Elektroninės knygos

„Gęstančių žvaigždžių miškas“ – tai jaudinantis pasakojimas apie merginą, kuri panaudoja savo žinias apie girią, kad padėtų žydų pabėgėliams pasislėpti nuo nacių Antrojo pasaulinio karo metais 

Dvejų metų Jona buvo pavogta iš turtingų tėvų vokiečių ir užauginta atšiaurioje Rytų Europos girioje, kuri tapo jos namais. Senutė Džeruša išmokė ją išgyventi gamtoje be kitų pagalbos. 1941 m. Džeruša miršta ir dvidešimt vienų metų Jona girioje lieka visiškai viena. Sykį  ji netikėtai sutinka būrį žydų, bėgančių nuo nacių teroro. Sužinojusi, kas vyksta pasaulyje anapus miško tankmių, ji prisiekia perteikti būriui savo žinias apie tai, kaip išlikti gyvam girioje. Savo ruožtu žydai išmoko merginą atverti širdį po daugybės atskirties metų. Vis dėlto vieną dieną, išduota mylimojo, ji palieka būrį ir atsiduria vokiečių okupuotame kaime, o čia įvyksta sukrečiantis susidūrimas tarp jos praeities ir dabarties, galintis viską pakeisti.

Kristin Harmel yra populiari rašytoja, kurios knygos nuolat tampa „The New York Times“ bestseleriais. Jos romanai verčiami į daugybę kalbų ir parduodami visame pasaulyje. Lietuvių kalba yra išleisti jos romanai „Dingusių vardų knyga“ ir „Užmaršties saldumas“.

„Neužmirštami veikėjai, didžiulės įtampos drama ir gilios emocijos – visa tai išlieka ir po to, kai užmiršti paskutiniai žodžiai... „Gęstančių žvaigždžių miškas“ – pasakojimas, kuris sujaudins, pakeis ir pakylės skaitytoją aukštyn.“ — Santa Montefiore

1963-iaisiais, būdama dvidešimt trejų ir netekėjusi, Ani pasijunta nėščia. Tačiau kūdikio ji pasilikti negali. Prancūzijoje, kur tuo metu abortai draudžiami, ji mezgimo virbalu nesėkmingai bando nutraukti nėštumą. Paskui, apimta nevilties ir baimės, suranda nelegaliai abortus atliekančią moterį. Bet galiausiai, vos mirtinai nenukraujavusi, atsiduria ligoninėje.

Šis tekstas užrašytas praėjus beveik keturiasdešimčiai metų nuo jame aprašomo įvykio. Tai atsiminimais ir dienoraščio fragmentais paremtas pasakojimas apie traumą, Annie Ernaux nešiotą visus tuos metus. Ji atkakliai, su atida ir stojišku pasiryžimu išrašo savo patirtį, be gailesčio ją fiksuodama tarsi krištolas permatomais, taupiais sakiniais. Nelyg restauratorė ji sluoksnis po sluoksnio atidengia giliausias savo atminties kertes ir taip bando susitaikyti su vienu asmeniškiausių ir labiausiai sukrėtusių gyvenimo įvykių.

„Universalus, pirmapradis ir drąsus, „Įvykis“ yra įnirtingai trikdantis, nepaprastai svarbus kūrinys – tiek meno, tiek ir gyvenimo.“
Catherine Taylor

„Įvykio“ skaitymas prikausto ir tampa skausmingai neišvengiamas. Per Ani vienišumą su ja pajutau bendrystę. Jos išmintis, glaustas pasakojimas, pasišventimas rašyti apie mirtį ir gyvenimą verti padėkos.“
Daisy Hildyard

Annie Ernaux (Ani Erno, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių, pagal kai kuriuos jų (pvz., „Įvykis“, „Paprasta aistra“) pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija. „Įvykis“ – pirmas autorės kūrinys, pasirodantis Lietuvoje beveik po trisdešimties metų pertraukos (po knygos „Sustingusi moteris“, Žaltvykslė, 1994).

Lietuvių ir viso pasaulio maginės fantastikos gerbėjų numylėtinis raganius Geraltas iš Rivijos sugrįžta! Naujas „Raganiaus“ ciklo romanas „Audrų sezonas“ – atskira Geralto istorijos dalis, tai ne pradžių pradžia ir ne tęsinys. Pasak paties autoriaus Andrzejaus Sapkowskio, „pasakojimas tęsiasi, istorija niekada nesibaigia“. 

Geraltas iš Rivijos – raganius, ginantis paprastus žmones nuo monstrų; mutantas, kurio darbas – žudyti magiškas pabaisas. Magiją puikiai įvaldęs yra ir pats Geraltas: jis naudoja stebuklingą medalioną, įvairius eliksyrus ir, žinoma, kiekvieno raganiaus pasididžiavimą – plieno ir sidabro kardus. Tačiau kas nutiks, jei raganius praras savo ginklus? 

Geraltui teks stoti į kovą su paslaptingu ir galingu plėšrūnu, gyvenančiu vien tam, kad žudytų; įsivelti į muštynes su ne itin mielomis miesto sargybinėmis; stoti prieš teismą ir patirti daugybę kitų pavojingų nuotykių. Romane skaitytojai sutiks ir kitus puikiai pažįstamus personažus: ištikimą Geralto bendražygį bardą Vėdryną ir raganiaus mylimąją viliokę burtininkę Jenefer. 

Raganiui siekiant atgauti savuosius ginklus, kiti pasaulio burtininkai bei karaliai rezga intrigas, planuoja sąmokslus ir ruošiasi perversmams. Galvas vis drąsiau kelia piktosios jėgos, o iš už horizonto grėsmingai kyla blogio audros debesys... 

Maginės fantastikos meistras Andrzejus Sapkowskis gimė 1948 m. Lenkijoje. Žymiausią jo ciklą „Raganius“, rašytą nuo 1986 iki 2013 metų, sudaro 6 romanai ir 15 apsakymų. Jie išversti į 37 kalbas ir parduoti daugiau nei 15 milijonų tiražu. 2019-aisiais „Raganius“ virto didžiulės sėkmės sulaukusiu „Netflix“ serialu, o dar didesniu populiarumu mėgaujasi knygų pagrindu sukurti kompiuteriniai žaidimai – jų visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 mln. 2016 m. A. Sapkowskis gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. 

„Žavingoje, įtampos kupinoje ir dėmesį užvaldančioje „Raganiaus“ serijoje – daugybė dalykų, dėl kurių mes ir įsimylime fantastiką, ypač – maginę fantastiką. Trumpai tariant – „Raganius“ šimtu procentų pateisina šio žanro gerbėjų viltis.“

Hypable 

„Viena geriausių ir įdomiausių maginės fantastikos serijų, kiek tik yra tekę skaityti.“

Nerds of a Feather 

„Kaip ir Neilas Gaimanas, Andrzejus Sapkowskis tai, kas sena ir puikiai žinoma, meistriškai paverčia absoliučiai nauju dalyku. Gaivus ir naujas požiūris į fantastikos žanrą.“

Foundation 

„Sodrus ir turtingas A. Sapkowskio žodynas išlieka ir po jo knygų vertimų į kitas kalbas. „Raganiaus“ serija rekomenduotina kiekvienam herojinės ir maginės fantastikos gerbėjui.“

SF Book Reviews 

„Niuansų kupinas ir neįtikėtinai ryškus romanas, pripildytas Rytų Europos folkloro.“

Starburst on Time of Contempt

„Žavingas humoras bei mitologija, perpildyta fantastiškų būtybių ir sudėtingų, įdomių personažų.“

Fantasy Book Review 

Apie autorių:

Trumpa gyvenimo ir profesinė anamnezė: kilęs iš labai mažo pietryčių Lietuvos miestelio, devyniasdešimtųjų pabaigoje atvyko į sostinę mokytis medicinos. Baigęs universitetą spėjo padirbėti arba bent jau pasipraktikuoti ir „pasimatuoti“ viską: slaugo bachilus, registratoriaus ragelį, neperšlampamą greitosios medicinos pagalbos mediko striukę, gydytojo chalatą, lektoriaus podiumą ir direktoriaus švarką. Dabar, metęs taip medikų mėgstamą daugdarbystę, ramiai dirba tik vienoje privataus sektoriaus darbo vietoje, kartais skaito paskaitas ir rašo tekstus „Delfi“. 

Knygos citatos:

„Jei televizoriaus vaizdas staiga pradėjo mirgėti, o garso kolonėlėje kažkas šnypščia ir traška, kodėl dažnas vietoj remonto tiesiog trinkteli per korpusą kumščiu? Juk niekas to nedarys, jei iš skausmo mirga akyse ir cypia ausyse. Mes linkę nedaryti to, kas mums sukelia nepatogumų ir reikalauja bent šiek tiek pastangų: gerti vaistus, pasidaryti kraujo tyrimus, savanoriškai pasitikrinti prostatą ar gimdos kaklelį, nes tie laimėjimai po tokių procedūrų kažkur toli ir neaiškūs, o nepatogumas – štai jis, akivaizdus.“

„Sveikatą mes suvokiame kaip duotybę, ligą – kaip lemtį, gydymą – kaip vargą, komplikacijas – kaip gydytojo aplaidumą. Ir, aišku, norime gauti garantijos raštą: mano sveikatą kažkas sugadino, aš turėsiu vargti su vaistais ir nežinia, ar padės, gal vargsiu be reikalo ir rezultato nebus. Bet gal tam, kad tikėtumės ilgalaikio patogaus naudojimosi, mes turėtume ir elgtis su savimi kaip su brangiausia mūsų turima preke.“

„Norėdami neprarasti serviso garantinių paslaugų, automobilį tvarkingai nuvairuojame patikrinti kiekvienais metais. O kodėl nieko nedarome, kad išsaugotume sveikatą? Kodėl padangas kas sezoną pasikeičiame, <...> o dantų higienai pinigų gailime?“

Prieš keliolika metų viena mažoji pacientė paklausė mamos: „Ar eisime pas tą daktarą, kuris visada šypsosi?“ 

Gydytojas Valerijus Morozovas ne tik šypsosi, taikliai diagnozuoja ligą ar nustato, kokia tavo sveikata, bet ir stebina vaizduote bei aštria, šmaikščia plunksna. 

Susigalvojęs pašnekovą, statistinį ir menkai sveikatos priežiūros klausimais išprususį pilietį Vaclovą (bet šiaip neblogą vyruką), knygoje gydytojas aptaria nerimą šiam piliečiui keliančius simptomus ir griauna sveikatos mitus. Trumpi vizitai šeimos gydytojo kabinete Vaclovą padaro kantresnį ir rūpestingesnį savo ir savo šeimos sveikatai. Užvertę paskutinį puslapį, įsitikinsite, kokie esate panašūs į gydytojo pašnekovą, tad gal imsite dažniau šypsotis ir rūpintis sveikata.

Knygos temos:

▪ Tyrimai iš kraujo lašo ▪ Vitaminas D – vitaminų ir tyrimų karalius ▪ Maisto (ne)toleravimas ▪ Individualus antibiotikų poveikis ▪ Kepenų valymas ▪ Kas mažina temperatūrą, jeigu jos nemažina vaistai? ▪ Koks cholesterolis yra geras? ▪ Vaistai, kurių nepakanka; vaistai, kurie nebeveikia; vaistai, kurių nereikia ▪ 21 amžiaus maras – rūgštingumas ▪ Ar sloga – liga? ▪ Imuniteto programos ▪ Skiepytis ar persirgti?

P. S.

Apie ką ši knyga? 

Apie mediciną, apie ką daugiau gali parašyti gydytojas.

Apie vartojimo kultūrą ir kartais apie nekultūringą vartojimą medicinoje. 

Apie norą čia ir dabar, pageidautina be pastangų. 

Apie kiekvieną iš mūsų, jei leisime sau pažiūrėti į save iš šono. 

Ir apie šypsenas, kurių tuose puslapiuose daug, tereikia tik imti ir pasijuokti iš savęs. 

„Kaip sakoma, istorija nesikartoja – istorija rimuojasi.“

Prabėgus daugiau kaip penkiolikai metų nuo įvykių, aprašytų „Tarnaitės pasakojime“, teokratinis Gileado respublikos režimas tebelaiko valdžią savo rankose, bet jau ryškėja pirmieji vidinio jo irimo ženklai. Šiuo kritiniu metu susipina trijų labai skirtingų moterų likimai – ir jų sąjunga žada sprogimą. Agnesė ir Deizė priklauso jaunajai kartai, užaugusiai jau galiojant naujai tvarkai. Šių jaunų moterų liudijimus papildo trečias – Tetos Lidijos. Jos sudėtinga praeitis ir miglota ateitis veriasi netikėtais ir lemtingais vingiais.

„Liudijimuose“ Margaret Atwood nuplėšia uždangą nuo vidinių Gileado mechanizmų, ir kiekviena iš moterų turi apsispręsti, kas ji ir kaip toli pasirengusi žengti kovodama už tai, kuo tiki.

„Skaityti šią knygą – tai justi, kaip sukasi pasaulis.“
Anne Enright

„Apie tamsiausias ir labiausiai gąsdinančias žmogaus psichikos kertes Atwood sugeba rašyti suteikdama tamsios keistos vilties ir su išmintingu humoru.“
Naomi Alderman

„Tai negailestingas ir gražus romanas, kuris mums prabyla galinga jėga.“
„Booker Prize“ komisija

„Brangūs skaitytojai, visi klausimai, kuriuos kada nors esate man uždavę apie vidinius Gileado mechanizmus, įkvėpė šią knygą. Na, beveik visi! Dar vienas įkvėpimo šaltinis buvo pasaulis, kuriame gyvename.“
Margaret Atwood

Margaret Atwood (Margareta Etvud, g. 1939) – viena ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, daugiau kaip šešiasdešimties knygų autorė, poetė, eseistė, literatūros kritikė. Ji yra gavusi ne vieną literatūros apdovanojimą, o 2000 m. už romaną „Aklasis žudikas“ pelnė „Man Booker“ premiją. „Tarnaitės pasakojimas“, pirmąkart pasirodęs 1985-aisiais, laikomas vienu stipriausių autorės kūrinių. Romanas, nominuotas „Man Booker“ premijai ir apdovanotas daugeliu kitų literatūros premijų, kritikų lyginamas su George'o Orwello „1984-aisiais“. Pagal „Tarnaitės pasakojimą“ sukurtas visame pasaulyje pripažinimo sulaukęs to paties pavadinimo serialas (2017). Romanas „Liudijimai“ yra „Tarnaitės pasakojimo“ tęsinys, už kurį autorei 2019 m. skirta prestižinė literatūros premija „Booker Prize“.

1981-ųjų Glazgas išgyvena skurdo ir smurto laikus, vyrai ir sūnūs likę be darbo, siaučia narkotikų epidemija, o gerosios miesto šeimos priverstos prasimanyti, kaip kas tik geba. Agnesė Bein visad iš gyvenimo tikėjosi daugiau, svajojo apie vieną dieną jai nutiksiančius didžius dalykus. Visada pasitempusi, išdidi, spinduliuojanti tvirtybe mylinti motina, ji vis dėlto nė dienos neišturi neišgėrusi. Palikta mergišiaus, savimylos vyro, Agnesė vis giliau grimzta į alkoholizmą. Trys vaikai kaip įmanydami stengiasi ją ištraukti, bet vienas po kito pasiduoda, gelbėdamiesi patys. Jauniausias sūnus Šugis vilties laikosi įsitvėręs ilgiausiai. Jis kitoks, švelnus ir vienišas, užvis labiausiai mėgsta žaisti su savo lėlyte Dafne. Bet Šugis tiki: jei iš visų jėgų pasistengs, taps toks kaip kiti berniukai ir padės jiedviem su motina išsikapstyti iš beviltiškai tamsaus gyvenimo gniaužtų.

„Šugis Beinas“ talentingai apnuogina skurdo nuožmumą ir griaunančią geismo jėgą, užjaučiamai brėžia žmogiškosios meilės ribas, vaizdžiai tapo liūdesio šešėlius ir vilties blyksnius. Tai duoklė praėjusiai Škotijos istorijos epochai ir nepalenkiamai žmogaus valiai išgyventi bet kokiomis sąlygomis.

„Nepaprastai intymiai, gailestingai, pagaviai nutapytas priklausomybių, drąsos ir meilės paveikslas.“
„Booker Prize“ komisija

„Reto, amžino grožio romanas.“
Observer

„Šugis Beinas“ išmuš jums žemę iš po kojų.“
Richard Russo

„Šugio ir Agnesės neužmiršiu niekada… Tai vienas tų retų šiuolaikinių romanų, kuriuos gali iškart nujausti tapsiant klasika.“
Garrard Conley

Douglas Stuart (Daglas Stiuartas, gim. 1976 m. Glazge) – škotų kilmės Amerikos rašytojas, drabužių dizaineris, gyvenantis Niujorke. „Šugis Beinas“ – debiutinis autoriaus romanas, apdovanotas 2020 m. „Booker Prize“, tapęs metų grožine knyga prestižiniuose „British Book Awards“ apdovanojimuose, nominuotas gausybei kitų literatūros premijų, tarp kurių – ir „National Book Awards“. Šis kūrinys išleistas 39 šalyse. Literatūros kritikai jį lygina su tokiais kūriniais kaip Jameso Joyce'o „Dubliniečiai“ ir Hanya'os Yanagiharos „Mažas gyvenimas“.

„– Reikia pagimdyti sūnų, būtinai reikia pagimdyti sūnų, reikia dviejų sūnų...
Kai gimė Kim Injongė, mama, rankose laikydama kūdikį, pasakė:
– Atleiskite, mamyte. – Ir, nulenkusi galvą, apsiverkė.
Močiutė šiltai ramino marčią:
– Viskas gerai. Antrą pagimdysi sūnų.
Kai gimė Kim Džijongė, mama, rankose laikydama kūdikį, pasakė:
– Atleisk, vaikeliuk. – Ir, nulenkusi galvą, apsiverkė.“

Tvarkingame Seulo priemiesčio bute 33-ejų Kim Džijongė leidžia dienas rūpindamasi namais ir metinuke dukra. Dabar gyvenimas jai – rutina ir ilgos valandos pastangų atliepti aplinkinių lūkesčius ir reikalavimus, o grįžti dirbti nedidelėje viešųjų ryšių įmonėje ji nė nebesvajoja.

Vieną rytą išsekusiai Džijongei pasireiškia keisti simptomai: tarsi nebegalėdama sutilpti savo pačios kūne ir mintyse, ji ima kalbėti kitų moterų, gyvų ir mirusių, balsais. Trumpi, tačiau vis dažnesni priepuoliai kelia nerimą vyrui ir jis užrašo žmoną pas psichiatrą. Ten Džijongė pradeda pasakoti savo gyvenimą nuo dienos, kai dar buvo įsčiose, o likimas skyrė sunkiausią išbandymą – gimti mergaite.

„Kim Džijongė, gimusi 1982“ – kliniškai sterilia proza perteiktas liudijimas, ką reiškia būti moterimi vyrų valdomame pasaulyje, kur sumenkinimas, gebėjimų ir galimybių nuvertinimas ir seksualinis užgauliojimas tampa kasdienybe. Tai ne tik Kim Džijongės – tai kiekvienos moters istorija.

„Kim Džijongė tarsi auka, stiklinė figūrėlė, sudaužyta, kad išsilietų susikaupusi neteisybė.“
Guardian

„Apnuogina tiesas ir nebeleidžia nuo jų nukreipti žvilgsnio.“
Daily Telegraph

Cho Nam-joo (Čio Namdžiū, gim. 1978) – buvusi televizijos laidų scenaristė, rašytoja. Statistikos duomenimis ir moksliniais straipsniais paremto debiutinio jos romano „Kim Džijongė, gimusi 1982“ pasirodymas 2016 m. sutapo su didžiausia iki to meto feminizmo ir moterų teisių protestų banga Pietų Korėjoje ir tapo šios bangos simboliu. Išdrįsusi kvestionuoti iki tol neliečiamas temas, Cho Nam-joo susilaukė ne tik priešiškos reakcijos, bet ir stipraus palaikymo: vien Pietų Korėjoje parduota daugiau nei 1,3 mln. knygos egzempliorių, romanas išverstas į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, nominuotas „National Book Award“ apdovanojimui, pagal jį pastatytas filmas.

„Ir štai aš čia. Pirmojo asmens vienaskaita: egzistuoju. Jei būčiau bent viename posūkyje pasirinkęs kitaip, galbūt dabar čia nesėdėčiau. Bet kas toks ten, tame veidrodyje?“

Aštuoniuose meistriškuose, suvokimą apie pasaulį plečiančiuose apsakymuose pirmuoju asmeniu kalba klasikinis Murakami pasakotojas. Nuo nostalgiškų atsiminimų apie jaunystės simpatijas, pamąstymų apie džiazą, klasikinę muziką ir aistringą meilę beisbolui iki sapniškų siužetų ir susitikimų su kalbančia, šaltą alų mėgstančia beždžione – šie pasakojimai trina ribas tarp įsivaizduojama ir tikra. Filosofiškose ir paslaptingose „Pirmojo asmens vienaskaitos“ istorijose jautriai ir išmoningai prisiliečiama prie amžinųjų klausimų apie meilę, vienatvę, mirtį, grožį, atmintį. Bene visos – su Murakami firminiu netikėto siužeto posūkio ženklu.


„Niekada nepabosta vis iš naujo pasinerti į Murakami pasaulį…“
Daily Telegraph

„Šių Murakami pasakojimų nesupainiosi su niekuo kitu… Kiekviename jų yra įžvalgų, kurios ilgam įsirėžia atmintin.“
Sunday Times


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe's, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstais. Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, jie pamėgti kino kūrėjų, o pats Murakami dar vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. „Pirmojo asmens vienaskaita“ – naujausias autoriaus apsakymų rinkinys.

Tikroviškas, provokuojantis, intelektualus – tai romanas apie dvi koledžo studentes ir jų keistoką netikėtai užsimezgusį ryšį su sutuoktinių pora.

21-erių Fransė – šalto proto koledžo studentė ir perspektyvi poetė, niūriai stebinti aplinkinį pasaulį. Ji visa siela atsidavusi kūrybai ir gražuolei, save įsimylėjusiai geriausiai draugei Bobei. Merginos kartu dalyvauja Dublino poezijos vakaruose, skaito eiles, linksminasi ir mėgaujasi gyvenimu. 

Viskas pasikeičia žinomai žurnalistei ir fotografei Melisai po vieno renginio pasikvietus merginas į savo namus. Bobę sužavi kiek vyresnė Melisa, o Fransei belieka pavydžiai gėrėtis prabangiais poros namais ir jos vyru, profesionaliu aktoriumi Niku. Patraukliam vyriškiui iš pradžių nė motais naujos žmonos draugės, bet netrukus Fransė pajunta, kad už atšiauroko kevalo slepiasi jautri ir sąmojinga asmenybė.

Nekaltas flirtas, peraugantis į keistą artumą ir nenugalimą kūnišką trauką, neaiškūs santykiai su Bobe, sudėtingi ryšiai su rimtų psichinių problemų turinčiu tėvu apverčia Fransės pasaulį aukštyn kojom. Jai tenka iš naujo atrasti savo vietą ir gyvenimo prasmę.

Pirmasis rašytojos Sally Rooney romanas „Pokalbiai su draugais“ – nepatogus, provokuojantis, subtiliu humoru žaižaruojantis intelektualus pasakojimas apie nenuspėjamą it amerikietiški kalneliai dviejų moterų draugystę.

„Tikras hitas, negailestinga ir realistiška komedija apie svetimavimą ir draugystę.“

Entertainment Weekly

Nepaprasta dykumų mergaitės istorija

Waris Dirie gimė 1965 metais Somalio klajoklių gentyje. Jos vaikystė – tai nesibaigianti kelionė per dykumas su šeimos auginamais galvijais. Būdama penkerių ji išgyveno Afrikos klajoklių gentyse plačiai paplitusią moteriškų genitalijų apipjaustymo ceremoniją, palikusią ne tik fizinius, bet ir gilius dvasinius randus. Kai tėvas nusprendė 13-metę dukterį ištekinti už gerokai vyresnio vyro, Waris pirmą kartą pasipriešino likimui. Ji slapčia paliko gimtuosius namus ir pabėgo į Vakarus. Ten ją netikėtai pastebėjo mados fotografas ir netrukus paauglei atsivėrė stulbinantis aukštosios mados pasaulis.

Tapusi pasaulinio garso manekene Waris niekada nepamiršo savo šaknų. Pasiekusi karjeros viršūnę ji išdrįso prabilti apie mergaičių lytinių organų žalojimą ir pasidalino savo asmenine patirtimi. 1997 metais Waris Dirie tapo Jungtinių Tautų Organizacijos ypatingąja ambasadore ir prisidėjo prie kovos su mergaičių apipjaustymu.

Waris istorija – neįtikėtinos drąsos ir nepalaužiamo tikėjimo manifestas. Iš Somalio dykumų pakilusi į aukštosios mados pasaulį, ji atkakliai grūmėsi su visomis negandomis – ir kovą laimėjo. Tai yra gražiausias įkvėpimas visiems ir kiekvienam.

Elton John

Paslaptingas, aštrus, praėjusių dienų ilgesiu alsuojantis kūrinys. Debiutinis švedų rašytojos Lydios Sandgren romanas „Gyvenimo raštai“ įtraukia pasakojimu apie žmonių meilę, jėgą ir meną bei gyvenimą keičiančius lemtingus sprendimus.

Energingas ir drąsus literatūros bei filosofijos paslapčių tyrinėtojas, originalus leidėjas Martinas Bergas patiria skaudų smūgį – šeimą mįslingai palieka jo žmona ir vaikų motina Cecilija. Dabar 50-metį vyrą gniuždo juodžiausia kūrybos ir gyvenimo krizė. Negana to, jam priklausanti leidykla Geteborge sunkiai dorojasi su finansiniais ir ekonominiais iššūkiais. 

Širdperšą dar labiau didina ryškiausia artimo draugo dailininko Gustavo Bekerio darbų paroda: kiekviename kūrinyje Martinas įžvelgia Cecilijos bruožus. Juk kadaise ji buvo Gustavo mūza...

Iš parodos plakatų mieste žvelgiančios mamos akys į neviltį varo ir Martino dukterį Rakelę. Mergina neranda vietos Geteborgo klubuose, knygynuose ir bibliotekose. Atsakymų į kamuojančius klausimus ji ieško mamos knygose, užrašuose ir kituose darbuose. Vieną dieną Rakelei į rankas patekusios knygos pasakojimas taip ją sukrečia, kad priverčia priimti lemtingą sprendimą dėl dingusios mamos.

Monumentali, kelių kartų gyvenimą aprėpianti saga Švedijoje akimirksniu tapo bestseleriu, o jos autorę pavertė tikra literatūros sensacija. Įvertinti prestižiniu 2020 metų geriausio Švedijos grožinės literatūros prizu „Gyvenimo raštai“ užkariavo tūkstančių skaitytojų širdis ne tik autorės gimtinėje, bet ir visame pasaulyje.

„Karščiausias metų debiutas! Jei Klas Östergren ir Donna Tartt susilauktų vaiko, tai neabejotinai būtų Lydia Sandgren.“

Akademibokhandeln

New York Times bestselerio „Druska jūrai“ autorė 

Pagal šį romaną sukurtas to paties pavadinimo kino filmas. 

„Nedaug yra puikių knygų, dar mažiau – reikšmingų, o ši – ir puiki, ir reikšminga.“ 

The Washington Post

Ar jums kada teko spėlioti, ko verta žmogaus gyvybė?

Mano brolio gyvybė tą rytą tebuvo verta kišeninio laikrodžio.

1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža ją į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.

Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia: jei liks gyva, įamžins savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe ji kuria ir siunčia meninius pranešimus, vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie dar gyvi.

Tai ilga ir šiurpi kelionė, tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą, padėdamos jiems ištverti dieną po dienos. Tik ar vien meile gali būti gyvas?

„Tarp pilkų debesų“ – užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.

RUTA SEPETYS gimė ir užaugo Mičigane. Ji – lietuvio pabėgėlio duktė. Lietuva, Latvija ir Estija 1941-aisiais buvo ištrintos iš žemėlapių ir tik 1990-aisiais vėl išniro iš užmaršties. Apie šių šalių likimą kalbama retai, tad Ruta norėjo suteikti žodį tiems šimtams tūkstančių žmonių, kuriuos pražudė Stalino užmojai „išvalyti“ Baltijos regioną. 

„Tarp pilkų debesų“ – pirmasis jos romanas. Į lietuvių kalbą taip pat išversta „Nelengvu keliu“, „Druska jūrai“, „Kuždesių fontanas“, „Turiu tave išduoti“.

„Nobelio premijos lygio romanas.“

Newsweek Polska

Romaną „Užmirštų „sekretų“ muziejus“ Šveicarijos laikraštis Tages Anzeiger 2019 m. įtraukė į geriausių XXI a. pasaulio romanų dvidešimtuką. Romanas tituluotas Ukrainos 2010 m. knyga, apdovanotas Vidurio Europos literatūros premija Angelus (2013), Nacionaline T. Ševčenkos premija (2019) ir daugeliu kitų.

Šiame didingame romane autorė pasakoja kelių kartų istoriją, apimančią septynis dešimtmečius – nuo Ukrainos pokario kovų iki Oranžinės revoliucijos, pasibaigusios V. Juščenkos pergale. Tai dramatiška ir sudėtinga meilės, aistros, draugystės ir mirties saga. Jos centre – trys moterys, kurias sieja pamažu į paviršių kylančios praeities paslaptys.

Garsi televizijos žurnalistė Daryna atsitiktinai randa seną Ukrainos sukilėlių armijos kovotojos Olenos Dovhan nuotrauką. Oleną 1947 metais nužudė Stalino agentai. Suintriguota fotografijos, Daryna imasi kurti dokumentinį filmą apie šios moters likimą – tarytum atkasti seniai užmirštą vaikystės „sekretą“ – ir atveria duris į praeitį, nė nenumanydama, kaip tai pakeis jos pačios gyvenimą.

Tuo metu avarijoje žūva geriausia Darynos draugė dailininkė Vlada. Žurnalistė įsitikinusi, kad tai buvo ne nelaimingas atsitikimas, o korumpuotų politinių jėgų kerštas.

Daryna beatodairiškai siekia atskleisti šias slogias paslaptis, kol svetima kadaise neišmylėta meilė, pasiekusi ją per dešimtmečių nuotolį, stebuklingai pakeičia pasaulį.

Oksana Zabužko (g. 1960) – viena žymiausių naujausios, vadinamosios „postčernobylinės“ ukrainiečių literatūros kūrėjų. Septyniolikos knygų autorės kūryba jau išversta į 20 užsienio kalbų. Ji save laiko „tylos naštą“ paveldėjusios kartos atstove, kurios misija – prikelti tragišką žuvusiųjų istoriją ir perduoti ją toliau. Pirmasis romanas „Ukrainietiško sekso lauko praktika“ (1996), kalbantis apie moterį naujoje, nepriklausomos šalies tikrovėje, prilygo sprogusiai bombai.

Skaitytojams nuo 18 metų

Galia ir meilė, aistra ir prievarta, magija ir mirtini pavojai susipina prikaustančiame Sarah J. Maas serijos „Dyglių ir rožių dvaras“ tęsinyje.

Aršioji Nesta Arčeron, Feirės sesuo, panardinta į Katilą ir prieš savo valią paversta Didžiąja Fėja, niekaip negali rasti vietos keistame ir pavojingame pasaulyje, kuriame atsidūrė. Dabar, nebegalėdama grįžti į žmonių žemes, privalo dirbti bibliotekoje ir treniruotis su Kasianu, kad išmoktų valdyti savo galią.

Iš pradžių mėginusi išvengti treniruočių Nesta pajuto jų naudą ir į jas įtraukė bibliotekos kuniges. O šios atgaivino valkirijų, moterų karių, tradiciją. Tarp Nestos ir Kasiano tvyrojusi įtampa ir rusenusi šiltesnių jausmų ugnis netrukus suliepsnoja. Tačiau ramybės laikas senka – Nestai ir jos bendražygėms teks kautis be ginklų ir kerų mirtinose Kraujo apeigose, kuriose iki šiol kovėsi tik kariai vyrai. 

Tuo metu išdavikės žmonių karalienės užmezgė naują sąjungą, grasinančią trapiai taikai. Nuniokotame, nežinios gaubiamame pasaulyje Nesta ir Kasianas kovoja su viduje ir išorėje tykančiomis pabaisomis, mėgindami rasti savo vietą ir išsigydyti žaizdas vienas kito glėbyje.

Geriausia „Goodreads choice award“ 2021 metų fantastinė knyga

Sarah J. Maas  – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, kuri Lietuvoje anksčiau leista „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

28 dienų programa meditacijos galiai pažinti 

Vartai, kviečiantys įžengti į nenusakomos vidinės gerovės ir gilios išminties teritoriją.

Jonas Kabat-Zinnas, bestselerio „Meditacija kasdieniame gyvenime“ autorius

 Labai laukiau šios knygos! Nuolat girdžiu prašymų rekomenduoti vadovą, kuris išsamiai supažindintų su meditacijos praktika. Ir nors šia tema išleista daugybė knygų, nė viena jų nesujungia į visumą meditacijos tikslo, technikos, įkvėpimo ir mokslo taip išmintingai ir asmeniškai kaip ši. Knygą siūlysiu perskaityti ir dovanosiu visiems pažįstamiems, trokštantiems, kad meditacijos praktika jų gyvenimui suteiktų pastovumo, malonės, ramybės ir laimės.

Elizabeth Lesser, holistinių studijų instituto „Omega“ įkūrėja, bestselerio „Skausmo dovana“ autorė

Sharon Salzberg, visame pasaulyje žinoma meditacijų mokytoja, kviečia pasitelkti susitelkimą, atidą, meilę ir gerumą kasdieniame gyvenime. „Laimė ir meditacija“ – tai išsamus meditacijos vadovas, kaip pradėti medituoti ir palaikyti meditacijos praktiką. Papildytame knygos leidime pateikiami pratimai, idėjos įrašams dienoraštyje ir dešimt vedamųjų meditacijų, kurias galima atsisiųsti iš interneto svetainių arba nuskaičius QR kodus.

• Sužinokite apie meditacijos galią. 

• Pradėkite nuo paprastų kvėpavimo ir sėdėjimo technikų ir keliaukite su patyrusia meditacijų mokytoja toliau.

• Ženkite šiuo keliu į laimę, aiškiau suvokite save ir pasaulį.

• „Laimė ir meditacija“ suteiks jums kūrybiškumo, ramybės, aiškumo ir pusiausvyros.

Per daugiau nei keturis dešimtmečius trunkančią mokymo medituoti patirtį daugybę kartų mačiau, kaip meditacija keičia ištisus gyvenimus. Ji mažina įtampą, padeda susitelkti ir „įsižeminti“, susieja mus su savuoju „aš“ ir suteikia tikslą. 

Sharon Salzberg

Ausdamas subtilų intrigų, meilės, pavydo, paslapčių ir melo tinklą, Múñezas įtraukia skaitytoją į svaiginantį XVIII amžiaus Ispanijos dvaro gyvenimą.

Išsilavinusi, iš pasiturinčios šeimos kilusi Klara išgyvena tragediją: Ispanijos įpėdinystės kare žūsta jos mylimas tėvas. Kilmingoji Klara palieka namus ir įsidarbina pagalbininke didingo Kastamaro dvaro virtuvėje. Mergina greitai įsitikina: dvaro virtuvėje niekas jos nelaukia ir talentų neįvertins. Negana to, Klara tuojau pastebi, kad visi tarnai čia turi paslapčių, vieni kitus šantažuoja, už nugaros rezga intrigas ir netrukus į jas įtraukia ją pačią.

Dvaro šeimininkas donas Diegas, per tragišką nelaimingą atsitikimą netekęs žmonos, gyvena atsiskyręs nuo dvaro kasdienybės ir svitos intrigų. Tačiau Klaros atvykimas apverčia jo sielvarto persmelktą pasaulį aukštyn kojomis. Apsvaigintas gardžių virtuvės kvapų, Diegas nepastebi, kad jam po nosimi rezgamas keršto planas.

Vis dėlto ir Klara turi paslaptį, kurią atskleidusi bijo netekti darbo ir šeimininko prielankumo: mergina kenčia nuo agorafobijos – ji paniškai bijo atvirų erdvių ir nedrįsta net kojos iškelti pro duris.

Fernando J. Múnezas yra rašytojas, scenaristas ir režisierius. Jis baigė filosofijos studijas Madride ir kinematografijos studijas Meine, JAV. Nuo 2002 m. išleido apie penkiasdešimt knygų vaikų ir jaunimo literatūros srityje. „Kastamaro dvaro virėja“ – pirmasis autoriaus romanas suaugusiesiems, sulaukęs neįtikėtino pasisekimo ir įkvėpęs Netflix serialą.

Bėgdamas nuo politinės priespaudos aštuoniolikmetis Abdulrazakas Gurnah (1948 m.) paliko gimtąjį Zanzibarą ir apsigyveno Anglijoje. Dešimt romanų sukūręs autorius savo rašytojo karjerą paskyrė tremties temai, nagrinėdamas klausimą, kaip ir kodėl žmonės atsiduria toli nuo namų, šeimos, bendruomenės, o kartais ir nuo savęs. 2021 m. jam skirta Nobelio literatūros premija už „bekompromisį ir užuojautos kupiną įžvalgumą nagrinėjant kolonializmo padarinių ir pabėgėlių likimų, pakibusių tarp kultūrų ir žemynų, temas“.

NACIONALINIS BESTSELERIS

„New York Times“, „Washington Post“,

„Time“ geriausia metų knyga

Pabėgęs iš tėvų namų rytinėje Afrikos pakrantėje, dar visai mažas Iljasas pagrobiamas kolonijinės kariuomenės ir patenka į vokiečių misionierių mokyklą. Po daug metų jis galiausiai grįžta į gimtąjį kaimą, tačiau tėvų neberanda, o sesuo Afija – atiduota žmonėms, kurie su ja elgiasi prasčiau nei su verge. Iš tos pačios kariuomenės kitas jaunuolis – Hamza irgi grįžta namo su giliais kūno ir sielos randais. Jis tetrokšta paprastų dalykų – turėti darbą ir užsitikrinti saugumą. Tik sutikęs gražuolę Afiją supranta taipgi troškęs meilės. Jaunuolių likimams pinantis į vieną, jiems gyvenant savo kasdieną ir įsimylint, ant kito žemyno ima tamsėdamas slinkti naujo karo šešėlis.

„Knygoje „Anapus mirties“ galime stebėti Abdulrazako Gurnah gebėjimą grakščiai nagrinėti skaudžią temą dviem lygmenimis vienu metu. Ši

istorija – tai Europos kolonializmo epas ir kartu intymus žvilgsnis į kaimo gyvenimą viename iš daugelio pro akis praleistų žemės kampelių. Čia iškalbingi tiek faktai, tiek jausmai.“

THE WASHINGTON POST

„Svarbus ir įspūdingas kūrinys, ištrinantis ribas tarp žanrų. Tai istorinis epas, nuotykių romanas ir galiausiai – meilės istorija.“

PITTSBURGH CITY PAPER

„Burtų lazdelės neturiu. Patarimų nedaliju. Mano darbo įrankis yra geštalto psichoterapija –  kadaise, dažniausiai vaikystėje, nutikusių, bet vis dar ramybės neduodančių įvykių perdirbimas. Jų nereikia bandyti slėpti užmarštyje, juos reikia iškelti į paviršių, išnagrinėti, atleisti sau ir jiems ir paleisti. Istorijos, kurias sudėjau į šią knygą, buvo tarsi apsigyvenusios manyje ir prašėsi pagarsinamos. Tikriausiai todėl, kad padėtų, parodytų kelią žmonėms, stokojantiems drąsos, pasitikėjimo, vilties ir gyvenimo džiaugsmo.“

Rasa Andrikienė, pasisekimo sulaukusios knygos „Gyvenimas be šešėlio“ autorė

Šviesi knyga, kurios puslapiuose rasite net tris išeities variantus, kai atrodo, kad išeities nėra.

Nevyniodama žodžių į vatą, paprastu ir aštriu kasdieniu stiliumi Rasa Andrikienė pasakoja savo klientų istorijas, papildydama jas savo komentarais. Kai kurias jų verta skaityti ne vieną sykį – suprasime, kad mūsų gyvenimai yra normalūs ir teisingi, gal netgi pagaliau liausimės kaltinti save bei jaustis kažkokie netikę. 

Jei kažkas atsikimš vienu alaus buteliu mažiau arba susimąstys, ar tikrai nori tos vyno taurės. Jei kažkas pasijaus saugesnis, nes ne vienas toks. Jei kažkas dažniau apkabins savo vaiką. O kažkas gal nuoširdžiai apkabins pirmą kartą. Vaiką, Mamą. Tėvą. Jei taip nutiks, knygos misija bus išpildyta.

Neleiskime būtojo ir esamojo laiko įvykiams tekėti į mus. Nuvalykime nuo savo savivertės bjaurias nepasitikėjimo, kaltės, pykčio šiukšles. Leiskime sau mylėti, leiskime sau jausti. Nesitaškykime pykčiu ant artimųjų. 

„Ši knyga suteikia optimizmo. Joje randi modelį ir matai, kad jis veikia. Tik kažkodėl bijai išdrįsti, bet tai suvoki ir galų gale imi spręsti arba ne. Svarbiausia, kad yra žmonių, kurie gali padėti. Yra technikų, kurios plečia akiratį. O per istorijas atsiranda ir noras keisti savo gyvenimą. Pasirodo, jeigu tik nori – galima. Padaryk nors save laimingą.“

Vyrenijus Andrijauskas, gongai

Trevoras Noah nusikalto gimdamas – ne todėl, kad užkalbintas galėjo atsakyti penkiomis kalbomis; ne todėl, kad mama jį išmetė iš važiuojančio automobilio; ne todėl, kad su didinamuoju stiklu netyčia supleškino kažkieno namą; netgi ne todėl, kad į žydų šventę atsivedė Hitlerį – todėl, kad gimė Pietų Afrikos Respublikoje, jo mama buvo juodaodė, o tėvas – baltasis…

„Šmaikštu ir nepakartojama.“

O: THE OPRAH MAGAZINE 

„Gimęs neteisėtai“ – ne tik paveikūs memuarai, bet ir meilės laiškas autoriaus motinai.“

THE WASHINGTON POST

„Šmaikštu ir atvira… Noah istorija – tai šiuolaikinės Pietų Afrikos Respublikos istorija.“

PUBLISHERS WEEKLY

„Atvira, prikaustanti knyga, kuri vienu metu kelia nerimą, verčia liūdėti ir kvatotis.“ 

THE NEW YORK TIMES

„Gimęs neteisėtai“ – išskirtiniai, taiklių įžvalgų ir humoro kupini memuarai, kuriuose geriau nei bet kokiame pastarųjų metų istoriniame ar akademiniame veikale atskleidžiama tikroji apartheido žala, dėmesys beprasmėms detalėms ir siauraprotiškas kvailumas.“ 

THE GUARDIAN

„Gniaužia kvapą.“ 

COSMOPOLITAN

Nauja romanų „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ ir „Baltimorės knyga“ autoriaus Joëlio Dickerio knyga apie neišaiškintą žmogžudystę. Intrigų ir paslapčių pilname romane skaitytojui pateikiamas ne tik puikiai sukonstruotas klasikinis detektyvas, bet ir kvapą gniaužiantis siurrealizmo pavyzdys, kuriame tikras gyvenimas susipina su išgalvota istorija.

Kūrybinę krizę išgyvenantis rašytojas Žoelis Dikeris nusprendžia pakeisti aplinką ir išvyksta pailsėti į prabangų Šveicarijos viešbutį. Išgyvendamas dėl nutrūkusių santykių ir savo mylimo leidėjo mirties Žoelis tikisi, kad grynas Alpių oras, nauja aplinka padės prasiblaškyti ir suteiks idėjų naujai knygai. Tačiau jo ramių atostogų planams išsipildyti nelemta. 

Kartu su žavia viešbučio kaimyne – britų aristokrate Skarlet – Žoelis netrukus pastebi keistą dalyką: viešbutyje nėra 622 kambario. Rašytojui aiškinantis dingusio kambario paslaptį paaiškėja, kad prieš keletą metų 622 kambaryje įvyko iki šiol neišaiškinta žmogžudystė. Žoelis su Skarlet įsivelia į pavojingą intrigų ir galios žaidimų tinklą.

Romanas „Kambario 622 paslaptis“ yra tikras netikėtumų, staigmenų ir svaiginančių siužeto posūkių labirintas, tapęs bestseleriu Prancūzijoje ir tikru fenomenu visoje Europoje. Šveicariško laikrodžio tikslumu sukonstruotas siužetas skaitytoją sugriebs ir nepaleis iki paskutinio puslapio. 

1985 m. gimęs J. Dickeris studijavo teisę, 2010 m. baigė Ženevos universitetą ir tais pačiais metais išleido savo pirmąją knygą, laimėjusią Ženevos rašytojų premiją (Prix des écrivains Genevois). 2012 m. išleistas antrasis romanas – „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ – buvo įtrauktas į trumpąjį Gonkūrų premijos sąrašą, laimėjo Prancūzų akademijos romano prizą ir sulaukė pasisekimo visame pasaulyje. „Kambario 622 paslaptis“ yra penktoji J. Dickerio knyga.

Siaubo literatūros klasikas Stephenas Kingas mums dovanoja keturias šiurpias istorijas, panardinsiančias skaitytoją į meistro fantazijose subrandintą baimės ir įtampos atmosferą.

Apysakos „Jei bus kraujo“ pavadinimą padiktavo žurnalistų posakis „Jei bus kraujo, bus kai kas naujo“. Sprogimas Alberto Makridžio pagrindinėje mokykloje išties nepašykšti mokinių ir mokytojų kraujo, čia akimirksniu suplūsta ir gelbėtojai, ir žurnalistai. Privačios detektyvų agentūros vadovė Holė Gibni televizijos reportaže iš įvykio vietos pastebi nerimą keliančią detalę – keistą žymę ant reporterio veido. Ar čia tik jos baimių ir psichologinių traumų šešėlis, o gal prie sprogimo nagus ir vėl prikišo nekaltų žmonių kraujo ištroškęs padaras?

Apysakoje „Pono Harigano telefonas“ užsimezgusi pagyvenusio milijardieriaus ir knygas dievinančio berniuko bičiulystė per išmaniąsias technologijas nutiesia kelius net į pomirtinį gyvenimą, tik galiausiai paaiškėja, kad visos paslaugos turi savo kainą. 

Apysaka „Čako gyvenimas“ kaip jokia kita išryškina mintį, kad kiekvieno žmogaus sąmonėje glūdi nepakartojamas pasaulis, o jam mirus visa tai pražūsta. 

„Žiurkėje“ kūrybinių sunkumų turinčiam rašytojui tenka pažinti tamsiąją užsibrėžtų savo siekių pusę ir už neapgalvotą pažadą sumokėti bičiulių gyvybe.

Siaubo karaliaus Stepheno Kingo apysakos praskleidžia mūsų gyvenimą dengiantį šydą ir leidžia skaitytojui pajusti kraują stingdantį antgamtinio blogio prisilietimą.

Stephenas Kingas kaip niekas kitas moka kelti baimę, tad iki vėlumos neatsiplėšite nuo keturių garsiojo autoriaus istorijų apie mūsų svajones, baimes ir silpnybes.

 Brian Truitt, „USA Today“

Vokietija manė, kad jos užšifruoti pranešimai niekam neįkandami.

Bet jie klydo.

1940-ieji. Hitlerinė Vokietija užkariavo visą Europą, neparklupdyta tik Didžioji Britanija. Žūtbūtinė kova vyksta ne tik mūšio lauke, bet ir gamyklose, laboratorijose, kabinetuose. Aiškindamiesi nacių planus britai subūrė mokslininkų, intelektualų ir mąstytojų būrį, o šis Blečlio parke įrengtoje bazėje laužė galvas šifruodamas užkoduotą priešo informaciją. 

Toje margoje komandoje darbuojasi ir trys moterys. Perimtus vokiečių pranešimus verčia žavi ir elegantiška Osla – kilmingos šeimos atstovė, Graikijos princo Filipo širdies draugė. Tiesi ir ryžtinga Mabė iš skurdaus Rytų Londono dirba prie iškodavimo mašinų. Drovioji Betė – paklusni valdingos motinos duktė – temoka lukštenti sudėtingiausius kryžiažodžius, bet tampa geriausia Blečlio parko kriptoanalitike. 

Deja, karas, skaudžios netektys ir slegianti pareiga saugoti darbo paslaptis išardo merginų draugystę.

1947-ieji. Didžioji Britanija ruošiasi princesės Elžbietos ir Graikijos princo Filipo vestuvėms, o dvi priešėmis tapusios draugės nuo trečiosios gauna koduotą laišką. Pamiršusios tarpusavio nuoskaudas, Osla, Mabė ir Betė susitelkia prie paskutinės užduoties. Trijulės sukviesta senoji komanda stengiasi atskleisti „Rožės“ kodą ir demaskuoti Blečlio parke dirbusį išdaviką. 

Kate Quinn yra „New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių istorinių romanų autorė, Lietuvos skaitytojams pažįstama iš romano „Alisos tinklas“. Naujausiame savo kūrinyje „Kodas „Rožė“ ji pasakoja dar vieną intriguojančią Antrojo pasaulinio karo laikų istoriją, kurioje kovoja, myli ir neapkenčia trys moterys, trys slapčiausios britų kodavimo ir šifravimo organizacijos darbuotojos, trys draugės ir vienas šnipas, pakeitęs jų likimus.

„Iš kojų verčiantis istorinių romanų karalienės kūrinys“ –  Fiona Davis, „New York Times“ bestselerių autorė.

„Šis kvapą gniaužiantis pasakojimas apie žvalgybą ir moterišką solidarumą – tikras šedevras; norėsite ir juoktis, ir verkti. Skiriama ryškioms, spalvingoms ir  nepamirštamoms Blečlio parko moterims“ – Stephanie Dray

Skaitytojams nuo 10 metų

Paranormalūs reiškiniai, pavojai ir įtampa, netikėti siužeto vingiai, o pabaiga – nenuspėjama! Tokio prikaustančio trilerio turbūt dar neskaitei!

Po Varnų kaimą talžiusios Didžiosios audros vidury kukurūzų lauko lyg iš niekur iškyla pastatas. Tikras siaubo namelis su bokštais, laiptais, nuožulniais stogais ir aukštais langais. Tai naujoji internatinė Tamsos mokykla.

Baisių košmarų kasnakt kamuojamas dvylikametis Kvintenas pirmasis pradeda nujausti, kad kaime vyksta įtartini dalykai, visiems keliantys didžiulį pavojų, o naujoji mokykla slepia tamsias paslaptis... Ar jos kaip nors susijusios su juo? 

Deja, nei berniuko tėvas, nei geriausi draugai nenori klausytis perspėjimų. Jie tvirtai tiki, kad naujosios mokyklos direktoriai nori kaimui ir jo vaikams tik gero. Bet tada vienas po kito ima dingti vaikai, keisčiausia, kad niekas net neprisimena juos egzistavus...

Kvintenas privalo išsiaiškinti, kas iš tiesų čia vyksta, ir tai sustabdyti. Ar jam pavyks išsivaduoti ir išgelbėti draugus iš mokyklos, į kurią patekus, niekada nebeišeinama?

„Tamsos mokykla“:

• šiurpuliukų kupina knyga patiks vaikams, mėgstantiems paslaptingas, įtempto siužeto istorijas;

• skatina pasitikėti savo intuicija, niekada nepasiduoti ir kovoti dėl to, kas teisinga ir gera;

• knygoje iškeliama tėvų ir vaikų ryšio, draugystės svarba.

Sandra J. Paul – belgų rašytoja ir leidyklos „Hamley Books“ savininkė, angliškai parašytus kūrinius pasirašinėjanti Joanne Carlton slapyvardžiu. Ji rašo netikėtų posūkių kupinus įtempto siužeto psichologinius trilerius. „Tamsos mokykla“ sulaukė daugybės jaunųjų skaitytojų dėmesio.

Kiekviename puslapyje įtampa ir juodasis humoras, vertas Kventino Tarantino...

Bjornas Dymelis ir vėl sėdi ugdymo konsultanto Joškos Breitnerio krėsle gurkšnodamas žaliąją arbatą. Prieš pusmetį išmoktus dėmesingo įsisąmoninimo principus jis puikiai pritaikė tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime: daugiau laiko leidžia su mylima dukra, beveik nesiginčija su žmona, metė įtampos kupiną darbą ir ėmėsi savarankiškos veiklos. Pagaliau rado asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą. 

Tiesa, Bjornas iki šiol vadovauja dviem nusikaltėlių grupuotėms, nes vienos iš jų vadeivą nužudė, o kitos vadą laiko įkalintą vaikų darželio rūsyje. Regis, viskas kontroliuojama. Vis dėlto Bjornui nepavyksta mėgautis laisve, jis nuolat praranda savitvardą. Žudyti jis taip pat nebenori. Į pagalbą ateina Joška Breitneris, pateikdamas netikėtą diagnozę, – tai pagalbos besišaukiantis vidinis Bjorno vaikas. 

Stebėti, kaip savitai Bjornas Dymelis interpretuoja dėmesingo įsisąmoninimo principus, – tikrų tikriausia pramoga. Tai skaitinys tiems, kurie nesibaimina kreivų nepažįstamųjų žvilgsnių dėl to, kad viešoje vietoje skaitydami knygą staiga ima iš visos širdies kvatoti. Kita vertus, šis romanas puikiai tiks ir tiems, kuriems dėl tų žvilgsnių nejauku. Pritaikę knygoje pateiktus dėmesingo įsisąmoninimo principus jie liausis jaudinęsi dėl smulkmenų ir ims mėgautis gyvenimu.

„Ši knyga – juokinga, retkarčiais tiesmuka, bet visada pamokanti.“

Stuttgarter Zeitung

2021 metais prestižine Pulicerio premija įvertintas amerikietės rašytojos Louise Erdrich „Naktinis sargas“ – didinga daugiabalsė istorija apie praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Ameriką, ciniškus centrinės valdžios ketinimus sunaikinti kelias indėnų gentis ir vietos bendruomenės pastangas išsaugoti savo tapatybę ir gyvenimus.

1953 metų rugpjūčio 1 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas paskelbė rezoliuciją Nr. 108, panaikinančią sutartis su Amerikos indėnų gentimis. Šia rezoliucija buvo siekiama nedelsiant iškeldinti iš gimtųjų žemių penkias indėnų gentis. Tiesa, jos autoriai tikino, kad taip ketinama išspręsti indėnų ekonomines problemas, išlaisvinti indėnus, suteikti jiems galimybę persikelti į kitas šalies vietas, didžiuosius miestus, kur jie galėtų rasti geresnių darbų ir įvairesnių pragyvenimo šaltinių. 

Čipevų genties tarybos narys Tomas Važaškas nesupranta, kaip įmanoma panaikinti sutartis, turėjusias galioti, „kol augs žolė ir tekės upės“. Tačiau jis puikiai suvokia, kad naujas įstatymas indėnams nesuteiks jokios laisvės, o tik pasmerks lėtam išnykimui. Nes išlaisvinti nuo savo žemės ir nuo savo gyvenimų jie nebebus indėnai. Kuklias naktinio sargo pareigas indėnų rezervate įsteigtoje gamykloje turintis vyras pasiryžta kovoti, kad indėnai išliktų problema. Kad jų neišspręstų.

Šis Louise Erdrich romanas paremtas realia autorės senelio gyvenimo istorija. Jis taip pat naktimis dirbo sargu gamykloje, ir kovodamas dėl savo gentainių iš mažo Šiaurės Dakotos indėnų kaimelio nukeliavo iki pat Vašingtono. Tačiau tai ne tik istorija. Tai ir galingas pasakojimas apie meilę ir mirtį, apie skurdą ir nepriteklius, apie draugystę ir gyvybiškai svarbius bendruomenės saitus. 

„Louise Erdrich pasižymi unikaliu sugebėjimu, toje pačioje pastraipoje ji gali sudaužyti širdį ir pripildyti ją nuostabiausios šviesos. Nuostabus literatūros kūrinys, skaudus, bet tuo pat metu ir labai šiltas, jautrus, žmogiškas.“

Tampa Bay Times