Nejaugi aš, Uršulė Labutytė, taip lengvai pasiduosiu? Ta, kuri, netyčia ištrynusi kursinį darbą, naują parašė per dvi paras? Ta, kuri, gėdingai pamesta ilgamečio vaikino, už pakarpos ištraukė save iš duobės ir grįžo į gimtąjį miestą kurti gyvenimo nuo nulio? Ne, šita Uršulė Labutytė nepasiduoda.
Nutrūkus ilgalaikiams santykiams, Uršulė grįžta gyventi į gimtąją Klaipėdą. Čia, būdama arčiau tėvų ir sesers Austėjos, ji tikisi iš naujo susikurti gyvenimą ir save. Labiausiai trokšta ramybės: dienomis dirbti mėgstamą darbą Karalienės Luizės bibliotekoje, vakarais jaukiai įsitaisiusi skaityti knygas. Tačiau Uršulę nejučia įtraukia gyvenimo karuselė: darbo reikalai, naujos pažintys, rūpesčiai dėl sesers ir dukterėčios, netikėtai gautas kvietimas į vestuves, kuriose dalyvaus ir jos eks.
Vis dėlto, kad ir kokia yra užsiėmusi, Uršulės neapleidžia vienišumo jausmas ir liūdesys dėl nutrūkusių santykių. Bandymai užpildyti atsivėrusią tuštumą išmokys ją kitaip pažvelgti į save, praeitį ir meilę.
Klaidinga tapatybė...
...viską pakeitusios sužadėtuvės!
Fotografei Džianai vyrų gana. Ją, ieškančią prieglobsčio savo viloje ant Komo ežero kranto, pribloškia staigmena – namus besinuomojantis žavingasis Darijas! Kai nuomininkas klaidingai palaikomas jos seniai dingusiu sužadėtiniu, jiedu suvokia, kad netikros sužadėtuvės gali išspręsti abiejų problemas. Apsimesti įsimylėjėliais neturėtų būti sudėtinga, tačiau kas laukia ėmus augti tikriems jausmams?
Nejaugi jųdviejų sudarytas verslo sandoris... virs kažkuo daugiau?
Trokšdama įtikti valdingam tėčiui, Karla pasako, kad ruošiasi ištekėti. Tačiau kol kas sužadėtinio... neturi! Tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku atsiduria Frankas – jei jie laikinai susituoks, Karla pasirūpins, kad iš šios santuokos naudos gautų abiejų įmonės. Nė vienas nėra pasiruošęs rimtiems santykiams ir prie altoriaus tardami „sutinku“ tai daro tik dėl finansinių paskatų. Tačiau ar pajėgs numalšinti tarp jųdviejų tvyrančią chemiją? Ar vis dėlto išlaikys šaltus, dalykinius santykius?
Ar šventinis romanas gali trukti visą gyvenimą?
Niūrus baronas Ksanderis Montekis, turintis daugybę prabangių viešbučių, privalo atnaujinti savo viešąjį įvaizdį. Nenoromis sutikęs Kalėdoms priimti šunį iš prieglaudos, Ksanderis nėra pasirengęs antrai susitarimo daliai – uraganui, kurį sukelia laisvos dvasios šunų auklė Elfė. Tačiau atsivedęs ją į savo pasaulį, Ksanderis sužino, kad Elfė – daug gilesnė asmenybė, nei tikėjosi, ir netrukus baronas nebeįsivaizduoja gyvenimo be jos – ir be šuns…
„Nieko blogo retkarčiais pasielgti lengvabūdiškai.“
Pavogtas bučinys privers patikrinti šią teoriją…
Kai Teilorė Tompson sužino apie neplanuotas piršlybas, ji tikrąja to žodžio prasme pasislepia spintoje! Čia ją aptinka Roisas Noksas, jos vaikino vyresnis ir, jos nuomone, gerokai seksualesnis brolis. Apimta panikos jį pabučiuoja.
Roisas nesusilaikęs atsako į bučinį. Tačiau, kai juos užtinka jo brolis, tenka nemenkai pasiaiškinti. O faktas, kad jis su broliu varžosi dėl vadovo kėdės, situacijos visai nepalengvina. Roisas dabar turi pasirinkti tarp mylimos įmonės ir moters, kuri jį uždega...
„Prisiekiu, dar iki vidurnakčio būsi mano.“
Asmeninė asistentė Edisona Abrams pasiryžta išsižadėti šiltų jausmų milijardieriui bosui Brenonui Noksui. Tačiau Brenas turi kitų planų. Netikėtai kelionė prie ežero virsta romantišku savaitgaliu su kaukių pobūviu. Vakaro pabaigoje kaukės nukrenta ir vos vienas jųdviejų bučinys įžiebia nežabojamą aistrą. Edė iš paskutiniųjų stengsis užgniaužti jausmus ir pasitenkinti vienu savaitgaliu su Brenu. Tik tai padaryti bus beveik neįmanoma...
Kvapą gniaužiantis bučinys jiems tapo tiltu į dar vieną galimybę būti kartu. Ir tai tik pradžia.
Džija Noks-Kuper ir Džeisonas Kuperis po skyrybų sutaria puikiai: drauge dirba, o Džeisonas liko lygiaverčiu Džijos milijardus uždirbančios šeimos nariu. Tačiau netrukus įvyksiančiose šeimos vestuvėse paaiškės tikroji tiesa. Tarp atskirai gyvenančių buvusių sutuoktinių vis dar rusena aistros kibirkštis. Vos vienas žadą atimantis bučinys ir netramdomas geismas grįžta. Geismas, besikėsinantis apversti jųdviejų gyvenimus aukštyn kojomis...
Dėl meilės, skirtingai nei dėl karūnos, klasta nepakovosi.
Princas Edvardas įsimyli Adelę, dėl jo galvą pametusią geriausio draugo nuotaką. Jos tėvas despotiškasis karalius Albrechtas nekenčia princo.
Albrechto sūnus Rikardas dega vieninteliu noru – kad atšiaurus tėvas įtrauktų jį į karūnos paveldėtojų sąrašą. Tėvas sutinka tai padaryti, jeigu intrigomis garsėjantis sūnus jo mirtino priešo Lyros karaliaus dukrą Lyją supirš su Edvardu. Netikėtai Rikardas supranta, kad pats geidžia karalaitės.
Gražuolė Lyja atstumia visus jaunikius, kurių siūloma kariuomenė ar turtai padėtų laimėti ilgamečius karus. Ji tiki pranašyste, jog pati yra Lyros gelbėtoja, o jai padės Žaibo Žmogus, už kurio ir ištekės. Tačiau kas yra Žaibo Žmogus? Tiksliau tariant, kuris iš jų yra tikrasis?
Herojai nuolat priversti rinktis, paklusti šaltam protui ir pareigai ar visgi klausyti širdies. Juk jeigu karaliai negali tuoktis iš meilės, ką jie apskritai gali?
„Tai tas atvejis, kai fantastinis pasaulis atrodo toks realus, kad beveik galima jį pačiupinėti. Aistra ir skausmas, karališki siekiai susipynę su paprastais žmogiškais troškimais, o magija, savo prigimtimi tokia moteriška, visapusiška, trapi ir kartu galinga. Meilė šioje istorijoje tarsi žaltvykslė, viliojanti skaitytoją sekti klaidžiais nepraeinamais keliais, ir vis dingstanti už staigių siužeto posūkių. Netikėtumai garantuoti kiekviename puslapyje iki pat pabaigos – ar tikrai karaliai myli kitaip?“ – Lavisa Spell
„Autorės valia atsiduriame fantastinėje, bet ir labai tikroviškoje karalystėje, kupinoje karų, tarpusavio kovų, paslapčių, intrigų ir magijos. Herojams teks patirti aistrą ir išdavystę, kalėjimą ir žaizdas, mirtį ir viską nugalinčią meilę. Įvykiai svaiginančiu greičiu įtraukia į sūkurį ir nepaleidžia iki pat paskutinio puslapio.“ – Irena Buivydaitė
„Romanas priverčia pamiršti kasdienius rūpesčius ir lyg vėtra įtraukia į herojų kovas dėl meilės, karūnos, taikos ir laisvės.“ – Jolita Herlyn
Joana Maks
Dievina kavos kvapą, bet geria tik arbatą. Savo knygose vengia ilgų aprašymų ir nelaimingos pabaigos.
Vienintelis būdas išgelbėti įmonę – suvedžioti Bleirę. Tačiau kuris kurį suvedžios pirmas?..
Ar gali Bleirė Vestkot būti „Dešampsų kosmetikos“ šnipe? Įmonės generalinis direktorius Lukas Dešampsas pažada ją suvilioti ir tai išsiaiškinti. Jam svarbiausia – išsaugoti verslą. Tačiau Bleirės rūpestinga, švelni prigimtis prieštarauja Luko įtarinėjimams. Ir jos nepakartojami bučiniai įžiebia aistrą, kuriai verslo magnatas nepajėgia atsispirti. Ar, skęstant Bleirės glėbyje, atskleis šios išdavystę... ar pats bus apkaltintas?
Ji aštuonerius metus bėgo nuo praeities. Tačiau vyras ją rado.
Kadaise Čeisas Seranas aktorės Tanos Blekston gyvenime buvo svarbus – tapo jos pirmąja meile. Ir vyru, kurį ji negailestingai sužlugdė. Tana nesitikėjo, kad likimas dar kartą juos suves. Vieną dieną Čeisas išdygsta prie namų Brukline durų ir pareikalauja padėti atkeršyti už jos šeimos sukeltą skausmą. Aktorei įsižiebia viltis išpirkti kaltę. Savaitgalį apsimes jo sužadėtine, darys, ko prašoma, ir galbūt pagaliau galės atleisti sau už praeities nuodėmes. Tačiau įtakingo verslininko sumanymas kitoks. Tana tampa keršto įrankiu, jos rami kasdienybė pakimba ant plauko. Nejaugi su Čeisu darsyk pasuks skirtingais keliais? Ar istorija ir vėl pasikartos?
„Juk tai tu mane palikai, prisimeni?“
Kaip jis galėtų pamiršti?
Garsus verslininkas Makas Holovėjus sugrįžo namo į „Mėnesienos kalnagūbrį“, nes teko pasirūpinti savo globėju ir gelbėti prabangų šeimos kurortą. Tačiau, norėdamas tai padaryti, jis turi susitikti su savo praeitimi – moterimi, kurią paliko netaręs nė žodžio, kurorto vadove Mole Haskel. Jis taip ir neatskleidė, kodėl tąkart išvyko iš namų, ir dabar nėra pasirengęs prisipažinti, net kai kartu dirbant įsiliepsnoja aistros liepsna, grasinanti sudeginti visa kita. Tačiau ir Molė turi paslaptį, kuri gali jiems pakišti koją...
Kūdikiui reikia motinos…
Milijardieriui reikia… Žmonos?
Monika Tomas nori globoti savo gedintį krikšto sūnų, bet negali to daryti viena – be cento kišenėje. Atvykęs susipažinti su sūnumi, italų milijardierius Lukas Vijeris aiškiai nesijaučia savo rogėse! Iki tol, kol pasiūlo Monikai laikiną sprendimą – vykti kartu su juo į Italiją kaip berniuko auklei. Monika nė nenumanė, kad jos impulsyviai ištartas taip gali tapti kai ko amžino pradžia!..
Jai reikia sutuoktinio... kuo skubiau. Gal praeities simpatija geriausiai tinka tokiam vaidmeniui?
Norėdama įgyti teises į palikimą, filantropė Railė Džordž turi kuo greičiau ištekėti! Atsidūrusi beviltiškoje padėtyje ji priversta griebtis kraštutinių priemonių – Railė kreipiasi į buvusį mylimąjį Trevisą Holovėjų, kuris rūpinasi jos pobūviu. Ar Railė gali pateikti pasiūlymą, kurio Trevisas negalės atmesti, ir atsispirti nenuginčijamai traukai?
Jei Trevisas išlaikys dalykišką požiūrį, išgelbės jo šeimai priklausantį kurortą. Deja, juos su Raile visada siejo tik malonumai, o ne verslo reikalai. Vis dėlto raštu įformintas sandoris paskatins juodu pažvelgti į praeitį...
Iš savo mažo miestelio...
...į svaiginantį Niujorko spindesį!
Lenė Long investicijų magnatą Niką Korakį sutinka apsivilkusi elfės kostiumą. Nikas praneša stulbinančią žinią: ji gali būti turto paveldėtoja!
Įdukrinta mergaitė iš mažo miestelio nepasirengusi prabangiam Niujorko gyvenimui, tačiau Nikas pasiryžęs atverti jai akis, parodyti galimybes... Bet ar naujame Lenės gyvenime atsiras vietos ir jam?
Jis buvo pasamdytas ją saugoti... Tačiau pamažu ėmė kėsintis pavogti jos širdį!
Apsaugos įmonės savininkas milijardierius Džeikas Makdonaldas saugo neseniai rastą Hintono turtų paveldėtoją Šarlotę Filion. Ši nėra nusiteikusi turėti asmens sargybinį. Nė už ką neleis dvidešimt keturias valandas per parą šalia sukiotis vyrui, palaikiusiam artimus santykius su neseniai mirusiu tėvu! Nepastebimai dalykiniai santykiai perauga į nepažabojamą aistrą. Ar Džeikas ir Šarlotė išdrįs atsiduoti jausmams ir taip sulaužyti vienas kitam duotą pažadą?
Su juo galėtų žengti į ateitį...
...jei tik sugebėtų nusikratyti praeities.
Denio Manelio pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, nes jis sužinojo esąs skandalingo milijardieriaus įpėdinis, o dar ir pats turi sūnų! Denio vaikui kuo skubiau reikia auklės. O Marnė Olsen tinka tobulai – ji nuramina mažąjį Reksą ir gydo Denio sielą. Kuo daugiau jie sužino vienas apie kitą, tuo artimesni darosi, kol Marnės paslaptis ima grasinti viską sugriauti...
Ilgas kelias nuo vienos nakties nuotykio iki meilę dovanojančių Kalėdų!
Rudenė Džouns negali patikėti, kad ir vėl akis į akį susitiko su verslininku ir įmonės vadovu Džeku Adamsu! Nejaugi teks būti Džeko partnere prašmatniose draugų vestuvėse žiemiškame Niujorke, nors prieš penkerius metus leidosi su juo į vienos nakties nuotykį? Bet vos tik Rudenę ir Džeką įsuka dar ir Kalėdų sūkurys, širdies ledai ima tirpti...
Vaikams nuo 9 metų
Jei tu nemiršti, kol tave kažkas myli, kaip sakė senelis, o mirusio žmogaus nesimato, vadinasi, jis pavirsta į kažką kita – į tą, kas jam labai patiko gyvenime.
Tonino seneliai – kažkas nepaprasto! Staigaus būdo senelė Teodolinda su atsidavimu augina savo vištas ir inteligentišką žąsį Alfonsiną. O senelis Otavianas daug ramesnis, tačiau linksmo būdo, mėgsta karstytis po medžius ir be galo rūpinasi vyšnaite, kurią pasodino Tonino mamos gimimo proga ir pavadino Feliče. Berniukas negali susilaikyti nepapasakojęs visko, ką patyrė ir išmoko būdamas su jais.
Valdžiai nusprendus nutiesti greitkelį per senelių sodybą ir išrauti brangiąją senelio vyšnaitę, Toninas ryšis bet kam, kad tik sutrukdytų šiuos planus.
Tai jautri ir šviesi knyga apie anūko ir senelio ryšį, šeimos svarbą, drąsą kovoti už tai, kuo tiki, gyvenimą ir mirtį, kuri niekada nėra pabaiga.
Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 5 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.
„Mano senelis buvo vyšnia“:
• jautrus pasakojimas, skatinantis branginti artimiausius žmones, rūpintis šeima ir puoselėti ryšį su ja;
• skatinama meilė gamtai, gamtos pajautimas, mokoma ją vertinti ir puoselėti;
• pasakojime svarbi mirties tema, kuri suvokiama kaip natūrali gyvenimo dalis, bet kartu pabrėžiama, kokia svarbi yra tarpusavio meilė, ryšiai. Būtent jie artimajam išėjus lieka su mumis, šildo mūsų gyvenimą ir leidžia pajusti, kad išėjęs žmogus vis vien yra su mumis;
• gausiai apdovanota knyga, palankiai įvertinta ir vaikų literatūros specialistų, ir jaunųjų skaitytojų.
Angela Nanetti (g. 1942) – garsi italų rašytoja, pelniusi daug apdovanojimų už savo kūrybą vaikams. Viena svarbiausių rašytojos temų – vaikų ir suaugusiųjų santykiai. „Mano senelis buvo vyšnia“, pirmą kartą išleista 1998 m., yra vienas svarbiausių ir brandžiausių rašytojos darbų, autorei pelnęs tarptautinę šlovę.
Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą vertingiausių klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.
„Hijeronas“ – paveikus ir vienas originaliausių tironiją apmąstančių tekstų, vertintas tokių mąstytojų, kaip Niccolò Machiavellis ir Leo Straussas. Išminčiaus ir valdovo susitikimo tropą bei sokratiško dialogo elementus naudojantis Ksenofontas pateikia tris skirtingus požiūrius į tiraną ir jo valdžią, kartu išskirdamas esminius ir nekintančius tiraniškumo komponentus. Greta svarstymų apie tirano valdžios prigimtį, tirano laimę ir galimybę intelektualinėmis pastangomis paveikti neteisėtą valdovą, tekste netiesiogiai iškyla ir dar vienas, šiandien itin aktualus klausimas: ar tiranas visuomet yra tik tautos priešas, ar kartais tampa ir savotišku jos kūriniu?
„Kratilas“ yra ne tik vienintelis išskirtinai kalbos problematikai skirtas Platono dialogas, bet ir apskritai pirmasis išlikęs kalbos apmąstymui skirtas tekstas. Dialoge keliamas klausimas, kas dalykų įvardijimą padaro teisingą, kitaip tariant, koks yra kalbos ir tikrovės santykio pamatas. Sokratas, kalbėdamasis su skirtingų – arbitralaus susitarimo ir prigimtinio atitikimo – pozicijų atstovais, glumina skaitytoją tiek netikėtai pakeista savo paties pozicija, tiek ilgu ir ironišku žodžių etimologizavimu. Neduodamas aiškaus atsakymo, dialogas priverčia greta kalbos prigimties klausimo iškelti ir dar fundamentalesnį – apie nekalbinio pažinimo būtinumą ir prigimtį.
„Ijonas“ – vienas mįslingiausių Platono dialogų, ne veltui paskutiniu metu itin plačiai tirtas ir komentuotas. Kada jis parašytas? Jaunojo ar jau įsibėgėjusio autoriaus? Kiek jame ironijos ir kiek rimtumo? Ar poezija tėra filosofuoti negebančių žmonių produktas, ar tikras Mūzų sukeltas šėlas? Galiausiai – koks filosofijos ir poezijos santykis?
Manto Adomėno „Ijono“ vertimas, įvadas ir komentarai kviečia permąstyti šiuos ir dabar svarbius klausimus drauge su Platonu.
„Faidras“, paženklintas savotiško išminties meilės šėlo ir vaiskios ironijos, tiek Antikoje, tiek vėliau laikytas vienu iš svarbiausių Platono dialogų. Idiliškos gamtos apsuptyje vykstančiame Faidro ir Sokrato pokalbyje telpa svarstymai apie rašytinio bei sakytinio žodžio prigimtį, mitinį pasakojimą pasitelkiantys samprotavimai apie meilę, grožį ir sielą, galiausiai, transcendencijos ir platoniškųjų idėjų temos. Iš pažiūros, „Faidrą“ sudaro kelios, visiškai skirtingos dalys. Tačiau pažvelgus atidžiau, jas vienija bendros tematinės gijos, kurias atrasti patikėta pačiam skaitytojui.
„Charmidas“ – ankstyvojo Platono kūrybos laikotarpiui priklausantis dialogas, tyrinėjantis santūrumo (sōphrosynē) sąvoką. Šis dialogas, kaip ir didžioji dauguma Platono tekstų, yra aporetinis – neduoda aiškaus atsakymo, tad tokiu būdu skaitytojas yra kviečiamas mąstyti, diskutuoti kartu su filosofu Sokratu ir ateityje Trisdešimties tiranų – oligarchinio režimo, valdžiusio Atėnus – nariais tapsiančiais Charmidu ir Kritijumi. Tekste kontempliuojamos įvairios santūrumo sąvokos reikšmės, siekiant nutolti nuo pagrindinės, tradicinės jos sampratos, reiškiančios proto ir poelgių adekvatumą, sveiką nuovoką. Užuot sąvoką apibrėžę šiuo būdu, Sokratas, Charmidas bei Kritijas per visą dialogo eigą išskiria penkis skirtingus santūrumo apibrėžimus. Dialoge „Charmidas“ pasitelkiama „pažink save patį“ idėja, Sokrato „žinau, kad nieko nežinau“ metodas, įvairios ironijos apraiškos, taip pat aptinkamos svarbiausių Platono sampratų (sielos padalytumo, nemirtingumo, dorybių vienovės) užuomazgos.
Cicerono (106 m. pr. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalo „Apie pranašavimą pirma knyga“ (lot. „De divinatione“, 44 m. pr. Kr.) – tai dviejų brolių, Marko ir Kvinto pokalbis apie pranašavimo kaip galimo mokslo prielaidas, pagrindą, pasekmes ir perspektyvą. Pirmoji „Apie pranašavimą“ knyga skirta parodyti pranašavimo mokslo naudą ir svarbą. Cicerono brolis Kvintas pateikia gausybę pavyzdžių iš senovės Graikijos ir Romos istorijos, savo amžininkų ir pirmtakų filosofų kūrinių bei kasdienių situacijų, turinčių sustiprinti mūsų tikėjimą pranašavimo egzistavimu. Kvintas kalba apie gebėjimą iš anksto numatyti ateityje žmonių laukiančius įvykius bei tikėtinas jų pasekmes, galimybę apsisaugoti nuo nepageidaujamų padarinių ir kaip pranašavimo pagalba galima pasiekti laimę.
Šis dialogas Antikos laikotarpiu buvo laikomas geriausiu įvadu ne tik į Platono mąstymo sistemą, bet ir į filosofiją apskritai. Dialogas gyvai pristato pagrindinius Platono dialogų veikėjus – Sokratą bei Alkibijadą, atskleidžia Sokrato filosofavimo techniką ir pagrindinius bruožus: dialektiką, elenchą, aporiją. Pasakojimas sukoncentruotas į Alkibijado asmenį – jo politines ambicijas, išvaizdą, gyvenimo būdą, o taip pat atskleidžiama Sokrato santykių su Alkibijadu perspektyva. Pagrindinė dialogo veikėjų tema – filosofija kaip tokia, o pokalbio varomoji jėga – Alkibijado ir Sokrato jausmai vienas kitam.