius gyvenimus keliose šalyse, prisidengdamas skirtingais išgalvotais asmenimis, kurie patrauklesni vienas už kitą. Ir nė viena moteris neabejoja jo tikrumu ir nuoširdumu.

Kokias neįtikėtinas gudrybes jis naudoja? Kodėl gyvena tarsi vaikščiodamas lynu nuo vieno melo iki kito? Kas jis – pavojingas manipuliuotojas, beprotis ar įkyrus meilužis? Autorė Sonia Kronlund nusprendė tai ištirti.

Knygoje pasakojama tikra nepaprasto apgaviko istorija, remiantis jį mylėjusių moterų, jį sekusio privataus detektyvo ir jį sugavusių policininkių liudijimais. Nuo Paryžiaus iki Varšuvos per neturtingus Brazilijos priemiesčius – neįtikėtina kelionė genialaus chameleono pėdomis. Jos ieškojo idealaus vyro, jis buvo jų svajonių meilužis – rizikuojantis viską prarasti ir atsidurti savo paties spąstuose.

Sonia Kronlund yra prancūzų dokumentinių filmų režisierė, knygų autorė, bendradarbiavusi kuriant daugybę scenarijų. Gimusi Paryžiaus regione tėvo, švedų aristokrato, ir kuklesnės kilmės motinos iš Lotaringijos šeimoje. Paryžiaus Sorbonos universitete įgijo meno filosofijos magistro diplomą. Studijavo Fontenay-Saint-Cloud aukštojoje mokykloje ir yra įgijusi šiuolaikinės literatūros magistro laipsnį.

Rodės, gyvenimas atleido ir grįžo. Su visu išnešiotu skausmu. Su pykčio, liūdesio ir neteisybės rauda. Sako, Dievas paglosto tuos, kurie nusprendžia atleisti. Sau. Kad netapo tokie, kokie troško tapti. Kad nemylėjo arba mylėjo taip, kaip kiti nesuprato. Kad dar nerado vietos po saule. Kad skaičiavo metus ne į tą pusę. Kad troško padaryti daugiau, nei buvo įmanoma. Kad nebėgo iš paskos. Kad laukė tų, kurie niekada nežadėjo sugrįžti.

Kaip gera buvo jausti. Nes per visus tuos metus tik viena man puikiai pavykdavo – nejausti nieko. Tai baigėsi pasiekus pabaigą. Sizifai, regis, tu pametei savo akmenį. Sizifai, regis, to akmens tau niekada ir nereikėjo.

Agnė Amalija Sirgėdaitė – jaunosios kartos rašytoja, aktorė, keliautoja. „Tarp vandenynų“ – tai pirmoji, debiutinė autorės knyga, kurią sudaro septynios novelės apie žmones, keliavusius aplink pasaulį dėl meilės. Vieni – mylimųjų lydimi, kiti – jų ieškodami, treti – bandydami nuo meilės skausmo pabėgti. Visos šios istorijos tikros – pačios autorės išgyventos, ar sutiktų bičiulių padovanotos.

Novelių herojai skirtingi: nuo Pono Dievo kuris kviečia atvirsti į šventuosius už kelis bokalus alaus iki vienuolės, kuri visus švenčiausius sakramentus išmaino į gyvenimu pulsuojančią nežinomybę; nuo seno fotografo kuris vis taip pat pasitinka gimtadienius, iki princų, kurie priverčia patikėti meile iš naujo. Visi šie personažai – tai žmonės, kurie ir šiandien gyvena po tuo pačiu dangum kaip ir mes, vaikšto saulėlydžių pakrantėmis, skrenda per visus žemynus ir minioje tebeieško žvilgsnių, kuriuos atpažintų. Visų jų istorijos, nugulusios šioje knygoje, tarsi priminimas, jog mes turime daug daugiau panašumų nei skirtumų. Mus skiria ir jungia tik keli vandenynai.

XVI a. pabaiga, Nakebiolės dvaras Danijoje. Į ketvirtą dešimtį įžengusi Kristenzė Krukovė, gyvenanti dvare kartu su kitais kilmingaisiais, yra iki šiol netekėjusi ir atsiskyrėliška. Vienai dvariškei vis patiriant nesėkmingus gimdymus, Kristenzė apkaltinama raganavimu ir turi sprukti iš Pietų Fiuno į šiaurę. Prieglobstį atranda Olborge – gražiosios Maren Knepis pakviesta prisijungia prie grupelės moterų, kartu dirbančių ir sergstinčių viena kitą. Tačiau Kristenzę pasivijęs raganystės gandas meta šešėlį ant visos grupelės, esą šios moterys, ėmusios tarnauti velniui, sėja aplink blogį ir chaosą. 

Visus šiuos įvykius pasakoja Kristenzės nulipdyta vaško lėlė – kito negandai prišaukti sumeistrautas kūrinėlis. Gebanti išgirsti ir matyti visa aplink, ji leidžia ir mums pažvelgti į siaubingą raganų medžioklę ir per amžius išliekantį žmonių gūdumą. 

„Vaško lėlė“ – šiurpus, įstabus danų rašytojos Olgos Ravn romanas, dokumentinė fikcija, prikelianti tikras istorines asmenybes ir įvykius. Įmantria poetine proza parašytus naratyvinius fragmentus autorė supina su maginiais ritualais, užkalbėjimais, burtais, taip pat iškapstytais archyvuose. Tai daugialypis trapios moterų bendruomenės portretas, su didele atida atskleidžiantis autentišką laikmečio dvasią, kraupius raganų medžioklės procesus, bet sykiu ir keistą, maginę kasdienybę, neišdildomą gamtos svarbą jai, senovišką pasaulėžiūrą, dar nepaliestą visagalio racionalumo. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas:
https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/df32486d-71e2-4711-9f93-d3a10a483c29.html 

Vaikams nuo 12 metų.

Auksu ir brangakmeniais žėrintis Laimingasis princas niekada iš tiesų nebuvo laimingas, tik padedamas kregždžiuko jis pajunta tikrą šilumą ir laimę. Savanaudis ir vaikus gąsdinantis milžinas, gavęs svarbią pamoką, išmoksta dalintis ir būti geras vaikams. Pasipūtęs gražuolis žvaigždės sūnus pasityčioja iš savo tikros motinos ir tik praradęs viską, ką brangino, supranta klydęs ir leidžiasi į ilgą kelionę, kad išpirktų savo kaltę... 

Oscaro Wilde`o, vieno reikšmingiausių pasaulio rašytojų, pasakos kupinos stebuklų, išminties ir gerumo. Pamokomos istorijos pasakoja apie viltį, pasiaukojimą, sielos grožį ir visa tai, kas pasaulyje svarbiausia. Jau daugiau nei šimtmetį šias pasakas su malonumu skaito tiek vaikai, tiek suaugusieji. 

„Laimingasis princas ir kitos istorijos“:

• Vaikų literatūros klasika ugdo literatūrinį skonį ir suvokimą.

• Pamokomos pasakos skatina svarbiausias vertybes: gerumą, ištikimybę, meilę tėvams ir kt.

Oscaras Wilde`as (1865–1900) – vienas svarbiausių Europos rašytojų, kilęs iš Airijos ir išgarsėjęs visame pasaulyje. Jo kūrybinis palikimas labai įvairus – pjesės, esė, eilėraščiai, romanai, aforizmai ir, žinoma, pasakos. Pats kūrėjas teigė, kad pasakas rašė iš dalies vaikams, iš dalies tiems, kurie išsaugojo gebėjimą vaikiškai stebėtis ir džiaugtis pasauliu. 

„Velnio vaikas“ – taip paauglę Unę vadino Palėvenės valstiečiai, negalėdami paaiškinti su ja ir aplink ją vykstančių keistų dalykų. Tačiau atvykusiam Vilniaus Gaivintojų ložės Talentų medžiotojui viskas yra daug aiškiau. 

Tada ir prasideda beprotiškas nuotykis – nuo Bezdonių ir laisvojo Vilniaus iki Sankt Peterburgo tvirtovių, įtraukęs apiplėšimus ir povandeninius konstruktus, profesorius ir revoliucionierius, banditus ir mistikus. 

Jūsų rankose trečioji serijos knyga. Nuo pirmųjų dviejų – „Vilko valandos“ ir „Maro dienos“ – ją skiria nemažas laiko tarpas – beveik 10 metų. Taip nutiko, kad per tuos metus rašiau įvairiausias knygas, nuo paveikslų analizės albumo iki meilės romano, o Akmens ir Garo miestų serija nejudėjo, dėl ko per kiekvieną Vilniaus knygų mugę sulaukdavau pylos nuo skaitytojų. 

„Šmėklų mėnesį“ drąsiai galima skaityti ir neskaičius pirmųjų knygų, visgi rekomenduočiau pradėti nuo anų dviejų. 

Andrius Tapinas

Knygos puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę. 

Žodis „smarvė“ apima daug reikšmių. Nuo akivaizdaus ir tiesmuko dvoko iki poreikio „turėti smarvės“, kad savo noru lįstum ten, kur nešvaru, o neretai ir pavojinga. Galiausiai, jei gyvenimą pašventi kapstymuisi po svetimą smarvę, susitaikyk su tuo, kad ir pats šiek tiek prasmirsi.

„Kai pankas (iš tikrųjų kadaise nešiojęs skiauterę) yra ir skaičiukų, ir nuobodžių popierių maniakas, jūs gaunate knygą, kurią skaitydami daug juoksitės, bet ir kartu norėsite riebiai nusikeikti dėl sukilusios pykčio bangos. Tačiau ši knyga ne tik apie pinigus ir meilę. Ji ir apie viltį. Viltį, kad kol bus tokių pankų, purvinos verslo ir politikos istorijos lįs į viešumą.“

Rima Urbonaitė, politologė

Jaunas Klaipėdos žurnalistas, policijos pagautas su maišeliu žolės, sutinka imtis neaiškios užduoties ir pėsčiomis keliauti į karinio perversmo apimtą Rusijos Kaliningrado sritį. Nors sumanymas net ir prisirūkusiam skamba absurdiškai, tačiau bausmės ir gėdos baimė išgena jį pamario kontrabandininkų keliais į aną Nemuno krantą. Tik prasiblaivęs ima suvokti, jog sutiko leistis į sunkiausią gyvenimo kelionę, iš kurios, jei ir grįš, tai dar vienišesnis.

Romane Pragaro vartai pasakojama apie jauno tėvo pastangą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ir karu apnuodyto pasaulio. Suvokęs, jog nebetaps žurnalistikos didžiūnu, bijodamas sūnų akyse tapti amžinai suirzusiu skriaudiku, jis palieka šeimą, darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Užsidaręs vaikystės namuose desperatiškai stengiasi peržaisti kadaise patirtą saugumo ir nerūpestingų dienų jausmą, tačiau net ir čia nepavyksta pasislėpti nuo atsakomybių, karo ir mirties.

Pragaro vartai – penktoji Dovydo Pancerovo (g. 1987 m.) knyga. Norėdamas dėmesį sutelkti į šio romano rašymą, 2023 m. autorius paskelbė pasitraukiantis iš aktyvios žurnalistikos. 

Ankstesnės jo knygos Kiborgų žemė, Medžiojant tėvą, kartu su Birute Davidonyte parašytos Kabinetas 339 bei Pranešėjas ir Prezidentas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir įvertinimų.

Dovydo Pancerovo knygą „Pragaro vartai“ galima skaityti keliais būdais - paprastai, kaip nuotykių romaną, arba kaip liudijimą apie žmogaus egzistencinę kelionę – per kančią, per apsivalymą į suvokimą ir brandą. Knygoje vizijos persipina su dokumentiškai tikslia tikrove, distopija su realiu gyvenimu. Skaitytojas po viršutiniu knygos pasakojimo sluoksniu ras jautrią istoriją apie atsisveikinimą su vaikiškumu, iniciaciją į suaugusiųjų pasaulį, įvykstančią įprastu žmonių padermei būdu – per netektį. 

Gintaras Grajauskas

Santuoka, išgelbėjusi monarchiją

Tai išsamus pasakojimas apie tai, kaip meilės kupina karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elžbietos santuoka išgelbėjo monarchiją Antrojo pasaulinio karo metais ir kaip jie užaugino dukrą – karalienę Elžbietą II.

Gavusi ypatingą karalienės Elžbietos II leidimą susipažinti su savo tėvų Jurgio VI ir karalienės Elžbietos laiškais ir dienoraščiais, autorė Sally Bedell Smith atgaivino šios legendinės karališkosios poros meilės istoriją. Ši informatyvi, nuodugniu tiriamuoju darbu grįsta knyga atskleidžia, kaip meile ir atsidavimu alsuojanti santuoka padėjo karaliui ir karalienei įveikti Antrojo pasaulinio karo sunkumus, vadovauti tautai, sutvirtinti visuomenės tikėjimą monarchija ir užauginti dukteris – princeses Elžbietą ir Margaretą.

1936 m. karaliui Eduardui VIII atsisakius sosto ir taip pakirtus karūnos reputaciją, jo jaunesnysis brolis perėmė tėvo vardą ir tapo karaliumi Jurgiu VI. Drovus, jautrus, mikčiojantis Jurgis VI neįsivaizdavo kada nors tapsiantis karaliumi. Graži, savimi pasitikinti, bendrauti mėgstanti jo žmona Elžbieta, vėliau gyvenime praminta „karaliene motina“, teikė jam stiprybės ir buvo jo patarėja. Jurgis VI, mylimas ir palaikomas žmonos, sugebėjo tapti išskirtiniu vadovu: jis vedė savo šalį Antrojo pasaulinio karo metais, palaikė glaudžius santykius su Winstonu Churchilliu, savo drąsa ir atjauta įkvėpė britų tautą per Didžiosios Britanijos bombardavimo „Blitz“ kampaniją. Taip pat Jurgis VI ir Elžbieta nuo mažų dienų rengė savo dukterį princesę Elžbietą monarchės pareigoms, ir ji itin sėkmingai valdė net septyniasdešimt metų.

Sally Bedell Smith suteikia galimybę iš arčiau pažvelgti į karaliaus Jurgio VI ir Elžbietos gyvenimą, kovas, viltis ir pergales lemtingu istorijos laikotarpiu.

Tuomet karalius tarė:

– Didis yra Gondolino žlugimas, – ir visi sudrebėjo, nes tai buvo senovės pranašo Amnono žodžiai, bet Tuoras, apimtas meilės ir gailesčio karaliui, sušuko:

– Gondolinas dar laikosi, Ulmas neleis jam pražūti!

Po laimėto Nesuskaitomų Ašarų mūšio Viduržemyje įsigalėjęs Tamsos valdovas Morgotas iš savo tvirtovės Angbando valdo milžiniškas armijas ir kėsinasi užkariauti gyvųjų pasaulį. Jo valiai nepaklūsta tik elfų noldorų įkurtas ir karaliaus Turgono valdomas Gondolino miestas. Nuostabaus grožio Gondolinas paslėptas neįžengiamuose kalnuose, o visi keliai į jį akylai saugomi. 

Vis dėlto net ir kruopščiausiai sergėjama paslaptis kada nors išaiškėja. Suprasdamas, kad užėmęs Gondoliną Morgotas taps viso pasaulio valdovu, Vandenų dievas Ulmas nusprendžia sužlugdyti jo kėslus. Ir nors Gondolinui lemta žlugti, gėrio ir blogio kova dėl Viduržemio tęsis ir pasibaigus Pirmajam amžiui.

J. R. R. Tolkienas vienintelį baigtą pasakojimą apie Tuoro kelionę į Gondoliną, vedybas su Idrile, Earendelio gimimą, Meglino išdavystę, miesto apiplėšimą ir bėglių išsigelbėjimą sukūrė jaunystėje, bet jo taip ir neišleido. Šį darbą po tėvo mirties atliko sūnus Christopheris Tolkienas – ilgai ir kruopščiai tyręs rankraščius sudėliojo sklandų pasakojimą. „Gondolino žlugimas“ tapo paskutine Ch. Tolkieno parengta tėvo knyga. Pats J. R. R. Tolkienas sakė, kad „Gondolino žlugimas“ buvo „pirmoji tikra šio vaizduotės pasaulio istorija“, ją kartu su „Berenu ir Lutijena“ bei „Hurino vaikais“ laikė viena iš trijų svarbiausių Didžiųjų sakmių apie Senąsias dienas.

Anglų mokslininkas, viduramžių folkloro specialistas ir rašytojas Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas (1892–1973) išgarsėjo knygomis „Hobitas, arba Ten ir atgal“ ir „Žiedų Valdovas“. Bet jo literatūrinis palikimas kur kas didesnis. Jis sugalvojo savo pasaulį – Viduržemį, parašė 6000 metų apimančią jo istoriją, sukūrė unikalią mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, goblinais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. 

„Gondolino žlugimas“ dar kartą atskleidžia turtingą Viduržemio kosmologiją ir istoriją... Christopheris Tolkienas tėvo palikimą tvarko nepaprastai sėkmingai.“

Washington Post

Knygos autorė psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė daugiau nei 20 metų užsiima terapiniu darbu: konsultuoja individualiai, veda grupines terapijas, seminarus ir mokymus, rašo profesinį tinklaraštį www.psichologejurga.lt. 

Gyvenu vienkiemyje prie miško su vyru ir trimis mūsų vaikais, o privačią psichoterapinę praktiką plėtoju Vilniuje. Gyvenimo kontrastai leidžia aiškiau matyti visą spektrą ir išryškina ribas – pradžią ir pabaigą. Dalydamasi gyvenimiška ir terapine patirtimi, kviečiu skaitytojus stabtelėti, įsižiūrėti ir įsiklausyti, atidžiau pastebėti, giliau apmąstyti ir tiksliau nusibrėžti gyvenimą formuojančių įvykių kontūrus. ... kad tai, kas baigėsi, būtų ne tik užbaigta, bet ir išbaigta...

Jurga Dapkevičienė

„Kas būna, jei nejaučiame, neišgyvename pabaigų? Viskas tęsiasi tarsi amžinai, dingsta atskaitos taškai. Gyvenimas, vykstantis be jokių ribų, tampa užsistovėjusia pelke, kur daug visokiausios gyvybės, bet trūksta ribų, judėjimo, atsinaujinimo.“

• Atsikirti ir išsiskirti 

• Išeiti iš darbo 

• Mesti žalingą įprotį 

• Palaidoti  

- tai ne vien išoriniai veiksmai, bet ir svarbūs vidiniai procesai, kuriuos lydi skausmas, tuštuma, nežinomybė, nerimas, baimė, bejėgiškumas, vienatvė, liūdesys ir kiti slegiantys patyrimai. Vengiant sąmoningai priimti ir išgyventi pabaigas, emocinis šleifas niekur nedingsta – jis prasiveržia kūno skausmais, įkyriomis mintimis ir būsenomis.  

Psichologės-psichoterapeutės J. Dapkevičienės knygoje paprastai, išsamiai ir jautriai aptariamos gyvenimiškos situacijos ir aplinkybės, kai pabaigos neišvengiamos: tenka nutraukti santykius, išeiti iš sunkių ir kankinančių būsenų, išsiskirti, palaidoti, užkirsti kelią žalingiems įpročiams ir destruktyviam elgesiui. Autorė daugiausia dėmesio skiria sąmoningam patirties išgyvenimui ir išraiškai siekiant gyventi visavertį, spalvingą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą. 

Praktiniai patarimai ir pratimai, meditaciniai tekstai padės giliau pažinti ir aiškiau suvokti save, atrasti stiprybės šaltinius ir kūrybiškus problemų sprendimo būdus.

Kristina Petrauskė – istorikė, radijo laidų vedėja, dirbanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. „Instagram“ ir „Tik tok“ platformose dar žinoma kaip Chistorikė, savo paskyrose populiarinanti LDK istoriją ir kultūrą. Šiuo metu tyrinėja LDK XVI-XVII a. karybos ir kultūros istoriją, tačiau taip pat didelį dėmesį skiria kasdienybei. Apie neįprastą XVII a. kasdienybę ir jos romanas.

1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną bajorę Rainą, visų gerbiamą pribuvėją. Ji užkerėjusi Vilniaus vaivados sūnų Joną Stanislovą Sapiegą ir užleidusi jam melancholiją. Ona tikina žinanti, kaip Sapiegą atkerėti, kad šis vėl jaustųsi laimingas ir vėl užsimanytų vesti, bet ar ja patikės teisėjai? Ar Raina stos prieš teismą ir ar kilmingajai pavyks išvengti Salemo raganų lemties?

Šio sodraus istorinio romano siužetą autorei diktavo XVII amžiaus dienoraščiai, prisiminimai, laiškai, kelionių aprašymai ir visa, kas kūrė daugiaetninę LDK kultūrą, o daugelis knygos personažų iš tiesų kadaise gyveno.

Skaitytojams nuo 16 m.

Klastingajam karaliui Kardenui lemta sunaikinti karūną ir sužlugdyti sostą...

Valdžią lengviau įgyti, nei išlaikyti. Šią pamoką Džudė išmoko, kai mainais į neišmatuojamą galią, nustojo valdyti nedorėlį karalių Kardeną.

Dabar, būdama ištremta mirtingoji karalienė, bejėgė Džudė neįstengia atsigauti po Kardeno išdavystės. Ji laukia tinkamos progos susigrąžinti viską, ką jis iš jos atėmė. Galimybė atsiveria, kai pagalbos į Džudę kreipiasi jos dvynė sesuo Tarina, kurios gyvybei gresia pavojus.

Norėdama išgelbėti seserį, Džudė turi rizikuoti grįžti į kupiną klastos Fėjų dvarą ir susidurti su Kardenu. Tačiau Fėjų šalis nebėra tokia, kokią ji paliko. Prasideda karas ir Džudė įsitraukia į kruviną konfliktą. O kai išsipildo siaubingas prakeiksmas, visą šalį apima panika, verčianti Džudę rinktis tarp ambicijų ir žmogiškumo...

Perkamiausios fantastikos leidinių vaikams ir jaunimui kūrėjos Holly Black trečioji serijos „Žiaurusis princas“ knyga parengia skaitytojams pribloškiamą epinės istorijos finalą. 

„Holly Black yra tikra fantastikos karalienė.“

Victoria Aveyard

Holly Black yra perkamiausia New York Times fantastikos knygų kūrėja. Ji parašė tokias knygas kaip „Elfheimo romanai“ (Novels of Elfhame), „Šalčiausia mergaitė Šaltajame mieste“ (The Coldest Girl in Coldtown), „Spaidervikų kronikos“, debiutinę „Nakties knygą“ (Book of Night) suaugusiems bei iliustruotą arturiados knygą „Seras Morenas“ (Sir Morien). Holly Black tapo Eisner Award ir Lodestar Award finalininke, pelnė Mythopoeic Award, Nebula, Newbery Honor apdovanojimus. Pirmoji serijos dalis „Žiaurusis princas“ tapo New York Times bestseleriu ir Goodreads Choice Awards geriausios fantastikos jaunimui kategorijos nugalėtoja. Rašytojos knygos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų, pastatytas filmas. Holly Black kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com.

Pliusai, minusai ir kita amžėjimo matematika

Lavija Šurnaitė – beveik dvidešimt metų Lietuvoje žinoma žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja, populiarių knygų autorė. 

Knygos „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“, „Optimizmo genas“, „Pakeliui su savimi“ pelnė dešimčių tūkstančių skaitytojų simpatijas, puikavosi šalies knygynų ir bibliotekų skaitomiausių knygų dešimtukuose.

„Iki keturiasdešimties žmogus kylą į savo kalną, o paskui tik leidžiasi žemyn“, – galvoje sukasi girdėta citata.

Eikit sau, visi kaip susitarę! Tarsi pasirašę slaptą sandėrį kiekviename žingsnyje priminti, kad mano laikrodėlis tiksi – tik tak.

Sveikos atvykusios į „Suaugusių moterų klubą“! Čia laukiama kiekviena, kuri gvildena, išgyvena, užduoda klausimus ir ieško atsakymų apie savo kūną, protą ir jausmus, kai pasaulis vis garsiau ima šnabždėti apie ne visada patogų amžėjimą. 40+, 50+... Ar tai tik skaičiai, ar kai kas daugiau, ko negalime ignoruoti? Net jeigu tik artėjate prie didžiųjų pokyčių slenksčio, klubo durys plačiai atvertos ir jums. 

Atvirai, nuoširdžiai, bet neprarasdama humoro ir ironijos, autorė leidžiasi tyrinėti naujo pasaulio, kuris ištinka įžengus į brandą. Kaip atrasti, kaip pažinti save iš naujo metų virsmuose ir, svarbiausia, išgyvenus pokyčius ir nepatogias patirtis, švęsti savo esybę!

„Vis smalsiau imame tyrinėti – kas mums nutinka amžėjant? Lavijos Šurnaitės knygoje „Suaugusių moterų klubas“ įvardijami spąstai, į kuriuos pakliūvame amžėdamos, ir apžvelgiami protingi šio uždavinio sprendimo būdai, kuriuos sau pritaikyti galės daugelis moterų. Skaitytojų laukia šmaikšti kelionė ir įdomios mintys.“

GENOVAITĖ PETRONIENĖ, PSICHOLOGĖ IR RAŠYTOJA

„Nuo pirmojo sakinio Lavija traukia tuo, kas nepaleidžia skaitant visą knygą, – humoru ir atvirumu. Lengvai, žaismingai, nuosekliai ir atvirai pasakodama apie savo asmeninę kelionę, Lavija dalijasi atradimais ir „o, taip!“ momentais, pakeitusiais jos nuostatas, suvokimą ir leidusiais prisijaukinti nepatogų pokytį. Skaitydama knygą, atpažinau ir savo mintis bei nuostatas apie amžėjimą.“

KRISTINA SAVICKYTĖ, AKTORĖ

“Po 40-ojo gimtadienio vieną neplanuotą dieną suvoki, kad mirsi ir kad tai nutiks gerokai anksčiau, nei atrodė 20-ies. Ties šia vieta galima pradėti sielvartauti, nerimauti ar bandyti susigrąžinti tai, kas niekada nebegrįš. Bet galima atverti širdį gyvenimui taip plačiai, kaip iki tol nedrįsai, nebetaupyti gražiausių suknelių ar aukštakulnių, ir galų gale iš tiesų pamilti save.”

VIKTORIJA URBONAITĖ, RADIJO IR TV LAIDŲ VEDĖJA

Tačiau išlieka valstybės

Geriausia 2024 metų knyga, pagal „The Economist“

KOVOJE UŽ LAISVĘ TURIME SUPRASTI, KAIP IŠKYLA TIRONAI IR KAIP JIE ŽLUNGA.

Saugiai gyvenant mūsų demokratinėse visuomenėse, lengva laisvę laikyti savaime suprantamu dalyku. O nederėtų. Visame pasaulyje autokratai dairosi teritorijų, kurias galėtų užkariauti, ir žmonių, kuriuos galėtų engti. Kad XXI amžiuje įstengtume pasipriešinti tironijai, turime žinoti, kaip šie diktatoriai ir despotai įgyja valdžią ir, svarbiausia, kaip ją praranda.

Knyga „Kaip žlunga tironai“ atsako į šį itin aktualų klausimą. Politologas Marcelis Dirsusas, remdamasis surinkta unikalia medžiaga ir išsamiais tyrimais, analizuoja tironų valdžią ir jai kylančias problemas. Nesvarbu, ar pavojų kelia prieš juos susimokiusi vidinė aplinka ar didėjantis masių nepasitenkinimas – tironai visada turi daugiau priešų nei draugų. Kai tironai žlunga, jie nepasitraukia tyliai – jų laukia tremtis, kalėjimas arba mirtis. Tai, kaip jie žlunga ir kas vyksta po to, gali pakeisti valstybės likimą.

Knygoje „Kaip žlunga tironai“, kurioje gausu istorijų nuo Napoleono laikų Prancūzijos iki Saddamo Husseino Irako, Marcelis Dirsusas pateikia planą, kaip nuversti tironus, ir suteikia vilties šiais autoritarizmo augimo laikais.

„Puiki, pribloškianti ir žadą atimanti knyga. Dirsusas viską, ką manote žiną apie diktatorius, apverčia aukštyn kojomis, pateikdamas provokuojančių įžvalgų apie iškreiptą despotų mąstymą. Knygoje, kurioje gausu stulbinamų istorijų ir įtikinamos analizės, rasite gairių kaip pasiekti, kad pasaulyje būtų mažiau putinų ir kim jong unų.“

Brian Klaas, knygos „Corruptible“ autorius

 „Knygoje „Kaip žlunga tironai“ Marcelis Dirsusas perteikia pavojingą tikrovę, slypinčią už absoliučios diktatoriaus valdžios fasado. Įžvalgiai ir įtaigiai pasakodamas Dirsusas atskleidžia, kaip strategijos, kurių tironai griebiasi, kad išlaikytų kontrolę, pasėja jų galutinio žlugimo sėklą. Tai reikšmingas ir patrauklus žvilgsnis į autoritarinio valdymo pavojus bei įstabūs būdai, kaip galima nuversti net pačius negailestingiausius despotus.“

Bradley Hope, bestselerio “Billion Dollar Whale“ bendraautoris

„Dėmesio vertas skaitinys, kupinas originalių ir įtaigių įžvalgų. Tai tikrai išsamus vadovas apie tironų pažeidžiamumą ir svarbus indėlis į mūsų politinį diskursą tokiu metu, kai demokratija vėl kovoja su autokratijos vilionėmis.“

 Katja Hoyer, bestselerio “Beyond the Wall“ autorė

„Nuostabi, kupina įstabių įžvalgų ir labai įdomi kelionė.“ 

Peter Geoghegan, bestselerio “Democracy for Sale“ autorius

„Įtikinamas ir sudėtingas portretas, atspindintis diktatorių iškilimą ir jų žlugimą. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir spalvinga realia patirtimi, knygoje atskleidžiamos pagrindinės šiuolaikinių tironų valdymą lemiančios įtampos... Knygoje „Kaip žlunga tironai“ meistriškai perteikiama komplikuota diktatoriško valdymo prigimtis.“

Profesorė Erica Frantz, Mičigano valstybinis universitetas

„Išmintingas ir įdomus priminimas apie tironiškų režimų trapumą. Tai taip pat šaltinis apie politiką, galinčią susilpninti šias represines valdžias ir užkirsti kelią chaosui po jų. Mes Vakaruose praradome pasitikėjimą savo politinių vertybių universitetu; ši puiki knyga turėtų sugrąžinti mūsų įsipareigojimą puoselėti šias vertybes.“

Kori Schake, Amerikos verslo instituto užsienio ir gynybos politikos direktorė

„Aktualus ir įtraukiantis pasivaikščiojimas po diktatorių pasaulį, tyrinėjant, kaip jie išgyvena, kaip žlunga ir kas būna po to. Malonu skaityti!“

 Joseph Wright, Pensilvanijos valstijos universiteto politikos mokslų profesorius